Jėzaus fizinis ir dvasinis pakylėjimas
TEMOS: Linijinis protas mato prieštaravimus – laipsniškas apreiškimas duoda mokymus skirtingiems sąmonės lygmenims – galite pakilti nebūdami subalansavę 100% savo karmos – du pakylėjimo etapai: fizinis ir dvasinis – Jėzus pakilo fiziškai po savo nukryžiavimo – jis pakilo dvasiškai iš Šambaloje esančio ašramo – Kai matote prieštaravimus, jums reikia pakelti savo sąmonę
Klausimas: Tavo atsakymas į klausimą apie tavo santykius su Marija Magdalena iškelia įdomų klausimą. Kai kurie dvasiniai mokymai sako, kad tu pakilai nuo Betanijos kalvos, neilgai trukus po savo prisikėlimo, maždaug taip kaip ir yra rašoma oficialiose evangelijose. Tačiau vėlesni mokymai sako, kad tu pakilai iš eterinio Šambalos ašramo, būdamas 81 metų. Kai kurie tai suvokia kaip prieštaravimą ir sako, kad abu šie dalykai vienu metu negali būti teisingi. Ar galėtum tai pakomentuoti?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Suprantu kad, jei žiūrėsite į tai tiesiogiai, šie mokymai žmonėms, kurie vis dar tebėra įstrigę dualistinėje sąmonės būsenoje, gali atrodyti vienas kitam prieštaraujantys. Šie žmonės visada žiūrės į įstatymo raidę, ir būtent dėl to jiems galiausiai iškils daugybė neatsakomų klausimų, kurie atrodys vienas kitam prieštaraujantys. Ir tai tuomet šiuos žmones gali paskatinti įsitraukti į nesibaigiančias diskusijas, kuriose taip pat dalyvaudavo anų laikų fariziejai, sadukiejai, rašto aiškintojai ir įstatymo mokytojai. Tiesą sakant, kai kurie iš šių žmonių yra reinkarnavęsi šiandien, ir juos galima atrasti tradicinėse krikščionių organizacijose arba kai kuriuose Naujojo Amžiaus judėjimuose.
Kai suvokiate laipsniško apreiškimo prigimtį, neturėtumėte nustebti, kad vienas mokymas buvo duotas ankstyvosiomis to judėjimo dienomis, kai tuo tarpu kitas, pažangesnis mokymas ta pačia tema buvo duotas vėliau. Bet kurio judėjimo ir dvasinio mokymo tikslas yra pakelti judėjime esančių pasekėjų sąmonę. Kai ši sąmonė yra pakeliama, atsiranda galimybė duoti pažangesnį mokymą ir šis pažangesnis mokymas iš tiesų bus duotas. Tikras laipsniško apreiškimo supratimas leidžia jums suvokti, kad nė vienas dvasinis mokymas niekada nėra iškaltas akmenyje. Visada egzistuoja galimybė duoti pažangesnį mokymą.
Žvelgiant iš paviršutiniškos perspektyvos, gali atrodyti, kad pažangesnis mokymas prieštarauja arba paneigia ankstesnį mokymą. Tačiau tiesa ta, kad pažangesnis mokymas tiesiog peržengia ankstesnio mokymo ribas, nes jis yra duodamas iš aukštesnės sąmonės būsenos. Todėl teisingai jį gali suvokti tiktai tie žmonės, kurie pakylėjo savo sąmonę, iki galo įkūnydami ankstesnįjį mokymą. Todėl žmonėms, kurie mato prieštaravimą, gali būti tik vienas įmanomas paaiškinimas, tai yra, kad jie iki galo neįkūnijo ankstesnio mokymo, ir būtent dėl to jie negali gauti vidinių instrukcijų, kurios jiems leistų išspręsti konfliktą. (Žinoma, bet kuriame mokyme gali egzistuoti klaidos, galinčios sukurti konfliktą, tačiau net ir tai brandus mokinys gali išspręsti vidinio vedimo pagalba.)
Šiuo atveju klaidos nėra ir iš tiesų nėra net ir konflikto, tačiau, jeigu norite suvokti kodėl, jums reikia suprasti, kad egzistuoja du pakylėjimo proceso aspektai. Mes mokome, kad šiame amžiuje gyvybės srautui nėra būtina subalansuoti 100% savo karmos, kad galėtų atlikti savo pakylėjimą. Dėl egzistuojančios būtinybės kuo greičiau pakelti žmonijos sąmonę, kad būtų galima įžengti į Vandenio amžių, buvo suteikta dispensacija, kuri leidžia gyvybės srautui užsitarnauti pakylėjimą, jam subalansavus 51% savo karmos. Kitaip tariant, gyvybės srautui nebėra būtina grįžti į įsikūnijimą po to, kai jis subalansuoja 51%, tačiau likusius 49% jis privalo subalansuoti dvasinėje karalijoje.
Kai atsižvelgiate į šį faktą, galite aiškiai matyti, kad, kai gyvybės srautas pakyla, turėdamas mažiau nei 100% savo subalansuotos karmos, gyvybės srautas negalės iki galo pereiti pakylėjimo ritualo. Iš to jums turėtų pasidaryti aišku, kad egzistuoja du aspektai, dvi pakylėjimo proceso fazės. Galėtume sakyti, kad egzistuoja fizinis aspektas, tai reiškia, kad gyvybės srautas yra pakilęs iš atgimimų rato ir todėl jam nebereikia grįžti į įsikūnijimą. Tačiau taip pat egzistuoja dvasinis pakylėjimo aspektas, ir tai yra procesas, per kurį gyvybės srautas gali pereiti tik tuomet, kai subalansuoja visą savo karmą ir išpildo dvasinius pakylėjimo reikalavimus, tai reiškia, jog yra padaręs absoliučiai viską, ką gyvybės srautas norėjo nuveikti Žemės planetoje. Tad tuo tiesiog noriu pasakyti, jog tai, kad gyvybės srautas paskutinį kartą paliko fizinį kūną Žemėje nereiškia, kad gyvybės srautas yra pasirengęs pereiti dvasinį pakylėjimą.
Esmė ta, kad klausime mano pakylėjimą aprašantys mokymai vienas kitam neprieštarauja. Abi šios versijos yra tikslios, tačiau vienoje yra kalbama apie fizinį pakylėjimą, tuo tarpu kitoje yra kalbama apie dvasinį pakylėjimą. Mano misijos Galilėjoje tikslas buvo pademonstruoti universalų dvasinį kelią, kuriuo eidamas gyvybės srautas gali pasiekti Kristaus sąmonę ir laimėti savo amžinąjį pakylėjimą. Kaip logišką savo misijos baigtį aš iš tiesų pademonstravau fizinį pakylėjimą, kuomet mano prikeltas kūnas buvo pakylėtas nuo Žemės ir pakylėtas vibracijose, kol galiausiai išnyko šviesos pliūpsnyje. Šio įvykio tikslas buvo įtvirtinti viešą įrašą apie tai, ką gali pasiekti kiekvienas gyvybės srautas, einantis keliu į pilną Kristiškumą. Tačiau dauguma gyvybės srautų paliks savo paskutinį įsikūnijimą, nesubalansavę 100% savo karmos, ir todėl jie nepatirs fizinio pakylėjimo, kurį aš pademonstravau. Jie subalansuos savo karmą iš dvasinės karalijos ir tuomet pereis dvasinį pakylėjimą.
Kai buvo nuspręsta, kad aš prisiimsiu pakylėtojo mokytojo šviesos kūną ir grįšiu gyventi su Marija Magdalena, mano dvasinis pakylėjimas buvo atidėtas. Būtų galima sakyti, kad aš iki galo neįvykdžiau dvasinio pakylėjimo reikalavimų, nes tebeturėjau nebaigtų reikalų Žemėje. Todėl neužsitarnavau savo dvasinio pakylėjimo tol, kol nepasitraukiau iš Žemės, būdamas 81 metų amžiaus. Dvasinis pakylėjimas vyksta ne Žemės planetoje; jis vyksta dvasiniame ašrame, kuris egzistuoja eterinėje karalijoje arba vienoje iš dvasinių karalijų. Aš iš tiesų pakilau iš dvasinio Šambalos ašramo, o šį ašramą sukūrė Sanat Kumara. Ir tai buvo labai tinkama, kadangi aš atėjau į Žemę palaikyti Sanat Kumaros gelbėjimo misijos.
Dalykas, kurį norėčiau, kad žmonės pasimokytų iš šio mokymo, yra tai, kad, kai augate dvasiniame kelyje, yra absoliučiai būtina sąmoningai stengtis įveikti ir palikti dualistinį mąstymo būdą. Tai yra baime grįstas mąstymo būdas, ir jis privalo būti pakeistas meile paremtu požiūriu į tiesą. Tiktai tuomet, kai pakilsite virš dualizmo, sugebėsite atrasti aukščiausias dvasines tiesas. Tik tuomet, kai atsakymų ieškosite mylinčia širdimi ir atviru protu, galėsite pasiekti aukščiausias dvasines įžvalgas, kurioms jums leis apsivilkti Kristaus protą ir pasiekti savo pilną Kristiškumą.
Turite atrakinti ir naudotis savo intuiciniais gebėjimais, užuot ieškoję „tiesos“ žmogišku intelektu. Aukštesnioji Dievo tiesa nėra linijiška ar dualistinė, ir todėl jos neįmanoma suvokti linijišku arba dualistiniu mąstymo būdu. Priekaištavau įstatymo mokytojams, nes jie atsisakė pakilti virš šio mąstymo būdo. Jie atsisakė ieškoti „pažinimo rakto“ ir juo naudotis, ir tokie žmonės iš tiesų gali praleisti ištisus gyvenimus intelektualizuodami apie dvasines tiesas, tačiau nesugerdami šių tiesų nė menkiausio žiupsnio. Tačiau tie, kurie yra pasirengę tapti kaip maži vaikai ir pasinaudoti pažinimo raktu, kad atrastų juose esančią Dievo karalystę, gali greitai integruoti aukštesniąją tiesą, kuri tuomet gali tapti raugu, iškelsiančiu visą jų sąmonės tešlą į pilną Kristiškumą.
Todėl neleiskite, kad šių dienų įstatymo aiškintojai sukliudytų jums įžengti į jūsų tėvo karalystę. Tiesiog palikite juos ir sekite manimi į tiesos šviesą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com