Aukso Amžiuje mokslas nebetarnaus elitui
TEMOS: Mokslas, kuris yra pasišventęs kelti visus žmones aukštyn – mokslas nebus atskirtas nuo universalaus dvasingumo – materializmas palaiko nesubalansuotą visuomenę, valdomą valdžios elito – materializmas palaiko elito valdžią – mokslas ištraukė visuomenę iš viduramžių prietarų ir įkišo ją į naujų prietarų formą – aukso amžiaus mokslas nebetarnaus elitui
Klausimas: Norėčiau paklausti, koks bus mokslo vaidmuo Aukso Amžiuje?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels:
Skirtumas tarp Aukso Amžiaus mokslo ir mokslo, kurį matote šiandien, yra toks milžiniškas, kad labai mažai žmonių šiandieniniame pasaulyje pajėgtų įsivaizduoti Aukso Amžiaus mokslą. Tačiau egzistuoja daug panašumų tarp Aukso Amžiaus mokslo ir to, apie ką kalbėjau, kalbėdamas apie Aukso Amžiuje egzistuosiančias valdymo formas. Aukso Amžiuje mokslas iš tiesų bus pasišventęs Visumos, visos gyvybės kėlimui aukštyn, jis bus harmonijoje su Dievo realybe ir Dievo principais, rodančiais kryptį ir vadovaujančiais visos visatos vystymuisi.
Tad nebematysite tokio mokslo, kuris būtų susikūręs savo paties mažytę sferą, kuri, jo teigimu, yra visiškai atsiskirta net ir nuo koncepcijos, kad galėtų egzistuoti Dievas. Nes esą mokslas nustatė, kad už materialios visatos ribų nieko daugiau negali būti. Ir jeigu teorija siūlo nematerialios priežasties egzistavimą, na tai tuomet mokslas sako, kad ši teorija jau pagal apibrėžimą yra nemoksliška.
Tokia situacija, žinoma, visiškai negalės būti Aukso Amžiuje. Nes vėlgi, mokslas iš tiesų sukūrė ir dar labiau sustiprino atskirties iliuziją – atskirties tarp Dievo ir žmogaus iliuziją. Ir jeigu turite atskirtį tarp Dievo ir žmogaus, kaip tuomet galėtumėte sukurti visuomenę, kuri būtų harmonijoje su Dievo principais, iš kurių pats svarbiausias yra visos gyvybės kėlimas aukštyn?
Tad šiandien matote, kad šiuolaikinis mokslas tik dar labiau stiprina nesubalansuotą visuomenę, kurioje egzistuoja atskirtis tarp realybės dėsnių ir visuomenėje egzistuojančių sąlygų. Ir tik tokioje visuomenėje gali egzistuoti valdžios elitas, kuris manipuliuoja žmonėmis, melždamas iš žmonių jų gyvybinę jėgą, kurios dėka gali išsaugoti savo privilegijuotas pozicijas.
Ir todėl matote, kad dabartinis mokslinis materializmas yra tapęs valdžios elito įnagiu, kuriuo šis nuožmiai naudojasi – naudojasi juo netgi nelabai gudriai ir labai negrabiai – siekdamas išsaugoti privilegijuotas elito pozicijas. Netgi skleisdamas idėją, kad visi žmonės tėra aukštą išsivystymo laipsnį pasiekę gyvūnai, ir todėl natūralu, kad kai kurie žmonės yra labiau išsivystę už kitus – kad jie yra stipresni už kitus.
Ir todėl, pasak jų, toks yra gamtos dėsnis, kad jie sau susigrobtų privilegijas ir valdžią, nes juk tiems, kurie yra labiausiai išsivystę, turi būti leidžiama valdyti. Tačiau realybė yra tokia, kad tie, kurie yra „labiausiai išsivystę,“ iš tiesų yra tie, kurie turi labiausiai išvystytą ego, ir todėl jie sugeba parodyti didžiausią negailestingumą, kovodami dėl privilegijų ir valdžios žmonėms, paversdami žmones savo vergais, kaip tai darė feodaliniai lordai viduramžių Europoje.
Ir todėl tai yra absoliutus melas – absoliuti ironija ir visiškas pasityčiojimas – kuomet mokslas teigia, esą jisai ištraukė žmoniją iš viduramžių prietarų. Nes viduramžių prietarus, skleistus katalikų bažnyčios, kuri taip pat buvo įrankis, leidęs valdžios elitui išsaugoti feodalinę sistemą, jis tiesiog pakeitė savais prietarais. Ir todėl mokslas tapo tik dar vienu valdžios elito įrankiu, kuriuo šis naudojasi šiuolaikinei feodalinės sistemos versijai išsaugoti, kuri ir toliau leidžia nedideliam elitui dominuoti visuomenėje per ekonomiką, per mokslą ir per skleidžiamą pasaulėžiūrą, kuri yra visiškai atitrūkusi nuo realybės.
Ir nors visuomenė įveikė kai kuriuos viduramžių bažnyčios skleistus prietarus, ji tiesiog pakeitė šiuos prietarus naujomis senųjų melų versijomis, kurie yra aprengti kitokiais rūbais, ir todėl žmonės dar nepamatė jų tikrojo veido.
Tačiau mes iš tiesų siekiame tai pakeisti su jūsų pagalba, net ir su paties mokslo pagalba. Nes turiu jums pasakyti, kad mokslo srityje iš tiesų yra žmonių, kuriuos aš tenai pastačiau, kadangi jie pasisiūlė ateiti į įsikūnijimą toje aplinkoje, idant galėtų būti mokslo transformavimo dalimi.
Tačiau, kad šis mokslo transformavimas galėtų įgyti momentumą, pirmiausia turime pasiekti lūžį religijos transformavime, ar bent jau žmonių požiūryje į savo santykį su Dievu. Nes, kol tai nepasikeis, kaip tuomet mokslas galės rasti sau deramą vietą, kuomet jis imtų tarnauti Visumai, keldamas visus aukštyn ir padėdamas žmonėms įžengti į harmoniją su Dievo realybe?
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com