Religija kaip kontrolės mechanizmas

TEMOS: Dualistinis protas nesugeba prisiimti atsakomybės – pasipriešinimas pokyčiams – visos problemos kyla iš neišmanymo – atmeskite tiesą arba pasikeiskite – žmonės iškraipo Jėzaus mokymus, kad išvengtų būtinybės keistis – Ar tai iš Dievo? – palikite savo tinklus – šiandien daugelis yra pasirengę savo Kristiškumui – priimdami Jėzų kaip vienintelį sūnų, žmonės įgyja pretekstą nesekti jo pavyzdžiu – žmonės yra psichologinės būtybės – valdžios elitas naudojasi religija visuomenei kontroliuoti – bažnyčia stovi tarp žmonių ir Dievo – valdžios elitas nužudė Jėzų ir nori nužudyti jo mokymą – vienintelio sūnaus doktrina nužudė Jėzų kaip pavyzdį – gnostikai – išorinis išganymas yra būdas kontroliuoti – katalikų bažnyčia kaip aukščiausias kontrolės mechanizmas – kodėl valdžios elitas nužudė Kristų

Klausimas: Kodėl idėja, esą Jėzus yra vienintelis Dievo sūnus, iš viso tapo oficialia krikščioniškos bažnyčios doktrina?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Dalis atsakymo į šį klausimą yra dualistinis protas ir jo polinkis kurti stabus. Norėčiau apie tai paaiškinti išsamiau.

Dualistiniam protui viskas yra reliatyvu. Nėra nieko absoliutaus; nėra nieko tikro. Todėl dualistinis protas niekada nesugeba prisiimti pilnos atsakomybės. Dualistinis protas tiesiog nesugeba pripažinti: „Aš padariau klaidą, buvau neteisus, ir man reikia pasikeisti.“

Dualistinis protas tiesiog meistriškai sugeba kurti pasiteisinimus, kodėl jam nereikia keistis. Jeigu pažvelgtumėte į žmonijos istoriją, atrastumėte daugybę šio psichologinio mechanizmo veikimo pavyzdžių. Žmonėse labai gajus pasipriešinimas pokyčiams. Užtenka pažvelgti į mano įsikūnijimą Žemėje, kiek kartų priekaištavau žmonėms, kurie nenorėjo taikyti mano mokymo ir pakeisti savo tapatumo jausmo. Argi nesakiau: Vargas jums, įstatymo mokytojai! Jūs paėmėte pažinimo raktą, bet patys nėjote (neįsileidote Dievo tiesos, kuri jus pakeistų) ir einantiems trukdėte (mėgindami sukurti argumentą, kad, jeigu kiti nesikeičia, tai ir jums nereikia keistis).

Kodėl žmonės priešinasi pokyčiams? Sakiau, kad visos žmonių problemos kyla iš neišmanymo. Jeigu žmonės iš tikrųjų suprastų, kad jų veiksmai kenkia jiems patiems, jie pakeistų savo elgesį. Problema ta, kad kol gyvybės srautas tapatinasi su dualistiniu protu, tol jis niekada nesuvoks, kad jo veiksmai kenksmingi jam pačiam. Taip yra dėl to, kad dualistinio proto reliatyvumas visuomet gali atrasti paaiškinimą, tariamai pateisinantį žmogaus veiksmus ir įsitikinimus. Jeigu viskas reliatyvu, ar gali egzistuoti kas nors, kas būtų absoliučiai neteisinga? Visada galima atrasti kokį nors savo poelgio pateisinimą. O jeigu poelgį galima pateisinti, tai kam tuomet keistis?

Kol gyvybės srautas bus susitapatinęs su dualistiniu protu, tol jis atmes Dievo tiesą. Gyvybės srautas atmes tiesą, nes ją priėmęs turėtų pasikeisti. Jeigu gyvybės srautas geriau žinotų, tai atitinkamai turėtų ir pasikeisti.

Kas nutinka, kai gyvybės srautas susiduria su tiesa, pavyzdžiui, su išoriniu mano mokymu? Kadangi dualistinis protas nenori gyvybės srauto paleisti iš savo kontrolės, dualistinis protas visokiais būdais mėgins surasti reliatyvių argumentų, kodėl tam tikra idėja yra neteisinga arba jam netaikytina. Štai kodėl daugybė žmonių, net ir tų, kurie save laiko dievobaimingais krikščioniais, išgalvoja įmantriausius argumentus, kodėl jiems nebūtina laikytis kurio nors mano išorinio mokymo aspekto. Žinoma, šie žmonės ras užtektinai priežasčių atmesti mano vidinį mokymą, ir būtent dėl to jie šio mokymo ir nesugeba atrasti.

Tikiuosi suprantate, ką čia mėginu paaiškinti. Kol gyvybės srautas tapatinasi su dualistiniu protu, tol jis nemato nė menkiausios priežasties keistis. Štai kodėl sakiau: „Aš atėjau atnešti ne taikos, bet kalavijo.“ Kalavijas, kurio atnešti atėjau, yra tiesos kalavijas, atskiriantis tikrą nuo netikro. Šis kalavijas yra Kristaus sąmonė.

Dualistiniam protui nėra nieko, kas būtų iš tiesų bloga, ir nieko, kas būtų iš tiesų gera. Viskas yra reliatyvu. Tuo tarpu Kristaus protas turi absoliutų standartą, pagal kurį gali nuspręsti, kas teisinga, o kas ne.

Kristaus protas tiesiog užduoda klausimą: „Ar tai iš Dievo, ar ne iš Dievo?“ Jeigu kažkas yra ne iš Dievo, tuomet tai yra blogai ir turi būti tučtuojau, čia ir dabar pakeista. Kristaus prote nėra vietos šališkumui ir veidmainiškumui, nėra vietos įmantriems, pateisinimo ieškantiems argumentams. Jeigu kažkas nėra iš Dievo, Kristaus būtybė iš karto tai palieka.

Kai gyvybės srautas pradeda vienytis su Kristaus sąmone, jis įgyja norą keistis. Per Kristaus sąmonę gyvybės srautas labai aiškiai pamato, ką reikia pakeisti. Vos tik gyvybės srautas suvokia, kad kažkoks poelgis ar idėja yra neteisingi, jis iš karto palieka senus įpročius ir priima naują supratimą.

Tikriausiai pamenate istoriją, kaip rinkau savo mokinius. Įsivaizduokite, kad esate žvejai, gaudantys žuvis Galilėjos ežere. Šiandien, kaip ir kiekvieną dieną, dirbate įprastą darbą – valote tinklus. Staiga prieš jus atsiranda nepažįstamasis ir sako: „Palikite savo tinklus, aš padarysiu jus žmonių žvejais!“

Kaip, jūsų manymu, tokioje situacijoje reaguotų su dualistiniu protu besitapatinantis gyvybės srautas? Jis iš karto imtų vertinti, teisti, interpretuoti ar menkinti situacijos svarbą. Gyvybės srautas surastų tūkstantį pateisinimų, kodėl jam nereikia sekti Kristumi, arba kodėl nereikia sekti Kristumi tučtuojau.

Sakau jums, iš tiesų buvo žmonių, kurie būtent taip ir reagavo, kai pas juos atėjau. Pašaukiau daugiau nei 12 žmonių tapti mokiniais, tačiau ne visi priėmė mano kvietimą. Tie, kurie kvietimą priėmė, pasielgė taip, nes jau buvo pasiekę tam tikrą Kristaus sąmonės lygį ir ryžosi sekti vidiniu savo žinojimu. Todėl, kai jiems pasirodžiau, jie atpažino manyje įsikūnijusį Kristų ir ryžosi sekti manimi.

Šie palaiminti gyvybės srautai nesiginčijo ir nieko neinterpretavo. Jie iš karto mane pažino, o pažinę iš karto savo laisva valia nusprendė viską palikti ir sekti manimi, gyvuoju (įsikūnijusiu) Kristumi.

Kai gyvybės srautas yra susitapatinęs su dualistiniu protu, jis negali atpažinti Kristaus ir todėl negali juo sekti. Toks žmogus paprasčiausiai nesugeba palikti savo tinklų, kuriuose yra įsipainiojęs savo gyvenimo aplinkybėse. Šiandien yra daugiau nei kada nors anksčiau gyvybės srautų, kurie yra pasirengę palikti savo tinklus ir sekti Kristumi. Tačiau prieš 2000 metų situacija buvo kitokia. Labai mažai žmonių buvo pasiekę šį sąmonės lygį, o minios taip stipriai tapatinosi su dualistiniu protu, jog tiesiog nenorėjo, kad jas trikdytų gyvasis Kristus. Jos norėjo ir toliau tūnoti neišmanyme, netrikdomos ir neverčiamos keistis.

Todėl šie žmonės su didžiausiu džiaugsmu priėmė idėją, kad Jėzus Kristus buvo vienintelis Dievo Sūnus. Ir kodėl gi? Todėl, kad tai jiems suteikė puikiausią pretekstą toliau tęsti savo įprastinį gyvenimą. Jei aš buvau vienintelis Dievo Sūnus, tuomet tai reiškia, jog jiems neįmanoma sekti mano pėdomis. Todėl jie negali nieko padaryti, kad patys išsigelbėtų. Jiems telieka laukti išorinio gelbėtojo – manęs, kad ateičiau ir juos išgelbėčiau.

Jei būčiau pavyzdys, kuriuo reikia sekti, žmonėms tektų atsakomybė sekti manimi. Kitaip tariant, jeigu jie turėtų potencialą tapti Kristaus būtybėmis, ir jei šiam tikslui pasiekti reikėtų įdėti pastangų, jiems tektų keistis. Tektų palikti savo tinklus. Ar matote, kaip idėja, esą aš buvau vienintelis Dievo Sūnus, gali tapti puikiausiu pretekstu, tobulai pateisinančiu nenorą keistis?

Žmonės yra psichologinės būtybės. Galima žvelgti į žmonijos istoriją ir bandyti atrasti išorinius paaiškinimus, kodėl žmonės darė tai, ką darė. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų ir istorikų bandė paaiškinti žmonijos istoriją šiais išoriniais veiksniais – ekonominiais, socialiniais ir politiniais. Bet iš tiesų vienintelis būdas paaiškinti žmonijos istoriją yra pažvelgti į žmonių psichiką.

Viskas prasideda nuo proceso, vykstančio žmonių psichikoje. Išorinis žmonių elgesys prasideda nuo proceso psichikoje. Išorinis žmonių elgesys tėra psichikoje vykstančių procesų pasekmė. Norint suprasti pasekmes, reikia suvokti priežastis. Jeigu norite suprasti, kodėl kino ekrane atsiranda paveikslėliai, negalite apsiriboti ekrano tyrinėjimais. Tik nuėję į kino projektoriaus kambarį ir ištyrę, kas užfiksuota kino juostoje, galėsite suprasti, kas pasirodo ekrane.

Daviau jums vidinį paaiškinimą, kodėl tiek daug žmonių patikėjo idėja, jog aš esu vienintelis Dievo Sūnus. Dabar pateiksiu išorinį paaiškinimą.

Kaip manote, kodėl žydų bažnyčios valdžia norėjo nuteisti mane mirties bausme? Todėl, kad aš buvau didžiausia grėsmė jų valdžiai žmonėms. Jei pažvelgsite į žmonijos istoriją, pamatysite, kad kai kurie žmonės turėjo nepasotinamą troškimą valdyti ir kontroliuoti. Šis valdžios troškimas kyla iš psichologinio poreikio, apie kurį kol kas plačiau nekalbėsiu. Kol kas tiesiog pripažinkime faktą, kad visais laikais istorijoje buvo žmonių, turėjusių šį valdžios troškimą. Šie žmonės troško įgyti absoliučią valdžią kitiems žmonėms.

Turite suprasti, kad religija šiems žmonėms visada kėlė grėsmę. Šio valdžios elito nariai nori įgyti absoliučią valdžią Žemėje. Jie nori tapti aukščiausia valdžia, kuriai visi turėtų paklusti be jokių prieštaravimų.

Didžiausia problema, su kuria susiduria šie žmonės, yra tai, kad dauguma žmonių atkakliai laikosi idėjos, jog egzistuoja aukščiausia, šiai Žemei nepavaldi valdžia. Kol žmonės tiki Dievu, kuris yra aukščiau bet kokių žemiškų jėgų, tol joks žmogus negali pasiekti absoliučios valdžios šioje planetoje. Kad ir ką bedarytų karaliai ir imperatoriai, jie visada liks antri. Jie gali turėti didelę valdžią žmonėms, tačiau niekada negalės pasiekti absoliučios valdžios.

Dauguma žmonių Žemėje nesuvokia šio valdžios elito egzistavimo ir nesuvokia jo metodų, nes patys neturi nepasotinamo valdžios troškimo. Todėl jie negali įsivaizduoti, kad esama žmonių, kurie padarytų viską, kad tik įgytų šią valdžią.

Žinau, jog tai yra sunki tema, apie kurią verčiau nemąstytumėte. Bet pamėginkite nors akimirkai įsivaizduoti, kaip mąsto šis valdžios elitas. Pagrindinis ir didžiausias jų troškimas yra visiškai išnaikinti religiją šioje planetoje. Planeta be religijos yra didžiausia jų svajonė, nes tokioje planetoje jie galėtų įgyti aukščiausią valdžią. Šiandien jie agresyviai siekia šio tikslo, į pagalbą kaip savo pagrindinį ginklą pasitelkdami mokslą. Visgi plačioji visuomenė atkakliai atsisako palaidoti savo tikėjimą Dievu.

Jei negalite priversti žmonių atsisakyti tikėjimo Dievu, ką jums belieka daryti? Galite pasinaudoti šūkiu: „Jei negali jų nugalėti, prisijunk prie jų.“ Kitaip tariant, jei negalite priversti žmonių atsisakyti tikėjimo Dievu, siekite pasinaudoti jų tikėjimu valdžiai įgyti.

Kaip galėtumėte tai padaryti? Į pagalbą galėtumėte pasitelkti organizuotą religiją. Iš pradžių paskelbkite idėją, kad tam tikra bažnyčia yra vienintelė tikra bažnyčia, tai reiškia, jog per ją eina vienintelis kelias į išganymą. Dauguma žmonių turi poreikį jaustis geresniais už kitus, todėl ši idėja tikrai atras platų palaikymą. Po to pasiskelbkite šios bažnyčios vadovu. Ir galiausiai imkite skleisti tikėjimą, kad šios bažnyčios galva yra tarpininkas, vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, ir kad jo žodžiai yra neklystantys.

Jei jums pavyktų žmones įtikinti, kad jūsų bažnyčia yra vienintelis kelias į išganymą, o šios bažnyčios galva yra vienintelis tikras tarpininkas tarp jų ir Dievo, tuomet praktiškai taptumėte aukščiausia valdžia Žemėje. Nors žmonės vis dar tebetikėtų Dievu, jie galvotų, kad Dievo valią gali sužinoti tik per jus, todėl taptumėte valdžia, kuria nebūtų galima abejoti ar jai prieštarauti.

Jeigu būtumėte žmogus, kurio didžiausia svajonė yra valdžia, kur būtumėte norėję būti per šiuos praėjusius 2000 metų? Pasakysiu jums, kur toks gyvybė srautas būtų norėjęs įsikūnyti. Jis būtų norėjęs būti katalikų bažnyčios popiežiumi. Prieš tai toks valdžios ištroškęs gyvybės srautas būtų norėjęs būti vienu iš žydų religijos šventikų, nes ir jie pasiskelbė aukščiausia valdžia, įsiterpdami tarp žmonių ir jų Dievo.

Jeigu norite suvokti mano tikrąjį mokymą, privalote žinoti apie valdžios elito egzistavimą, kuris nori įsiterpti tarp Dievo ir žmonijos. Turite suprasti, jog būtent šis valdžios elitas suplanavo mano mirtį. Taip pat turite suprasti, kad viena iš mano Galilėjos misijos užduočių buvo atnešti šio valdžios elito teismą. Štai kodėl sakiau: „Dėl teismo atėjau.“

Dievas puikiai žino, kad tūkstančius metų nedidelė grupelė gyvybės srautų nepaliaujamai rezgė planus, kaip užvaldyti žmones, kaip įsiterpti tarp žmonių ir jų Dievo. Aš atėjau nuteisti kai kuriuos iš šio elito narių, ir, nužudydami įsikūnijusį Kristų, jie iš tiesų gavo savo teismą. Šių gyvybės srautų jau nebėra Žemės planetoje, tačiau tai nereiškia, kad visas valdžios elitas buvo pašalintas iš šios planetos.

Kodėl bažnyčia sukūrė doktriną, kad aš esu vienintelis Dievo sūnus? Prieš 2000 metų mano atneštos žinios esmė yra ta, kad vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmonių yra Kristaus sąmonė. Visuotinė Kristaus sąmonė yra atviros durys, kurių užtrenkti negali joks žmogus. Todėl kiekviename žmoguje slypi potencialas pasiekti individualų Kristiškumą, o per šį individualų Kristiškumą kiekvienas žmogus gali asmeniškai bendrauti su Dievu.

Žmonėms pasiekus tam tikrą Kristiškumo laipsnį, išorinė hierarchija organizuotos bažnyčios pavidalu jiems tampa nebereikalinga. Tuo nenoriu pasakyti, kad organizuota arba išorinė bažnyčia tampa iš viso nereikalinga. Sakau, kad šiems žmonėms nebereikia, jog bažnyčios vadovai būtų tarpininkai tarp jų ir Dievo. Jiems nebereikia bažnyčios vadovų, kurie perdavinėtų Dievo Žodį ar interpretuotų Dievo Žodį. Jie gali gauti gyvąjį Dievo Žodį tiesiogiai savo širdyse ir gali suvokti šį žodį per savo individualizuotą Kristaus sąmonę.

Ir tai yra tikroji žinia, kurią atnešiau į Žemę. Žydų religijos valdžios elitas labai gerai tą žinojo, todėl pirmai progai pasitaikius mane nužudė. Šis valdžios elitas tikėjosi, kad, nužudę mano fizinį kūną, kartu nužudys ir mano mokymą.

Tačiau jų viltys žlugo, nes aš sugebėjau bendrauti su savaisiais, nors mano fizinis kūnas šia Žeme jau nebevaikščiojo. Kai kuriuose ankstyvuosiuose krikščionių rankraščiuose, tokiuose kaip Pistis Sofija ir Filipo evangelija, yra rašoma, kad lankiau savo mokinius 50 metų po prisikėlimo. Tai tiesa. Aš iš tiesų taip ilgai juos lankiau, ir todėl mano mokymas nemirė su mano fiziniu kūnu.

Daugelį metų po mano prisikėlimo krikščionių judėjimas neturėjo aiškiai apibrėžtos, organizuotos bažnyčios. Ji nebuvo aiškiai apibrėžta ir organizuota, nes savo pasekėjams nenurodžiau kurti oficialios bažnyčios ar oficialios doktrinos. Vietoj to, mokiau savo pasekėjus siekti individualaus Kristiškumo, o tuomet klausytis mano balso, kalbančio jų širdyse.

Kurį laiką krikščionių judėjimas buvo laisvai susijusių žmonių tinklas, kurie įvairiais būdais siekė individualaus Kristiškumo. Šiandien šis judėjimas dažnai yra vadinamas gnostikų judėjimu. Tradicinės krikščionių bažnyčios dažnai šį judėjimą laiko chaotišku, kuriame dominavo klaidingi mokymai ir pavojingos idėjos. Ir iš tiesų gnostikų judėjimas buvo šiek tiek chaotiškas ir neorganizuotas, tačiau šiame judėjime buvo individai ir grupės žmonių, kurie nuoširdžiai sekė vidiniu mano mokymu.

Po stebėtinai trumpo laiko ėmė dėtis labai keisti dalykai. Pradėjo formuotis organizuota bažnyčia. Ši bažnyčia palaipsniui įgavo vis didesnę įtaką, ir ėmė nustatinėti bei įvedinėti oficialias doktrinas, tariamai skelbusias tikrąjį Kristaus mokymą. Įdomu tai, kad šiose doktrinose nebuvo idėjų apie individualų Kristiškumą ar individualų kelią į išganymą. Vietoj to jos teigė, kad vienintelis kelias į išganymą eina per organizuotos bažnyčios kontroliuojamus sakramentus ir doktrinas.

Jeigu norite žinoti mano reakciją į šiuos įvykius, tai ji buvo tokia: „Iš kur, po velnių, visa tai?“ Atleiskite už šiurkštų išsireiškimą, bet panaudojau jį dėl geros priežasties. O priežastis ta, kad velnias ir yra šios idėjos kalvis. Galiu jus užtikrinti, jog ši idėja tikrai neatėjo iš dangaus, kadangi čia viršuje, mes visi žinome, kad kelias į išganymą yra asmeninio Kristiškumo kelias, ir kad tai yra vidinis kelias. Todėl ši idėja galėjo atsirasti tiktai tokioje sąmonės būsenoje, kuri neigia Dievą, neigia save ir neigia save kaip dalelę Dievo.

Iš tiesų ši idėja atėjo iš to paties valdžios elito, kuris tūkstančius metų mėgino įgyti aukščiausią valdžią Žemėje. Iš pradžių šis valdžios elitas agresyviai mėgino sunaikinti krikščionių judėjimą. Suvokę, kad to padaryti nepavyks, nusprendė prie jo prisijungti ir pasinaudoti juo kaip įrankiu valdžiai siekti.

Krikščionių bažnyčios, turėjusios padėti siekti aukščiausios valdžios, sukūrimas užėmė šiek tiek laiko. Galutinai ji įsitvirtino tik tuomet, kai romėnų imperatorius Konstantinas nusprendė panaudoti krikščionių bažnyčią, bandydamas suvienyti savo negaluojančią imperiją po vienos religijos vėliava. Romėnų imperija buvo paremta viena paprasta idėja. Ši idėja teigė, kad romėnų Imperatorius yra vienintelis Dievo vietininkas Žemėje, todėl jis yra aukščiausia valdžia, kuriai reikia besąlygiškai paklusti, net ir tuomet, kai jo vykdomi veiksmai yra aiškiai beprotiški.

Argi neatrodo keista, kad, susiformavus Romos katalikų bažnyčiai, jos vadovas staiga tapo vieninteliu Dievo vietininku Žemėje? Žinau, jog organizuota krikščionių bažnyčia visada turėjo Kristaus vikaro sąvoką, bet tik po Romos katalikų bažnyčios susiformavimo popiežius įgijo aukščiausio ir vienintelio Dievo vietininko Žemėje statusą. Be to, vos tik susiformavusi, ši bažnyčia ėmė diegti (daugiausia karinėmis priemonėmis) doktriną, kad Jėzus Kristus yra vienintelis Dievo Sūnus.

Mėginu padėti jums suprasti, kad tikrasis, vidinis mano mokymas buvo atimtas iš žmonių ir pakeistas išorinėmis doktrinomis, kurios yra visiška mano vidinio mokymo priešingybė.

Vidinis mano mokymas sako, kad kiekvienas žmogus turi potencialą pasiekti Kristiškumą. Todėl Jėzus Kristus nebuvo vienintelis Dievo Sūnus. Jėzus Kristus buvo pavyzdys, parodęs, kad visi žmonės gali įgyti dangiškąjį paveldėjimą. Visi Jo sūnūs ir dukterys gali tapti Kristaus būtybėmis.

Jeigu priklausote valdžios elitui, trokštančiam aukščiausios valdžios čia Žemėje, suvokiate, kad Kristaus būtybė yra didžiausia grėsmė jūsų valdžiai. Kristaus būtybė pripažįsta tik Dievo valdžią. Kristaus būtybė paklūsta žemiškai valdžiai tik tada, jeigu ši valdžia elgiasi pagal Dievo valią. O kadangi Kristaus būtybė žino Dievo valią, jos neįmanoma apgauti žemiškos valdžios melagystėmis.

Dabar įsivaizduokite, kad Kristaus būtybė – aš, staiga pasirodau Žemėje ir metu iššūkį tiems, kurie atsistojo tarp žmonių ir jų Dievo. Valdžios elitas bando susidoroti su šia grėsme, nužudydamas fizinį mano kūną. Tačiau, jiems dar nespėjus atšvęsti šio įvykio, aš imu kalbėti savo pasekėjams, ragindamas juos tapti panašiais į mane.

Staiga valdžios elitas pasibaisėjęs suvokia, kad vietoj vienos Kristaus būtybės jiems gali tekti susidurti su tūkstančiais Kristaus būtybių. Jie žino – jei tai įvyktų, jų viešpatavimas šioje planetoje baigtųsi. Jei ir kiti žmonės imtų taikyti tikrąjį Jėzaus Kristaus mokymą ir imtų siekti individualaus Kristiškumo, valdžios elitas nebesugebėtų sustabdyti kylančios bangos, kuri galiausiai nušluotų jų valdžios imperijas nuo Žemės paviršiaus. Per šias Kristaus būtybes Dievas išverstų galinguosius iš jų sostų ir išaukštintų pažemintuosius.

Todėl valdžios elitas turėjo pasistengti visiškai sunaikinti ir iškreipti mano tikrąjį mokymą. Jie norėjo būti tikri, kad nė vienas žmogus nedrįs sekti mano pėdomis.

Mano mylimos širdys, ar suprantate, kad būtent tą jie ir padarė su mano tikruoju mokymu? Kol kas jiems labai gerai sekėsi sukliudyti kitiems žmonėms sekti mano pėdomis.

Didžiausias mano ir mano Tėvo Danguje troškimas yra pakeisti šią situaciją. Raktas jai pakeisti yra jūsų sprendimas siekti savo individualaus Kristiškumo.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com