Kas nutinka ekstremistams, kurie mano žudę dėl kilnaus tikslo?
TEMOS: Žmonės mokosi darydami pasirinkimus ir matydami pasekmes – Dievo įstatymo pažeidinėjimas, siekiant sutrukdyti žmonėms pažeidinėti Dievo įstatymą – nužudymas atima iš gyvybės srauto galimybę mokytis – jūsų sąmonės būsena lemia, kur pateksite po mirties – jums bus suteiktos tolesnės augimo galimybės – sunku padėti tiems, kurie nenori pripažinti padarę klaidą – gyvenimo peržiūra – kaip padėti pamatyti klaidas, nesudaužant į šipulius savivertės jausmo – Dievas niekada neremia ekstremizmo – ekstremizmas parodo pusiausvyros trūkumą gyvybės sraute
Klausimas iš Kim: Jėzau, šiandien yra numatyta įvykdyti mirties bausmę buvusiam presbiriterionų pamokslininkui, Paul Hill, už abortus vykdžiusio gydytojo ir jo apsauginio nužudymą. Duodamas interviu jis pasakė: „Kuo greičiau man bus įvykdyta mirties bausmė … tuo greičiau pateksiu į dangų, ir tikiuosi didelio atlygio danguje. Laukiu tos šlovingos dienos. Nesigailiu, dėl to, ką padariau.“ Norėčiau išgirsti tavo komentarus apie tai.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Pirmiausia noriu absoliučiai aiškiai pasakyti, kad šio žmogaus samprotavimai yra iš pagrindų klaidingi ir neturi visiškai jokio ryšio su Dievo valia. Kaip sakiau, komentuodamas karą su Iraku, absoliučiai joks tikslas – ir aš iš tiesų sakau joks tikslas – negali Dievo akyse pateisinti žmogaus nužudymo.
Šio reikalo esmė yra ta, kad pats Dievas pasirinko suteikti žmonėms laisvą valią. Dievas tai apibrėžė savo dangiškajame įstatyme, kurį aš vadinu Laisvos Valios Įstatymu. Kaip sakiau kitur šioje svetainėje, Laisvos Valios Įstatymas neveikia pats sau vienas. Jis buvo sukurtas poroje su Priežasties ir Pasekmės Įstatymu. Taigi, gyvenimo esmė yra ta, kad žmonės turi mokytis darydami pasirinkimus ir pjaudami šių pasirinkimų pasekmes. Dievas leidžia žmonėms daryti veiksmus, pažeidžiančius jo įstatymus, nes žino kad žmonės galiausiai pjaus šių veiksmų pasekmes ir todėl turės galimybę pasimokyti.
Tiesiog bandau pasakyti, kad gyvenimo Žemėje esmė yra ta, kad žmonėms yra suteikiama galimybė mokytis, darant pasirinkimus. Dievas leidžia žmonės daryti pasirinkimus, kurie pažeistų jo įstatymus. Todėl kito žmogaus nužudymas, siekiant užkirsti jam kelią pažeidinėti Dievo įstatymą, pats pažeidžia Dievo norus ir Laisvos Valios Įstatymą. Kitaip tariant, tikėjimas, kad tikslas gali pateisinti priemones arba posakis: „Darykime bloga, kad galėtų ateiti gėris,“ niekada neatėjo iš Dievo ar iš pakylėtųjų mokytojų.
Idėja, kad yra priimtina pažeisti kitos būtybės laisvą valią, idant jai būtų užkirstas kelias daryti bloga, atėjo iš jėgų, kurios laikinai priešinasi Dievo kūrinijos tikslui. Šios būtybės mėgina per prievartą atvesti žmones į išgelbėjimą, kai tuo tarpu Dievas nori, kad žmonės išsigelbėtų savo pačių pasirinkimais. Kitaip tariant, jeigu iš tikrųjų suprantate Dievo tikslą ir gerbiate Dievo įstatymą, aiškiai matote, kad nėra pateisinama nužudyti žmogų, net jei atrodytų, kad tai užkirs kelią didesniam blogiui. (Turiu pridurti, kad tai reikia suprasti savigynos kontekste, ką aptariau savo pastebėjimuose apie Irako karą.)
Priežastis, kodėl yra neteisinga nužudyti žmogų, yra ta, kad tai atima iš gyvybės srauto galimybę mokytis ir siekti savo išganymo. Kadangi galimybė mokytis yra pagrindinis gyvenimo Žemėje tikslas, niekas labiau nepažeidžia Dievo įstatymų kaip šios galimybės sunaikinimas. Nužudymas nėra vienintelis būdas sunaikinti gyvybės srauto galimybę augti, tačiau tai tikrai yra vienas pagrindinių būdų.
Kim: Tai tu sakai, kad Dievas šio vyro neapdovanos už jo veiksmus?
Jėzus: Teisingai. Viena iš pagrindinių pamokų, kurią žmonės turėtų išmokti iš Biblijos (ar iš bet kurių kitų religinių raštų) yra, kad „Dievas neatsižvelgia į asmenis.“ Kitaip tariant, Dievo įstatymo neveikia žmonių nuomonės. Kad ir kuo šis žmogus, ar ir visa žmonija, tikėtų, iš Dievo nepasišaipysite ir jo įstatymo nepakeisite nė per garstyčios grūdelį.
Šis vyras pažeidė Dievo įstatymą nužudydamas kitą žmogų, ir jis neišvengiamai pjaus ką pasėjęs.
Kim: Tai tu sakai, kad jis nenueis į dangų, kaip pats galvoja?
Jėzus: Teisingai. Pagal Priežasties ir Pasekmės Dėsnį, jis turės sumokėti savo skolą gyvenimui. Todėl jis turės sugrįžti į įsikūnijimą ir atlyginti savo nužudytiems žmonėms, kompensuodamas jiems už galimybę, kurią jis iš jų atėmė juos nužudydamas. Norėdami apie tai sužinoti daugiau, skaitykite kitus mano komentarus apie reinkarnaciją.
Tad kas gi nutiks šiam gyvybės srautui po jo fizinio kūno mirties? Priešingai populiariam krikščionių įsitikinimui, po mirties iš karto neįvyksta nei išganymas nei amžinas pasmerkimas pragaro ugnyse. Vietoj to, gyvybės srautas toliau turi galimybę mokytis ir augti.
Jeigu žmonėms būtų įdomu išsamiau sužinoti, kas nutinka gyvybės srautams po mirties, jie turėtų pastudijuoti kai kuriuos iš daugybės prie mirties slenksčio patekusių žmonių aprašymų, kurie visiems plačiai prieinami. Noriu aiškiai pasakyti, kad šių prie mirties slenksčio atsidūrusių žmonių patirtys yra dalis Dievo plano, kuriuo jis siekia išplėsti žmonių gyvenimo supratimą. Šios patirtys taip pat yra mėginimas padėti žmonėms įveikti savo mirties baimę.
Daugelio prie mirties atsidūrusių žmonių patirčių esmė yra ta, kad, kai miršta fizinis kūnas, gyvybės srautas atsiskiria nuo kūno ir pereina į kitą karaliją. Kaip paaiškinama šioje svetainėje, mokslinis faktas, kad viskas yra sukurta iš energijos, atveria galimybę daugybės kitų karalijų, daugybės skirtingų vibracijų lygmenų, egzistuojančių už materialaus pasaulio ribų, egzistavimui. Tiesą sakant, egzistuoja daug karalijų, oktavų arba buveinių, į kurias gyvybės srautas gali būti paimtas po mirties. Gyvybės srauto patekimą į tam tikrą karaliją lemia gyvybės srauto sąmonės būsena prieš mirtį.
Paul Hill atveju, turime gyvybės srautą, kuris aiškiai pažeidė vieną pagrindinių Dievo įstatymų. Tuo pat metu akivaizdu, jog šis gyvybės srautas nė trupučio nesigaili dėl savo veiksmų. Vėlgi, priešingai populiariam krikščionių įsitikinimui, Dievas visiškai netrokšta bausti žmonių. Gyvenimo tikslas yra gyvybės srauto augimas. Todėl, kai gyvybės srautas palieka fizinį kūną, jis bus nuvestas į tokią vietą, kurioje šiam gyvybės srautui butų suteikta geriausia galimybė mokytis. Gyvybės srautas turi išmokti pamokas, kurias turėjo išmokti savo paskutiniame gyvenime, kad galėtų padaryti pasirinkimus, kurie leistų jam judėti pirmyn savo augimo procese.
Tuo tiesiog noriu pasakyti, kad viso to, kas nutinka po mirties, tikslas yra mokyti gyvybės srautą. Bausmė šiame paveiksle paprasčiausiai neegzistuoja, priešingai nei norėtų tikėti tiek daug žmonių. Vėlgi, Dievo įstatymo žmonių nuomonės nekeičia.
Kiekvienam gyvybės srautui yra priskirti keletas dvasinių mokytojų. Šių mokytojų rolė yra padėti gyvybės srautui augti ir pereiti į aukštesnį lygmenį. Šiuo konkrečiu atveju, Paul Hill gyvybės srauto mokytojai susiduria su sudėtinga situacija. Šis gyvybės srautas yra absoliučiai įsitikinęs, jog įvykdė kankinio aktą ir todėl bus apdovanotas danguje. Kaip sakiau, tai yra iliuzija. Todėl šis gyvybės srautas negalės judėti pirmyn, kol nepaleis tos iliuzijos, ir tai turi įvykti paties gyvybės srauto laisvu pasirinkimu.
Problema, tokiais atvejais kaip šis, yra padėti gyvybės srautui suvokti, jog jis pažeidė Dievo įstatymą, tuo pat metu nesugriaunant gyvybės srauto savivertės ir neįstumiant jo į savęs kaltinimų, nevilties ir sielvarto būseną. Gali prireikti veikti labai subtiliai, kaip ant skustuvo ašmenų, ir tai yra didelis iššūkis dvasiniams gyvybės srauto mokytojams. (Tuo pačiu noriu pasakyti, kad ši dilema taip pat iškyla su gyvybės srautais, atlikinėjusiais abortų operacijas arba pasidariusiais abortą. Pavyzdžiui, abortus daręs gydytojas susiduria su labai sunkia situacija, kadangi jis turi susitaikyti su faktu, jog sugriovė galimybę tūkstančiams gyvybės srautų.)
Vienas iš įrankių, kuris dažnai naudojamas, mėginant padėti gyvybės srautui pamatyti savo neteisingus poelgius, yra tai, ką kai kurie ant mirties slenksčio patekę asmenys apibūdino kaip gyvenimo peržiūrą. Kai kurie gyvybės srautai šią peržiūrą žiūri be jokio įsitraukimo, žiūri kaip į įvykius, vykstančius kino ekrane. Kiti gyvybės srautai tai žiūrėdami įsitraukia labiau, patirdami kiekvieną situaciją. Tačiau užuot patyrę situaciją iš savo perspektyvos, jie dabar šią situaciją patiria iš žmonių, kuriems jie pakenkė, perspektyvos. Tokios peržiūros metu žmonės gali tiesiogiai patirti, kaip žmonės, kuriems jie pakenkė, jautėsi toje situacijoje. Kai kuriems gyvybės srautams tai gali būti labai efektyvus būdas pažadinti juos, parodant tikrąsias jų veiksmų pasekmes.
Kai kuriais atvejais šio grubaus pažadinimo gyvybės srautas gali nepakelti ir patirti šoko būseną, iš kurios jam gali prireikti nemažai laiko atsigauti. Todėl priešingai, nei tiki kai kurie žmonės, nėra standartinio protokolo, pagal kurį su visais gyvybės srautais po mirties būtų elgiamasi vienodai. Tai yra individualus dalykas, ir kaip elgtis kiekvienu atskiru atveju nusprendžia to konkretaus gyvybės srauto dvasiniai mokytojai.
Šiuo konkrečiu atveju, gyvybės srautas iš tiesų turės peržiūrėti savo gyvenimą ir patirti šią situaciją iš savo aukų pusės. Tikėkimės, kad tai padės šiam gyvybės srautui pamatyti savo veiksmų klaidingumą, nesugriaunant jo savivertės jausmo. Tačiau, kadangi šios procedūros rezultatas visgi galiausiai priklauso nuo gyvybės srauto laisvos valios, net ir aš negaliu pasakyti, koks bus rezultatas.
Kim: Paul Hill išsakė mintį, kad „Daugiau žmonių turėtų pasielgti taip, kaip pasielgiau aš.“ Ką pasakytum žmonėms, kuriuos gali paveikti šis jo teiginys ar jo pavyzdys?
Jėzus: Aš jų paklausčiau, ką jie mano apie teroristų atakas, įvykusias 2001 metų rugsėjo 11 d. Esu tikras, jog dauguma šių žmonių šias atakas pasmerktų.
Tuomet aš paprašyčiau jų prisiminti, kad žmonės, kurie atliko šias atakas, tikėjo kovojantys dėl kilnaus tikslo ir tikėjo danguje gausiantys atlygį už savo veiksmus.
Kitaip tariant, šių teroristų mąstysena visiškai atitinka Paul Hill ir kitų ekstremistų mąstyseną, nesvarbu koks būtų tikslas, dėl kurio jie kovoja. Vienintelis skirtumas toks, kad rugsėjo 11 d. teroristai šaukėsi Alacho, kai tuo tarpu Paul Hill savo veiksmams pateisinti naudojo mane.
Paprastas faktas yra tas, kad Alachas nė trupučio neremia ekstremizmo ir fanatizmo, kaip jo neremiame nei aš, nei mano Tėvas danguje. Galiu tai patvirtinti kaip absoliutų faktą, nes Dievas, kuris įkvėpė islamą yra tas pats Dievas, kuris įkvėpė judaizmą, krikščionybę ir visas kitas tikrąsias Žemės planetos religijas.
Kaip sakiau prieš 2000 metų, yra kelias, kuris atrodo žmogui teisingas, tačiau baigiasi jis mirtimi. Kelias, kuris atrodo žmogui teisingas, yra ekstremizmo kelias, kuris greitai atveda prie fanatizmo. Ekstremizmas visada remiasi dualistinio proto reliatyvumu. Tikrasis kelias yra vidurio kelias, kuriuo eidamas žmogus pasiekia aukštesnę perspektyvą, subalansuotą, Kristaus proto perspektyvą.
Egzistuoja esminis ir labai svarbus skirtumas tarp religinio užsidegimo arba aistros ir ekstremizmo arba fanatizmo. Pripažinsiu, kad kartais giliai religingam žmogui gali būti sunku išvengti ekstremizmo. Tačiau ekstremizmą visada sukelia pusiausvyros trūkumas gyvybės sraute, ir jeigu gyvybės srautas iš tiesų nori sugrįžti namo pas Dievą, jis privalo pasiekti visišką pusiausvyrą. Tai lengviau galima padaryti tuomet, kai gyvybės srautas pripažįsta ekstremizmo pavojų ir priima vidurio kelią, vedantį į Kristaus sąmonę.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com