Nepacifistinis požiūris į ligą ir mirtį
TEMOS: Liga greitesniam karmos subalansavimui – siekimas padėti kitiems žmonėms išmokti užuojautos – kai kurių žmonių karma pasireiškia liga – mėginimas pasislėpti nuo gyvenimo nemalonumų – kai žmonės nenori mokytis – būkite ramybėje būdami su žmonėmis, kurie kenčia nuo ligos – įkvėpkite žmones permąstyti savo gyvenimą – laikykite jiems dvasinę pusiausvyrą – venkite savo emocijų užslopinimo – venkite paralyžiaus – venkite pykčio – Jėzus jaučia žmonių kančias – jūs esate daugiau už tą aš, kuris kenčia – neturint tikro supratimo apie gyvenimą neįmanoma išvengti negatyvių emocijų – netampate pacifistais; yra kažkas, ką galite padaryti – svarbios pamokos išmokimo galimybė – pamokos išmokimas gali panaikinti ligą – pakilimas virš paralyžiaus – ką protas sukūrė, tą jis gali ir panaikinti
Klausimas: Noriu paklausti apie ilgos ir skausmingos mirties prasmę. Mano draugas vakar mirė nuo smegenų vėžio. Jam jis buvo diagnozuotas prieš septynias savaites ir per šį laiką jis iškentėjo daug skausmo. Jis prarado savo žmogiškumą ir pasidarė panašus į daržovę. Kokią prasmę galime atrasti tokioje mirtyje, ir kaip aplink juos esantys žmonės gali padėti kitiems toje situacijoje esantiems žmonėms?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Tai yra klausimas, kuris paliečia daug skirtingų temų. Didžioji atsakymo dalis visada yra karma. Yra žmonių, kurie yra drąsūs gyvybės srautai, norintys daryti greitą progresą. Ir jie pasisiūlo vidiniuose lygmenyse, arba prieš ateidami į įsikūnijimą, prisiimti sunkią ligą, kad galėtų per savo likusį įsikūnijimo laiką subalansuoti kaip įmanoma daugiau karmos, idant pasiektų geresnę situaciją sekančiame gyvenime. Ir netgi yra žmonių, kurie prisiima tokią ligą tam, kad galiausiai subalansuotų savo karmą, užsitarnaudami savo pakylėjimą.
Tačiau čia taip pat gali veikti ir psichologiniai dalykai, kuomet yra žmonių, kurie pasisiūlo prisiimti sunkią ligą tam, kad kaip nors padėtų kitiems žmonėms, sužadindami juose užuojautą ir troškimą padėti. Didžiausias dvasinio augimo priešas iš tiesų yra susikoncentravimas į save. Nes ego yra visiškai susikoncentravęs į save ir todėl yra tarsi juodoji skylė. Jis tampa uždara sistema, apie kurią kalbėjo Sen Žermenas, duodamas savo nuostabius mokymus apie antrąjį termodinamikos dėsnį.
Ir todėl egzistuoja daug būdų, kuriuos sukūrė dvasiniai žmonijos mokytojai, kad padėtų žmonėms įveikti šį koncentravimąsi į save, galiausiai pajuntant kažkokį užuojautos jausmą kitiems – sužadinant juose norą padėti kitiems, užuot koncentravusis vien į save. Ir todėl iš tiesų yra žmonių, kurie pasisiūlė prisiimti įvairias ligas – kaip aukščiau paminėtoji – kad padėtų sužadinti užuojautą kituose.
Žinoma, taip pat yra žmonių, kurie nieko nesisiūlė prisiimti, tiesiog jų karma tapo tokia sunki, kad pasireiškė luošinančios ligos pavidalu. Šie žmonės neturėjo noro klausyti jokių dvasinių mokymų – dažnai ne vieną gyvenimą – ir todėl jų karma turi nusileisti ant jų, idant suteiktų jiems dar vieną galimybę pakeisti savo kursą gyvenime. Mes, kurie esame dvasiniai žmonijos mokytojai, tarnaujame Žemei didele dalimi todėl, kad suteiktume žmonėms alternatyvą mokymuisi iš savo karmos. Deja, mažai ką galime padaryti, kai žmonės primygtinai nori užsirašyti į skaudžių smūgių mokyklą.
Taip pat egzistuoja ir psichologinis elementas, rodantis, kad gyvenimas yra daugiau nei fizinis. Ir tai yra dalykas, kuris vaidina savo rolę šiuolaikinėje visuomenėje. Nes ką gi matote šiuolaikinėje medicinoje? Matote mėginimą sukurti būseną, kurioje ligos ir kančios būtų paslepiamos nuo žmonių akių. Ir matote tai beveik abejose gyvenimo pusėse, kuomet turėjote visuomenes, kuriose kalbėti apie reprodukcinį aktą buvo tabu – ir kuriose žmonės, tikrąja to žodžio prasme, tikėjo, kad kūdikius atneša gandrai. Ir net ir šiuolaikiniais laikais yra daug vaikų, kurie neturi nė menkiausio supratimo, iš kur ateina kūdikiai. Kitaip tariant, staiga atsirandate ir vieną dieną mirštate ir išnykstate.
Tačiau realybė, žinoma, yra tokia, kad tai, ką sukuriate savo sąmonėje, privalote patirti fizinėje plotmėje. Nes visata yra veidrodis. Ir todėl dalykas, kurį padarė šiuolaikinė medicina, yra tai, kad ji pamėgino sukurti būseną, kurioje galėtų pagydyti bet kokį negalavimą arba galėtų numalšinti skausmą, idant žmonės nepatirtų savo sąmonės būsenos pasekmių. Bet kuri liga yra tam tikros sąlygos sąmonėje pasireiškimas. Ir daugeliu atveju, liga iš tiesų gali atvesti žmones prie taško, kuomet jie suvokia, kad jiems yra būtina pasikeisti, kad jiems reikia permąstyti savo gyvenimą. Ir tai gali sukelti augimą, kuris nebūtų įvykęs, jeigu jie būtų buvę sveiki ir visą savo dėmesį būtų skyrę gyventi gerą materialistinį gyvenimą pagal savo supratimą.
Ir tai susisieja su klausimu apie kančias. Nes yra žmonių, kurie nepasimokys jokiais kitais būdais. Jie nenori mokytis iš dvasinio mokymo ar iš vidinio savojo Kristaus AŠ vedimo. Ir tuo atveju, fizinė karalija, Motinos energija tampa jų mokytoju. Ir būtent dėl to jų fiziniai kūnai pradeda atvaizduoti netobulas psichologines sąlygas.
Kai kuriems žmonėms psichologiškai gali būti naudinga pamatyti, kaip kiti išgyvena ekstremalios ligos kančią. Žinoma, mums labiau patiktų, kad žmonės mokytųsi per dvasinius mokymus, užuot matydami, kaip jų pačių sąmonė yra atspindima šiais ekstremaliais būdais. Tačiau, kai žmonės nenori mokytis, turime leisti laisvai valiai reikštis, idant jie pamatytų, kad gyvenimas ne visada yra lengvas ir kad iš tiesų negalite pabėgti nuo savo pasirinkimų pasekmių. Ne visada galite atbukinti save su skausmą malšinančiais vaistais ir nieko nejausti.
Tad atsakymas, ką galite padaryti, kad padėtumėte šiems žmonėms, yra tai, kad galite būti ramybėje. Kad būdami su jais neįpultumėte į jokius dualistinius spąstus. Ir vieni iš šių spąstų yra žmogiškas gailestis, kai tuo tarpu kiti yra savęs atbukinimas, idant nieko nejaustumėte.
Galite sau leisti jausti vidinę ramybę, kuri jums suteiks tikrą užuojautą. Ir tuomet galite mėginti padėti šiems žmonėms ir įkvėpti juos permąstyti savo gyvenimą, jei tik jie turi pakankamai aiškų protą tai padaryti. Kai jų protas susidrumsčia, jūs ir vėl galite būti ramybėje ir laikyti dvasinę pusiausvyrą už juos.
Ir, žinoma, jūs taip pat galite kalbėti invokacijas ir šaukinius, idant gyvybės srautas būdų pažadintas vidiniuose lygmenyse išmokti savo pamoką – nors išorinis protas nesugeba jos išmokti, nes nebeturi aiškumo. Taip pat galite dirbti su žmonėmis, kurie yra aplink sergantįjį, padėdami jiems permąstyti savo gyvenimą ir įgyti dvasingesnę perspektyvą į gyvenimą.
Kai sergate sunkia liga arba matote žmones, kurie serga sunkia liga ir patiria dideles kančias – netgi pasiekdami tokį tašką, kuomet mylimi artimieji pavirsta į kažką, kas mažai panašu į žmogų ir visiškai nepanašu į tą asmenį, kurį pažinojote – tuomet natūralu, kad esate paveikiami emociškai. Daugelį žmonių šios patirtys gali taip stipriai traumuoti, kad jiems nelieka kitos galimybės kaip tik užslopinti savo emocijas ir atbukinti save emociniam skausmui, kurį patiriate patys sirgdami liga arba matydami kitų žmonių kančias. Tai neišvengiamai užtemdys žmonių gebėjimą aiškiai mąstyti apie situaciją.
Kita dažna reakcija yra tokia, kad žmogus jaučia labai stiprius jausmus, tačiau vyraujantis jausmas yra paralyžiaus būsena, jausmas, kad neturite galios to pakeisti į pozityvią pusę ir jaučiate, jog tai yra neteisinga. Šis paralyžius dėl išorinės situacijos dažnai pavirsta vidiniu pykčiu arba įsiūčiu, kurie galiausiai gali pasidaryti tokie intensyvūs, kad juos tiesiog privalote išlieti, ko pasekoje jie yra nukreipiami į kitus žmones. Kai kurie sergantys žmonės ima pykti ant giminaičių ar netgi ant jais besirūpinančių asmenų. Kiti savo pyktį išlieja ant Dievo, dažnai klausdami su dideliu pasipiktinimu, kodėl Dievas leido, kad šitaip su jais nutiktų.
Esmė ta, kad, nors abi šios reakcijos yra suprantamos, tikrasis klausimas yra toks, ar tai palengvins žmonių kančias ir pagerins jų fizinę būseną, ar viską tik pablogins?
Mes, pakylėtieji mokytojai, jokiais būdais nesame nejautrūs žmonių kančioms. Tiesą sakant, būdamas Kosminio Kristaus Žemei atstovu aš, Jėzus, iš tiesų jaučiu – tam tikrame savo esybės lygmenyje – kiekvieno žmogaus Žemėje kančias. Kaip sakiau prieš 2000 metų:
Ką padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte. (Mato 25,40)
Tačiau aš taip pat puikiai suvokiu, kad esu daugiau už kančias ir kad žmonės Žemėje yra daugiau už kančias. Tad aiškiai matau, jog tam, kad žmonės Žemėje galėtų ištrūkti iš kančių, jiems reikia užmegzti ryšį su realybe, kad jie yra daugiau, ir šią realybę aš išreiškiau sekančiais žodžiais:
Niekas nepasakys: „Žiūrėk, ji čia“, arba: „Žiūrėk, ji ten!“ Nes Dievo karalystė yra jumyse. (Luko 17,21)
Tad, nors mes iš tiesų jaučiame Dieviškąją užuojautą kenčiantiems žmonėms, niekada nepasiklystame šioje užuojautoje ir visada laikomės vizijos, kad žmonės paaugs savo sąmonėje, tuo būdu įveikdami išorinius ribotumus.
Ir tik nusileisdami vidun galite užmegzti ryšį su faktu, jog jūsų esybės visuma yra daugiau už ribotą aš, įstrigusį fiziniame kūne, tame kūne, kuris serga liga arba stebi kitą liga sergantį žmogų. To suvokimas labai priklauso nuo sąmonės kėlimo, nuo supratimo apie gyvenimą pagilinimo. Ir į tai iš tiesų įeina tam tikri racionalūs samprotavimai apie situaciją – kurie bus neįmanomi, jeigu užslopinsite save mentališkai/emociškai arba jeigu leisite savo emocijoms šėlti, pasinerdami į pyktį arba kaltinimus. Puikiai suprantu, kad šis mokymas negalės padėti visiems, tačiau leiskite man duoti patarimą tiems žmonėms, kurie dar pajėgia racionaliai mąstyti, ko jie toliau galėtų imtis.
Kaip paaiškinau kitur, jūsų emocijos yra žemesniame lygmenyje už jūsų mentalinį kūną. Tad ar užgniaužtumėte savo emocijas ar leistumėte joms šėlti, tikroji priežastis slypi jūsų mentaliniame kūne. Ir ši priežastis yra faktas, kad negalite atrasti prasmės toje situacijoje, negalite suprasti – ir todėl negalite priimti – kodėl tai vyksta. Jaučiate, kad šią situaciją jums neteisingai primetė kažkokia išorinė jėga, ar tai būtų gyvenimas, likimas ar Dievas. Turiu pasakyti, kad priežastis, dėl kurios tokia daugybė žmonių šiuolaikinėje visuomenėje negali suprasti arba priimti kančios, yra ta, kad nė viena iš šioje visuomenėje dominuojančių tikėjimo sistemų – turiu omenyje vyraujančią krikščionybę ir materialistinį mokslą – nesugeba jiems suteikti pakankamų atsakymų. Kadangi žmonės neturi atsakymų, jų mentaliniai kūnai yra suparalyžiuojami ir todėl jie nesugeba kontroliuoti savo emocinių kūnų.
Tad nors žmonės gali būti labai emocingi ir nors gali būti labai sunku suvaldyti emocijas, kai jos yra tapusios nekontroliuojamos, vienintelis realistiškas atsakymas yra pradėti keisti savo požiūrį į kančias ir ligas, o tam reikia, kad pakiltumėte virš požiūrio į gyvenimą, kurį pateikia tiek religija, tiek ir mokslas.
Nuo ko jums pradėti? Na, šiuo metu nėra geresnės vietos pradėti už Motinos Marijos knygą, kurioje ji paaiškina pamatinę gyvenimo realybę:
Jūsų protas turi gebėjimą formuoti mentalinius įvaizdžius.
Jums buvo suteikta laisva valia suformuoti kokius tik norite įvaizdžius.
Visata yra sukurta iš vienos substancijos, vadinamos Materijos šviesa. Ši substancija gali prisiimti bet kokią formą.
Materijos šviesa veikia kaip kosminis veidrodis. Bet kuris jūsų prote laikomas įvaizdis – net jeigu jis egzistuoja už jūsų sąmoningo suvokimo ribų – bus perkeltas ant Materijos šviesos, kuri prisiims materialią formą, atitinkančią šį įvaizdį.
Kad ir kokį įvaizdį laikytumėte savo prote, galiausiai jį patirsite materialių aplinkybių pavidalu.
Raktas savo materialioms aplinkybėms pakeisti yra pakeisti jūsų prote egzistuojančius įvaizdžius, tai reiškia, pakeisti šiuos įvaizdžius visuose keturiuose proto lygmenyse.
Suprantu, kad šis požiūris į pasaulį labai ryškiai kontrastuoja su pasaulėžiūra, kurią žmonėms duoda tiek religija, tiek ir mokslas. Pasaulėžiūra, su kuria užaugote, yra sukurta įstumti jus į pacifistinę būseną, idant manytumėte neturintys jokios galios kontroliuoti savo likimą ir fizines aplinkybes. Išsamiau apie tai yra paaiškinama kitur, tad čia nesileisiu į gilesnius aspektus.
Jeigu susirgsite ir nueisite pas dvasininką, jis jums sakys melstis, o jeigu malda nepadeda, tuomet tariamai nėra nieko, ką galėtumėte padaryti. Jeigu nueisite pas gydytoją, jis jums sakys naudotis šiuolaikine medicina, o jeigu tai nepadeda, tuomet nėra nieko, ką galėtumėte padaryti. Abi šios tikėjimo sistemos nugramzdina jus į pacifistinę būseną, neigdamos, kad jūs patys esate atsakingi už savo ligą, nes ji yra jūsų prote egzistuojančių sąlygų atspindys, ir todėl jūs galite pakeisti fizines sąlygas, pakankamai pakeisdami savo vidines sąlygas.
Problema yra ta, kad abi šios filosofijos moko žmones, jog jie nėra iki galo atsakingi už savo gyvenimą, ir tai yra žinia, kurią nepaprastai mėgsta girdėti žmogiškasis ego. Tad suprantu, kad žmonėms gali būti sunku perjungti jungiklį savo prote ir pripažinti faktą, kad VISOS materialios aplinkybės yra sukurtos proto ir todėl jas galite panaikinti, pakeisdami protą.
Ar suvokiate, ką sakau? Religija jums sako, kad ligą sukelia išorinės aplinkybės, ir jeigu malda neveikia, nieko daugiau negalite padaryti. Mokslas jums sako, kad ligą sukelia išorinės aplinkybės, ir jeigu medicina neveikia, nieko daugiau negalite padaryti. Abiem atvejais tai veda į paralyžių, ir kaip paaiškinau aukščiau, kančią būtent ir sukelia toks paralyžius.
Pasaulėžiūra, kurią siūlau aš, pašalina šį paralyžių, teigdama, kad bet kokioje kančios formoje glūdi galimybė išmokti svarbią pamoką gyvenime, ir ši pamoka jums bus naudinga net ir palikus šį gyvenimą ir savo dabartinę kančios būseną. Žinoma, kaina, kurią už tai turite sumokėti, yra ta, kad privalote prisiimti absoliučią atsakomybę už savo gyvenimą. Tačiau, kai tai padarysite, niekada daugiau nebesijausite paralyžiuoti. Todėl jūsų kančios bus sumažintos, arba jas pakeis džiaugsmingas susitelkimas į augimą.
Be to, jeigu nepaliausite ieškoti ir mokytis už išorinės situacijos paslėptų pamokų, yra visiškai įmanoma, kad įveiksite priežastį, sukėlusią materialinę ligą. Ir tai iš tiesų gali priversti ligą – kad ir kokia sunki ji bebūtų – išnykti tarsi stebuklo dėka. Tačiau iš tiesų stebuklų nėra, yra tik natūralių įstatymų taikymas, apie kuriuos šiuo metu nieko nežino nei mokslas, nei religija.
Realybė yra tokia, kad, jeigu žmogus serga ir priima vieną iš šiuolaikinėje visuomenėje dominuojančių tikėjimo sistemų, neišvengiama to pasekmė bus paralyžius. Tai užblokuos sąlygos prote išsprendimą, kuri sukėlė šią ligą ir kuri iš esmės trukdo šią ligą išgydyti. Pamąstykite, kiek daug žmonių patiki savo gydytojais, kai šie jiems pasako, jog jie serga nepagydoma liga. O tuo patikėję, užblokuojate galimybę pašalinti priežastį.
Turėkite omenyje, kad čia nekalbu apie netikrą viltį, kurią skleidžia tokia daugybė krikščionių dvasininkų. Kalbėti maldas – net jeigu visa bažnyčia melstųsi už jus – paprasčiausiai neužtenka. Ar nematote, jog tai paprasčiausiai yra pacifistinės tikėjimo sistemos išraiška, kuri sako, kad Dievas, Motina Marija ar aš pats privalome išgydyti ligą už jus per stebuklą? Tačiau realybė yra tokia, kad tai jūs patys privalote padaryti „stebuklą,“ savo proto pakeitimo stebuklą, kuris tuomet pakeis materialias sąlygas.
Ar suvokiate, jog tiek mokslas, tiek ir religija, jums sako, kad materialus pasaulis yra tikras ir kad materialios sąlygos turi aukščiausią tikrovę? Bet iš tiesų materialus pasaulis teturi laikiną regimybę, ir iš tiesų neturi nė kiek didesnės realybės nei jam suteikiate savo prote. Visos kančios Žemėje buvo sukurtos žmogaus prote. Tai, ką žmogaus protas sukūrė, protas gali ir panaikinti – tačiau tiktai tuomet, kai žmogiškas protas yra transformuojamas į Kristaus protą. Ir tai įvyks tik tuomet, kai atrasite ir pilnai priimsite, kad Dievo karalystė yra jumyse ir kad Dievo karalystė yra čia pat, tai reiškia, kad savo sąmonę galite pakylėti čia ir dabar, ir todėl galite pakeisti savo aplinkybes čia ir dabar.
Ir tuomet sugebėsite laikytis tyros vizijos – kaip Motina Marija paaiškina savo knygoje – tiek sau, tiek ir kitiems. Ir tai yra pats galingiausias dalykas, kurį galite dėl kieno nors padaryti, ir į tai įeina tai, kad niekada nepriimate jokio fizinio apribojimo kaip tikro, bet visada savo dėmesį koncentruojate į pozityvią viziją ir absoliutų žinojimą – išeinantį už normalaus tikėjimo ribų – kad Materijos šviesa galiausiai atvaizduos tobulą įvaizdį, kurį ant jos projektuojate. Tačiau, kad galėtumėte laikytis tyros vizijos, negalite būti suskilęs namas, ir būtent dėl to turite siekti išspręsti psichologines sąlygas, kurios būtent ir sukūrė jūsų ligą.
Kai imsite suvokti tai, ką čia aprašiau, – įgydami suvokimą, kuris išeina už tikėjimo ribų, nes remiasi pažinimo raktu – žinosite tiesą mano žodžiuose, kad žmonėms tai neįmanoma, bet su Dievu viskas yra įmanoma. Visa ši svetainė yra skirta padėti jums atrasti ir priimti šią realybę, tad studijuokite ir taikykite!
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com