Kad galėtumėte įžengti į pakylėjimo spiralę, privalote įveikti didįjį projekcijų žaidimą
TEMOS: Įžengimo į pakylėjimo spiralę reikalavimai – Viskas yra suvokimas – Vienišumo jausmas – Savimylos lyderiai – Jūsų suvokimas yra jūsų gyvenimo priežastingumas – Pranašumas istorijoje – Kvestionuokite savo suvokimą arba nepakilkite – Pamąstykite, kiek daug projektuojate – Įveikite komunistinį suvokimo filtrą – Nuasmeninkite savo gyvenimą – Dievo neveikia jūsų suvokimas – Kūrybiškumas yra sprendimas; ne jėga
Pakylėtasis Mokytojas Serapis Bėjus, 2010 birželio 11 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Sankt Peterburge, Rusijoje.
Įžengimo į pakylėjimo spiralę reikalavimai
Serapis Bėjus AŠ ESU, ir ateinu su jumis pakalbėti apie kai kuriuos reikalavimus, kuriuos turite įvykdyti, norėdami įžengti į pakylėjimo spiralę, apie tuos reikalavimus, kurie nebuvo gerai žinomi ar suprantami. Kai kurie iš jūsų žinote, kad esu vadinamas „Luksoro Hierarchu“. Nes eterinėje plotmėje, atitinkančioje fizinę Luksoro šventyklos Egipte vietą, aš vadovauju Pakylėjimo Ašramui. Tai yra ašramas, į kurį ateina žmonės, kurie yra beveik pasirengę įžengti į pakylėjimo spiralę. Tad šis ašramas nėra skirtas naujokams dvasiniame kelyje, jis nėra skirtas pradinukams, nėra skirtas mokiniams darželinukams.
Tačiau mano ašrame iš tiesų vyksta keistas fenomenas. Ir šis fenomenas iš tiesų yra tai, kad yra daug mokinių, kurie turi pereiti labai į darželį panašų periodą. Nes matant, kaip šie mokiniai elgiasi, iš tiesų kyla klausimas: „Kaip jiems pavyko užbaigti darželį?“ Ir tai yra tema, apie kurią norėčiau pakalbėti, nes yra labai svarbu, kad tie, kurie yra pasiryžę įžengti į pakylėjimo spiralę šiame gyvenime, suvoktų šią koncepciją.
Kai mokiniai ateina į Pakylėjimo Ašramą, jie yra suskirstomi į nedideles grupeles su kitais žmonėmis, su kuriais turi konfliktuojančią astrologiją, karmą, asmenybę. Tačiau ne visi mokiniai yra paskirstomi į šias darželinukų grupes, nes tiems, kurie jau yra įveikę tam tikrą tendenciją, nėra reikalo laikyti šią iniciaciją. Tad kokie tuomet mokiniai yra perkeliami į šias grupes? Na, tai yra tie mokiniai, kurie, nors ir padarė progresą dvasiniame kelyje, aiškiai dar nepamatė, nesuvokė arba neįsisąmonino vienos konkrečios koncepcijos arba būtinybės. Ir ši būtinybė yra įveikti vieną iš subtilesnių ego žaidžiamų žaidimų, tai yra, Didįjį Projekcijų Žaidimą, tą žaidimą, kuris jus verčia projektuoti ant kitų žmonių, arba projektuoti ant pasaulio, savo pačių suvokimą.
Matote, yra visiškai įmanoma studijuoti dvasinius mokymus arba priklausyti dvasinėms organizacijoms ir praktikuoti dvasines technikas ištisus gyvenimus ir dešimtmečius šį gyvenimą. Ir nors galite padaryti tam tikrą progresą, didžiausias klausimas yra toks, ar suvoksite, kokį vaidmenį suvokimas vaidina jūsų gyvenime. Matote, rūsti realybė yra tokia, kad viskas yra suvokimas.
Viskas yra suvokimas
Koks yra gyvenimo tikslas? Tikslas yra plėsti savo savimonę. Kaip plečiate savimonę? Savo gyvenimą pradėdami su lokalizuota, siaurai sukoncentruota savimone, kurioje save laikote lokalizuota, individualizuota būtybe – ir tuomet plečiate šį savasties jausmą. Tačiau kaip vyksta šis plėtimas? Jis iš tiesų vyksta, jums išplečiant savo suvokimą, kad, užuot save laikę lokalizuota būtybe, jūs save – galiausiai – pradedate laikyti visur esančiąja būtybe, kuomet galite sakyti, kaip ištarė vienas mokytojas, kai pakilo: „Aš esu visur Dievo sąmonėje.“
Tačiau, kad galėtumėte išplėsti tą savasties jausmą, privalote žinoti, kad ribotas savasties jausmas neturi jokios aukščiausios realybės. Tiktai savo suvokime esate riboti, esate lokalizuoti. Ir todėl, kilimo link Dieviškumo procesas yra toks procesas, per kurį iš tiesų įveikiate suvokimą, kuriame save laikėte lokalizuota būtybe, palikdami šios lokalizuotos savasties suvokimą, susiliedami su visur esančiąja savastimi, iš kurios lokalizuota savastis gimė kaip jos tąsa. Tačiau įvyksta taip – ir tai supranta labai mažai žmonių – kad, kai pradedate tapatintis su atskirąja savastimi – kuri nėra tapati lokalizuotai savasčiai – jūsų suvokimas ima vaidinti jums tapatumo jausmą suteikiantį vaidmenį.
Galėtume tai palyginti su vakar duotu pavyzdžiu: kai save laikote lokalizuota savastimi, lokalizuota būtybe, tai panašu į tai, tarsi žiūrėtumėte į pasaulį per fizines akis. Galite pastebėti, kad jūsų fizinės akys yra sukoncentruotos į tam tikrą vietą erdvėje. Šis pasiuntinys stovi šioje konkrečioje vietoje, ir jo akys žiūri į materialų pasaulį iš tam tikro perspektyvos taško. Jūs, kurie sėdite auditorijoje priešingoje pusėje, jūs žvelgiate į pasaulį iš savo individualių perspektyvos taškų. Tačiau tol, kol suvokiate, kad tai yra tik viena perspektyva, o ne vienintelė įmanoma ar vienintelė teisinga perspektyva, nesate pilnai susitapatinę su lokalizuotu matymu.
Sąmoningasis AŠ žino, kad tiesiog žvelgia į pasaulį per fizinio kūno žiūronus. Tačiau, kai Sąmoningasis AŠ pradeda save laikyti atskira būtybe, tuomet jis pamiršta, kad tiesiog žiūri per kūno ir atskirosios savasties suvokimą. Jis dabar pradeda jaustis absoliučiai įsitikinusiu, kad jo suvokimas nėra tik viena iš daugybės galimų perspektyvų. Ne, tai yra aukščiausia perspektyva; tai yra realybė. Tai, ką jums šis suvokimas rodo, yra tikra. Ir tuomet pradedate galvoti, kad jūsų suvokimas yra pranašesnis už kitų suvokimą.
Vienišumo jausmas
Tačiau, kai susitapatinate su atskirąja savastimi, kai save laikote atskira būtybe, šis savasties jausmas turi neišvengiamą palydovą. Ir šis palydovas yra labai gilus vidinis vienišumo jausmas. Atskiroji savastis atskira gali būti tiktai būdama atsiskyrusi, atsiskyrusi nuo savo šaltinio, atsiskyrusi nuo kitų žmonių. O tame atsiskyrime neišvengiamai bus vienišumo jausmas. Šis vienišumas yra kosminio veidrodžio, visatos būdas pranešti jums, kad įžengėte į atskirąją savastį, kad palikote vienovę. Todėl tai, taip sakant, yra saugumo lynas, kuris – jeigu jį sugausite ir ryšitės į tai pažvelgti – gali jums iš tiesų padėti iškopti atgal į vienovę. Tai yra jūsų gelbėjimosi lynas, kuriuo sekdami galite sugrįžti į savo šaltinį.
Tačiau daugelis gyvybės srautų nusprendžia nenorintys pažvelgti į vienišumą. Jie nenori jo pripažinti, tad siekia jį uždengti, kurdamiesi pranašumo jausmą, jausmą, kad yra teisūs. Būtent apie tai buvo kalbama vakar, kad tai įvyko pirmoje sferoje, kurioje būtybės nupuolė. Tie, kurie, kaip buvo minėta, apsiskelbė lyderiais – ir kuriems buvo leista patirti buvimo lyderiais patyrimą – būtent jie buvo tie, kurie atsisakė pažvelgti į tą vienišumą, ir įeiti į jį ir per jį – ir kurie siekė uždengti jį įtvirtindami pranašumo jausmą. Jiems buvo leista kurį laiką patirti, ką reiškia būti lyderiu, kad galėtų gauti galimybę patirti buvimą lyderiu, patirti buvimą pranašesniu, tikintis, kad jie pasisotins šia patirtimi iki kol jų sfera taps pasirengusi pakilti, iki kol kritinė kitų gyvybės srautų masė bus pasirinkusi pereiti iš to vienišumo į vienovę, šitaip sukurdama magnetą jų sferos pakylėjimui.
Nes matote, turite teisę išgyventi bet kokį patyrimą, kokį tik norite. Jūs, kaip atskira būtybė, turite teisę patirti, ką tiktai norite. Tačiau neturite teisės reikalauti, kad visos kitos būtybės jūsų sferoje, jūsų planetoje, jūsų grupėje, jūsų dvasinėje organizacijoje, jūsų šeimoje ar jūsų santykiuose turėtų visą laiką sekti paskui jus į jūsų patyrimą. Tačiau, nors jūs neturite šios teisės, galite matyti, kad tie, kurie susikuria pranašumo jausmą, pradeda tikėti turintys šią teisę, turintys teisę reikalauti ir tikėtis, kad kiti žmonės jais sektų ir nepaliautų jais sekti – šitaip patvirtindami jų pasirinkimą leistis į šiuos nesibaigiančius mėginimus susikurti ir išsaugoti pranašumo jausmą.
Savimylos lyderiai
Tad iš to matote, kad tolimoje sferoje iš tiesų egzistavo būtybių grupė, kurioms buvo leista užimti vadovaujančius postus ir kurios nesugebėjo tapti visų tarnais, pasirinkdamos tarnauti atskirajam aš. Ir šios būtybės dabar įsivaizdavo pranašesnės už tas kitas būtybes, kurios buvo žemiau už jas ir aklai jomis sekė. Tačiau šis įsivaizdavimas, žinoma, neturėjo jokios tikrovės. Tai buvo proto kalėjimas, laikęs šias būtybes įkalintas atskirties jausme, neleidusiame joms pakilti kartu su likusia savo sfera. Tad ko buvo imtasi, siekiant padėti šioms būtybėms?
Na, buvo nuspręsta, kad tiktai pranašesnėmis besijaučiančios būtybės turi šansų padėti viena kitai įveikti šį pranašumo jausmą. Matote, daugelis šių būtybių sugebėjo izoliuotis viena nuo kitos, tad jų susidūrimai būdavo reti. Jos egzistavo atskirai viena nuo kitos arba buvo įtvirtinusios hierarchinę tvarką, kurioje „jeigu tu manęs neliesi, aš irgi tavęs neliesiu“, ir šitaip jos galėjo egzistuoti drauge tarpusavyje sudarytoje trapioje taikoje, kuri nebuvo tikroji vienovės taika. Tai buvo apsimestinė taika, dirbtinė taika, kuri, žinoma, nebuvo jokia tikra taika.
Ir tą patį, daugeliu atvejų, matote ir Žemėje, tarp tų, kurie sudaro valdžios elitą ir atvirai tarpusavyje nekonfrontuoja, nes atrado tam tikrą ekvilibriumą, neleidžiantį įvykti šiai konfrontacijai. Tačiau toje tolimoje sferoje buvo nuspręsta padaryti galą šiai aklavietei, priverčiant, taip sakant, šias būtybes susiburti uždaroje aplinkoje, kurioje jos negalėtų viena nuo kitos pabėgti ir todėl tarp jų įvyktų neišvengiamas susidūrimas. Ir išreikšdamos savo pranašumo ir nejautrumo gyvybei momentumus – savo mėginimų priversti kitus sau paklusti momentumus – jos tuomet, užuot sugebėjusios priversti viena kitą sau paklusti, kaip galėjo tai padaryti su tais, kurie buvo žemiau už jas, jos galbūt galėtų viena kitą pažadinti šio žaidimo beprasmiškumui, to žaidimo, kuriame projektuojate savo suvokimą ant kitų laisvą valią turinčių būtybių – kurios turi teisę augti nenešdamos jūsų projekcijų naštos, kuomet jūs projektuojate ant jų, kaip jos turėtų gyventi ir kaip jos turėtų augti ar neaugti.
Ir ši situacija buvo vaidinama daugybę kartų įvairiose sferose, daugybę kartų šioje sferoje ir šioje planetoje. Būtent ši aplinka yra atkuriama Pakylėjimo Ašrame. Tie, kurie dar nėra įveikę projekcijų žaidimo, tie, kurie dar nesuvokė, kad būtent jų suvokimas neleidžia jiems įžengti į pakylėjimo spiralę, jie yra suskirstomi į grupes. O konfliktuoja jie tarpusavyje ne dėl savo išorinės asmenybės, ne dėl savo karmos, ne dėl astrologijos. Nes jų išorinė asmenybė, jų karma ir jų astrologija nėra priežastys, tai yra šių būtybių suvokimo pasekmės.
Jūsų suvokimas yra jūsų gyvenimo priežastingumas
Ar suvokiate? Egzistuoja senas posakis: „Nestatykite vežimo priešais arklį.“ Nepainiokite priežasties ir pasekmės, kaip tą daro daugelis žmonių su savo ribotu suvokimu. Manote, kad tai dėl savo astrologijos ar dėl savo karmos elgiatės taip, kaip elgiatės. Tačiau realybė yra tokia, kad priežastis, dėl kurios jūs elgiatės taip, kaip elgiatės, yra jūsų suvokimas. O jūsų suvokimas yra jūsų seniai padarytų pasirinkimų pasekmė, kuomet pasirinkote įžengti į atskirąjį aš, atsisakėte kvestionuoti, kodėl jaučiatės vieniši būdami tuo atskiruoju aš – ir kad galbūt šis vienišumas yra ženklas, kad yra kažkas tame atskirajame aš, ką jums reikėtų kvestionuoti, tai yra, kodėl jūs iš viso save laikote atskiruoju aš. Realybė yra tokia, kad visi žmonės, visi bendrakūrėjai, visos savimonę turinčios būtybės negatyviame sūkuryje atsidūrė būtent dėl savo suvokimo. Ir vienintelis būdas išsilaisvinti iš šio sūkurio yra pasiekti tašką, kuriame ryžtumėtės kvestionuoti savo suvokimą.
Na, ir dabar, galbūt esate girdėję, kad Pakylėjimo Ašrame šios sielos lieka tose grupėse tol, kol nesuvokia, kad harmonija yra svarbiau nei būti teisiu ar jaustis pranašesniu. Tai nėra netiesa, tačiau tai nėra pilna istorija. Nes ko gi reikia, kad suvoktumėte, jog harmonija yra svarbiau nei būti teisiu? Reikia, kad ryžtumėtės kvestionuoti savo suvokimą. Nes būtent jūsų suvokimas atskiria jus nuo kitų, sukuria šį regimą konfliktą ir konfrontaciją su kitais. Nes jūs suvokiate jų skirtingumą kaip grėsmę ekvilibriumo jausmui, tam ekvilibriumo jausmui, kuris jums leido ignoruoti savo vienišumo jausmą, tą jausmą, kad jūsų atskirasis aš yra pranašesnis ir todėl net ir šį vienišumo jausmą galima pateisinti.
Nes, kaip yra sakoma: „Taip vieniša viršūnėje“. Ir iš tiesų, tasai, kuris jaučiasi pats pranašiausias, neturi bendražygių ir todėl privalo jaustis vienišas – ir tai yra tų žmonių ego pasiteisinimas, tų, kurie leido sau jaustis pranašesniais už kitus. Kai jaučiatės pranašesni, negalite su kitais žmonėmis bendrauti kaip su sau lygiais. Galite su jais bendrauti tiktai jausdamiesi pranašesniais už juos, ir tik tuomet, jeigu jie patvirtina jūsų pranašumo jausmą. Ir todėl, tie, kurie to nepatvirtina – nes žino, kad yra Dievo sūnūs ir dukterys ir todėl atsisako jaustis prastesniais už jus – na, tuomet šie žmonės tampa jums grėsme, ir jūs privalote juos išmesti iš savo įtakos sferos, kad galėtumėte išsaugoti tą trapų pranašumo ekvilibriumą.
Pranašumas istorijoje
Ar matote, mano mylimieji, – kai sąžiningai pažvelgiate į istoriją, – ar matote šią tendenciją ir kiek daug kartų ši tendencija buvo kartojama žmonių visuomenėje? Ar matote, kad Adolfas Hitleris yra puikiausias pavyzdys žmogaus, turėjusio šį didžiausią pranašumo poreikį? Jis buvo pačiame viršuje. Jo autoritetas negalėjo būti kvestionuojamas. Su kiekvienu, išdrįsusiu kvestionuoti šį autoritetą, būdavo susidorojama, jie būdavo įmetami į kalėjimą ir įbauginami. Jeigu bauginimams nepasiduodavo, tuomet jie būdavo nužudomi. Nebuvo jokių arba arba. Nepritarimas nebuvo toleruojamas.
Ar matote, kad čia, Rusijoje, būtent šis mąstymas valdė Sovietų Sąjungą? Nepritarimas nebuvo toleruojamas. Ar matote, kad Josifas Stalinas buvo dar vienas tokios būtybės pavyzdys, kuris jautėsi pranašesniu, jautėsi aukščiausia valdžia ir todėl netoleravo priešingos nuomonės. Tie, kurie nepakluso, buvo žudomi milijonais. Ar matote, jeigu grįžtumėte dar toliau į praeitį, kad egzistuoja ir kiti pavyzdžiai Rusijos istorijoje; vienas iš jų buvo Ivanas Rūstusis. Ir todėl iš tiesų matote, kaip jau vakar buvo pasakyta, kad Stalinas, Leninas, Marksas ir Engelsas buvo puolę angelai, kaip puolęs angelas buvo ir Ivanas Rūstusis, demonstravęs visas puolusio mąstymo charakteristikas, kuris net nemirktelėdamas žudo visus atsisakiusius paklusti.
Matėte tai per visą istoriją. Matėte tai katalikų bažnyčioje, ypač inkvizicijos laikotarpiu, kuomet būtent puolę angelai vadovavo inkvizicijai ir jie – net nesusimąstydami, net nesvarstydami – nužudydavo kiekvieną, atsisakiusį atsižadėti savo taip vadinamų eretiškų įsitikinimų. Ar suvokiate, kad būtent šį mąstymą galite atrasti slypintį už visų konfliktų, už visų diktatoriškų sistemų, kurias matote Žemėje. Vėl ir vėl, ir vėl matote šį mąstymą. Matote, kaip dažnai dvi šiame mąstyme esančios būtybės susikerta tarpusavyje, kaip matėte tai vykstant tarp viduramžių Europos karalių, ir kaip matėte tai daugelyje kitų pasaulio vietų.
Tačiau taip pat matėte tendenciją, kuomet puolusieji suprasdavo, kad, jeigu jie iš visų jėgų kovos vienas prieš kitą, tai galiausiai atves prie garantuoto abiejų pusių žlugimo. Tad jie įtvirtino tarpusavyje šį ekvilibriumo jausmą, kurį, pavyzdžiui, matėte Jaltos konferencijoje Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, kuomet Stalinas, Ruzveltas ir Čerčilis susitiko, kad, taip sakant, tarpusavyje pasidalintų pasaulį. Trys puolę angelai, susirinkę drauge, mano mylimieji. Ne didvyriai, kuriais daugelis žmonių juos laiko, bet dar vienas puolusių angelų pavyzdys, neturinčių jokio jautrumo gyvybei, jokio jautrumo aukštesniems principams.
Tad matote, kad pasaulyje buvo leista įsikūnyti būtent šiai sąmonei, ir galite matyti, kaip toli ši sąmonė yra pasiruošusi eiti, kad sunaikintų tai, ką ji laiko grėsme savo pranašumo jausmui, įsitikinimui savo teisumu – nes tai nėra tiesiog suvokimas, ne, tai yra ši pranašesnė tiesa, ši pranašiausia ideologinė sistema. Tačiau, kaip jau daug kartų mėginome paaiškinti, nėra jokios pranašiausios ideologinės sistemos. Nėra jokios pranašiausios tiesos, kurią būtų įmanoma išreikšti žodžiais, įvaizdžiais, koncepcijomis ir filosofijomis, kurie egzistuoja šioje planetoje jos dabartiniame kosminio išsivystymo lygmenyje. Paprasčiausiai neįmanoma perduoti tiesos, kuri būtų absoliuti, neklystanti ar pranašiausia.
Kvestionuokite savo suvokimą arba nepakilkite
Tad esmė čia yra tokia: neįžengsite į pakylėjimo spiralę tol, kol nesiryšite kvestionuoti savo suvokimo. Nes matote, kas yra pakylėjimas? Pakylėjimas yra vienovės atkūrimas su savo tikruoju AŠ. Ar suvokiate, mano mylimieji, kad Sąmoningasis AŠ turi gebėjimą išprojektuoti save bet kur, kur tiktai nori? Tai yra tokia projekcija, kurioje save suprojektuojate į tam tikrą sąmonės būseną arba į fizinį kūną, norėdami pamatyti pasaulį iš tos perspektyvos. Tai yra teisėta projekcija. Tačiau, kai susitapatinate su šios ribotos perspektyvos suvokimu, nutinka taip, kad dabar imate įsivaizduoti, kad šios ribotos perspektyvos suvokimas nėra ribotas; jis yra kažkokiu tai būdu pranašesnis, absoliutus, visaapimantis.
Tad egzistuoja du projekcijų aspektai. Ir kai išaukštinate ribotą suvokimą ir projektuojate jį ant pasaulio, negalite tuo pačiu metu suvokti, kad jūsų suvokimas yra jūsų, Sąmoningojo AŠ, savęs suprojektavimo į ribotą būseną pasekmė. Kai save laikote atskiruoju aš, galite sužinoti apie dvasinį kelią, galite suprasti, kad turite aukštesnįjį aš, galite suprasti – teoriškai ir intelektualiai – kad turite pakilti atkurdami vienybę su šiuo aukštesniuoju aš. Tačiau vis dar tebemanote, kad tai yra išorinis procesas, vis dar tebelaikote tai procesu, kuris turi vykti pagal jūsų suvokimą. Jūs vis dar projektuojate įvaizdį ant savo aukštesniojo aš. Bet ar suvokiate, kad negalėsite atkurti vienybės su savo aukštesniuoju aš tol, kol turėsite kokius nors stabmeldiškus savo aukštesniojo aš įvaizdžius? Tai neįmanoma.
Tad štai ką tuo noriu pasakyti: pakylėjimas yra procesas, per kurį įveikiate visą suvokimą ir pasiekiate tašką, kuriame nebesuvokiate realybės. Ką turiu omenyje? Apie ką iki šiol kalbėjau? Kai suprojektuojate Sąmoningąjį AŠ į ribotą stebėjimo vietą, žvelgiate į pasaulį iš šio riboto matymo suvokimo. Suvokimas tuomet jau pagal apibrėžimą yra ribotas ir priklauso nuo konkrečios stebėjimo vietos. Matyti galite tik per kažkokį instrumentą, ar tai būtų jūsų fizinės akys, žiūronai ar koks nors kitas instrumentas. Žiūrite per kažką. Kai liaunatės suvokti, tai nereiškia, kad prarandate sąmonę, tačiau dabar jūsų sąmonė yra visur esanti. Jos neberiboja specifinė perspektyva. Jūs esate visur Dievo sąmonėje, užuot buvę vienoje vietoje Dievo sąmonėje, matydami pasaulį iš tos vietos. Tad, kai transcenduojate suvokimą, patiriate per vienovę, turite sferišką suvokimą, ir todėl negalite savęs laikyti atskiruoju aš, kažkokiu tai būdu susiliejančiu su aukštesniuoju aš. Suvokiate kad jūs ESATE aukštesnysis aš, jūs visada buvote aukštesnysis aš. Tiktai dėl jūsų suvokimo jums atrodė, kad esate atskirti nuo šio AŠ. Visa yra suvokimas.
Tad ar tuomet suprantate, kodėl sielos, nenorinčios pripažinti suvokimo vaidmens, nenorinčios kvestionuoti savo pačių suvokimo, bet vis dar tebežaidžiančios šį suvokimo projektavimo žaidimą, projektuodamos savo suvokimą ant kitų, ant Dievo, ant pasaulio – kodėl jos negali įžengti į pakylėjimo spiralę? Joms tenka būti darželinukų klasėje, kaip mes tai vadiname Pakylėjimo Ašrame. Ir jos privalės tenai likti tol, kol nepradės kvestionuoti savo suvokimo, kol nepasieks to taško, kuriame tartų: „Daugiau nebenoriu projektuoti savo suvokimo ant realybės. Noriu patirti realybę, tapdamas viena su ja. Nenoriu suvokti realybės, noriu pažinti realybę, įžengdamas į gnozę su realybe, tapdamas viena su realybe.“
Tačiau, kad galėtumėte tai patirti, turite pasiekti tašką, kuriame sąmoningai ir valingai nuspręstumėte, jog liausitės projektuoti, liausitės projektuoti kokias nors nuomones ant kitų žmonių. Liausitės teisti, analizuoti, galvoti, kad turite įvertinti, ar jie kažką daro teisingai ar klaidingai pagal jūsų suvokimą, kurį jūs pavertėte kažkokia aukščiausia sistema.
Pamąstykite, kiek daug projektuojate
Sąžiningai į save pažvelkite, nes tai yra mano jums duodamas būdas įsivertinti save. To neįmanoma padaryti akimirksniu, tačiau tai galima padaryti per reliatyviai trumpą laiko tarpą. Jeigu norėsite, galėsite pamatyti, kiek daug projektuojate ant kitų žmonių, kiek daug projektuojate ant pasaulio, kiek daug projektuojate ant Dievo – o galiausiai, kiek daug projektuojate ant savęs. Ir kai pamatysite, kad viskas, ką projektuojate, jus riboja, nes tai neleidžia jums patirti vienovės, na tai tuomet labai greitai galėsite pasiekti suvokimą, kuriame tiesiog akimirksniu pamatysite ir patirsite kontrastą tarp realybės ir suvokiamos „realybės“.
Matote, kaip yra sakoma Biblijoje: „Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė“. Matote, kad viskas, kas yra suvokiama, yra tuštybė, tai nėra tikra, tai neturi prasmės, nėra svarbu, tai nedaro jokio skirtumo. Nes kad ir ką projektuosite ant pasaulio, pasaulio tai nepakeis; tai tepakeis tai, kaip jūs suvokiate pasaulį. Ir kaip jau buvo pasakyta, Žemė tebebuvo tokia pat apvali net ir tuomet, kai dauguma žmonių projektavo įvaizdį, kad ji yra plokščia. Jūsų suvokimas nepakeis realybės, jis tepakeis jūsų „realybės“ suvokimą. Ir tik tuomet, kai šitai suvoksite, žvynai nukris jums nuo akių, kaip tai nutiko Šv. Pauliui pakeliui į Damaską, kai jis galiausiai pripažino Kristaus šviesą.
Tai nebuvo išorinis patyrimas, per kurį Jėzus jam būtų pasirodęs kažkokiu nepaneigiamu pavidalu, nes Jėzus Pauliui daug kartų pasirodė vidiniuose lygmenyse. Tačiau tai buvo vidinis patyrimas, per kurį Paulius galiausiai pripažino egzistuojantį skirtumą tarp savo suvokimo, su kuriuo jis žiūrėjo į krikščionis, ir tos realybės, kurią atstovavo Jėzus. Ir šis susidūrimas su realybe privertė nukristi žvynus nuo jo akių, suvokimo „žvynus“, kurie buvo uždengę jo akis ir neleido jam patirti realybės.
Tai gali nutikti kiekvienam to norinčiam. Tai gali nenutikti per vieną dramatišką momentą; dauguma jūsų patirsite tai kaip laipsnišką procesą. Dauguma jūsų jau patyrėte trumpus blyksnius švelnesne forma. Tačiau įsisąmonindami šį procesą ir būtinybę peržengti suvokimą, galite nepaprastai akceleruoti savo augimą. Galite patirti augimą, kuris bus daug greitesnis už bet kokius jūsų iki šiol įsivaizduotus dalykus.
Įveikite komunistinį suvokimo filtrą
Ir tai, žinoma, yra ypač svarbu dvasingiems žmonėms Rusijoje. Nes, kad Rusija galėtų įžengti į kylančią spiralę, kuri ją išvestų į Aukso Amžių, Rusija privalo įveikti suvokimą, kuris Rusijos žmonėms buvo primestas komunistiniais laikais ir kuris vis dar tebėra ant jų projektuojamas tam tikrų žmonių, nepaleidusių tikėjimo, kad komunistinių akinių rodomas vaizdas turėjo kažkokią realybę, kažkokį pagrįstumą.
Ar matote, kas nutiko Rusijoje, bet taip pat ir daugelyje kitų šalių, bet niekur tai nebuvo pademonstruota akivaizdžiau negu Rusijoje? Ar matote, kad turite Alfa ir Omega aspektus, Tėvo galios iškreipimą, ir Motinos vizijos iškreipimą? Tad Alfa aspektas buvo, kaip paaiškinau, Stalino pasiryžimas nužudyti kiekvieną jam nepritariantį balsą. Tačiau Omega aspektas buvo tai, kad patys Rusijos žmonės buvo susiskaldę tarpusavyje. Ir kaip tai buvo pasiekta? Tai buvo pasiekta įvairių slaptųjų tarnybų pagalba, kurios šnipinėjo ir skundė Rusijos žmones. Tad Rusijos žmonės niekada nesijautė galintys laisvai kalbėti, nes niekada nežinojo, ar kas nors jų nesiklauso, kas galėtų juos įduoti valdžiai, ir tuomet jie pranyktų Sibire ar dar kur nors.
Ar matote Tėvo-Motinos aspekto iškreipimą, ir kaip jo pagalba Rusijos žmonės buvo suskaldyti tarpusavyje, kuomet jie nesugebėjo įžengti į Vienovę ir sukurti vieningo fronto prieš savo engėjus? Štai ką reikia įveikti. Jums, dvasingiems žmonėms, reikia įveikti šį pasitikėjimo trūkumą, šią abejonę, apie kurią kalbėjo Arkangelas Mykolas. Turite susiderinti su Arkangelo Mykolo liepsna, su tuo atskaitos tašku, kad galite pasitikėti Dievu ir galite pasitikėti Dievu kituose žmonėse.
Nepasitikėkite nė vienu žmogumi, bet pasitikėkite Dievu kiekviename vyre, moteryje ir vaike. Tačiau, visų pirma, pasitikėkite Dievu savyje, pasitikėkite, kad Dievas nuves jus į jums derančią vietą. Tačiau tuomet ryžkitės kvestionuoti savo suvokimą, kokia turėtų būti ta deranti vieta. Nes yra daug žmonių, kurie kentėjo Sovietų Sąjungoje, tačiau jų kančios padėjo atnešti šios sistemos žlugimą. Nes, žinoma, tie, kurie projektuoja, ir tie, kurie žudo ir prievartauja, patys trumpina jiems likusį laiką iki teismo, kuomet jie bus nuteisti ir nebegalės likti valdžioje, ar net nebegalės likti įsikūnijime.
Yra daug būdų tarnauti. Ir kai šalis ir jos žmonės yra patekę po tokiu sunkiu puolusios ideologijos, puolusio mąstymo ir proto dėžutės debesiu, daugeliu atvejų vienintelis būdas ištrūkti iš šios aklavietės yra leisti valdžiai prieš jus naudoti prievartą, kad padarytumėte jų blogį labiau matomu. Kol galiausiai žmonės tai pamatys ir suvoks, kaip vakar buvo pasakyta, kad ši sistema nėra tvari – ji susinaikins, jeigu nepasikeis. Tad, vėlgi, daugelis tų, kurie kentėjo Sovietų Sąjungoje Rusijoje ir ją supančiose šalyse, tai buvo jų tarnystė, atnešant sovietinio komunizmo žlugimą. Tad nebūkite prisirišę prie to, kas vyksta išorėje.
Nuasmeninkite savo gyvenimą
Tačiau privalau jums pasakyti, jog, kad galėtumėte išlaikyti neprisirišimo iniciaciją, nebūdami prisirišę prie kitų žmonių projekcijų, turite pasiekti suvokimą, kad aukščiausias būdas įgyti neprisirišimą yra nuasmeninti savo gyvenimą. Kuomet pripažįstate, kad, kai kiti žmonės projektuoja ant jūsų savo negatyvumą, jų neapykanta iš tiesų nėra nukreipta į jus, ne ant jūsų jie pyksta. Jie nekenčia jumyse esančios šviesos, o kodėl jie jos nekenčia? Todėl, kad ši šviesa jiems suteikia atskaitos tašką, kuris meta iššūkį jų suvokimui. Nes jie žino, jie suvokia, net ir pasąmonės lygmenyse – kad nesate įstrigę jų proto dėžutėje ir nepaklūstate jų suvokimui. Ir tai meta iššūkį jų suvokimui, tai išjudina jų vienišumo jausmą. Tačiau, jeigu jie nenori pripažinti, kad tai yra gelbėjimosi lynas, jie tuomet laikys tai grėsme, ir todėl sieks sunaikinti tai, ką jie dabar privalės projektuoti esant grėsmės priežastimi, tai yra, jus.
Nes argi nesuvokiate, kad, kai žaidžiate šį projekcijų žaidimą, nesugebate prisiimti atsakomybės už save, ir tuomet privalote projektuoti, kad kažkas kitas yra jūsų kančių priežastis, kažkas kitas yra ta priežastis, regimai grasinanti jūsų visuomenei, jūsų kaip dvasinio lyderio pozicijai, arba jūsų santykiams su kitais žmonėmis? Jeigu projektuojate, kad kiti žmonės arba tamsos jėgos yra to, kas vyksta jūsų gyvenime, priežastis, demonstruojate savo atsakomybės neprisiėmimą. O tai reiškia, kad šiuo atsakomybės neprisiėmimu nenorite pripažinti realybės, kad viskas jūsų gyvenime yra jums iš kosminio veidrodžio ateinantis atspindys, atspindintis tai, ką išsiuntėte. O tai, ką jūs išsiunčiate, yra jūsų požiūrio į gyvenimą pasekmė. Tai yra jūsų gyvenimo suvokimo pasekmė.
Tad, jeigu norite, kad kažkas pasikeistų į gerą, privalote pradėti kvestionuoti savo suvokimą. Vežimo negalite statyti priešais arklį – jeigu norite progreso. Jeigu vežimas stovės priešais arklį, tuomet arklys turės eiti atgal. Tokie yra fizikos dėsniai, kurių negalite pakeisti, kad ir koks bebūtų jūsų suvokimas ir kad kokios būtų jūsų projekcijos. Tad, jeigu norite daryti didesnį progresą dvasiniame kelyje, jeigu norite įžengti į pakylėjimo spiralę, liaukitės projektuoti. Pripažinkite, kai projektuojate. Pažvelkite į save, į savo suvokimą, ir kas jus verčia galvoti, kad privalote projektuoti. Ir suvokite, kad tikrasis tikslas yra pasiekti tašką, kuriame būtumėte transcendavę suvokimą ir todėl jums nebeliktų poreikio projektuoti.
Negi rimtai tikite, kad Jėzus Kristus, kai jis vaikščiojo Žeme, projektavo per žmogiškąjį ego ir atskirąjį aš? Negi tikite, kad Gautama, kai sėdėjo po figmedžiu ir buvo gundomas Maros demonų, negi galvojate, kad jis projektavo atskirojo aš įvaizdžius ant tų demonų? Nes, jeigu Gautama būtų projektavęs tokius įvaizdžius, tuomet demonai būtų jame radę už ko užsikabinti ir šitaip būtų galėję sugundyti jį sureaguoti. Nes matote, projekcija yra reakcija, projekcija yra prisirišimas. Ir tol, kol reaguojate ir turite prisirišimus prie kažko šiame pasaulyje, negalite pakilti, kaip buvo paaiškinta. Negalėsite įžengti pro tas duris į pakylėtąją būseną, kol turėsite kokių nors prisirišimų Žemėje. O kol turėsite prisirišimų, jausite poreikį projektuoti įvaizdį ant pasaulio, kuris pateisins jūsų prisirišimą, suteiks jums pateisinimą, kodėl jums nereikia atiduoti to prisirišimo. Kitaip tiesiog negali būti.
Ar suvokiate, kad tai, ką čia jums duodu, yra realybė, yra realybės dozė? Tai nėra kažkas, su kuo būtų galima ginčytis ar svarstyti. Tie, kurie yra susitapatinę su savo suvokimu, į tai žiūrės tik kaip į dar vieną koncepciją. Jie su tuo ginčysis. Jie netgi gali sakyti, kad tai yra klaidingas mokymas, nes jis prieštarauja tam ar anam, kas buvo pasakyta kitur. Tačiau savo ginčais jie tik įrodo, kad yra įstrigę projektavimo žaidime. Ir tol, kol esate įstrigę projektavimų žaidime, privalote likti darželyje. Ir neisite toliau Pakylėjimo Ašrame, kad ir kokiais pažengusiais save belaikytumėte.
Matote, mano mylimieji, pats pirmas žmogus, kuris būna apgautas jūsų suvokimo ir jūsų projekcijų, esate jūs. Jūs manote, kad tai yra tikra, ir todėl galvojate galintys projektuoti šitai ant Serapio Bėjaus, kai ateinate į mano ašramą. Manote, kad aš ateisiu į jūsų suvokimo burbulą ir tarsiu: „O, tu tikrai esi pažangi būtybė, ateik į patį Pakylėjimo Ašramo centrą“. Bet matote, taip nėra. Aš pakilau virš projekcijų žaidimo, ir būtent dėl to, kad ryžausi pamatyti tai savyje, galiu lengvai tai matyti kituose.
Jums nepavyks manęs apgauti ir priversti įleisti jus į savo ašramą anksčiau, nei žinosiu, kad esate pasirengę. Neįžengsite į patį ašramą, kol nebūsite išlaikę darželio iniciacijų. Ir galėsite tenai sėdėti, mano mylimieji, jausdamiesi labai pažengusiais, bet vis dar tebebūsite mokiniai, vos pajėgiantys save pamaitinti neišsiterliodami rūbų, ir todėl nenusipelnysite mano pagarbos. Nes aš gerbiu jūsų tikrąjį aš, o ne suprojektuotąjį aš, kurį susikūrėte.
Dievo neveikia jūsų suvokimas
Išmintis prasideda nuo paprasto fakto suvokimo. Dievas nežiūri į pasaulį per jūsų suvokimą. Pakylėtieji mokytojai nežiūri į pasaulį per jūsų suvokimą. Jūsų AŠ ESU Esatis nežiūri į pasaulį per jūsų suvokimą. Jūs mūsų nepakeisite, kad ir ką projektuotumėte. Todėl vienintelė jūsų galimybė – jeigu norite daryti progresą – yra keisti save. Mėginimai pakeisti visus kitus žmones mūsų nepakeis. Jums gali pavykti pakeisti visus žmones Žemėje ir priversti juos jums pritarti, tačiau tai tiesiog reikš, kad visi žmonės Žemėje liks už pakylėjimo spiralės ribų, kol nepakeis savo suvokimo. Negalite jėga įsibrauti į dangų. Tai neįmanoma. Galėčiau tai pasakyti dar milijoną kartų. Tačiau tikiuosi, kad pasakiau pakankamai ir kai kurie supras.
Projekcijos yra puolusios sąmonės rykštė, ir tai yra vienas dalykas, kuris labiau už viską trukdo įsikūnyti Aukso Amžiui. Nes kodėl neturite Aukso Amžiaus? Todėl, kad projektuojate įvaizdžius ant Materijos Šviesos, kurie yra grįsti atskiruoju aš ir jo suvokimu. Kaip galite įkūnyti Aukso Amžių? Transcenduodami suvokimą, kol pradėsite matyti Vienove grįstus įvaizdžius, ir tuomet projektuodami šiuos įvaizdžius. O tiksliau, suvokdami, ką jums paaiškinau: kad yra būdas transcenduoti suvokimą ir būtinybę kažką projektuoti.
Nes matote, kai iš tiesų transcenduojate visą šį projektavimo žaidimą, tai nereiškia, kad tampate tarsi niekas. Tai nereiškia, kad dabar tapote pacifistu, sėdinčiu urve Himalajuose. Jūs vis dar galite eiti ir aktyviai dalyvauti visuomenėje, tačiau nedarote to, projektuodami savo atskirojo aš suvokimą. Jūs tai darote, būdami atviromis durimis savo AŠ ESU Esaties suvokimui, savo AŠ ESU Esaties vizijai ir savo AŠ ESU Esaties šviesos tekėjimui per jus. Ir tai yra tikrasis bendrakūrimas. Jūs nekuriate proto įvaizdžio ir neprojektuojate šviesos per šį įvaizdį. Jūsų Sąmoningasis AŠ neturi jokio tarp jūsų ir AŠ ESU Esaties stovinčio įvaizdžio. Jūs esate atviros durys, skaidrus stiklas.
Bet ką tuomet darote: sukoncentruojate savo dėmesį. Tad jūs esate fiziniame įsikūnijime. Sukoncentruojate savo dėmesį į konkrečią vietą, į konkrečią problemą arba dalyką. Neprojektuojate įvaizdžio, kas turėtų įvykti ar kas yra ne taip. Tiesiog sutelkiate savo dėmesį ir tuomet leidžiate AŠ ESU Esaties šviesai ir vizijai per jus tekėti, tekėti į tą situaciją ir atlikti visus tuos pokyčius, kurie gali būti atlikti pagal Laisvos Valios Įstatymą ir aukštesnę viziją.
Ar matote esminį skirtumą tarp projektavimo ir paprasčiausio dėmesio sutelkimo, patiriant viską neutraliu, neprisirišusiu būdu? Jūs neprojektuojate. Jūs tiesiog esate skaidrus stiklas, suteikiantis atskaitos tašką. Būtent tai matėte Jėzuje, kai jis metė iššūkį rašto aiškintojams ir fariziejams. Jis neprojektavo, jis tiesiog leido Dievo šviesai tekėti per jį ir mesti iššūkį jų suvokimui.
Tai yra ir jūsų aukščiausias pašaukimas. Mes nesiekiame iškelti žmonių armijos, kurie galvotų turintys neklystančią tiesą, ir kurie tuomet eitų ir kovotų su visais tais, kurie pasaulį suvokia kitaip ir todėl turi kitokį proto įvaizdį. Mes siekiame iškelti Kristaus būtybes, kurios pripažintų, kad čia atėjo būti atviromis durimis, ir nėra nieko, ką reikėtų projektuoti. Net nėra prasmės formuluoti nuomones. Tiesiog sutelkiate savo dėmesį į vieną konkrečią problemą ir tuomet susiderinate su savo AŠ ESU Esatimi. O tuomet, užuot susikūrę nuomonę, grįstą suvokimu ir proto įvaizdžiu, pajaučiate skirtumą tarp išorinės situacijos – pajaučiate už išorinės situacijos slypinčios sąmonės vibraciją – ir savo AŠ ESU Esaties vibracijos. Ir tiesiog pajautę tą skirtumą, žinote realybę.
Kūrybiškumas yra sprendimas; ne jėga
Maskva vis dar tebėra Rusijos galios centras, o Sankt Peterburgas yra, arba turi potencialą tapti kūrybiniu Rusijos centru. Sprendimas Žemės problemoms nėra daugiau galios; sprendimas yra kūrybiškumas, nevaržomas, laisvai tekantis kūrybiškumas. Jokie galios kiekiai negalės išspręsti problemų, su kuriomis susiduria žmonija. Jeigu būtų kitaip, mano mylimieji, Sovietų Sąjunga būtų užvaldžiusi pasaulį ir įgyvendinusi komunistinės svajonės Utopiją. Bet kaip matėte, Sovietų Sąjunga susinaikino, nes, kai išsiunčiate impulsą, visata jį jums grąžins su palūkanomis, ir negalėsite visą laiką įveikti to, kas jums grįžta, jėga – tiktai pakeisdami tai, ką išsiunčiate, kūrybiškumu, kūrybiška vizija.
Tad tokia yra realybė. Jūs ją pamatėte. Žinote ją savyje. Ir dabar vizualizuokite, kad tai yra pokytis, kuris įvyks Rusijos žmonėse ir viso pasaulio žmonėse. Nes yra daug ir kitų šalių, kurios turi potencialą atlikti perėjimą per kelis ateinančius metus, pripažindamos jėgos tuštybę ir kūrybiškumo galią. Ir būtent šis sąmonės pokytis atvers vartus Aukso Amžiaus įkūnijimui ir planetos įvedimui į tikrą kylančią spiralę. Žemės planeta iš tiesų juda aukštyn. Žemės planeta yra pažangesnėje pakopoje nei buvo prieš šimtą, tūkstantį ar penkis tūkstančius metų. Ir vis dėlto, Žemės planeta vis dar tebėra pavyzdys – visa planeta yra pavyzdys – demonstruojanti tai, apie ką kalbėjau kaip apie darželinukų klasę Pakylėjimo Ašrame. Jūs vis dar tebesate toje situacijoje, kurioje puolusioje sąmonėje esantys individai ir grupės žmonių kovoja projekcijų žaidimą.
Tačiau, jeigu dvasingi žmonės sugebės tai transcenduoti, jeigu sugebės praregėti iš šio mąstymo ir jo iliuzijų – iš šitos tuštybės – tuomet nustebsite, kaip greitai ši planeta gali būti akceleruota į pakylėjimo spiralės tyrumą. Ir tuomet pamatysite aukštyn keliančią spiralę, kurios jokios jėgos, jokie projekcijų kiekiai negalės sustabdyti. Šis pokytis yra arti, bet mes dar jo nepasiekėme. Ir todėl, turite būti atviromis durimis, vizualizuodami, kad šis pokytis įvyks. Privalote akceleruotis į tyrumą, akceleruoti savo suvokimą į tyrumą, idant transcenduotumėte šį suvokimą – paleistumėte jį ir patirtumėte vienovę su realybe. Paklausykite šių žodžių, mano mylimieji – jeigu norite užsitarnauti savo asmeninį pakylėjimą šio gyvenimo pabaigoje. Paklausykite šių žodžių, jeigu norite įvykdyti misiją, jeigu norite išpildyti tai, dėl ko atėjote į įsikūnijimą, ir pamatyti Žemę įžengiant į pakylėjimo spiralę.
Tad, dar kartą, kaip tai padarė ir kiti, dėkoju už jūsų buvimą, už jūsų dėmesį. Nes, vėlgi, pasinaudojau jūsų čakromis, kad paleisčiau atmatuotą, ir visgi nepaprastai didelę pakylėjimo šviesos koncentraciją į šią planetą, ir ypač į šią šalį ir į tas šalis, kurios anksčiau nešė Sovietų Sąjungos jungą. Ir tai yra akceleracija, kurios paskirtis yra mesti iššūkį žmonių status quo suvokimui ir jų praeities suvokimui, idant jie galėtų pajausti diskomfortą, kai yra metamas iššūkis jūsų suvokimui – bet kad jie taip pat galėtų gauti galimybę paleisti tą suvokimą ir suvokti, kad yra kažkas daugiau. Egzistuoja galimybė, potencialas, kurio jie anksčiau nematė· Tačiau šis potencialas yra tikras, nes jie dabar patyrė pakylėjimo spiralės realybę ir pakylėjimo šviesos, kuria AŠ ESU ir kurią perduodu į šią planetą per jus, realybę. Bet jūs taip pat suvokiate, kad esate dvasinės būtybės, esate mokiniai, esate Dievo tąsos. Ir jūs taip pat akceleruojate į tyrumą, kaip ir AŠ ESU akceleruoju į vis aukštesnes ir aukštesnes tyrumo išraiškas.
AŠ ESU, išties, Serapis Bėjus. AŠ ESU amžina akceleracija į tyrumą. Tačiau šioje amžinoje akceleracijoje į tyrumą, AŠ ESU taip pat nuolatos amžinai besiplečianti ir į didesnį tyrumą akceleruojanti jėga. Nes niekas negali stovėti vietoje, net ir pakylėtasis mokytojas, net ir pats Kūrėjas. Nes Kūrėjas akceleruoja savo Esybę per jus. Nes jums tampant Daugiau, Kūrėjas tampa Daugiau, o Kūrėjui tampant Daugiau, jūs tampate Daugiau. Ir tai yra aukštyn kylanti spiralė, kuri iš tiesų yra pakylėjimo spiralė, pakylėjimo šviesa. Ak, koks grožis šios šviesos! Kai ją pamatote, kai pamatote tą tyrumą, tą milžinišką tyrumą ir suvokiate, ir patiriate tai, tariate: „Ak! Koks grožis! Aš noriu būti viena su šiuo grožiu.“ Ir tuomet jūs esate – nes prašymas reikalauja atsakymo. Nes kai suprojektuojate save į tyrumą, tampate Tyrumu – kaip AŠ ESU Tyrumas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com