Laikas Lenkijos moterims tarti: „Viskas, gana!“

TEMOS: Lygybė moterims Lenkijoje – Moterų persekiojimas prasidėjo nuo puolusių būtybių – Kaip Lenkijos moterys įgis lygybę? – Moterys privalo pasakyti „STOP!“ – Motina Marija nebuvo pasyvi moteris – Situacija privalo pasikeisti Europoje – Motinos Marijos meilė Lenkijai

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2011 spalio 29 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas pasiuntiniui važiuojant automobiliu per vakarų Lenkiją.


Motina Marija AŠ ESU ir AŠ ESU čia tam, kad įtvirtinčiau šviesą šioje Lenkijos šalyje. Iš tiesų, ši šalis yra brangi mano širdžiai; ne tik dėl to, kad tiek daug žmonių Lenkijoje vis dar gerbia mane dėl mano, kaip Jėzaus motinos, vaidmens, bet taip pat ir dėl to, kad pati Lenkija saugo svarbią Motinos Liepsną Europos žemynui.

Pažvelgę į Lenkijos šalies istoriją galite matyti, kaip į Lenkiją veržėsi ir ją okupavo kariuomenės praktiškai iš visų pusių. Iš Šiaurės – švedai, iš Vakarų – vokiečiai, iš Rytų – rusai, ir taip toliau šimtmečių bėgyje. Tačiau giliau apie tai pamąstykite ir pabandykite suvokti, ką tai iš tiesų reiškia?

Nes argi nesakėme, jog Motinos elementas yra prisiekęs leisti savimonę turinčioms būtybėms su laisva valia išreikšti savo sąmonę, idant Motina suprojektuotų atgal tai, kad ir ką savimonę turinčios būtybės būtų ant jos suprojektavusios – kad tuo būdu padarytų jų sąmonės būseną labiau regimą, ir jie tuomet galiausiai nuspręstų ją transcenduoti. Ir todėl, argi taip pat nematote, jog Lenkijos žmonės istorijos eigoje ryžosi leisti kariuomenėms iš visų pusių į ją įsiveržti. Jie ryžosi ištverti daug sunkumų, daug persekiojimų, ir tai iš tiesų yra gilaus ir nuostabaus grožio Motinos Liepsnos, kurią neša Lenkijos žmonės, įrodymas.

Lygybė moterims Lenkijoje

Tad tai iš tiesų yra potencialas, kurį Lenkijos žmonės gali įkūnyti ateinančiais dešimtmečiais, tiek bendrai Europoje, bet taip pat ir Baltijos šalių regione, aplink kurį mes dabar pamėginome apibrėžti šį Ugnies ratą, kuriuo apjuosiame Baltijos Jūrą.

Tačiau turiu jums pasakyti, jog tam, kad Lenkijos šalis ir Lenkijos žmonės galėtų atrasti jiems teisėtai priklausančią vietą tarp šalių šeimos ir išpildyti savo pilną potencialą, pirmiausia turi būti įveiktos tam tikros kliūtys. Ir visų pirma Lenkijos šaliai reikia pripažinti, kad Lenkijai šiuo metu dar labai toli iki lygybės tarp lyčių, kurią matote daugumoje kitų šalių Europoje ir aplink Baltijos Jūrą. Moterys vis dar tebėra žeminamos Lenkijoje beveik institucionalizuotu būdu.

Jeigu Lenkijos žmonės ryžtųsi transcenduoti šį momentumą – moterų nesaugojimo, jų žeminimo ir neleidimo joms daryti įtakos svarbiems sprendimams visuomenėje, – tuomet taip pat turi būti pripažinta, iš kur tai atėjo. O atėjo tai, žinoma, artimiausioje praeityje, iš Sovietų Sąjungos, kurioje galėjote aiškiai matyti, kad sovietinė komunizmo versija ir, tiesą sakant, taip pat ir kitos komunizmo versijos, sistematiškai žemino moteris.

Moterys buvo laikomos antrarūšiais piliečiais, tomis, kurios turėtų dirbti ir tylėti, svarbiems vyrams priiminėjant svarbius sprendimus. Ar suvokiate, mano mylimieji, kad kai Gorbačiovas pasikvietė savo žmoną į oficialias keliones ir renginius, Rytų blokas beveik patyrė šoką tai matydamas? Ir tai turėtų leisti jums įgyti tam tikrą atskaitos tašką, tiems iš jūsų, kurie užaugote Vakaruose ir esate įpratę matyti moterys svarbesniuose vaidmenyse. Ir todėl, galbūt, Lenkijos šalis sugebės įgyti tam tikrą atskaitos tašką, kad joje vis dar nėra noro leisti moterims dalyvauti visuomenėje lygiomis teisėmis su vyrais.

Moterų persekiojimas prasidėjo nuo puolusių būtybių

Tačiau, žinoma, taip pat turi būti pripažinta, kad labiau tolimoje praeityje – ir, žinoma, taip pat ne tokioje tolimoje praeityje bei dabartyje – tikrasis veiksnys, privertęs moteris patirti pažeminimą, iš tiesų yra katalikų bažnyčia. Nes labai mažai institucijų Žemėje išsilaikė tokį ilgą laiką kaip katalikų bažnyčia, persekiodama moteris, ignoruodama moteris, žemindama moteris, neleisdama moterims tapti dvasininkėmis. Ji netgi neleido moterims tuoktis su dvasininkais, kuomet jos būtų galėjusios turėti bent kažkokią įtaką dvasiniam šalies gyvenimui, užuot pasyviai sėdėjusios bažnyčioje ar dariusios pasyvų darbą, nesusijusį su realiomis, svarbiomis bažnyčios funkcijomis, kurias visada atlieka vyrai.

Ar matote, kad tai savo šaknimis siekia daug šimtmečių į praeitį? Tai savo šaknimis siekia Romos imperiją, kuri akivaizdžiai persekiojo ir žemino moteris. Tačiau tai savo šaknimis siekia netgi dar senesnius žydų religijos ir Senojo Testamento laikus. Tad jeigu iš tiesų išdrįsite į tai pažvelgti, pamatysite, kad šitai yra beveik įrašyta į Senąjį Testamentą, ypač į Pradžios Knygą, kurioje, žinoma, visa kaltė dėl Žmogaus Nuopolio yra suverčiama Ievai ir todėl, savo ruožtu, visoms moterims. Tai tapo ypač ryškiai išreikšta po to, kai katalikų bažnyčia sumąstė pirmapradės nuodėmės koncepciją, kurios, žinoma, nebuvo jokiuose šventraščiuose, nebuvo jos net ir Senajame Testamente, ir šios koncepcijos jau kuo tikriausiai nebuvo pirminiuose Jėzaus mokymuose.

Ir todėl, jeigu norite grįžti netgi dar giliau į praeitį, privalote pripažinti, kad Pradžios knyga iš dalies buvo parašyta puolusių būtybių, kurios Motinos elementą žemino nuo pat tų laikų, kai nusprendė sukilti prieš Tėvą ir Dvasią. Jos nusprendė, jog, kadangi negali kontroliuoti Dvasios, bent jau gali pamėginti kontroliuoti materiją, Motinos elementą. Ir jos tai darė daugeliu subtilių būdų, siekdamos pažeminti moteris ir moterišką elementą, net ir motinystės koncepciją.

Tad kai suvokiate, koks gilus, koks subtilus ir kokias iš tiesų senas šaknis turintis yra moterų persekiojimas, taip pat matote, kad reikalingas didelis darbas, norint tai įveikti. O tai praktikoje reiškia, jog tam, kad Lenkija galėtų įveikti moterų persekiojimą – ir netgi visiems akivaizdų moterų išnaudojimą, pavyzdžiui, pardavinėjant moteris į prostituciją, – Lenkijai reikia ryžtis kvestionuoti katalikų bažnyčią ir jos įtaką Lenkijos visuomenei.

Kaip Lenkijos moterys įgis lygybę?

Nes turi būti pripažinta, kad moterų persekiojimas, moterų diskriminacija buvo institucionalizuota katalikybės laikais, dar prieš sovietinę okupaciją. Tačiau ji nė kiek nesumažėjo sovietiniais laikais, tiesą sakant, ji beveik buvo dar labiau sustiprinta, nes dabar tiek tie, kurie buvo religingi, tiek tie, kurie nebuvo religingi, buvo užprogramuoti žeminti moteris. Tad į ką gi Lenkijos moterims kreiptis, kad gautų lygias teises ir lygų atstovavimą visuomenėje?

Tad jos iš tiesų turėtų kreiptis į tuos, kurie įsikūnijo Lenkijoje tiek vyrais, tiek moterimis būtent tam, kad atneštų šį perėjimą nuo komunizmo ir katalikybės link universalesnės dvasingumo formos, natūralaus arba prigimtinio dvasingumo, kaip mes apie jį jau dabar kurį laiką kalbame. Tad toks yra potencialas, nes yra daug žmonių, kurie įsikūnijo Lenkijoje būtent tam, kad atneštų šį pokytį kolektyvinėje sąmonėje, šitaip atnešdami pokytį visuomenėje, kuris tuomet leis pripažinti paprastą faktą, kad Lenkija, kaip ir bet kuri kita šalis, negalės išpildyti savo aukščiausio potencialo, jeigu moterims nebus suteiktos lygios teisės ir lygus atstovavimas priiminėjant sprendimus visuomenėje. Negalima sistematiškai neleisti moterims dalyvauti, jeigu visuomenė nori priimti subalansuotus sprendimus.

Nes jeigu pažvelgsite į Europos istoriją, iš tiesų pamatysite, kaip vyriškasis ego išreiškė savo kariavimo tendencijas, kai nebuvo varžomas jį atsveriančiu moteriškuoju poliumi. Ir todėl taip pat matysite, kad jeigu Lenkija nori transcenduoti tą etapą, kuriame ji buvo grindų skuduru įsiveržiančioms armijoms ir okupuojančioms jėgoms, tuomet Lenkija privalo atrasti naują pusiausvyrą.

Ir ši pusiausvyra nereiškia, kad vyriškas elementas turėtų tapti toks pat agresyvus Lenkijoje, koks jis buvo kaimyninėse šalyse. Tai reiškia, kad Lenkija privalo atrasti naują pusiausvyrą. Tačiau vieni vyrai jos negali atrasti. Ji tegali būti atrasta vyrams ir moterims suėjus drauge ir suvokus, kad tiktai kartu jie gali sukurti poliariškumą, kuris atneš pusiausvyrą į šalį ir taip pat į šeimą. Nes iš tiesų, šie pokyčiai privalo prasidėti šeimoje. Ir nors jie tam tikru laipsniu prasidėjo, galiu jus užtikrinti, kad yra didelė būtinybė Lenkijos žmonėms šviestis apie šeimos reikalus ir apie tai, kaip galima sukurti sėkmingą šeimą, kuri transcenduotų senuosius vyrų dominuojamos šeimos šablonus.

Moterys privalo pasakyti „STOP!“

Ir todėl, vėlgi, iš kur gali ateiti šie pokyčiai? Jie tegali ateiti iš moterų, kurios prisiima iniciatyvą ir tuomet taip pat užmezga ryšį su vyrais, kurie ankstesniuose gyvenimuose jau transcendavo šią sąmonės būseną. Ir vis dėlto, nors yra daug tokių vyrų įsikūnijusių Lenkijoje, jie privalo laukti, kad moterys iš tiesų imtųsi iniciatyvos. Nes kaip tai galėjote matyti kitose šalyse, ir netgi tam tikru laipsniu jau ir pačioje Lenkijoje, būtent moterys privalo išeiti į priekį ir pareikalauti didesnės lygybės, ir tik tuomet visuomenė galės pajudėti ta kryptimi.

Tad šviesa, kurią paleidžiu, iš tiesų yra Liepsna, kurią įtvirtinsiu, ir tai yra liepsna, kurioje moterys suvokia, kad nors jūs esate įsikūniję moteriškame kūne, jūs tebesate nemirtinga dvasia, kuri yra aukščiau už žmogišką lytiškumą. Ir todėl, jūs iš tiesų turite teisę pasisakyti būdamos moteriškame kūne, ir turite teisę mesti iššūkį vyriškajam ego ir tarti, kad šis šimtmečius ir tūkstantmečius trunkantis moterų žeminimas privalo liautis, ir jis privalo liautis DABAR.

Tik tuomet, kai šis ryžtas pradės augti ir kilti kritinės masės moterų Lenkijoje čakrose, vyrai bus išlaisvinti priimti pokytį, kurio jie iš tiesų vylėsi ir laukė, bet patys nesugebėjo jo atnešti. Nes dažnai matote tarpusavio priklausomybės ryšį, kuomet prievartautojas ir auka yra įstrigę sūkuryje, iš kurio prievartautojas niekaip negali išsivaduoti – ir daugeliu atvejų iš jo išsivaduoti negali ir auka. Tačiau šiuo atveju, yra būtina, kad auka – moterys – pakiltų ir tartų: „Viskas, gana, mes reikalaujame geresnių sąlygų, didesnio pripažinimo, geresnio atstovavimo Lenkijos visuomenėje.“

Motina Marija nebuvo pasyvi moteris

Nes, mano mylimieji, kai mąstote, kiek daug moterų Lenkijoje jaučia pasišventimą man, kaip Jėzaus Motinai, jums turėtų būti įmanoma atlikti pokytį ir suvokti, kad aš nebuvau tipiška pasyvi namų šeimininkė, kurios idealą matote keliamą daugelyje šalių. Aš nebuvau pasyvi motina Jėzui.

Nes Jėzus buvo, kaip jau anksčiau sakiau, neklaužada vaikas. Ir jam reikėjo parodyti, kad egzistuoja ribos net ir tam tikrus Kristaus pasiekimus turinčiam vaikui. Ir tai iš tiesų buvo mano vaidmuo šeimoje prisiimti tą rolę, kuri gali atrodyti vyro rolė. Ir tuo nenoriu pasakyti, kad Juozapas neprisidėjo prie šios rolės išpildymo, bet tai buvo būtent mano kaip moters rolė, stoti į konfrontaciją su asmeniu, turėjusiu Kristaus pasiekimus, tačiau pasidavusiu pagundai manyti, kad jis viską žino ir jam nereikia, kad kas nors šiame pasaulyje parodytų jo klaidas ir jas pataisytų.

Nes tokia iš tiesų yra bėda su daugeliu dvasinius pasiekimus turinčių žmonių. Ir būtent dėl to matote, kaip kai kurie iš jų tampa vis labiau egoistiški ir susikoncentravę į save, šitaip galiausiai neišpildydami savo misijos. O aš buvau pasiryžusi padaryti viską, kas yra mano galioje, kad Jėzus nesusikirstų savo misijoje dėl tėvų disciplinos ir pavyzdžio stygiaus. Ir galiu jus užtikrinti, kad kartais vyko tikra valių kova, ir turėjau sukaupti visus savo Kristaus pasiekimus, kad atsistojusi tarčiau: „Ne, tu šitos linijos neperžengsi.“

Ir tai iš tiesų yra potencialas, kurį turi visi tie, kurie yra pasišventę Dangiškajai Motinai bendrai, ir Motinai Marijai konkrečiai. Tad aš siunčiu šį minčių vaizdinį į Lenkijos kolektyvinę sąmonę, kad moterys stotų ginti absoliučios, neįveikiamos pozicijos; ne iš pykčio, bet iš tikro ryžto. Iš to ryžto, kuris sako: „Manęs niekas nepajudins, kas yra žemiau už Kristaus vizijos tyrumą.“

Nes nors materija, ir Motinos elementas, yra prisiekę atvaizduoti viską, kas yra ant jų projektuojama, ateina momentas, kai tos savimonę turinčios būtybės, kurios įsikūnija materijoje, iš tiesų turi teisę pakilti ir tarti: „Štai čia yra riba; neperženkit jos! Nes kitaip prisišauksite Kali rūstybę, Dangiškosios Motinos rūstybę.“ Kuri nė kiek nėra susijusi su žmogišku pykčiu, nes ji iš tiesų yra absoliutus ryžtas, kad jeigu peržengsite tą ribą, tuomet Dangiškoji Motina atspindės jums tai, ką išsiunčiate be jokio uždelsimo ir be jokio sušvelninančio faktoriaus. Ir tuomet pjausite pilnus savo pačių projekcijų vaisius ir negausite malonės, kuri paprastai yra suteikiama per laiko uždelsimą arba intensyvumo sumažinimą, kuris leidžia jums padaryti tam tikrus dalykus ir toliau išgyventi.

Nes galiu jus užtikrinti, kad egzistuoja daug karmos formų, kurios paprastai akimirksniu sunaikintų kaltininką, jeigu ne šis delsos faktorius. Ir šis delsos faktorius nėra neišvengiamybė, nes jis iš tiesų yra surištas su laisva valia tų, kurie yra prievartos aukos. Nes nors prisiekiate leisti kai kuriems prieš jus naudoti agresiją, kad jie galėtų įkūnyti savo sąmonės būseną, taip pat ateina toks momentas, kai turite atsistoti ir tarti, jog dabar jau gana ir tu privalai pasikeisti.

Situacija privalo pasikeisti Europoje

Tai iš tiesų yra Lenkijos žmonių potencialas pakilti – užimti poziciją ir tarti, kad yra tam tikri dalykai, kurie privalo pasikeisti Europoje, kad senieji šablonai daugiau nebegali būti kartojami. Ir todėl, Lenkijos žmonės turi svarbų potencialą, nes gali padėti atnešti ilgaamžiškesnę, stabilesnę taiką.

Nes argi nesuvokiate, kad didysis kaimynas Rytuose maišo savo viralą? Jis vis dar tebeturi imperialistinių ambicijų, dabar perrinkdamas prezidentą, kuris flirtavo su idėja, kad yra beveik panašus į senuosius imperatorius, ir todėl turi ar turėtų turėti neribotas galias. Ir todėl Europa turi aiškiai pasakyti, kad jeigu šios ambicijos peržengs tam tikrą ribą, iš karto susilauks atpildo. Ne tiek karine galia, kiek tiesiog pasiryžimu šito netoleruoti, ir tai turi būti aiškiai išsakyta.

Tad aš įtvirtinau čionai Dangiškosios Motinos pasiryžimą sustabdyti jos vaikų išnaudojimą. Ir tai iš tiesų yra liepsna, kuri, jeigu ją priims ir įkūnys pakankamas žmonių Lenkijoje skaičius, galės padaryti reikšmingą poveikį šios šalies ateičiai. Nes iš tiesų, mes, pakylėtieji mokytojai, visiškai netrokštame žeminti, bausti ar atskirti Rusiją, kuri taip pat ribojasi su Baltijos Jūra.

Tačiau galiu jums pasakyti, kad jeigu Rusija nori atrasti savo vaidmenį kaip lygi šalis su kitomis šalimis Baltijos regione, tuomet jos kolektyvinėje sąmonėje turi įvykti labai drastiškas pokytis, kuomet Rusija pradėtų pripažinti, jog jos agresijos pilna praeitis visam laikui baigėsi. Ir vienintelis realistiškas būdas judėti į priekį yra bendradarbiauti lygiomis teisėmis, o ne bendradarbiauti pagal mūsų nustatytas sąlygas. Ir todėl matysite, kad Lenkija turi kažką pasakyti šiuo klausimu, kaip iš tiesų matėte, kad būtent Lenkijos darbininkai „Solidarumo“ [“Solidarność”] judėjime pirmieji metė tikrą iššūkį Sovietų Sąjungai ir jos beveik išprotėjusiam valdžios vaikymuisi, galvojant, kad galės išsisukti su bet kuo.

Na, darbininkai Lenkijos uostuose pademonstravo, kad Sovietų Sąjunga negalėjo su viskuo išsisukti. Ir todėl net ir Sovietų Sąjungoje atsirado sugebėjusių perskaityti jai paskelbtą mirties nuosprendį ir suvokė, kad įvyko pokytis ir senosios dienos baigėsi. Ir tai iš tiesų buvo didelis veiksnys, prisidėjęs prie galiausiai įvykusio pokyčio, sukėlusio istorinius vėlyvojo devintojo dešimtmečio ir ankstyvojo dešimtojo dešimtmečio praėjusio amžiaus įvykius.

Galime saugiai sakyti, kad jeigu ne Solidarumo judėjimas, Sovietų Sąjunga nebūtų taip greitai iširusi kaip iš tiesų iširo. Nors taip pat galime saugiai sakyti, jog kad ir kas būtų įvykę ar neįvykę tuo metu, Sovietų Sąjunga, savo pirminėje formoje, šiandien jau neegzistuotų. Nes egzistavo ir kitų įvykių potencialas, kurie būtų atvedę prie Sovietų Sąjungos – savanoriško – paleidimo arba visiško jos sunaikinimo, kuris būtų įvykęs per ekonominį žlugimą arba tokio masto karą, kokio žmonija savo dabartinėje atmintyje dar nebuvo regėjusi.

Motinos Marijos meilė Lenkijai

Ir todėl, iš tiesų, nors galite galvoti, jog kalbu ryžtingai arba griežtai, tai darau tiesiog tam, kad perskrosčiau tankumą, kad tie tarp Lenkijos žmonių, kurie yra atviri mano Tyrai Širdžiai, galėtų būti išlaisvinti, kad jie galėtų pajausti Meilę, kurią jaučiu jiems ir jų šaliai.

Iš tiesų, Meilė, kurią jaučiu, yra Motinos meilė. Ji yra besąlyginė. Tačiau tol, kol jūsų protas yra susitelkęs į sąlygas, kaip galite gauti besąlyginę meilę? Nes esate taip įsitraukę į mėginimus išpildyti sąlygas, kurias susikūrėte savo pačių prote, jog neturite nė minutės, kad nutiltumėte ir tiesiog pajaustumėte meilę, kurią spinduliuoju jums kiekvieną akimirką.

Ir todėl, po audros ateina ramybė, po griežtumo ateina tyla. Ir jeigu nusileisite į savo širdį, ne tik dabar, bet ir ateityje, tiesiog susitelkite į mane tyloje – ir siekite transcenduoti bet kokias sąlygas, kurias galite turėti savo santykiuose su manimi – ir tuomet jums iš tiesų gali pavykti patirti besąlyginės meilės akimirką, tobulos meilės, kuri išgena visas baimes.

Tas baimes, kurios kyla iš sąlygas apibrėžiančios sąmonės, kuri sako, kad privalote išpildyti šias sąlygas ir tik tuomet tapsite vertu gauti Dievo meilę. Jeigu tai būtų tiesa, tuomet Dievas turėtų būti sąlygiška būtybė. Tačiau, žinoma, Dievas negali būti sąlygiška būtybė, nes jeigu Dievas būtų sąlygiška būtybė, tuomet jis būtų netikras Dievas, sukurtas puolusių būtybių, kaip priešingas polius tamsos Dievui, velniui arba Šėtonui, kurį jie taip pat sukūrė, kad supainiotų šviesos vaikus su savo žaltiška logika.

Tad šviesa buvo įtvirtinta, mokymas buvo perduotas, ir aš iš tiesų esu laiminga ir džiaugiuosi galėdama perduoti šį mokymą Lenkijos šalyje, mano pasiuntiniui lekiant nutrūktgalvišku greičiu per Lenkijos lygumas. Nes mes, kurie esame iš Dvasios, mėgstame judėti greitai, nes žinome, kaip greitai žmogiškasis ego suprojektuoja ant mūsų sąlygas. Ir žmonės tuomet stovi vietoje, žiūrėdami ir garbindami sąlygiškus įvaizdžius, vietoj tikrosios Dvasios, kuri nuolatos juda, nuolatos save transcenduoja.

Tad Marija, Motina AŠ ESU. Tačiau AŠ ESU amžinai Marija DAUGIAU, nes esu daugiau dabar nei buvau pradėdama šį perdavimą. Ir jums dar nespėjus pagalvoti, kaip šis perdavimas jus paveikė, aš būsiu dar daugiau. Tad verčiau jau nenaudokite šio perdavimo kurti stabmeldiškiems mano įvaizdžiams, nes šitaip prarasite savo sinchroniškumą su mano nuolatos judančia Dvasia.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2011 Kim Michaels