Aš vykdau misiją „neįmanoma“ iš Dievo

Žinia iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:



Aš esu jūsų Jėzus.

Aš esu jūsų vyresnysis brolis, ir daugelis jūsų pažinojo mane seniai pamirštais laikais. Pažinojote mane kaip sau lygų, o ne kaip stabą, kurį jums šiandien tenka sutikti visur iškabintą. Nūdienos religija, kuri teigia mane atstovaujanti Žemėje, pavertė mane stabu ir iškėlė taip aukštai ant pjedestalo, jog daugelis mano kraujo brolių laiko mane nepasiekiamu.

Šiandien ateinu su ypatinga misija – misija neįmanoma. Matote, mano mylimieji, peržvelgę paskutiniųjų tūkstantmečių žmonijos rasės istoriją, pamatysite, jog visą tą laiką žmonės buvo įstrigę sąmonėje, kurioje viešpatavo tamsuoliškumas ir neišmanymas. Dėl šio neišmanymo žmonės nesugeba suvokti, kas jie tokie, iš kur atėjo ir kodėl jie čia Žemėje.

Tipinis šios sąmonės pavyzdys galėtų būti situacija, kuomet stovėjau prieš Poncijų Pilotą savo teismo metu. Sakiau, jog atėjau liudyti tiesą. Mano mylimieji, ar pamenate jo reakciją? Jis paklausė: „Kas yra tiesa?“ Galiu jus užtikrinti, šį klausimą jis uždavė nesityčiodamas. Poncijus Pilotas nebuvo neišprusęs ar blogas žmogus. Jis iš tiesų nenorėjo manęs nuteisti, nes netikėjo religinių vadų man metamais kaltinimais.

Todėl jo klausime atsispindi agonija sielos, žinančios, kad egzistuoja aukštesnis gyvenimo supratimas, bet nesugebančios to aukštesnio supratimo suvokti. Sielos, kuri kenčia, žinodama, kad egzistuoja kažkas, ko ji nesugeba, negali pasiekti.

Kaip padėti žmonėms pamatyti tiesą

Matote, mano mylimieji, kaip bandžiau daug kartų paaiškinti, egzistuoja dvasinių būtybių hierarchija. Mes save vadiname įvairiai, tačiau šiame kontekste aš naudoju pavadinimą „Pakylėtųjų Pulkai“. Mes esame dvasiniai žmonijos mokytojai.

Kai kurie iš mūsų su Žemės planeta dirba labai ilgai. Daugelis mūsų buvome įsikūniję Žemės planetoje ir buvome įstrigę toje pačioje sąmonės būsenoje, kurioje dabar esate jūs. Po truputį ėmėme sklaidyti proto debesis, ir už debesų šydo protarpiais išvysdavome tiesos prošvaistes. Įkūniję ir sugėrę šią tiesą, leidę jai tapti sąmonės raugu, galiausiai užsitarnavome pakylėjimą, kurio dėka visam laikui pakilome į savo šviesos namus dvasinėje karalijoje. Nuo tada daugelis iš mūsų tarnaujame dvasiniais mokytojais, siekdami padėti savo broliams ir seserims, kurie vis dar tebėra įstrigę Žemės planetoje – mirties ir gimimų rate.

Matote, mano mylimieji, jau ne vieną tūkstantmetį žmonijos mokytojai svarsto įvairius būdus, kaip padėti žmonėms pasiekti aukštesnę sąmonę, kurioje jie galėtų suvokti tiesą. Mes, Pakylėtųjų Pulkai, dirbame kartu kaip komanda, bet tai nereiškia, kad mes visi panašūs, ar kad sutariame, koks būdas būtų geriausias.

Jau ne vieną šimtmetį svarstome, kaip galėtume padėti žmonėms suvokti ir priimti Gyvąją Dievo Tiesą. Pasakysiu atvirai – Danguje yra daug būtybių, kurios įsitikinusios, kad daugumai žmonių neįmanoma padėti suvokti Gyvosios Dievo Tiesos. Šiuo klausimu verda karštos diskusijos. Bet aš priklausau tiems, kurie savo širdyse viliasi, jog mums pavyks kaip nors surasti būdą padėti žmonėms suprasti tiesą, Gyvąją Tiesą apie juos pačius ir Dievą.

Kodėl taip sunku žmonėms pamatyti tiesą?

Šiandieninio mano atėjimo tikslas yra padėti žmonėms suprasti tiesą. Atėjau pamėginti įvykdyti misiją neįmanomą – padėti žmonėms pamatyti tai, ką daugelis iš jų nujaučia egzistuojant, bet nesugeba suvokti. Jų sielos kankinasi, kaip kankinosi Poncijaus Piloto siela, nerasdamos atsakymo į amžinąjį klausimą: „Kas yra tiesa?“

Norėdamas, kad mano misija neįmanoma turėtų nors menkiausią pasisekimo galimybę, privalau paruošti dirvą – paaiškinti jums, kodėl taip sunku žmonėms suvokti tiesą. Matote, mano mylimieji, seniai, labai seniai, tais laikais kai dar nebuvo laiko, Dievas nusprendė sukurti materialią visatą, kurioje gyvenate.

Dievas sukūrė visatą iš savo Esaties ir sąmonės. Bet Jis nepanaudojo viso savo kūrybinio potencialo. Priežastis ta, kad Dievas nėra toks, kokį jį įsivaizduoja žmonės. Daugybė žmonių turi susikūrę stabmeldišką Dievo įvaizdį. Jie mano, kad Dievas yra visagalis, kad Dievas yra tobulas. Jie taip pat mano, kad jeigu kažkas yra tobulas, jis privalo būti išbaigtas ir todėl negali keistis, negali augti, negali evoliucionuoti. Tai klaidingas tikėjimas, kylantis iš sąmonės, į kurią nusirito žmonės.

Vėliau trumpai pakalbėsiu apie šią sąmonę, tačiau kol kas pasakysiu tiek, jog ši sąmonė duoda žmonėms iškreiptą Dievo realybės vaizdą. Dievas iš tiesų yra tobulas, bet jo tobulumas nėra žmogiškas. Todėl Dievas nestovi vietoje, Dievas nėra nejudantis. Dievo neįmanoma įkalinti vienoje vietoje, nes Jis yra amžinas kūrėjas.

Kaip paaiškinu knygoje „Mistinis Jėzaus mokymas“ Dievas yra dualios prigimties. Pirmasis Dievo aspektas yra grynojo Buvimo būsena. Ši Buvimo būsena iš tiesų visiškai nekinta, nes ji neturi formos. Kitas Dievo aspektas yra tai, ką vadinu Kūrėju. Kūrėjo prigimtyje užkoduota kurti tai, kas turi formas. Todėl Dievo kūrėjo aspektas nuolatos kinta. Dievas nėra senelis balta barzda, sėdintis dideliame soste kur nors Danguje. Dievas yra lyg be paliovos tekanti upė. Dievas yra vyksmas. Dievas yra augimo ir savitranscendencijos vyksmas.

Kaip Dievas auga, kaip jis save transcenduoja? Jis auga kurdamas pasaulius ir visatas iš savęs, iš savo esybės ir sąmonės. Dievas auga įvilkdamas savo sąmonę ir Esybę į tam tikrą formą. Ši forma turi tam tikras ribas ir egzistuoja ribotame būvyje, tokiame kaip šio pasaulio laikas ir erdvė.

Matote, mano mylimieji, kūrybos esmė yra tai, kad ji yra nesibaigiantis procesas. Todėl Dievas niekada nekuria nieko statiško ir nekintančio. Dievas nori, kad visi jo kūriniai vystytųsi, augtų ir transcenduotų save. O koks yra šio augimo ir transcendencijos tikslas? Tikslas yra tas, kad visi jo kūriniai suvoktų, iš kur jie atsirado, suvoktų, kad jie yra paties Dievo išraiška, jo materializacija, jo individualizacija. Tai suvokę, jie taip pat galės suvokti turintys potencialą vėl susivienyti su Kūrėju. Šis susivienijimas nereiškia išnykimo, jis reiškia Kūrėjo, naujo kūrėjo atsiradimą, galėsiančio tęsti nesibaigiantį kūrimo procesą.

Tad Dievui kuriant pasaulį, turintį formą, šis pasaulis yra kuriamas iš jo paties sąmonės, tačiau jis dar pilnai nesuvokia, iš kur atėjo ir koks jo tikslas. Kaip pasauliui įveikti savo ribotumą – savo tikrosios tikrovės nesuvokimą – ir priartėti prie suvokimo, kad jis yra Dievo dalis ir niekada nebuvo atskirtas nuo Dievo? Norėdamas padėti kūrinijai pasiekti šį suvokimą, Dievas į savo pasaulį siunčia sąmoningas būtybes. Šios būtybės yra sukurtos pagal jo paveikslą ir panašumą, tai reiškia, jog jų sąmonėje glūdi gebėjimas suvokti save kaip Dievo individualizaciją. Tai suvokę, jie gali tapti bendrakūrėjais su Dievu.

Taip atsirado būtybių hierarchija, besidriekianti nuo Dievo Kūrėjo per didžiulį skaičių dvasinių būtybių – per visą dvasinių būtybių hierarchiją – kurios apačioje stovi būtybės, savanoriškai pasirinkusios nusileisti į materialią visatą, kad padėtų šiai visatai suvokti savo tapatumą, kilmę ir potencialą. Tos būtybės esate jūs, mano mylimieji. Jūs esate Dangaus pionierių pulkas, savanoriškai pasirinkęs nusileisti į šį materialų pasaulį ir padėti jam pakilti aukštyn bei suvokti save.

Nusileidimo į šį pasaulį mechanizmas neišvengiamai priverčia jus pamiršti savo tapatumą ir kilmę. Vis dėlto niekada negalite prarasti potencialo atgauti šią atmintį, nes paties Dievo sąmonė yra įausta jūsų esybės klostėse.

Žmonės mano galintys veikti nepriklausomai

Dabar peršoksiu truputį į priekį ir pakalbėsiu apie sąmonę, kurioje esti dauguma žmonių. Sąmonė, kurioje dabar esate, nėra jums Dievo skirtoji. Nusiritote į šią sąmonę per ilgą ir laipsnišką procesą, ir aš šį procesą aprašau kitur. Dabar nesileisiu į šio proceso detales, nes tai atitrauktų mane nuo tikslo.

Sąmonės, kurioje dabar esate įstrigę, esmė yra pojūtis, kad galite veikti visiškai nepriklausomai. Esate visiškai įsitikinę, jog jūs esate nuo nieko nepriklausanti būtybė, turinti galią veikti šiame pasaulyje ir jums nereikia nieko už materialaus pasaulio ribų, kad galėtumėte gyventi ir veikti savo aplinkoje. Tikite, kad viskas, ko reikia jūsų išgyvenimui, yra materialios maistingosios medžiagos, gaunamos per maistą. Manote, kad energija, kurią naudojate savo kasdieninėje veikloje, ateina iš jūsų suvalgomo maisto, iš šviesos, sugeriamos per odą, ir iš kitų materialių šaltinių.

Su žmonėmis atsitiko taip, kad jie visiškai atsijungė nuo savo šaltinio, o šis šaltinis, žinoma, yra pats Dievas. Kai kurie žmonės pradėjo save visiškai tapatinti su fiziniu kūnu ir materialia visata. Todėl jie tiki, kad materiali visata yra savaime egzistuojanti sfera, ir kad jų egzistavimui nereikia nieko už šios visatos ribų. Dauguma šių žmonių tvirtai tiki, kad Dievo nėra, kadangi, jų giliu įsitikinimu, Jam egzistuoti nėra jokios būtinybės.

Žinoma, šioje planetoje yra daug žmonių, kurie viena ar kita forma tiki Dievu. Įdomu tai, kad dauguma šių žmonių tiki žinantys tiesą apie Dievą. Jie tvirtai tiki, kad jų religija pasakė jiems esminę tiesą apie Dievą ir jų ryšį su Dievu.

Žmonės yra įstrigę proto dėžutėse

O mano mylimieji, mano širdis pilna meilės tiems žmonėms, kurie taip giliai įstrigo tose tikėjimo sistemose. Kaip norėčiau pasiekti juos, prisibelsti į jų dėžutę, kurioje jie uždarė savo protą, išgręžti mažas skylutes toje dėžutėje ir įleisti tyrą Dievo tiesos spindulį, kuris apšviestų jų sąmoningą protą. Kaip norėčiau padėti žmonėms suprasti, jog tiesa yra nepalyginamai didesnė, kad jos neįmanoma sutalpinti proto dėžutėje.

Matote, mano mylimieji, būtent dėl šių proto dėžučių mums, dvasiniams mokytojams, taip sunku jus pasiekti Dievo tiesos spinduliu. Todėl dabar pabandysiu paaiškinti, kodėl, įkalinus protą toje dėžutėje, tampa taip sunku, o kartais išvis neįmanoma suprasti Dievo tiesą.

Šios problemos esmę paliečiau anksčiau, kai kalbėjau apie tai, jog žmonės tiki galintys veikti savarankiškai. O taip, žinau, kad daugelis religingų žmonių tiki veikiantys iš Dievo malonės, arba tiki, jog viskas paklūsta Dievo valiai, tačiau tai tik intelektualus tikėjimas, kadangi dauguma žmonių nesupranta tikrosios situacijos.

Priežastis ta, jog jie visi tiki, kad Dievas yra kažkur „ten aukštai“ Danguje, bet ne Žemėje, ir jau tikrai ne juose. Tad matote, mano mylimieji, net ir patys religingiausi žmonės susikūrė Dievo įvaizdį, kuris vaizduoja Dievą išorėje ir atskirtą nuo jų. Daugelis religingų žmonių iš aukšto žvelgia į ateistus ir materialistus tikėdami, kad Dievui jie patinka labiau, nei žmonės, neigiantys Dievo egzistavimą. Bet matote, mano mylimieji, dauguma religingų žmonių taip pat neigia Dievo egzistavimą, nes neigia Dievo egzistavimą savyje ir visame juos supančiame pasaulyje.

Kaip jau sakiau anksčiau, Dievas viską sukūrė iš savęs, iš savo Esybės, iš savo sąmonės. Todėl viskas, ką aplink save matote, yra užsimaskavęs Dievas, ir viskas, ką matote savyje, taip pat yra užsimaskavęs Dievas. Ir jūs esate užsimaskavęs Dievas. Štai ko nesugeba pamatyti dauguma religingų žmonių ir todėl jie taip pat neigia Dievą. Šis neigimas iš esmės nesiskiria nuo to, kurį propaguoja ateistai, skiriasi tik jo laipsnis. Ateistai sako, kad Dievo nėra. Dauguma religingų žmonių sako, kad Dievo nėra čia.

Tiek vienas, tiek kitas tikėjimas yra Dievo neigimas, nes Dievas yra visur ir Dievas yra viskas. Tad štai kas nutiko – žmonės savo prote susikūrė klaidingą tikrovės įvaizdį. Tiek ateistai, tiek religingi žmonės susikūrė įvaizdį, kad nei jie, nei pasaulis, kuriame jie gyvena, nėra Dievas.

Šitaip sulaužomas pats pirmasis įsakymas: „Neturėk kitų dievų tik mane vieną.“ Jeigu Dievas yra visur ir visuose, ir jeigu jūs nematote Dievo visuose, tuomet garbinate netikrą Dievą. Jei manote, kad Dievas yra Danguje, ir neigiate jo Buvimą savyje, garbinate stabą, šokate aplink aukso veršį.

Savo prote susikuriate įvaizdį ir sakote: „Štai Dievas, štai tikrovė, štai tiesa.“ O tuomet tą įvaizdį projektuojate ant tikrovės ir imate savo protui kurti dėžutę. Sielai kaskart vis iš naujo įsikūnijant Žemės planetoje, proto dėžutės sienos vis storėja, kol galiausiai tampa tokios storos, kad pro jas nebegali prasiskverbti net mažiausias Dievo tiesos, nuolat šviečiančios Žemei iš dvasinės karalijos, spindulėlis.

Man sunku širdyje dėl jūsų

Žemės gyventojai yra panašūs į žmones, prirakintus Platono urve. Jie negalėjo matyti, kas dedasi lauke už urvo ribų, ir matė tik šešėlius ant urvo sienų. Taigi, urvas simbolizuoja proto dėžutes, kurias žmonės pasistatė aplink savo protus, o šešėliai ant uolos sienų yra pralekiantys vaizdai, projekcijos, neryškūs realybės šešėliai, šiaip ne taip pralindę pro klaidingų įsitikinimų, supančių žmonių protus, filtrą.

O kai kurie žmonės savo urvuose užsidarė aklinai, ir ant jų urvo sienų nėra net ir realybės šešėlių, vietoj to, ant jų sienų žaidžia iliuzijos, sukurtos jų pačių protų. Ir galiu jums pasakyti, kad kai kurie iš šitų akliniausiai savo protus uždariusių žmonių sėdi savo krikščioniškose bažnyčiose kiekvieną sekmadienį, manydami, jog seka mano mokymu, daro mano darbą ir bus tikrai išganyti.

Ak, mano mylimieji, kaip sunku man širdyje, kad tokia daugybė žmonių, tokia daugybė krikščionių, pasinaudojo manimi, kad susikurtų aplink savo protus dėžutę, sakančią, jog jie negali daryti tų darbų, kuriuos aš dariau, negali pasiekti Kristaus sąmonės ir pakilti į Dangų. Nes juk jie nėra Dievo sūnūs ir dukterys, nes juk tik aš, Jėzus Kristus, buvau vienintelis Dievo Sūnus.

Ak, koks tai paklydimas! Ir jei tik galėčiau, nors vienai sekundei, leisti jums pajusti, kokia tai našta man ant širdies, manau, akimirksniu išgriūtumėte iš savo proto dėžutės ir nukristų jums žvynai nuo akių, kaip nutiko mano mylimam Pauliui, kai galiausiai nustojo spyriotis prieš akstiną. Tad ką gi iš tiesų reiškia mano žodžiai Pauliui: „Sunku tau spyriotis prieš akstiną?“

Jūs, mano mylimieji, tikriausiai prisimenate, kad Paulius buvo labai religingas žmogus. Jis žinojo įstatymo raidę, kaip jos mokė žydai, ir galiu jus užtikrinti, jog tvirtai tikėjo laikęsis to įstatymo visą savo gyvenimą ir todėl tikėjo, jog tikrai bus išgelbėtas, nes viską darė teisingai pagal išorinį įstatymą. Matote, Paulius buvo puikus pavyzdys žmogaus, aplink save susikūrusio tokią tvirtą proto dėžutę, jog paprasčiausiai nesugebėjo matyti, kad tiesa negali tilpti į tą dėžutę, nes tiesa yra didesnė už dėžutę.

Štai kodėl Paulius iš pradžių nesugebėjo atpažinti Gyvojo Kristaus. Matote, mano mylimieji, evangelijose nerašoma, bet Paulius buvo sutikęs mane prieš mano nukryžiavimą. Jis su manimi susitiko ne asmeniškai, bet dalyvavo vienoje iš kalbų, kurias sakiau ant Galilėjos ežero kranto. Ir jis iš tiesų buvo toje minioje, kuri buvo pavalgydinta padauginus duonos ir žuvų, tačiau jo proto dėžutė neleido jam atpažinti Gyvojo Kristaus, kai pamatė mane fiziškai. Jis nesugebėjo pripažinti duonos ir žuvų padauginimo stebuklo, nes kai kurie dalykai, kuriuos sakiau, netilpo į jo proto dėžutę, pagal kurią Dievas buvo vaizduojamas žydų religijoje.

Dievas, pasak žydų, buvo pikta ir teisianti būtybė, esanti aukštai Danguje, o aš Dievą piešiau kaip mylintį Tėvą. Tai va, mano mylimieji, Paulius negalėjo priimti nieko, kas peržengė tradicinį požiūrį į Dievą, ir todėl jis mane atmetė kaip netikrą mokytoją, besinaudojusį triukais, o ne iš tikrųjų padariusį duonos ir žuvų padauginimo stebuklą.

Laisvos valios svarba

Taigi, Paulius patraukė savais keliais. Ir turiu pasakyti, jog buvau pasiruošęs leisti Pauliui eiti savais keliais, nes jis iš tiesų gavo galimybę patvirtinti Kristų, tačiau pasinaudojo savo laisva valia ir išsiginė Kristaus. Vis dėlto, po savo prisikėlimo suvokiau, kad Paulius iš tiesų buvo atsiųstas į šią planetą su misija – padėti skleisti naująją krikščionybės religiją. Taip pat suvokiau, jog dėl to, kad Paulius dabar ėmė persekioti mano pasekėjus, jis statė į pavojų ne tik savo misiją, bet ir kūrė sau tokią didelę karmą, jog statė į pavojų ir savo sielą. Štai kodėl ėmiausi tokių drastiškų priemonių pasirodydamas jam galingoje vizijoje, sudaužiusioje į šipulius jo proto dėžutę ir privertusioje pamatyti šviesą ir tiesą, kuri negalėjo pro tą proto dėžutę prasiskverbti.

Ir čia, mano mylimieji, egzistuoja subtilus, bet svarbus skirtumas. Viskas šiame pasaulyje paklūsta laisvai žmonių valiai. Aš esu dvasinis mokytojas ir Laisvos Valios Įstatymą gerbiu absoliučiai ir besąlygiškai. Žvelgiant paviršutiniškai, gali pasirodyti, kad pažeidžiau Pauliaus laisvą valią. Visgi realybė yra tokia, kad Pauliaus siela prieš ateidama į įsikūnijimą savanoriškai pasisiūlė ypatingai misijai. Jeigu Paulius būtų atpažinęs mane prie Galilėjos ežero, jis būtų galėjęs prisijungti prie manęs ir tapti vienu iš mano mokinių, ir tada man nebūtų reikėję pasirodyti jam vizijoje. Jei jis būtų patraukęs savais keliais ir nebūtų pradėjęs persekioti mano pasekėjų, būčiau leidęs jam eiti ir nebūčiau jam pasirodęs.

Jo misija būtų likusi neįvykdyta, tačiau jo siela nebūtų atsidūrusi pavojuje. Bet, kadangi jis pradėjo persekioti mano pasekėjus, aš galėjau, pagal Laisvos Valios Įstatymą, pasirodyti jam vizijoje, privertusioje jį rinktis šią dieną kam tarnaus. Matote, mano mylimieji, Paulius lengvai galėjo šios vizijos išsiginti ir priskirti ją velnio darbui. Tačiau Paulius vizijos neišsiginė, apsuko savo sielą 180 laipsnių kampu ir pradėjo kelionę aukštyn, o šios kelionės metu jis ne tik tapo vienu iš mano apaštalų, bet galiausiai tapo pakylėtąja būtybe, tokia kaip ir aš pats.

Norėčiau, kad iš situacijos su Pauliumi suprastumėte, jog jo paties siela pasirinko tame gyvenime ypatingą misiją – padėti skleisti Kristaus mokymą, ir tai man leido pasirodyti jam vizijoje, kuri jį sukrėtė ir išpurtė iš proto dėžutės. Tačiau tai buvo įmanoma tik labai ypatingoje situacijoje, man atėjus naujo amžiaus pradžioje ir mano misijos pasisekimui priklausius nuo labai nedidelio skaičiaus sielų, savanoriškai pasirinkusių ateiti ir nešti deglą – skleisti krikščionybę. Kaip tikriausiai puikiai suprantate, jeigu Paulius nebūtų buvęs pažadintas, krikščionybė galėjo ir nepaplisti bei netapti reikšminga jėga religiniame šios planetos gyvenime. Štai kokią didelę reikšmę gali turėti viena siela tam tikrame lemiame istorijos taške.

Šiandien situacija yra šiek tiek kitokia. Šiandien mes taip pat esame lemiame istorijos taške. Ir iš tiesų, mes stovime ant slenksčio tarp senosios Žuvų eros ir naujosios Vandenio eros. Žmonija išgyvena pasikeitimą tarp dviejų sąmonė lygių, ir šis pasikeitimas yra toks pat dramatiškas ir tiek pat svarbus kaip ir perėjimas, įvykęs prieš 2000 metų. Vis dėlto, šiandieninėje situacijoje turime milijonus sielų, savo noru pasisiūliusių ateiti į įsikūnijimą ir prisidėti prie šio perėjimo iš senojo amžiaus į naująjį. Tai sielos, kurios per praėjusius 2000 metų sugebėjo įkūnyti mano vidinį mokymą, sugebėjo skaityti tarp eilučių tradicinės krikščionybės raštuose ir doktrinose, ir atrasti vidinę prasmę bei kelią į Kristiškumą, paslėptą už šių išorinių doktrinų.

Taigi, matote, mano mylimieji, šiandien mes turime galimybę patirti antrąjį Kristaus atėjimą. Pirmasis Kristaus atėjimas buvo Gyvojo Kristaus atėjimas tik viename asmenyje – manyje, tuo tarpu antrajam Kristaus atėjimui skirta būti Gyvojo Kristaus atėjimui, Kristaus sąmonės atėjimui milijonuose žmonių. Ir todėl šios misijos sėkmė nėra tokia priklausoma nuo kelių individų, kaip prieš 2000 metų. Ir todėl aš neturiu leidimo pasirodyti kiekvienam iš milijonų žmonių, turinčių potencialą išreikšti aukštą Kristiškumo lygį, ir pažadinti juos per viziją, kuri būtų tokia pat galinga, kaip ir vizija, kurią daviau Pauliui. To paprasčiausiai neleidžia Laisvos Valios Įstatymas.

Matote, šiandienos amžiuje būtina, kad savo misiją, savo tapatumą, savo Kristiškumą ir savo Kristaus potencialą žmonės atrastų per vidinę patirtį, per vidinį pažinimą, o ne per kokią nors galingą išorinę viziją ar kokių nors materialių įrodymų dėka, tokių kaip mirusiųjų prikėlimas, vaikščiojimas vandeniu ar vandens pavertimas vynu.

Šis amžius iš tiesų yra amžius, kuriame man reikia tų, kurie nors ir nemato, bet vis vien tiki savo vidiniu potencialu būti Gyvuoju Kristumi įsikūnijime Žemėje. Tad matote, mano mylimieji, šiandien aš neturiu galimybės pasirodyti kiekvienam iš jūsų ir duoti jums kažkokį nepaneigiamą įrodymą apie šio mokymo tiesą.

Šią tiesą turite atrasti savyje. Privalote ją rasti, nes jau radote, kad turite šią tiesą, šios tiesos žiupsnelį, savo širdyje. O kaip jums rasti šią tiesą, šią Kristaus tiesą, kuri jau yra jumyse?

Gyvoji Dievo Tiesa

Dėl to šiandien jums ir kalbu. Paprastas faktas yra tas, kad šiandien įsikūnijime esama žmonių, kurie yra pakankamai toli pažengę dvasiniame kelyje ir turi įgiję momentumą, leidžiantį atrasti ir atpažinti tiesą savyje be jokių išorinių stimulų ar priminimų. Visgi daugumai žmonių reikalingas išorinis priminimas, idant pabustų, prisimintų ir atrastų tiesą savyje, o šis išorinis priminimas ateina vieninteliu pavidalu – Gyvojo Žodžio pavidalu, perduotu Šventosios Dvasios galia.

Matote, mano mylimieji, daugumai žmonių Žemėje nutiko taip, kad jie susikūrė proto dėžutes, neleidžiančias jiems matyti ir pažinti Dievo tiesos. Visgi jų viduje esti žiupsnelis tiesos, neleidžiantis jiems būti visiškai patenkintiems ir mėgautis ramybe savo proto dėžutėje. Poncijus Pilotas stovėjo prieš Gyvąjį Kristų ir nesugebėjo atpažinti manęs kaip Gyvojo Kristaus. Vis dėlto jis pripažino, kad tikrovėje esama kažko daugiau, nei galėjo suvokti savo išoriniu protu, štai dėl ko jis manęs klausė: „Kas yra tiesa?“

Šiandien dauguma žmonių yra panašioje situacijoje. Jie žino, kad egzistuoja kažkas daugiau, tačiau sąmoningu protu nesugeba to suvokti. Ir kaip tik dėl to žmonės priima idėjas ir įsitikinimus, kurie tiesiogiai prieštarauja asmeniniam Kristiškumui ir tikrovei, kad jie iš tiesų yra Dievo sūnūs ir dukterys, kuriems lemta dalyvauti Antrajame Kristaus Atėjime.

Daugelis šių žmonių iš tiesų yra žmonės, vadinantys save gerais krikščionimis, ir iš tiesų jie yra geri krikščionys, nes jie yra maniškiai. Jie savanoriškai pasisiūlė ateiti į šį gyvenimą iš didelės meilės man ir iš didelio troškimo pamatyti mano misijos išsipildymą, vieninteliu būdu, kuriuo ją galima išpildyti – tūkstančiams ir milijonams žmonių sekant mano pėdomis ir išreiškiant aukštą Kristiškumo lygį.

Būtent dėl to šiuos žmones patraukė krikščionybės religija ir būtent dėl to daugelis jų praktikavo šią religiją išorinėje jos formoje, su kuria užaugo. Deja daugumai šių žmonių nutiko taip, kad jie įstrigo išorinėje religijoje, įstrigo jos išorinėse doktrinose, ritualuose ir praktikose.

Ir iš savo didelės meilės man, jie išsiugdė šį klaidingą lojalumą išorinei religijai ir išorinei bažnyčiai, ką būtent matėte nutikus ir su mano mylimu Pauliumi. Jis taip pat turėjo klaidingą lojalumą išorinei religijai, žydų religijai. Ir todėl jis atsisakė pripažinti, kad aš atėjau atnaujinti šią religiją ir pakelti ją į kitą lygį, į aukštesnį Dievo realybės suvokimo lygį. Ir būtent dėl to Paulius spyriojosi prieš akstiną, nes jo išorinis protas priešinosi jo vidiniam troškimui, jo sielos troškimui, tam pačiam troškimui, kurio dėka jis savo noru pasisiūlė nusileisti į šią planetą ir padėti mano misijai.

Kviečiu maniškius prabusti

Sakau jums, iš visos liepsnojančios širdies – šiandien krikščionybės religijoje yra daugybė žmonių, kurie savo sielos viduje taip pat jaučia didelę meilę man, ir daugelis iš jų savo noru pasisiūlė ateiti į įsikūnijimą šiame amžiuje ir prisijungti prie mano Antrojo Kristaus Atėjimo misijos įvykdymo. Visgi į savo protus jie priėmė tradicinės krikščionybės doktriną, esą buvo tik vienas Dievo Sūnus, ir todėl jie negali tapti Kristumi, kuriuo buvau aš. Ir būtent dėl to šie žmonės spyriojasi prieš akstiną, ir būtent dėl to jie tikrų tikriausiai persekioja mane ir tikrąjį vidinio Kristaus mokymą, bei Kristaus potencialą kiekvienam Dievo sūnui ir dukteriai, lygiai taip pat kaip Paulius persekiojo mano pasekėjus.

Negi nematote, kas vyksta? Negi nematote, kas čia vyksta, ir kad įvykiai, vykę prieš 2000 metų, kartojasi iš naujo? Šiandien jūs esate lygiai tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvo Paulius, kai keliavo keliu, kuriame išvydo savo viziją. Ir galiu jus užtikrinti, kad jeigu galėtumėte į tą situaciją pažvelgti šiandien, pamatytumėte, kad kai Paulius keliavo tuo keliu, jis buvo visiškai įsitikinęs, kad yra doras žydų karys, kovojantis prieš bedievių krikščionių puolimą, grasinančių žydų religijai. Ir jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad dirba savo Dievo darbą ir ištikimai tarnauja viskam, kuo buvo išauklėtas tikėti.

Vis dėlto, mano mylimieji, kaip sakiau Pauliui, jis iš tiesų persekiojo mane ir spyriojosi prieš savo paties sielos akstiną. Ir todėl dabar sakau jums, tiems iš jūsų, kurie vis dar tebesate įstrigę tradicinės krikščionybės doktrinose ir einate išoriniu keliu, kurį reklamavo krikščionių religija šiuos 2000 metų, sakau jums, kaip sakiau Pauliui: „Kodėl mane persekiojate? Sunku jums spyriotis prieš akstiną!“

Tad mano mylimos širdys, nustokite spyriotis prieš akstiną. Atpažinkite giliausią savo sielos troškimą. Atpažinkite didžiausią savo sielos meilę. Ir pripažinkite faktą, kad mylite jūs ne išorinę bažnyčią, išorines doktrinas, išorinius ritualus. Jūsų meilė yra meilė man, Jėzui Kristui. Tai meilė gyvai dvasinei Būtybei, kuri esu. Tai meilė Gyvajai Tiesai, kuri esu, ir Gyvajai Tiesai, kurią nešu.

Mano mylimieji, jeigu turėčiau vienintelį norą, tai tas noras būtų, kad jūs nors akimirkai atidėtumėte į šalį savo išorinį tikėjimą krikščionybe ir tiesiog paklausytumėte šių žodžių, ir skaitydami šiuos žodžius, nukreiptumėte savo dėmesį į širdį. Ir tuomet pamatytumėte, jei tik pažvelgtumėte savo širdin nešališku protu, kad, kai skaitote šituos žodžius, kažkas jūsų širdyje virpa. Taip yra dėl to, kad savo širdyje turite Kristaus tiesos žiupsnelį, ir kai skaitote šituos žodžius, Gyvoji Tiesa, kurią šie žodžiai perduoda, rezonuoja su Kristaus tiesa, esančia jūsų širdyje.

Mano mylimieji, jeigu atpažinsite ir pripažinsite šį atgarsį, galėsite patirti tokį pat galingą ir dramatišką atsivertimą, kokį patyrė Paulius. Laimei, jums nereikės apakti po šio atsivertimo, vietoj to, jūsų vidinis ir išorinis žvilgsnis atsivers ir galėsite atpažinti Gyvąją Tiesą, kuri esu.

Kas yra Gyvoji Dievo Tiesa?

Atėjo laikas, kai turiu jums paaiškinti, ką reiškia Gyvoji Dievo Tiesa. Ar prisimenate, ką sakiau pradžioje? Sakiau, kad Dievas yra procesas, amžinas savitranscendencijos procesas. Dabar palyginkite tai su faktu, kad dauguma žmonių aplink savo protus susikūrė proto dėžutes. Kokia yra šios proto dėžutės pagrindinė savybė? Pagrindinė savybė yra ta, kad ji nejuda, ji neauga, ji netranscenduoja savęs. Ji pilna sustingusių paveikslėlių, nejudančių paveikslėlių, kuriuose užfiksuota jūsų įsivaizduojama realybė. Ir jūs nuolatos laikotės įsikibę šių nejudančių paveikslėlių ir mėginate priversti realybę atitikti jūsų paveikslėlius.

Daugelis tų, kurie vadina save krikščionimis, pasinaudojo krikščionybės religija, kad sustiprintų ir sukurtų šiuos nejudančius paveikslėlius, vaizduojančius koks, jų manymu, yra Dievas, koks, jų manymu, yra Jėzus Kristus, ir kokia, jų manymu, yra tiesa. Ir jie susikūrė nejudantį paveikslėlį, vaizduojantį mane, ir nejudantį paveikslėlį, vaizduojantį Dievą, o taip pat susikūrė nejudantį savo pačių paveikslėlį. Ir šitie nejudantys paveikslėliai sako, kad Dievas yra ten aukštai Danguje, kad Jėzus Kristus yra vienintelis Dievo sūnus, ir kad jie yra vargšai nusidėjėliai, kurie yra atskirti nuo Dievo ir gali būti išgelbėti tiktai per Jėzų Kristų.

Šie paveikslėliai neteisingi, todėl, kad Dievas yra visur ir visame kame, Jėzus Kristus nėra vienintelis Dievo Sūnus, bet yra jų brolis, ir aš atėjau būti pavyzdžiu, o ne išimtimi. Aš atėjau parodyti asmeninio Kristiškumo kelią, kuriuo sekti gali kiekvienas. Ir todėl jūs nesate nusidėjėliai, mano mylimieji, jūs nesate atskirti nuo Dievo, jūs iš tiesų esate kūdikiai Kristuje, turintys potencialą išaugti į pilną Kristiškumą, kurį aš pademonstravau, ir kuris leis jums, suteiks jums galią daryti darbus, kuriuos aš dariau, ir dargi didesnius darbus.

Matote, mano mylimieji, Kristaus tiesa negali būti patalpinta į žmonių sukurtas proto dėžutes, net ir į tas proto dėžutes, kurios buvo sukurtos remiantis išorine krikščionybės religija. Tiesa negali būti sutalpinta į nejudančius paveikslėlius, nes Dievas yra nuolatos judantis savitranscendencijos procesas, ir todėl Dievo tiesa nėra nejudanti, nėra absoliuti, nėra nekintanti. Paprasta priežastis ta, kad kai Dievas transcenduoja save, jo tiesa išsiplečia. Ji auga, ji juda ir transcenduoja savo buvusią formą.

Ar matote, mano mylimieji, religijos paklydimą ir pavojingumą, religijos, siekiančios skleisti idėją, kad įmanoma pagauti Dievą sustingusiame rituale? Ak, mano mylimieji, kaip norėčiau pakylėti jūsų sielas čionai, kur aš esu šiandien ir padėti jums pažvelgti į save, į savo išorines formas, tuo metu kai lakstote užsiėmę savo kasdieniais reikalais Žemės planetoje. Kaip norėčiau, jog jūs nors akies krašteliu galėtumėte pamatyti, koks kontrastas yra tarp tos sąmonės, kurioje mes esame Danguje, ir sąmonės, kurioje tokia daugybė žmonių yra įstrigę Žemėje. Jūs iš karto pamatytumėte, kaip mes, jūsų dvasiniai mokytojai, karštai jus mylime ir kaip trokštame padėti jums pasiekti laisvę. Ir vis dėlto, kadangi esate įstrigę savo proto dėžutėse, mums yra be galo sunku bendrauti su jumis ir padėti jums suprasti bei priimti mūsų meilę. Be galo sunku padėti jums priimti ir suprasti Gyvąją Tiesą, kuri jus išlaisvintų.

Tikroji religijos paskirtis

Ar prisimenate, kad prieš 2000 metų kalbėjau apie tiesą, kuri jus išlaisvins? Kas tai per tiesa, kuri jus išlaisvins? Mano mylimieji, ši tiesa yra Gyvoji Dievo Tiesa. O kodėl ši Gyvoji Dievo Tiesa jus išlaisvins? Todėl, kad, jeigu priimsite ir sugersite Gyvąją Dievo Tiesą, ištrūksite iš proto dėžutės, kurioje dabar esate įstrigę.

Būtent ši proto dėžutė neleidžia jums įeiti į Dangaus karalystę, versdama jus galvoti, kad esate atskirti nuo Dievo, kad Dievo karalystė yra kažkur ten aukštai ir kad ji niekada negalėtų būti čia, kur esate jūs. Bet, mano mylimieji, Dievo karalystė yra sąmonės būsena. Taip, iš tiesų, šią sąmonės būseną daug lengviau išlaikyti būnant Danguje. Bet sakau jums, Kristaus sąmonę įmanoma pasiekti, kol dar esate Žemėje. Ir kai ją pasieksite, būsite Dievo karalystėje, nors jūsų siela vis dar tebegyvens fiziniame kūne. Tiesą sakant, jūs nešite Dievo karalystę į Žemę.

Ar prisimenate, ką sakiau pradžioje, kai sakiau, kad Dievas turėjo tikslą sukurti ribotą kūriniją, kuri galiausiai peržengtų savo ribas ir įsisąmonintų save kaip Dievo tąsą, kaip Dievo individualizaciją? Taigi, matote, mano mylimieji, nors siela turi pakilti į Dangų, kad būtų visam laikui išgelbėta, tikroji religijos paskirtis nėra visus žmones atvesti į Dangų. Tikroji religijos paskirtis yra atnešti Dievo karalystę į Žemę, pasiekus kritinę masę žmonių, kurie įkūnytų asmeninį Kristiškumą, ir tokiu būdu Dievo karalystės sąmonę pritrauktų žemyn, idant visa Žemė galėtų būti pakylėta į aukštesnės sąmonės lygį, kuomet net ir akmenys atspindės Dievo karalystės sąmonę.

Dabar matote, kad mes, Pakylėtųjų Pulkai, duodami religiją turime visiškai kitokį tikslą nei tas, kurį dauguma žmonių mato religijoje. Daugybė žmonių mano, kad religija jiems turi duoti absoliučią ir neklystančią tiesą. Jie galvoja, kad jų religinė doktrina yra vienintelė tiesa, vienintelis būdas aprašyti Dievo realybę, ir todėl visi kiti aprašymai privalo būti klaidingi. Visos kitos religijos turi būti klaidingos religijos, ir jų šventa pareiga yra bandyti išgelbėti kitus žmones nuo tų religijų, gal net paskelbus šventąjį karą ir sunaikinus šias religijas, kartu nužudant ir visus šias religijas išpažįstančius žmones. Ir štai čia turime nesibaigiančią žmonių kovą dėl valdžios, kurstomą ir pateisinamą religijos, kurios dėka žmonės žudo vieni kitus Dievo vardu.

Mano mylimieji, aš nuoširdžiai tikiuosi, kad šiame amžiuje atsiras kritinė masė žmonių, kurie sugebės pripažinti, kad toks religijos praktikavimas yra didžiulė klaida. Laikai pasikeitė, ir šiam išoriniam, dogmatiškam, fanatiškam ir ekstremistiniam religijos praktikavimui nebėra vietos. Ak, mano mylimieji, kada gi žmonės pabus ir suvoks, kad ne dėl to Dievas duoda religiją? Dievas nebando duoti religinės doktrinos, kurioje būtų absoliuti tiesa, nes Dievas žino, kad Dievo tiesa yra Gyvoji Tiesa, kuri nuolatos save transcenduoja.

Gyvasis Žodis ir miręs žodis

Ar matote esminį skirtumą? Bėgant amžiams Pakylėtųjų Pulkai įkvėpė daug religijų, o šių religijų įkūrėjai Šventosios Dvasios ir Gyvojo Žodžio galiomis nešė naują dvasinį supratimą. Beveik su kiekviena religija nutiko taip, kad religijos įkūrėjams iš šios planetos pasitraukus, Gyvojo Žodžio srautas toje religijoje sustojo. Taip nutiko dėl to, kad religijos pasekėjai nesugebėjo pakylėti savęs, pakylėti savo sąmonės, idant galėtų tapti instrumentais, atviromis durimis Gyvojo Žodžio srautui.

Gyvojo Žodžio srautui sustojus, žmonės paėmė tai, kas buvo perduota per Gyvąjį Žodį, ir pavertė išorine doktrina. Kai ši išorinė doktrina buvo užrašyta ir susisteminta, tai, kas iš pradžių buvo Gyvasis Žodis, tapo įkalinta laike ir erdvėje. Ir neteko ilgai laukti kol papildomų interpretacijų ir doktrinų pagalba Gyvasis Žodis virto mirusiu žodžiu.

Taip, net ir mirusiame žodyje galima atrasti tiesos fragmentų, tačiau mirusiame žodyje niekada nebus tiesos, kuri galėtų jus išlaisvinti. Tik Gyvasis Žodis gali jums suteikti galią peržengti savo proto dėžutes ir išsilaisvinti iš šių dėžučių. Tiktai Gyvoji Dievo Tiesa turi galią pakylėti jus aukštyn. Taigi, mano mylimieji, būtent tai ir yra tikroji prasmė teiginio, kad jeigu nevalgysite Kristaus kūno ir kraujo, neturėsite savyje gyvenimo. Kristaus kūnas ir kraujas yra Kristaus sąmonė, ir tik per Kristaus sąmonę galite atpažinti Gyvąją Dievo Tiesą. Tad jeigu nevalgysite Kristaus sąmonės, neturėsite savyje gyvenimo, kad ir kiek doktrinų būtumėte mintinai iškalę.

Mano mylimieji, negi nematote, kad aš nuolat mečiau iššūkį fariziejams, rašto aiškintojams, sadukiejams ir įstatymo mokytojams? Jie buvo žmonės, žinoję išorinį įstatymą. Jie paėmė išorines doktrinas, mirusią tiesą, ir iškalė jas atmintinai. Jie žinojo kiekvieną to išorinio įstatymo raidę. Tačiau jie iš tiesų buvo, kaip sakiau, lyg nubaltinti antkapiai pilni mirusiųjų kaulų.

Nejaugi nesuprantate, ką jums sakau? Negi nesuprantate, kaip nepaprastai svarbu atpažinti skirtumą tarp mirusios, išorinės doktrinos ir Gyvojo Dievo Žodžio, kurį galima perduoti tiktai Šventosios Dvasios galia? Kam tuomet, jūsų manymu, siunčiau savo apaštalus pamokslauti Šventosios Dvasios galia? Kodėl neužrašiau fiksuotos išorinės doktrinos ir neliepiau jiems eiti ir pamokslauti iš knygos? Nedariau to, nes žinojau, jog tik Gyvojo Žodžio galia, Gyvoji Tiesa, gali išlaisvinti žmones iš jų proto dėžučių, kad jie galėtų nustoti spyriotis prieš akstiną ir liautųsi persekioję Gyvąjį Kristų savyje.

Gyvojo Dievo Žodžio judėjimas

Mano mylimieji, iš tiesų, esu lyg balsas šaukiantis tyruose: „Ar ilgai dar, o Viešpatie? Ar ilgai dar reikės laukti, kol šie žmonės pabus ir pamatys kas jiems buvo po nosimis šiuos 2000 metų, bet taip giliai paslėpta po tomis išorinėmis mirusiomis doktrinomis, kad tik keletas krikščionių mistikų sugebėjo perskaityti tarp eilučių ir atrasti Gyvąją Tiesą?“

„Ar ilgai dar, o Viešpatie, kol žmonės pabus ir supras, kad aš atėjau į Žemę atnešti Kristaus sąmonės žiupsnio kiekvienam žmogui?“ Tikėjausi, kad šis žiupsnis taps raugu, iškildinsiančiu jų sąmonės tešlą, kad ir jie pagaliau galėtų įkūnyti Kristaus sąmonę, kurią pademonstravau, ir galėtų daryti darbus, kuriuos dariau.

Taigi, pabandžiau dabar įvykdyti misiją „neįmanoma“ – paaiškinti žmonėms, įstrigusiems kūniško proto reliatyvume, Gyvosios Tiesos ir Gyvojo Žodžio tikrovę ir svarbą. Tad tikiuosi, kad tarp tų, kurie dėjo pastangas perskaityti šiuos žodžius, atsiras tokių, kurie iš tiesų nustos spyriotis prieš akstiną, leis žvynams nukristi nuo akių ir suvoks Gyvojo Dievo Žodžio vertę.

Ir todėl dabar imuosi sekančio žingsnio ir sakau jums, jog trokštu sukurti naują judėjimą, naują judėjimą Žemės planetoje. Ir tai bus Gyvojo Dievo Žodžio Judėjimas. Nenoriu šio judėjimo vadinti bažnyčia, nenoriu vadinti jo religija. Nes tuomet dauguma žmonių į tai žiūrėtų kaip į dar vieną išorines doktrinas skelbiančią religiją. O tai nėra mano tikslas. Aš noriu išvysti judėjimą, kuris atpažintų esminį skirtumą tarp išorinio mirusio žodžio ir vidinio Gyvojo Žodžio. Tai būtų judėjimas, kuris pripažintų didžiulę Gyvojo Dievo Žodžio vertę ir suvoktų, kad tik Gyvasis Žodis gali atnešti Gyvąją Tiesą, kuri išlaisvins žmones.

Todėl trokštu pradėti judėjimą, kurio tikslas būtų atnešti šį Gyvąjį Žodį, kad žmonėms nereikėtų savo dvasinio augimo statyti ant išorinių mirusių doktrinų, užrašytų knygoje. Vietoj to, jie galėtų asmeniškai patirti Gyvąjį Dievo Žodį, perduodamą jiems gyvo asmens, perėjusio savo sąmonės kėlimo procesą ir tapusio atviromis durimis, per kurias Gyvasis Žodis ir Gyvoji Dievo Tiesa gali lietis į materialią oktavą ir iš tiesų pažadinti žmonių, kurie vis dar tebėra įstrigę savo proto dėžutėse, sąmonę bei atmintį.

Ir pažadinti žmonės pajus, kad pats išorinis žodis, pats Gyvasis Žodis, rezonuoja su kažkuo jų pačių širdyje. Ir kai jie supras, kad tas kažkas yra jų pačių širdyse, jie suvoks turintys Kristaus tiesos dalelę savo širdyje. Ir sutelkę savo dėmesį į šį Kristaus tiesos žiupsnį, jie iš tiesų galės leisti jam kilti ir iškildinti visos jų sąmonės tešlą, kol galiausiai patys taps atviromis durimis Gyvajam Žodžiui. Taigi, trokštu išvysti tūkstančius, ir galiausiai milijonus žmonių, kurie keltų savo sąmonę, prabustų patys ir leistų savo Kristaus AŠ galutinai pažadinti jų sąmonę, kuomet ir jie galės tapti atviromis durimis Gyvajam Žodžiui.

Šią dieną skelbiu naujojo judėjimo pradžią, Gyvojo Dievo Žodžio judėjimo pradžią. Ir šaukiu savuosius, tuos, kurie žino, kas jie yra, arba tuos, kurie nori būti pažadinti, kad prisimintų, kas jie tokie. Tuos, kurie stovėjo prieš mane dvasinėje karalijoje, prieš nusileisdami į fizinį kūną, kuriame dabar gyvena. Tuos, kurie stovėjo prieš mane ir iškilmingai prisiekė nusileisti į Žemės planetą ir tapti instrumentais, atnešiančiais antrąjį Kristaus atėjimą ir pažadinsiančiais milijonus sielų Gyvojo Žodžio ir Šventosios Dvasios galia.

Man reikia jūsų!

Mano mylimieji, prieš 2000 metų parodžiau jums, kad tėra vienintelis būdas būti mokytoju Žemės žmonėms. Kaip manote, kodėl priekaištavau rašto aiškintojams ir įstatymo žinovams, kurie tik intelektualiai suprato įstatymo raidę, bet neturėjo įstatymo Dvasios? Ką reiškia turėti įstatymo Dvasią? Tai reiškia, kad mokymą įkūnijote iki tokio laipsnio, jog mokymas jums nebėra vien intelektuali idėja. Mokymas jums tapo gyvąja tikrove, Gyvąja Tiesa. Jūs gyvenate pagal tiesą, kurios mokote. Tad neskelbiate jos vien per išorinį mirusį žodį, jūs ją skelbiate per Gyvąjį Žodį ir esate gyvas šios tiesos ir mokymo, įgyvendinto gyvenime, pavyzdys, nes patys tapote mokymu, patys tapote tiesa.

Tad matote, mano mylimieji, vienintelis būdas mokyti Gyvosios Dievo Tiesos yra mokyti savo pavyzdžiu. Būtent tai jums parodžiau prieš 2000 metų – pavyzdį, kuriuo žmogus gali būti, kai, susivienijęs su Gyvąja Tiesa, taria: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas!“

Tai nėra vien išorinis supratimas, vien intelektinė proto konstrukcija. Ne, tai yra gyvoji tikrovė. Jūs ne tik pripažįstate tiesą, jūs esate tiesa. Ir viskas, ką darote ir sakote, išreiškia šią tiesą visiems matomais poelgiais. Atpažinę Gyvąją Tiesą, kuria tapote, žmonės pabunda ir suvokia, kad ir jie turi šios tiesos žiupsnį savo širdyje. Todėl ir jie gali sekti jūsų pavyzdžiu ir tapti šia Gyvąja Tiesa.

Štai ką noriu išvysti. Ir, mano mylimieji, milijonai sielų savanoriškai pasisiūlė nusileisti čia į Žemę ir eiti tuo keliu, būti Gyvosios Tiesos instrumentais ir atnešti antrąjį Kristaus atėjimą. Jūsų siela stovėjo prieš mane ir jūs tarėte: „Jėzau, aš eisiu ir padėsiu tau įvykdyti tavo misiją ir atnešiu antrąjį Kristaus atėjimą!“

Aš dabar sakau jums, jau laikas, jau seniai laikas prisiminti jums savo sielos duotąjį pažadą ir sudaužyti proto dėžutę, neleidžiančią jums pilnai pripažinti, kodėl čia atėjote, ir pripažinti, kad jumyse iš tiesų glūdi potencialas būti įsikūnijusiu Gyvuoju Kristumi. Nes sakau jums, mano mylimieji: „Man reikia jūsų!“

Ar nematote, kaip tradicinė krikščionybė aplink mane sukūrė tokios stabmeldystės kultą, jog beveik niekas nedrįsta sekti mano pavyzdžiu? Tad norint, kad žmonės pabustų ir suvoktų turintys potencialą sekti Kristaus pavyzdžiu, jiems reikia išvysti tuos, kurie drįsta įkūnyti šį pavyzdį, tapdami Gyvuoju Kristumi įsikūnijime. Ir kai jie tai išvys, kad kažkas, toks pat kaip ir jie, užaugęs toje pačioje kultūroje ir visuomenėje, gali tapti Gyvuoju Kristumi, tuomet ir jie pagaliau galės nugalėti savo stabmeldystę ir patikėti, kad jie taip pat turi potencialą tapti Gyvuoju Kristumi.

Mano mylimieji, štai kas turi įvykti Žemės planetoje. Būtent to laukiu aš ir laukia visi mano pakylėtieji broliai ir seserys. Mes nelaukiame, kad vienas žmogus pabustų ir suvoktų savo potencialą tapti Kristumi. Mes laukiame, kad kritinė žmonių masė atneštų didelio masto pabudimą, per kurį milijonai žmonių suvoktų savo potencialą tapti Kristumi ir tokiu būdu prisidėtų prie tikrųjų Kristaus Mišių, prie masinio žmonių nubudimo savo Kristiškumui.

Būtent šios Kristaus Mišios gali atnešti Dievo karalystę į Žemę. Ir sakau jums, tai yra gyva realybė, tikras Gyvosios Tiesos potencialas. Tad aš, Jėzus Kristus, dabar stoju prieš tavo sielą vidinėse plotmėse ir sakau:

„Gyvojo Dievo vardu, AŠ ESU KAS ESU manyje, ir man Visagalio Dievo suteiktos valdžios – žmonijos Išganytojo vardu, kviečiu tave pripažinti Gyvojo Žodžio tikrovę ir pripažinti Kristaus tiesą savo širdyje, leisti šiai tiesai sudeginti visa, kas netikra, ir visą melą, kuriame supančiotas tavo sąmoningasis protas. Kviečiu tave sąmoningai pripažinti, jog esi Dievo sūnus arba dukra, ir pripažinti, kad atėjai į Žemės planetą atnešti antrojo Kristaus atėjimo ir Dievo karalystės į šią planetą, idant kartu galėtumėte paversti šią planetą ryškia žvaigžde, dvasinės Laisvės Žvaigžde. Todėl sakau: Liaukitės mane persekioję! Nustokite spyriotis prieš akstiną! Ir BŪKITE Gyvuoju Kristumi, kuriuo esate!

Tai padaryta, tai atlikta, tai užsklęsta, nes tai ištarė Viešpaties lūpos, AŠ ESU KAS ESU, Jėzus Kristus. Amen.“

Versta iš www.askrealjesus.com