Dualizmas mokslą iškreipė taip pat stipriai kaip ir viduramžių krikščionybę

TEMOS: Perženkite debatuose kovojančių pusių nustatytus parametrus – kaip dualistinė sąmonė sužlugdo debatus – mėginimas jėga užgniaužti visus priešingus požiūrius – atraskite žinių šaltinį, kuris yra už dualizmo ribų – moksliniai stebėjimai ir dangiškas apreiškimas – dėl dualizmo jums tampa neįmanoma matyti už savo dėžutės ribų – šiame pasaulyje neegzistuoja absoliučios žinios – tikrųjų žinių gavimas – stebėjimo ir apreiškimo metodų suderinimas – kaip religingi žmonės ir materialistai riboja žinių siekimą – mokslas dualizmo buvo iškreiptas taip pat stipriai kaip ir viduramžių krikščionybė

Klausimas iš Kimo: Jėzau, išstudijavęs Protingo Sukūrimo ir Evoliucijos/Materializmo debatus, buvau šiek tiek pritrenktas. Turiu omenyje, kiekviena pusė labai įtikinamai gina savo poziciją, ir abi pusės naudoja daug mokslinio žargono žodžių ir koncepcijų, dėl kurių paprastam žmogui pasidaro sunku visa tai sekti. Abi pusės atrodo absoliučiai įsitikinusios, jog yra teisios, ir neatrodo, kad bent viena pusė norėtų mąstyti apie tam prieštaraujančius įrodymus. Tiesą sakant, tai, ką iki šiol mačiau, tik dar kartą patvirtina tavo teiginius paskutinėje mūsų diskusijoje, kad nė viena iš pusių neieško aukštesnio supratimo, ir todėl šie debatai tėra dualistinė karuselė, nes jie neveda visuomenės į priekį, ir juose tėra sprendžiama, kuri jėga pasieks dominavimą. Jaučiuosi šiek tiek priblokštas ir rimtai svarstau, ar iš viso įmanoma kaip nors pasiekti galutinę išvadą apie gyvybės kilmę? Kaip iš viso galėtume išspręsti tokius klausimus?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Nepaisant tavo frustracijos, esi proto būsenoje, kuri dažnai yra tikro progreso pradžia. Vienintelis dalykas, galintis pastūmėti šiuos debatus į priekį, yra tai, kad kritinė masė žmonių pradėtų jausti frustraciją dėl šių abiejų pusių postringavimų, ir nuspręstų peržengti šių dviejų kovojančių pusių nustatytus parametrus. Žmonės turi ryžtis kvestionuoti bazines abiejų pusių prielaidas, jie turi ryžtis išlipti iš proto dėžučių, į kurias yra įgrūsti šie debatai, ir turi užduoti klausimą, ar nėra geresnio būdo pažvelgti į šią problemą.

Galėtume pradėti nuo pamąstymo, kaip žmonės galėtų išspręsti visus konfliktus ar nesutarimus. Jeigu prisiminsite mano mokymus apie dualistinę sąmonę, atrasite naują perspektyvą į šį klausimą. Štai dualistinės sąmonės bruožai, kurie yra svarbūs mūsų diskusijai:

  • Ji nesugeba suvokti absoliučios tiesos. „Tiesa,“ kurią ji mato, egzistuoja santykyje su dviem kraštutinumais, tokiais kaip gėris ir blogis, teisingumas ir klaidingumas, tiesa ir netiesa.

  • Ji nesugeba suvokti, kad gali egzistuoti tiesa, kuri netelpa į dualistinę skalę. Užuot ieškojusi absoliučios tiesos, peržengiančios reliatyvios skalės ribas, ji siekia išaukštinti savo pačios reliatyvią tiesą iki neklystančios tiesos statuso. Ji siekia apibrėžti absoliučią tiesą, užuot atradusi Dievo absoliučią tiesą – kuri yra aukščiau už VISUS dualistinius įvaizdžius.

  • Ji apibrėžia tai, ką nori laikyti tiesa, ir tuomet susikuria proto įvaizdį, kokia norėtų, kad būtų realybė. Ji tuomet ieško įrodymų, palaikančių jos proto įvaizdį, ir ignoruoja arba atmeta visus tam prieštaraujančius įrodymus.

  • Kartą nusprendusi, kas yra teisinga, ji priima savo proto įvaizdį kaip absoliučią ir neklystančią tiesą. Ji dabar atsisako kvestionuoti pamatines prielaidas, kuriomis yra grįsta jos pasaulėžiūra.

  • Kadangi samprotauja reliatyvių rėmų ribose, ji visada gali rasti įtikinamų argumentų savo proto įvaizdžiui palaikyti ir atremti bet kokius iššūkius. Tačiau standartas tam, kas yra įtikinama, yra nustatytas jos pačios susikurto reliatyvaus proto įvaizdžio. Įtikinamas argumentas yra toks, kuris palaiko tai, kuo ji nori tikėti.

  • Ji vertina tai, kas yra įtikinama ir nėra įtikinama, remdamasi dvigubu standartu. Ji nežiūri į palaikančius argumentus tokiu pačiu kritišku žvilgsniu kaip į iššūkį metančius argumentus. Ji mato tik tai, ką nori matyti.

  • Dualistinė sąmonė nustato ribas tam, apie ką galima mąstyti, kadangi tam tikras temas arba klausimus ji laiko nekvestionuojamais. Ji tai laiko savaime suprantamomis tiesomis, kurių negalima arba nereikia kvestionuoti. Tačiau, jeigu nenorėsite kažko kvestionuoti, kaip tuomet galėsite atrasti aukštesnį supratimą?

Būtent dėl šių charakteristikų dviem žmonių grupėms įmanoma būti konflikte, kuomet abi šios grupės yra įsitikinusios, jog yra teisios ir kad jų pasaulėžiūra yra neklystanti tiesa. Tai vyko daugybę kartų istorijoje, ir tai atvedė prie nesuskaičiuojamų žiaurumų. Kokie yra potencialūs tokios kovos padariniai?

Viena galimybė yra tokia, kad viena pusė jėga įgyja dominavimą visuomenėje, nuslopindama priešingą pusę. Tą galima pasiekti fiziniu smurtu (kaip katalikų bažnyčią tai darė per inkviziciją), arba tai galima pasiekti mentaliniu smurtu (kaip mokslinis elitas tą daro jau daugybę metų, mėgindamas paversti materializmą nekvestionuojamu moksliniu „faktu“).

Kita galimybė yra tokia, kad vienai pusei pavyksta įtikinti kitą pusę loginių samprotavimų pagalba. Tai yra nesmurtinis sprendimas, tačiau tai negarantuoja, kad šio proceso išdava bus dermėje su realybe. Pavyzdžiui, jeigu visi žmonės yra įstrigę dualistiniame mąstyme, jiems visiems yra įmanoma sutartinai tikėti, kad Žemė yra plokščia.

Tad tikrasis klausimas yra toks, kaip žmonės galėtų pakilti virš dualistinių debatų ir kaip jie galėtų išvystyti pasaulėžiūrą, kuri būtų – bent iš dalies – paremta aukštesne tiesa ir būtų dermėje su realybe. Akivaizdus atsakymas yra toks, kad žmonės turi užmegzti ryšį su žinių šaltiniu, kuris peržengtų dualistinio proto ribas, kuris nebūtų gimęs iš reliatyvaus, dualistinio požiūrio į gyvenimą.

Kaip žmonės galėtų tai padaryti? Yra du būdai tą padaryti:

  • Nešališkas, neutralus ir objektyvus „tikro pasaulio“ stebėjimas. Pavyzdžiui, būtent tokie stebėjimai leido žmonėms ištrūkti iš dualistinės pasaulėžiūros, kad Žemė yra plokščia ar kad ji yra visatos centras. Tai sudaro mokslinio metodo pagrindą. Esmė čia yra tokia, kad suformuluojame teoriją ir tuomet ieškome faktinių įrodymų, palaikančių ARBA paneigiančių šią teoriją. Tačiau, kad tai galėtų veikti, jūsų protas turi būti neprisirišęs prie eksperimentų rezultatų. Turite turėti lygiai tokį patį atvirumą savo teorijos paneigimui kaip ir jos patvirtinimui – kadangi suvokiate, jog bet kuriuo atveju jūsų supratimas progresuos. Tačiau dualistinis protas nenori ieškoti įrodymų, kadangi nenori, jog jo proto įvaizdis būtų paneigtas. Jis verčiau yra pasiryžęs ir toliau tikėti iliuzija, nei ieškoti aukštesnio supratimo.

  • Dangiškas apreiškimas, per kurį žmonės pakelia aukštyn savo sąmonę ir užmezga ryšį su protu, kuris yra aukščiau už dualistinį protą. Per šį ryšį, žmonės gali gauti žinias, kurios nėra kilusios iš dualistinio mąstymo proceso. Vėlgi, tai gali veikti tik tuo atveju, jeigu jūsų protas nėra prisirišęs prie jūsų dabartinių įsitikinimų. Turite būti pasiruošę leisti šiems įsitikinimams būti išplėstiems, ir tik tuomet galėsite gauti aukštesnę tiesą.

Yra svarbu pripažinti, kad nė vienas iš šių metodų nėra apsaugotas nuo klaidų. Tol, kol žmonės yra paveikti dualistinės sąmonės, ši proto būsena subtiliais būdais gali daryti įtaką jų tyrinėjimams ir išvadoms, kurių bus neįmanoma aptikti dualistiniame mąstyme įstrigusiems žmonėms. Galėtume sakyti, kad esminė dualistinio proto išdava yra tokia, kad jis jūsų protą uždaro į dėžutę. Tačiau, jis tai padaro tokiu subtiliu būdu, kad nesuvokiate, jog esate dėžutėje. Todėl nesugebate matyti dėžutės ir jums nėra lengva pažvelgti už dėžutės ribų.

Remdamiesi šiais pastebėjimais, galime padaryti labai svarbią išvadą. Nuo žinomos istorijos pradžios (ir, tiesą sakant, žymiai ilgiau) žmonija siekė išplėsti savo žinias. Šio siekio esmė yra ta, kad žmonės yra įstrigę dualistinės dėžutės viduje ir savo žinias jie gali išplėsti tik tuomet, kai peržengia dėžutės ribas. Tai mus atveda prie sekančių pastebėjimų:

  • Egzistuoja skirtumas tarp dualistinių žinių – kurios yra reliatyvios ir dažnai (bent dalinai) atitrūkusios nuo realybės – ir tikrųjų žinių – kurios yra dermėje su realybe.

  • Vienintelis būdas atrasti tikras žinias yra siekti peržengti dualistinio proto sukurtos dėžutės ribas.

  • Norint išsaugoti tikrų žinių teisingumą, reikia nuolatos saugotis dualistinio proto tendencijos tikras žinias paversti reliatyviomis. Jis tai padaro, siekdamas tikras žinias įtalpinti į savo proto dėžutę, užuot siekęs naudotis žiniomis savo dėžutei išplėsti. Jis taip pat siekia paversti tikras žinias „absoliučia“ tiesa, kurios negalima kvestionuoti – ir tuo būdu sustabdo augimą link dar gilesnio supratimo.

Ir todėl turime padaryti išvadą, kad tikros žinios nėra tas pats kaip absoliučios žinios. Tiesą sakant, absoliutus žinojimas materialioje visatoje neegzistuoja. Kai NESATE įstrigę dualizme, matote, kad dabartinės jūsų žinios yra tramplinas tolimesniems tyrinėjimams. NIEKADA neįkliūnate į spąstus, kuriuose imate galvoti, kad dabartinių žinių neįmanoma išplėsti.

Istorijoje yra pilna pavyzdžių, kaip žmonės nesugebėjo suprasti šių principų. Kai kuriais atvejais, jie taip niekada ir neatrado tikrų žinių, ištisus šimtmečius gyvendami dualistinėje tikėjimo sistemoje, kuri buvo atitrūkusi nuo realybės. Akivaizdus pavyzdys yra tikėjimas, kad Žemė plokščia. Kitais atvejais, visuomenė iš tiesų turėjo tikras žinias, tačiau palaipsniui šios žinios degradavo ir pavirto dualistine tikėjimo sistema. Vienas pavyzdys yra tai, kaip mano pirminiai mokymai buvo paversti sustabarėjusiomis bažnytinėmis doktrinomis, kurios mažai beturi panašumų su tuo, ko iš tiesų mokiau. Ir dabar galime padaryti dar vieną svarbią išvadą:

  • Jeigu norite tikrų žinių, privalote nuolatos būti budrūs ir turite ryžtis „mąstyti už dėžutės ribų.“

  • Privalote siekti išplėsti savo proto dėžutę, naudodamiesi vienu iš metodų už jūsų proto dėžutės ribų egzistuojančioms žinioms atrasti.

  • Turite būti pasiryžę nuolatos plėsti savo proto dėžutę. NIEKADA negalite daryti prielaidos, kad turite aukščiausią įmanomą supratimą tam tikru klausimu.

  • Privalote būti pasiryžę periodiškai kvestionuoti pamatines prielaidas, ant kurių remiasi dabartinė jūsų pasaulėžiūra.

  • Turite nuolatos būti budrūs ir žinoti, kad metodas, kuriuo naudojotės žinioms įgyti, gali apriboti jūsų gebėjimą atrasti tikras žinias.

  • Turite nuolatos saugotis dualistinio proto (savo pačių arba kieno nors kito) ir jo tendencijos degraduoti jūsų įgytas žinias.

Ir apibendrinant, tikrasis klausimas, kurį turite sau užduoti, yra tai, kokius apribojimus esate nusistatę savo gebėjimui atrasti tikras žinias? Kaip jūsų pačių dualistinis protas (jūsų ego) arba jūsų kultūra nustato ribas jūsų gebėjimui arba norui ieškoti žinių už dabartinės jūsų proto dėžutės ribų?

Praeityje kai kurios visuomenės sėkmingai derino abu metodus tikroms žinioms gauti. Žmonės nematė jokio konflikto tarp mokslinių tyrinėjimų ir dangiško apreiškimo, ir kai kurios tokios kultūros buvo pasiekusios daug pažangesnę pasaulėžiūrą nei toji, kurią galima atrasti šiandieninėje civilizacijoje. Vienas iš didžiausių apribojimų šiandieniniame pasaulyje yra susiskaldymas tarp religijos ir mokslo, ir dėl šio susiskaldymo daugelis žmonių uždaro savo protus vienam iš metodų tikroms žinioms įgyti. Ir galiu jus užtikrinti, kad geriausius rezultatus galima pasiekti, tiktai derinant abu metodus.

Jeigu norite suprasti kodėl, pažvelkite į tai, kaip katalikų bažnyčia iškraipė mano mokymus – kurie atėjo iš dangiško apreiškimo – paversdama juos sustabarėjusiomis doktrinomis, kurios yra visiškai atitrūkusios nuo realybės, kaip, pavyzdžiui, doktrina, kad Žemė yra visatos centras. Šis dualistinis paklydimas buvo pašalintas tik dėl to, kad kai kurie žmonės pasinaudojo antruoju – tiesioginio stebėjimo metodu. Tačiau šis metodas taip pat turi tam tikrus apribojimus. Pavyzdžiui, yra daug klausimų apie gyvenimą, į kuriuos neįmanoma atsakyti mokslinių eksperimentų pagalba (bent jau ne su dabartiniu mokslo požiūriu).

Esmė ta, kad abu metodai gali atvesti prie uždaros tikėjimo sistemos. Jeigu dangiškas apreiškimas bus paveiktas dualistinių žaidimų dėl valdžios, jis bus nepatikimas. Pavyzdžiui, katalikai tikėjo, kad tiktai popiežius gali gauti dangišką apreiškimą, ir kad jo žodžiai yra neklystantys. Kadangi mokslas remiasi materialaus pasaulio stebėjimu, jam nėra lengva tirti klausimus, susijusius su tuo, kas išeina už materialaus pasaulio ribų.

Jeigu tai perkelsime į Protingo Sukūrimo debatus, pamatysime, kaip abi pusės apribojo savo tikrųjų žinių siekimą:

  • Protingo Sukūrimo gynėjai mėgina sugrąžinti tikėjimą protingu Kūrėju į visuomenės gyvenimą. Jie tai daro, suformuluodami teoriją, kuri, jų teigimu, yra mokslinė teorija, ir ji yra pristatoma moksline kalba bei koncepcijomis. Tačiau ji akivaizdžiai yra paremta biblijiniu požiūriu į Dievą kaip į visagalę būtybę danguje, žmonėms nepažinią būtybę. Šie žmonės nenori rimtai kvestionuoti pamatinių prielaidų savo požiūryje į Dievą. Pavyzdžiui, turėtų būti akivaizdu, kad biblijinis Dievo vaizdavimas buvo duotas žmonėms, kurie turėjo labai ribotas faktines žinias apie materialų pasaulį. Ir kiek nepalyginamai daugiau apie Dievą gali būti atskleista žmonėms šiuolaikiniame pasaulyje, atsižvelgiant į tai, kad šie žmonės turi daug gilesnį supratimą apie materialų pasaulį (mokslo dėka)? Turėtų būti akivaizdu, kad Biblijoje pateikiamas Dievo įvaizdis įvairiais būdais buvo paveiktas dualistinio žmonių mąstymo. Tad, jeigu žmonės iš tiesų nori suprasti Dievą, jiems reikia pradėti kvestionuoti kai kurias savo pamatines prielaidas. Jiems reikia peržengti Biblijos ribas ir imti naudotis moksliniais metodais savo įsitikinimams patikrinti.

  • Mokslininkai materialistai teigia, kad tam tikri klausimai negali būti tiriami moksliniu metodu. Jeigu kažko negalima išreikšti skaičiais arba jeigu to negalima išmatuoti iš materijos sukurtais instrumentais, tuomet tai negali būti tiriama. Ir šių žmonių daroma išvada yra tokia, kad mokslas negali tirti to, kas išeina už materialaus pasaulio ribų – o tai akivaizdžiai riboja žmonių gebėjimą įgyti žinias per mokslą.

    Tačiau tuo pat metu materialistai tiki, kad mokslas vis tiek gali pateikti svarias išvadas apie gyvybės kilmę. Pavyzdžiui, jeigu stebėjimai rodo, kad gyvybė galėjo evoliucionuoti laipsnišku procesu, iš šio pastebėjimo galima padaryti apibendrintą išvadą, kad protingas Kūrėjas neegzistuoja. Šie žmonės nesugeba matyti, kad, jeigu mokslas negali tirti to, kas egzistuoja už materialaus pasaulio ribų, tuomet jis taip pat negali daryti jokių išvadų apie kieno nors egzistavimą arba neegzistavimą už materialaus pasaulio ribų. Abiejų dalykų tiesiog negali būti – nebent esate įstrigę dualistinėje proto būsenoje, kurioje matote tiktai tai, ką norite matyti.

Kai kuriuos mokslininkus tai netgi paskatino teigti, kad, jeigu teorijoje egzistuoja koncepcija, jog materialus reiškinys yra nematerialios priežasties padarinys, tuomet ši teorija – jau pagal apibrėžimą – yra nemoksliška. Tačiau nemoksliška iš tiesų yra tai, kad nusistatote ribas tam, ką galėtų atskleisti moksliniai tyrinėjimai. Būtent toks mąstymas katalikų bažnyčią paskatino atmesti ankstyvųjų mokslininkų atradimus. Ir tai įrodo, kad dualistinis požiūris į gyvenimą mokslinį elitą yra paveikęs taip pat stipriai kaip ir viduramžių bažnyčios vadus.

Įsivaizduokite, kad grupė žmonių visą savo gyvenimą nugyveno urve, turinčiame skylę lubose. Laikas nuo laiko, per skylę pasirodo šviesa, ir žmonės mėgina atrasti šviesos šaltinį. Tačiau jie yra nusistatę paradigmą, kuri teigia, kad už urvo ribų nieko daugiau nėra, ir todėl jie mėgina atrasti šviesos šaltinį, ieškodami tik pačiame urve. Realybėje, ši šviesa yra saulės šviesa, kuri per skylę šviečia dienos metu, tačiau šie žmonės niekada neras šio akivaizdaus šaltinio, kol neturės noro pažvelgti už savo paradigmos urvo.

Tad tuo noriu pasakyti, kad, jeigu iš tiesų norite suprasti gyvybės kilmę, jums reikia peržengti tiek religijos, tiek ir mokslo sukurtų proto dėžučių ribas. O jeigu norite įgyti išsamų supratimą, jums reikia naudotis tiek moksliniais tyrinėjimais, tiek ir dangišku apreiškimu. Jums reikia ryžtis peržengti biblijinio požiūrio į Dievą ribas, ir jums reikia pamąstyti apie tai, kaip būtų galima išplėsti mokslą, kad jis galėtų imtis nematerialaus pasaulio tyrinėjimų. Netgi galėtumėte pamąstyti apie tai, kaip mokslo metodus būtų galima suderinti su dangišku apreiškimu, išvystant daug pažangesnį metodą atsakymų į visus gyvenimo klausimus suradimui.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels