Pinigų keitėjų stalų išvartymas

TEMOS: Pinigų keitėjai simbolizavo tai, kas buvo blogai su judaizmu – vidinis Jėzaus kelias, išorinis tradicinės religijos kelias – godumas Šventykloje – žmogiškas pyktis ir šventoji rūstybė – Kristus meta iššūkį antikristui – nėra priežasčių apgailestauti – klaidos yra eksperimentai, kurie nedavė trokštamo rezultato

Klausimas 1: Mokytojau Jėzau: Kodėl tu išvartei pirklių stalus sinagogoje?

Klausimas 2: Mielas Jėzau, ar apgailestauji dėl išvartytų stalų Šventykloje ir savo išlieto pykčio? Ir jeigu taip, ar buvai padaręs kokių nors veiksmų įsikūnijime, į kuriuos dabar žvelgdamas atgal matai, jog tai buvo klaidos?

Citata iš Morkaus, 11 skyriaus:

15 Jie atėjo į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus
16 ir neleido nešti prekių per šventyklą.
17 Jis mokė, sakydamas jiems: „Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’? O jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ „.
18 Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai tarėsi, kaip Jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo didžiai nustebinti Jo mokymo.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Kaip paaiškinau kitur, situacija su pinigų keitėjais nutiko laikotarpiu, kai patyriau labai intensyvų vidinio augimo procesą, įsisąmonindamas savo dvasines galias ir misiją. Ne visada buvau visiškoje harmonijoje ir pusiausvyroje, dėl labai greitos akceleracijos ir spaudimo iš pasaulio, kuris mane slėgė tuo laiku. Todėl kartais iš tiesų reaguodavau intensyvesnėmis emocijomis nei būdavo būtina toje situacijoje.

Kodėl išvarčiau pinigų keitėjų stalus? Nes jie simbolizavo visa tai, kas buvo blogai su oficialiąja žydų religija. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, atėjau pademonstruoti vidinį kelią į asmeninį Kristiškumą. Oficialioji žydų religija tapo pačia šio kelio antiteze. Religiniai autoritetai skelbė išorinį kelią, teigdami, kad vienintelis kelias į išganymą eina per išorinę religiją. Tai atvedė prie subtilios sąmonės būsenos, skatinusios daugelį žmonių tikėti, kad, laikydamiesi išorinių šventyklos autoritetų nustatytų taisyklių, jie, tikrąja to žodžio prasme, galės nusipirkti bilietą į dangų.

Pinigų keitėjai pardavinėjo savo prekes ir žmonės manė, kad, jeigu jie jas pirks ir gausiai aukos, galės prisigerinti Dievui ir nusipirkti savo išganymą. Akivaizdu, jog tai buvo absoliučiai klaidingas tikėjimas, ir koks gi būtų geresnis būdas tai parodyti, jei ne išvartant stalus tų žmonių, kurie naudojosi Dievo Namais savo asmeniniam godumui patenkinti? Pinigų keitėjams visiškai nerūpėjo žmonių išganymas. Jų varomoji jėga buvo godumas ir jie naudojosi Šventykla, tenkindami žmogišką godumą, kurio neįmanoma patenkinti.

Būdamas Kristaus būtybe, tiesiog negalėjau į tai nesureaguoti rūstybe, kuri ateina iš žinojimo, kas yra Dievo tiesa, ir aiškaus matymo, kas nėra harmonijoje su šia tiesa. Matote, egzistuoja subtilus, tačiau svarbus skirtumas tarp žmogiško pykčio ir Šventosios rūstybės, teisėto pasipiktinimo, kuris tiesiog neleis neteisingai sąlygai toliau tęstis. Buvau pasirengęs atiduoti savo gyvybę, kad atkurčiau tikrąjį vidinį kelią, vedantį pas Dievą, ir todėl tiesiog negalėjau pasyviai reaguoti, susidūręs su tokiu akiplėšišku vidinio kelio išniekinimu, tokiu akiplėšišku išsityčiojimu iš tikrojo kelio į Dievo karalystę.

Todėl stalų išvartymas buvo spontaniška reakcija, kuri nebuvo apskaičiuotas veiksmas iš mano pusės. Tačiau, žvelgiant iš aukštesnės perspektyvos, tai buvo būtinas veiksmas, kadangi suduodamas šį smūgį į pačią Šventyklos autoritetų širdį, išprovokavau savo viešą teismą. Tai iš tiesų buvo būtinas veiksmas, kuris iššaukė mano teismo konfrontaciją, konfrontaciją, privertusią Jeruzalės gyventojus, o ypač religinius autoritetus, rinktis, kam tarnaus, Gyvajam Kristui ar antikristui. Šiandien mes visi žinome, ką jie pasirinko, tačiau anuo metu vis dar buvo vilties, kad jie pasirinks gyvenimą, o ne mirtį.

Kaip sakiau anksčiau, tuo metu patyriau labai intensyvų iniciacijų ir testavimo periodą. Todėl iš tiesų parodžiau šiek tiek žmogiško pykčio situacijoje su pinigų keitėjais. Galbūt būčiau neparodęs šio pykčio vėlesniu metu, ir tikrai jo neparodyčiau šiandien. Vis dėlto, šiandien elgčiausi taip pat ryžtingai ir be jokių kompromisų, kaip elgiausi ir tuomet, mesdamas iššūkį veiksmams, kurie buvo pasityčiojimas iš Dievo įstatymo. Ir tikrai nekaltinčiau nė vieno savo pasekėjo, kuris mestų iššūkį tyčiojimuisi iš vidinio kelio tradicinėse šiandienos religijose, net ir pačioje tradicinėje krikščionybėje.

Ar gailiuosi dėl ko nors, ką padariau praeityje? Būdamas pakylėtąja būtybe nesigailiu dėl nieko. Yra tam tikrų dalykų, kurių šiandien nedaryčiau arba kuriuos daryčiau kitaip, paprasčiausiai dėl to, kad mano sąmonė padarė progresą per šiuos praėjusius 2000 metų. Tačiau tai, ką dariau prieš 2000 metų buvo išraiška to sąmonės lygmens, kurį turėjau anuo metu. Todėl dariau geriausia, ką galėjau, atsižvelgiant į tai, kuo anuo metu buvau.

Jeigu nuolatos siekiate įkūnyti asmeninį Kristiškumą, tuomet iš tiesų darote geriausia, ką galite, savo dabartiniame sąmonės lygmenyje. Todėl nėra jokių priežasčių apgailestauti dėl savo veiksmų. Tiesiog nusprendžiate, ką darytumėte vėl ar ko vėl nedarytumėte, savęs nekaltindami. Galėtumėme sakyti, kad žiūrite į gyvenimą kaip į eksperimentą. Jeigu veiksmas duoda trokštamą rezultatą, galite šį veiksmą pakartoti. Jeigu veiksmas neduoda trokštamo rezultato, galite nuspręsti šio veiksmo nebekartoti.

Kaip paaiškinau savo atsakyme apie figų medžio prakeiksmą, iš tiesų dariau klaidų savo įsikūnijime, ir galiu jus užtikrinti, kad padariau daug klaidų savo ankstesniuose įsikūnijimuose šioje planetoje. Kiekvienas žmogus daro klaidų. Tačiau teisingas būdas žiūrėti į savo klaidas yra tiesiog laikyti jas eksperimentais, nedavusiais trokštamo rezultato. Užuot sustabdę savo dvasinį augimą, nugrimzdami į įsitikinimą, kad esate nevykėlis ar nusidėjėlis, turėtumėte paskatinti savo dvasinį augimą, tiesiog pasimokydami iš savo nesėkmingų eksperimentų. Pasinaudokite šiais eksperimentais kaip mokymosi patirtimi ir paverskite juos tiltu į savo dvasinį progresą, užuot pavertę juos akmeniu po kaklu.

Gyvenimas yra per trumpas kaltinti save dėl praeities patirčių, kurių nebeįmanoma pakeisti. Vietoj to daugiau laiko turėtumėte skirti gerindami savo dabartį ir ateitį, paimdami į savo rankas aplinkybes, kurias įmanoma pakeisti. Atlikite sėkmingus eksperimentus dabartyje ir nutiesite kelią į geresnę ateitį.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels