Tegul Estijos žmonės dalinasi savo Esatimi

TEMOS: Revoliucija per dainą – Priespaudos ir teismo įstatymas – Estai mano neturintys ką pasiūlyti – Negi rusai mano, kad jiems pavyks ką nors apgauti išskyrus save? – Meilė neapsimetinėja – Dalinkitės savo dainomis

Pakylėtoji Mokytoja Venera, 2011 spalio 30 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas pasiuntiniui važiuojant automobiliu link Talino, Estijoje.


Ledi mokytoja Venera AŠ ESU, ir AŠ ESU čia, kad įtvirtinčiau ypatingą liepsną Estijos šalyje. Estijos žmonės yra labai brangūs mano ir Sanat Kumaros širdžiai.

Egzistuoja gandai ir mitai, teigiantys, kad Estijos žmonės yra iš amžių glūdumos atėję žmonės, kad jie atėjo iš tolimųjų Rytų, netgi iš vietovės aplink Gobio dykumą. Ir nors turėtumėte būti atsargūs ir nepriimti senovinių mitų pernelyg pažodžiui, iš tiesų esama tiesos, kad daugelis tarp Estijos žmonių buvo tarp tų 144 000, taip seniai atėjusių su Sanat Kumara iš Veneros.

Žinoma, tie iš 144 000, kurie nepakilo, yra pasklidę po visą Žemę ir juos galima rasti daugelyje šalių. Tačiau atsižvelgiant į jos dydį, Estija jų turi didesnę dalį nei dauguma kitų šalių. Ir būtent dėl to, kai žvelgiate į tris Baltijos šalis kaip į trilypę liepsną, yra akivaizdu, kad Estija saugo rausvą meilės liepsną.

Tą taip pat galima matyti pažvelgus į Estijos šalį, į jos istoriją, literatūrą, kūrybinę išraišką. Galite tai matyti net ir iš Estijoje egzistuojančios architektūros, kaip ji skiriasi, kai lyginate šią architektūrą su ją supančių šalių, įskaitant ir kaimyno pietuose, architektūra. Egzistuoja subtilus skirtumas architektūroje, atspindintis Estijos žmonių meilę grožiui.

Revoliucija per dainą

Tai, žinoma, yra vienas iš paaiškinimų, kodėl sovietinė okupacija buvo tokia sunki Estijos žmonėms. Nes sovietinė priespauda iš tiesų siekė sunaikinti kūrybinį reiškimąsi ir taip pat sunaikinti grožį. Kaip iš viso gali taip būti, kad kai kurie sovietiniais laikais pastatyti pastatai galėjo būti tokie bjaurūs, lyginant su daugumos žmonių grožio pojūčiu? Tad jūs taip pat matote, kodėl žmonėms, kurie yra tokie jautrūs grožiui, buvo taip sunku ištverti režimą, kuris taip mažai tegerbė tą jų taip stipriai vertinamą savybę.

Na ir dabar, mano mylimieji, jeigu pažvelgtumėte į neseną Estijos žmonių istoriją, pamatytumėte, kad po penkiasdešimties metų trukusios brutalios priespaudos, jie pagriebė galimybę išsilaisvinti, kai pamatė šios galimybės atsiradimą. Nebuvo net minčių apie smurtinį sukilimą prieš Sovietų Sąjungą, iš dalies dėl sovietinės priespaudos brutalumo, dėl kurios visiems buvo akivaizdu, jog toks pasipriešinimas būtų beviltiškas.

Ir vis dėlto, Estijos žmonės turėjo meilės ir kantrybės išlaukti, kol sovietinis režimas suvaidins savo vaidmenį. O tuomet, kai pamatė galimybę, jie griebė ją visomis jėgomis. Ir ką Estijos žmonės padarė, kad pasakytų Sovietų Sąjungai, jog jiems jau gana ir jie nori savo nepriklausomybės? Ar jie sukilo smurtaudami, ar pradėjo pilietinį karą, ar susirinkę daužė automobilius ir parduotuves?

Ne, jie iš tiesų susirinko drauge, tačiau jie dainavo, mano mylimieji. Jie dainavo iš pačios širdies. Ir dalindamiesi savo Esatimi, savo meilės liepsna, savo meile grožiui, per savo dainų grožį jie pasiuntė taikią žinią, prasiskverbusią pro gynybinius sluoksnius, kuriuos buvo susikūrę Sovietų Sąjungos atstovai. Ir jie suvokė, kad šie žmonės nebegali daugiau būti pavergti. Ir tai yra tik viena iš pamokų, kurią pasaulis galėtų išmokti iš Estijos šalies, ir iš tiesų iš visų trijų Baltijos šalių.

Priespaudos ir teismo įstatymas

Nes, žinoma, mes iš tiesų norime pripažinti nuostabų įvykį, kai Baltijos šalių žmonės susikibo rankomis ir suformavo žmonių grandinę, nusidriekusią per visas Baltijos šalis. Iš tiesų, taikaus protesto pavyzdys, bet ne tik protesto: signalo, kuris buvo akivaizdžiai virš dualizmo, ir todėl aiškiai signalizavo, kad kai žmonės yra pasiryžę transcenduoti dualistinę kovą, tuomet tie, kurie vaidino dualistinio pavergėjo vaidmenį, privalo pasitraukti.

Nes toks yra įstatymas, mano mylimieji. Jeigu jie nepasitraukia, tuomet šis atsisakymas pasitraukti iš tiesų tampa teismu. Argi nesuvokiate, ką Jėzus pasakė pasauliui prieš tiek daug metų: atsukti kitą skruostą. Ir būtent tai padarė Estijos žmonės. Tačiau Jėzus, žinoma, nesakė, kad turite tylėti sukdami kitą skruostą. Tad dainavimas iš tiesų yra tikrojoje Kristaus dvasioje.

Tad pasaulis galėtų pasimokyti ir pasisemti įkvėpimo iš Estijos žmonių, ne tik iš to, kaip jie pasipriešino Sovietų Sąjungai per dainą, bet kaip toliau tęsė šią tradiciją. Nes galiu jus užtikrinti, jog Veneros planetoje mes daugelį eonų susirinkdavome drauge, dešimtys ir šimtai tūkstančių gyvybės srautų, ir apsivienydavome vienovėje per dainą ir šokį. Ir tai iš tiesų yra galingi įrankiai, per kuriuos žmonės gali patirti vienovę, transcenduojančią ego sukurtas sienas.

Estai mano neturintys ką pasiūlyti

Ir tai galėtų būti dar vienas įkvėpimo šaltinis pasauliui. Iš tiesų, kaip buvo pasakyta diktavime Danijoje, yra žmonių, kurie bijo atsistoti ir tarti: „Mes galime kažką pasiūlyti.“ Ir tai nėra joks sutapimas, kad Danija ir Estija yra dvi iš šių šalių. Jos abi yra nedidelės šalys, jos abi yra įveikusios savo agresyvumą. Ir todėl kartais yra linkusios manyti, jog kadangi taip agresyviai nesireklamuoja kaip kitos didesnės šalys, taip yra dėl to, kad niekam jos iš tiesų nerūpi – galbūt dėl to, kad jos neturi ką pasiūlyti.

Tačiau atkreipkite dėmesį į faktą, kad egzistuoja senovinis ryšys tarp Estijos ir Danijos, nes yra pasakojama, kad Danijos vėliava nukrito iš dangaus, kai Danijos karalius buvo pačiame mūšio įkarštyje Estijos teritorijoje. Atkreipkite dėmesį į faktą, kad turime du pasiuntinius, vieną iš Estijos, kitą iš Danijos. Tad pasimokykite iš to, jog net ir mažesnės šalys turi ką pasiūlyti, kai nusprendžia pažvelgti į save, ne su save žeminančia kritika ir kažkiek netikru nuolankumo jausmu, kaip jos paprastai tai daro. Bet su realizmu, kuris kyla iš tikrosios meilės, besąlyginės meilės. Nes meilė nėra akla; tikroji meilė nėra akla.

Tiktai ego grįsta meilė yra akla, tačiau tikroji meilė viską mato. Ir todėl, tikroji meilė mato ne tik jūsų trūkumus, bet taip pat ir stipriąsias jūsų puses. Ji mato, ką jūs turite pasiūlyti. Ir todėl, jeigu sulaikote savo dovaną, kurią galėtumėte atnešti pasauliui, dar nesate įvaldę tikrosios meilės. Vietoj to leidotės įtikinami puolusių būtybių žaltiškos logikos, kuri sako, kad neturėtumėte girtis, neturėtumėte išeiti į priekį, turėtumėte tiesiog sėdėti kamputyje ir būti nematomi, ir leisti kitoms agresyvioms šalims daryti tai, ką jos nori daryti. Visada turėtumėte galvoti, kad iniciatyva privalo ateiti iš kažkur kitur, iš tų, kurie yra didesni arba turi daugiau resursų ir daugiau agresyvumo.

Negi rusai mano, kad jiems pavyks ką nors apgauti išskyrus save?

Tačiau sakau jums, mažesnės pasaulio šalys turi daug ką pasiūlyti. Nes kaip dažnai matėte, karus ir konfliktus inicijuoja didelės šalys. Mano mylimieji, atkreipkite dėmesį, kas vyksta jūroje.

Argi nėra lengva valdyti nedidelę valtelę? Ji lengvai gali pakeisti kursą, kai pamato, jog sąlygos jūroje pasikeitė. Tačiau atkreipkite dėmesį į didelį naftos tanklaivį: kai jau jo kursas yra nustatytas, užtrunka daug laiko jį pasukti. Ir tas pats yra su didele šalimi: užtrunka daug laiko jai pakeisti savo kursą. Net kai pamato pavojingas uolas priešaky, ne visada gali jų išvengti.

Tad jūs, pavyzdžiui, galite matyti, kad Estijos šalis padarė daug didesnį progresą per dvidešimt metų, praėjusių nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, nei pati Rusija, nors Rusija turi akivaizdžiai didesnius išteklius. Ir kaip tai gali būti? Taip gali būti tik dėl to, kad žmonės mažesnėse šalyse nėra tokie sustabarėję, nes jie neturi arogancijos, kurią galite atrasti daugelyje didesnių šalių, kurios nenori pažvelgti į savo praeitį, nenori pripažinti savo klaidų. Nes jos mano visada turėjusios būti tobulos, ir kad ir kas būtų nutikę, jos visada mėgina tai interpretuoti, kad iš esmės viskas čia buvo gerai.

Ir jos netgi yra pasirengusios perrašyti istoriją, kad išsaugotų savo susikurtą fasadą, kuris nieko neapgauna tik juos pačius. Negi Rusijos žmonės rimtai tiki galintys apgauti nors vieną žmogų buvusiose sovietinėse respublikose? Negi jie rimtai tiki galintys apgauti tuos, kurie tiek daug metų kentėjo brutalią sovietinę priespaudą, ir priversti juos galvoti, kad Rusija gali tapti lygia tarp šalių, pirma sąžiningai savęs neištyrusi, kaip tai padarė Vokietija, mėgindama transcenduoti Antrąjį Pasaulinį Karą.

Nieko tai neapgauna, išskyrus pačius Rusijos žmones, kurie nenori pažvelgti į save. Argi tai, mano mylimi estai, yra tikra meilė nieko nesakyti tiems, kurie gyvena tarp jūsų, bet save vis dar tebelaiko rusais, o ne estais? Argi tai yra tikra meilė nekalbėti apie tai, ką jūs patyrėte nuo žiaurios sovietinių pavergėjų rankos? Ne, tai nėra meilė; tai nėra tikra meilė. Tai yra netikra meilė, kuri buvo paskatinta manyti, kad jei tik apsimesime, kad nieko neįvyko, tuomet nieko ir nebus įvykę.

Tačiau aš jums sakau, kad kažkas iš tiesų įvyko Estijoje ir kitose okupuotose teritorijose. Ir verčiau jau tegul jūsų balsas būna išgirstas, nes kitaip Rusijos žmonės pradės slysti atgal į galvojimą, kad jūs iš esmės esate prarasta Rusijos teritorija. Ir turėtumėte vieną dieną savanoriškai arba su nedidele pagalba iš Rytų grįžti atgal į gardą.

Tačiau jūs nepriklausote tam gardui, jūs nepriklausote Rusijai. Niekada jai nepriklausėte, nes jums yra skirta būti didesnės Europos dalimi, kurios dalimi taip pat yra skirta būti ir Rusijai. Tačiau, kaip paaiškino Lanto, tam įvykti buvo sutrukdyta, ir prireiks laiko, kol didelis Rusijos laivas iš tiesų pakeis savo kursą. Ir jiems reikės pagalbos iš nedidelių švyturių, kurie siunčia savo šviesos spindulius į tamsią jūrą, kad jie galėtų pamatyti, jog kažkas yra priekyje, ir galėtų į tai atkreipti dėmesį.

Nes, žinoma, galite prisiminti seną pajuokavimą, kuomet didelis karo laivas plaukė tamsia jūra ir pamatė priekyje šviesą, ir išsiuntė signalą tai šviesai: „Suk į šalį. Aš esu karo laivas. Turiu pirmumo teisę.“ O mažoji šviesa pasiuntė signalą atgal: „Tu geriau suk į šalį, nes aš esu švyturys, ir tavo šarvai neatsilaikys prieš uolas, ant kurių stoviu.“

Tad iš tiesų matote, kad Rusijos šaliai reikalingi šie šviesos švyturiai. Nes kitaip ji nesugebės ištiesinti savo laivo, ir jis suduš į realybės uolas. Ir kas gi turi didesnę teisę pasisakyti nei tos šalys, kurios kentėjo absoliučiai nehumanišką sovietinio režimo priespaudą.

Žinoma, tas režimas lygiai taip pat brutaliai priespaudoje laikė ir Rusijos žmones, tačiau Rusijos žmonės dar nenubudo šiam faktui. Ir jie mano, jog dėl to, kad rusai tai darė rusams, jie privalo priimti tai, kas įvyko, ir tiesiog apsimesti, kad tai nebuvo jau taip blogai, arba apsimesti, kad viso to nebuvo.

Meilė neapsimetinėja

Na, estai nemoka apsimetinėti, nes meilė neapsimetinėja: Meilė apnuogina realybę. Ir todėl, pasinaudokite savo istorija, pasakokite savo istorijas, kalbėkite, reikalaukite teisingumo. Netgi pasvarstykite apie negirdėtą žingsnį pareikalauti ekonominės kompensacijos tarptautiniuose teismuose dėl sovietinės okupacijos padarytos žalos. Nesakau, kad yra realistiška, jog jums pavyks ją gauti, tačiau esmė čia yra ne ta.

Esmė yra išsakyti teiginį, kad kažkas įvyko, kas nebuvo teisinga, kad šalis, kuri yra šiandieninė Rusija, įvykdė kažką neteisingo. Ir ši Rusija nusipelno galimybės būti patraukta atsakomybėn tarptautinės bendruomenės, vietoj to, kad visi tarptautinėje bendruomenėje toliau pirštų galais vaikščiotų aplink miegantį lokį, tikėdamiesi, jog jis nepabus ir vėl nepradės ant jų urgzti.

Bet matote, lokiui reikia pabusti ir suvokti, jog jis yra lokys. Ir pripažinti savo istoriją, kad galėtų apsiraminti ir transformuotis į geraširdišką lokį, tokį lokį, kuris žaistų su kitais gyvūnais. Užuot galvojęs, kad yra miško karalius, nes yra didžiausias ir regimai labiausiai nesužeidžiamas – tačiau iš tiesų yra labiau pažeidžiamas už daugumą kitų gyvūnų, būtent dėl to, kad nejuda taip greitai ir negali prisitaikyti prie pokyčių.

Iš tiesų, mažai yra šalių, kurios būtų pademonstravusios didesnį norą prisitaikyti nei Estijos šalis ir Estijos žmonės. Ir tai taip pat yra meilės liepsnos, kurią įkūnija tiek daug žmonių, funkcija. Iš tiesų, mažai šalių būtų gebėjusios ištverti tai, ką ištvėrė ši šalis, ir toliau išsaugoti savo tęstinumą kaip šalis ir jos žmonės. Tai, vėlgi, yra natūrali meilės funkcija, nes ką jūs mylite? Ar mylite kažką apčiuopiamo, kažką materialaus, o gal mylite kažką neapčiuopiamo?

Kai šimtas tūkstančių žmonių susirenka drauge svilinančiame vasaros karštyje ir šoka bei dainuoja, ar jie tai daro dėl fizinių priežasčių? Ne, jie tai daro dėl to, kad myli kažką neapčiuopiamo. Ir kai visa kita yra nutraukiama, jų meilė iš tiesų yra vienovės meilė. Ir ši vienovė yra tiek horizontali vienovė tarp žmonių, tiek vertikali vienovė, mylinti tai, kas yra virš materialumo, ką mes įprastai vadiname dvasiniais dalykais.

Ir todėl, iš tiesų yra gera matyti, kad kai kurie dvasingi Estijos žmonės pradėjo pripažinti, jog jie turi du pakylėtųjų mokytojų pasiuntinius, gyvenančius jų žemėje, ir jie pradėjo juos kviestis ir jų klausyti. Nes nors šie du pasiuntiniai visiškai netrokšta vadovauti organizacijai ar sakyti žmonėms, ką šie turėtų daryti, jie yra pasiruošę dalintis savo Esatimi. Ir iš tiesų, kad Estijos šalis galėtų išpildyti savo aukščiausią potencialą Baltijos regione ir pasauliniu mastu, tam tereikia, kad žmonės dalintųsi savo Esatimi.

Dalinkitės savo dainomis

Ir kodėl gi turėtumėte nesidalinti savo dainomis, savo nuostabiomis melodijomis, savo šokiais? Keliaukite užsienin! Negi tikrai manote, kad niekas nenori pamatyti to, ką jūs turite? Negi esate taip stipriai nugrimzdę į save kaip maža šalis, kad negalite matyti, jog turite kuo pasidalinti? Daug daugiau nei vien dainomis ir šokiais, bet tai jau yra pradžia. Išverskite tas dainas, kad jų melodijos galėtų būti išgirstos.

Nes kaip iš tiesų žinote ir suvokiate, pasaulis neišmoks estų kalbos, tad turite suprasti, kad Estijos žmonių Esatis – nors nuostabiai išreikšta estų kalba – na, ši Esatis transcenduoja pačią kalbą ir gali lengvai būti išreikšta angliškai. Ir būtent Esatimi turi būti dalinamasi, ne žodžiais, ne kalba – nepaisant to, kad kalba turi nuostabų savitą ritmą ir kadenciją.

Ir vis dėlto, ryžkitės pažvelgti už savo mažyčio kiauto, savo mažyčio austrės kiauto, ir suvokite, kad nors esate mažiausia šalis Baltijos regione, turite daug kuo galite pasidalinti, turite daug, ką galite duoti. Ir jūs turite gebėjimą duoti tai be jokių sąlygų, nieko nereikalaudami, nesitikėdami nieko mainais. Tačiau jūs taip pat turite gebėjimą žinoti savo širdyje, kad tikrasis davimas visada yra apdovanojamas iš Aukščiau, net kai nėra jokio atlygio iš horizontalaus lygmens. Tad darykite tai, ką turite momentumą daryti.

Dalinkitės, iš tiesų dalinkitės tuo, kas jūs esate. Dalinkitės Esatimi, kurią nešatės su savimi iš taip seniai, ta mylinčia Esatimi, kuri gali priminti Žemės žmonėms, kad egzistuoja geresnis kelias. Egzistuoja aukštesnis kelias, aukštesnis požiūris – ir kad daugelis tarp Teros žmonių galėtų būti pažadinti tam, ką jie gali išmokti iš planetos ir iš Veneros žmonių.

Tad, mano liepsna buvo įtvirtinta; ne kažkokioje konkrečioje vietoje, bet širdyse tų Estijos žmonių, kurie prisimena, iš kur atėjo. Ledi mokytoja Venera AŠ ESU, ir aš esu viena su Sanat Kumara. Ir mes iš tiesų pripažįstame Estijos žmonių talentus ir sakome:

„O dabar, dauginkite juos!“

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2011 Kim Michaels