Ar Jėzus patiria frustraciją?

TEMOS: Jėzaus dieviškasis individualumas yra ugningas ir užjaučiantis – pakylėtasis mokytojas turi jausmus, tačiau jie nėra sukoncentruoti į save – Jėzui nėra lengva žiūrėti į tai, kaip mes nuolatos atstumiame tai, ką jis mums siūlo

Klausimas: Ar Jėzus patiria frustraciją?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Taip, iš tiesų tai patiriu, nors pakylėtojo mokytojo jausmai nėra visiškai tokie patys kaip nepakylėtosios būtybės jausmai. Priešingai žmonių sukurtam stabui, būdamas Žemėje iš tiesų turėjau asmenybę ir individualumą, kaip paaiškinau kitur. Jeigu skaitysite evangelijas atviru protu, pamatysite, jog dažnai išreikšdavau stiprias emocijas, tame tarpe ir frustraciją. Evangelijose yra užrašyta keletas nutikimų, kai jaučiau frustraciją dėl savo mokinių. Priekaištavau ir mečiau iššūkį religiniams autoritetams ir buvau labai nusiminęs Getsemanės sode. Mano dieviškasis individualumas yra labai ugningas ir užjaučiantis, ir dėl to išgyvenau stiprias emocijas būdamas Žemėje.

Šiandien aš vis dar išgyvenu stiprias emocijas, nors kaip pakylėtosios būtybės mano emocijos nėra sukoncentruotos į save. Kai pakylate, įveikiate savanaudiškumą ir susikoncentravimą į save, kurie yra tokie būdingi daugumai žmonių Žemėje. Matote, dauguma žmonių patiria frustraciją, kai gyvenimas su jais nesielgia taip, kaip jie mano, jog su jais turėtų būti elgiamasi. Kitaip tariant, jie patiria frustraciją, kai gyvenimas neišpildo jų lūkesčių. Jie patiria frustraciją, kai negali gauti to, ko nori. Jie jaučiasi taip, lyg kažkas jiems būtų nedavęs to, ką, jų manymu, pats Dievas jiems suteikė teisę gauti. Viskas sukasi aplink juos. Mano atveju, viskas taip pat sukasi aplink juos.

Kaip pakylėtoji būtybė nuolatos patiriu situacijas, kai įvykiai klostosi ne taip, kaip norėčiau, kad jie klostytųsi. Tačiau tai nėra susiję su mano asmenine situacija, tai yra susiję su tuo, ką norėčiau pamatyti įvykstant su savo nepakylėtaisiais broliais ir seserimis.

Norėčiau, kad jūs visi užsitarnautumėte amžinąjį gyvenimą, tačiau jūs ir toliau laikotės prisirišę prie mirtingo tapatumo jausmo.

Norėčiau, kad jūs visi patirtumėte gausingą gyvenimą Žemėje, tačiau jūs ir toliau save ribojate dualistiniais įsitikinimais.

Norėčiau, kad jūs visi išsilaisvintumėte nuo savo dualistinio proto ir žmogiškų apribojimų, bet jūs ir toliau laikotės įsikibę netobulų sąlygų, lyg tai būtų gyvybės ar mirties klausimas.

Norėčiau, kad jūs visi pažintumėte mano tikrąjį mokymą, kurį duodu savo svetainėje, tačiau didžioji dalis krikščionių nedrįsta pažvelgti už tradicinės bažnyčios doktrinų ribų.

Norėčiau, kad jūs visi įveiktumėte bet kokią baimę savo požiūryje į religiją, tačiau daugelis jūsų bijote pažvelgti už baime paremtų doktrinų, kurias sukūrė netikra bažnyčia, neturinti jokio ryšio su manimi.

Norėčiau, kad jūs visi mane laikytumėte sektinu pavyzdžiu ir eitumėte keliu į asmeninį Kristiškumą, tačiau dauguma jūsų ir toliau neigia Kristų savyje.

Nėra lengva pakylėtajai būtybei žinoti, kas galėjo būti, ir matyti visas tas kančias, ribotumus ir skausmą, kurie yra tokios daugybės žmonių kasdienybė Žemėje.

Nėra lengva žiūrėti, kaip žmonės vėl ir vėl kartoja tas pačias klaidas – tas pačias klaidas, kurias kartoja jau daugybę gyvenimų.

Nėra lengva žiūrėti, kaip žmonės nepaliauja kurti pasekmes, kurios veda į kančias, o tuomet apsisukę kaltina Dievą dėl to, kad pjauna, ką pasėjo.

Nėra lengva nuolatos tiesti ranką ir siūlyti žmonėms pažinimo raktą, ir susidurti su žmonių ignoravimu ar savo potencialo neigimu.

Nėra lengva žiūrėti, kaip žmonės visur kitur ieško išganymo, nepaisant to, jog jiems jau prieš 2000 metų sakiau, kad Dievo karalystė yra jų viduje.

Tačiau, nepaisant mano stipraus troškimo išvysti jus visus pakylant virš visų kančių, ši frustracija nėra sutelkta į mane. Ši frustracija yra sutelkta į jus.

Ar ilgai dar, o Viešpatie, jie bastysis savo sukurtame pragare Žemėje?

Ar dar daug laiko turės praeiti, kol jie drįs patikėti mano žodžiais, drįs sekti mano pėdomis ir ims daryti darbus, kuriuos aš dariau, idant galėtume atnešti Dievo karalystę į Žemę, kaip ši karalystė jau yra įkūnyta danguje?

Ar dar ilgai reikės laukti, kol jie išdrįs sekti tikruoju mano mokymu, užuot sekę netikrais netikrų pamokslautojų mokymais, kurie pamokslauja mano vardu?

Galiu jus užtikrinti, kad daugelis jūsų pakylėtųjų brolių ir seserų patiria šį frustracijos jausmą dėl to, kad Žemėje dar tebėra tiek daug kančių. Jeigu norėtumėte mus visus išvaduoti nuo šios frustracijos, tuomet eikite keliu į asmeninį Kristiškumą, idant galėtumėte būti čia apačioje visu tuo, kuo esate viršuje. Dirbkite su savo pakylėtaisiais broliais ir seserimis, kad kartu galėtume atnešti Dievo karalystę į Žemę ir padarytume galą žmogiškoms kančioms.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com