Korupcija yra viena didžiausių grėsmių demokratijai
TEMOS: Didelis iššūkis demokratijai – Kodėl korupcija yra grėsmė demokratijai – Šiuolaikinė feodalinių visuomenių versija – Pasidalijimas Europoje – Kaip korupcija riboja ekonomiką – Dirbtinis nekilnojamojo turto kainų išpūtimas – Pranašumas/menkavertiškumas Europoje
Pakylėtasis Mokytojas Elohimas Herkulis, 2012 birželio 08 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas viešoje erdvėje šalia Vokietijos Parlamento pastato Berlyne.
Herkulis aš esu, ir aš atstovauju septynis Elohimus. Mes materializuojame savo Esybes čia, šio Berlyno miesto centre, idant paleistume galingą, tačiau visiškai subalansuotą ir pamatuotą visų septynių spindulių energijų bangą, ir šios dispensacijos tikslas yra padėti Vokietijos šaliai ateinančiomis dienomis ir metais, nes ji bus kritinių sprendimų centras, nulemsiančių, ar Europa vis labiau judės link tikros sąjungos, ar pradės judėti atgal, į susiskaldžiusią būseną, kurią taip dažnai matėme praėjusiais šimtmečiais.
Ir svarbiausia čia nėra tai, ar euras išliks, ar jis bus pakeistas kažkokia kita valiuta ar netgi keliomis valiutomis. Mums pakylėtoje karalijoje svarbiausias yra pokytis sąmonėje, o ne išoriniai pokyčiai. Tad klausimas yra toks, ar galės įvykti pokytis kolektyvinėje Europos sąmonėje, pokytis, kuris ryžtųsi pripažinti priežastį ir pasekmę. Tikrąją priežastį ir tikrąją pasekmę, užuot juos painioję, kaip tai vyko šiame žemyne tokią daugybę šimtmečių, jog belieka stebėtis, kada gi taip vadinamas paprastas žmogus pradės busti ir suvoks, kad kažkas yra ne taip jo požiūryje į gyvenimą, jo požiūryje į pasaulį.
Didelis iššūkis demokratijai
Koks yra vienas didžiausių iššūkių demokratijai, kaip valstybės valdymo formai? Žmonių apatija. Iš kur ateina apatija? Na, žinoma, iš septynių spindulių iškreipimo. Tačiau šiame mokyme norėčiau pakalbėti apie požiūrį, kuris yra taip plačiai paplitęs tarp daugelio žmonių demokratinėse šalyse, kuomet jie žvelgia į esamas sąlygas – kad ir kokios būtų šios sąlygos – patraukia pečiais ir taria: „Na, taip tiesiog viskas yra“ arba „Taip tiesiog viskas turi būti“.
Na, mano mylimieji, nėra nieko šioje Žemėje, kas taip tiesiog turi būti. Viskas, kas yra materializuota šioje Žemėje, yra nulemta kažkokios priežasties, o ši priežastis yra žmonės. Kažkas, kažkokia žmonių grupė, paleido veikti priežastį, sukūrusią dabartines pasekmes, kurias matote visuomenėje, jie šią priežastį paleido veikti savo sąmonėje. Tad laikas nubusti realybei, kurią mokslas įrodė jau daugiau nei prieš šimtą metų, tai yra, kad energija yra fundamentalesnis realybės lygmuo už materiją. Ir todėl tai, kas vyksta materijos karalijoje, nėra svarbu, nes to sukėlėjas egzistuoja energijos karalijoje. Ir, žinoma, žmogaus protas, žmogaus sąmonė gali sąveikauti su energija.
O kadangi visa materija yra sukurta iš energijos, sąmonė iš tiesų gali kurti, ar bent jau formuoti materiją. Jeigu to neįsisąmonins, demokratija negalės išgyventi, ir ji taip pat negalės pasiekti aukščiausio savo potencialo. Tad jeigu pažvelgtumėte į ES kaip į visumą ir pažvelgtumėte, kur jai kyla didžiausi ekonominiai iššūkiai, jeigu pažvelgtumėte į šalis, kurios šiuo metu susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais, labai aiškiai pamatytumėte, kad šalys, kurios susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais, yra tos šalys, kuriose egzistuoja didžiausias korupcijos lygmuo visose valdžios šakose. Tad didžiausias iššūkis demokratijai – ar bent jau tam tikros fiskaliai progresyvios būsenos sugrąžinimui – iš tiesų yra būtinybė apnuoginti korupciją ir parodyti, kas ji iš tiesų yra – tiesioginė grėsmė demokratijai.
Kodėl korupcija yra grėsmė demokratijai
Kokia yra viena pamatinių idėjų, ant kurios yra paremta demokratija? Na, pirmiausia tai yra, kad turime principais grindžiamą visuomenę, įstatymais grindžiamą visuomenę. Tuo, žinoma pasižymi ne vien demokratija, nes ir nacistinė Vokietija, ir Sovietų Sąjunga turėjo įstatymus. Tačiau demokratija yra unikali tuo, kad visi yra, ar bent jau turėtų būti, lygūs prieš įstatymą.
Niekas nėra aukščiau įstatymo. Niekas nėra privilegijuotas elitas, galintis išsisukti su dalykais, su kuriais paprastas pilietis negalėtų išsisukti. Nes kai leidžiate susikurti tokiam elitui, demokratijos pamatai yra pakertami, ir argi nematote, kad nors galite vadinti tokią visuomenę demokratija, joje žmonės gali eiti balsuoti kas ketverius metus, ar kad ir kaip dažnai jie balsuotų, tačiau jeigu egzistuoja pamatinė sistema, kuri sukūrė elitą, ir jeigu elitas gali pirkti privilegijas iš išrinktos valdžios, na tai tuomet negalite sakyti, jog tai yra demokratiškai išrinkta valdžia. Nes tai nėra demokratiška valdžia, jeigu ji buvo išrinkta pagal nutylėjimą, kadangi žmonės neturėjo jokios realios alternatyvos šiai korumpuotai valdžiai.
Ir būtent dėl to žmonės, kai jie mato tai vykstant vėl ir vėl, ir kai užauga šioje sistemoje ir šioje sąmonėje – jie patraukia pečiais ir taria: „Taip tiesiog turi būti“, ir jie tiki, kad nėra nieko, ką būtų galima padaryti šiam mąstymui pakeisti. Nes jie mato, kad nors demokratija kažkuriuo metu galėjo būti įdiegta jų visuomenėje, niekas iš tiesų nepasikeitė, kaip ir daugelis žmonių Rusijoje mato, kad niekas iš tiesų nepasikeitė nuo tada, kai buvo komunizmas, ir po komunizmo. Nes šalį vis dar tebevaldo tas pats korumpuotas privilegijuotas elitas, ir iš tiesų nėra svarbu, ar balsuosite už šį kandidatą į prezidentus, ar už aną kandidatą į prezidentus, kadangi yra laikančių save aukščiau už įstatymą ir jie, tiesą sakant, patys kuria įstatymus taip, kad galėtų sugrįžti į postą arba likti tame poste ilgiau, šitaip iš esmės tapdami diktatoriais, kurie iš tiesų nėra renkami, nes rinkimai tėra demokratijos parodija.
Šiuolaikinė feodalinių visuomenių versija
Tad keliose Europos šalyse, tarp jų, žinoma, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, matote didelį korupcijos laipsnį visuose valdžios lygmenyse, kuomet, nebent turėsite pažinčių arba turėsite pinigų, kuriais galėsite susimokėti, negalėsite prasiskinti kelio. Negalėsite sukurti verslo, negalėsite išplėsti verslo. Negalėsite išlaikyti verslo. Negalėsite pakilti virš to lygmens, į kurį yra nustumtas paprastas žmogus, to lygmens, kurį diktuoja dabartinė šalies ekonominė padėtis. Ar suvokiate, mano mylimieji, kad tai, ką jūs čia turite, net ir Vakarų Europoje, daugelyje pietinių šalių, iš tiesų yra būsena, kuri ne taip jau labai skiriasi nuo viduramžių feodalinių visuomenių?
Žinoma, paviršiuje turite demokratiją, tačiau neturite tikros demokratijos, nes visi žmonės nėra lygūs prieš įstatymą. Vis dar tebeegzistuoja privilegijuotas elitas. Taip, šiandien šis elitas yra didesnis nei buvo feodalinėse visuomenėse, kai reliatyviai nedidelis žemės valdytojų ir kilmingųjų skaičius galėjo kontroliuoti šalį. Ir vis dėlto, jūs vis dar tebeturite elitą, kuris sudaro tik nedidelį populiacijos procentą, ir per savo įtaką, per savo ryšius, per savo pinigus, jie kontroliuoja šalį, ignoruodami demokratinį procesą, kuris iš tiesų nėra procesas, o tik fasadas.
Tad ar iš tiesų yra teisinga, kad kitos šalys – kurios jau seniai stengėsi įveikti bent pačias blogiausias korupcijos formas – ar teisinga, kad šios šalys turėtų traukti iš bėdos tas šalis, kurių žmonės nenorėjo atstovėti už save ir pareikalauti tikros demokratijos? Nes argi nesuvokiate, kad kai turite visuomenę, kuri turi demokratinę konstituciją – ir kurioje žmonės turi galimybę balsuoti, turi galimybę pasisakyti – šie žmonės negali nusimesti atsakomybės tiesiog patraukdami pečiais ir tardami: „Taip tiesiog viskas yra.“ „Mes čia nieko negalime padaryti.“
Nes iš tiesų yra kažkas, ką galite padaryti. Galite pakilti, surinkę pakankamą žmonių skaičių, ir pareikalauti tikrų reformų, tikrų pokyčių. Ką, jūsų manymu, darė žmonės kitose Europos dalyse, kad įveiktų elitizmą ir korupciją? Jie išėjo į demonstracijas prieš valdžią, jie pareikalavo pokyčių. Jie ryžosi keistis patys, ir jie ryžosi būti budrūs, ryžosi budėti ir reikalauti, kad jų šalys nenuslystų atgal į korupciją, nes, žinoma, visada egzistuoja pavojus, kad tai gali nutikti.
Pasidalijimas Europoje
Realybė tiesiog yra tokia, kad turite tam tikrą pasidalijimą Europoje, tarp šalių, kurių žmonės prisiėmė atsakomybę, bent jau tam tikru laipsniu, už savo šalį. Ir tuomet turite kitas šalis, kurių žmonės nenorėjo prisiimti šios atsakomybės, iš dalies dėl to, tiesą sakant, kad ieškojo lengvos išeities. Yra tiek daug žmonių tose šalyse, kurie viliasi, kad patys galės atsidurti toje pozicijoje, kurioje jiems kažkas duos kyšius, nes jiems bus pavykę įsitaisyti tokiame poste, kuriame esantiems žmonėms yra mokami kyšiai. Arba jie pažįsta kažką savo šeimoje, kuris užima tokį postą, ir todėl nenori nuversti sistemos.
Tačiau sakau jums, niekas nepasikeis, kol žmonės neatsistos ir nepripažins vieno labai paprasto fakto, tai yra, kad jūsų talentai bus padauginti, jūs gausite to, ką atidavėte, padauginimą. Tad kai suvokiate šį amžiną, universalų principą, privalote ryžtis stengtis, ir tuomet būsite atitinkamai apdovanoti, kai pakankamai žmonių tai padarys ir kai ciklai persisuks iki fizinės oktavos.
Tačiau kol žmonės turi idėją, norą ieškoti lengvos išeities, norą gauti išmaldą iš valdžios, kai jie nori lengvo gyvenimo, kuriame jiems nereikėtų dauginti savo talentų, kad ir kokius talentus jie turėtų, na tai kaip tuomet ši šalis galės įveikti korupciją, jeigu visi tyliai pritaria korupcijai, nes tiesiog laukia ir tikisi, kol patys arba kas nors iš jų pažįstamų užims postą, kuriame jie patys taps besipelnančiais iš korupcijos?
Kaip korupcija riboja ekonomiką
Bet kodėl gi netapus tais, kurie pelnytųsi iš visuotinio padauginimo, kuriuo visata su pertekliumi apdovanoja dauginančius savo talentus? Argi nesuvokiate, kad priežastis, dėl kurios tam tikros šalys turi daug žemesnį ekonomikos lygmenį už kitas, yra būtent ta, kad žmonės nenori dauginti savo talentų? Jie sėdi ir laukia, kol jų pusėn atplauks kokie nors pinigai. Tačiau argi nematote, kad korumpuotoje ekonomikoje tėra tam tikras pinigų kiekis, ir šaliai yra visiškai neįmanoma transcenduoti to gausos lygmens?
Tai ką gi tuomet daro korumpuota sistema? Ji sukuria situaciją, kurioje tėra fiksuota gausa, ir todėl kiekvienas mėgina atsipjauti vis didesnį pyrago gabalą. Kai tuo tarpu, jeigu turėtumėte sistemą, kurioje žmonės ryžtųsi dauginti savo talentus, galėtumėte pastoviai didinti gausą.
Ir todėl nebūtų jokio poreikio žmonėms būti korumpuotiems, nes jie matytų, kad stengdamiesi, imdamiesi iniciatyvos, pradėdami verslą, jie gaus didesnę grąžą iš visatos nei kada nors galėtų gauti per kažkokį užmokestį. Ir tai yra situacija, kurią turite daugelyje šiaurinių Europos šalių, o taip pat ir čia, Vokietijoje, kur žmonės yra pasiryžę dirbti. Jie yra pasiryžę sunkiai dirbti. Jie yra pasiryžę prisiimti atsakomybę už savo asmeninius finansus ir neįbristi į neprotingas skolas.
Dirbtinis nekilnojamojo turto kainų išpūtimas
Tad štai kas turi pasikeisti kitose šalyse. Net ir kai kurioms kitoms šalims, kurios vis dar tebėra geroje finansinėje padėtyje, reikia suvokti, kad augimo ciklas, atvedęs prie 2008 metų sprogimo, taip pat buvo tam tikra korupcijos forma, tik ji vyko daug aukštesniame lygmenyje, kuriame tie, kurie sudaro finansinį elitą, sugebėjo sukurti infliacinį ciklą, išpūtusį ypač nekilnojamojo turto kainas iki sveiku protu nesuvokiamų aukštumų.
Tačiau žmonės manė, kad jeigu jų namo vertė ir toliau augs, jie vieną dieną galės jį pelningai parduoti, arba galės pasiimti paskolą, pasinaudodami nemokamai gauta verte, ir finansuoti savo gyvenimo būdą. Tačiau turite suprasti, kad tai taip pat yra korupcijos forma. Nes ką daro ši korupcija?
Ji vagia žmonių darbo vertę. Tačiau ši finansinė korupcija vagia jūsų darbo vertę degraduodama visos šalies valiutos pinigų sistemos vertę. Nes kai išpučiate nekilnojamojo turto kainas daugiau nei tris kartus virš tvaraus lygmens, kuris yra apibrėžtas žmonių atlyginimais, vagiate žmonių pinigus, kadangi jie turi mokėti nepalyginamai daugiau už savo namus, už savo paimtas paskolas. Ir tai ne taip jau stipriai skiriasi nuo to, kai jie turi kažkam mokėti už savo parduotuvės apsaugą, arba turi mokėti, kad kažkas būtų padaryta, kad ir kas tai būtų, ką jiems reikia padaryti.
Argi nematote, mano mylimieji, kad kai galvojate, jog egzistuoja lengva išeitis – nedauginate talentų. Viskas iš tiesų yra taip paprasta. Tai turėtų būti „Ekonomika žaliems“, kuri turėtų būti dėstoma visose aukštosiose mokyklose ir visose kolegijose pasaulyje. Nes nėra kito būdo auginti ekonomiką, kaip tik žmonėms dauginti savo talentus, kad ir kokie būtų šie talentai. Ir iš tiesų, kiekviena šalis turi talentų, ir kiekvienas žmogus turi talentų, kuriuos gali dauginti.
Ir tiktai padauginę tai, ką turite, padidinsite sumą, visumą, idant visuma galėtų būti daugiau už jos dėmenų sumą. Kai tuo tarpu korumpuotoje sistemoje visuma yra mažiau už jos dėmenų sumą, ir tai yra įmanoma pakeisti tik vienu būdu. Negalite to primesti žmonėms. Tai pakeisti gali tik patys žmonės, suvokę realybę, kurią čia paaiškinau. Tačiau jiems nereikia išgirsti mane šitai aiškinant, nes jie gali pagauti tai su tuo susiderindami. Nes tai kolektyvinėje sąmonėje iš tiesų buvo labai ilgą laiką, ir kolektyvinis momentumas palaipsniui augo nuo pat tų laikų, kai ne taip seniai buvo išardyta feodalinė sistema.
Ir vis dėlto, pakankamai seniai, kad pasikeitė kelios kartos, ir žmonėms augant atsirado kolektyvinis momentumas, kai buvo suvokta: „Ką pasėsime, tą ir pjausime!“ Ir kuo labiau padauginsime talentus, tuo gausesnį pjausime derlių, tuo didesnę gausime grąžą.
Pranašumas/menkavertiškumas Europoje
Tad perdaviau šviesą, kurią norėjau perduoti čia, Berlyne, paskleisdamas ją tolyn po visas šalis Europos Sąjungoje, paskleisdamas ją net ir už Europos Sąjungos ribų. Tad iš tiesų, mano šviesos perdavimas yra baigtas, ir dabar galiu pasiųsti mūsų pasiuntinius į konferenciją Australijoje, kurios tema bus pranašumas ir menkavertiškumas. Ir argi nėra tinkama, kad savo kelionę jie pradeda čia, Berlyne, kuriame ne taip seniai egzistavo vienas intensyviausių pranašumo/menkavertiškumo dinamikos židinių, kada nors matytų šiame pasaulyje?
Argi seniai tai buvo, kai Fiureris stovėjo čionai, šiame Berlyno mieste, ir šaukė masėms, o šios tarsi robotai atsišaukė. Ir jam sušukus: „Deutschland über alles!“ Jos atsišaukė: „Heil Hitler!“ Argi nematote, kad tai yra ekstremalus pranašumo pavyzdys? Žinoma, kad matote. Tačiau ar negalite pažvelgti giliau ir matyti, kad tai taip pat yra ekstremalus pranašumo/menkavertiškumo dinamikos pavyzdys? Nes vienas negali egzistuoti be kito.
Kodėl buvo būtina rengti šiuos masinius mitingus? Kodėl buvo būtina kurti šią milžinišką armiją? Kodėl buvo būtina užkariauti pasaulį ar mėginti užkariauti pasaulį? Viso to tikslas buvo uždengti giliai įsišaknijusį Vokietijos žmonių menkavertiškumo jausmą. O kodėl jie turi šį giliai įsišaknijusį menkavertiškumą? Todėl, kad bijo priimti, jog Dievas juos myli. Nes nėra kitos priežasties menkavertiškumui, kaip tik nenoras priimti, kad Dievas jus besąlygiškai myli.
Kai šitai žinote, galite transcenduoti menkavertiškumo/pranašumo dinamiką. Nes žinote, kad nesate menkesni, ir kai žinote, kad už nieką nesate menkesni, jums nėra reikalo demonstruoti savo pranašumą. Ir todėl čia iš tiesų egzistuoja potencialas, kad Vokietijos šalis gali virš to pakilti, gali palikti praeities momentumus. Ir jie gali dabar – užuot save laikę pranašesniais už visas šalis Europoje – jie gali pradėti save laikyti visų tarnais. Ne ta prasme, kad privalo, savo sunkiu darbu, ištraukti Europą iš duobės, bet kad turi pripažinti, kas yra jų pačių aukštesnis interesas.
Ir kas yra jų pačių aukštesnis interesas? Tai yra, kad, užuot siekę aukštinti save lygindamiesi su kitais, jūs siekiate pakelti aukštyn visus. Nes tai yra vienintelis tikras būdas pakelti save.
Tad užsklendžiu šį perdavimą. Užsklendžiu šią Vokietijos šalį ir ypač Vokietijos valdžią ir Vokietijos žiniasklaidą, ir visus, kurie bus pokyčių dalimi, taip pat ir kitose Europos šalyse. Tuos, kurie galės praskinti kelią, atnešdami tvarią naujos Europos viziją, kuri būtų arčiau tikrosios dvasinės sąjungos, kurios viziją Sen Žermenas turėjo prieš tokią daugybę metų. Tad iš tiesų, su Sen Žermeno impulsu, šis perdavimas yra užsklęstas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com