NATO pajėgos Estijoje
Klausimas: Daugeliui žmonių Estijoje nepatinka, kad NATO pajėgos yra dislokuotos Estijoje. Ar egzistuoja kokie nors slapti motyvai, susiję su NATO pajėgų buvimu Estijoje? Daugelis žmonių mano, kad tai yra priežastis naujam karui, arba kad tai yra valdžios žaidimas tarp Vakarų ir Rusijos. Ką galėtume padaryti šiai įtampai sumažinti?
Kimas: Kaip suprantu, ir pataisykite mane, jeigu klystu, Estijos vyriausybė paprašė NATO dislokuoti savo karius Estijoje, tiesa? Tačiau, žinoma, jie neklausė žmonių, ko nori jie. Ar nutuokiate, kiek žmonių yra prieš tai nusiteikę? [Kyla diskusija, iš kurios galima suprasti, kad daugiau žmonių yra už karių buvimą negu prieš, ir vyksta diskusija apie tai, kokie galėtų būti jų motyvai.]
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels, perduotas konferencijoje Estijoje 2017 m.
Na, mano mylimieji, galėtume sakyti, kad, kai yra naudojamos karinės pajėgos, už to visada slypi valdžios žaidimai. Tačiau, žinoma, valdžios žaidimas niekada nebūna vienpusiškas, tad jūs, žinoma, matote, kad Rusijos veiksmai Kryme ir Rytų Ukrainoje buvo vienas šio valdžios žaidimo aspektas. Ir tai tuomet privertė NATO jausti, jog jie privalo į tai reaguoti, ir jie taip pat jautė privalantys sureaguoti į kelių vyriausybių nerimą (tiek Baltijos šalyse, tiek ir kitur), kad Rusija gali pradėti daryti jų šalyse tą patį, ką padarė Ukrainoje.
Ar už to slypi koks nors didesnis valdžios žaidimas? Na, tam tikra prasme, visada egzistuoja valdžios žaidimas, nes puolusios būtybės nuolatos siekia kurti konfliktus. Ir jos yra pasirengusios naudotis visais žmonėmis, kurie pasiduoda jų kontrolei ir manipuliacijoms ir kurie tampa žmonėmis, priimančiais sprendimus, kurie sukuria šiuos konfliktus. Mes jau anksčiau kalbėjome apie situaciją Ukrainoje ir kalbėjome apie tai, kad nepalaikome Rusijos veiksmų, kadangi Rusijos žmonėms būtų daug naudingiau sukurti geresnį bendradarbiavimą tarp Rusijos ir Vakarų, ir išvengti šių konfliktų, per kuriuos Rusija vis labiau ir labiau izoliuoja save Rusijos žmonių protuose, o taip pat ir praktiniuose dalykuose, nuo Vakarų.
Žinoma, tuo nenoriu pasakyti, kad Vakarai turi visiškai tyrus motyvus, nes ir Vakaruose yra žmonių, kurie pasiduoda puolusioms būtybėms ir kurie pasiduoda įvairiems valdžios žaidimams. Tačiau šioje situacijoje būtų sąžininga sakyti, kad, jeigu Rusija nebūtų padariusi to, ką padarė Ukrainoje, tuomet šie kariai nebūtų čia dislokuoti.
Manau, būtų sąžininga sakyti, kad, pavyzdžiui, Baltijos šalys trokšta vystytis be jokio kišimosi iš Rusijos, kaip tai buvo praeityje. Būtent dėl to jos pasirinko prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos. Ir, žinoma, NATO yra grįsta principu, kad, jeigu viena šalis bus užpulta, tuomet visos kitos stos ją ginti. Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kai kurios šalys Rytų Europoje pradėjo abejoti, ar NATO tikrai laikysis šio principo, ar ji bus ištikima Muškietininkų Priesaikai, kaip ji yra vadinama. Ir NATO lyderiai jautė pareigą į tai sureaguoti ir nuraminti šias baimes.
Ir iš tiesų patys žmonės turi užduoti sau klausimą, ko jie nori. Nėra taip, kad tai didina karo riziką. Daug labiau tikėtina, kad karo rizika buvo sumažinta, kadangi tai iš tiesų demonstruoja, jog NATO yra pasirengusi reaguoti, ir ji gali priversti Vladimirą Putiną ir kitus sprendimus priiminėjančius žmones Rusijoje suvokti, kad tai nėra tas dalykas, prie kurio jie norėtų toliau kišti nagus. Tad kartais yra geriau sustabdyti problemą ankstyvojoje stadijoje, kol ji dar nėra pernelyg įsibėgėjusi.
Žinoma, Estija yra demokratinė šalis, ir vyriausybė, kuri yra išrinkta žmonių, turi teisę priimti tokį sprendimą. Jeigu egzistuotų pakankamai didelė mažuma, kuri būtų prieš šį sprendimą, tuomet jie turi demokratinius įrankius, kurių pagalba gali padaryti savo balsą girdimą. Jeigu jie sugebės įgyti pakankamo skaičiaus žmonių palaikymą, tuomet, žinoma, jie gali priversti savo šalį į tai reaguoti. Tad tai priklauso nuo pačių žmonių. Tačiau kas liečia karo rizikos padidinimą, aš sakyčiau, jog tai sumažina šią riziką, nors, žinoma, Rusija tai gali panaudoti kaip patvirtinimą, kodėl Rusijai reikia save ginti ir kodėl Vakarai yra agresyvūs. Ir jūs jau girdėjote šią retoriką. Ir vis dėlto, šios aiškios linijos nubrėžimas, tariant: „Mes esame pasirengę reaguoti,“ sumažina karo riziką dabartiniame lygmenyje.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com