Laisva valia ir galutinės pasekmės

TEMOS: Ieškosite aukštesnio supratimo ar ginsite savo mėgstamiausias teorijas – kodėl jums reikia būti išganytiems? – kodėl Dievas leido egzistuoti išganymui ir neišganymui? – jūsų laisva valia lemia jūsų išganymą – laisva valia ir pasekmės – klaidingo Dievo įvaizdžio perkėlimas ant laisvos valios – privalo egzistuoti galutinė pasekmė – kas nutinka, kai yra ištrinamas gyvybės srautas

Klausimas: Man labai patinka jūsų svetainė ir mokymai. Dalyvauju krikščioniškojo universalizmo forume, kuriame žmonės tiki, kad galiausiai visos sielos bus išganytos per Kristų. Skaičiau keletą Jėzaus per Kimą duotų mokymų, iš kurių regimai galima suprasti, kad ne visos sielos bus išganytos, nors tai yra Dievo Valia būti joms išganytoms…, nes Jis jiems davė laisvą valią… ir ši laisva valia yra pakankamai suvereni, kad galėtų galutinai paskatinti sielą atsisakyti net ir savo pačios egzistavimo (per sielos užgesinimą/sunaikinimą/mirtį).

Ar tuomet teisingai mąstau, kad Jėzus (per Kimą) nepalaiko idėjos, jog Dievo Valia galiausiai laimės ir Meilė išgelbės visas sielas…, nes kai kurios sielos savo pačių valios dėka gali įveikti Dievo Valią jų išganymui?

Ačiū už bet kokią pagalbą. Kažkada tikėjau, kad sielos iš tiesų gali save susinaikinti…, tačiau šiuo metu laikausi universalesnio požiūrio į išganymą, kuriame yra daroma prielaida, kad visos sielos galiausiai bus išganytos per aukščiausią Meilę ir dangiškosios Valios triumfą. Žinoma, šiuose debatuose problema regimai yra „laisvos valios“ klausimas.

Tiesiog nesuprantu, kaip siela galėtų pasirinkti savo neegzistavimą, ir tik „pokšt,“ ir jos nebėra, lyg niekada ir nebūtų egzistavusi. Kas nutinka tos sielos energijų liekanoms ir jos atsiminimams? Turiu pripažinti, kad Urantijos knyga turi įdomų požiūrį į tai… joje rašoma, kad sielos, kurios pasirenka susinaikinimą… yra sugeriamos atgal į Visuotinę Dvasią.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Esi teisus sakydamas, kad „Jėzus (per Kimą) nepalaiko idėjos, jog Dievo Valia galiausiai laimės ir Meilė išgelbės visas sielas.“ Tačiau norėčiau pakomentuoti šį išsireiškimą „Jėzus per Kimą.“ Antrosios mirties egzistavimas, per kurią siela yra sunaikinama, yra dvasinė realybė. Ir visiškai nėra svarbu, kuo Kimas ar bet kuris kitas asmuo tiki. Tai yra faktas, kuris negali būti pakeistas to, kuo žmonės nori tikėti, kaip ir tai, kad Žemė tebebuvo apvali, kai visi tikėjo, jog ji yra plokščia.

Didžiausia problema, su kuria susiduria kiekvienas tikras dvasinis mokytojas, yra ta, kad pernelyg daug žmonių labiau yra linkę laikytis įsikibę savo mėgstamiausių teorijų, užuot atvėrę savo protus realybei, kurią pateikia pakylėtieji mokytojai. Mes matome šią realybę, kadangi esame pakilę virš žmogiškojo ego subjektyvumo ir reliatyvumo. Ir esame pasirengę padėti žmonėms padaryti tą patį, tačiau savo darbą galime daryti tik tuomet, kai žmonės yra pasirengę paleisti iliuzijas, leidžiančias jų ego saugiai jaustis, ir pažvelgti gyvenimo realybei tiesiai į akis.

Norėdamas duoti žmonėms gilesnį supratimą apie šią problemą, pasinaudosiu elementaria logika.

Kodėl jums reikia būti išganytiems?

Jau vien tai, kad išganymo koncepcija egzistuoja, reiškia, jog yra įmanomos dvi būsenos: išganymas ir neišganymas. Jeigu būtų įmanomas tik išganymas, kam tuomet jums būtų reikalinga būti išganytiems? Jeigu tikite, kad Dievas jus sukūrė, turite samprotauti, kad Dievas taip pat turėjo sukurti ir šią dichotomiją, tai reiškia, kad Dievas sukūrė neišganymo galimybę.

Tad jums reikia būti išganytiems, nes neišganymas yra galimybė. Tai yra Dievo valia, kad visi gyvybės srautai būtų išganyti, ir jeigu Dievo valia yra aukščiausia ir nepažeidžiama, tai kodėl tuomet Dievas sukūrė situaciją, kurioje egzistuoja dvi galimybės? Kodėl tiesiog nesukūrus gyvybės srautų būsenoje, kurioje neišganymas būtų neįmanomas?

Jeigu neišganymas yra įmanomas, tuomet jūsų išganymas nėra garantuotas. Tačiau, jeigu tai yra Dievo valia, kad visi gyvybės srautai būtų išganyti – tačiau išganymas nėra garantuotas – tuomet tai negali būti Dievo valia, kuri apsprestų, būsite ar nebūsite išganyti.

Dievas sukūrė situaciją, kurioje jūsų išganymas nėra garantuotas. Tačiau Dievas nori, kad būtumėte išganyti. Tad čia privalo egzistuoti mechanizmas, kuris galėtų nustelbti Dievo valią ir paversti neišganymą realybe.

Šis mechanizmas yra jūsų laisva valia. Sprendimas šiai mįslei yra toks, kad, nors tai yra Dievo valia, kad būtumėte išganyti, Dievas nori, kad išganyti būtumėte savo pačių laisvos valios pasirinkimų dėka, o ne kokios nors jėgos iš aukščiau dėka. Kitaip tariant, kai Dievas jums davė laisvą valią, Jis suspendavo savo viršesnę valią jūsų išganymo atžvilgiu.

Dievas, žinoma, nori, kad būtumėte išganyti, tačiau Dievas leidžia galutiniam rezultatui būti nulemtam jūsų pačių pasirinkimų. Galėtume sakyti, kad tai yra Dievo valia, jog jūs patys spręstumėte. Tai yra Dievo valia, kad jūs turėtumėte laisvą valią.

Tam, kad turėtumėte laisvą valią, neišganymas turi būti įmanomas. Kad jūsų valia būtų laisva, turite galėti pasirinkti bet kokią galimybę, kokią tik pajėgiate įsivaizduoti, taip pat ir savo gyvybės srauto neišganymą, pasirinkdami, kad jis būtų ištrintas, lyg niekada ir nebūtų egzistavęs. Dievas nenori, kad rinktumėtės šią galimybę, tačiau duodamas jums laisvą valią, jis privalo suteikti jums šią galimybę.

Laisva valia reikalauja, kad jūsų pasirinkimai turėtų pasekmes. Jeigu jūsų pasirinkimas neturėtų pasekmių, tai nebūtų pasirinkimas. Jeigu būtumėte išganyti, kad ir ką bedarytumėte – kaip fundamentalistai krikščioniai tiki, kad aš juos išganysiu, jeigu jie mane paskelbs savo Viešpačiu ir Išganytoju – tai kur tuomet yra jūsų pasirinkimas šiame reikale?

Tam, kad turėtumėte galimybę pasirinkti, privalote turėti daugiau nei vieną pasirinkimo galimybę, o galimybes viena nuo kitos skiria jų pasekmės. Jeigu prieitumėte išsišakojimą kelyje, tačiau abu šie keliai jus atvestų į tą pačią vietą, tai tuomet jūsų pasirinktas kelias neturėtų įtakos galutiniam tikslui, ir todėl tai nebūtų buvęs tikras pasirinkimas.

Dievas nori, kad būtumėte išganyti, tačiau tiktai jūsų pačių daromų pasirinkimų dėka. Tad, jeigu būtumėte išganyti, kad ir ką bedarytumėte, jūsų pasirinkimai neturėtų jokių galutinių pasekmių, ir todėl neturėtumėte aukščiausios laisvės rinktis. Tiesiog būtumėte lėlė tampoma už virvutės, kuri gali atrodyti judanti, bet iš tikrųjų neturi jokios laisvės judėti pati.

Problema su laisva valia yra ta, kad žmonės ant jos perkelinėja savo pačių susikurtą Dievo įvaizdį. Pavyzdžiui, fundamentalistai į ją žiūri per juodai balto mąstymo filtrą. Todėl jie mano, kad Dievas turi būti visagalis ir todėl niekas niekada negalėtų baigtis blogai Dievo kūrinijoje. Dievas privalo galiausiai pamatyti savo valios išsipildymą. Tačiau kaip paaiškinau, Dievas suspendavo savo viršesnę valią jūsų asmeninio išganymo atžvilgiu.

Daugelis Naujojo Amžiaus žmonių arba liberalių krikščionių, tarp jų ir daugelis universalistų, į laisvą valią žvelgia per pilko mąstymo filtrą. Todėl jie mano, kad viskas galiausiai baigsis geruoju, ir kad Dievas iš tiesų neturi jokių absoliutinių įstatymų. To pasekoje, visi gyvybės srautai privalo būti išganyti, Kristui atlikus kažkokį tai stebuklą. Tačiau, jeigu aš išganyčiau visus gyvybės srautus, turėčiau kai kuriuos iš jų jėga priversti būti išganytais, o tai akivaizdžiai pažeistų Laisvos Valios Įstatymą, kaip ką tik paaiškinau. Todėl iš tiesų egzistuoja toks dalykas kaip galutinė pasekmė.

Dabar pereikime su tuo į aukštesnį lygmenį. Pabaigoje, Dievo valia garantuotai bus įvykdyta, ta prasme, kad bus išpildytas visatos egzistavimo tikslas. Materiali visata bus pakylėta savo vibracijose aukštyn, galiausiai tapdama dvasinės karalijos dalimi. Tačiau tai vis dar tebėra atviras klausimas, kiek bendrakūrėjų prisijungs prie šio pakylėjimo proceso ir kiek iš jų pasirinks jį palikti, galiausiai susidurdami su savo savasties išnykimu.

Kas nutinka, kai gyvybės srautas yra ištrinamas? Jeigu perskaitysite mokymus apie savo tikrąjį tapatumą, pamatysite, kad egzistuoja trys pagrindiniai jūsų žemesniosios esybės aspektai:

  • Sąmoningasis AŠ yra Dievo Esybės individualizacija, galinti tapti nemirtinga dvasine būtybe. Tad, kai yra ištrinamas gyvybės srautas, Sąmoningasis AŠ tiesiog įsilieja atgal į jūsų AŠ ESU Esaties visumą, lyg niekada nuo jos ir nebūtų buvęs atskirtas. Tai panašu į bangą, kuri įsilieja atgal į vandenyną, nurimus audrai.

  • Tapatumo jausmas yra tai, ką kuriatės, keliaudami per materialią visatą. Tačiau būtybė ištrinta bus tik tuomet, jeigu bus susikūrusi tapatumą, kuris remiasi antikristo protu. Niekas, kas yra sukurta iš šio dualistinio proto, neturi jokios aukščiausios realybės, ir todėl būs ištrinta per procesą, kuris yra vadinamas antrąja mirtimi. Tai galima palyginti su tuo, kai kambaryje įjungiate šviesą, kuomet tamsa akimirksniu pranyksta – nes ji neturi jokios substancijos.

  • Įsitikinimai ir energija, iš kurios yra sukurta jūsų žemesnioji esybė – tai, ką dauguma žmonių vadina siela. Mes tai vadiname Materijos šviesa, ir kai susikuriate savo tapatumą, kuris yra paremtas antikristo dualizmu, Materijos šviesa prisiima netobulą formą. Tačiau, kai šis tapatumas yra ištrinamas, Materijos šviesa akimirksniu sugrįžta į savo tyrą pavidalą ir netobulos formos yra ištrinamos, lyg niekada nebūtų egzistavusios. Formą, kuri yra perkeliama ant Materijos šviesos, galima palyginti su paveikslėliu kino ekrane. Kai iš kino projektoriaus išimate kino juostą, paveikslėlis dingsta ir kino ekranas pasidaro tuščias.

Mes taip pat paaiškiname, kad jūsų dvasinis tapatumas yra įtvirtintas jūsų AŠ ESU Esatyje, kuri visą laiką gyvena dvasinėje karalijoje. Todėl jūsų netobuli pasirinkimai neapribos jūsų AŠ ESU Esaties, nors Esatis iš jų pasimokys. Tad, kai jūsų gyvybės srautas yra ištrinamas, jūsų AŠ ESU Esatis išlieka, ir ji gali pasirinkti pasiųsti kitą savęs individualizaciją į materialią visatą. Tačiau tai bus nauja būtybė, neturinti visiškai jokių atsiminimų apie ankstesnį gyvybės srautą, kuris nepasiekė nemirtingumo.

Tai nereiškia, kad visos ištrinto gyvybės srauto pamokos nueis perniek, kadangi visos pozityvios pamokos taps AŠ ESU Esatį supančio kauzalinio kūno dalimi, ir jos ten liks net ir po gyvybės srauto ištrynimo. Todėl AŠ ESU Esatis galės pasinaudoti šiomis išmoktomis pamokomis, kurdama naują gyvybės srautą, kuomet bus mažiau tikėtina – nors vis dar įmanoma – kad sekantis gyvybės srautas patirs antrąją mirtį. Materialiame pasaulyje paprasčiausiai nėra jokių garantijų.

Manau, kad žmonės, kurie jaučia potraukį universalistinei krikščionybės formai, turėtų sugebėti priimti, kad pagrindinis visatos tikslas yra suteikti Dievo bendrakūrėjams galimybę augti, darant pasirinkimus. O kad jie galėtų ko nors išmokti, pasirinkimai privalo turėti pasekmes, ir jeigu gyvybės srautas pastoviai rinksis mirtį/atskirtį per ilgą laiko periodą, tuomet šis pasirinkimas privalo turėti galutinę pasekmę. Kaip sakiau, tas, kuris siekia išsaugoti savo gyvybę – tai yra, tapatumo jausmą, kuriame save laiko atskirtu nuo Dievo – ją praras, kai tuo tarpu tas, kuris yra pasirengęs prarasti savo gyvybę dėl manęs – dėl sugrįžimo į vienovę su visa gyvybe per Kristaus protą – atras amžinąjį gyvenimą.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com