Už masinių žudymų ir kitų smurto formų slypinti dvasinė priežastis
TEMOS: Reakcija į šaudymus dažnai būna veidmainiška – šiuos šaudymus sukelianti problema apima visą Ameriką – jaunų žmonių karta, kuri neturi jokio tikslo jausmo – sąmonė, kuri kuria šią problemą, taip pat neleidžia žmonėms pamatyti sprendimo šiai problemai – Amerikos nacionalinė psichika – Amerikos individualizmas gali tapti uždara sistema – Amerika yra kosminis eksperimentas – būkite savo brolio sergėtoju – pasaulėžiūra, kuri būtų paremta gyvenimo realybe – disfunkcinė šiuolaikinė pasaulėžiūra – daugelis jaunų žmonių jaučiasi įstrigę – vienintelis būdas sumažinti smurtą yra suteikti žmonėms gyvenimo tikslą – universalus dvasinis požiūris į gyvenimą – kodėl valdžios elitui yra naudinga, kad žmonės neturėtų jokio tikslo – krikščionybė kaip proto kontroliavimo mašina – kaip valdžios elitas pasinaudojo mokslu – tiek krikščionybė, tiek materializmas nesuteikia žmonėms tikro tikslo pajautimo – valdžios elitas kontroliuoja žmones, sukurdamas dvi priešingybes – ar gali elitas mus apsaugoti nuo elito sukurtų pasekmių? – žmonės neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą ir savo šalį – valdžios elitas negali piktnaudžiauti universaliu dvasingumu – už tokių ekstremalių incidentų visada slepiasi tamsos jėgos – tamsos jėgos turi poreikį vogti žmonių energiją, tačiau pirmiau ji turi būti iškreipiama per negatyvius jausmus – psichologijos trūkumai
Klausimas iš Kimo: Jėzau, ar turėtum kokių nors komentarų apie „Virginia Tech“ universitete įvykusį šaudymą? Kas iš tikrųjų sukelia tokius incidentus, kokios yra už to slypinčios dvasinės priežastys? Nustebau, kai perskaičiau, kad nuo incidento įvykimo momento pasirodė daug grasinimų šį incidentą pakartoti kitur ir jauni žmonės grasina nužudyti dar daugiau žmonių nei nužudė „Virginia Tech“ universitete šaudęs žudikas. Regis Amerikoje egzistuoja jaunų žmonių segmentas, kurie į šį veiksmą žiūri kaip į dalyką, kuriuo reikėtų žavėtis, kopijuoti ir padaryti dar geriau. Ar galėtum paaiškinti, kodėl mūsų visuomenė pasiekė tokį tašką?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Aš, žinoma, jokiu būdu nenoriu būti nejautrus žmonėms, kurie buvo tiesiogiai paveikti šio incidento, taip pat ir žmonėms, kurie gali baimintis, kad jie ar jų vaikai gali tapti panašių incidentų aukomis ateityje. Ir vis dėlto, noriu aiškiai pasakyti, kad nesu nei šokiruotas nei nustebintas šio incidento, nes aiškiai matau tai, ką dauguma žmonių Amerikoje atsisako matyti.
Tiesą sakant, laikau didžiąją dalį visuomenės reakcijos – iš žiniasklaidos, politikų ir daugumos piliečių – akivaizdžiu veidmainystės atveju. Kaip ir bet kokia veidmainystė, ji yra paremta neigimu, savo atsakomybės pažvelgti į jūsų akyje egzistuojantį rąstą neigimu. Daugumai žmonių – kaip įprasta – labiau rūpi badyti pirštais į kitus, užuot pripažinus, kad šis šaudymas yra tik viena – nors reikia pripažinti dramatiška, tačiau neizoliuota – iš pasekmių, kurią sukėlė visą Ameriką apimanti problema, už kurią dalinai atsakingi yra visi amerikiečiai.
Tiesą sakant, jeigu atsitrauktumėte nuo šio incidento, galėtumėte prisiminti faktą, kad kiekvieną savaitę daugiau kaip 30 žmonių yra nužudoma visoje Amerikoje dėl šios visą sistemą apimančios problemos. Šie nužudymai gali įvykti per narkotikus ir su narkotikais susijusius nusikaltimus, tame tarpe ir per nusikalstamų gaujų smurtavimus, arba tai gali būti per kitokių rūšių savižudybes – į kurias įskaityčiau daugelį savižudiškų gyvenimo būdo rūšių. Šie incidentai tapo tokie dažni, kad tiesiog prarado savo šoko efektą, tad žmonės išgirdę apie tai net nemirktelėja, o ką jau bekalbėti apie laikraščių antraštes.
Brutalus faktas yra toks, kad Amerikos šalis sukūrė jaunų žmonių kartą, kuri neturi tikslo gyvenime ir todėl nevertina gyvybės – nei savo pačių, nei kitų žmonių – kas turėtų būti normalu ir natūralu. Tad tikrasis klausimas, apie kurį Amerikos šalis turėtų susimąstyti, yra tai, kodėl ji sukūrė žmones, kurie nemato aukštesnio tikslo gyvenime?
Kaip paaiškinu šioje svetainėje, šis pasaulis yra sukurtas būti žmonių mokykla. Todėl bet kuris įvykęs incidentas turi potencialą tapti mokomąja patirtimi. Taip pat paaiškinau, kad žmonės gali mokytis dviem būdais. Pirmasis būdas yra būti atviriems dvasiniam vedimui, o kitas būdas yra skaudžių smūgių mokykla, kuomet žmonės mokosi patirdami – dažnai skausmingas – savo veiksmų pasekmes.
Tad dalykas, kurį mes čia turime – objektyvi esmė – yra incidentas, kurio dėka Amerikos šalis gauna progą pasimokyti, pamatydama ekstremalias materialias pasekmes, kilusias iš jų nenoro mokytis iš dvasinio vedimo. Būdamas dvasiniu mokytoju, turiu apgailestauti dėl fakto, kad žmonės taip dažnai atsisako mokytis, kol nesusiduria su tokiomis pasekmėmis. Tačiau, kadangi gerbiu laisvą valią, visada esu pasirengęs padėti žmonėms mokytis. Iš tiesų norėčiau, kad jie atvertų savo protą mokymuisi be tokių ekstremalių įvykių pagalbos, tačiau tiems, kurie yra pasirengę pasimokyti iš šio incidento, norėčiau duoti keletą minčių.
Mintis 1
Pirmiausia, turiu pasakyti, jog nemanau, kad yra tikėtina, jog Amerikos visuomenė iš tiesų išmoks pamoką, kurią žmonėms reikia išmokti iš šio incidento. Priežastis yra ta, kad pamoka, kuri turi būti išmokta, yra tokia, kad visuomenė be dvasingumo neišvengiamai prieis prie savęs susinaikinimo. Tačiau būtent Amerikos atsisakymas siekti – tikrojo – dvasinio vedimo sukūrė aplinkybes, atvedusias prie šio incidento.
Ir todėl, kaip dažnai būna, mes čia turime užburtą dvasinį ratą. Ta sąmonė, kuri šią problemą sukūrė, taip pat trukdo žmonėms pamatyti šią problemą ir suvokti jos priežastį – šitaip apakindama juos galimam sprendimui. Be to, ta pati sąmonė skatina žmones reaguoti į šią situaciją tokiu būdu, kuris nepakeis situacijos esmės, ir tikėtina, jog tik dar labiau sustiprins įtampą ir paruoš dirvą dar tragiškesniam įvykiui ateityje. Lygiai tas pats mechanizmas sutrukdė Amerikai pasimokyti iš rugsėjo 11-osios situaciją Irake. Kaip sakiau anksčiau, negalite išspręsti problemos su ta pačia sąmonės būsena, kuri sukūrė problemą.
Mintis 2
Kaip Sen Žermenas nuostabiai paaiškino, bet kuri uždara sistema neišvengiamai save susinaikins, ir tai taip pat galioja ir žmonėms. Kaip turėtų pasidaryti aišku, net ir paviršutiniškai išstudijavus šią situaciją, šaudytojas iš tiesų save izoliavo, šitaip tapdamas uždara sistema, kurioje vis stipriau buvo akinamas savo paties iliuzijų, kol jame auganti įtampa pasidarė tokia stipri, kad galiausiai jis pats save susinaikino. Tačiau taip pat yra aišku, kad keletas aplink jį buvusių žmonių žinojo, kad jis turi problemą. Tai kodėl tuomet neatsirado nė vieno žmogaus – iš jo šeimos, draugų, kitų studentų, mokytojų ar pačios sistemos rato – kurie būtų suteikę jam reikalingą pagalbą?
Dalis paaiškinimo yra nacionalinė Amerikos psichika, kurią daugelis žmonių laiko Amerikos individualizmu. Tačiau Amerika yra kosminis eksperimentas, ir ji yra planetinio eksperimento, kurį Maitrėja aprašo savo knygoje, mikrokosmosas. Esminė idėja yra sumesti į bendrą katilą įvairios kilmės žmones, idant jie galėtų mesti iššūkį vienas kito iliuzijoms, savo proto dėžutėms. Priežastis, dėl kurios tai yra eksperimentas, yra ta, kad jis gali pasisukti viena arba kita linkme:
Žmonės gali išplėsti savo proto dėžutes ir išmokti pažvelgti už išorinių skirtumų, įskaitant rasę, etniškumą, tautybę ir lytį. Jie gali susikurti tikrą dvasios bendruomenę, sudarytą iš žmonių – o dar geriau, iš dvasinių būtybių – ir transcenduoti skirtumus, kurie paprastai skaldo žmones. Esminis šio eksperimento tikslas yra nugriauti izoliacionizmą, kurį turi daugumą žmonių, ir priversti žmones tapti atviresniais už regimybių slypinčiam universalumui (Neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai. (Jono 7,24)). O aukščiausias universalumas, žinoma, yra tai, kad visi žmonės yra to paties Dievo palikuoniai.
Žmonės gali uždaryti savo protus ir gali dar labiau save izoliuoti, žiūrėdami į šalia jų esančius kitokius žmones kaip į jiems primestą grėsmę. Tuomet jie neišvengiamai nusileidžia į Kaino sąmonę, kuri buvo išreikšta šia citata: „Argi aš esu savo brolio sergėtojas?“ (Pradžios 4,9). Argi nėra akivaizdu, kad pernelyg daug žmonių atsiribojo nuo šaudytojo ir nelaikė savęs jo sergėtoju? Žinoma, iš dalies dėl to yra kalta jo azijietiška kilmė, tačiau Amerikoje vis tiek egzistuoja plačiai paplitusi tendencija neprisiimti atsakomybės už kitus – iš tiesų galvojant, kad kitus reikėtų palikti ramybėje.
Esmė ta, kad Amerika turi tendenciją galvoti, jog individuali laisvė turėtų būti aukščiau už viską, tačiau, kadangi nė vienas žmogus nėra sala, šį mąstymą reikėtų išplėsti. Jeigu nenorite būti savo brolio sergėtoju, nesiskųskite, jeigu jūsų brolis – tapęs uždara sistema dėl kontakto su kitais žmonėmis trūkumo – ateis pas jus su ginklu.
Žinoma, taip pat galėtume sakyti, kad daugelis amerikiečių nelaiko tam tikrų kitų žmonių savo broliais ir todėl nejaučia jokios atsakomybės būti jų sergėtojais. Jeigu objektyviai išstudijuosite istoriją, pamatysite, kad Amerikos visuomenėje egzistuoja didelė diskriminacija. Mano tikslas nėra ką nors kaltinti, tiesiog noriu jums parodyti, kad įtampa tarp įvairių grupių žmonių yra akivaizdus dualistinių elementų ženklas, verčiantis žmones pasidalinti į priešingas stovyklas. Tai turėtų būti aiškus perspėjimo ženklas, į kurį PRIVALU atkreipti dėmesį ir įveikti.
Šį pasidalijimą bus galima įveikti tik tuomet, kai kritinė masė amerikiečių išmoks pažvelgti už regimybių – į kurias įeina ir rasė – idant atrastų tarp visų žmonių egzistuojantį universalų bendrumą. Tačiau iš kur turėtų ateiti šis pasiryžimas ieškoti bendrumo? Na, jis tegali ateiti TIKTAI iš dvasinės pasaulėžiūros, kuri pripažįsta universalų visų žmonių šaltinį.
Mintis 3
Ir dabar jau pamažu galime pradėti matyti centrinę šio incidento problemą, tai yra, kad šaudytojas akivaizdžiai nevertino gyvybės – nei savo nei kitų nužudytų žmonių. Tad tikrasis klausimas yra toks: Kodėl šiuolaikinė Amerikos visuomenė – ir didžioji vakarų visuomenės dalis – sukūrė jaunų žmonių kartą, kuriai trūksta šios pagarbos gyvybei? Iš kur turi ateiti ši pagarba gyvybei?
Na, ji tegali ateiti tik iš vieno šaltinio, iš aiškaus dvasinės gyvenimo realybės supratimo. Ši realybė yra tokia, kaip mes ją paaiškiname šioje svetainėje ir kaip ji išsamiai yra paaiškinama Maitrėjos knygoje. Tačiau leiskite man jums pateikti trumpą apžvalgą apie pagrindinius dalykus, kurie yra svarbūs šiam incidentui:
Sąmoningasis AŠ yra paties Kūrėjo Esybės tąsa ir individualizacija.
Jūs esate sukurti savo gyvenimą pradėti su ribota savimone ir jums yra skirta dauginti savo talentus, kol tapsite nemirtinga dvasine Būtybe ir tuomet toliau galėsite siekti plėsti savo savimonę, kol pasieksite vienovę su savo Šaltiniu.
Savimonės augimas suteikia aiškų tikslą ir kryptį gyvenimui. Tai taip pat suteikia gyvenimui neišmatuojamą vertę.
Šalia asmeninio augimo jūs taip pat turite didesnį tikslą – siekį padėti atnešti Dievo karalystę ir Aukso Amžių į Žemę, netgi pakylėjant aukštyn visą sferą, kurioje gyvenate, ir paverčiant ją amžina dvasinės karalijos dalimi.
Jūs jau gyvenote daugybę kartų anksčiau, ir šiame gyvenime norėjote pasiekti tam tikrus tikslus, į kuriuos įeina specifinių pamokų išmokimas, ankstesnių gyvenimų skolų grąžinimas ir jūsų unikalaus individualumo išreiškimas.
Jūs turite Dangiškąjį planą šiam gyvenimui, kurį susikūrėte prieš nusileisdami į įsikūnijimą. Jūs galite atkurti ryšį su šiuo planu, plėsdami savo sąmonę ir naudodamiesi savo intuiciniais gebėjimais.
Plėsdami savo sąmonę, imate suvokti, kaip veikia materiali visata, tai yra, kad ji yra tarsi veidrodis, atspindintis jums materialias sąlygas, kurios atitinka jūsų sąmonės būseną. Jeigu galvojate, kad gyvenimas yra kova, kurioje visi siekia jus pavergti, tuomet būtent tokios materialios sąlygos ir bus jums atspindėtos.
Jūs turite laisvą valią ir galite susikurti kokias tik norite aplinkybes. Tačiau niekada negalėsite pabėgti nuo savo susikurtų aplinkybių.
Vienintelis būdas pakeisti savo išorines aplinkybes yra pradėti keisti jų priežastį – savo sąmonės būseną. Pradėti turite, išsitraukdami rąstą iš savo akies, užuot koncentravęsi į kitų žmonių akyse egzistuojantį krislą.
Viskas jūsų išoriniame gyvenime yra atspindys to, kas vyksta jūsų psichikoje. Jūs turite neribotą potencialą pakeisti savo psichiką. Jeigu jums nepatinka jūsų aplinkybės arba jeigu jūs nepatinkate sau pats, galite pakeisti save, plėsdami savo sąmonę ir naudodamiesi atitinkamomis technikomis.
Kai pakeisite save, jūsų išorinės aplinkybės taip pat IŠ TIESŲ pasikeis.
Kai turite šią pasaulėžiūrą, jūsų gyvenimui niekada netrūksta tikslo ir turite aukščiausią pagarbą gyvenimui kaip unikaliai galimybei augti ir išreikšti savo individualumą tokiu būdu, kuris pakylėtų aukštyn tiek jus patį, tiek ir visą gyvybę. Ir priešingai, štai tokia yra pasaulėžiūra, su kuria užaugo didelė dalis jaunų žmonių:
Jūs esate niekas, tiesiog esate aukštą išsivystymo stadiją pasiekęs gyvūnas.
Nėra jokio tikslo, kuris išeitų už jūsų patiriamo gyvenimo materialiame pasaulyje ribų.
Jūsų asmeninis gyvenimas neturi jokio specifinio tikslo, ir todėl jūsų gyvenimas iš tiesų yra bevertis.
Žmogiškoji egzistencija neturi jokio aukštesnio tikslo – vienintelis tikslas yra nugyventi ribotą skaičių metų ir tuomet pranykti, lyg niekada nebūtumėte egzistavę.
Niekada anksčiau negyvenote. Tiesiog esate savo genų, visuomenės ir savo tėvų sukurtas produktas. Aplinkybės, kurių negalite kontroliuoti, pavertė jus tuo, kuo esate, ir nėra nieko, ką dėl to galėtumėte padaryti.
Nėra jokių gilesnių principų materialios visatos veikime, ir jau tikrai nėra jokio ryšio tarp jūsų sąmonės būsenos ir išorinių jūsų patiriamų aplinkybių. Jūs tiesiog esate bejėgė jums nepavaldžių aplinkybių auka.
Turite laisvą valią ir galite daryti ką tiktai norite. Jeigu jūsų niekas nesugauna, galite išsisukti su bet kuo, nes už šio materialaus gyvenimo nieko nėra. Tad iš esmės galite daryti ką tikai norite, nepatirdami savo poelgių pasekmių.
Negalite pakeisti savo išorinių aplinkybių, keisdami save. Kiti žmonės ir visuomenė jus padarė tuo, kuo esate, todėl kalti yra jie.
Niekas jūsų išoriniame gyvenime nėra atspindys to, kas vyksta jūsų psichikoje. Turite labai ribotą potencialą keisti savo psichiką. Jeigu jums nepatinka jūsų aplinkybės arba jeigu patys sau nepatinkate, nemėginkite savęs keisti – susiraskite ką nors, ką galėtumėte kaltinti.
Esate įstrigę situacijoje, kurios nesusikūrėte, tad vienintelis dalykas, kurį galite daryti, yra protestuoti prieš žmones ir visuomenę, kuri jus į tai įstūmė. Tačiau šiems žmonėms jūs nerūpite – nes esate beverčiai – tad nusižudyti yra vienintelė išeitis, o kartu nužudyti ir kitus yra vienintelis būdas padaryti pareiškimą, kuris iš tiesų atkreiptų žmonių dėmesį.
Kai priimate pirmąją pasaulėžiūrą, matote, kad gyvenimas iš tiesų turi tikslą ir jūsų asmeninis gyvenimas turi specifinį tikslą – kaip ir visų kitų žmonių gyvenimai. Žiūrite į gyvenimą kaip į galimybę augti, ir todėl vertinate gyvenimą. Suvokiate, kad iš tiesų esate patys visiškai atsakingi už savo gyvenimą ir kad galite pakeisti savo gyvenimą, keisdami save. Dėl to niekada nejaučiate, kad smurtas yra vienintelė jums likusi galimybė ar kad savižudybė yra vienintelė jūsų išeitis.
Kai priimate šią antrąją pasaulėžiūrą – ir nieko daugiau be jos nežinote – atsisakote prisiimti atsakomybę už save. Todėl neišvengiamai jaučiatės įstrigę, ir tiktai tuomet, kai žmonės yra įvaryti į kampą – kai jų mėginimo pabėgti reakcija yra neutralizuota – jie griebiasi smurto per kovojimo reakciją. Todėl išvada yra paprasta. Jeigu Amerika nori išvengti šios smurto rūšies didėjimo, ji privalo atrasti būdą suteikti savo jauniems žmonėms – o gal turėtumėme sakyti visiems žmonėms – tikslo pajautimą ir jausmą, kad išeitis egzistuoja.
Ar aiškiai išsakiau savo mintį? Tiesiog nėra JOKIŲ BŪDŲ išvengti smurto, neatkūrus pagarbos gyvenimo vertei. To negalima pasiekti, nesuteikiant žmonėms tikslo ir prasmės pajautimo. Ir to neįmanoma pasiekti, nesuteikiant jiems dvasinio požiūrio į gyvenimą. Atkreipkite dėmesį, jog tuo nenoriu pasakyti, kad visi turėtų tikėti viena kažkuria išorine religija. Kalbu apie universalią pasaulėžiūrą, kuri išeina už visų bažnyčių ribų ir kurios negalėtų monopolizuoti viena kuri nors bažnyčia. Būtent šios universalios pasaulėžiūros aš mokiau prieš 2000 metų. Tos pačios pasaulėžiūros mokė Buda ir visi tikrieji dvasiniai mokytojai.
Ir tuomet dabar kyla akivaizdus klausimas, kodėl ši pasaulėžiūra nėra tapusi norma Amerikos visuomenėje, ir į šį klausimą galima atsakyti tik susimąstant, kam yra naudinga dabartinė situacija? Kas NENORI, kad žmonės prisiimtų atsakomybę už save ir suvoktų, jog išeitis visada egzistuoja, kad visada egzistuoja alternatyva tam gyvenimo būdui, kurį jiems nuo vaikystės buvo diegiama priimti? Tai kas gi kitas tai galėtų būti, jei ne tie žmonės, kurie nori kontroliuoti plačiąją visuomenę?
Mintis 4
Už visko, kas vyksta visuomenėje, visada slepiasi valdžios elitas, ir niekada iš tiesų nesuprasite istorijos, jeigu nemėginsite išsiaiškinti, kaip elitas mėgino kontroliuoti plačiąją visuomenę. Kiekviena visuomenė turėjo dominuojantį elitą ir valdžios siekiantį elitą, kaip neseniai paaiškino Sen Žermenas. Būtent dominuojantis elitas mane nužudė prieš 2000 metų. Kodėl jie tai padarė? Todėl, kad mokiau universalaus dvasinio kelio, kuris galėjo padaryti žmones nepriklausomus nuo tų laikų dominuojančios religijos. Šis kelias būtų išlaisvinęs žmones nuo dominuojančio elito kontrolės, kurie naudojosi išorine religija kaip pagrindine priemone žmonėms kontroliuoti.
Kai pradėjau skelbti, kad Dievo karalystė yra jumyse, valdžios elitas nusprendė privalantis mane nutildyti visomis prieinamomis priemonėmis. Esmė ta, kad valdžios elitas niekada nenorėjo, kad žmonės atrastų dvasinę realybę, kuri juos padarytų nuo nieko nepriklausomais ir padarytų juos nepavaldžiais jokiai valdžiai Žemėje. Ir būtent tai paaiškina, kodėl vakarų civilizacijoje žmonės nėra mokomi universalios, dvasinės pasaulėžiūros.
Ištisus amžius dominuojantis elitas buvo katalikų bažnyčią užkulisiuose kontroliavę žmonės. Jų kontrolė privertė bažnyčią prarasti bet kokį dvasingumą ir mokyti pasaulėžiūros, kuri yra labai supaprastinta ir beveik visiškai mechanizuota. Ir būtent dėl to bažnyčia – daugiau kaip tūkstantį metų – buvo viena iš efektyviausių proto kontroliavimų mašinų, kada nors regėtų šioje planetoje. Nė vienas objektyvus žmogus negalėtų teigti, kad viduramžių bažnyčia siekė laikytis mano kvietimo duoti žmonėms tiesą, kuri juos išlaisvins (Jono 8,32). Vietoj to, ji jiems davė iliuzijų paradą, kurios įkalino juos labai mažoje proto dėžutėje ir labai sustabarėjusioje išorinėje visuomenėje, kurią kontroliavo nedidelis elitas. Nenuostabu, kad tie amžiai yra vadinami tamsiaisiais amžiais.
Kaip visada nutinka, dominuojantis elitas tapo apakintas savo pačių mąstysenos, pavirsdamas uždara sistema, ir jų valdžia pamažu pradėjo slysti jiems iš rankų. Dėl jų sustabarėjimo, su kuriuo jie mėgino ginti savo doktrinas, žmonės pradėjo matyti, kad šios doktrinos yra visiškai nelogiškos. Ir tai atvėrė vartus naujai – daug universalesnei – pasaulėžiūrai, kurią skelbė ankstyvieji mokslininkai.
Tačiau vos tik mokslas pradėjo mesti iššūkį katalikų bažnyčios skleidžiamai pasaulėžiūrai, valdžios siekiantis elitas greitai pasinaudojo šia galimybe ir pradėjo kontroliuoti mokslą, paversdamas jį priemone valdžiai iš dominuojančio elito paveržti. Tai privertė mokslą nuklysti nuo savo pirminio kelio, kurio tikslas buvo suteikti universalesnę pasaulėžiūrą, kuri būtų laisva nuo prietarų ir nenuoseklių bažnyčios doktrinų – bet nebūtų laisva nuo dvasingumo.
Tačiau dvasinė laisvė, žinoma, visiškai nebuvo tai, ko norėjo valdžios siekiantis elitas, nes jiems tuomet būtų buvę neįmanoma kontroliuoti visuomenę. Tad palaipsniui jie mokslą nuvedė į aklavietę, vadinamą moksliniu materializmu, kuomet mokslas tapo katalikų bažnyčios ir bet kokios organizuotos religijos priešingu poliumi. Todėl visuomenė buvo įtikinta iliuzija, jog privalo pasirinkti vieną iš šių polių, šitaip gudriai užmaskuojant faktą, kad egzistuoja alternatyva – universali, dvasinė pasaulėžiūra, apie kurią kalbu.
Tad vakarų visuomenė dabar yra įstrigusi šioje dualistinėje kovoje tarp religijos, kurioje nėra jokio universalaus dvasingumo (nes ji remiasi iliuzija, kad gali būti tik viena tikra bažnyčia), ir mokslo, kuriame nėra jokio dvasingumo (nes jis yra paremtas dualistine iliuzija, kad už materialaus pasaulio ribų nieko nėra).
Būtų galima pamanyti, kad bažnytinė pasaulėžiūra yra mažesnė iš dviejų blogybių, kadangi ji turi Dievo koncepciją ir bausmės pomirtiniame gyvenime koncepciją. Tačiau, jeigu tai būtų tiesa, tai kaip tuomet viduramžiais – per kuriuos katalikų bažnyčia dominavo žmonių mąstyme – taip menkai buvo gerbiama gyvybės vertė ir palaikoma sistema, kuri buvo pavertusi plačiąją visuomenę kilmingųjų klasės nuosavybe?
Esmė ta, kad abi šios pasaulėžiūros yra lygiai taip pat žlugdančios, kadangi atsakomybę už gyvenimą ir išganymą paima nuo individo. Tiktai tuomet, kai asmeniškai prisiimate atsakomybę už savo gyvenimą šiame pasaulyje ir už savo pakilimą į aukštesnį pasaulį, galite jausti tikrą pagarbą gyvenimui ir iš tiesų vertinti savo paties ir kitų žmonių gyvybę. Akivaizdu, jog katalikų bažnyčia šia atsakomybę prisiėmė sau, sukurdama mano paties ir Dievo stabmeldiškus įvaizdžius, ir šitaip įstumdama žmones į situaciją, kurioje jie nieko negalėjo padaryti, kad patys išsilaisvintų, ir todėl pakluso elito valdžiai.
Šiandien mokslinis materializmas daro lygiai tą patį dalyką, tik iš priešingos pusės – iš priešingo dualistinio poliaus. Materializmas skleidžia mano anksčiau aprašytąją pasaulėžiūrą, kurioje regimai neegzistuoja jokia aukštesnė valdžia ir taisyklės. Tai atveda žmones prie mąstymo, kad viskas leidžiama – jeigu tai malonu, tai galite tai ir daryti, nes niekas iš tiesų nėra svarbu ir gyvybė neturi jokios vertės.
Gali atrodyti, kad ši viską leidžianti pasaulėžiūra yra priešinga elito tikslui – norui kontroliuoti visuomenę. Tačiau realybė yra tokia, kad tai jiems iš tiesų leidžia pasiekti tą patį tikslą. Senoji pasaulėžiūra statė baudžiantį Dievą, ir jo atstovą – bažnyčią – kaip akivaizdžią valdžią, kontroliuojančią žmones. Kol žmonės tikėjo šia valdžia ir šia pasaulėžiūra, juos buvo galima kontroliuoti. Žinoma, tai varžė žmonių elgesį, tačiau tai taip pat juos saugojo – tam tikru laipsniu – nuo nemalonių pasekmių susikūrimo. Tačiau žmonės taip pat jautė šią kontrolę kaip juos slegiančią naštą ir jų laisvės suvaržymą.
Todėl šiuo prigimtiniu žmonių laisvės troškimu – kuris iš tiesų yra troškimas pasiekti tikrąją dvasinę laisvę – pasinaudojo valdžios siekiantis elitas, kurdamas alternatyvią pasaulėžiūrą. Kai pašalinate išorinės valdžios suvaržymus, žmonės pradeda daryti ką nori. Tai neišvengiamai sukuria pasekmes, ir kosminis veidrodis atspindi žmonėms jų proto būseną. Šioms pasekmėms darantis vis sunkesnėms, scenoje gali pasirodyti valdžios siekiantis elitas ir pristatyti save žmonių gelbėtojais – pasisiūlydamas apsaugoti juos nuo jų pačių veiksmų sukeltų pasekmių, sukurdamas iliuziją, kad, jeigu tik žmonės seks elitu, jiems nereikės keisti savo gyvenimo būdo ir pasaulėžiūros.
Ekstremalus materialistinės filosofijos pavyzdys buvo komunizmas, sukūręs įtampą tarp komunistinio bloko ir taip vadinamo laisvojo pasaulio. Ištisus dešimtmečius tai leido valdžios elitui vaizduoti save gelbėtojais, saugančiais žmones Vakaruose nuo komunizmo – tačiau jie patys ir sukūrė komunizmą ir jo priešingybę – kapitalizmą. To pasekoje valdžios elitas kūrė Amerikos užsienio politiką, ir viena iš pasekmių buvo ta, jog tai padarė šalį pažeidžiamą rugsėjo 11-osios įvykiams, kurie tuomet tapo pretekstu suvaržyti žmonių pilietines laisves.
Lygiai taip pat, Kolumbino ir dabar įvykusio Virdžinijos universiteto incidentai yra tiesioginė materialistinės pasaulėžiūros pasekmė. Tačiau tikėtina, kad jais tiesiog bus pasinaudota, manipuliacijomis priverčiant Amerikos žmones atiduoti dar daugiau savo laisvių. Juk, šiaip ar taip, mums reikia elito, kad jis mus apgintų nuo pasekmių, kurias sukėlė elito sukurta pasaulėžiūra, tiesa? Nes jei tik atiduosime dar kelias savo laisves, galėsime ir toliau gyventi tą gyvenimo būdą, nuo kurio mums išsivystė priklausomybė – darydami tai, kas malonu ir nesijaudindami dėl pasekmių – neprisiimdami atsakomybės už savo asmeninį gyvenimą ir savo visuomenę.
Ši iliuzija – šis amžinasis teniso kamuoliuko šokinėjimas tarp dviejų dualistinių priešingybių – bus palaikoma tol, kol žmonės įgaus išminties ir nuspręs, jog nori kažko daugiau už komfortišką materialistinį gyvenimą, kad jie nori tikro dvasingumo, nori tikrų atsakymų į gyvenimo klausimus, nori Gyvosios Tiesos, o ne mirusių doktrinų ir tuščių filosofijų. Tačiau tam, kad tai galėtų įvykti, žmonės turi nuspręsti, jog nori save keisti, nori keisti savo sąmonę, nori išsitraukti rąstą iš savo akies.
Tol, kol žmonės atsisakys prisiimti pilną atsakomybę už savo gyvenimą ir išganymą, tol visada egzistuos valdžios elitas, kuris juos kontroliuos. Nes juk, jeigu atsisakote prisiimti pilną atsakomybę už save, tai reiškia, jog iš tiesų sakote, kad norite, jog kas nors kitas priiminėtų jūsų sprendimus už jus. Ir kaip Maitrėja paaiškina savo knygoje, nė vienas tikras dvasinis mokytojas to už jus nedarys. Tačiau netikri mokytojai darys tai su džiaugsmu, ir jie tai darys dėl to, kad nori kažko iš jūsų – nori valdžios, nori jūsų dvasinės šviesos.
Mintis 5
Kokia būtų geriausia įmanoma Virdžinijos universitete įvykusio šaudymo baigtis? Tai būtų tai, kad kritinė masė amerikiečių suvoktų, jog tokie incidentai kaip šis tiesiog yra kosminio veidrodžio atspindys, atspindintis dabartinį Amerikos gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą. Todėl ši pasaulėžiūra yra subankrutavusi ir reikalingi fundamentalūs – bet ne fundamentalistiniai – pokyčiai.
Jeigu atsiras žmonių, kurie ryžtųsi ieškoti aukštesnės pasaulėžiūros – tokios, kuri galėtų juos išvesti iš dualistinių valdžios kovų – šioje svetainėje jau yra daug mokymų ir dar daugiau jų bus duota ateityje. Tačiau tiems, kurie iš tiesų nori suprasti esminę dinamiką ir tai, kaip galėtumėte įveikti valdžios elitą, norėčiau rekomenduoti Maitrėjos knygą, kaip geriausią šiuo metu egzistuojantį įvadą į visa tai.
Virdžinijos universitete įvykęs šaudymas tiesiog yra viena iš anti-dvasingos pasaulėžiūros pasekmių. Jų bus daugiau – nebent amerikiečiai pabustų ir suvoktų, jog egzistuoja vidurio kelias – ankštas ir siauras kelias – tarp dviejų dualistinių kraštutinumų – organizuotos religijos ir materialistinio mokslo. Kodėl kalbu apie universalų dvasingumą? Todėl kad, kuo universalesnis yra dvasingumas, tuo sunkiau valdžios elitui yra juo pasinaudoti žmonėms kontroliuoti. Aš neatėjau kurti organizuotų krikščioniškų bažnyčių, kurias matote šiandien. Aš atėjau įkurti universalų dvasinį judėjimą, kurio tikslas buvo išlaisvinti žmones nuo bet kokios išorinės kontrolės, padedant jiems atrasti Dievo karalystę savyje – šitaip pasiekiant vienintelę tikrą nepriklausomybės formą – dvasinį savarankiškumą.
Mintis 6
Tokiame ekstremaliame incidente kaip šis, reikia suprasti, kad asmuo, kuris buvo pripažintas šaudytoju, iš tiesų nėra šį aktą įvykdžiusi būtybė. Šaudytojas iš tiesų tapo taip stipriai paveiktas anti-dvasingos pasaulėžiūros, jog pasidarė pažeidžiamas tam tikrų jėgų, kurias galėtume pavadinti nematerialiomis jėgomis. Šios jėgos yra būtybės, kurios save atkirto nuo bet kokios tiesiogiai iš dvasinės karalijos atitekančios šviesos, atkirto save nuo savo aukštesniojo aš. Todėl jos gali išgyventi tiktai vogdamos šviesą iš žmonių.
Tačiau šios būtybės negali sugerti labai aukštų vibracijų šviesos, ir todėl jos turi priversti žmones iškreipti šią šviesą, kad jos vibracijos būtų pažemintos per negatyvius jausmus, tokius kaip baimė ir pyktis. Esmė ta, kad po to, kai Virdžinijos universitete šaudęs žmogus tapo uždara sistema, jis tapo pažeidžiamas tam tikrų tamsos būtybių, kurios tuomet pradėjo į jį projektuoti pykčio, neapykantos ir laikymo save auka mintis į jo protą ir emocinį kūną. Būtent dėl to, kad atsiskyrė nuo bet kokio prasmingo bendravimo su kitais žmonėmis, šaudytojas pamažu tapo visiškai užvaldytas šių jėgų.
Žinau, kad žmonės, kuriems nuo vaikystės buvo diegiama mano aukščiau aprašytoji materialistinė pasaulėžiūra, bus linkę atmesti tokių jėgų egzistavimą. Tačiau tai, ko nežinote, iš tiesų gali jus sužeisti, ir nežinojimas, kad tokios jėgos egzistuoja, iš tiesų padaro jus pažeidžiamus. Tiesą sakant, bet koks savidestruktyvus elgesys – nuo persivalgymo iki priklausomybės nuo narkotikų ir smurto – yra sukeliamas šių nematerialių jėgų užvaldytų žmonių.
Tad, kai šaudytojas prarado ryšį su realybe, jo protas buvo užvaldytas šių būtybių, kurios, tikrąja to žodžio prasme, galėjo naudotis jo kūnu ir išoriniu protu kaip tik panorėjusios. Tad iš tiesų tai buvo jį kontroliavusi būtybė, kuri atliko šį šaudymą. Tuo nenoriu pasakyti, kad šaudytojas neneša už tai jokios atsakomybės, nes jis iš tiesų yra atsakingas už tai, kad leido šioms jėgoms įžengti į savo protą ir energetinį lauką. Tačiau tuo tiesiog noriu jums parodyti, kad čia nėra išprotėjimo atvejis. Jūs čia susidūrėte su labai šaltakraujiškai apskaičiuotu veiksmu, kurio tikslas buvo sugeneruoti didžiulius negatyvius energijos kiekius, kuriais tuomet nematerialios jėgos gali naudotis savo išgyvenimui.
Būtent tai yra pamatinė visų serijinių žudynių, prievartavimo ir kitų smurtinių nusikaltimų priežastis. Išprotėję žmonės paprastai nežeidžia kitų žmonių; jie žeidžia tik save. Tad kai matote tyčinius pasikartojančio smurto veiksmus, žinote, kad čia veikia nematerialios jėgos. Beje, būtent dėl to yra taip sunku nuspėti tokius veiksmus. Nors šaudytojas rodė tam tikus įspėjamuosius ženklus, nė vienas šiuo metu dirbantis psichologas ar psichiatras neturi pakankamo išsilavinimo, kad galėtų atsižvelgti į šių demoniškų jėgų įtaką.
Tad, nebent psichologas iš tiesų būtų pamatęs, kaip šis šaudytojas buvo užvaldytas šių jėgų, jis nebūtų turėjęs jokio mokslinio pagrindo paskelbti šaudytoją pavojingu visuomenei. Ar suvokiate mano mintį? Tol, kol psichologijos mokslas neatsižvelgs į nematerialių jėgų egzistavimą, kaip jis galės nuspėti, kokių veiksmų gali imtis šių jėgų užvaldyti žmonės? Nematerialios priežasties neigimas ne tik užblokuoja tikslią diagnozę, jis taip pat užblokuoja bet kokį tikrą gydymą.
Ar būtų buvę galima išvengti šios situacijos? Žinoma, tačiau ne su dabartine sveikatos priežiūros sistema. Tam reikėtų dvasingos pasaulėžiūros, kad galėtumėte atpažinti, jog šaudytojas tapo atviras nematerialioms jėgoms, ir dvasinio gydymo plano, kurio pagalba galėtumėte padėti jam įveikti šį pažeidžiamumą. Galiu jus užtikrinti, kad ne tokioje tolimoje ateityje, šitokia dvasinė pasaulėžiūra iš tiesų bus tapusi norma vakarų visuomenėje, ir tokie incidentai pasidarys labai reti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com