02. Dvi dvasių rūšys
Pakylėtasis Mokytojas Maha Čohanas per Kim Michaels.
AŠ ESU Maha Čohanas. Šiame skyriuje patyrinėsime klausimą: Kas yra Šventoji Dvasia, Viena Dvasia, Gyvenimo Upė?
Žinote iš mūsų duotų mokymų [Žiūrėkite knygą Savasties Galia], kad Kūrėjas pirmiausia materializavo tuštumą, sutraukdamas save į singuliariumą ir tuomet išprojektuodamas save į išorę pirmosios sferos pavidalu. Po to, kai pirmoji sfera pakilo, ji tapo pamatu antrosios sferos kūrimui, ir taip toliau, iki pat tos sferos, kurioje gyvenate jūs ir kurioje egzistuoja materiali visata. Ir čia jums reikia suprasti vieną dalyką: Dievas nesukūrė viso formų pasaulio pats vienas.
Kūrėjas nesėdėjo kaip visagalis, tolimas Kūrėjas ir nesukūrė formų pasaulio iš išorės. Kūrimas yra dvejopas procesas; tai yra procesas, per kurį Vienas Kūrėjas iš savęs sukuria individualias savimonę turinčias tąsas, pasiunčia jas į vėliausią sferą, ir tuomet jos bendrakuria formų pasaulį iš vidaus, suformuodamos aštuoniukės tėkmę su Kūrėju.
Ir matome, kad šios savimonę turinčios Kūrėjo tąsos iš esmės kuria tuo pačiu būdu kaip ir pats Kūrėjas. Nes ką gi tiksliai sukuria Kūrėjas, sukurdamas savo paties tąsą? Kas yra Kūrėjas?
Kaip kuria Dvasia
Kūrėjas yra Dvasia. Kaip kuria Dvasia? Jūs žvelgiate į šį procesą iš materialios visatos perspektyvos, kurioje – dėl įvairių priežasčių, į kurias mums nėra būtina čia gilintis – buvote užprogramuoti matyti materialią visatą atskirtą nuo Dvasios. Savo protuose turite subtilų įvaizdį, kad Dievas yra Dvasia, tačiau Dievas sukūrė formų pasaulį, kuris nėra Dvasia, kuris yra atskirtas nuo Dvasios.
Tai yra labai netikslus įvaizdis ir jis nėra konstruktyvus jūsų dvasiniam augimui. Žinoma, mes, pakylėtieji mokytojai, puikiai suprantame, kad egzistuoja sąmonės lygmenys, ir yra sąmonės lygmenų, kuriuose tiesiog nesate pasirengę suvokti tiesą, kurią jums čia duosiu. Tad mes suprantame, kad yra žmonių, kuriems reikia laikytis šio įvaizdžio, kad materija ir Dvasia yra atskiri. Nes tik šitaip jie gali patirti tą patyrimą, kurį trokšta patirti; patyrimą, kad yra atskiros, atsietos būtybės. Žinoma, Laisvos Valios Įstatymui turi būti leidžiama reikštis, idant jie galėtų patirti šį patyrimą tol, kol juo pasisotins.
Tačiau gilesnė tiesa, kurią noriu atskleisti tiems, kurie yra pasirengę, tiems, kurie turi ausis girdėti ir akis matyti, yra ta, kad Dvasia negali sukurti nieko, kas būtų atskirta nuo Dvasios. Dvasia negali sukurti kažko, kas nebūtų Dvasia. Tad kaip Dvasia kuria? Kurdama dvasią.
Pats Kūrėjas yra už formų ribų, kaip jūs suvokiate formą iš formų pasaulio vidaus. Tačiau norėdamas sukurti formų pasaulį, Kūrėjas nekuria nuo savęs atskirtų formų. Kūrėjas, kuris yra Dvasia, formą gali sukurti vieninteliu būdu: sukurdamas dvasią, tokią dvasią, kuri yra sukuriama dviem atskirais elementais arba fazėmis.
Pirmiausia Kūrėjas privalo vizualizuoti matricą, formą, geometrinį pavidalą, tai, ką Sen Žermenas vadina simboliu. Tuomet Kūrėjas leidžia savo Esybės srautui, sąmonei ir Dvasiai tekėti per šią matricą. Šiai matricai tuomet gyvybės kibirkštį įpučia Kūrėjo Dvasia, ir ji tuomet tampa individualią formą turinčia dvasia. Šiai dvasiai dabar yra pavedama užduotis išsaugoti šią formą.
Dvasios ir savimonė
Na ir dabar, kai žvelgiate į gyvenimą iš materialios sferos vidaus, esate įpratę mąstyti negyvosios materijos ir gyvosios gyvybės formų sąvokomis. Tai galima palyginti – paliekant laisvės nepriimti visko pažodžiui – su tuo, ką daro Kūrėjas. Kūrėjas kuria nejudrias formas, kurias palaiko sąmoninga, bet savimonės neturinti dvasia. Tuomet Kūrėjas sukuria bendrakūrėjus, kurie taip pat turi formą ir todėl taip pat užgimė kaip matrica Kūrėjo prote, kur jiems buvo įkvėpta Dvasia, įkvėpta tokia koncentruota, tokia intensyvi Dvasios dalis, kad ji juos padarė suvokiančiais save. Tad turime dvasias, kurios turi sąmonę, bet neturi savimonės, ir turime savimonę turinčias Dvasias.
Tad matote labai svarbų skirtumą. „Nejudri“ dvasia negali transcenduoti bazinės matricos, pagal kurią buvo sukurta. Ji negali sąmoningai ir valingai savęs transcenduoti, savęs perkurti, naujai save apibrėžti. Tai nereiškia, kad dvasia negali evoliucionuoti; ji iš tiesų gali evoliucionuoti, kaip jūs suvokiate gamtoje vykstančią evoliuciją. Ji gali evoliucionuoti pirminės matricos nustatytų parametrų ribose, tai reiškia, kad ji gali išplėsti šią matricą. Ji gali kaupti energiją, net ir sąmonę, tuo būdu augindama savo galią, savo sudėtingumą. Tačiau ji negali savęs valingai ir sąmoningai keisti.
Tam tikra prasme, ji negali atnešti kažko, kas būtų revoliuciškai ir transcendentiškai nauja. Tačiau savimonę turinti „judri“ Dvasia, bendrakūrėjas, iš tiesų turi gebėjimą atsitraukti atgal, pažvelgti į save ir nuspręsti, jog norėtų būti kažkuo kitu nei yra šiuo metu. Ir todėl jis gali save perdaryti, perkurti, transcenduoti.
Tai reiškia kai ką labai nepaprasto. Bendrakuriančioji Dvasia turi tokį patį gebėjimą kaip Kūrėjas; ji geba suformuluoti matricą savo prote ir per šią matricą nukreipti savo sąmonės srautą. Tad bendrakuriančioji Dvasia gali sukurti formą, dar niekada neregėtą formą. Nejudri dvasia neturi gebėjimo vizualizuoti arba įsivaizduoti kažką, kas peržengtų jos matricos ribas. Ji turi pakankamai sąmonės žinoti, kad egzistuoja, kad nori išgyventi ir kad nori augti, kaupdama sau daugiau energijos, daugiau sąmonės, ir ji netgi gali išplėsti save ją apibrėžiančios matricos ribose.
Bendrakuriančioji Dvasia gali vizualizuoti, įsivaizduoti naują matricą. Tačiau, žinoma, egzistuoja ribos, ką bendrakuriančioji Dvasia gali įsivaizduoti, ir šias ribas nustato bendrakuriančiąją Dvasią apibrėžianti matrica. Tad matote, egzistuoja dvi bendrakuriančiosios Dvasios evoliucijos arba augimo fazės. Pirmojoje fazėje esate susitelkę į formų kūrimą, o antrojoje fazėje suvokiate, jog, jeigu norite sukurti visiškai naujas formas, privalote perkurti save.
PASTABA: Likusią šio diktavimo dalį galite rasti knygoje: Laisvė nuo vidinių dvasių.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com