Vienovė su Sen Žermeno širdimi
TEMOS: Australijos žmones slegianti energija – Laisvė egzistuoja tik dabartyje – Priežasties ir pasekmės supainiojimas – Iš neišspręstos psichologijos ateinanti motyvacija – Kodėl Sen Žermenui jūsų reikia – Vienovė su Sen Žermeno širdimi
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2012 birželio 16 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje netoli Melburno, Australijoje.
Iš tiesų, laisvė AŠ ESU ir laisvė esate jūs. Sen Žermenas AŠ ESU ir atėjau čia įtvirtinti dispensaciją Australijos žemynui, suteikdamas jums inkaro tašką ypatingam laisvės liepsnos atspalviui, kuri turi potencialą išlaisvinti šį žemyną, ne tik nuo praeities įrašų, bet išlaisvinti žmones ir nuo jų dabartinės sąmonės būsenos.
Australijos žmones slegianti energija
Žinoma, kol jūs kalbėjote šį man skirtą naują šaukinį, aš naudojausi galimybe vaikštinėti po jūsų energetinius laukus ir išvaikščiojau aukštyn žemyn, iš Rytų į Vakarus, iš Šiaurės į Pietus visą šį Australijos žemyną, susiderindamas su žmonėmis labiau fizišku būdu nei mes paprastai tai darome iš pakylėtosios karalijos. Nors jaučiu daug dalykų, kurie liks nepasakyti, ypatingai pajaučiau vieną dalyką, į kurį noriu atkreipti jūsų dėmesį. Ir tai yra, kad Australijos žmonės, dauguma jų, yra slegiami šios specifinės energijos. Tai yra tarsi mišinys, mano mylimieji, sudarytas iš apgailestavimo dėl prarastos galimybės ir jausmo, kad dalykai nėra tokie, kokie jie galėtų ar turėtų būti.
Ir tai paverčia žmones rimtesniais nei jiems reikia būti, tai nebūtinai verčia juos jaustis menkesniais, tačiau tai juos skatina jausti tam tikrą beviltiškumą, beveik fatalizmą. Tarsi jie iš tiesų tikėtų, kad nieko neįmanoma pakeisti, neįmanoma pagerinti sąlygų, neįmanoma išspręsti tam tikrų problemų.
Laisvė egzistuoja tik dabartyje
Nuo to dabar vėl pereisiu prie pranašumo ir menkavertiškumo temos. Kaip jau kartą sakėme, įžengiate į šią sąmonę, kurioje apsibrėžiate tikslą, kad privalo būti pasiekta pranašesnė būsena. Kas tuomet su jumis nutinka?
Na, jeigu esate sąmonėje, kurioje jaučiatės pranašesniais už kitus žmones, tuomet jaučiate, jog kadangi Žemė dar nėra ten, kur turėtų būti pagal jūsų epinę viziją, esate susikoncentravę į ateitį, į tai, kas dar neįvyko, bet turėtų įvykti, privalo įvykti, ką privalote padėti atnešti visomis įmanomomis priemonėmis. Esate įstrigę ateityje. Esate įkalinti ateities kalėjime, kuri dar neatėjo, tad jūsų kalėjimas yra ateitis.
Na o dabar pažvelkime į tuos, kurie jaučiasi menkesniais, jie save laiko aukomis, kurios negali išsilaisvinti, negali pakeisti savo likimo. Jie dažnai žvalgosi į praeitį, kas įvyko, kas juos pavergė, kokia jiems praeityje buvo padaryta neteisybė, ar tą neteisybę būtų padaręs juos valdantis elitas, ar kiti žmonės, ar piktas Dievas danguje. Šie žmonės yra įstrigę praeityje, įkalinti praeities kalėjime.
Galite manyti, kad raktas į laisvę yra paleisti praeitį ir pereiti į kažkokią būseną ateityje. Bet mano mylimieji, kol tarp ten, kur esate dabar, ir kur turėtumėte būti, kad pasiektumėte laisvę, matysite atstumą, negalėsite būti laisvi. Negalėsite būti laisvi atstume, erdvėje, atskirtyje. Laisvi galite būti tik dabartyje, singuliariume, dabartiniame momente, tarp praeities ir ateities egzistuojančiame intervale.
Yra daug žmonių, kurie galvoja gyvenantys dabartyje, tačiau jie joje negyvena, nes į dabartį jie žvelgia per vienos iš dualistinių dramų filtrą, ar tai sukurtų praeityje, ar jų vizijoje apie ateitį, kuri turėtų ateiti. Ir būtent tai sukelia apgailestavimo jausmą, prarastos galimybės jausmą. Kai žvelgiate į ateitį, apgailestaujate, kad ateities tikslas dar nebuvo materializuotas. Kai žvelgiate į praeitį, apgailestaujate dėl to, kas įvyko ar neįvyko praeityje. Bet kuriuo atveju esate įstrigę, negalite būti laisvi, negalite pakilti virš savo vizijos.
Priežasties ir pasekmės supainiojimas
Koks yra raktas į tai? Tam tikru laipsniu, tai yra supratimas, kurį mes jums davėme, kad jūs palaipsniui kylate per septynis spindulius, įveikdami įvairias iliuzijas, kad kiekviename spindulyje, per kurį pereinate, pereinate šydą, kuris temdo jūsų matymą ir todėl jus įkalina. O įkalina jus ne jūsų išorėje esanti sąlyga, bet vizija, mentalinė vizija, kurią laikote savo prote. Kalėjimas yra prote, jis nėra išorinėse sąlygose. Tačiau pažvelkite, kas nutiko su didžiąja dauguma žmonių Žemėje.
Jie tiki, kad būtent išorinės sąlygos atima jų laisvę ir todėl galvoja, kad raktas į laisvę yra pakeisti tam tikras išorines sąlygas. Tačiau tai yra vienas pačių subtiliausių dualistinės sąmonės aspektų. Kai įžengiate į dualizmą, pradedate priskirti realybę dualistiniams kraštutinumams. Pradedate priskirti realybę dievui danguje, kuris reprezentuoja gėrį, ir velniui pragare, kuris reprezentuoja blogį.
Tikite, kad tam tikros sąlygos Žemėje buvo sukurtos Dievo ir todėl jos turi būti Dievo valia, ir todėl jūs negalite jų pakeisti, o kitos sąlygos Žemėje buvo sukurtos velnio, ir jis turi galią, kurios jūs taip pat nepajėgiate įveikti. Ir todėl negalite to pakeisti. Kai esate dualistinėje sąmonėje, nutinka taip, kaip jau anksčiau sakėme, kad supainiojate priežastį su pasekme. Manote, kad materialios sąlygos yra jūsų sąmonės būsenos priežastis, kai tuo tarpu realybė yra tokia, kad jūsų sąmonės būsena yra materialių sąlygų priežastis. Jūs dabar susikoncentruojate į materialių sąlygų keitimą kaip į vienintelę priemonę, kurią sugebate matyti, savo proto būsenai pakeisti.
Iš neišspręstos psichologijos ateinanti motyvacija
Kai kurios iš patį uždariausią protą turinčių būtybių, kurias kada nors galėtumėte sutikti, yra puolusios būtybės įsikūnijime. Jos yra taip giliai įstrigusios savo dvasinėje puikybėje, kad tiki, jog tai yra jų švenčiausia pareiga priversti visą pasaulį paklusti jų vizijai, jų epinei vizijai, apibrėžiančiai galutinį rezultatą, kuris atneš Dievo karalystę į Žemę arba atves visus žmones į dangų, kad ir kaip jos tai apibrėžtų.
Tai paprasčiausiai yra absoliuti iliuzija, kad žmonių varomoji jėga yra šis altruistinis tikslas. Žmonės, kurie yra įstrigę dualizme, gali save apgaudinėti, manydami, kad dirba dėl aukštesnio tikslo. Tačiau gilesnė realybė yra tokia, kad kai esate įstrigę dualizme, jus viską daryti motyvuoja jūsų pačių neišspręsta psichologija, jūsų sąmonės būsena. Jūs nesiekiate pakeisti pasaulio pagal kažkokią dangišką viziją. Jūs siekiate pakeisti pasaulį tam, kad pakeistumėte savo pačių proto būseną, nes nenorite prisiimti atsakomybės už save.
Ką turime omenyje sakydami, kad turite prisiimti atsakomybę už save? Omenyje mes tiesiog turime štai ką: priimate, kad jūsų proto būsena yra jūsų atsakomybė, tai reiškia, kad jūs turite galią tapti savo proto būsenos šeimininku, kad ir su kokiomis materialiomis sąlygomis susidurtumėte. Būtent to puolusios būtybės nenori priimti. Būtent dėl to, savo puikybėje ir savo dvasiniame aklume jos, tikrąja to žodžio prasme, siekia pakeisti visą pasaulį ir pavergti visus žmones šioje planetoje, tam kad pakeistų savo pačių proto būseną ir pasiektų proto būseną, kurioje galiausiai galėtų jausti pasiekusios šią aukščiausią pranašumo būseną, įrodydamos, kad buvo teisios, o Dievas klydo.
Toks yra jų tikslas. Jos gali jį užmaskuoti, apibrėždamos šiuos tariamai kilnius tikslus ir mėgindamos įtraukti visus žmones dirbti dėl tų tikslų. Tačiau gilesnė realybė čia yra tokia, kad jų varomoji jėga yra visiškai savanaudiški mechanizmai jų pačių neatpažintoje psichologijoje. Kai pradedate šitai suvokti, jūs, žinoma, galite pradėti savęs klausti, ar tikrai toliau norite tarnauti vienam iš šių tikslų, kuris buvo apibrėžtas puolusių būtybių, o gal nuoširdžiai pasistengsite transcenduoti dualizmo lygmenį, kad galėtumėte įgyti tikrąją laisvę.
Kodėl Sen Žermenui jūsų reikia
Aš, žinoma, esu ateinančių dviejų tūkstančių metų, Vandenio Amžiaus hierarchas, ir esu pasiryžęs – nes tai yra mano tikrovė – pamatyti jį pavirstant Aukso Amžiumi. Tam, kad tai galėtų įvykti – nes man nėra leidžiama ateiti į fizinį įsikūnijimą ir pakeisti visos Žemės į Aukso Amžių – tai privalo įvykti per žmones įsikūnijime, kurie naudodamiesi savo laisva valia materializuotų Aukso Amžių tapdami atviromis durimis.
Kai sakau, kad jums reikia išsilaisvinti nuo kovojimo dėl puolusios sąmonės apibrėžtų tikslų, nenoriu pasakyti, kad norėčiau, jog taptumėte pacifistais, kurie vien sėdėtų savo kambarėlyje kalbėdami Violetinę Liepsną ar invokacijas, ir studijuotų dvasinius mokymus. Aš ieškau milijonų žmonių, kurie yra mano mokiniai įsikūnijime, kad jie dalyvautų visuomenėje įvairiais būdais. Nesakau jums nieko nedaryti. Sakau jums neįsitraukti į dualistinę kovą. Tiktai suteikdami žmonėms atskaitos tašką, kad egzistuoja kažkas daugiau už dualistinę kovą jūs iš tiesų prisidėsite prie Aukso Amžiaus įkūnijimo.
Ar suvokiate, mano mylimieji, kodėl mes neturime Aukso Amžiaus Žemėje? Todėl, kad žmonės labai ilgai buvo įstrigę dualistinėje sąmonėje. Neįkūnysime Aukso Amžiaus laimėdami kažkokį galutinį dualistinį mūšį, kuriame gėris triumfuos prieš blogį, sunaikindamas blogį. Šitai, kaip tiek daug kartų sakėme, yra paprasčiausiai neįmanoma, nes vienas dualistinis polius negali sunaikinti savo priešingybės. Abu jie nustotų egzistuoti tuo pačiu metu. Tačiau tai, kas yra gimę iš dualizmo, negali sunaikinti kažko kito, gimusio iš dualizmo. Tiktai aukštesnės vibracijos šviesa gali transformuoti dualistines energijas į aukštesnę energijos formą. Ieškau milijonų žmonių, kurie taptų atviromis durimis ne tik įžvalgoms ir išminčiai, bet taip pat ir šviesai, laisvės šviesai, arba vieno iš kitų spindulių šviesai.
Vienovė su Sen Žermeno širdimi
Aukso Amžius nebus įkūnytas vien per septintąjį spindulį. Jis bus subalansuota visų septynių spindulių išraiška. Man reikalingi žmonės įsikūnijime, kurie įkūnytų kiekvieną iš septynių spindulių, kad visi spinduliai būtų vienodai atstovaujami. Jokiu būdu nemėginu pavaizduoti, kad septintasis spindulys yra pranašesnis už kitus spindulius, nes visi yra vienodai reikalingi. Niekas iš tiesų negali būti materializuota be septynių spindulių, veikiančių kartu pusiausvyroje ir harmonijoje.
Norėčiau suteikti jums galimybę pasiekti tai, kas yra sakoma šiame šaukinyje, tai yra, kad galėtumėte pajausti meilę, kurią jums jaučiu. Prašau jūsų susitelkti į savo širdį, vizualizuoti, kad jūsų širdis tampa portalu, vartais, kurie atsiveria, ir jūs įžengiate į šį atsidarymą, peržengdami slenkstį, įžengdami į tunelį, kuris švyti švelnia violetine šviesa. Jūs einate juo pirmyn ir iš pradžių galite jausti grindis, tačiau eidami juo toliau tarsi prarandate pojūtį, kad po jumis yra kietos grindys. Ir dabar pasijaučiate supami rūko, violetinio rūko, ir einate juo tarsi eitumėte ant debesų.
Pradedate jausti, kad tunelio sienose egzistuoja padalijimai ir jų profilį išryškina violetinė šviesa, tarsi jie būtų portalai kituose portaluose. Šie portalai, jums per juos perėjus, pradeda vibruoti, pradeda virpėti. Šviesa virpa, stipriau, silpniau, stipriau, silpniau. Ir ji pradeda virpėti vis greičiau jums toliau einant į šį tunelį.
Virpesiai dabar pradeda užpildyti tunelį, kol nebelieka jokio tunelio ir dabar telieka šie įvairaus intensyvumo violetinės liepsnos virpėjimai. Intensyvesni, mažiau intensyvūs, ryškiau, blankiau, ryškiau, blankiau, ryškiau, blankiau, kol prasiveržiate į karaliją, kurioje jaučiate šią intensyvią violetinę šviesą, kuri nevibruoja. Ji yra rami – visiškai rami.
Priešais jūs atsiveria didžiulis ežeras, kuris yra visiškai ramus, kaip galite matyti ežerą ankstyvą rytą, kai jo paviršius yra tarsi veidrodis. Prisėdę ant šio ežero kranto, patiriate tylą visais savo pojūčiais, visa savo esybe. Tai yra visiška laisvė nuo garsų, nuo vaizdų, nuo kvapų, nuo lietimo, nuo bet kokių juslinių arba žemiškų pojūčių. Absoliuti tyla, absoliuti laisvė.
Dabar pradedate jausti, kad vienintelis pulsas, kurį jaučiate, yra jūsų širdis, plakanti savo įprastiniu ritmu. Tačiau tuomet pajaučiate, kad jūsų širdis yra apgaubta mano širdies, ir mano širdis taip pat plaka. Ir dabar jūsų širdis ir mano širdis susiderina tobuloje sinchronijoje, tobuloje harmonijoje. Mūsų širdys plaka vienu ritmu, nes mano širdis yra apgaubusi jūsiškę, ir mūsų širdys yra viena.
Šioje širdžių vienovėje, argi nejaučiate meilės, kurią jums jaučiu? Švelniai užsklęsiu šį perdavimą, ir paprašysiu jūsų tyliai pasėdėti, tiek, kiek norėsite, jaučiant šį mano širdies ir savo širdies plakimą. Ir tuomet paprašysiu jūsų tyliai palikti šią šventovę, kai pajusite norintys judėti toliau.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com