Ar AŠ ESU Esatis pradeda viską iš pradžių, kai yra ištrinamas gyvybės srautas?
TEMOS: Jūsų pozityvios patirtys nenueina veltui, nes jos tampa jūsų Esaties individualumo dalimi – tačiau jūsų egzistavimo tikslas yra tapti nemirtinga būtybe – kodėl mokytojai siekia mums padėti
Klausimas: Mielas Jėzau, ar mūsų AŠ ESU Esatis pradeda nuo pradžių, kai sielos energijos yra sugrąžinamos į pirmapradį tyrumą? Kadangi ribotas tapatumo jausmas ir prisiminimai dingsta, ar AŠ ESU Esatis gali iš to kažko pasimokyti ir tobuliau sukurti savo sekančią sielą? Klausiu to, nes mane labiau įkvėptų mintis, kad sielos gyvenimas nebūtų nuėjęs visiškai veltui, jeigu jai nebūtų pavykę įvykdyti savo misijos ir pasiekti savo dvasinio tapatumo.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Kai Sąmoningasis AŠ daro teisingus pasirinkimus ir patiria pozityvias patirtis, jis susikuria pozityvią karmą ir pozityvius prisiminimus, apie ką būtent ir kalbėjau šiais žodžiais: „Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia“ (Mato 6,20).
Turtai, kuriuos kraunate danguje, tampa jūsų AŠ ESU Esaties dalimi, ir jie yra saugomi jūsų kauzaliniame kūne. Kitaip tariant, tai, ką patiriate būdami įsikūnijime, turi pozityvų poveikį jūsų AŠ ESU Esaties individualumo plėtimui. Ir kaip paaiškinome, Sąmoningasis AŠ neturi prigimtinio individualumo, nes jo paskirtis yra būti atviromis durimis Esaties individualumui. Tad, jeigu jūsų Esatis pasiųstų kitą Sąmoningąjį AŠ į įsikūnijimą, šis naujas Sąmoningasis AŠ būtų esamo Esaties individualumo atspindys. Tad tam tikra prasme, tai yra tiesa, kad gyvybės srauto patirtys nenueina veltui.
Vis dėlto, to nereikėtų interpretuoti, galvojant, jog iš tiesų nesvarbu, ar Sąmoningasis AŠ taps nemirtinga dvasine būtybe ar bus ištrintas antrojoje mirtyje. Jeigu tai nebūtų svarbu, kodėl tuomet mes, pakylėtieji mokytojai, kvaršintume sau galvą dėl Žemės, mėgindami padėti savo nepakylėtiesiems broliams ir seserims? Juk tiesiog galėtume užsiimti savo pačių augimu ir palikti gyvybės srautus kapanotis patiems.
Mes siekiame padėti savo nepakylėtiesiems broliams ir seserims, nes jūs visi esate tų pačių didesniųjų gyvybės srautų tąsa, iš kurių kilome ir mes, ir mes jus mylime besąlygine meile. Todėl mes trokštame, kad sugrįžtumėte namo ir taptumėte tokiomis pačiomis nemirtingomis būtybėmis, kokiomis esame mes. Todėl mes iš tiesų jaučiame liūdesį ir netekties jausmą, kai gyvybės srautas patiria antrąją mirtį. Tai mažai kuo skiriasi nuo to, kuomet prarandate savo žemiškos šeimos narį. Nors mūsų jausmai nėra visiškai tokie pat kaip žmonių jausmai, mes šiuos jausmus iš tiesų tebeturime, ir norėtume, kad kiekvienas gyvybės srautas Žemėje taptų nemirtinga dvasine būtybe per pakylėjimo ritualą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com