Kaukolės ir rožės matymas nuoga sąmone
TEMOS: Kaip yra sukuriami proto įvaizdžiai – Mokytojo pavertimas atsakingu nepadeda jums išmokti pamokos – Puolusios būtybės turi lengvą užduotį – Veiksmo sukūrimas, siekiant paveikti kitų pasirinkimus – Suklaidinti gerų intencijų – Kaip prisitraukiate netikrą guru – Grynosios sąmonės svarba – Šviesa už mokymo – Raktas į nušvitimą
Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava, 2011 lapkričio 27 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas renginyje Sneek, Olandijoje.
Buda AŠ ESU.
Padma Sambhava esu vardu.
Vienovė mano liepsna.
Non-dualizmas mano žaidimas yra.
Neprijaukinamas esu,
Nes garbės netrokštu,
Ir gėdos nejaučiu,
Nes niekada nelieku tokiu pačiu.
Kodėl kalbu, pasiuntiniui laikant kaukolę ir rožę? Pamąstykite apie simbolizmą, kurį žmonės priskyrė šiems dviem dalykams amžių bėgyje.
Kaukolė taip dažnai buvo vaizduojama mirties simboliu, galbūt netgi tamsos, pragaro, to, kas yra priešinga Dievui. Rožė taip dažnai buvo grožio simbolis, šventojo moteriškumo, poezijos ir to, kas pakylėja.
Tačiau savo moksliniame amžiuje puikiai žinote, kad tiek kaukolė, tiek rožė yra sudaryti iš molekulių. Molekulės yra sudarytos iš atomų, atomai yra sudaryti iš subatominių dalelių, o subatominės dalelės yra sudarytos iš grynosios energijos.
Negi manote, kad atomas šioje kaukolėje žino, jog yra darinio dalis, kurį jūs, žmonės, vadinate kaukole ir priskiriate jai tam tikrus jausmus ir asociacijas? Negi manote, kad atomas šioje rožėje žino apie simbolizmą, kurį asocijuojate su rože? Ne, nes atomai tiesiog yra.
Tad kokiu tikslu rodau jums šiuos simbolius? Noriu jums suteikti atskaitos tašką apie tai, koks yra Budos mokymo tikslas, koks yra mano perduotų mokymų tikslas, kai atnešiau budizmą į Tibetą ir įkūriau non-dualizmo mokyklas. Tai yra tas pats tikslas, dėl kurio mokė Jėzus, ir dėl kurio tai darė visi tikrieji visų amžių dvasiniai mokytojai.
Ir tai yra padėti jums suvokti, kad asociacijos, kurias jūs priskiriate simboliams, tokiems dalykams kaip rožė ir kaukolė, yra ne kas kita kaip proto įvaizdžiai. Jie egzistuoja tik prote. Jie buvo sukurti prote. Ir panaikinti jie gali būti tiktai ten, kur buvo sukurti: prote – jūsų prote.
Kaip yra sukuriami proto įvaizdžiai
Žinoma, intensyvus simbolizmas, kuris buvo projektuojamas ant kaukolės ištisus amžius, nebuvo sukurtas savo platesnėje formoje jūsų asmeniniame prote. Didžioji dalis tamsaus simbolizmo, kuris egzistuoja šioje planetoje, buvo sukurta protuose būtybių, kurios pateko į atskirties spąstus. Jos projektavo tai ant kitų, ir palaipsniui sukūrė visą šį fantazmą kolektyvinėje sąmonėje. Dauguma jūsų pirmą kartą įsikūnijote Žemėje jau po to, kai šitai buvo sukurta, šis mirties fantazmas kolektyvinėje sąmonėje. Tad jūs tai prisiėmėte iš išorės; jūs nesėdėjote ir individualiai to nesukūrėte.
Ir vis dėlto, tai yra esminis raktas tiems, kurie nori suprasti Budos mokymus. Nesvarbu, ar būtumėte tai priėmę iš išorės, ar tai būtų kilę jūsų pačių prote, turite suprasti, kad tai, kas dabar egzistuoja jūsų prote, iš tiesų neatėjo iš išorės. Jūsų protas sureagavo į projekciją iš išorės, tačiau tai, kas dabar egzistuoja jūsų prote, nėra projekcija – tai yra reakcija. Ir tai, kas jus stabdo, nėra veiksmas, kurį kiti jums padarė; tai yra jūsų reakcija į bet kokį impulsą, atėjusį iš už jūsų proto ribų.
Tai yra tikrasis raktas į nušvitimą. Viskas, kas stabdo jus nuo nušvitimo, kas laiko jus įstrigusius Samsaros Jūroje, visa tai yra jūsų prote. Visa tai – reakcijos, suvokimai, proto įvaizdžiai – buvo sukurta jūsų prote. Ir todėl jie gali būti panaikinti tiktai ten, kur buvo sukurti: jūsų prote.
Tol, kol projektuojate, kad kiti žmonės yra atsakingi už tai, kas vyksta jūsų prote, negalite pasiekti nušvitimo. Tai yra neįmanoma, kaip ir šiai kaukolei būtų neįmanoma staiga pradėti kalbėti. Tol, kol projektuosite, kad Dievas yra atsakingas už tai, kas vyksta jūsų prote, kol projektuosite, kad kiti žmonės arba tamsos jėgos yra atsakingi už tai, kas vyksta jūsų prote, negalėsite pasiekti nušvitimo.
Mokytojo pavertimas atsakingu nepadeda jums išmokti pamokos
Tačiau netgi dar gilesniame lygmenyje, egzistuoja projekcija, kuri yra subtilesnė už visas kitas, ir tai yra projekcija, kurią taip išsamiai aprašo Maitrėja savo knygoje Visrakčiai į Dvasinę Laisvę. Tai yra projekcija, kad guru, kad mokytojas, yra atsakingas už tai, kas vyksta jūsų prote.
Būtent tai privertė jus palikti saugią užuovėją, Rojaus Sodą, kurį reprezentuoja tikrųjų gurų linija, nusidriekusi per dvasines hierarchijas iki paties Kūrėjo. Tai turėjo būti naujų gyvybės srautų apsauga, idant jie turėtų atskaitos tašką savame guru, kai jiems neišvengiamai teks susidurti su materialios karalijos iniciacija, kurią Pradžios Knygoje simbolizuoja vaisius nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio.
Ir tai, iš tiesų, yra dualizmo sąmonė, kaip mes tai vadinome Rytuose, kuri nereiškia, kaip jau buvo pasakyta, kad egzistuoja diferenciacija, bet kad dvi diferenciacijos išraiškos gali būti priešingos viena kitai arba atskirtos nuo visumos. Tai yra melas, iliuzija, kuri jus laiko įstrigusios šioje Samsaros Jūroje, kančių rate. Nes jūs pastoviai projektuojate į išorę, kad turite pakeisti kažką arba ką nors už savo individualios laisvos valios sferos ribų.
Kas yra jūsų laisvos valios sfera? Tai yra jūsų protas! Jūs nesate atsakingi už nieką, kas vyksta už jūsų laisvos valios sferos ribų. Tad jūs nesate atsakingi už tai, kas vyksta jūsų brolio ar sesers prote.
Taigi, kaip paaiškino Čohanai, tol, kol projektuojate į išorę, siekdami pakeisti kitus – pakeisti jų protą, pakeisti jų reakciją – negalite pažvelgti į save. O jeigu nepažvelgiate į save, negalite matyti tų reakcijų, šablonų savo prote, kurie jus laiko įstrigusius.
Puolusios būtybės turi lengvą užduotį
Nes argi nepradedate suvokti, su visais tais mūsų perduotais mokymais, kad puolusioms būtybėms teko labai paprasta užduotis, kai jos nusprendė pasipriešinti Dievui ir įtraukti visus į šį regimai nesibaigiantį veiksmo ir atoveiksmio sūkurį? Argi nesuvokiate, kad joms reikėjo padaryti tik vieną dalyką: joms reikėjo sukurti veiksmą, kuris jums, kaip naujai įsikūnijusiai būtybei Žemėje, būtų buvęs visiškai netikėtas?
O kai jau jos šokiravo jus su kažkuo, ko jūs nesitikėjote, tuomet jums buvo taip lengva pamanyti, kad turėtumėte į tai reaguoti. Ir iš pradžių, jūs sureagavote nežymiai. Tačiau į jus nukreiptų veiksmų krušai nesiliaujant, galiausiai peržengėte ribą, kuomet net nereagavote. Bet dabar pradėjote galvoti, jog, kadangi tai, ką jos daro, yra blogis, jūs turite imtis veiksmų ir sustabdyti blogį, ištaisyti blogį.
Ir tuomet jūs pradėjote projektuoti savo pačių veiksmą. Ir tuomet kiti žmonės pradėjo reaguoti į jūsų veiksmą. Ir tai jus dar labiau šokiravo, nes jautėte turintys tik geriausias intencijas. Tai kodėl jie tuomet šitaip reagavo, kai jūs jiems sakėte, ką daryti? Na, mano mylimieji, jie reagavo dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jūs pradėjote reaguoti. Ir tai yra labai paprastas mechanizmas, kai jį suprantate – kai suvokiate, kai patiriate, kai turite atskaitos tašką iš tikro guru, kuris nėra dualizme, ir todėl gali jums suteikti tą šviesos perdavimą, kuri yra vienintelis priešnuodis dualizmo nuodams.
Paprastas faktas yra toks: Tikras guru jums pasakė, kad kai išeisite į karaliją, kurioje laisva valia yra aukščiausias įstatymas, negalėsite leisti sau turėti lūkesčių, kas turėtų ar neturėtų įvykti. Tačiau kas nutiko daugeliui – ir, mano mylimieji, yra visiškai suprantama, kad šitai nutiko. Galbūt jaučiate griežtumą mano balse? Taip yra dėl to, kad turiu intenciją perskrosti sluoksnių, kurie buvo sukurti masinėje sąmonėje, tankumą. Tačiau šis intensyvumas taip pat yra Rubininis meilės ugnies Spindulys, ir iš iš pradžių buvo tik pati švelniausia meilė.
Nes mes suprantame, mes visi, kaip yra sunku nusileisti į šią karaliją. Mes suprantame, kokią subtilią pagundą pristato dualistinis protas. Ir vis dėlto, esu čia ne tam, kad jus smerkčiau ar žeminčiau, esu čia tam, kad suteikčiau jums raktą ištrūkti iš dualizmo. Ir yra tik vienas raktas, ir tai yra pripažinti štai ką: Guru jums pasakė, kad šioje karalijoje laisva valia yra aukščiausias įstatymas. Tad jūs turite savo laisvos valios sferą, ir tai yra jūsų protas.
Veiksmo sukūrimas, siekiant paveikti kitų pasirinkimus
Ir vis dėlto, yra įmanoma pasinaudoti savo protu, sukuriant veiksmą ir suprojektuojant jį už savo proto ribų, specialiai siekiant paveikti kitų protus. Žinojote, kad negalite sau leisti tikėtis, jog su tuo nesusidursite. Nes tai buvo praktiškai neišvengiama, kad susidursite su tais už savo proto ribų, už savo laisvos valios sferos ribų, kurie projektuos prieš jus veiksmą, specialiai mėgindami pakeisti kažką jūsų laisvos valios sferos viduje, pakeisti jūsų protą, pakeisti jūsų pasirinkimus, paveikti jūsų pasirinkimus.
Ir daugeliui nutiko taip, kad jie palaipsniui pamiršo šias instrukcijas. Ir vėlgi, niekas čia nieko nekaltina. Taip tiesiog įvyko. Taip įvyko dėl to, kad jūs padarėte pasirinkimą. Kaip Maitrėja paaiškina savo knygoje, kiekvienas gyvybės srautas turėjo individualią priežastį, dėl kurios jūs padarėte šį pasirinkimą. Nė viena priežastis nebuvo klaidinga, nė viena priežastis nebuvo geresnė už kitas – tai buvo jūsų priežastis.
Kai atrasite tą individualią priežastį, turėsite galimybę ją pakeisti. Tačiau jūs nesugebėsite jos atrasti, nebent pradėsite ieškoti savyje. O tam, kad galėtumėte pradėti ieškoti, privalote nutraukti veiksmo ir atoveiksmio ciklą. Ir todėl, privalote suvokti paprastą tiesą, kurios mokė Buda ir visi tie, kurie yra iš Budos linijos: kad ir ką kiti žmonėms jums darytų, nėra jokio gamtos dėsnio ar dvasinio dėsnio, kuris sako, kad privalote į tai reaguoti.
Tai turi būti suprasta, kaip išskirtinai prote vykstantis veiksmas. Yra visiškai įmanoma, jeigu kažkas jus užpuola, imtis išvengiamųjų veiksmų ar netgi apsaugoti save. Tačiau šis išorinis veiksmas vis tiek nereiškia, kad turite reaguoti savo proto viduje, sukurdami mentalinius ir emocinius šablonus, kurie lieka prote, net kai išorinio veiksmo nebėra.
Matote, yra visiškai įmanoma, kaip tą pademonstravo Buda, kaip tą pademonstravo Jėzus – būti pasaulyje, bet nebūti iš pasaulio, patirti veiksmus, kurie ateina į jus iš kitų būtybių, nepatiriant vidinės reakcijos, kuri sukuria šabloną jumyse, kuris palaipsniui įgyja momentumą. Kol galiausiai šablonas, emocinės ir mentalinės energijos tampa tokios stiprios, kad prarandate savo proto kontrolę. Prarandate kontrolę savo reakcijoms.
Ir dabar pradedate manyti, kad tam, jog apsisaugotumėte, ar kad apsaugotumėte Dievo planą, ar kad apgintumėte kažkokį aukščiausią tikslą, privalote imtis veiksmų. Turite pakeisti žmones, kurie siekia pakeisti jus, nes jūs dabar patikėjote melu, kad kažkas yra teisinga, o kažkas klaidinga. Ir todėl, tai, ką jūs patiriate juos darant jums, yra klaidinga, ir jūs privalote ištaisyti tai, kas yra klaidinga.
Suklaidinti gerų intencijų
Ar suvokiate, kiek daug žmonių amžių bėgyje turėjo geriausias intencijas daryti Dievo darbą, tačiau jie buvo suvilioti naudoti metodus, kurie akivaizdžiai buvo priešingi jų pačių religiniams raštams ar visuotiniam žinojimui, ką yra teisinga daryti kitiems? Nes, žinoma, jūs visi žinote, kad, tam tikra prasme, vienai būtybei nėra teisinga kištis į kitos būtybės laisvą valią. Tačiau jums taip pat reikia žinoti, kad šioje karalijoje, kurioje viešpatauja laisva valia, jūs neišvengiamai su tuo susidursite.
Tad jums, užuot mėginus pakeisti kitų pasirinkimus ir veiksmus, reikia susitelkti išskirtinai į save. Ir jūs susitelkiate į nereagavimą, į reakcinio šablono nesukūrimą. Ir kai jau esate susikūrę šablonus – kaip, žinoma, mes visi tai padarėme, kai buvome įsikūnijime ir susidūrėme su fizine karalija – tuomet jūs iš karto stengiatės išrišti šabloną.
Jeigu norite pasiekti nušvitimą, jeigu norite užsitarnauti savo pakylėjimą šiame gyvenime, jeigu norite pasiekti proto ramybę, jeigu norite išpildyti savo aukščiausią potencialą, turite padaryti pasirinkimą, priimti sprendimą išrišti veiksmo ir atoveiksmio šablonus. Manote privalantys reaguoti, kai kiti žmonės padaro arba pasako tam tikrus dalykus. Manote privalantys veikti, net ir ilgalaikėje perspektyvoje, kuomet galvojate, kad daryti Dievo darbą reiškia siekti paveikti kitus. Ir todėl JŪS projektuojate poveikį iš savo proto.
Turite pamąstyti apie subtilų skirtumą, nes, žinoma, jums reikia suvokti, kad gėrio ir blogio pažinimo vaisius būtent ir simbolizuoja pagrindinę dualistinio proto ypatybę: kad nėra jokio absoliutaus teiginio, jokio absoliutaus argumento. Galite paimti žodžius ir juos iškreipdami ginčytis už ir prieš bet kokį požiūrį, bet kokį klausimą.
Argi nematote, kad rašto aiškintojai ir fariziejai iškreipinėjo žodžius, ginčydamiesi su gyvuoju Kristumi, jam stovint priešais juos kūne? Argi nematote, amžių bėgyje, kad visi tikrieji guru susidūrė su kai kuriais tarp savo tariamų mokinių, kurie atėjo tiktai tam, kad ginčytųsi žodžių lygmenyje, kad iškreipinėtų žodžius, kad projektuotų savo interpretaciją.
Tad negalite iš tiesų atskirti tiesą nuo klaidos remdamiesi žodžiais. Negalite spręsti apie žmogų, negalite įžvelgti žmogaus, remdamiesi jo sakomais žodžiais, ir ypač jo rašomais žodžiais. Tad jums reikia pažvelgti už žodžių, ir jūs turite gebėjimą susiderinti ir pajausti ne tik žmonių vibraciją, bet ir jų intenciją. Jūs galite, kai pradedate labiau įsisąmoninti veiksmo ir atoveiksmio šabloną savo pačių prote, jūs taip pat pradedate vystyti įžvalgumą, kuris jums leidžia tai pajausti kituose.
Kaip prisitraukiate netikrą guru
Galite iš karto pajausti, kai kažkas ateina pas jus, ir galbūt jie kalba regimai neutralius arba malonius žodžius, tačiau už viso to slypi intencija paveikti jūsų laisvą valią, įpinant tai į kad ir kokius veiksmo ir atoveiksmio šablonus turėtumėte savo prote, ir siekiant pasinaudoti tuo, priverčiant jus sureaguoti – kuomet jūs imtumėtės tam tikro veiksmo, kurį jie nori suprojektuoti į jūsų protą. Tad jūs nematote, kad kol būsite įstrigę, pilnai susitapatinę su šiuo veiksmo ir atoveiksmio šablonu, jūs – pagal senovinį įstatymą, kad kai mokinys pasirengęs, pasirengęs ir jo mokytojas – neišvengiamai prisitrauksite prie savęs, arba save pritrauksite prie asmens, kurį galėtume pavadinti netikru guru.
Nes pasakymas, kad kai mokinys pasirengęs, pasirengęs ir jo mokytojas, žinoma, reiškia, kad mokinys visada yra pasirengęs kažkokiam mokytojui. Ir mokytojas, kuris pasirodo, yra toks mokytojas, kurį mokinys sugeba matyti savo dabartiniame sąmonės lygmenyje. Tad kai esate įstrigę, pilnai susitapatinę su veiksmo ir atoveiksmio šablonu, galite matyti tik tokį guru, kuris taip pat yra įstrigęs tame šablone, tačiau su juo nuėjo į didesnį kraštutinumą negu jūs patys. Ir todėl jis yra linkęs projektuoti ant savo mokinių, ką šie turėtų daryti, kokius veiksmus ir reakcijas jie turėtų turėti į jo mokymus – ar į kažkokią problemą gyvenime, kurią jis projektuoja esą jums reikia išspręsti.
Tad tiktai tuomet, kai pradedate matyti šį veiksmo atoveiksmio šabloną savo gyvenime, galite prisitraukti prie savęs tai, ką galėtume – žinoma, su dirbtiniu žodžių pasirinkimu – pavadinti tikru guru. Kitaip tariant, tokį guru, kuris bent jau pradėjo matyti ir atsitapatinti nuo šių šablonų. Ir štai tuomet jūs galite tapti atviri mokymui, kuris ateina iš tikrųjų gurų linijos, tų gurų, kurie moko ne todėl, kad turi veiksmo ir atoveiksmio šabloną, kurį jiems reikia projektuoti. Jie moko dėl to, kad neprojektuoja; jie dalinasi savo Esatimi, kaip Saulė dalinasi savo šviesa.
Saulė nešviečia Žemei turėdama tikslą paveikti žmones. Saulė yra Saulė; ji šviestų net ir tuomet, jeigu nebūtų jokių aplink ją orbita skriejančių planetų. Nes ji yra savaimiškai švytinti sfera, atviros durys tarp materialios ir aukštesnių karalijų. Ji tiesiog šviečia, nes tai yra jos džiaugsmas. Mokytojas moko, nes tai yra jo arba jos džiaugsmas. Tai yra išraiška to, kas jie yra.
Štai kodėl vieni iš subtiliausių spąstų daugeliui mokinių yra ieškoti tam tikro mokytojo, žiūrėti į išorinį mokymą, žiūrėti į žodžius arba žodžių pasirinkimą, žiūrėti į koncepcijas, žiūrėti į patį mokytoją – į tai, kaip jis atrodo, kaip rengiasi, kokios yra jo manieros, jo tas, jo anas – ir jie susikoncentruoja į išorinę mokytojo formą, užuot suvokę, kad išorinė forma tėra indas, ir kad išorinė forma iš tiesų nėra tokia svarbi kaip faktas, kad ši forma yra pakankamai skaidri, idant leistų kažkam persišviesti iš anapus.
Ir net jeigu išorinė mokytojo forma pasirodo mažiau nei tobula pagal jūsų standartą, tuomet jūsų standartas yra veiksmo ir atoveiksmio šablonų, kuriuos turite savo prote, padarinys. Tad jeigu siekiate suprojektuoti savo standartą ant mokytojo, kaip galite pasinaudoti tuo mokytoju? Nes vienintelis būdas pasinaudoti mokytoju yra suvokti, kad per išorinę mokytojo formą šviečia šviesa – ir tuomet siekti tos šviesos, sekti ta šviesa. Sekite paskui šviesą, mano mylimieji. Žinote, kaip pasaulyje yra sakoma: „Sekite paskui pinigus“, tačiau aš sakau: „Sekite paskui šviesą!“
Pažvelkite už išorinės mokytojo ir mokymo formos, kad ir koks tai būtų mokymas ar mokytojas. Sekite šviesa, kuri persišviečia. Ir būtent per šią šviesą jūs turėsite atskaitos tašką, kuris jus įgalins transcenduoti veiksmo ir atoveiksmio šablonus, kurie jus laiko įstrigusius jūsų dabartiniame sąmonės lygyje. Nes tik kai suvoksite, jog yra kažkas anapus, kas šviečia per mokytoją, sugebėsite išlipti iš tų šablonų savo prote – ir staiga patirsite tą grynosios sąmonės mirksnį.
Grynosios sąmonės svarba
Ir kodėl tai yra taip svarbu patirti grynąją sąmonę? Svarbu tai yra dėl to, kad kai patiriate grynąją sąmonę, tampate atviromis durimis šviesai. Ir todėl galite suvokti, kad šviesa, kurią iki šiol matėte šviečiant per mokytoją, dabar gali šviesti per jus. Ir todėl jūs iš tiesų pilnai pasinaudojote mokytoju, suvokdami, kad kai sekdami mokytoju pasiekiate tašką, kuriame įkūnijate mokymą, įkūnijate šviesą, jūs tuomet tampate sekančia grandimi tikrųjų guru grandinėje.
Jūs patys tampate mokytoju, net jeigu nesate tobuli. Nes kai jau esate bent akies krašteliu išvydę grynąją sąmonę, pakildami virš šio veiksmo-atoveiksmio šablono, jūs tampate atviromis durimis šviesai. Ir tuomet jūs galite suteikti šios šviesos dalelę kažkam kitam.
Šviesa už mokymo
Kai atnešiau budizmą į Tibetą, įkūriau guru mokyklą, kurie žinojo, jog jų tikslas yra ne tiek nešti išorinį mokymą, kiek perduoti šviesą tiesiogiai savo mokiniams. Nes jie suprato, jog kad ir koks geras būtų mokymas, tai vis tiek tėra žodžiai, kuriuos galima kraipyti, išvedžioti ir klaidingai suprasti.
Tačiau šviesos neįmanoma klaidingai suprasti. Nes mokinys arba patiria šviesą arba visiškai jos nepatiria. Nes mokinys temato projekcijas, kurias jis projektuoja ant mokytojo. Tad jie žinojo, kad kai surinks mokinius, dalinsis savo Esatimis, dalinsis savo šviesa, gali ateiti toks momentas, kai mokinys patirs šviesą, pradės mąstyti, iš kur atėjo šviesa – nes mokinys suvoks, jog ji neatėjo iš mokytojo; ji atėjo per mokytoją. Ir kai mokinys bus suvokęs šią realybę, jis tuomet galės įžengti į grynąją sąmonę ir tapti atviromis durimis šviesai.
Ir tuomet mokytojas bus atlikęs savo šviesos perdavimo, net ir mokymo perdavimo darbą. Nes kas yra mokymas? Ar tai yra išorinis žodis? Ne; mokymas yra šviesa, mokymas yra Esatis. Nes viskas yra Budos prigimties, ir todėl koks gi kitas galėtų būti Budos tikslas, nei padėti jums suvokti, kad jūs esate Budos prigimties – jums tiesiogiai patiriant Budos prigimtį, užuot tiesiog sėdėjus savo prote ir manius, kad išsiaiškinote, kas yra Budos prigimtis.
Tačiau jūs teturite proto įvaizdį, ir esate taip įsimylėję tą proto įvaizdį, kad net nenorite, jog Buda jus trikdytų. Nes norite sėdėti sau vieni ir gludinti įvaizdį, mėgindami jį ištobulinti. Ir todėl jūs netgi nematote sutikę Budą kelyje. Ir todėl netgi negalite paklausyti patarimo ir jį nužudyti, jeigu jį sutikote.
O prasmė, žinoma, yra tokia, kad jeigu Budą tapatinate su kažkokia jūsų išorėje esančia forma, tuomet tas proto įvaizdis neleidžia jums suvokti savo pačių Budos prigimties. Ir šitaip Buda, su pačiomis geriausiomis intencijomis, staiga tampa anti-Buda. Guru, su pačiomis geriausiomis intencijomis, staiga tampa anti-guru. Žinoma, Buda ir guru šitaip į save nežiūri, bet jūs, iš esmės, šitaip į juos žiūrite. Nes jūs atsisakote priimti, sugerti, tapti mokymu.
Raktas į nušvitimą
Tad toks yra mokymas, kurį užsitarnavote per šį savaitgalį, eidami per procesą, per kurį ėjote savo gyvenime, ryždamiesi kvestionuoti, ryždamiesi žvelgti giliau, ryždamiesi siekti aukštesnių mokymų, aukštesnių supratimų, aukštesnių patyrimų. Tačiau taip pat pasakysiu, kad jums visiems gali būti naudinga iš tiesų pamąstyti ir sugerti mokymą, kurį perdaviau prieš tiek daug šimtmečių, ir kurį neseniai nukreipiau šį pasiuntinį surasti, mokymą apie „Savasties išlaisvinimą per regėjimą nuoga sąmone“.
Nes viena iš paskutinių pagundų, kurią jums reikia įveikti dvasiniame kelyje, yra pagunda visada ieškoti šio aukšto, nepaprasto patyrimo. Tačiau realybė, mano mylimieji, yra tokia, kad idėja, jog egzistuoja kažkoks aukštas patyrimas, kurį patirsite, kai sutiksite Budą arba kai tapsite nušvitę, iš tiesų yra paskutinė kliūtis į nušvitimą. Nes kaip sakau savo mokyme, kai jau patiriate grynąją sąmonę, matote, kad tai yra tai, ką galėtume pavadinti „paprastąja“ sąmone, ta prasme, kad joje nėra jokio kontrasto. Nėra jokio dualizmo, kuris sukurtų kontrastą tarp aukšto ir žemo, tarp laimės ir nelaimingumo.
Štai kodėl Buda mėgino atrasti žodį, kuris neturėtų dualistinės priešingybės. Tad jis kalbėjo apie „palaimą“, kaip tai buvo išversta. Tačiau, žinoma, visada galite sakyti: „O kaip tuomet anti-palaima, kaip tuomet nepalaima?“ Ir taip, jūs vėl įstringate žodžių žaidime, užuot ėję giliau ir patyrę tą grynosios sąmonės būseną, kurioje nėra nei aukšto, nei žemo; nėra jokio kontrasto.
Ir todėl, ar netgi iš viso galite ją vadinti „grynąja sąmone“? Ne, bet kaip tuomet galite apie kažką kalbėti nenaudodami žodžių, mano mylimieji. Tai yra dilema, su kuria net ir mes, kurie esame tikrieji mokytojai, susiduriame. Bet mes to nelaikome problema, nes visada siekiame perduoti daugiau nei žodžius; mes siekiame perduoti šviesą. Kiekvienas pakylėtojo mokytojo perduotas diktavimas yra fohatiška išraiška, kuomet žodžiai yra šviesos taurės. Kai kurie mokiniai to nemato; jie temato žodžius.
Tačiau galiausiai daugelis pradeda jausti, kad yra daugiau nei žodžiai. Ir kai nepaliaujate sekti tuo daugiau, nepaliaujate sekti šviesa, pasiekiate tą tašką, kuris yra raktas į nušvitimą. Kuomet matote, kad nors guru yra atviros durys šviesai, guru nėra vienintelės atviros durys, nes yra ir kitos atviros durys jumyse. Ir tuomet, kai tampate atviromis durimis, tai yra nušvitimas.
Ir tuomet yra tie, kurie nori paimti nušvitimą ir suprojektuoti ant jo koncepciją, kad egzistuoja nušvitimo pakopos. Tačiau argi taip pat nebūtų produktyvu sakyti, kad yra ne tiek nušvitimo pakopos, kiek nušvitimas yra tuomet, kai suvokiate, jog gyvenimas nėra stovėjimas vietoje; gyvenimas yra transcendencija? Ir todėl, pakopos tiesiog yra nesiliaujantis Gyvenimo Upės tekėjimas, kuomet jūs nežiūrite į tai kaip į pakopas, kurias galima išrikiuoti skalėje su aukščiausiu ir žemiausiu. Nes jūs transcendavote tą poreikį sakyti: „O, aš esu 33 nušvitimo lygmenyje, ir todėl esu aukščiau už visus tuos, kurie yra žemiau už mane.“
Bet tuomet iš tiesų nesate nušvitę, argi ne taip? Kokia prasmė lyginti, kokia prasmė kurti šią skalę? Taip, tam tikrame sąmonės lygmenyje žmonėms to reikia. Tačiau ateina momentas, kai jūs virš to pakylate, ir dabar jums net neberūpi, ar esate nušvitę ir ar esate tame ar aname lygmenyje. Jums terūpi išreikšti, leisti šviesai tekėti per jus, dalintis savo Esatimi vis daugiau ir daugiau kiekvieną dieną, neturint jokio tikslo.
Nes ateina momentas, kai paleidžiate tikslą. Egzistuoja etapas, kai yra teisinga turėti tikslą, tačiau privalo ateiti momentas, kai paleidžiate koncepciją, jog egzistuoja tikslas, kurio jūs siekiate. Nes jūs paleidžiate koncepciją, kad egzistuoja kažkas, nuo ko jūs esate atskirti, ir kad jums reikia tai gauti.
Vietoj to, esate tai, kas esate. Esate atviros durys tam, kad ir ką Dvasia nuspręstų išreikšti. Esate pasiryžę atverti savo burną, nežinodami, kas iš jos išeis. Ir todėl kartais esate lygiai taip pat nustebinti to, kas būna pasakyta, kaip ir kiti žmonės.
Ir tai yra Dvasios tekėjimas, mano mylimieji. Jūs visi turite potencialą būti atviromis durimis. Jeigu matote šį pasiuntinį esant atviromis durimis, tuomet neįpulkite į stabmeldystės spąstus, bet sekite šviesa, kol pamatysite ją savyje. Ir pamatysite, kad ir jūs esate atviros durys.
Ir TAI yra amžinas, nesenstantis mokymas. Ir tai yra mano dovana šiai dienai. Su savo meile, užsklendžiu jus savo širdyje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com