Kaip žmonija sukūrė visus disbalansus gamtoje

TEMOS: Atskirtis tarp žmogaus ir gamtos – technologija, kuri izoliuoja žmones nuo gamtos – atskirtis nuo Dievo – kaip išeiti iš į dėžutes suskirstyto požiūrio į gyvenimą – energijos bangų supratimas – ar žmonės sukėlė gamtos kataklizmus – sunku priimti, kad mintys turi toli siekiančias pasekmes - žmonės yra energijos kontinuumo dalis – sąmonė yra fundamentali realybė – informacija yra materijos statybinis blokas – kiekvienas dalykas gauna pradžią idėjoje – Žemė buvo sukurta pusiausvyroje – žmonės sukūrė visus disbalansus – praeityje kūnai buvo ne tokie tankūs – Žemė yra mokymosi platforma – fizinės sąlygos suteikia grįžtamąją reakciją žmonijos sąmonei

Klausimas: Pasikeitimai Žemėje tampa kataklizmais tik dabar, kaip mes pastatėme struktūras, kurios nugriūna dėl šių pasikeitimų? Staiga Dievas mėgina atkreipti mūsų dėmesį, kas tai, ženklai, karma? Kaip tai įmanoma, juk šie dalykai vyko Žemėje dar prieš atsirandant žmonėms, kurie galėtų į šiuos pasikeitimus žiūrėti ir juos veikti?

Pažvelgę į Jupiterį, matome milžinišką jį supantį raudoną debesį – tai gigantiška audra. O kaip dėl audrų Marse, arba karštos, toksiškos Veneros… Šie dalykai vyksta gamtoje visur aplink mus, ir netgi galime žiūrėti į šiuos dalykus ir matyti grožį – bet, po velnių, pastatykite namą ir jis nugrius, tai Dievas mėgina atkreipti mūsų dėmesį ir mėgina pasakyti, kad esame blogi. Nežinau, galbūt mes tiesiog dar nesame pasiekę tokios technologijos, kuri leistų mums pastatyti struktūras, kurios galėtų atlaikyti šiuos nuolatinius ir visą laiką vykstančius pasikeitimus, kurie niekaip nėra susiję su mūsų morale ar dvasingumu.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Vienas iš mano šios svetainės tikslų yra įkvėpti labiau dvasiškai atviro proto žmones praregėti iš dualistinės sąmonės. Ši sąmonės būsena verčia žmones laikyti save atskirtus nuo visumos, kurios dalimi jie yra. Savo protuose jie susikuria dėžutes, kurias skiria sienos, ir tai jiems suteikia pateisinimą vengti savo atsakomybės.

Pavyzdžiui, dualizmo sąmonėje įstrigę žmonės susikūrė vieną dėžutę, kurią pavadino „Gamta“ ir kitą dėžutę, kurią pavadino „Žmonių reikalai.“ Jie mato šias dvi dėžutes kaip egzistuojančias atskirai ir neturinčias tarpusavyje beveik jokio ryšio. Tad kai įvyksta žemės drebėjimas, jis yra sukeltas „natūralaus proceso,“ ir todėl jų elgesys ar sąmonės būsena niekuo negalėjo prie to prisidėti. Tai suteikia jiems pateisinimą toliau tęsti savo gyvenimo būdą, nesusimąstant, kad galbūt jiems reikėtų pradėti save keisti.

Savo atskirtyje jie susikūrė technologiją, kuri izoliuoja juos nuo gamtos. Tad, kai žemės drebėjimas sugriauna jų namus, jie ima ieškoti technologijos, kuri geriau juos apsaugotų – tuo būdu dar labiau izoliuodami save nuo gamtos – užuot ėmę galvoti, kad galbūt jiems reikėtų pakeisti savo požiūrį ir pradėti dirbti su Motina Žeme, užuot dirbus prieš ją.

Kiti savo atskirtyje susikūrė dėžutę, kurią pavadino Dievu, ir jie žiūri į jį kaip į piktą būtybę danguje. Tad jie tegali samprotauti, kad, jeigu gamtos kataklizmas neša žinią, ši žinia privalo būti iš piktos būtybės danguje, kuri mėgina jiems pasakyti, jog jie yra blogi. Jie nenori matyti, kad tikrasis Dievas yra jų viduje ir jis tik mėgina atvesti juos prie to, kas jiems patiems yra geriausia.

Tol, kol žmonės yra įstrigę šiame į dėžutes suskirstytame požiūryje į gyvenimą ir atsisako ieškoti gilesnių priežasčių – galiausiai pamatydami visos gyvybės tarpusavio susietumą – negaliu jiems padėti. Tačiau tiems, kurie yra pasirengę žvelgti giliau išorinių regimybių, galiu pasiūlyti laipsnišką metodą protui atverti.

Mokslas įrodė, kad viskas yra energija, ir tai atvėrė galimybę ryšio tarp proto ir materijos, tarp gamtoje vykstančių procesų ir žmonių sferos egzistavimui. Tad argumento dėlei tarkime, kad egzistuoja natūralus procesas, keliantis įtampą Žemės plutoje. Ši įtampa nėra vien materiali įtampa, bet ji turi ir gilesnį priežastingumo lygmenį – energijos bangų sąveiką.

Pagal Einšteino reliatyvumo teoriją, teoriškai yra įmanoma, kad žmonių protų sugeneruotos energijos bangos gali sąveikauti su energijos bangomis, kurios kelia įtampą Žemės plutoje. Todėl minčių bangos potencialiai gali prisidėti prie jau egzistuojančios įtampos, ir tai gali sužadinti Žemės drebėjimą tam tikru laiku arba tam tikroje vietoje. Tai gali padidinti Žemės drebėjimo amplitudę, ar netgi gali sužadinti patį žemės drebėjimą, vietoj labiau laipsniško įtampos nusodinimo, kuris nesukeltų jokių pažeidimų paviršiuje.

Tai tiesa, kad taip vadinami natūralūs procesai vyksta jau milijonus metų, bet kur gi yra įrodymai, kad jie buvo tokie pat audringi praeityje, kaip yra dabar? Iš kur žinote, kad tokie procesai nevyko tokiu laipsnišku būdu praeityje, jog nepadarė didelių pažeidimų paviršiuje? Jeigu procesas vyksta pakankamai lėtai, namo jis gali ir nenugriauti. Arba žmonės gali turėti užtektinai laiko išsikraustyti ar padaryti kitus pakeitimus, kurie gali padėti išvengti gyvybių praradimo. Ar galėtų būti įmanoma, kad tai, ką žmonės vadina gamtos kataklizmais, nevyko prieš atsirandant žmonėms?

Ir nors tai – dar – nėra priimtas požiūris vyraujančioje mokslo srovėje, tai neturėtų būti sunku suprasti į dvasingumą linkusiems žmonėms, ypač tiems, kurie yra atviri Naujojo Amžiaus mokymams. Jeigu šios idėjos jums yra naujos, jūsų protui gali reikėti šiek tiek laiko apsiprasti su šia išplėsta pasaulėžiūra. Jūsų emocijoms gali prireikti šiek tiek laiko priimti didesnę atsakomybę, kuri ateina su tokiomis žiniomis. Turite būti pasirengę priimti, kad jūsų mintys, jausmai ir veiksmai turi labai toli siekiančias pasekmes, ir kai kuriems žmonėms tai gali būti labai sunki pamoka, kuriai jie priešinasi su didelėmis emocijomis.

Kai priprasite prie šios išplėstos pasaulėžiūros, galėsite paimti šiuos pamąstymus dar toliau. Įrodydamas, kad viskas yra sukurta iš energijos, Einšteinas įrodė, kad viskas yra tarpusavyje susiję. Kitaip tariant, regimos materijos lygmenyje, gamta ir žmonės gali atrodyti egzistuojantys atskirai, tačiau gilesniame energijos lygmenyje, jie abu yra didesnės visumos – energijos kontinuumo – dalis.

Kaip daugelis gamta susirūpinusių ir dvasiškai sąmoningų žmonių pradeda suvokti, žmonės tiesiog negali vengti savo atsakomybės ir manyti, kad su planeta gali daryti ką panorėję. Daugelis žmonių pradeda suvokti, kad žmonių veiksmai gali turėti globalias pasekmes, bet galiu jus užtikrinti, kad tai, kas vyksta žmogaus prote, turi dar stipresnes pasekmes energetinei Žemės planetos sistemai.

Mokslininkai vieną dieną priims – ir kai kurie mokslininkai tai jau suprato – kad viskas yra sukurta iš sąmonės. Kvantinės fizikos mokslininkai suvokė, kad sąmonė gali paveikti fundamentaliausią materijos lygmenį – elementariąsias daleles. Jie rimtai svarsto klausimą: „Ar visata egzistuotų, jeigu niekas nežiūrėtų?“ Kitaip tariant, sąmonė yra fundamentali realybė, esanti netgi giliau energetinio lygmens.

Vieną dieną tai bus laikoma akivaizdžiu faktu, kad bazinis materialios visatos statybinis blokas yra informacija. Būtent informacija nurodo tyroms energijos bangoms suformuoti elementariąsias daleles ir nurodo, kokiu būdu šios dalelės turėtų suformuoti atomus. Ji taip pat nurodo, kokiu būdu atomai turėtų suformuoti molekules, ir ji nurodo, kokiu būdu molekulės turėtų suformuoti visus dalykus materialiame dažnių spektre. Tad aukščiausia visų fizinių pasekmių, vykstančių gamtoje, priežastis yra tai, kas vyksta sąmonės lygmenyje.

Niekas negali egzistuoti kaip „daiktas,“ pirma neegzistavęs kaip idėja – organizuota informacija – savimonę turinčiame prote. Tai vieną dieną bus fundamentali mokslo paradigma, ir mokslininkai žiūrės į šiandieninę materialistinę filosofiją kaip jūs dabar žiūrite į tikėjimą, kad Žemė yra plokščia.

Kai pradėsite apsiprasti su šia nauja pasaulėžiūra, su realybe, kad viskas yra sąmonė, pradėsite įveikti į dėžutes suskirstytą požiūrį į gyvenimą. Suvoksite, kad jūsų išorinės, fizinės aplinkybės paprasčiausiai tėra jūsų prote glūdinčių priežasčių pasekmės.

Šį pokytį pasaulėžiūroje galite pradėti priimdami, kad prisitraukiate prie savęs tokias aplinkybes, kurios atspindi jūsų sąmonės būseną, bet tuomet kažkuriuo momentu imsite suvokti, kad iš tiesų patys kuriatės savo pačių realybę. Ir tuomet atsiversite suvokimui – kaip apie tai įvairiais būdais kalba daugelis Naujojo Amžiaus mokymų – kad žmonija kolektyviškai sukūrė dabartines sąlygas Žemėje.

Ir kaip toli esate pasirengę nueiti šiame suvokime? Ar galite priimti, kad Dievo atstovai sukūrė nuostabią planetą, egzistuojančią visiškoje pusiausvyroje, harmonijoje ir pilnoje išteklių gamtoje, ir kad žmonija nuo to laiko – nugrimzdama į atskirties ir dualizmo sąmonę – sukūrė VISUS disbalansus, atvedusius prie gamtos kataklizmų, audringo oro, nederlingų žemių ir netgi ligų?

Ar galite priimti, kad Žemė iš pradžių buvo sukurta iš energijų, kurios nebuvo tokios tankios, kokia šiandien yra materija, ir kad būtent žmonijos sąmonės tankėjimas privertė energiją sutankėti iki tokio lygmens, kuomet ji dabar atrodo esanti kieta materija? Ar galite priimti, kad tai įvyko per labai ilgą laiko periodą ir kad savimonę turinčios būtybės darė įtaką šiai planetai žymiai ilgiau, nei priimta manyti mokslo?

Tiesą sakant, gyvybės srautai, kurie šiuo metu yra įsikūniję žmogiškuose kūnuose, šiai planetai įtaką darė žymiai ilgiau nei egzistuoja žmogiški kūnai. Tolimoje praeityje šie gyvybės srautai įsikūnydavo mažesnio tankumo kūnuose, ir būtent dėl to nėra jokių fosilijų pėdsakų apie juos ar jų civilizacijas.

Istorija, kaip savimonę turinčių būtybių – vadinkite jas žmonėmis ar kaip tiktai norite – protai darė įtaką šiai planetai, yra labai sena. Yra labai naivu daryti prielaidą, kad tokios būtybės šioje planetoje egzistuoja tik 10 000-30 000 metų. Tikrasis laiko tarpas, kaip Maitrėja paaiškina savo knygoje, yra 2,5 milijardo metų.

Lygiai taip pat, ir kitose planetose egzistuojančios sąlygos yra kuriamos savimonę turinčių būtybių. Šiuo metu šios būtybės negyvena tame pačiame dažnių spektre kaip žmonės. Vis dėlto, fizinės sąlygos tose planetose yra sukeliamos savimonę turinčių būtybių, kurios naudojasi savo kūrybinėmis galiomis, veikdamos šias planetas.

Šias idėjas bus sunku priimti žmonėms, kurie vis dar tebėra įstrigę atskirties sąmonėje, tačiau kartais mokslininkai naudoja argumentą nežemiškų būtybių egzistavimui pagrįsti, kuris taip pat galioja ir čia. Argumentas yra toks, kad, jeigu žmonės būtų vienintelės protingos būtybės tokioje milžiniškoje visatoje, tuomet tai būtų siaubingas erdvės švaistymas. Atsižvelgiant į tai, kad mokslininkai sako, jog Žemė yra 4,5 milijardų metų amžiaus, galėtume sakyti, kad, jeigu žmonės joje būtų gyvenę tik 30 000 metų, tai būtų siaubingas laiko švaistymas.

Nuo pat savo sukūrimo, Žemės tikslas buvo būti mokomąja platforma savimonę turinčiai, protingai gyvybės formai. Kai kurie čia atėjo, išmoko savo pamokas ir pakilo į aukštesnes karalijas. Kiti atėjo, neišmoko savo pamokų ir įstrigo čia. Tad kokios šios pamokos?

  • Jūs esate bendrakūrėjai su Dievu.

  • Turite laisvą valią susikurti viską, ką tik norite.

  • Kuriate savo proto galiomis. Jūsų prote laikomi įvaizdžiai bus perkeliami į energiją, iš kurios yra sudaryta pati materija.

  • Negalite pabėgti nuo to, ką sukūrėte, nes materiali visata atspindės jums jūsų prote laikomus įvaizdžius. Kosminis veidrodis atspindės jums atgal jūsų proto įvaizdžių materialų ekvivalentą.

  • Jeigu sukursite disbalansą materialiame dažnių spektre, negalėsite toliau judėti, kol neatkursite pusiausvyros.

  • Pusiausvyros negalėsite atkurti tol, kol nepakilsite virš sąmonės, paskatinusios jus sukurti šį disbalansą.

Žmonės sukūrė visas šiuo metu šioje planetoje egzistuojančias kančias, tarp jų ir gamtos kataklizmus bei disbalansus gamtoje. Atsisakydami prisiimti atsakomybę, jie ir toliau liks atskirties sąmonėje ir toliau kurs dar daugiau kančių. Pakildami virš šios proto būsenos, jie gali susikurti geresnę ateitį sau ir gali atkurti pirminę pusiausvyrą planetoje, kuri teikia jiems platformą jų dvasinei evoliucijai. Turite rinktis, būti ar nebūti. Rinkitės gyvenimą!

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2005 Kim Michaels