Fundamentalus mokymas apie santuoką ir skyrybas

TEMOS: Šiandien žmonėms reikia racionalaus Dievo įstatymų supratimo – žmonės maištauja prieš tradiciją, nesiekdami gilesnio supratimo – dvasinis santuokos supratimas – balansuokite karmą ir spręskite savo psichologines problemas – kodėl pasirinkote savo antrąją pusę – neišsiskirkite per anksti – jausmas, kad jums priklauso kažką gauti – naudojimasis partneriu kaip pretekstu, pateisinant nenorą augti – ego priežastys nutraukti santuoką – visose santuokose reikalingas darbas – skyrybos senesniais laikais ir dabar – kai dvasinis tikslas pasiektas, skyrybos gali būti teisėtas pasirinkimas – ką reikia padaryti prieš skiriantis – aukštesnis potencialas santuokai – melas, kad neradote tinkamo partnerio – niekada nesiskirkite norėdami pabėgti

Klausimas: Ar monogamija tinka mūsų visuomenei? Anksčiau buvo visuotinai priimta laikytis santuokos įžadų, tačiau ką daryti tuomet, jeigu dvasinis ryšys tarp partnerių su laiku nutrūksta, arba jo iš viso nebuvo – o galbūt dar blogiau, vienas iš partnerių jaučiasi prisirišęs prie savo antrosios pusės, kai tuo tarpu kitas šio ryšio visiškai nejaučia?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Kaip sakai, anksčiau buvo visuotinai priimta laikytis santuokos įžadų. Daugelis krikščionių faktą, kad taip nebėra, laiko ženklu, jog su laiku moralės normos vis labiau pakrinka. Tačiau šioje situacijoje egzistuoja gilesnis supratimas.

Kaip paaiškinu viename iš savo atsakymų į klausimus, žmonija yra keliama į aukštesnės sąmonės lygį. Dabartiniame amžiuje žmonės turėtų, idealiu atveju, įgyti racionalesnį Dievo įstatymų supratimą, idant, naudodamiesi šiais įstatymais, galėtų sąmoningai ir savanoriškai harmonizuotis su Dievo tikslu.

Deja, kaip paaiškinu šioje svetainėje, tradicinė krikščionybė nepasiekė savo aukščiausio potencialo ir todėl krikščionybė nesugebėjo žmonėms duoti gilesnio Dievo įstatymų supratimo. Vietoj to, krikščionybė įleido šaknis į baime paremtą gyvenimo supratimą, mėgindama apginti praeities doktrinas, užuot nešusi aukštesnį žinojimą ateičiai.

Dėl to dabar turite situaciją, kurioje vis didėjantis skaičius žmonių paprasčiausiai nebegali pasitenkinti aklu tikėjimu. Jie negali aklai sekti Dievo įstatymais. Tačiau kadangi jiems niekas niekada nedavė tikrojo supratimo apie kelią į Kristiškumą, dažniausiai jie atsiduria situacijoje, kurioje, maištaudami prieš bažnytines dogmas ir taisykles, nepakeičia jų aukštesniu supratimu, kuris ateina, keliaujant keliu į Kristiškumą.

Daugelis žmonių dabar įpuolė į tokią sąmonės būseną, kurioje jie atmeta senas taisykles, tokias kaip santuokų įžadai, manydami, kad viskas leidžiama. Kitaip tariant, tai kas malonu, negali būti bloga. Tai paskatino daugelį žmonių, tame tarpe ir daugelį iš tiesų dvasingų žmonių, turinčių potencialą įkūnyti Kristiškumą, susikoncentruoti į dualistinį protą ir žmogiškąjį ego, užuot susikoncentravus į Kristaus AŠ ir AŠ ESU Esatį. Todėl santuokoje jie nemato jokio dvasinio tikslo ir dažnai nutraukia santuoką, skatinami žemesnių motyvų. Tad leiskite man dabar pamėginti pateikti jums aukštesnį santuokos ir santuokos įžadų reikšmės supratimą.

Kaip paaiškinu šioje svetainėje, į gyvenimą galima žvelgti kaip į dvasinį kelią, vedantį link Kristaus sąmonės. Kai priimate šį požiūrį į gyvenimą, suvokiate, kad viskas, kas jums nutinka, yra galimybė augti. Kiekviena situacija, su kuria susiduriate, kiekvienas pasirinkimas, kurį padarote, jus arba priartins žingsneliu prie Kristaus sąmonės, arba žingsneliu nuo Kristaus sąmonės nutolins.

Kiekvienoje situacijoje dažniausiai yra du elementai. Vienas iš elementų yra tai, kad situacija suteikia jums galimybę subalansuoti karmą iš praeities, šitaip išsilaisvinant iš iškreiptos energijos naštos. Kitas elementas yra tai, kad situacija suteikia jums galimybę sužinoti kažką apie save ir apie blokus savo psichikoje, kurie jums trukdo įkūnyti Kristiškumą.

Perkėlę tai į santuoką, pamatote, kad santuoka yra nuostabi galimybė subalansuoti karmą su kitu žmogumi. Santuoka taip pat yra didžiulė galimybė sužinoti apie savo asmeninius ribotumus, kad galėtumėte išlaisvinti savo psichiką nuo blokų, stovinčių tarp jūsų ir Kristiškumo. Jeigu iš tiesų esate pasišventę dvasiniam augimui, pamatysite, jog santuoka nėra vien dėl malonumo ar dėl patogumo. Tai iš tiesų yra galimybė įveikti savo karminius ir psichologinius ribotumus, kad galėtumėte žengti didelį žingsnį link asmeninio Kristiškumo.

Galiu jus užtikrinti, kad beveik nėra nė vienos santuokos Žemėje, kurioje esančių žmonių nesaistytų karmos ryšiai. Kitaip tariant, turėtumėte priimti, kad jus su antrąja puse sieja karma, ir todėl santuoka yra galimybė subalansuoti šią karmą ir laimėti savo laisvę. Taip pat galiu jus užtikrinti, kad kiekviena santuoka suteikia jums galimybę atskleisti savo psichologinius defektus, kad galėtumėte sąmoningai su jais susitvarkyti ir visam laikui jų atsikratyti.

Tiesą sakant, galiu jus užtikrinti, kad dauguma žmonių pasirenka savo sutuoktinį prieš ateidami į įsikūnijimą. Ir dauguma gyvybės srautų savo pasirinkimą daro remdamiesi tuo, kuris partneris jiems suteiks geriausią galimybę subalansuoti karmą ir išrišti mazgus jų psichikoje. Kitaip tariant, išorinė trauka jūsų sutuoktiniui tiesiog atspindi gilesnį vidinį žinojimą, kad jūs iš tiesų norite subalansuoti savo karmą su šiuo žmogumi ir norite išmokti pamokas, kurias galite išmokti būdami santuokoje su šiuo asmeniu.

Kai priimate šį požiūrį į santuoką, suvokiate, jog jokiu būdu nenorėtumėte nutraukti santuokos, kol nesate pasiekę savo dvasinio tikslo, dėl kurio susituokėte. Kitaip tariant, nenorėtumėte nutraukti savo santuokos, kol su savo antrąja puse turite nesubalansuotos karmos. Ir nenorėtumėte nutraukti santuokos, kol neišmokote visų psichologinių pamokų, kurias galite išmokti iš to asmens. Jeigu santuoką nutrauksite, tos problemos paprasčiausiai persikels į jūsų sekančius santykius.

Kai turite šį gilesnį suvokimą apie dvasinę santuokos reikšmę, imate matyti, kad daugelis žmonių nutraukia santuoką, nesubalansavę visos karmos ir neišmokę savo pamokų. Tiesą sakant, daugelis žmonių prisidaro tik dar daugiau karmos ir sutvirtina savo psichologinius defektus, užuot juos panaikinę.

Tai iš dalies nutinka dėl to, kad žmonės nesuvokia dvasinės santuokos pusės, tačiau taip pat ir dėl to, kad jie pernelyg susikoncentruoja žemesniajame aš ir jo egoistiniuose noruose bei troškimuose. Daugelį žmonių tai paskatina jausti negatyvius jausmus savo partneriui. Vienas dažniausiai jaučiamų jausmų yra jausmas, kad jums priklauso kažką gauti iš savo partnerio. Ir tai tiesa, nes jums iš tiesų priklauso kažką gauti iš savo partnerio – būtent galimybę subalansuoti karmą ir išspręsti savo psichologines problemas. Tačiau ši dovana yra kiekvienoje santuokoje – jei tik esate atviri ją gauti.

Deja, daugeliui žmonių nutinka taip, kad jie susikoncentruoja į žemesniuosius žmogiškojo ego troškimus. Todėl jie pradeda jausti, jog jiems priklauso kažką gauti iš savo partnerio, ir kai partneris jiems to neduoda, jie pasijunta apgauti. Jie ima jausti, jog su jais elgiamasi neteisingai, ir, užuot prisiėmę atsakomybę už savo asmeninį kelią, jie ima kaltinti partnerį. Akivaizdu, kad, vos tik pradedate kažką kitą kaltinti, jūsų dvasinis augimas neišvengiamai sustoja.

Kaip paaiškinu šioje svetainėje, viskas sukasi aplink jūsų laisvą valią. Vienintelis dalykas, galintis padėti jums palypėti laipteliu aukštyn savo asmeniniame kelyje, yra tai, kad jūs prisiimtumėte atsakomybę už savo dabartinę situaciją ir padarytumėte aukščiausią įmanomą pasirinkimą toje situacijoje. Kai tik pradedate kaltinti savo sutuoktinį dėl to, kad neaugate, ar dėl to, kad jaučiate nepasitenkinimą, atsisakote prisiimti atsakomybę, ir todėl negalite daryti pasirinkimų, kurie padėtų jums augti.

Ir šių pasirinkimų negalite daryti todėl, kad sugebėjote įsistumti save į tokią sąmonės būseną, kurioje galvojate, kad būtent kitas žmogus turi padaryti tam tikrus pasirinkimus. Ir tuomet manote, kad, kol jūsų partneris nepasikeis, tol ir jūs negalėsite pasikeisti. Ir tai, žinoma, yra didžiausias žmogiškojo ego melas, ir būtent šiuo melu naudosis jūsų ego – jūsų vidinis priešas – ir tamsos jėgos – išorinis priešas – savo mėginimuose įkalinti jus dabartinėje proto būsenoje ir neleisti jums žengti sekančio žingsnio savo asmeniniame kelyje.

Tiesiog mėginu čia paaiškinti, kad bet kokia santuoka, kad ir kokia nenusisekusi ji gali atrodyti iš ego perspektyvos, suteikia jūsų gyvybės srautui galimybę augti. Jeigu nusprendėte su žmogumi susituokti, turėtumėte priimti faktą, kad jūsų gyvybės srautas turėjo labai geras dvasines priežastis, dėl kurių pastūmėjo jūsų išorinį protą priimti šį sprendimą.

Turėtumėte priimti, kad jūsų gyvybės srautas iš tiesų nori subalansuoti visą karmą su tuo žmogumi ir išmokti tam tikras pamokas iš šios santuokos. Todėl, kol šie, vidiniai tikslai nėra pasiekti, jūs iš tiesų tik pakenktumėte savo dvasiniam augimui, nutraukdami santuoką. Ypač pavojinga nutraukti santuoką dėl to, kad jūsų žmogiškasis ego yra nusivylęs tuo, ką jis suvokia kaip jūsų partnerio ydas. Šitaip jūs tik dar labiau įstrigsite ego gniaužtuose ir apsunkinsite savo augimą. Esmė, kurią noriu pasakyti, yra ta, kad, jeigu davėte santuokos įžadus, turėtumėte įvykdyti šiuos įžadus, išlikdami ištikimi savo antrajai pusei ir uoliai dirbti, balansuodami savo karmą ir mokydamiesi savo pamokas.

Klausi, kas turėtų įvykti, jeigu dvasinis ryšys tarp partnerių dingsta arba nuo pat pradžių jo nebuvo. Kaip sakiau, visada egzistuoja dvasinis santuokos tikslas. Tai nebūtinai turi reikšti, kad partneriai jaučia dvasinę bendrystę ar net ir abipusę meilę bei pagarbą. Santuoka gali atrodyti labai nenusisekusi iš išorinės perspektyvos, tačiau ji vis tiek gali suteikti galimybę subalansuoti karmą ir išspręsti psichologines problemas.

Tad būtų gerai, jeigu į santuoką žiūrėtumėte turėdami aiškią intenciją įvykdyti šiuos du tikslus. Tai jums žymiai palengvins bet kokią santuoką ir neišvengiamus nusivylimus, kurie kyla iš praktiškai bet kokių žmogiškų santykių. Tai taip pat padidins tikimybę, kad jūs ir jūsų antroji pusė palaipsniui galėsite subalansuoti karmą ir išspręsti savo psichologines problemas. Šitaip jūs pamažu galėsite pradėti iš tiesų vienas kitą palaikyti ir įgysite artimesnę dvasinę bendrystę. Kitaip tariant, jokia santuoka nebus sėkminga, jeigu nuoširdžiai nesistengsite, kad ji būtų sėkminga.

Tačiau, visa tai pasakius, tiesa ta, kad gali ateiti toks momentas, kai santuoka nebetarnauja dvasiniam tikslui. Tuo atveju, abiejų partnerių dvasiniam augimui gali būti naudinga nutraukti santuoką ir judėti toliau. Suprantu, jog tai šokiruos daugelį krikščionių, kurie iš karto prisimins mano pasakytus žodžius apie skyrybas Biblijoje. Todėl leiskite man tai paaiškinti išsamiau.

Visų pirma, bet koks dvasinis mokymas yra pritaikytas žmonių, kuriems jis duodamas, sąmonei. Kai pasirodžiau prieš 2000 metų, daugelis vyrų išsiskirdavo su savo žmonomis, kai jos jiems nebeatrodydavo jaunos ir patrauklios. Jie tuomet į žmonas sau pasiimdavo jaunesnę moterį, galinčią patenkinti jų seksualinius troškimus. Dėl anais laikais egzistavusių socialinių sąlygų, moteriai buvo beveik neįmanoma pačiai užsidirbti pragyvenimui. Todėl daugelis tokių moterų neturėjo kitos išeities kaip tik pasukti prostitucijos keliu, kuri buvo laikoma nuodėme ir visuomenės labai smerkiama.

Ši situacija aiškiai atspindi, kokioje išnaudojamoje padėtyje moterys buvo daugelyje kultūrų tūkstančius metų. Daugelis vyrų moteris laikė naudingu daiktu, kuriuo galėjo nusikratyti, jam nustojus tenkinti jų poreikius. Stengdamasis atkurti teisėtą moterų rolę, kaip paaiškinu kitur, turėjau labai stipriai pasisakyti prieš skyrybas. Tai dariau, iš dalies norėdamas apsaugoti moteris, ir iš dalies, norėdamas padėti vyrams nesusikurti karmos moterų išnaudojimu, kuri tik dar labiau pagilintų disbalansą tarp jų pačių moteriškos ir vyriškos prigimties apsektų ir sustabdytų jų dvasinį augimą.

Šiandieniniame pasaulyje turite situaciją, kuomet moteris pati gali užsidirbti pragyvenimui be vyro. Taip pat turite įstatymus, ginančius moterų teises po skyrybų, ir turite daugiau socialinių paslaugų. Todėl nebėra teisinga sakyti, kad skyrybos prieštarauja Dievo įstatymams ar mano įsakymams. Įmanomos teisėtos skyrybos, kai santuoka nebeatlieka savo dvasinės paskirties. Tai ypač galioja tuo atveju, kai santuokoje egzistuoja emocinė ar fizinė prievarta. Šiuo atžvilgiu, kliudymas žmogui dvasiškai augti yra aukščiausia prievartos forma.

Tačiau privalau žmones perspėti, kad dauguma šiandien įvykstančių skyrybų nėra teisėtos dvasine prasme. Dauguma žmonių užsinori skirtis, nes jų ego verčia juos jausti nusivylimą santuoka, kaip paaiškinau prieš tai. Todėl skyrybos yra rimtas sprendimas, kurį reikėtų priimti tik ilgai ir labai gerai viską apsvarsčius, ir būtų gerai, jeigu tai ateitų kaip intuityvus apreiškimas iš jūsų Kristaus AŠ.

Labai rekomenduoju, kad kiekvienas žmogus, mąstantis apie skyrybas, pirmiausia imtųsi žingsnių užtikrinti, jog jo santuoka įvykdė visus dvasinius tikslus. Į tai įeitų Violetinės Liepsnos panaudojimas sudeginti visai karmai, ir į tai taip pat įeitų, jog padarėte viską, kas įmanoma, idant išmoktumėte savo psichologinių problemų pamokas. Į tai taip pat turėtumėte įtraukti įvairias santuokos konsultacijas ir terapijas, ir turėtumėte dėti nuoširdžias pastangas santuokos sėkmei pasiekti. Taip pat norėčiau paskatinti žmones atlikti 33-dienų vigilę ir siekti įsiklausyti į savo Kristaus AŠ, prieš priimant galutinį sprendimą.

Dabar norėčiau pakomentuoti ištrauką iš Mato evangelijos, 19 skyriaus:

3 Tuomet pas jį atėjo fariziejų. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“
4 Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį,
5 Ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu?
6 Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“.

Pagrindinis teiginys čia yra tas, kad žmogus neturėtų perskirti to, ką Dievas sujungė. Vidinė šio teiginio prasmė yra ta, kad neturėtumėte leisti savo žmogiškajam ego ir dualistiniam protui pastūmėti jus į skyrybas su savo antrąja puse, kol santuoka neatliko savo dvasinės paskirties, kurią nustatė jūsų gyvybės srautas. Kitaip tariant, aukštesnė valdžia, (kurią aš vadinau Dievu), tai reiškia, jūsų gyvybės srautas, pasitaręs su savo dvasiniais mokytojais, suvedė jus su jūsų antrąja puse tam tikram tikslui. Turėtumėte ištikimai šiam tikslui tarnauti, kol jis bus įvykdytas. Ir neturėtumėte leisti savo žemesniajam protui ir šio žemesniojo proto, (kurį aš vadinau žmogumi), troškimams sukliudyti išpildyti jūsų santuokos dvasinį tikslą.

Taip pat atkreipkite dėmesį, jog vyras ir žmona gali tapti vienu kūnu. Tikroji dvasinė šio teiginio reikšmė yra ta, kad vyras ir žmona turi potencialą pasiekti aukštesnės vienybės būseną – vidinę, dvasinę vienybę. Jeigu abu partneriai uoliai stengsis išspręsti savo karmą ir psichologines problemas, jie gali padėti vienas kitam pasiekti pusiausvyrą tarp vyriško ir moteriško savo esybės aspektų. Kai ši pusiausvyra yra pasiekta individualiame lygmenyje, abu partneriai gali pasiekti daug aukštesnę vienybę nei įprastai. Tai atveda prie žymiai didesnės pilnatvės ir tikslo pajautimo santuokoje. Ši vienybė tarp vyro ir žmonos reprezentuoja vienybę tarp gyvybės srauto ir dvasinio aš. Ši vienybė iš tiesų gali padėti abiem parteriams pasiekti tą vidinę vienybę, ir todėl santuoka, kuri pasiekė savo aukščiausią potencialą, gali labai pagreitinti abiejų partnerių dvasinį augimą.

Noriu aiškiai pasakyti, kad ne kiekviena santuoka gali pasiekti šią aukštesnę vienybę. Tačiau taip pat turiu jums pasakyti, jog dauguma santuokų turį šį potencialą. Kitaip tariant, labai dažnai žmonės patiria nusivylimą ankstyvaisiais santuokos metais. Šis nusivylimas kyla dėl to, kad kiekvienas žmogus jaučiasi nepilnavertis ir tikisi, kad jo partneris užpildys juose esančią tuštumą. Kai jaučiate tuštumą, labai lengva patikėti ego melu, kad tiesiog dar neradote tinkamo partnerio. Ir jei tik rastumėte tinkamą partnerį, iš karto patirtumėte vedybinę palaimą.

Tačiau tai yra melas. Galite būti vedę savo liepsną dvynę, tačiau kol egzistuoja karma ir neišspręstos psichologinės problemos, palaima tiesiog nėra įmanoma. Dauguma sutuoktinių turi potencialą patirti tikrą pilnatvę. Tačiau šią pilnatvę galima patirti tik tuomet, kai kiekvienas iš sutuoktinių yra pasiekęs individualią pilnatvę, tai reiškia, jog abu subalansavo tam tikrą karmos kiekį ir išsprendė bent jau dalį psichologinių problemų.

Esmė, kurią noriu pasakyti, yra ta, kad egzistuoja situacijos, kuriose turėtumėte nutraukti santuoką, norėdami, kad vyktų tolesnis abiejų partnerių dvasinis augimas, ar bent jau to partnerio, kuris domisi dvasiniu augimu. Tačiau būtų labai išmintinga nuoširdžiai ir iš visos širdies pasistengti pasiekti aukščiausią santuokos potencialą, prieš nusprendžiant skirtis. Jeigu paliksite vieną partnerį, neišsprendę savo psichologinių problemų, tikėtina, jog pritrauksite kitą partnerį, kuris jumyse iškels tas pačias neišspręstas psichologines problemas. Tik tikėtina, jog jūsų antrasis partneris gali tai daryti dar ekstremalesniu būdu, nei jūsų pirmasis partneris. Tai kodėl tuomet nepabandžius išspręsti to su savo pirmuoju partneriu? Kai būsite išsprendę savo psichologines problemas, gali būti protinga, judėti toliau. Tačiau, kai jau būsite išsprendę savo psichologines problemas, jūsų pirmoji santuoka gali pradėti teikti jums tiek daug džiaugsmo, jog nebematysite jokio reikalo judėti toliau.

Kitaip tariant, niekada neturėtumėte skirtis vien dėl to, kad jūsų ego nori pabėgti nuo kažko, kas jam atrodo nepakankamai gera. Nėra prasmės gainiotis vedybinę vaivorykštę, nes, galiu jus užtikrinti, jog po ja nerasite jokio aukso puodo. Skirtis turėtumėte tik tuomet, kai žinote, giliu, vidiniu žinojimu, kad laikas judėti toliau prie kažko geresnio tikrąja, dvasine prasme.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2004 Kim Michaels