Ar tai nuodėmė keisti savo išvaizdą, taikant kosmetines procedūras arba dažant plaukus?

TEMOS: Netikri mokytojai sugundo žmones koncentruotis į išorinį standartą – atraskite vidinį atskaitos tašką – pretekstas neieškoti atskaitos taško savo Esatyje – koncentravimasis į veiksmus, o ne į sąmonę – kaip įvertinti elgesį – ar tai susilpnins jūsų ryšį su Esatimi? – intelektualūs argumentai prieš intuityvų žinojimą – visada ieškokite pusiausvyros – kodėl rūpinatės savo fizine išvaizda – trauma, gauta iš vaikystėje patirtų patyčių – karma – juoda spalva – juodi plaukai ir juoda oda – aukso amžiuje žmonės gebės pakeisti savo išvaizdą vien proto galiomis

Klausimas: Ar tai nuodėmė nusikirpti arba nusidažyti savo plaukus? Arba šalinti kūno plaukus? (Kaip moko sikhai.) O kaip dėl kosmetinių procedūrų? Girdėjau, kad kiekvienas net menkiausias dalykas mūsų išvaizdoje yra nulemtas karmos. Ar tai tiesa? Kai kurie mokymai sako, kad juoda spalva yra blogis ir pririša prie astralinės plotmės, tad ar juodus plaukus turintys žmonės yra blogi? Aš manau, kad juoda plaukų spalva yra pati gražiausia spalva. Ar tai reiškia, kad anksčiau turėjau ryšių su puolusiaisiais? Būdama 25 metų, nusidažiau savo natūraliai auksinius blondiniškus plaukus juodai, o tai pamačiusi mano močiutė prarado amą ir pasakė, jog tai yra nuodėmė dažytis savo plaukus juodai, kadangi Dievas mane sukūrė tokia gražia blondine. Tuo metu maniau, kad ji yra visiškai pamišusi ir neobjektyvi, tačiau dabar imu tuo abejoti. Atrodo, kad visuomenė labai mėgsta šviesius plaukus, ar tam yra kokia nors dvasinė priežastis? Kadangi šviesesnė spalva yra geriau dvasiškai (pvz., šviesos kelias ir tamsos kelias, šviesesnis reiškia aukštesnių vibracijų, ir t.t.), ar tai reiškia, kad šviesesnė oda, plaukai ir akys turi aukštesnius vibracinius dažnius nei tamsesni? Ir ar gerai dažyti savo plaukus, jeigu jie yra žili (kaip darosi maniškiai)? Norėčiau vėl nusidažyti savo plaukus, tačiau nenoriu iškreipti daugiau energijos, nei jau esu iškreipusi.

Ar tai nuodėmė atlikti riebalų nusiurbimą, jeigu kūnas yra visiškai išsibalansavęs ir neproporcingas, turintis daug antsvorio arba priešingai – liesas (kaip yra mano)? Arba atlikti korekcinę operaciją ir pataisyti nosį, jeigu nosis yra kumpa arba šiaip labai negraži? Arba dėti implantus į krūtis, jeigu jos nesivysto, arba kažkam buvo atlikta krūtų pašalinimo operacija? Neturiu omenyje tuščiagarbiškų, į Heidi Montag panašių atvejų, tačiau jeigu tai iš tiesų yra reikalinga, ar galima tai daryti? O gal tiesiog turime gyventi su tuo, ką gavome, kad ir kaip bjauru tai bebūtų?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Jeigu norite pilnai suprasti mano atsakymą, rekomenduoju išstudijuoti mano mokymą apie Kristaus Kelią ir antikristo kelią. Tame mokyme, aiškiai pasakau, jog visa ši nuodėmės koncepcija buvo sukurta puolusių būtybių, siekiančių kontroliuoti žmoniją.

Koks yra nuodėmės ir teismo koncepcijos psichologinis poveikis? Poveikis yra toks, kad tai priverčia jus savo dėmesį sukoncentruoti į išorinį standartą, vietoj to, kad sutelktumėte šį dėmesį ryšiui su savąja AŠ ESU Esatimi užmegzti ir stiprinti. Netikri mokytojai nori, kad manytumėte, jog jums reikalingas išorinis, jų pačių sukurtas atskaitos taškas, apibrėžtas šiame pasaulyje. O štai tikrieji mokytojai nori, kad pasiektumėte savo vidinį atskaitos tašką, kurio dėka žinotumėte iš savo Esaties, ką jums daryti kiekvienoje situacijoje yra teisingiausia. Netikri mokytojai nori, kad nuspręstumėte, ką turėtumėte daryti ar nedaryti, remdamiesi jų išoriniu, nekintančiu standartu. Tikrieji mokytojai neturi jokio absoliutaus arba universalaus standarto; mes norime, kad kiekvienas žmogus sektų savo vidiniais nurodymais, gaunamais iš savo AŠ ESU Esaties ar dvasinio mokytojo.

Priežastis, dėl kurios netikriems mokytojams pavyko priversti žmones priimti nuodėmės koncepciją, yra ta, kad ji regimai duoda žmonėms lengvą būdą išvengti savarankiškų sprendimų priiminėjimo. Kai esate patikėję, kad tam tikra bažnyčia turi neklystamą mokymą ir standartą, jums nebėra būtina kiekvieną savo sprendimą suderinti su savo AŠ ESU Esatimi. Tad, jeigu atsakyčiau į šį klausimą sakydamas, kad aukščiau išvardintos veiklos nėra nuodėmės, tuomet kai kurie žmonės samprotautų, jog tai reiškia, kad sakau, jog galite daryti ką norite. Tačiau mano atsakymas yra subtilesnis ir gilesnis, tiems, kurie turi noro pasinaudoti savo intuiciniais gebėjimais.

O dabar pamąstykite netgi apie dar subtilesnį nuodėmės koncepcijos psichologinį poveikį. Ji priverčia jus pasidaryti labai susirūpinusiais ir susikoncentravusiais į tai, ką darote šiame pasaulyje. Ji priverčia jus koncentruotis į savo veiksmus, užuot koncentravusis į savo sąmonės būseną. Savo mokyme mėginu paaiškinti, kad ne jūsų veiksmai lems, ar pateksite į dangų; lems jūsų sąmonės būsena.

Akivaizdu, kad jūsų veiksmai yra jūsų sąmonės būsenos padarinys. Tačiau yra įmanoma valingai užgniaužti tam tikrus veiksmus, nepakeičiant savo sąmonės. Pavyzdžiui, daugelis žmonių yra išmokę užgniaužti smurtinius veiksmus, tačiau jie ir toliau jaučia pyktį kitiems. Ir daugelis dvasios ieškotojų yra išmokę visada kalbėti švelniai ir maloniai, tačiau nėra susitvarkę savo pasąmonėje glūdinčių emocijų. Nė vienas iš šių dalykų nepadės jums pakilti į pakylėtąją būseną.

Mėginimas užsitikrinti išganymą per tam tikrus veiksmus arba šių veiksmų nedarymą, yra netikro kelio į išganymą išdava, kuomet netikri mokytojai nori jus įtikinti, kad, jeigu darysite tai, ką jie yra yra apibrėžę kaip teisingus dalykus, ir nedarysite to, ką jie yra apibrėžę kaip klaidingus dalykus, tuomet Dievas privalės priimti jus į dangų. Tai yra iliuzija, kurioje būdami galvojate, kad, jeigu jums pavyks apgauti visus Žemėje, taip pat apgausite ir Dievą. Tačiau tai, žinoma, toli gražu nėra tiesa. Nieko neįmanoma nuslėpti nuo Dievo atstovų, kadangi niekas negali būti nuslėpta nuo Kristaus proto. Dievas nepriims jūsų į savo karalystę. Jūs privalote pakelti savo sąmonės būseną, kol pasieksite tą sąmonės būseną, kuri YRA dangaus karalystė.

Ar suvokiate mano mintį? Jūsų veiksmai neatves jūsų į dangų, ir jie taip pat jums neužtrenks dangaus vartų. Lemiantis veiksnys yra jūsų sąmonės būsena – gilesnė priežastis, dėl kurios darote tam tikrus veiksmus arba jų nedarote. Tad išvada yra tokia, kad tavo čia aprašyti dalykai nėra nuodėmės. Svarbiausia yra ne tai, ar jūs juos darysite ar nedarysite; svarbiausia yra jūsų sąmonės būsena.

Tad idealiausiu atveju turėtumėte savo sprendimus priiminėti, remdamiesi vidiniu vedimu iš savo AŠ ESU Esaties. Tačiau iki kol gausite aiškesnį vedimą, pasiūlysiu jums „standartą“ savo elgesiui įvertinti. Tai turi keletą elementų:

• Jūs turite laisvą valią, tačiau ją turi ir visi kiti. Jeigu pažeidžiate kitų žmonių laisvą valią, akivaizdžiai peržengiate ribą. Tačiau daryti kažką, kas paveikia tik jus, iš tiesų yra vien jūsų pasirinkimo reikalas. Tad labai plačioje skalėje, galite daryti kokį tik norite pasirinkimą. Tačiau, jeigu norite maksimaliai progresuoti, turite ištirti savo pasirinkimus ir pamąstyti, ką jie jums sako apie už to slypinčią sąmonės būseną. Kodėl jautėte impulsą padaryti tam tikrą pasirinkimą, kokiais argumentais pateisinote šį pasirinkimą?

• Kaip sakau savo mokyme, svarbiausia jūsų užduotis yra eiti keliu, kuriame palaipsniui išsivaduotumėte iš savo dabartinio vaidmens. Kitaip tariant, darydami progresą Kristaus Kelyje patirsite, kad jus vis mažiau ir mažiau jaudina materialaus pasaulio sąlygos, ir esate vis mažiau prie jų prisirišę. Nebeleidžiate šioms sąlygoms atitraukti jūsų dėmesio nuo vidinio ryšio su jūsų Esatimi. Todėl jūsų dėmesyje įvyks poslinkis, ir liausitės išorinius dalykus laikyti savaimiškai svarbiais, ir laikysite juos vien priemone tikslui pasiekti. Kitaip tariant, įvertinkite, ar kažkas padidina ar sumažina įtampą arba pusiausvyrą jūsų gyvenime. Ar kažko darymas arba nedarymas padaro jus labiau prisirišusiais prie pasaulio, ar mažiau prisirišusiais prie pasaulio? Ar tam tikra veikla atima iš jūsų vidinę ramybę?

• Užduotis, kurią turite – kai esate įtvirtinę ryšį su savo Esatimi – yra tapti atviromis durimis Esačiai reikštis šiame pasaulyje ir įvykdyti jūsų dangiškąjį planą. Todėl darysite tam tikrus dalykus todėl, kad jie padeda jums įvykdyti savo dangiškąjį planą, o ne dėl to, kad jaučiate privalantys juos daryti iš baimės arba tuštybės. Tai reiškia, kad nepriiminėsite sprendimų išoriniu, analitiniu protu. Naudositės savo intuiciniais gebėjimais ir savo sprendimus grįsite vien vidiniu žinojimu – o ne intelektualiniais ar emociškai įkrautais argumentais. Jeigu jaučiate poreikį įsitraukti į vidinius arba išorinius argumentus, kad kažką pateisintumėte, tuomet nedarykite to.

• Kitas rūpestis yra visada siekti pusiausvyros savo gyvenime. Tai yra susiję su aukščiau išsakytomis mintimis, tačiau kartu turi ir atskirą elementą. Kaip galite pasiekti pusiausvyrą? Įgydami perspektyvą, kuri būtų už jūsų proto dėžutės ribų ir už žmonijos kolektyvinės proto dėžutės ribų. Šiuo atžvilgiu, jums būtų naudinga pamąstyti apie faktą, kad Dievas į gyvenimą nežiūri taip, kaip į jį žiūri žmonės. Vienas iš pačių subtiliausių netikro kelio psichologinių padarinių yra tai, kad juo einantys žmonės yra linkę jaustis labai svarbūs, netgi manydami, kad Dievui jie yra patys svarbiausi. Todėl žmonės ima galvoti, kad Dievas yra labai susirūpinęs dėl jų ir dėl kiekvieno jų daromo mažmožio. Tad jums reikia pamąstyti, ar Dievui iš tiesų rūpi, kad nusidažysite plaukus ar užsidėsite makiažą. Ar visatos „išgelbėjimas“ tikrai priklauso nuo to, ar turite juodus ar šviesius plaukus?

Pradėję kontempliuoti šiuos elementus, savo perspektyvoje pradėsite jausti vykstantį pokytį. Pradėsite jausti jus paliekančią įtampą, ir tuomet savo sprendimus galėsite pradėti priiminėti būdami labiau atsipalaidavę, galėsite pradėti priiminėti labiau subalansuotus sprendimus, užuot galvoję, kad tai, ką darote, yra nepaprastai svarbu, kad tai gali nulemti jūsų asmeninį likimą ar netgi visos visatos likimą. Tad turint tai omenyje, leiskite man pakomentuoti išsakytus klausimus.

Plaukų kirpimas ar dažymas. Kūno plaukų šalinimas. Makiažo naudojimas.

Kol tai darydami išlaikote pusiausvyrą, kad ir ką bedarysite, tai nekliudys jūsų dvasiniam augimui. Jeigu dirbate profesionalioje aplinkoje ir jaučiate, kad tai yra jūsų dangiškojo plano dalis ten būti, tuomet galite – jeigu jaučiate, kad tai yra teisinga – adaptuotis, dėvėdami makiažą ar juodus drabužius. Tačiau darykite tai, nesukdami sau dėl to galvos. Jeigu jaučiate, kad norėtumėte nusikirpti arba nusidažyti plaukus, darykite tai, nesukdami dėl to sau galvos. Pašalinusios savo kūno plaukus, daugelis moterų jaučiasi švaresnėmis ir tyresnėmis. Vėlgi, tai tikrai nėra problema, dėl kurios turėtumėte jaudintis. Jeigu galite tai daryti su ramybe, tuomet pirmyn. Jeigu jaučiate įtampą, tuomet pažvelkite į savo psichiką ir ieškokite, kodėl jaučiate įtampą.

Kosmetinės procedūros, tokios kaip riebalų nusiurbimas, nosies korekcijos operacija arba krūtų implantai.

Šiuo atveju kalba eina apie medicinines procedūras, kurias darydami, susiduriate su fizinio pavojaus rizika ir ilgalaikėmis komplikacijomis. Tad jums reikia kruopščiai įvertinti šią riziką, prieš priimant sprendimą, ir klysti turėtumėte į atsargumo pusę. Riebalų nusiurbimas yra prievartinė procedūra, ir būtų žymiai geriau – ir duotų ilgalaikius rezultatus – suderinti savo mitybą. Geriausias būdas numesti svorį visada būdavo sumažinti savo valgomo maisto ir kalorijų kiekį. Didžioji dauguma moterų neturėtų – jeigu pritaikys, ką išsakiau aukščiau – jausti poreikio įsistatyti krūtų implantus. Tačiau gali būti atvejų, kuomet implantai sumažintų įtampą jūsų gyvenime ir padėtų jums nukreipti dėmesį nuo fizinio kūno. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas procedūras.

Esmė ta, kad, jeigu jaučiate įtampą arba jaučiate privalantys kažką daryti, tuomet jums reikia pažvelgti į savo psichologiją. Kodėl taip stipriai esate susirūpinę dėl savo fizinės išvaizdos? Ką bijote nutiksiant, jeigu jūsų išvaizda neatitiks tam tikro standarto?

Suprantu, kad iš daugelio žmonių buvo negailestingai tyčiojamasi ir juokiamasi iš jų fizinės išvaizdos nuo pat vaikystės, kai kuriais atvejais jie netgi iš viso būdavo atstumiami. Suprantu, kad tai gali sukelti emocinę traumą ir žemą savivertę. Tačiau į tai taip pat galite žiūrėti kaip į galimybę atrasti bet kokius savo turimus prisirišimus ir visam laikui virš jų pakilti. Paklauskite savęs, kodėl pasirinkote ateiti į įsikūnijimą situacijoje, kurioje buvote priversti su visu tuo susidurti? Ką norėjote išmokti iš tos situacijos? Galbūt šitaip norėjote parodyti kitiems, kad galite būti tokioje situacijoje ir vis tiek virš jos pakilti, imdami gyventi ramų ir pilnatvę teikiantį gyvenimą? Gal šitaip norėjote parodyti, kad vis tiek galite išlikti mylinčiu ir mielaširdingu žmogumi, nors jums ir teko iškęsti nemalonų kitų žmonių elgesį? Tuomet kibkite į darbą ir pakilkite virš viso to!

Jums gali nepavykti pakeisti savo fizinės išvaizdos ar kitų žmonių reakcijų. Tačiau dvasinis meistriškumas prasideda tuomet, kai suvokiate, jog jokios sąlygos materialiame pasaulyje niekada negalės turėti galios jūsų Dvasiai. Todėl jokia sąlyga negali sutrukdyti jums pasikeisti taip, kad jūsų nebejaudintų materialios sąlygos.

O dabar pereikime prie kitų klausimų:

Girdėjau, kad kiekvienas net menkiausias dalykas mūsų išvaizdoje yra nulemtas karmos.

Kiekvienas net menkiausias dalykas jūsų išvaizdoje yra nulemtas kažkokios sąmonės būsenos. Tačiau daugeliu atvejų, tai lemia ne jūsų sąmonė, o kolektyvinė sąmonė tos žmonių grupės, kurioje įsikūnijote. Kai kuriais atvejais, įsikūnijate toje grupėje, kadangi esate tokioje pačioje sąmonės būsenoje kaip ir grupė. Tačiau kitais atvejais, žmonės savanoriškai pasisiūlė prisiimti tam tikrą sąmonę, kad parodytų tos grupės nariams, jog jie gali virš jos pakilti.

Fizinio kūno tankumas ir jo polinkis į ligas yra pasekmė fakto, kad žmonijos sąmonė buvo pažeminta daug žemiau to lygmens, kuriame buvo sukurta Žemė. Visi dvasingi žmonės čia yra tam, kad pademonstruotų, jog yra įmanoma pakelti savo sąmonę virš žemiausio bendro vardiklio. Todėl neleiskite sau galvoti, kad tam tikros fizinės charakteristikos yra ženklas, jog kažką padarėte ne taip savo praeityje. Vietoj to, ištirkite savo sąmonę ir transcenduokite savo dabartinį lygmenį.

Kai kurie mokymai sako, kad juoda spalva yra blogis ir pririša prie astralinės plotmės.

Juoda spalva nėra blogis. Po nuopolio, juoda spalva pradėjo būti asocijuojama su būtybėmis, kurias savo mokyme vadinu „piktavališkomis“ arba puolusiomis būtybėmis. Pati savaime, juoda spalva nėra kažkuo bloga. Kai Kūrėjas iš pradžių sukūrė tuštumą, joje nebuvo šviesos ir todėl ji neturėjo spalvos – ji buvo juoda. Jeigu pažvelgsite į žvaigždėtos nakties dangų, tuščią erdvę matysite juodą, tačiau tai nereiškia, kad erdvė yra bloga.

Ir vis dėlto tai yra tiesa, kad, jeigu save apsupsite juoda spalva, jums taps lengviau suderinti savo sąmonę su tamsos jėgomis astralinėje plotmėje. Net ir psichologai pademonstravo, kad žmonėms, kuriuos supa juoda spalva, yra didesnė tikimybė susirgti depresija. Tačiau tai nereiškia, kad niekada neturėtumėte dėvėti juodų drabužių; aš tiesiog nerekomenduoju juodų drabužių dėvėti visą laiką. Tačiau keldami savo sąmonę ir ugdydamiesi neprisirišimą, galėsite dėvėti juodus drabužius, neatsiverdami astralinei plotmei. Tad vėlgi, nėra jokios išorinės taisyklės, kuri visiems vienodai tiktų.

Aš manau, kad juodų plaukų spalva yra pati gražiausia spalva. Ar tai reiškia, kad anksčiau turėjau ryšių su puolusiaisiais?

Čia jau su interpretacijomis nueita per toli. Jūsų asmeniniai pomėgiai dažnai būna paveldėtų savybių arba kultūrinės įtakos padarinys. Yra daug kultūrų, kuriose juoda spalva nėra laikoma bloga, ir netgi yra kultūrų, kuriose žmonės dėvi baltos spalvos drabužius gedėdami, o juodos spalvos drabužius švęsdami gyvenimą. Tai gali neturėti jokio ryšio su jūsų ankstesniais gyvenimais, arba tai gali būti tuose ankstesniuose gyvenimuose jūsų patirtos kultūrinės įtakos padarinys. Jūsų AŠ ESU Esatis neteikia pirmenybės tai ar anai spalvai, ir iš tiesų nėra svarbu, kokia spalva jums labiausiai patinka – kol nesate prie jos prisirišę.

...tad ar juodus plaukus turintys žmonės yra blogi? Kadangi šviesesnė spalva yra geriau dvasiškai (pvz., šviesos kelias ir tamsos kelias, šviesesnis reiškia aukštesnių vibracijų, ir t.t.), ar tai reiškia, kad šviesesnė oda, plaukai ir akys turi aukštesnius vibracinius dažnius nei tamsesni?

Žmonės yra daugiau nei jų fiziniai kūnai; jie yra sielos – gyvybės srautai. Žinoma, gyvybės srautai įsikūnija grupėmis, tačiau nebūtų teisinga sakyti, kad visi juodą odą ar juodus plaukus turintys žmonės yra blogi ar žemesnės dvasinės evoliucijos. Visose grupėse yra aukštus ir žemus pasiekimus turinčių būtybių, taip pat ir tarp šviesius plaukus ir šviesią odą turinčių žmonių. Ne visos blondinės yra geros, ir ne visos blondinės yra kvailos.

Tai tiesa, kad eterinėje ir dvasinėje karalijose spalvos yra labiau perregimos ir todėl šviesesnės. Tačiau tai tiesiog yra skirtumo tarp „materijos“ tankio pasekmė, kuomet bet kuri forma leidžia per ją persišviesti šviesai. Mėlynas objektas gali būti tiek pat neskaidrus kiek ir juodas. Kaip sakau savo mokyme, materiali visata buvo sukurta tam tikro lygmens tankume. Tame nėra nieko blogo.

Esmė ta, kad spalva tiesiog yra fizinė savybė, ir pati savaime ji nėra nei bloga, nei gera. Tiktai puolusi sąmonė priskiria spalvoms vertybinius vertinimus, vieną spalvą įvardindama kaip gerą, o kitą kaip blogą. Akivaizdu, kad Adolfas Hitleris su tuo nuėjo į kraštutinumą, ir visi žinome šios nesubalansuotos reakcijos pasekmes. Tad noriu stipriai paraginti dvasios ieškotojus pakilti virš bet kokių vertybinių vertinimų, susijusių su žmonių odos ar plaukų spalva. Tiesą sakant, noriu stipriai paraginti jus palikti bet kokį polinkį taikyti vertybinius vertinimus tiek kitiems žmonėms, tiek sau. Būtent tai mėginau paaiškinti prieš 2000 metų, kai sakiau:

Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų. (Mato 15,11)

Jūsų sąmonės būsena yra svarbesnė už jūsų veiksmus.

O gal tiesiog turime gyventi su tuo, ką gavome, kad ir kaip bjauru tai bebūtų?

Įdomus klausimas. Aukso Amžiuje, vis daugiau ir daugiau žmonių įgis suvokimą, kad protas turi galią materijai. Ir tai žmonėms iš tiesų leis pakeisti savo fizinę išvaizdą, naudojantis vien savo proto galiomis – bent jau tam tikrose ribose.

Pokytis sąmonėje, kuris atneš Aukso Amžių, būtent ir bus pripažinimas, kad neturite gyventi su tuo, ką gavote, įskaitant ir visa tai, ką matote visoje planetoje. Tad Aukso Amžius bus įkūnytas tik tuomet, kai kritinė masė žmonių priims sąmonę, kad „neprivalome gyventi su tuo, kaip viskas yra, nes turime teisę ir galią pakeisti dalykus.“

Šis pokytis sąmonėje jau prasidėjo, nors kol kas pagrindinė jo varomoji jėga buvo technologija. Ir vis dėlto, tai pradėjo pokytį kolektyvinėje sąmonėje, kuris atvers žmonių protus potencialui pakeisti dalykus, kurie dar visai neseniai būtų buvę laikomi žmonėms neįmanomi. Kai žmonės pradės suvokti, kad protas yra galingesnis už technologiją, imsite matyti sparčius pokyčius.

Šiuo atžvilgiu, net ir kosmetinė chirurgija padarė naudingą poveikį, kaip naudingą poveikį padarė ir, pavyzdžiui, kultūrizmas. Tuo nenoriu pasakyti, kad pakylėtųjų mokytojų mokiniai turėtų pradėti pirkti svarmenis, valgyti žalią mėsą ar trinti savo nuskustus kūnus aliejumi. Tiesiog sakau, kad bet kuri veikla, kuri meta iššūkį įsitikinimui, kad kažko neįmanoma pakeisti, iš tiesų gali padėti – nors kartais ganėtinai keistu būdu – atverti kolektyvinę sąmonę Aukso Amžiaus potencialui.

Tad ne, jums nereikia gyventi su tuo, ką turite. Tačiau mėgindami pakeisti tai, ką turite, turėtumėte atsižvelgti į mano čia išdėstytas mintis. Ir kaip ir visada, rekomenduoju pradėti nuo savo proto keitimo, prieš mėginant pakeisti kitus dalykus. Neprisirišimas visada yra ta savybė, kurią turėtumėte ugdytis.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels