Esminis gydymo ir maldos ingredientas yra priėmimas

TEMOS: Gydymui reikalingas tikėjimas – tikėjimas nėra išorinis priklausymas religijai – tai yra vidinė savybė – stebuklai turi būti atnešami į fizinę karaliją – tikėjimas yra dvasios viršenybės materijai priėmimas – sėkmingos maldos raktas – mokydami kitus, pakilkite virš baime paremto požiūrio – Jėzaus požiūris į religiją buvo grįstas meile – susiderinkite su savuoju Kristaus AŠ

Klausimas: Matau daugelį, kurie meldžiasi ir gauna stebuklingus rezultatus tiems, už kuriuos meldžiasi. Tačiau jie yra tradicinėse organizacijose ir skelbia idėjas, kurios, kaip tu sakai, yra klaidingos. Ar jie gali turėti ryšį su Kristaus AŠ, nepaisant to, kad yra klaidinguose mokymuose, ir ar mums derėtų pateikti jiems šias naujas idėjas?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Jeigu pažvelgsite į mano išgydymo stebuklus, kaip jie yra aprašomi evangelijose, pamatysite, kad aš gydžiau įvairios kilmės ir įvairių tikėjimų žmones. Taip pat pamatysite, kad pagrindinis ingredientas mano atliktuose gydymuose buvo žmonių, kurie buvo išgydyti, tikėjimas. Taip pat matysite, kad buvo atvejų, kuomet negalėjau išgydyti nė vieno, arba kuomet išgijo tik keletas žmonių. Taip buvo dėl to, kad žmonės, su kuriais susidūriau, neturėjo pakankamo tikėjimo, kad galėtų pagyti.

Ir čia prieiname supratimą, kad esminė sudedamoji dalis, norint išvysti maldos rezultatą, yra jūsų asmeninis tikėjimas Dievu arba kita dvasine būtybe. Tikėjimas yra vidinė būsena; tai yra širdies savybė. Tikėjimas nebūtinai yra susijęs su naryste išorinėje organizacijoje ar su išoriniais įsitikinimais, kurie dažniausiai laikomi prote. Ir iš tiesų, yra daug žmonių, priklausančių krikščioniškoms sektoms arba nekrikščioniškoms religijoms, kurie skleidžia nepilnas, neteisingas arba stačiai klaidingas doktrinas. Tačiau, jeigu šie žmonės turi vidinę tikėjimo savybę, vaiko tikėjimą, kuris, kaip sakiau, yra raktas į dangaus karalystę, tuomet į jų maldas bus atsakyta ir tai iš tiesų gali duoti stebuklingus rezultatus.

Galbūt pamenate teiginį, kad tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome. [Žydams 11,1]. Šis teiginys iš tiesų reiškia, kad stebuklingas rezultatas visada egzistuoja kaip dvasinis potencialas. Tačiau tam, kad jis pavirstų įkūnyta realybe, dvasinis potencialas turi būti perkeltas iš dvasinės karalijos į materialų pasaulį. Norint, kad tai taptų realybe šiame pasaulyje, tas konkretus rezultatas turi peržengti dvasinio ir materialaus pasaulio vartus. Šie vartai iš tiesų yra Kristaus sąmonė, tačiau, jeigu žmogus dar nėra pasiekęs Kristiškumo, išgydymas gali būti atliekamas per mano, Motinos Marijos ar šventojo, kuriam meldžiasi žmogus, Kristiškumą. Tačiau, kad rezultatas galėtų būti įkūnytas, žmogus turi tarnauti inkaru materialiame pasaulyje, o tai gali įvykti tik per širdį žmogaus, turinčio nekaltą tikėjimą, vaiko tikėjimą.

Yra žmonių, einančių įvairiausiais gyvenimo keliais, kurie turi stiprų ryšį su savuoju Kristaus AŠ. Galite juos rasti nekrikščioniškose religijose, ir juos netgi galite atrasti tarp ateistų ir agnostikų. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, Kristaus sąmonė nėra mechaniškas priklausymo tam tikrai bažnyčiai ar tikėjimo tam tikromis išorinėmis doktrinomis rezultatas. Tai yra vidinė savybė, širdies savybė.

Tikėjimą taip pat galime apibūdinti kitu būdu. Kaip paaiškiname, pagrindinis materialios visatos įstatymas yra laisva valia. Todėl aš negaliu išgydyti žmogaus prieš jo laisvą valią, ir tai reiškia ne tik jo sąmoningą valią – kas gi nenorėtų atsikratyti ligos simptomų – bet taip pat ir pasąmoninę valią. Daugelis žmonių yra tarsi suskilęs namas, tai yra, jie savo pasąmonėje turi įsitikinimus, kurie blokuoja jų išgijimą.

Todėl galėtume sakyti, kad aukštesnis tikėjimas yra tuomet, kai įveikiate šį vidinį susiskaldymą, nuskaistindami savo širdį. Ir tuomet žinote – per vidinį žinojimą, išeinantį už intelektualinių samprotavimų ribų – kad Dvasia turi galią materijai, o tai reiškia, kad Dievas arba pakylėtieji mokytojai iš tiesų turi galią pakeisti bet kokias sąlygas Žemėje.

Iš tikrųjų išgijimo klausimas yra tai, ar iš tiesų galite iki galo priimti, kad tai, dėl ko meldžiatės gali būti įkūnyta ir kad tai bus įkūnyta. Matėte, kad kartais klausdavau žmogaus: „Ar tiki, kad turiu galią tai padaryti?“ Ir tiktai tuomet, jeigu žmogus tuo tikėjo, jis galėjo priimti, kad išgydymas yra įmanomas. Aš neturiu įgaliojimų pažeisti jūsų laisvą valią. Tad, jeigu prašysite išgijimo, tačiau iki galo nepriimsite, kad tai įmanoma, tuomet jūsų pasąmonė neutralizuos jūsų sąmoningas maldas. Tiesą sakant, maldos iš susiskaldžiusio proto netgi nepasieks dvasinės karalijos, nes jas neutralizuos paties žmogaus protas.

Klausi, ar turėtum žmonėms pateikti mokymus, kuriuos duodu savo svetainėje. Tai yra klausimas, neturintis bendro atsakymo. Tai visiškai priklauso nuo individualaus žmogaus sąmonės būsenos. Kai kurie žmonės turi nekaltą tikėjimą, vaiko tikėjimą, ir tuomet nėra labai svarbu, kad jie tiki keliomis neteisingomis doktrinomis. Tačiau daugelį kitų žmonių būtų labai naudinga apšviesti, kad jie galėtų pagilinti savo dvasinės gyvenimo pusės supratimą.

Kai turite reikalą su kitais žmonėmis, rekomenduoju, kad pasistengtumėte susiderinti su savuoju Kristaus AŠ. Tuo noriu pasakyti, kad niekada savo išoriniu protu neturėtumėte nuspręsti, jog kažką turite atversti į tam tikrus įsitikinimus. Vietoj to, susitelkite į savo širdį, ir jeigu gaunate vidinį paraginimą papasakoti žmonėms apie tam tikrą idėją, tuomet būtinai taip ir padarykite, tačiau darykite tai su meile.

Jeigu esate suinteresuoti skleisti žodį, labai norėčiau rekomenduoti, kad išstudijuotumėte knygą Kelionė Mistiniu Jėzaus Keliu. Šioje knygoje labai išsamiai paaiškinamas skirtumas tarp baime paremto ir meile paremto požiūrio į religiją. Galite matyti daug misionierių, tame tarpe ir misionierių krikščionių, kurių evangelijų skelbimas ištisai remiasi baime. Jie siekia atversti žmones, naudodamiesi jų baimėmis, kad jie pateks į pragarą arba nebus išganyti. Mano požiūris buvo ne toks; mano požiūris buvo grįstas meile. Kai priimate tokį požiūrį, jus motyvuoja ne baimė ir todėl nenusprendžiate išoriniu protu, kuo žmonės turėtų ar neturėtų tikėti.

Nesiekiate įtikinti kito žmogaus, kad esate teisūs. Vietoj to, įsiklausote į savąjį Kristaus AŠ, ir jūsų tikslas yra padėti tam žmogui pasiekti sekantį žingsnį savo asmeniniame dvasiniame kelyje, kad ir koks šis žingsnis bebūtų. Tiesiog mėginate padėti žmogui pasiekti aukštesnį supratimą, neturėdami jokių išorinių, intelektualinių, baime paremtų nuomonių, koks šis supratimas turėtų būti.

Ir galiausiai, turėti vidinį, meile paremtą tikėjimą Dievu yra daug svarbiau nei turėti išorinę, baime paremtą ištikimybę tam tikroms idėjoms, kad ir kokios teisingos šios idėjos bebūtų. Žinoma, idealiausia dvasios ieškotojui būtų turėti tiek tikėjimą, tiek ir teisingą supratimą.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com