Atleidimas iš tiesų yra jums patiems naudingiausias

TEMOS: Atleisdami save išlaisvinate – suvokite įstatymą, kad ką pasėsite, tą ir pjausite – paleiskite troškimą nubausti kitus – Dievui nereikalinga jūsų pagalba, patraukiant kitus žmones atsakomybėn – neatleisdami susisaistote su kitu žmogumi – siekite išsigydyti psichologines žaizdas – išgijimas atneša atleidimą – aktyvus atleidimas

Klausimas: Kokios būtų tavo mintys apie Atleidimą? Ar galime atleisti kitiems? Ar atleidimas turėtų būti nukreiptas tik į mus pačius, žinant, kad vienintelė nuodėmė yra baimės priėmimas vietoj meilės.

Atleidimas rymo,

Ir tyliai nieko nedaro,

Jis tik žvelgia

Ir laukia,

Ir neteisia.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Atleidimas yra viena iš labiausiai nesuprastų koncepcijų. Tikroji atleidimo prasmė yra „padaryti laisvu,“ tačiau dauguma žmonių paprasčiausiai nesupranta, ką jie padaro laisvu atleisdami. Jie mano, kad, atleisdami kažkam, kas juos sužeidė, jie kažkaip tai išlaisvina šį žmogų nuo atsakomybės ir leidžia jam nusprūsti nuo kabliuko. Tai paprasčiausiai nėra tiesa.

Biblijoje atrasite teiginį:

Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai rūstybei, nes parašyta: „Mano kerštas, Aš atmokėsiu“, – sako Viešpats (romiečiams 12,19).

Šis paprastas teiginys aprašo kosminį įstatymą, kuris tik iš dalies yra paaiškinamas Biblijoje. Rytų religijose šis įstatymas yra vadinamas Karmos dėsniu, ir mokslas jį žino kaip veiksmo ir atoveiksmio dėsnį. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, viskas, ką darote, yra daroma su Dievo energija. Kai sužeidžiate kitą žmogų, iškreipiate tam tikrą Dievo energijos kiekį. Dievas sukūrė objektyvų įstatymą, kuris užtikrina, kad bet koks iškreiptos energijos impulsas, kurį pasiunčiate į visatą, bus sugrąžintas jūsų gyvybės srautui. Kitaip tariant, nė vienas gyvybės srautas niekada negalės išvengti savo veiksmų pasekmių. Dauguma krikščionių nesupranta šio įstatymo išdavų, ir pagrindinė priežastis yra ta, kad mano mokymai apie karmą ir reinkarnaciją buvo tyčia pašalinti iš krikščionybės.

Tai yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl net ir daugelis krikščionių nesugeba iki galo atleisti tiems, kurie juos nuskriaudė – nors ir sakiau žmonėms atleisti septyniasdešimt septynis kartus. Jie tiesiog negali paleisti poreikio nubausti kitus ir laikyti juos atsakingais, o to priežastis yra ta, kad jie nesupranta, kaip Dievas gali atmokėti kitiems žmonėms. Dauguma žmonių pastebėjo, kad kai kurie žmonės įvykdo didelius žiaurumus, bet taip ir numiršta regimai nesulaukę už tai jokios bausmės. Paaiškinimas tam, žinoma, yra tai, kad jūsų iškreipta energija, jūsų karma ne visada bus sugrąžinta jums dabartiniame gyvenime. Tačiau neišvengiamai patirsite šios energijos sugrąžinimą. Dievo objektyvus įstatymas iš tiesų jums atmokės.

Kai suvokiate objektyvų karmos įstatymą, matote, kad Dievas nėra piktas ir teisiantis Dievas, stebintis kiekvieną jūsų daromą veiksmą, ir siekiantis nubausti jus, pasiųsdamas jus į pragarą. Jeigu krikščioniai iš tiesų suvoktų kosminį įstatymą, kad niekas negali išvengti savo veiksmų pasekmių, jie galėtų padaryti didelį progresą, įveikdami savo klaidingą ir stabmeldišką pikto Dievo įvaizdį.

O kas taip pat labai svarbu, jie taip pat galėtų padaryti didelį progresą, įveikdami stabmeldišką atleidimo koncepciją. Kai suvokiate, kaip veikia Dievo įstatymas, matote, kad neturite absoliučiai jokios būtinybės nubausti kitą žmogų ar kažin kokiu būdu laikyti jį atsakingu. Kitaip tariant, daugelis žmonių mano, kad, laikydami nuoskaudą kitam žmogui, jie tariamai padeda palaikyti šį žmogų atsakingą už jo veiksmus. Kai suvokiate Dievo įstatymą, matote, kad tai yra absoliučiai nebūtina. Dievas kuo puikiausiai pats sugeba patraukti kiekvieną žmogų atsakomybėn už jo veiksmus, ir Dievui nereikalinga jūsų pagalba tai daryti.

Atskira problema yra būtinybė apsaugoti kitus žmones nuo tų, kurie pakartotinai vykdo piktavališkus veiksmus, ir išsamiau apie tai kalbėjau kitur.

Esmė ta, kad, jeigu tikite, jog Dievas nesugeba patraukti kito gyvybės srauto atsakomybėn, ir kad todėl jums reikia laikyti nuoskaudą ar netgi imtis veiksmų kitam žmogui nubausti, tuomet iš tiesų manote žinantys geriau už Dievą, arba įsivaizduojate save kerštaujančiu Dievo angelu. Šie įsitikinimai yra klaidingi ir pavojingi jūsų dvasiniam augimui.

Paprastas faktas yra toks, kad, kai laikotės negatyvaus įvaizdžio arba negatyvių jausmų kitam žmogui, sukuriate tarp savęs ir jo energetinį ryšį. Jeigu pamąstytumėte apie tai logiškai, galėtumėte užduoti sau klausimą, koks racionalus žmogus norėtų susikurti energetinį ryšį tarp savęs ir jį sužeidusio žmogaus? Akivaizdu, jog nė vienas apsišvietęs žmogus nenorėtų to daryti. Norėtumėte visiškai išsilaisvinti nuo kito žmogaus, idant galėtumėte judėti savo gyvenime pirmyn pozityvia kryptimi. Raktas į jūsų asmeninę laisvę yra visiškai atleisti kitam žmogui. Esmė ta, kad, atleisdami kitam, iš tiesų išlaisvinate save.

Puikiai žinau, kad kai kurie žmonės buvo taip giliai kitų sužeisti, jog jų sielos indas yra patyręs fragmentaciją ir jie turi gilius randus savo psichikoje. Kaip paaiškinau kituose skyreliuose, tokių žaizdų gyvybės sraute arba tokių emocinių randų paprasčiausiai neįmanoma išgydyti akimirksniu. Tad nesakau, kad kiekvienas žmogus, kuris buvo sužeistas kitų, turėtų sugebėti akimirksniu atleisti jį sužeidusiam žmogui.

Jeigu buvote giliai sužeisti, turėtumėte pasinaudoti atitinkamais įrankiais, kad išgydytumėte savo gyvybės srautą arba savo emocinį kūną nuo visų žaizdų. Tuo noriu pasakyti, kad šio proceso eigoje pasieksite tašką, kuomet tolesnis gydymas taps neįmanomas, kol iki galo neatleisite kitam žmogui. Galėtume sakyti, kad visiškas atleidimas yra aukščiausia gydymo proceso išdava. Tačiau tiems, kurie sugeba (iš dalies) atleisti nuo pat pradžių, tai taip pat gali būti geriausia įmanoma gydymo proceso pradžia.

Tad, trumpai tariant, jeigu jums tikrai rūpi jūsų dvasinis progresas, tuomet iš tiesų turėtumėte atleisti kitiems. Taip pat turėtumėte atleisti sau ir turėtumėte atleisti Dievui už bet kokias skriaudas, padarytas jums Dievo, religinių institucijų ar žmonių, dariusių tai Dievo vardu.

Sakai, kad „vienintelė nuodėmė yra baimės priėmimas vietoj meilės.“ Esi teisingame kelyje su šiuo teiginiu, tačiau aš sakyčiau, kad vienintelė nuodėmė yra atskirties jausmas nuo savojo šaltinio, atskirties jausmas nuo meilės. Būtent šis atskirties jausmas pagimdo baimę, o iš baimės atsiranda visos nuodėmės.

Tavo poema yra graži, tačiau atleidimas taip pat turi ir aktyvią pusę. Negalite tiesiog laukti, kol atleidimas tiesiog magiškai įvyks. Turėtumėte paruošti dirvą atleidimui įvykti, išsigydydami savo žaizdas ir pakylėdami aukštyn savo supratimą. Nenustokite siekę supratimo, kol įgysite intuityvią įžvalgą, kuri jums akimirksniu leis suprasti, kad atleidimas iš tiesų yra jums patiems naudingiausias. Staiga pamatysite, kad visiems ir už viską atleisdami, išlaisvinate save nuo grandinių, kurios laiko jus įkalintus savo susikurtame proto kalėjime ir materialiame Žemės planetos kalėjime.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2004 Kim Michaels