Šventoji Ugnis ortodoksų bažnyčioje

TEMOS: Jėzus nekuria Šventosios Ugnies – regimų ženklų ieškojimas yra mėginimas tarnauti Dievui ir mamonai – žmonės ją sukuria per savo kolektyvinę sąmonę – Arijaus kontroversija ir Ortodoksų bažnyčios susiformavimas – pakilkite virš noro gauti ženklą

Klausimas: Kiekvienais metais, Velykų šventės metu, pagal rytų ortodoksų bažnyčios kalendorių, per pirmuosius šimtmečius siekiančią tradiciją, ortodoksų Jeruzalės bažnyčios patriarchas įžengia į Jėzaus kapą prisikėlimo bažnyčioje. Jam pasimeldus, kape pasirodo stebuklinga šviesa ir uždega patriarcho rankose laikomą žvakę. Jis tuomet perduoda šią šviesą žmonėms (tikintiesiems), laukiantiems bažnyčios kieme, prie įėjimo į kapą.

Ir klausimas dabar yra toks: Ar ši šviesa yra tikra, ar ji ateina iš tavęs? Kaip galėtume suprasti šį įvykį, kuris vyksta kiekvienais metais tik per ortodoksų mišias ir pagal ortodoksų bažnyčios kalendorių?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

„Šventoji Ugnis,“ kaip ji dažnai yra vadinama, nėra fenomenas, ateinantis iš manęs, mano kuriamas arba remiamas. Kam rodyčiau tokius regimus ženklus, jeigu sakiau:

Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas. (Mato 12,39)

Šiame kontekste, žodis „svetimaujantis“ nereiškia nevedybinių santykių; jis apibūdina tuos, kurie svetimauja dvasine prasme, kadangi, teigdami, jog tarnauja Dievui, jie taip pat nori regimo ženklo. Todėl jie siekia tarnauti Dievui ir „mamonai,“ dar vienam užkoduotam išsireiškimui, reiškiančiam šio pasaulio dalykus. Jie nori, kad Dievas arba Dvasia paklustų jų lūkesčiams.

O tai, žinoma, yra puolusi sąmonė, kuri visuomet siekia priversti Dvasią paklusti savo stabmeldiškiems įvaizdžiams. Ir būtent dėl to, kad visata yra veidrodis, iš tiesų atrodys taip – bent jau kurį laiką – kad Dvasia yra pasiruošusi paklusti. Tačiau realybėje paklūsta tik Materijos Šviesa, o ne Dvasia. Todėl tai, ką žmonės laiko stebuklingu ženklu iš Dvasios pasaulio, tėra jie patys, tapę savaime išsipildančia pranašyste, dėl savo ant Materijos šviesos projektuojamų proto įvaizdžių.

Būtent taip puolusi sąmonė tampa uždaru ratu, dvasiniu užburtu ratu, iš kurio žmonėms gali būti labai sunku ištrūkti. O dėl regimų ženklų žmonėms ištrūkti pasidaro dar sunkiau, ir būtent dėl to nei aš, nei kiti mokytojai, nenorime duoti tokių ženklų, ypač šiuolaikiniame amžiuje.

Kitaip tariant, nors pats žvakių uždegimas patriarcho rankose yra sukuriamas materialiomis priemonėmis, didžioji dalis fenomenų, kuriuos stebi bažnyčioje susirinkusi minia, yra sugeneruojami psichinėmis priemonėmis. Surinkdami žmones tam tikroje vietoje reguliariais intervalais, jų apjungtų proto galių dėka iš tiesų galite sugeneruoti įvairius fenomenus. Tiesą sakant, visi disbalansai Žemės planetoje buvo sukurti per kolektyvinę žmonių sąmonę, kurie čia buvo įsikūniję labai ilgą laiką.

Jeigu sąžiningai pažvelgtumėte į tai, kaip susiformavo rytų ortodoksų bažnyčia, pamatytumėte, kad pradžią jai davė Arijaus kontroversija, inicijavusi skilimą tarp katalikų bažnyčios ir rytų ortodoksų bažnyčios. Jeigu išstudijuotumėte abiejų pusių naudotus metodus, pamatytumėte, kad nė viena pusė negalėjo būti tikra Kristaus atstovė, kadangi abi pusės labai akivaizdžiai buvo įstrigusios dualistiniame mąstyme. Tad šis kulminacinis konfliktas žymėjo tašką, kuriame krikščionybė jau kuo tikriausiai ir – kol kas – negrįžtamai buvo užvaldyta dualistinio mąstymo.

Esmė ta, kad neremiu nei rytų ortodoksų bažnyčios, nei katalikų bažnyčios. Tad visiškai netrokštu duoti regimų ženklų, dėl kurių atrodytų, kad tai yra vienintelė tikra Kristaus bažnyčia.

O taip pat, kadangi mes dabar jau įžengėme į Vandenio amžių, yra netgi dar svarbiau, kad žmonės paliktų šį mąstymą, kuriame trokšta arba reikalauja regimų ženklų. Žmonėms dabar yra būtina pakilti virš išorinių ženklų ir ugdytis savo vidinį įžvalgumą, idant jų dvasingumas būtų grįstas vidiniu žinojimu – o ne išoriniais „ženklais,“ į kurių tarpą įskaitau šventraščių, ar net ir pakylėtųjų mokytojų mokymų intelektualines interpretacijas.

Vandenio amžiuje, išliks tik toks dvasingumas, kuris remsis žmonėmis, įgijusiais mano taip vadintą „pažinimo raktą,“ kuris, žinoma, simbolizuoja Kristaus sąmonę, kurią padėti žmonėms pasiekti būtent ir yra šios mano svetainės tikslas.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels