Vienovė su besąlyginiu džiaugsmu

TEMOS: Rašto aiškintojai ir fariziejai jau iš anksto nusprendė, kad Jėzus klysta – prieštaravimai žodžių lygmenyje – visada galite įrodyti tai, kuo norite tikėti – savo proto dėžutės sustiprinimas – dauguma krikščionių vis dar tebėra įstrigę baime grįstame požiūryje – mistikai gali patirti džiaugsmą – tikras džiaugsmas neturi priešingybės – Jėzus yra besąlyginis džiaugsmas

Klausimas: Jėzau, tu viename 2009 metų diktavime pasakei, kad beveik nė vienas iš milijardų krikščionių nesietų tavo vardo su džiaugsmu.

Tačiau google paieška džiaugsmas + „Jėzus Kristus“ išmeta penkis milijonus rezultatų, tame tarpe įžymių krikščionių liudijimus ir įsitikinimus, tokių kaip Pascal, CS Lewis ir John Piper – ir visi jie tave akivaizdžiai sieja su džiaugsmu, ypač ryšium su savo atsivertimo patirtimi. Suprantu, kad prieštaravimas tai atrodo tik remiantis išoriniais samprotavimais, tačiau, kadangi dar nesu pasiruošęs pilnai pasišvęsti vidiniam keliui (dėl to, kad nuo vaikystės man buvo diegiamas baime paremtas krikščioniškasis fundamentalizmas), būtų naudinga, jeigu galėtum man padėti įveikti šią konkrečią išorinę kliūtį. Pažįstu keletą krikščionių, kurie aiškiai demonstravo džiaugsmą, ir manau, kad jie atsakytų teigiamai į tavo klausimą, ar asocijuoja jie tavo vardą su džiaugsmu. Tad mano išoriniam protui atrodo, kad arba tu klysti, arba aš čia kažką ne taip suprantu. Tikiuosi, kad tai pastarasis atvejis :)

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Pirmiausia leisk man tave pagirti už pasiryžimą studijuoti šią svetainę, nepaisant baime grįsto fundamentalistinio auklėjimo. Taip pat leisk man tave pagirti ir už tai, kad ryžaisi užduoti klausimą, užuot priėmęs „išoriniais samprotavimais“ grįstą prielaidą.

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad, jeigu išstudijuosite evangelijas, pamatysite, kad turėjau daug tokių, sakykime, „žodinių dvikovų“ su rašto aiškintojais ir fariziejais. Galėjote pastebėti, jog niekas, ką sakiau, negalėjo jų įtikinti, nes jie iš tiesų neturėjo noro pažvelgti už savo pažodinių išorinio žodžio – Toros – interpretacijų. Jie jau iš anksto buvo nusprendę, kad negaliu būti teisus, ir todėl nebuvo nieko, ką galėčiau pasakyti, kas atvertų jų protus ir širdis.

Tad net ir Gyvasis Kristus įsikūnijime negali įtikinti tų, kurie tenori ginčytis žodžių lygmenyje, nenorėdami peržengti žodžių ribų ir atsiverti ŽODŽIUI. Todėl net ir pakylėtasis Kristus, kalbantis per nepakylėtą pasiuntinį, negali įtikinti tų, kurie jau nusprendė nenorintys net minties įsileisti, kad gali egzistuoti aukštesnis supratimas už tą, kurį jie šiuo metu mato per savo dvasinės puikybės filtrą.

Ir iš tiesų, daugelis šiuolaikinių krikščionių fundamentalistų pamokslautojų yra tie patys rašto aiškintojai ir fariziejai, kurie man priešinosi prieš 2000 metų ir kurie dabar yra reinkarnavęsi, ir skelbiasi tikraisiais Kristaus atstovais šiandieniniame pasaulyje. Jie tą, žinoma, neigtų, ir turi susikūrę daug gudrių interpretacijų, kad tai „įrodytų,“ tačiau aš galiu skaityti Gyvenimo Knygą, kurioje nieko nėra paslėpta.

Priežastis ta, kad bet kuris tikras dvasinis mokymas yra duodamas skirtinguose sąmonės lygiuose esantiems žmonėms. Kai ši svetainė buvo nauja, 2002 metais, mes kalbėjome tam tikram sąmonės lygiui, o šiandien kalbame daug aukštesniam sąmonės lygiui. Tad iš tiesų galite atrasti tariamų prieštaravimų tarp ankstesnių mokymų ir tų mokymų, kuriuos perduodame šiandien – tačiau šiuos prieštaravimus matysite tik atsisakę pakilti į tą sąmonės lygį, kuriam kalbame šiandien.

Tačiau ką gi pasiekiate, kažką įvardindami kaip prieštaravimą, užuot ieškoję gilesnės prasmės, panaikinančios prieštaravimus? Jūs tik dar labiau sustiprinate savo dabartinę proto dėžutę, atsisakydami sekti Gyvuoju Kristumi, kai jis jums pasirodo ir sušnabžda į ausį: „O kas gi tau, tu sek manimi.“ Tai, žinoma, yra jūsų teisė, nes Laisvos Valios Įstatymas duoda jums teisę patirti visas įmanomas patirtis Žemėje, ir patirti jas tol, kol jums bus jų gana ir užsinorėsite kažko daugiau.

Tad tiems, kurie nori daugiau, norėčiau duoti keletą minčių. Pirmiausia, pažvelkime į tai, ką aš iš tiesų pasakiau:

AŠ ESU tikrasis Jėzus, o ne tas dirbtinis Jėzus, kurį žmonės garbino beveik 2000 metų, galvodami, kad man reikalingas žmonių garbinimas. Bet kam man šis garbinimas, jeigu AŠ ESU besąlyginio, begalinio, niekada nesibaigiančio, neišsemiamo Džiaugsmo Dievo Liepsnos išraiška?

Na ir dabar, kiek iš jūsų – žinant, kad dauguma jūsų užaugote krikščioniškoje kultūroje – asocijuotumėte džiaugsmą su vardu „Jėzus Kristus?“

[Tyla]

Matomai, nė vienas iš jūsų! [Juokas]

Ir tai yra visiškai suprantama, mano mylimieji, nes drįstu sakyti, kad, jeigu šį klausimą užduočiau milijardams krikščionių šioje Žemėje, beveik nė vienas iš jų neišdrįstų į šį klausimą atsakyti teigiamai.

Galite interpretuoti išsireiškimą „beveik nė vienas“ griežčiausia prasme, kaip reiškiantį nė vienas, ir galite jį interpretuoti laisviau, kaip reiškiantį tik keletas. Jeigu paimtumėte visus krikščionis ir pasakytumėte žodžius „Jėzus Kristus,“ galiu jus užtikrinti, kad didžiajai jų daugumai „džiaugsmas“ nebūtų pats pirmas jiems į galvą atėjęs žodis. Taip tiesiog yra dėl to, kad jie užaugo baime grįstoje kultūroje, kurioje buvo mokomi, kad, jeigu nepaskelbs manęs savo viešpačiu ir išganytoju ir nesilaikys savo išorinės bažnyčios taisyklių, aš juos nuteisiu ir pasiųsiu į pragarą.

Galiu skaityti visų Žemėje esančių žmonių širdis, ir galiu jus užtikrinti, kad didžioji dauguma krikščionių netranscendavo šio baime grįsto požiūrio, ir todėl jie negali prie manęs artintis su tikru džiaugsmu. Iš tiesų, kai kurie iš jų yra virš to pakilę, tačiau sakyčiau, kad jų nebūtų galima laikyti įprastiniais krikščioniais. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, aš nebuvau žmogus, kurį dauguma žmonių šiandien vadintų krikščioniu; aš buvau mistikas ir troškau, kad visi, kurie eina mano Keliu, taip pat taptų mistikais. Ar iš tiesų galėtumėte sakyti, kad Pascal, C. S. Lewis ir netgi John Piper yra krikščioniai griežčiausia prasme, o gal jie jau pradėjo peržengti šią ribą, tapdami mistikais?

Kodėl jie jautė džiaugsmą? Todėl, kad išgyveno mistinius patyrimus. Kai išgyvenate mistinį patyrimą, jums yra įmanoma patirti vienovę su mano Esatimi, ir ši Esatis iš tiesų yra besąlyginis džiaugsmas. Tad iš tiesų, žmogus, kuris išgyveno šią patirtį, pažins mane kaip džiaugsmą, ir tai yra gnozė. Tačiau gnozė toli peržengia asocijavimo ribas, kuomet savo prote tam tikrą dalyką surišate su koncepcija. Iš tiesų norėčiau, kad visi krikščioniai išgyventų mistinius patyrimus ir pažintų mane tiesiogiai savo širdyje, ir tai iš tiesų yra dalis mano motyvacijos, perdavinėjant šiuos naujus mokymus. Tačiau mes šio taško dar nepasiekėme.

Atkreipkite dėmesį, kad aukščiau pateiktoje citatoje sakau: „AŠ ESU besąlyginio, begalinio, niekada nesibaigiančio, neišsemiamo Džiaugsmo Dievo Liepsnos išraiška.“ Ar iš tiesų dauguma žmonių būtent tai turi omenyje, kalbėdami apie džiaugsmą ar netgi jausdami džiaugsmą? Kai žmogus tik per plauką išvengia didelio pavojaus – kaip pavyzdžiui neseniai Čilėje išgelbėti kalnakasiai – jie dažnai jaučia tam tikrą pakilią nuotaiką, kurią būtų galima laikyti džiaugsmu. Tačiau šis džiaugsmas egzistuoja kontraste su pavojumi, iš kurio jie ką tik ištrūko. Todėl tai yra reliatyvus džiaugsmas, sąlygiškas džiaugsmas, o ne besąlyginis, begalinis, niekada nesibaigiantis, neišsemiamas Džiaugsmas, kuris AŠ ESU.

Lygiai taip pat, yra daug žmonių, kurie patiria atsivertimo džiaugsmą ir jaučiasi išvengę siaubingos lemties, kadangi juos dabar išganys Jėzus (o tiksliau jų susikurtas proto įvaizdis apie mane, kurį jie garbina). Tačiau tai taip pat yra reliatyvus arba sąlygiškas džiaugsmas, ir šie žmonės dažnai jaučia šią pakilią nuotaiką, lygindamiesi su tais, kurie nebus išganyti ir todėl kuo tikriausiai degs pragare. Tačiau klausimas čia yra toks, kiek ilgai šis „džiaugsmas“ tęsis, ir daugumai žmonių jis galiausiai baigiasi, palikdamas juos įtampos būsenoje, kuomet jie yra priversti užsidėti šventumo ir džiaugsmingumo kaukę, idant paslėptų savo vidines abejones.

Tai NĖRA tas džiaugsmas, kurį atėjau atnešti į šį pasaulį, tačiau fundamentalistinė krikščionybė iš esmės skelbia, jog būtent tai yra kelias į dangų. Negi jie iš tiesų galvoja, kad tai, kas apgauna jų brolius ir seseris, taip pat apgaus ir mane, ir aš juos įleisiu į vestuvių puotą, nepažvelgęs į jų širdis? Veidmainiai, nesibelskite!

Neįžengsite į dangų, jausdami žmogišką, reliatyvų ir sąlygišką džiaugsmą. Į dangų įžengsite, tiktai ryždamiesi atiduoti savo gyvybę, kad galėtumėte įžengti į vienovę su besąlyginiu džiaugsmu, kuris AŠ ESU. Tad labai džiaugčiausi žmonėmis, kilusiais iš fundamentalistinės aplinkos, kurie sugebėtų pademonstruoti šį aukštesnį džiaugsmą tiems, kurie vis dar tebėra įstrigę plačiame kelyje ir nėra atradę siauro kelio – tikrojo mistiko, tikrojo krikščionio kelio. Tačiau šio kelio nerasite ginčydamiesi su žmonėmis žodžių lygmenyje; jį atrasite tik tapdami atviromis durimis, kuomet mano neišsemiamo Džiaugsmo Saulė galės šviesti per jus, pažadindama žmonėse vidinį ilgesį – troškimą tiesiogiai susitikti su mano Esatimi.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels