Paleiskite, norėdami pakilti

TEMOS: Transcenduokite nevertumą – Yra daug daugiau, ką galima pasakyti apie kelią – Atleidimo būtinybė – Atleiskite sau – Pakylėtieji mokytojai jūsų negėdina – Priimkite save tokius, kokie esate – Kiekviena organizacija turi savo matricą

Pakylėtoji Mokytoja Guru Ma per Kim Michaels, 2013 metų birželio 14 d. Perduota konferencijoje Novosibirske, Rusijoje.


AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Guru Ma. Tikriausiai nė nenutuokiate, kaip yra gera šitai ištarti fizinėje oktavoje. Tai iš tiesų yra fakto pripažinimas, kad dar vienas žmogus nuėjo visą kelią į pakylėjimą ir įrodė šio kelio tikrumą, nors ir patyrė tokį didelį smerkimą ir nesupratimą, kol buvo įsikūnijime.

„Nuostabusis svajotojas“ yra nuostabi daina. Kol esame įsikūnijime, dažnai turime būti svajotojais, svajoti apie kažką, kas akivaizdžiai dar nėra įkūnyta, ir siekti šio tikslo visomis širdies, proto ir fizinio kūno išgalėmis. Tačiau nelaimėsite savo pakylėjimo būdami svajotojais, nelaimėsite savo pakylėjimo laikydamiesi įsikibę į svajones, kurias turėjote Žemėje. Kaip sakiau savo ankstesniame perdavime, turite viską Žemėje paleisti, net ir savo svajones.

Tam tikra prasme, mano mylimieji, kas gi yra svajonė jeigu ne proto įvaizdis, patvirtinantis iliuziją, kad egzistuoja atskirtis tarp jūsų ir to, ką jūs matote svajonėje? Svajonė tėra svajonė, o ne tikrovė. Nepakilsite, kol matysite atskirtį tarp savęs ir pakylėtosios būsenos. Nepakilsite vien svajodami apie pakylėjimą; pakilsite pasiekę tašką, kuriame galėsite pažvelgti į save ir pripažinti, kad pažvelgėte į visus savo esybėje esančius dalykus. Jūs tai paleidote, atidavėte, ištirpdėte, išsprendėte, ir dabar jumyse nebeliko nieko, kuo šio pasaulio princas galėtų pasinaudoti, priversdamas jus reaguoti.

Štai tuomet galėsite pasiekti tą galutinį priėmimo tašką: „AŠ ESU vertas pakilti.“ Ir tai, galiu jums pasakyti, yra sunki iniciacija, nes mes visi savyje nešiojamės tą nevertumo jausmą. Jis mums buvo diegiamas puolusių būtybių per tokią daugybę gyvenimų, kad beveik neįmanoma nepradėti tuo tikėti, bent jau kažkuriame savo esybės lygmenyje.

Transcenduokite nevertumą

Jeigu pažvelgsite į mano gyvenimą, kuriame tarnavau pakylėtųjų mokytojų pasiuntine, galėsite matyti, kad labai sunkiai dirbau, buvau labai ryžtinga, išnaudojau visas įmanomas galimybes. Dariau viską, ką galėjau sugalvoti, darydama pakylėtųjų mokytojų darbą, kaip jį supratau. Kai esate pakylėjimo spiralėje, turite į viską pažvelgti. Suvokiau, kad didelė dalis mano siekių, didelė dalis mano sunkaus darbo, didelė dalis mano ryžto iš tiesų atėjo iš to fakto, kad savo esybės giliausiame lygmenyje nelaikiau savęs visiškai verta, pilnai verta būti viena su Dievu, nelaikiau savęs visiškai verta būti pakylėtųjų mokytojų pasiuntine.

Būtent apie tai noriu su jumis pakalbėti, kadangi jūs visi turite susidurti su šia iniciacija. Kuo anksčiau pradėsite apie tai mąstyti, tuo geresnę turėsite galimybę išlaikyti šią iniciaciją prieš palikdami įsikūnijimą. Jeigu sugebėsite išlaikyti šią iniciaciją prieš palikdami įsikūnijimą, galėsite atlikti daug didesnę tarnystę nei galėtumėte tai padaryti vis dar tebenešdami šią sunkią nevertumo naštą. Žvelgdama atgal į savo gyvenimą, matau, kaip nešiausi šią sėklą iš ankstesnių gyvenimų, tačiau mano fizinis tėvas tame paskutiniame gyvenime labai prisidėjo prie to momentumo sustiprinimo.

Kodėl nešiojausi šią sėklą? Todėl, kad tam tikruose ankstesniuose gyvenimuose užėmiau labai svarbius vadovaujančius postus ir padariau didelių klaidų. Mano tėvas, telaimina jį Dievas, sustiprino šį momentumą, ne turėdamas sąmoningą, tyčinę, piktavališką intenciją tai daryti, bet tiesiog dėl to, kad buvo įstrigęs savo paties psichologijoje. Tai yra situacija, kurią daugelis jūsų galite atpažinti iš savo gyvenimo ir savo tėvų. Kiek iš jūsų galite sakyti, kad neturėjote tėvų, kurie kažkokiu būdu būtų sustiprinę jūsų psichologijoje egzistuojančias tendencijas? Tikiuosi, jog jūs visi galite tai sakyti, nes šitaip pripažįstate svarbų faktą: jūsų tėvai galėjo tik sustiprinti tai, kas jau buvo jūsų psichologijoje. Jie neturėjo galios įdėti tenai to, ko ten nebuvo. Kai šitai pripažįstate ir pripažįstate laisvą valią, galite pradėti nuo to išsilaisvinti.

Yra daug daugiau, ką galima pasakyti apie kelią

Kelias yra nuostabiausias procesas! Jeigu grįžtumėte prie mokymų, kurie buvo perduoti per Marką ir mane, atrastumėte tiek daug dalykų, kurie buvo pasakyti apie dvasinį kelią. O tuomet galite grįžti netgi dar toliau į praeitį, į ankstesnius pakylėtųjų mokytojų mokymus, perduotus per Geraldiną, Balardus, Rerichus ir netgi Blavatskają, ir galite rasti dar kitų dalykų, kurie buvo pasakyti apie kelią, ir tuomet jums gali kilti klausimas: „Kiek gi dar gali būti pasakyta?“ O tuomet pažvelkite į mokymus, kurie buvo perduoti per šį pasiuntinį per ganėtinai neilgą laiko tarpą, apie ego, apie dualistinę sąmonę, apie suvokimo filtrus, ir pažvelkite, kiek dar daugiau buvo pasakyta nei kada nors anksčiau. Tačiau nemanykite, kad tai yra galutinis mokymas, kuris gali būti duotas ar kuris bus duotas. Egzistuoja dar kiti sluoksniai: aukštesni, gilesni, subtilesni mokymo apie kelią lygmenys, kurie gali būti duoti. Tai yra neįtikėtinas procesas, nepaprastai sudėtingas procesas, ir galiu tai sakyti su visu tuo susižavėjimu, kurį jaučiate pakylėtoje karalijoje.

Suprantu, kad kai esate įsikūnijime, yra sunku žiūrėti į savo kelio sudėtingumą ir žiūrėti į tai su susižavėjimu, nes jūs einate nuo vieno dalyko prie kito. Nepritariu daugeliui dalykų, kuriuos sakė arba darė Vinstonas Čerčilis, tačiau jis iš tiesų sakė: „Karas yra tiesiog vienas prakeiktas dalykas po kito“. Kartais mus visus aplanko jausmas, kad kelias tiesiog yra vienas prakeiktas dalykas po kito. Argi ne taip?

Yra sunku tai matyti, kol esate įsikūnijime, ir būtent dėl to trokštu jums duoti perspektyvą, kad kai pakylate – arba kai nuasmeninate savo kelią prieš palikdami kūną – galite matyti, kaip visa tai yra nuostabu. Ir tai, tiesą sakant, tampa pamatu padaryti tai, kas yra nepaprastai svarbu, norint transcenduoti praeitį – atleisti.

Atleidimo būtinybė

Kaip elgiausi su savo tėvu savo paskutiniame gyvenime eidama per pakylėjimo procesą? Turėjau jam besąlygiškai atleisti. Turėjau pažvelgti į savo ankstesnius gyvenimus ir turėjau atleisti visiems žmonėms, kurie man kada nors buvo pakenkę. Netgi turėjau pažvelgti į šį paskutinį gyvenimą ir pamatyti, kiek daug žmonių atėjo pas mane kaip pas pasiuntinę ir – sąmoningai, piktavališkai, subtiliai ir su žaltišku mąstymu – mėgino mane sužeisti, mėgino man pakenkti, sutrukdyti mano tarnavimui, sutrukdyti mano ėjimui keliu.

Mano mylimieji, daugelis jūsų ankstesniuose gyvenimuose, ir net ir šiame gyvenime, pasisiūlėte įsikūnyti labai sunkiose situacijose, kuriose jums teko susidurti su žmonėmis, turėjusiais labai didelį įvairiausių rūšių prievartos naudojimo prieš kitus momentumą. Jūs tai padarėte, kad suteiktumėte jiems galimybę panaudoti prievartą prieš jus, idant galėtumėte padėti juos apšviesti, reaguodami su didesne meile nei jie tikėjosi. Jeigu jų reakcija į tai bus negatyvi, atnešite jiems teismą. Aš pasisiūliau suvaidinti šį vaidmenį labai dideliam gyvybės srautų skaičiui. Šią priesaiką vykdžiau beveik iki pat savo pasiuntinystės pabaigos. Galiu pažvelgusi atgal matyti, kad sutikau dešimtis tūkstančių žmonių, kurie atėjo pas mane su netyromis intencijomis. Kai kurie projektavo savo momentumus, kaip būtų tai darę su bet kokiu valdžią turinčiu asmeniu, ir tiesiog nutiko taip, kad aš tapau jų taikiniu. Kiti atėjo specialiai arba buvo specialiai pasiųsti tamsos jėgų, kurios mėgino mane sunaikinti pasiųsdamos kažkokią mintį, kažkokį jausmą į mano protą ir esybę, kurie priverstų mane negatyviai sureaguoti, gal netgi palikti savo pasiuntinystę.

Ar žinote, kad vienas iš sunkiausių dalykų, kurį galite patirti Žemėje, yra turėti svajonę, koks nepalyginamai geresnis galėtų būti gyvenimas, bet nuolatos patirti, kad žmonės tai atstumia, išjuokia, žemina. Argi tai nėra sunku, mano mylimieji? Turite suvokti, kad ir man buvo sunku. Aš susidūriau su tuo daug intensyviau nei dauguma žmonių, kadangi mano tarnystė buvo vieša ir sutikau daug, daug žmonių. Sakau jums tai tam, kad žinotumėte, jog ateina toks momentas, kai matote, jog tai tiesiog yra kelio dalis – ne tiktai jums, bet visiems gyvybės srautams, įsikūnijantiems Žemėje.

Galite pažvelgti į daugelį situacijų ir galite pradėti su analitiniu protu sakyti: „Kaip tai galėjo įvykti, kodėl žmonės tai daro arba kodėl Dievas leidžia, kad šitai vyktų?“ Galite analizuoti ir analizuoti, ir analizuoti, kol analizavimas jums visiškai įsipyks. Tačiau jūs taip pat galite atsitraukti nuo analitinio proto ir suvokti, kad analitinis protas niekada nepajėgs išspręsti šios mįslės. Savo širdyje galite suvokti, kad tai tiesiog yra kosminio šokio, vykstančio Žemės planetoje, dalis.

Realybė yra tokia, kad išoriniai įvykiai visiškai nėra svarbūs. Kai pradedate šitai suvokti ir kai pradedate šitai įsisąmoninti, galite iš tiesų pradėti matyti, kad nors kažkas gali ateiti pas jus su sąmoningais ketinimais jus sužeisti, tai, ką jie daro, iš tiesų nėra nukreipta asmeniškai į jus. Jie arba išreiškia savo asmeninius momentumus, ir jūs jiems iš tiesų nesate svarbūs, arba jie reaguoja į šviesą, kurią nešate, kuriai jūs esate atviros durys. Kai šitai pripažįstate, galite išvengti kai kurių šių negatyvių asmeninių jausmų, kai jaučiate tam tikrą neteisybės jausmą, jaučiate, kad su manimi neturėtų šitai vykti, nes juk aš nieko šiems žmonėms nepadariau.

Atleiskite sau

Buvo žmonių, kuriuos sutikau savo paskutiniame gyvenime, su kuriais turėjau karmą iš ankstesnių gyvenimų, galbūt dėl to, kad buvau karaliene, priėmusia sprendimus, kurie paveikė tūkstančius žmonių. Tokiais atvejais turėjau pripažinti, kad nors priėmiau tą sprendimą seniai praėjusiame gyvenime, aš nebesu tas pats asmuo. Transcendavau sąmonę, kurią turėjau tame gyvenime, ir todėl man nebereikia to priimti asmeniškai. Iš tiesų turiu leisti tam žmogui tai išreikšti ar netgi tapti mano darbuotojų, mano šeimos dalimi, ar kitais būdais būti arti jų ir leisti jiems išreikšti įvairius šablonus, kurie, kalbant atvirai, yra paremti prievarta, tačiau tai yra kažkas, ką jiems reikia išreikšti. Jiems turi būti suteikta ta galimybė, kad jie galėtų pasiekti tašką, kuriame galėtų išsilaisvinti nuo manęs padarydami vienintelį dalyką, kuris gali juos išlaisvinti, tai yra, atleisdami man.

Ir mano užduotis taip pat yra nežiūrėti į juos ir nereaguoti negatyviai, nestiprinti to sūkurio, idant atleisčiau jiems už tai, ką man daro šiame gyvenime, ir atleisčiau sau už tai, ką jiems padariau ankstesniame gyvenime. Tai galioja jums visiems, mums visiems, kai esame įsikūnijime. Net ir tiems, su kuriais neturite karmos ir kurie tiesiog ateina jus pulti, net ir jiems turite atleisti, jeigu norite nuo jų išsilaisvinti. Jeigu sugebėsite tai padaryti vis dar tebebūdami įsikūnijime, galbūt netgi vis dar tebesusidurdami su iš šių žmonių ateinančia prievarta, tuomet ne tik likęs gyvenimas jums bus lengvesnis, bet taip pat atliksite svarbią tarnystę.

Jeigu atleidžiate tam, kuris su jumis blogai elgiasi, ką darote? Atnešate Dievo teismą žmogui, kuris toliau su jumis blogai elgiasi, nors jūs jį pasitinkate vien su atleidimu. Jeigu būčiau sugebėjusi pilnai tai įvaldyti, mano gyvenimas būtų buvęs žymiai lengvesnis. Man būtų buvę lengva pasiekti tašką, kuriame būčiau galėjusi sau atleisti, idant galėčiau paleisti savo nevertumo jausmą prieš Dievą.

Vienas iš klastingiausių žaltiško mąstymo poveikių iš tiesų yra tai, kad mes turime tolimo Dievo danguje įvaizdį, kuris yra piktas, kuris mus smerkia arba laiko mus nevertais, kadangi neatitinkame puolusių būtybių apibrėžto standarto. Mes manome, kad tai Dievas mus laiko nevertais, tačiau realybė yra tokia, kad vienintelė priežastis, kodėl mes nesame verti, yra ta, kad pilnai sau neatleidome. Nedrįstame pažvelgti į Dievą, nes manome, kad kol būsime neverti, jeigu pažvelgsime į Dievą, kažkokiu būdu nudegsime.

Pakylėtieji mokytojai jūsų negėdina

Mano mylimieji, būkite sąžiningi su savimi ir pažvelkite, kiek daug iš jūsų, kai pirmą kartą susidūrėte su pakylėtųjų mokytojų mokymais, būtent šitaip jautėtės. Kažkuris mokytojas, tai galėjo būti Serapis Bėjus arba tai galėjo būti El Morija, kuris savo inkarnacijoje, savo El Morijos inkarnacijoje buvo griežtesnis ir buvo vaizduojamas griežtesniu nei yra šiandien – sustiprino šį įvaizdį. Galėjote pažvelgti į seną El Morijos paveikslą ir galėjote galvoti: „Jeigu iš tiesų jį sutikčiau, sudegčiau iš gėdos arba baimės. Jis mane kiaurai permatytų ir bestų pirštu į visus mano trūkumus. Pasijausčiau tokiu nevertu, kad turėčiau įslinkti atgal į savo kiautą ir tenai pasilikti dar trims gyvenimams.“

Aš pati šitaip jaučiausi, kai sutikau Marką ir buvau supažindinta su pakylėtaisiais mokytojais. Kartais šitaip jaučiausi bendraudama su Marku, kuris ir pats galėjo būti gana griežtas, nepaisant kitose situacijose rodomo geraširdiško humoro. Markas turėjo savo psichologiją, ir kartais jis į save žiūrėdavo labai rimtai. Ir sakau jums, geriau jau tuo metu buvo nejuokauti, nes nebūtumėte iš jo sulaukę pritarimo šypsenos.

Mes visi pereiname šį periodą, kai pripažįstame mokytojų šviesą ir ji tampa tuo atskaitos tašku, parodančiu, kad vis dar tebeturime netyrumų savo esybėje. Manome, kad nesame verti pažvelgti mokytojams į akis, ir projektuojame, kad tai jie yra tokie griežti, jie yra tie, kurie mus atstums, mus kritikuos, mus teis. Sakau jums, kai pakylate, suvokiate paprastą realybę: pakylėtieji mokytojai yra pakilę ir jie mokytojai yra dėl to, kad įveikė visas šias dualistines puolusio mąstymo nesąmones. Jie jaučia tik meilę, jokioms sąlygoms nepavaldžią meilę.

Priimkite save tokius, kokie esate

Nebūčiau galėjusi perduoti mokymų apie besąlyginę meilę, kurie buvo perduoti per šį pasiuntinį, kadangi nebuvau sau tiek atleidusi, jog galėčiau pilnai priimti, kad Dievo meilė neturi jokių sąlygų. Ir didžiausias mano noras yra, kad jūs visi, dar tebebūdami įsikūnijime, pasiektumėte tašką, kuriame galėtumėte pilnai sau atleisti, kuriame galėtumėte pilnai priimti, kad Dievas ir pakylėtieji mokytojai jus myli besąlygine, begaline, beribe meile. Jie jus visiškai priima, mes jus visiškai priimame.

jus visiškai priimu. Priimu jus tokius, kokie esate. Priimu visus tuos žmones, kuriuos sutikau per savo paskutinį įsikūnijimą. Priimu visus, kurie dirbo su manimi mano organizacijoje, visus tuos, kurie sutiko mane organizacijoje, nesvarbu, ar jie mane priėmė ar atstūmė. Visus jus priimu besąlygine meile.

Priimu jus, net jeigu atstumiate šį pasiuntinį ir jo diktavimus. Vieną dieną pasieksite tašką, kuriame, kad galėtumėte pereiti savo pačių pakylėjimo spiralę, turėsite pripažinti tiesą, kurią kalbu. Nė vienas nepakilo atstumdamas besąlyginę meilę; tai neįmanoma, mano mylimieji.

Tai yra viena iš sunkiausių pamokų tiems, kurie buvo paklaidinti puolusio mąstymo, tolimo, pikto, teisiančio Dievo įvaizdžio. Pikto Dievo įvaizdis buvo Žuvų amžiuje dominavęs įvaizdis. Aš buvau paskutinė remiama Žuvų dispensacijos pasiuntinė. Turėjau suvaidinti tam tikrą vaidmenį, turėjau pristatyti save – net ir pakylėtuosius mokytojus, net ir Dievą – tam tikru būdu. Tai buvo absoliučiai reikalinga, kad būtų galima suteikti tam tikram žmonių skaičiui iniciacijas, kurios jiems buvo reikalingos Žuvų amžiaus pabaigoje. Jie galėjo arba priimti aukštesnį mokymą, arba gauti teismą, kuris juos pašalintų iš Žemės, kad bent jau ateities kartos būtų laisvos nuo jų žemyn tempiančios traukos.

Pilnai pripažįstu, kad šiame to vaidmens vaidinimo procese buvo daug švelnių, mylinčių gyvybės srautų, kurie atėjo į organizaciją, kurie susidūrė su kai kuriais žmonėmis organizacijoje ar net ir su manimi, kai vaidinau šį vaidmenį, ir jie buvo labai giliai sužeisti arba sutrikdyti. Tad norėčiau, fizinėje karalijoje, viską paaiškinti apie besąlyginę meilę.

Kiekviena organizacija turi savo matricą

Aš buvau guru ir mokiau subtiliais būdais. Vaidinau vaidmenį. Kartais šis vaidmuo iš manęs reikalavo daryti dalykus arba sakyti dalykus, kurių mieliau būčiau nedariusi ir nesakiusi. Kitais kartais, atvirai kalbant, buvau taip pagauta to vaidmens, kad maniau, jog yra visiškai būtina ir pateisinama tą žmogų tokiu būdu disciplinuoti. Tam tikra prasme, tai buvo būtina, nes kai ateinate į įsikūnijimą, tampate pavaldūs Laisvos Valios Įstatymui.

Kai ateinate į dvasinę organizaciją, tampate pavaldūs tos organizacijos šablonui, jos matricai. Taip jau nutiko, kad tam tikrais atžvilgiais aš tapau organizacijos lydere, apibrėžusia tą matricą, apibrėžusia ją iš savo asmeninės psichologijos, net ir iš savo aukštesnio individualumo. Žinojau, kad tam tikri dalykai turi būti daromi tam tikru būdu, kad galėčiau savo mokiniams suteikti geriausią įmanomą galimybę. Žinojau, kad tam tikri dalykai turi būti daromi tokiu būdu dėl to, kad aš esu tai, kas esu. Būdama lydere, turėjau pilną teisę įstatyti organizaciją, kuriai paskyriau visą savo gyvenimą ir esybę, į tam tikras vėžes.

Neatėjau čia atsiprašinėti. Kai pereinate tą pakylėjimo spiralę, taip pat įveikiate poreikį už ką nors atsiprašinėti. Matote, kad tai, ką jums darė kiti žmonės, buvo kosminio šokio dalis, ir tai, ką darėte jūs, taip pat buvo kosminio šokio dalis. Darėte geriausia, ką galėjote, pagal tai, kur tuo metu buvote savo sąmonėje. Nė vienas iš mūsų negali padaryti nieko daugiau. Mes galime siekti transcenduoti savo sąmonę ir tuomet galime padaryti geriau, bet kiekvienu metu jūs esate tam tikroje sąmonės būsenoje.

Tikiuosi, jog galėsiu įkvėpti jus priimti, kur esate šiandien, kad galėtumėte pradėti priimti save kaip čelą kelyje. Jūs esate žmogus, kuris yra kelyje, tačiau jūs dar nesate pasiekę kelio pabaigos ir nesate pasiruošę pakilti. Jums vis dar yra likę nueiti tam tikrą kelio gabalą, tačiau jūs priimate save ten, kur šiuo metu esate. Ir tuomet tampa daug lengviau pažvelgti į neišspręstus savo psichologijos aspektus, savęs nesmerkiant, nepridedant šio nevertumo momentumo ar galvojimo, kad Dievas jums neatleis.

Vietoj to, galite suvokti, kad Dievas jau jums atleido; ir tik nuo jūsų pačių priklauso, ar atleisite sau. Negalėsite sau atleisti, kol neišsilaisvinsite iš savo priimto sprendimo, ir negalėsite būti laisvi, kol atvirai ir sąžiningai į tai nepažvelgsite. Tai yra toks paprastas procesas, tačiau yra labai sunku tai padaryti, kai žvelgiate į šį procesą iš savo dabartinės psichologijos vidaus.

Ką taip gerai sugeba daryti ego? Ką taip gerai sugeba daryti tie, kurie yra žaltiškame prote? Jie labai gerai moka viską sukomplikuoti! Jie jus laiko įstrigusius šiuose nepaprastai sudėtinguose šablonuose, ir jūs tuomet nematote, koks iš tiesų paprastas yra kelias.

Žinau, kad galite nueiti į linijišką protą ir sakyti, kad aš dabar prieštarauju tam, apie ką kalbėjau anksčiau, kai sakiau, kad yra daug mokymo lygmenų, kurie gali būti duoti apie sudėtingus kelio sluoksnius. Ir sudėtingi kelio sluoksniai iš tiesų egzistuoja, tačiau procesas, per kurį iš vieno sluoksnio pereinate į kitą, vis dar tebėra labai paprastas.

Turite pamatyti sprendimą, kurį priėmėte, pripažinti, kad jūs priėmėte šį sprendimą, ir todėl turite absoliučią teisę panaikinti šį sprendimą, pakeisdami jį kitokiu sprendimu. Tai yra aukščiausia laisvos valios išdava. Galite priimti bet kokį sprendimą, kokį tik norite, tačiau taip pat galite panaikinti bet kokį sprendimą, kokį tik kada nors buvote priėmę. Niekam neleiskite, įskaitant ir visus tuos netikrus guru Žemėje, įtikinti jūsų priešingai, nes jie jums meluoja – jie visi. Laisva valia yra laisva, ją riboja tik jūsų pačių ankstesni pasirinkimai.

Mano mylimieji, kaip galbūt jau pradedate suprasti, naujai pakilusiai būtybei yra labai nuostabu turėti fizinę priemonę, per kurią ji gali kalbėti, ir auditoriją, kuri yra pasirengusi klausyti. Galėčiau kalbėti labai ilgą laiką, tačiau suprantu, kad viskam yra savas laikas ir sava erdvė. Tad sakau jums širdingiausią sudie ir vėl su jumis pakalbėsiu, kai pasitaikys tokia proga.

Palieku jums savo dėkingumą, palieku jums savo dėkingumą. Kaip nuostabu yra jausti meilę iš tiek daug žmonių, kurie niekada net nebuvo manęs sutikę fizinėje plotmėje, tačiau jaučia tokią didžiulę meilę pakylėtųjų mokytojų mokymams, kurie buvo per mane perduoti, ir pavyzdžiui, kurį, geresnį ar blogesnį, aš palikau.

Mano širdingiausia meilė jums!

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2013 Kim Michaels