Petro pavyzdys ir Pauliaus vaidmuo

TEMOS: Petras sukompromitavo savo Kristiškumą – katalikų bažnyčia taip pat susikompromitavo, norėdama įtikti imperatoriui – Paulius buvo pasiryžęs keistis – Paulius suprato kai kuriuos mano vidinius mokymus

Klausimas: Pirmiausia norėčiau padėkoti Kimui ir tau už šią svetainę. Aš, kaip ir Kimas, visada buvau ieškotojas ir nuo pat vaikystės jaučiau visus tuos dalykus, kuriuos jautė jis. Aš taip pat jaučiu ypatingą ryšį su Tėvu ir su Tavimi, kuriam negali prilygti jokia bažnyčia. Skaičiau tekstą „Sekite manimi, ne Petru“, ir tu mokai, kad mes neturėtume sekti Petro pavyzdžiu. Vietoj to, mes turėtume sekti Pauliaus pavyzdžiu. Tačiau aš visada maniau, kad būtent Paulius yra labiau atsakingas už tai, kaip krikščionybė žiūri į tavo mokymus. Gal galėtum plačiau nušviesti naudingus Pauliaus rolės aspektus, kad aš ir kiti, panašų požiūrį turintys skaitytojai, galėtume geriau tai suprasti.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Noriu paraginti jus visada laikytis savo vidinio ryšio su Dievu ir manimi. Iš tiesų, nėra tokios bažnyčios, kuri galėtų prilygti tiesioginiam vidiniam ryšiui su jūsų Kristaus AŠ ir pakylėtaisiais mokytojais. Didžiausia šioje planetoje nutikusi tragedija yra tai, kad tokiai daugybei žmonių išorinė religija išstūmė vidinį ryšį.

Pagrindinis diktavimo apie Petrą tikslas yra parodyti žmonėms, jog dėl to, kad Petras išsigynė savo vienovės su manimi, savo vienovės su vidiniu Kristumi, oficialioji arba tradicinė krikščionybė nuo pat pradžių buvo įstatyta į netinkamas vėžes. Petro sprendimo esmė buvo ta, kad jis buvo pasiruošęs daryti kompromisą su savo dvasiniais principais, jis buvo pasiruošęs daryti kompromisą su savo Kristiškumu, kad išvengtų šio pasaulio spaudimo.

Norėjau parodyti šiuolaikiniams krikščionims, kad nuo pat pradžių ši tendencija turėjo labai didelį poveikį krikščionybei. Akivaizdžiausiai šis poveikis pasimatė ir atnešė didžiausią žalą po Romos imperatoriaus Konstantino atsivertimo. Ilgą laiką buvusi smarkiai persekiojama mažuma, staiga krikščionių religija įgavo valdžios pripažinimą ir Romos Imperijos karinės galios paramą. Beveik akimirksniu bažnyčia, kuri tapo Romos Katalikų Bažnyčia, perėjo į būseną, kurioje buvo pasiruošusi daryti kompromisus su savo dvasiniais principais ir pasiduoti spaudimui, daromam šio pasaulio jėgų, kurias įkūnijo vienas po kito besikeičiantys Romos imperatoriai. Kitaip tariant, bažnyčia buvo pasiruošusi tiesos kompromisui, kad išlaikytų Romos valdžios paramą.

Aš vyliausi, kad, supratę šią įvykusią tragediją, daugelis šiuolaikinių krikščionių pamatys būtinybę imtis radikalių pokyčių, sugrįžti prie mano vidinio mokymo tiesos ir transcenduoti praeityje padarytus kompromisus. Paulių panaudojau kaip pavyzdį šiame kontekste, nes jis aiškiai parodė savo pasiryžimą atlikti savyje šiuos radikalius pokyčius. Paulius buvo labai religijai atsidavęs žmogus, ir, kaip žinote, jis persekiojo ankstyvuosius krikščionis. Ir nors aš pasirodžiau Pauliui labai galingoje vizijoje, nebuvo jokių garantijų, kad šią viziją jis priims kaip tikrą. Jis lengvai galėjo atmesti ją kaip haliucinaciją ar kaip Velnio darbą.

Paulius turėjo nemenką statusą ir reputaciją savo bendruomenėje. Palikti savo ankstesnįjį kelią, palikti savo tradicinį žydų tikėjimą ir skelbti krikščionybę – jam tai buvo labai didelis žingsnis. Paulius turėjo atlaikyti ne tik išorinio pasaulio spaudimą, jis taip pat turėjo atlaikyti iš jo paties psichikos kylančių puikybės ir kitų žmogiškų emocijų spaudimą. Šis spaudimas buvo daug didesnis už riziką, su kuria susidūrė Petras, kai išsigynė savo vienovės su manimi. Tačiau, nepaisant šio spaudimo, Paulius buvo pasirengęs visiškai pasikeisti ir priimti Kristaus tiesą bei realybę.

Būtent šį pavyzdį norėjau parodyti šiuolaikiniams krikščionims, tikėdamasis, kad tai juos įkvėps panašiai atsiversti ir atvirai pripažinti, jog tradicinė krikščionybė taip toli nutolo nuo mano tikrojo mokymo, kad beveik nėra žodžių tai apsakyti. Aš viliuosi, kad kai kurie šiuolaikiniai krikščionys bus pasirengę patirti panašų atsivertimą, kokį patyrė Paulius, ir atvirai pripažins būtinybę sugrąžinti krikščionybę atgal į harmoniją su mano vidinio mokymo tiesa ir realybe.

Tad būtent šiame kontekste ir dėl šio tikslo norėjau paskatinti žmones sekti Pauliumi. Sutinku su tavimi, kad Paulius padarė didelį poveikį krikščionybei. Tačiau turiu jums pasakyti, kad Pauliaus padarytas poveikis krikščionybei iš tiesų yra paremtas atskiestu ir klaidingai suprastu Pauliaus mokymu. Nors Paulius ne iki galo suprato mano mokymą ir misiją, o be to jį stipriai veikė aplinka, iš kurios jis buvo kilęs, jis iš tiesų labai giliai suprato esminius mano žinios elementus. Užuominas apie šią žinią netgi galite rasti jo laiškuose bei kituose raštuose.

Pavyzdžiui, Paulius kalbėjo apie kūnišką protą ir prigimtinį žmogų. Jis kalbėjo apie būtinybę nusimesti senąjį žmogų, dualistinį protą, ir apsivilkti naująjį, Kristaus proto žmogų. Be to jis išsakė šiuos žodžius: „Tebūna šis protas jumyse, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje.“ Todėl Paulius suprato mano žinios esmę, kad visi žmonės turi potencialą pasiekti Kristaus sąmonę.

Deja, kaip esu tikras patys matote, dauguma krikščionių, tiek senųjų laikų, tiek ir šiuolaikinių, nesuprato Pauliaus mokymo. Labai mažai šiuolaikinių krikščionių supranta tikrąją, mano ką tik išsakytos minties esmę, nors Paulius aiškiai suprato būtinybę sekti mano pėdomis. Dėl to nėra labai ko stebėtis, nes ne visi mano mokiniai suprato šią mano žinios dalį. Kaip mėginau paaiškinti, ir pats Petras pilnai nesuprato ir nepripažino būtinybės sekti manimi iki galo. Iš to, tiesą sakant, ir kilo tam tikri nesutarimai tarp Petro ir Pauliaus.

Tiesiog noriu pasakyti, kad, jeigu šiuolaikiniai krikščionys pasektų Pauliaus pavyzdžiu ir atliktų radikalius pasikeitimus savo požiūryje į krikščionių tikėjimą, būtų galima daug ką pasiekti. Ir jeigu jie tuomet pasistengtų suprasti vidinę Pauliaus žinią ir vidinę Kristaus žinią, pasiekti būtų galima dar daugiau. Tiesą sakant, jeigu šiuolaikiniai krikščionys pasistengtų užmegzti tiesioginį asmeninį ryšį su savo Kristaus AŠ ir dvasine karalija, vis dar turėtume šansų atkurti krikščionybės pirminį tyrumą, šitaip prisidėdami prie mano pirminio tikslo ir vizijos šiai planetai įgyvendinimo.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels