Enigmatiškas sprendimas: Paleidimas ir akceleravimas tuo pačiu metu

TEMOS: Viskas yra sukuriama sulėtinant šviesą – Visuomenė progresuoja per kolektyvinės sąmonės akceleraciją – Kodėl negalite išspręsti kitų žmonių problemų – Jūs kiekvienas turite savo unikalią perspektyvą – Daugumos žmogiškų konfliktų priežastis – Kas vyksta Serapio Bėjaus ašrame – Naujas mąstymas reikalingas ketvirtajame spindulyje – Aukščiausio supratimo spąstai – Europos potencialas transcenduoti senuosius šablonus – Suteikite vieni kitiems erdvės – Žodžiai yra fohatiški raktai

Pakylėtasis Mokytojas Serapis Bėjus, 2011 lapkričio 26 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas renginyje Sneek, Olandijoje.


Serapis Bėjus yra vardas, kurį naudojau kalbėdamas Žemės evoliucijoms iš Pakylėtosios karalijos. AŠ ESU, žinoma, daugiau nei galėtų perduoti bet koks vardas. Nes kas aš esu? Aš esu – kaip girdėjote šią koncepciją – ketvirtojo spindulio Čohanas. Ir daugelis jūsų esate pažįstami su tradiciniu ketvirtojo spindulio vaizdavimu kaip tyrumo spinduliu, baltos Motinos šviesos spinduliu. Tačiau, kaip jau anksčiau sakiau, egzistuoja ir kitas tyrumo spindulio aspektas. Tai yra, kad jis yra akceleracijos spindulys.

Viskas yra sukuriama sulėtinant šviesą

Nes kaip žinote iš savo fizikos pradinėje mokykloje pamokų, jeigu pasiųsite baltą šviesą į stiklo prizmę, ji bus išskaidyta į vaivorykštės spalvas. Ir tai, žinoma, simbolizuoja, kad balta šviesa yra akceleracijos šviesa – o visos kitos spalvos atsiranda iš baltos šviesos sulėtinimo.

Kaip taip pat žinote iš fizikos, jeigu pažvelgtumėte į Einšteino lygybę E=MC2, ir pakeistumėte šią lygybę abi puses padalindami iš C2, pamatytumėte gavę naują lygybę, kuri sako, kad E padalinta iš C2, yra lygu M.

Tad suvokimas yra toks, jog viskas materialioje visatoje yra sukurta iš energijos, vibruojančios tokiais vibracijų dažniais, kurie toli pranoksta materialioje karalijoje egzistuojančias vibracijas. Ir vis dėlto, materiali karalija buvo sukurta iš šios aukštesnės energijos, nes įvairūs sulėtinimo faktoriai buvo pritaikyti aukštesnei energijai, ir ji dabar yra išskaidoma, pirmiausia į baltą šviesą, o tuomet į visas vaivorykštės spalvas.

Tad kai šitai suvokiate, kai apie tai mąstote, suvokiate, kad viskas, ką matote materialiame pasaulyje, yra sukurta iš dvasinės šviesos, kurios vibracijos buvo sulėtintos. Ir tai taip pat padeda jums suprasti, kad, norėdami nuskaistinti bet kokias sąlygas materialiame pasaulyje, turite akceleruoti energiją virš jos dabartinio vibracijų lygmens.

Niekada nebuvo ir niekada nebus būdo iš tiesų išspręsti problemą iš to paties sąmonės lygio, kuris sukūrė problemą. Tai buvo paties Einšteino įžvalga, tačiau apie šią įžvalgą būtų naudinga pamąstyti visiems dvasingiems žmonėms. Nes jūs, kurie esate dvasingi žmonės, galite įsisąmoninti šią koncepciją, galite pasinaudoti ja ne tik tam, kad patys išsilaisvintumėte nuo bet kokių sąlygų – ar tai būtų materialios sąlygos ar psichologinės sąlygos – bet taip pat tuomet galite tapti atviromis durimis ir padėti visuomenei pamatyti, kad egzistuoja tam tikros problemos, kurios negali būti išspręstos tame pačiame lygmenyje. Ir todėl jums reikia akceleruoti save – savo visuomenę, savo supratimą, savo įžvalgas, savo sąmonės būseną – į aukštesnį lygmenį.

Visuomenė progresuoja per kolektyvinės sąmonės akceleraciją

Tai, iš pradžių, gali pasirodyti svetima koncepcija daugeliui Vakarų visuomenių. Tačiau svetima ji yra tik dėl to, kad nesuvokėte, jog visuomenė šitai, tikrąja to žodžio prasme, darė ištisus šimtmečius, jeigu ne tūkstantmečius. Kaip visuomenė progresuoja į visiškai naują lygmenį? Tai vyksta tik vienu būdu.

Iš pradžių kai kurie žmonės populiacijoje pradeda akceleruoti savo individualią sąmonę virš tam tikro sąmonės lygmens. O tuomet, kai yra pasiekiama kritinė masė, įvyksta fizikų taip vadinamas fazinis virsmas, kuomet staiga kiti pradeda susiderinti su visa tai užvedusiais žmonėmis. Ir dabar įvyksta pokytis kolektyvinėje sąmonėje. Žinoma, vis dar gali būti tokių, kurie atsilieka, tačiau kolektyvinėje sąmonėje įvyksta pokytis. Ir staiga tai, kas dar neseniai buvo laikoma neįveikiama kliūtimi, dabar yra matoma tuo, kas tai iš tiesų yra: tik dar viena sąlyga, kuriai galime atrasti būdą įveikti.

Pažvelkite į šiuolaikines visuomenes. Palyginkite jas su visuomenėmis, kokios jos buvo prieš 200, prieš 500, prieš tūkstantį metų. Suprojektuokite save į žmonių anais laikais turėtą mąstymą. Suvokite, kad yra daug dalykų, kuriuos jie laikė neįveikiama kliūtimi. O šiandien jūs žvelgiate į tas pačias sąlygas ir laikote savaime suprantamu dalyku, kad galite įveikti tas kliūtis.

Paimkime paprastą pavyzdį, kaip jūs visi į šį renginį atvykote įveikę kažkokį atstumą. O tuomet pamąstykite, kaip prieš 200 metų kiek ilgai jums būtų užtrukę atvykti iš savo namų į šią konkrečią vietą. Kai kuriems iš jūsų būtų prireikę ne vienos savaitės, o dabar jūs šį atstumą lėktuvu galėjote įveikti per pora valandų, ir dar per kelias valandas automobiliu ar traukiniu.

Ar matote, kad tai, ką jūs šiandien laikote savaime suprantamu dalyku, atrodė kaip neįveikiama kliūtis ne taip seniai gyvenusiems žmonėms. O tuomet, argi taip pat negalite suprojektuoti savęs į ateitį ir suvokti, kad jeigu istorija rodo kažkokį pavyzdį, tuomet žmonija ir toliau kels savo supratimą, kels savo sąmonę. Ir ateis laikas, kuomet kai kurios iš kliūčių, kurias jus šiandien laikote neįveikiamomis, bus laikomos ganėtinai paprastomis problemomis, į kurias niekas net nebekreipia dėmesio.

Tad argi negalite suvokti, kad žingsnis, kuris galėtų pagelbėti tiek jums asmeniškai, tiek visuomenei, būtų žmonėms suvokti, kad mes jau akceleravome savo sąmonę. Tačiau jeigu į tai susikoncentruotume sąmoningai ir išmoktume sąmoningiau tai daryti, galėtume pagreitinti šį akceleracijos greitį.

Ir todėl, galėtume labai greitai akceleruoti savo visuomenes iš kai kurių sąlygų, kurias šiandien laikome grėsme toms visuomenėms – ar tai būtų finansų krizė, neramumai, nesantaika ar konfliktai, kuriuos laikome neįveikiamais. Ir iš tiesų, jie YRA neįveikiami, kai žvelgiate į juos per tam tikros sąmonės būsenos filtrą. Ir būtent dėl to niekada nematysite sprendimo, žiūrėdami per šį filtrą.

Problemą galėsite transcenduoti akceleravę savo sąmonę į aukštesnį lygmenį, kuriame dabar galite matyti tai, ko anksčiau nematėte. O dabar, su jūsų nauja sąmone, su jūsų nauja vizija, sprendimas staiga tampa akivaizdus. Ir tai yra ketvirtojo spindulio galia, kai suvokiate tikrąjį jo vidinį aspektą kaip akceleraciją.

Kodėl negalite išspręsti kitų žmonių problemų

Tuo nenoriu pasakyti, kad jūs patys bet kurią akimirką galite akceleruoti save virš bet kokios sąlygos savo psichologijoje. Nes kaip daugelis jūsų patyrėte, tam reikia laiko. Dažnai reikia laiko perdirbti sąlygą savo psichologijoje. Tai gali užtrukti ne vienerius metus!

Mano mylimieji, taip yra ne dėl to, kad su jumis būtų kažkas ne taip. Tie iš mūsų, kurie buvome įsikūnijime Žemėje, perėjome lygiai tokį patį procesą. Jūs buvote taip stipriai užprogramuoti žiūrėti į dvasinius mokytojus – tokius kaip Jėzus, Motina Marija, Buda ir kitus guru ir mokytojus – ir manyti, kad jie fundamentaliai skyrėsi nuo jūsų, nes neturėjo tų problemų, kurias turite jūs.

Na, tai tiesa, kad kai kurie žmonės savo paskutiniame įsikūnijime prieš savo pakylėjimą iš tiesų neturėjo kai kurių šių problemų. Nes jie jas išsprendė ankstesniuose gyvenimuose. Tačiau neįpulkite į spąstus galvodami, kad nors viena pakylėtoji būtybė turėjo lengvesnį kelią į pakylėjimą nei jūs patys patiriate. Mes visi susidūrėme su savais sunkumais, ir argi nesuvokiate, kad sunkumai, su kuriais susidūrė Jėzus, jam buvo lygiai tokie pat sunkūs kaip ir jūsų sunkumai yra sunkūs jums? Kodėl taip yra?

Todėl, kad Jėzus žiūrėjo į savo sunkumus per tos pačios sąmonės filtrą, kurioje jis sukūrė tas sąlygas. Ir jūs, žinoma, žiūrite į savo pačių sunkumus per tą pačią sąmonės būseną, per kurią susikūrėte savo sunkumus. Štai kodėl turite visuotinai pastebimą faktą, kad jums yra taip lengva išspręsti kitų žmonių problemas, bet taip sunku išspręsti savąsias.

Taip yra ne dėl to, kad su jumis būtų kažkas ne taip, o dėl to, kad nežiūrite į kito žmogaus problemas per to žmogaus sąmonės būseną. Tai reiškia du dalykus. Kai kuriais atvejais, jūs iš tiesų matote sprendimą, kurio jie nemato. Tačiau kitais atvejais, jūs nematote tinkamo sprendimo, nes nors galvojate matantys jiems tinkantį sprendimą, jūs nematote, kad jie negalėtų pritaikyti jūsų sprendimo, nes jūs iš tiesų nematote visos problemos, kaip jie ją mato iš vidaus.

Tad matote, kad ir kaip būtų, faktas yra paprastas: Jūs negalite išspręsti kito žmogaus problemų už jį, ir daugumoje atvejų jie negali išspręsti savo problemos pritaikydami jūsų sprendimą, jūsų viziją. Jiems reikia pasiekti tašką, kuriame jie pamatytų sprendimą, grįstą jų sąmonės būsena.

Jūs kiekvienas turite savo unikalią perspektyvą

Daugumoje atvejų jums yra neįmanoma atrasti supratimo, samprotavimų ar argumento, kurie padėtų jiems pamatyti tai, ką matote jūs. Nes matote, mano mylimieji, jiems nėra skirta matyti gyvenimą per jūsų suvokimą, per jūsų požiūrį.

Ar suvokiate, kad vienas iš būdų žiūrėti į žmogų arba į individualų gyvybės srautą, yra suvokiant, ką galite matyti iš savo fizinių kūnų. Jūs kiekvienas sėdite čionai rate, ir jeigu apie tai pamąstytumėte, suvoktumėte, kad kiekvienas iš jūsų žiūrite į tiksliai tą patį kambarį, tačiau žiūrite į tą patį kambarį iš šiek tiek kitokio kampo, iš šiek tiek kitokios perspektyvos, iš šiek tiek kitokio požiūrio taško.

Tai, kas jūs esate, kaip individualus gyvybės srautas, būtų galima apibūdinti kaip savimonę turinčią būtybę, kuri žvelgia į visatą iš absoliučiai unikalaus žiūrėjimo taško. Ir taip pat yra su visais kitais. Tai nereiškia, kad negalite dalintis savo pastebėjimais, tačiau tai iš tiesų reiškia, kad tai nėra naudinga ir kitiems nepadeda, jeigu mėginate primesti savo perspektyvą kitiems. Nes šalia jūsų sėdintis žmogus yra unikalus individas, sukurtas Dievo. Jam arba jai nėra skirta matyti gyvenimą iš jūsų požiūrio taško. Jam arba jai yra skirta eiti savo individualiu keliu iš to konkretaus požiūrio taško. Ir kiekvienam iš jūsų yra skirta plėsti savo viziją nuo to taško, nuo kurio pradėjote kelionę. Tačiau tai vis dar tebėra unikalus taškas.

Ar suvokiate, mano mylimieji, kad daugelyje religinių judėjimų ir netgi daugelyje dvasinių judėjimų egzistuoja dažnai pasitaikanti sąmonė, kad yra tik viena tiesa, tik vienas teisingas mokymas. Ir jeigu visi priimtų tą tiesą, jie visi žiūrėtų į gyvenimą lygiai tuo pačiu būdu. Tačiau tuo jums reikia tikėti tik tam tikrame Kelio etape. O kai praaugate tam tikrą kelio etapą, jums reikia sąmoningai pripažinti, kad ši svajonė nėra Dievo svajonė.

Iš kur ji ateina šiuo atveju nėra svarbu, tačiau daugelis jūsų tiksliai žinote, iš kur ji ateina. Ji neateina iš Dievo. Nes Dievas nori iškelti aukštyn savo individualizacijas iki kiekvienos iš jų individualumo pilnatvės. Dievas nenori ištrinti individualumo – dieviškojo individualumo. Taigi, kiekvienam iš jūsų yra skirta atrasti savo unikalų perspektyvos tašką, grįstą jūsų dieviškuoju individualumu, ir tuomet augti iš ten savo unikaliu būdu.

Jeigu paimtume šimtą pakylėtųjų mokytojų, kurie perėjo pakylėjimą, kiekvienas iš jų ėjo unikaliu keliu. Ateina taškas, kai keliai pradeda susilieti, tad jie turi daug bendrų dalykų. Tačiau jie vis dar tebėra unikalūs individai, turintys šiek tiek skirtingą požiūrį į gyvenimą ir į visatą. Štai kodėl mes, pakylėtieji mokytojai, išsaugome tam tikrą individualumą – nors tai nėra tas individualumas, kurį dauguma jūsų matote Žemėje. Nes tai yra žmogiškas individualumas, ir iš tiesų yra būtina palikti žmogišką individualumą.

Daugumos žmogiškų konfliktų priežastis

Bet matote, mano mylimieji, daugumą konfliktų Žemėje sukelia būtent ši sąmonė, kad žmonės įpuola į spąstus, kuriuose galvoja, jog norint įveikti žmogišką konfliktą, turite ištrinti žmogišką individualumą, priverčiant visus turėti tokį patį žmogišką individualumą. Tai yra svajonė, kurią matėte komunizme, mėginusiame sukurti sistemą, kuri nuo ankstyviausios vaikystės programavo vaikus jų unikalų individualumą naikinančiu ir griaunančiu būdu, siekdama juos visus paversti tokiais pačiais, padaryti iš jų automatonus, kurie būtų tarsi kompiuteriai, vykdantys programą, užuot priiminėję individualius sprendimus.

Žinoma, galite pažvelgti į Vakarus ir suvoksite, kad jūs darote lygiai tą patį dalyką, tik daug subtilesniu būdu. Nemėginu sakyti, kad Vakarų valdžios specialiai mėgina plauti smegenis žmonėms, kaip komunistinės vyriausybės iš tiesų planavo tai daryti. Tačiau sakau, kad vyksta programavimas, kuris nėra sąmoningas, kadangi augdami visuomenėje jūs tiesiog negalite kvestionuoti to, ko visuomenė nekvestionuoja. Tad jūs perimate tiek daug dalykų, kuriuos priimate kaip nekvestionuojamus. Ir tai tuomet jus dažnai apriboja.

Tad matote, būdas išspręsti žmogišką konfliktą nėra įžengti į sąmonės būseną, kad: „Kadangi esu šioje religijoje ar kadangi priklausau šiai politinei partijai, ar kadangi turiu šią pranašesnę filosofiją, mano vaidmuo yra eiti ir subtiliais arba prievartiniais būdais siekti visus priversti priimti tai, ką priimu aš. Nes kai mes visi priimsime tuos pačius dalykus, tuomet sugebėsime sutarti.“

Galbūt jums pavyktų sutarti, jeigu būtų įmanoma ištrinti žmonių individualumą. Tačiau neišpildytumėte gyvenimo tikslo, kuris yra auginti savo individualumą. Bet jūs iš tiesų matote, kad net ir komunistinėse šalyse, kurios 70 metų programavo vaikus būti „gerais komunistais“, buvo daug, daug žmonių, kurie į tai tiesiog nereagavo; jie neleido, kad jų individualumas būtų ištrintas.

Ir štai kodėl matėte, kad šalys, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos 50 arba daugiau metų: vos tik atsirado galimybė nusimesti šį jungą, jos iš karto pasinaudojo šia galimybe. Ir atsirado žmonių, kurie išėjo į priekį ir ryžosi išreikšti savo individualumą, padėdami savo visuomenei įveikti komunistinę praeitį. Tad ne tik yra neįmanoma visų paversti vienodais, bet net jeigu tai būtų įmanoma, tai būtų priešinga pačiam gyvenimo tikslui.

Kas vyksta Serapio Bėjaus ašrame

Taigi, mano tikslas, dėl kurio apie tai kalbu, yra padėti jums įgyti gilesnį supratimą apie kažką, kas buvo perduota anksčiau, tai yra, kad kai mokiniai ateina į mano ašramą Luksore, iš pradžių jie yra suskirstomi į grupes su kitais mokiniais, su kuriais turi susikertančią asmenybę, karmą, astrologiją, ar kad ir kas tai būtų. Jie yra suskirstomi į grupes su žmonėmis, su kuriais turi didžiausią potencialą susikirsti, ir tuomet jie liks tose grupėse, kol įvykdys tam tikrą sąlygą.

Ir norėčiau šią sąlygą giliau jums aprašyti, kad galėtumėte tai suprasti ir tuo pasinaudoti. Matote, mano mylimieji, turite būti pasiekę tam tikrą tašką kelyje, kad taptumėte pasirengę įžengti į Serapio Bėjaus ašramą ketvirtajame spindulyje. Turite pereiti, tam tikru laipsniu, pirmuosius tris spindulius ir įgyti tam tikrą meistriškumą tuose spinduliuose. Tačiau yra visiškai įmanoma pereiti pirmųjų spindulių iniciacijas ir šio proceso metu iš tiesų kurtis vis stipresnį ir stipresnį individualumą. Tai dažnai būna ego grįstas arba atskirąja savastimi grįstas individualumas.

Na ir dabar, vėlgi, privalote suprasti, kad kai pradedate keliauti dvasiniu keliu, vis dar tebesate labai stipriai veikiami masinės sąmonės, kuri iš tiesų siekia ištrinti individualumą ir priversti visus sekti žemiausiu bendru vardikliu. Tad jums yra būtina, pradiniuose kelio etapuose, iš tiesų susikurti stipresnį individualumą, kad galėtumėte pakilti virš masinės sąmonės. Ir būtent tą jūs darote pirmuosiuose trijuose spinduliuose.

Tačiau tuomet, kai ateinate į ketvirtąjį spindulį, su tuo niekur toliau nenueisite. Ir būtent dėl to tie, kurie dar nesuvokė būtinybės paleisti šią išorinę asmenybę, yra patalpinami į grupes su kitais žmonėmis, kurie yra toje pačioje proto būsenoje. Idant susikirsdami vienas su kitu, jie išreikštų šią išorinę asmenybę vis ekstremalesniais būdais. Ir galiu jus užtikrinti, mano mylimieji, kad jeigu kada nors žiūrėjote čia Žemėje sukurtas muilo operas, galiu jus užtikrinti, kad kai kurie iš dalykų, kuriuos mano mokiniai mano ašrame daro vienas kitam, ne taip jau labai skiriasi nuo to, ką matote tipiškose muilo operose.

Iš tiesų kartais yra taip, kad man, Serapiui Bėjui, užeina noras paimti muilo gabalą ir išplauti jiems burnas, kai girdžiu, ką šie mokiniai – dvasios mokiniai – sako vienas kitam savo mėginimuose, mano mylimieji, priversti kitus žmones priimti tą požiūrį į gyvenimą ir dvasingumą, kurį jie iki šiol susikūrė savo kelyje.

Argi nematote, jeigu sąžiningai pažvelgtumėte į dvasinius judėjimus, lygiai tokios pačios tendencijos? Yra žmonių, kurie pasinaudojo dvasiniu mokymu, kad pakiltų į aukštesnį sąmonės lygį. Tai yra visiškai pagirtina; būtent tą jums ir reikia daryti. Bet tuomet yra žmonių, kurie pasiekia tašką, kuriame jie dabar jaučia turintys kažkokią pranašesnę tiesą, arba mano pasiekę kažkokią aukštesnę sąmonės būseną ar kažkokį aukštesnį statusą išorinėje organizacijoje. Ir dabar jų vaidmuo yra būti mokytojais, o mokytojo vaidmenį jie įsivaizduoja, kad turite kitus žmones priversti matyti dvasinį kelią taip, kaip jį matote JŪS.

Idant jie galėtų eiti savo keliu taip, kaip jūs ėjote savuoju, nes galvojate, kad tai yra vienintelis arba pranašiausias būdas. Ir būtent tai nutinka žmonėms, kai jie ateina į mano ašramą. Daugelis jų turi šį jausmą: „Bet aš ėjau keliu, pakėliau savo sąmonę virš to lygmens, kuriame ji buvo. Ir todėl tai privalo būti teisingas kelias, kuriuo ėjau. Ir todėl, jeigu tai yra teisingas kelias, tai turėtų būti kelias, kuriuo ir visi kiti turėtų eiti, nes tuomet jie patirtų tokį patį progresą, kurį patyriau aš.“

Bet matote, mano mylimieji, jūsų kelias YRA teisingas kelias – JUMS. Tačiau tai nereiškia, kad jis yra lygiai taip pat teisingas kitiems. Tuo nenoriu pasakyti, kad jūs nelaikėte tam tikrų universalių iniciacijų, kurias ir visi kiti privalo pereiti. Žinoma, jūs galite įkvėpti ir padėti kitiems žmonėms, dalindamiesi su jais savo patyrimais. Bet matote, kas nutinka daugeliui žmonių dvasiniuose judėjimuose, yra kad, užuot dalinęsi savo patirtimis, jie mėgina projektuoti savo perspektyvą ant kitų žmonių.

Kai dalinatės, mano mylimieji, jūs tai darote iš neagresyvaus požiūrio taško. Jūs tiesiog sakote: „Leisk man tau pasakyti, kas buvo veiksminga man.“ ir tuomet jūs išlaisvinate kitą žmogų priimti tai, kaip tik jis arba ji nori. Tačiau kai ateinate su intencija suprojektuoti tam tikrą požiūrį ant kitų, turite intenciją juos pakeisti. Ir todėl jūs jų neišlaisvinate.

Bet žinote, mano mylimieji, ką sakė Jėzus? Tai, ką darote kitiems, pirmiausia turite būti padarę sau! Ir tai reiškia, kad pasąmoningai, daugumoje atvejų, jūs savęs neišlaisvinate. Ir ar suvokiate, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iki šiol ėjote keliu, kuris jus atvedė į aukštesnį lygmenį nei tas, nuo kurio pradėjote, bet dabar jūs galvojate, jog privalote toliau eiti tuo keliu ir kad tai jus taip pat atves į aukštesnius lygmenis. Tačiau kai ateinate į ketvirtąjį spindulį, tai nebėra tiesa!

Naujas mąstymas reikalingas ketvirtajame spindulyje

Kelias, kuris jus atvedė per pirmuosius tris spindulius, neišves jūsų už ketvirtojo spindulio iniciacijų, nes jūs turite akceleruoti save į visiškai naują lygmenį, kad išlaikytumėte ketvirtojo spindulio iniciacijas. Taigi, jeigu toliau mėginsite daryti tą patį dalyką, jeigu sieksite praktikuoti kelią su ta pačia sąmonės būsena, liksite grupėse, kuriose pastoviai ginčijatės, svaidotės argumentais ir pešatės su kitais žmonėmis, kurie yra įstrigę toje pačioje sąmonės būsenoje. Ir liksite ten tiek ilgai, kiek reikės.

Nes nors aš, Serapis Bėjus, esu žinomas kaip disciplinuotojas, ateina momentas, kai disciplina negali veikti. Nes šie žmonės negirdi to, ką sakote. Ar suvokiate, kodėl mes kalbame apie Skaudžių Smūgių Mokyklą? Tai yra, kai žmonės nenori girdėti to, ką sakote. Jie negali – jie nenori – girdėti dvasinio mokytojo, tad privalo patirti patirtis, kol jiems bus gana patirčių ir jie galiausiai tars: „Man jau šito gana; privalo būti kažkas geresnio, privalo būti kažkas daugiau.“

Kai žmonės pereina pirmuosius tris spindulius, mes jų neišmetame atgal į įprastinį gyvenimą, kuriame jie turi mokytis iš fizinių patirčių. Tad aš jiems duodu tarpinį variantą, kuomet jie gali sėdėti šiose grupėse ir kurtis savo asmenines patirtis tarpusavyje, visada mėgindami įtikinti kitus ir projektuodami, kad kitas žmogus klysta, jeigu nemato dalykų taip, kaip juos matote jūs.

Ir tame taške jokie disciplinos kiekiai jiems nepadės. Jie tiesiog turi išgyventi tą patyrimą, kol pajaus, kol patirs, kol žinos: „Man jau gana. Man pagaliau yra gana! Esu pasiruošęs geresniam keliui. Esu pasiruošęs patyrinėti, ar egzistuoja geresnis kelias.“ Ir tą akimirką galiu jiems pristatyti – vėlgi, kaip dariau tai daug kartų anksčiau – geresnį kelią. Bet dabar jie gali pradėti matyti bent tam tikrus aspektus, kurių anksčiau nematė, nes jų noras projektuoti į išorę užblokavo jų gebėjimą priimti į vidų.

Negalite žiūrėti tiek išorėn, tiek vidun tuo pačiu metu. Jeigu projektuojate įvaizdį ant kitų žmonių, negalite priimti aukštesnės vizijos iš dvasinio mokytojo. Tai iš tiesų yra taip paprasta, mano mylimieji. Negalite priimti vidun, jeigu pastoviai projektuojate išorėn. Niekas negali to padaryti!

Galite manyti, kad jūs esate kitokie, bet nesate. Tai yra viena nuostabiausių materialios visatos pamokų. Gravitacija visus veikia vienodai, kad ir kuo tikėtumėte. Kad ir kokiais galingais ir svarbiais save laikytumėte visuomenėje, yra taip, kaip seniau buvo sakoma apie karalius: „Net ir jie kelnes turi mautis kišdami po vieną koją.“

Yra vertinga suvokti šį sulyginantį faktorių, kuomet suvokiate, kad jūsų būdas žiūrėti į dalykus nėra pranašesnis nė už vieno kito. Jūsų būdas yra unikalus, o unikalume lyginimai ir vertybiniai vertinimai tiesiog neturi jokios prasmės. Ir būtent tai nutinka mokiniams, po to kai jie – kartais labai ilgą laiką – praleidžia galynėdamiesi vieni su kitais, visada mėgindami įgyti pranašumą, visada mėgindami būti teisūs, įrodyti, kad kiti klysta, projektuoti ant kitų, kad šie klysta, kad turėtų pasikeisti ir kodėl jie turėtų pasikeisti.
Kažkuriuo metu jie pasiekia šį tašką, kuriame tiesiog staiga nutyla. Ir galite matyti, kaip kažkas jų esybėje tiesiog atsileidžia. Tai tiesiog atsileidžia, ir pirmą kartą per labai ilgą laiką, jūs, kaip mokytojas, galite matyti: „A, dabar mokinys yra pasirengęs. Dabar aš galiu pasirodyti, nes dabar mokinys iš tiesų galės mate matyti.“ Kai tuo tarpu anksčiau jie tematė proto įvaizdį savo prote. Ir jeigu aš nepaklusau tam įvaizdžiui, jie atstūmė mane ir viską, ką sakiau.

Ir tai yra tas momentas, kurio mes ieškome. Daugelis jūsų žinote savo kelyje, kad esate patyrę šiuos patyrimus, kuomet kažkas jus išpurtė iš jūsų įprastinės sąmonės būsenos. Staiga atsirado tyla arba atsirado atvirumas. Jūs atsivėrėte kažkam naujam, ir staiga tas naujas pasirodė tarsi iš niekur. Daugelis jūsų pasakojote, kaip atradote šią svetainę regimai stebuklingais arba mistiškais būdais. Tačiau tame nebuvo nieko stebuklingo ar mistiško. Jūs pasiekėte tašką, kuriame buvote atviri.

Aukščiausio supratimo spąstai

Bet tuomet, mano mylimieji, neįkliūkite į spąstus, į kuriuos įkliuvo tiek daug kitų dvasingų žmonių, galvodami: „A, dabar aš atradau aukščiausią mokymą. Dabar man tereikia studijuoti šį mokymą ir atlikti šias išorines praktikas, ir aš pasieksiu tikslą.“ Ne, mano mylimieji, jūs pasieksite tikslą tik tuomet, jeigu nesiliausite turėti šį atvirumą vidiniam vedimui. Nėra jokio išorinio vedimo, ateinančio iš dangaus, kuris galėtų jus pervesti per Pakylėjimo Spiralę. Nėra jokio mechaniško būdo priversti būtybę pakilti. Tai buvo Liuciferio svajonė – priversti žmones būti išganytais. Bet to padaryti yra neįmanoma!

Tai privalo ateiti iš vidaus, ir tai nėra teisingas požiūris – kaip jį turi tiek daug tradicinių religijų, – kad Dievas sėdi čia aukštai ir turi kažkokią neginčijamą valią, kaip jūs turėtumėte eiti savo keliu – ir jums tiesiog reikia susiderinti su šia valia. Jūs negalėsite iš tiesų pakilti sekdami išorinio mokytojo patarimais. Privalote pasiekti tašką, kuriame nebeieškote visą laiką patarimų iš kažko savo išorėje. Nes ryžtatės priiminėti sprendimus!

Nepakylate priimdami sprendimą niekada nepriiminėti savarankiškų sprendimų, bet visada daryti tai, ką šis tariamai neklystantis dvasinis mokytojas jums sako daryti. Pakylate ne taip. Sekimas dvasiniu mokytoju gali padėti jums pereiti pirmuosius tris spindulius, tačiau tai negali jums padėti išlaikyti iniciacijų ketvirtajame spindulyje. Nes ketvirtajame spindulyje, vienintelis būdas išlaikyti iniciaciją yra pasiekti tašką, kuriame akceleruotumėte savo sąmonę iš vidaus.

Tai nėra daroma žmogiška galia, tai yra daroma pripažįstant: „Aš turiu atvirumą savo prote dvasinei karalijai. Ir todėl, galiu leisti dvasinei šviesai tekėti į savo protą iš vidaus.“ Ne iš išorinio šaltinio, ne iš guru, kuris yra Dievas įsikūnijime, ne iš kažko, kas turi daugiau šviesos nei aš, ne iš pakylėtųjų mokytojų mano išorėje – tai ateina iš vidaus. Tačiau tam, kad pasiektumėte šį tašką, privalote priimti sprendimą akceleruoti savo sąmonę iki taško, kuriame tampate atviri šiai šviesai.

Atidavimas yra vertingas, nes yra daug dalykų, kuriuos privalote atiduoti ir paleisti. Tačiau atidavimas pats vienas negali jūsų išvesti už ketvirtojo spindulio. Atidavimas iš tiesų yra labiau taikomas penktajame spindulyje, nors jis taip pat yra reikalingas ir pirmuose trijuose spinduliuose. Tačiau ketvirtasis spindulys yra septynių spindulių spektro centras, nes būtent jame yra taškas, kuriame turite priimti sprendimą akceleruotis – akceleruoti savo sąmonę. Esmė čia nėra, mano mylimieji, kaip galvoja daugelis žmonių, kažką suprasti.

Matote žmones, kurie sėdi savo grupėse ir ginčijasi tarpusavyje, manydami, kad esmė čia yra pasiekti kažkokį aukščiausią supratimą. Ir kai turėsiu aukščiausią supratimą, tuomet kažkaip magiškai žengsiu kitą žingsnį. Tačiau tai nėra taip; tai nėra supratimas! Tai yra sprendimas; tai yra sprendimas, kad: „Aš daugiau nebevaikščiosiu šiais nesibaigiančiais ratais šiame pabaigos neturinčiame užburtame rate. Nusprendžiu, čia ir dabar, kad akceleruoju save virš savo dabartinio lygmens ir tiesiog paleidžiu visus dalykus, kurie mane laiko tame lygmenyje.“

Tai yra sprendimo momentas, ryžtingumo momentas, tačiau tai nėra išorinio proto sprendimas. Tai ateina iš vidaus! Tai yra labai subtilus procesas. Negalite jo priversti įvykti išoriniu protu.

Tačiau, jeigu nenaudosite savo valios, jis neįvyks! Negalite sėdėti ir pasyviai jo laukti. Kad ir kiek ilgai jo lauksite, jis neįvyks. Kita vertus, negalite naudotis išoriniu protu, mėgindami priversti jį įvykti, nes kuo stipriau mėginsite priversti jį įvykti, tuo stipriau jį nuo savęs stumsite. Tad tai yra mįslė, tačiau ji gali būti įminta. Mes ją įminėme, ir matėme daugelį savo mokinių ją įminant. Kai kurie iš jūsų jau ją įminėte, ir visi jūs galite tai padaryti.

Tačiau esmė čia yra atrasti tą tašką, kuriame pamatote, kaip esate įstrigę nesibaigiančiame užburtame rate, kuris iš tiesų veda į niekur. Ir todėl, žinote privalantys sąmoningai nuspręsti iš jo išeiti, akceleruotis virš jo. Esmė čia nėra kažką išspręsti; esmė yra akceleruotis iš tos sąlygos, iš tos sąmonės būsenos.

Europos potencialas transcenduoti senuosius šablonus

Kodėl duodu šį mokymą čia, Olandijoje? Todėl, kad Olandija daugeliu aspektų simbolizuoja, kur šiuo metu yra Vakarų pasaulis. Žinoma, daugelis kitų šalių yra tame pačiame taške. Tačiau Olandija yra labai tipiškas pavyzdys, kuomet jūs sukūrėte gerovės visuomenę, materialinės gerovės visuomenę. Tačiau esate bejėgiai prieš faktą, kad kuo daugiau materialinės gerovės duodate žmonėms, tuo nelaimingesni jie yra, tuo daugiau jie turi psichologinių problemų.

Ir nežinote, kaip šitai išspręsti, ir taip yra dėl to, kad nenorėjote pripažinti, jog jūsų dabartinis požiūris – grįstas keistu tradicinės krikščionybės ir materialistinio mokslo mišiniu – negali jūsų išvesti į aukštesnį lygmenį. Jis negali jūsų išvesti iš problemų, kurias jūs šiuo metu kuriatės. Neįmanoma išspręsti šių psichologinių problemų, kadangi jos yra ne psicho- ir ne -loginės. Jos yra dvasinės problemos!

Čia nėra jokios logikos, kurią būtų galima pritaikyti. Vienintelis sprendimas yra akceleruoti savo sąmonę virš problemos. VIENINTELIS sprendimas! Todėl galite ir toliau vaikščioti ratais, mėgindami atrasti sprendimus tradicinėje krikščionybėje ar materializme, kaip išspręsti žmonių psichologines problemas. Tačiau jūs niekada jų neišspręsite, nebent pripažintumėte, kad žmonės turi universalų dvasinį poreikį.

Jums netgi nėra būtina vadinti jo dvasiniu, tačiau jums reikia pripažinti, kad jie turi poreikį eiti aukščiau. Jie turi poreikį turėti tikslą, krypties pajautimą, pojūtį, kad jų gyvenimas yra svarbus, kad jų sąmonės būsena yra svarbi, kad jie gali kelti ir akceleruoti savo sąmonės būseną, ir kad tai padeda jiems gyventi laimingesnį, ramesnį ir didesnės pilnatvės gyvenimą. Nėra jokio kito būdo kaip tik parodyti žmonėms sąmonės akceleracijos kelią.

Vadinkite tai dvasiniu ar nedvasiniu keliu, jeigu norite. Yra daug būdų tai išreikšti, tačiau tai yra universalus principas. Jeigu neakceleruojate savo sąmonės, jeigu nematote, kad gyvenimas yra jūsų sąmonės akceleravimo procesas, negalite būti ramybėje, negalite būti laimingi, negalite jausti pilnatvės! Ir jūs tapsite uždara sistema, kuri kurs vis daugiau ir daugiau problemų jūsų sąmonėje, kol imsite jaustis vis labiau slegiami šių problemų, ir tiesiog nebegalėsite daugiau funkcionuoti.

Nėra jokio kito kelio. O tai reiškia, vėlgi: visuomenė, Vakarų visuomenė, tam, kad pasiektų aukštesnį lygmenį, pirmiausia privalo įsisąmoninti faktą, kad tai, ką ji šiuo metu daro, yra sukimasis užburtame rate, kuris niekur neveda. Ir tuomet mes privalome priimti sprendimą akceleruotis!

Ar suvokiate, mano mylimieji, kad kai einate ratu, galite juo eiti amžinai? Jeigu esate viename pastato aukšte ir pastoviai einate ratu, niekada nepakilsite į kitą to pastato aukštą. Bet dabar paimkite judėjimą, kurį turite rate, ir suteikite jam kryptį, išeinančią už rato, ir ką sukursite?

Paversite ratu besisukantį judėjimą aukštyn vedančia spirale. O tuomet galėsite pakilti į kitą lygmenį dvasiniuose sraigtiniuose laiptuose, kurie, kaip dabar suvokiate, yra gyvenimas – o ne aklavietė, kokia jis atrodė anksčiau. Tačiau turite priimti sprendimą, kuomet ne tik tai suprastumėte, bet iš tiesų turėtumėte momentumą, varomąją jėgą, kuri paverstų jūsų judėjimą ratu kylančia spirale.

Argi nematote, jeigu pažvelgtumėte į tai sąžiningai, kad tiek daug dvasingų ir religingų žmonių turi supratimą, tačiau atrodo nesugebantys paversti jo veiksmais, jie atrodo nesugebantys ištrūkti iš tų senųjų momentumų. Ir taip yra tik dėl vienos priežasties. Jų supratimas yra pavirtęs uždaru ratu!

Ir reikalingas akceleracijos faktorius, kuris paverstu judėjimą ratu aukštyn kylančia spirale. Nėra jokio kito būdo. Niekada nebuvo, ir niekada nebus!

Galite sekioti netikrais mokytojais, kurie jums žada automatišką kelią į išganymą, trumpesnį kelią, greitesnį kelią, būdą pakilti netiriant savęs ir nepriimant sprendimo. Galite sekioti jais kiek tiktai norite, mano mylimieji. Nes tol, kol jais sekiosite, nebūsite pasiruošę tam, ką aš galiu jums pasiūlyti. Ir todėl, nieko dėl jūsų negalėsiu padaryti. Tai nereiškia, kad jus teisiu ar smerkiu; tiesiog išsakau faktą, kad aš, kaip mokytojas, galiu mokyti tiktai tuos, kurie yra pasirengę tam, ko aš mokau!

Nė vienas negali mokyti visko, nė vienas negali mokyti visų! Aš esu ketvirtojo spindulio mokytojas. Man nerūpi mokyti žmones apie pirmąjį spindulį, nes žinau, kad mano mylimas brolis, MOR, kuo puikiausiai sugeba tai daryti. Žinau, kad Mokytojas MOR net labai gerai moka mokyti žmones, mokinius, pirmajame spindulyje.

Aš nesėdžiu čia aukštai ir nežiūriu į Mokytojo MOR mokinius sakydamas: „O, bet kodėl jie to nesupranta!“ ir tuomet einu į Dardželingą išgerti puodelio arbatos su Morija ir sakau: „Ar nematai, kad nemokai savo mokinių teisingu būdu? Jie nesupranta; turi juos mokyti mano būdu, ir tuomet jie tai supras.“ Mes dirbame ne taip, mano mylimieji, kadangi transcendavome šį poreikį. Aš mokau to, ko aš mokau, Mokytojas MOR moko to, ko jis moko, Lanto moko to, ko jis moko. Ir žinome, kad tai, ko mes kiekvienas mokome, yra iš tiesų pakankama mokiniams pakilti į kitą lygmenį.

Mes taip pat žinome, kad nėra jokio tobulo mokymo, kuris galėtų nuvesti bet kurį mokinį į kitą lygmenį, nes negali būti jokių garantijų, kadangi galiausiai viskas priklauso nuo mokinio sprendimo. Ir mes leidžiame mokiniams, mes turime beribę kantrybę, leidžiame mokiniams patirti tai, ką jiems reikia patirti, kad pasiektų tą lygmenį, kuriame taptų pasirengę priimti sprendimą žengti kitą žingsnį.

Suteikite vieni kitiems erdvės

Tad ar jūs, mano mylimieji, negalite vienas į kitą žiūrėti tuo pačiu būdu? Ar negalite matyti, kad tol, kol projektuosite į išorę ir sieksite pakeisti kitus žmones, jūs patys eisite ratu! Nes būsite taip stipriai susikoncentravę į kitus žmones – į jų požiūrio, jų sprendimų pakeitimą – kad neturėsite sąmoningumo ir ramybės nusileisti vidun ir priimti vienintelį sprendimą, kuris paverstų jūsų judėjimą ratu aukštyn kylančia spirale. Argi šito nesuvokiate, mano mylimieji?

Ir tuomet suvokite, kad jeigu sugebėsite paleisti šią projektavimo sąmonę, galėsite pakilti į visiškai naują lygmenį, kuriame iš tiesų galėsite pradėti mokyti žmones vieninteliu būdu, kuriuo galite mokyti – savo asmeniniu pavyzdžiu.

Tai yra vizija, kurią laikau viso pasaulio mokiniams šiame konkrečiame laiko taške. Tai taip pat yra vizija, kurios laikausi, kad kai kurios iš turtingesnių Europos šalių sugebės pakilti į tą pripažinimą, kad mums yra būtina priimti sprendimą akceleruotis į aukštesnį lygmenį.

Žodžiai yra fohatiški raktai

Tad man kalbant šiuos žodžius fizinėje plotmėje, žodžiai tapo fohatais. Fohatas yra žodis, kuris neša ne tik tai, ką jūs paprastai asocijuojate su žodžiais, tai yra, prasmę, kurią jūsų protas gali interpretuoti. Bet jie tampa šviesos taurėmis, nešančiomis šviesą.

Tad šis diktavimas buvo fohatiška išraiška, kuomet šviesa buvo paskleista, ne tik per pasiuntinio ištartus žodžius, bet ir per kiekvieno iš jūsų auras ir čakras, pagal jūsų individualų gebėjimą ir norą būti atviromis durimis. Tad kad ir iš kur būtumėte atvykę, buvo sukurta šviesos arka iš ten, kur dabar esate, iki jūsų gimtosios šalies. Ir buvo sukurtas šviesos srautas, ir kai kurie iš jūsų būsite jį pastebėję, bet nenusivilkite, jeigu jo nepastebėjote, nes šis šviesos srautas vis tiek buvo.

Tad mes perdavėme tiek žodžius, su kuriais protas gali daryti tai, ką daro protas – interpretuoti pagal savo dabartinę sąmonės būseną. Tačiau aš taip pat perdaviau fohatišką šviesos perdavimą, idant tie, kurie to norės, galės tai priimti ir panaudoti kaip impulsą savęs akceleracijai.

Tačiau jūs galite akceleruotis tik tuomet, jeigu ryžtatės padaryti savo darbo dalį, tai yra, priimti sprendimą tekėti su šviesa. Jūs nekuriate šviesos, ar suprantate? Niekas negali šviesos sukurti iš savo vidaus, tačiau jūs galite ją gauti iš vidaus atsiverdami dvasios, Šventosios Dvasios tekėjimui.

Tačiau tam reikalingas sprendimas, kadangi turite pasiryžti leisti šviesai vesti jus ten, kur ji jus norės vesti, leisti jai išvesti jus virš jūsų dabartinio lygmens. O tam reikalingas sprendimas. Ir tai yra, tam tikra prasme, tiek sprendimas akceleruotis, tiek sprendimas paleisti. Tai yra sprendimas paleisti tai, kas sena, sprendimas pasiryžti priimti tai, kas nauja, ir niekada nesigręžioti į praeitį, niekada daugiau nebegrįžti į tuos senuosius šablonus, nes žinote, kad visam laikui virš jų pakilote.

Tai yra galimybė, kurią turite, ir būdamas tuo mokytoju, kuriuo AŠ ESU, sakau: Tik nuo jūsų priklauso, ar akceleruosite, ar priešingai – grįšite į mano ašramą ir į savo įprastinę terapinę grupelę, ir toliau darysite tai, ką darėte, kad ir kiek laiko tai būtumėte darę. Myliu jus, kad ir ką pasirinksite, priimu jus, kad ir ką pasirinksite. Tačiau galėčiau padaryti nepalyginamai daugiau jums padėdamas, jeigu pasiryžtumėte priimti sprendimą akceleruotis kartu su manimi.

Tad „pakankamai pasakyta“, kaip yra sakoma, nes ką gi daugiau būtų galima pasakyti. Nėra jokio supratimo, kuris galėtų būti duotas. Esmė čia yra sprendimas, o sprendimas yra jūsų, nes savąjį aš priėmiau labai seniai.

Tad tai atlikta; tai padaryta, ir palieku jus begalinėje Akceleracijos Liepsnos ramybėje, kuri neturi jokio noro keisti kitus, nes teka su amžinai judančiu akceleracijos liepsnos džiaugsmu, nuolatos kildama aukštyn ir nesijaudindama dėl nieko, kas vyksta už jos laisvos valios sferos ribų. Tad, Serapis AŠ ESU!

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2011 Kim Michaels