Žvelkite transcendentinio menininko akimis
TEMOS: O jeigu revoliucija niekada nebūtų įvykusi? – Apsinuodijimas informacija – Kaip valdžios elitas naudoja informaciją – Žmonės, kurie diskredituoja pakylėtųjų mokytojų mokymus – Menas apeina linijišką protą – Išlaisvinkite menininką savyje
Pakylėtasis Mokytojas Nikolajus Rerichas per Kim Michaels, 2013 metų birželio 16 d. Perduota konferencijoje Novosibirske, Rusijoje.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Nikolajus Rerichas.
Atskrieju ant muzikos, kurios ką tik klausėte, sparnų, transcendentinės muzikos. Ne tik pati melodija suvirpina kažką širdyje, bet ir dainininko balsas sugeba perduoti tą transcendentinę savybę, kuri yra dvasinė šviesa. Žmogaus balsas turi nepaprastą gebėjimą nešti šviesą. Jis taip pat turi nepaprastą gebėjimą nešti tamsą. Tačiau pabūkime, kaip aš buvau savo paskutiniame įsikūnijime, menininkais, kurie koncentruojasi į grožį, neignoruodami ir neneigdami bjaurumo, ir visgi pašvęsdami gyvenimą transcendentiniam grožiui rodyti.
Galite pažvelgti į tūkstančius paveikslų, kuriuos palikau, ir galite užduoti sau klausimą: „Ką gi senasis Nikolajus mėgino perduoti?“ Aš mėginau perduoti transcendentinį dvasinės šviesos grožį. Kodėl rinkausi temperą, o ne aliejinius dažus? Nes iš jos galima išgauti tuos šviesesnius tonus, tuos subtilius spalvų tonus, artimiausius tam, ką yra įmanoma atvaizduoti spalvomis, kurias fizinė akis gali matyti – transcendentinį dvasinės šviesos grožį.
O jeigu revoliucija niekada nebūtų įvykusi?
Galite žinoti, net ir iš trumpo mano gyvenimo istorijos ir to paskutinio gyvenimo išstudijavimo, kad gimiau Rusijoje, tačiau man teko iš jos bėgti, ir tik per plauką nebuvau sugautas, įkalintas ir, tikėtina, nužudytas. Koks didžiulis liūdesys Jelenai ir man buvo palikti Rusiją, kadangi mes net labai aiškiai matėme, kas jos laukia. Nepaisant caristinės valdžios sistemos netobulumų ir tuometinio caro nesugebėjimo imtis būtinų reformų, matėme, kad pokyčiai vis tiek būtų atėję. Žinoma, ne taip greitai kaip kai kurie būtų norėję, ne taip greitai, kaip būtume norėję mes, tačiau pokyčiai būtų atėję.
Iš tiesų galite paskirti šiek tiek laiko pastudijuoti, jeigu to norite, Rusijos istoriją, kas vyko kelis dešimtmečius prieš revoliuciją ir kelis dešimtmečius po jos. Paklauskite savęs, kas būtų nutikę su Rusija, jeigu revoliucija nebūtų įvykusi ir jeigu revoliuciniams pokyčiams, kurie jau buvo prasidėję prieš revoliuciją, būtų buvę leista pilnai išsirutulioti. Kas būtų nutikę su Rusija, su Rusijos kultūra, su Rusijos mąstymu, su Rusijos menu, su muzika, net ir su ekonomika? Kas būtų nutikę, mano mylimieji?
Ar norite vizualios iliustracijos apie tai, kas būtų nutikę? Tuomet nuvykite į vieną iš tų meno muziejų, kuriuose yra rodomas komunistiniu periodu sukurtas menas. Pažvelkite į tas milžiniškas drobes, su jose pompastiškai aukštinama kariuomene ir karine galia, mūšio scenas, taip vadinamą sistemos bičių darbininkių šlovingumą. Pažvelkite į juos, pažvelkite į žmonių veidus, į formas, į linijas, į tai, kaip visa tai buvo nutapyta. Pažvelkite į spalvas, gerai įsižiūrėkite į spalvas. O tuomet, kai visa tai sugersite, nuvykite į muziejų arba paimkite knygą ir pažvelkite į mano tapybos darbus, pažvelkite į spalvas, pažvelkite į formas, ir ak, pažvelkite į spalvas! Ir tuomet pajauskite skirtumą savo širdyje, ką jūsų širdyje sužadina komunistinis menas, lyginant su tuo jausmu, kurį pajaučiate medituodami į mano paveikslus. Tai jums leis pajausti, kas būtų nutikę su Rusija, jeigu spalio revoliucija nebūtų įvykusi.
Iš tiesų galite kosėti [kažkas auditorijoje sukosėjo], nes sunku net mąstyti apie tai, nepajaučiant emocijų šuoro. Aš, kaip ir daugelis kitų pakylėtųjų mokytojų, laikau Kristaus viziją Rusijos žmonėms. Matau grožį, kuris yra Rusijos žmonių potencialas, kultūroje, mene, valdžioje, žmonių elgesyje vienų su kitais. Matau potencialą, matau, kaip jis buvo sutryptas ir kaip jis kai kuriose srityse net ir dabar nėra atsigavęs iki to taško, kuriame buvo prieš revoliuciją. Tačiau nėra nė vienos Rusijos visuomenės srities, kuri būtų pasivijusi tą vietą, kurioje ji būtų buvusi, jeigu revoliucija nebūtų įvykusi.
Tad štai ką noriu išreikšti fizinėje plotmėje, kadangi tai buvo didelė našta mano širdžiai paskutiniame mano gyvenime, ir nors pakylėtasis mokytojas nejaučia žmogiškų emocijų, mes vis tiek galime pažvelgti į Žemę ir jausti emocijas, kurias turi žmonės, mes galime susisieti su tomis emocijomis. Mes jose nepasiklystame, kaip daugelis žmonių jose pasiklysta ir kaip mes visi jose buvome pasiklydę būdami įsikūnijime, tačiau užmegzdami su jomis ryšį įgyjame svarbų pajautimą, ką jūs patiriate, ir taip pat tikimės galėsiantys jums perduoti, kad žinome, kaip jūs jaučiatės.
Mes jūsų nekaltiname ir nesmerkiame, kad jaučiate tam tikrus jausmus. Pripažįstame, kaip yra sunku būti fiziniame įsikūnijime, ar būtumėte Rusijoje, ar daugumoje kitų šalių. Pripažįstame, kaip yra sunku susidurti su šiais iššūkiais, su kuriais susiduriate šiuolaikiniame pasaulyje, kuris, daugeliu atžvilgių, yra žymiai sudėtingesnis už tą, su kuriuo man teko susidurti savo įsikūnijime, kai pasaulis tam tikrais atžvilgiais buvo paprastesnis, labiau pasidalinęs.
Apsinuodijimas informacija
Ar suvokiate, mano mylimieji, kad kai mes su Jelena gyvenome Amerikoje ir siekėme perduoti mokymus iš El Morijos; Gajus ir Edna Balardai taip pat buvo Sen Žermeno pasiuntiniai? Ar suvokiate, kad mes niekada nesusitikome, niekada vieni apie kitus negirdėjome; štai koks pasidalinęs tuo metu buvo pasaulis. Šiandien jūs turite tokį didžiulį informacijos sprogimą, jūsų protus veikia tokie didžiuliai informacijos kiekiai, kad šiame pasaulyje iš tiesų yra žmonių, apie kuriuos būtų galima pasakyti, kad jie serga nauja liga: apsinuodijimu informacija.
Kai mąstau, kokia buvo mano proto būsena mano paskutiniame įsikūnijime, aiškiai matau, jog norėdamas išpildyti savo misiją kurti meną, atnešti naujas idėjas, atnešti tam tikrus mokymus, turėjau labai siaurai sukoncentruoti savo protą į šią užduotį. Jeigu man būtų reikėję sugerti tiek daug informacijos, kiek jūs sugėrėte savo gyvenime, man būtų buvę žymiai sunkiau išpildyti savo užduotį, savo dangiškąjį planą. Na ir dabar, žinau, kad sąmonė pakilo ir daugelis iš jūsų sugebate sugerti daugiau informacijos nei aš galėjau tai padaryti prieš tuos daugelį metų, prieš tiek daug metų, kad atrodo, jog prabėgo šimtmečiai. Kai palyginate informacijos kiekius, kuriuos vidutinis žmogus sugėrė į save beveik prieš šimtmetį, su tuo, ką vidutinis žmogus sugeria šiandien, skirtumas yra neįtikėtinas.
Daugelis jūsų sugeba pakelti šį didžiulį informacijos srautą. Tačiau vis tiek prašau jūsų pamąstyti apie tai, kad kai šiek tiek labiau subręstate kelyje, jums gali būti būtina pasistengti labiau koncentruotis į tai, ką jūs pradedate matyti iš savo dangiškojo plano, ir sąmoningai atsisakyti gerti informaciją, kurią į save taip buvote įpratę gerti, kad beveik galvojate, jog negalėtumėte be jos išgyventi.
Žinote, mano mylimieji, yra daug atokių pasaulio kampelių, kuriuose jie kuo puikiausiai gyventų, jums nežinant, kas tenai vyksta. Žmonės kitoje planetos pusėje greičiausiai toliau užsiiminėtų savo įprastiniais reikalais, net jeigu jūs nežinotumėte, ką jie veikia. Nesakau, kad turėtumėte uždaryti savo protus, tik sakau, kad šiuolaikiniame pasaulyje yra labai svarbu būti budriems ir stebėti, ką į save sugeriate.
Kaip valdžios elitas naudoja informaciją
Tikiuosi, jog suvokiate, kad jeigu grįžtumėte kelis šimtmečius į praeitį, tų laikų valdžios elitas mėgino kontroliuoti žmones kontroliuodamas informaciją, prie kurios jie turėjo priėjimą. Pažvelkite, kaip net ir katalikų bažnyčia šimtus metų degino visas graikų filosofų knygas, neleido Biblijos versti į kitas kalbas nei lotynų ir kontroliavo žmonėms prieinamą informaciją. Pažvelkite, kaip jie mėgino užgniaužti net ir mokslinę informaciją, kai ji pradėjo pasirodyti. Ir tuomet supraskite, kad iki pat prasidedant šiuolaikinei erai pasaulio valdžios elitas darė viską, ką galėjo, informacijai slopinti. Tačiau šiuolaikinėje eroje, ypač su interneto sklaida, jiems tapo aišku, kad nebėra įmanoma užgniaužti informacijos.
Tad vietoj to jie ėmėsi priešingų veiksmų – ėmė daryti viską, ką gali, kad paskleistų ne tik daugiau informacijos, idant susidurtumėte su daugiau informacijos nei sugebate sugerti, bet taip pat specialiai ėmė skleisti informaciją, kuria siekia pasėti abejonės sėklą jūsų prote. Nes viskam, kuo tikite, egzistuoja du arba trys dalykai, kurie jums sako, kad tai, kuo jūs tikite, yra klaidinga. Jeigu pernelyg daug skirsite tam dėmesio, galiausiai galite nebežinoti, kuo tikėti. Žinoma, mes, pakylėtieji mokytojai, neprašome jūsų kuo nors tikėti, prašome patirti šviesą. Bet suprantate mano mintį.
Internetas tapo tiek informacijos, tiek dezinformacijos šaltiniu. Seniau buvo taip, kad turėjote priėjimą prie labai ribotos informacijos, tačiau dabar informacijos yra tiek daug, kad problema yra ne tiek atrasti tikrą mokymą, kiek atsijoti daugybę netikrų mokymų ir jų skleidžiamų teiginių.
Ar suvokiate, kad egzistuoja tamsos jėgos astralinėje plotmėje, kurios siekia neutralizuoti ir sunaikinti bet kokią informaciją, kurią mes, pakylėtieji mokytojai, perdavėme per pastarąjį šimtmetį? Jos dirba per žmones įsikūnijime, kurie tam atvėrė savo protus ir širdis ir todėl leido savo protams būti užvaldytiems tamsos jėgų, kurios dažnai per juos rašo arba kalba. Jos darė viską, ką galėjo, siekdamos diskredituoti pakylėtuosius mokytojus, pakylėtųjų mokytojų pasiuntinius ir specifinius mūsų perduotus mokymus.
Aš patyriau tam tikrą pajuoką per savo gyvenimą, tačiau mačiau, kaip nuo to laiko buvo tyčiojamasi iš mokymų. Tai patyrė visi pakylėtųjų mokytojų pasiuntiniai, nes tai, galėtume sakyti, yra šio darbo dalis. Tačiau jūsų, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, prašau būti sąmoningais ir neleisti visai tai dezinformacijai nuslopinti arba atimti iš jūsų vidinio dvasinės šviesos realybės pajautimo. Išoriniam protui, analitiniam protui yra labai lengva viską iškreipti ir iškraipyti. Nėra tokio argumento, tokio teiginio, kuris galėtų būti duotas, net ir pakylėtųjų mokytojų, kuriam didieji šio pasaulio melagiai negalėtų surasti priešingo teiginio ar priversti juo suabejoti.
Žmonės, kurie diskredituoja pakylėtųjų mokytojų mokymus
Taip yra dėl to, kad mes, pakylėtieji mokytojai, privalome savo mokymus išreikšti per žodžius, o žodžiai turi tokią savybę, kad juos galima visaip iškreipti ir susukti. Absoliuti tiesa negali būti išreikšta žodžiais. Štai kodėl pradėjau šią kalbą pasakodamas jums apie savo mėginimus nutapyti neapčiuopiamą šviesą, idant žmonės galėtų pažvelgti į piešinį ir patirtų šviesą ne prote, bet širdyje. Mes tikimės, kad tie, kurie atras užrašytus pakylėtųjų mokytojų mokymus, taip pat sugebės pažvelgti už žodžių ir atras šviesą savo širdyse.
Mes matome, kad tai yra sunkiau padaryti su žodžiais. Kodėl? Prisiminkite, kaip Guru Ma jums kalbėjo apie tai, kad augdami buvote programuojami koncentruotis į tam tikrus dalykus, kad buvote programuojami susikurti šį išorinį aš. Na, jūs visi susikūrėte išorinį aš, kuris galvoja, kad turi viską žinoti, turi sugebėti analizuoti žodžius, iškreipti juos ir pasukti, išsiaiškinti tą ir išsiaiškinti aną. Arba galbūt jis mano, jog turėtų sugebėti viską išdėstyti linijiškoje laiko skalėje.
Kiek daug mokinių patyrė sumišimą, paimdami mokymą iš pakylėtųjų mokytojų, perduotų per vieną dispensaciją, skaitydami mokymą iš kitos dispensacijos, praleisdami pro akis faktą, kad 95% mokymų sutampa, ir vietoj to sukoncentruodami dėmesį į tuos kelis atvejus, kur yra kažkoks nesutapimas, kurį galima pastebėti tik per linijišką protą. Ir tuomet jie samprotauja, kad arba vienas iš mokymų privalo būti klaidingas, arba jie abu yra klaidingi, ir pakylėtieji mokytojai iš viso nėra tikri.
Būtent šią energiją meistriškai sugebėjo skleisti Leninas per savo raštus ir savo ištartą žodį. Jis meistriškai sugebėjo sėti abejones, kad žmonės nebežinotų, kuo tikėti. Matote, kad net ir šiandien yra žmonių, kurie puola pakylėtųjų mokytojų mokymus su ta pačia energija.
Kai žvelgiate į tai iš pakylėtosios karalijos, jūs, žinoma, turite absoliučią pagarbą laisvai valiai. Tačiau norėčiau fizinėje plotmėje pasakyti, kad kartais mes žiūrime į žmones ir stebimės, kaip galite taip stipriai norėti susikurti tiek daug karmos. O tuomet, žinoma, mes dar kartą pažvelgiame ir suvokiame, kad šie žmonės nemano, jog kuriasi sau karmą, kadangi tiki, jog tai, ką jie daro, yra teisinga, galbūt tai netgi pateisina kažkoks aukštesnis autoritetas, galbūt tai netgi pateisina patys pakylėtieji mokytojai. Žmogiško proto gebėjimas pateisinti ego žaidimus iš tiesų neturi ribų, kaip Leninas tą įrodė savo raštais.
Menas apeina linijišką protą
Būtent dėl to pasirinkau tapyti, nes menui – kaip ir muzikai bei kitoms kultūros formoms – yra lengviau apeiti analitinį protą už žodžius. Analitinis protas yra taip įpratęs prie žodžių, kad kai jis skaito žodžius, galite savyje pastebėti, kaip iš karto į darbą yra paleidžiamas analitinis protas, kaip jis nori viską, ką perskaito, palyginti su tuo, kas egzistuoja jo duomenų bazėje. Tačiau kartais menas ir muzika gali apeiti tą protą. Juk suvokiate, argi ne, kad kai kalbu apie apsinuodijimą informacija, nuodai patenka per linijišką, analitinį protą, kuris mano, kad turi sugebėti viską žinoti, sugerti informaciją, ją organizuoti, kategorizuoti, visą ją išanalizuoti.
Bet matote, JŪS nesate analitinis protas; jūs esate tyra dvasinė būtybė. Jūs turite gebėjimą atitraukti savo dėmesį nuo analitinio proto ir sukoncentruoti jį į širdį, į neapčiuopiamą dvasinę šviesą, ir užmegzti ryšį su pakylėtaisiais mokytojais. Tai yra pati brangiausia jūsų turima dovana.
Troškau, kad visi mano piešiniai padėtų žmonėms atkurti ryšį su savo širdimi. Mano troškimas, leidžiantis į tą ilgą kelionę, kurią pradėjome iš čia, iš Novosibirsko, buvo atkurti ryšį su istorija, ne tik su Rusijos žmonių kilme, bet ir su dvasinėmis pasaulio tradicijomis, kurių šaknis žinojau esant Šambaloje, Himalajuose. Matydamas kultūros praradimą ir istorinio tęstinumo praradimą, kurie nutiko dėl revoliucijos, tikėjausi atkurti ryšį, tikėjausi atrasti kokį nors būdą atkurti Rusijos žmonių ryšį su jų aukštesne istorija, su jų aukštesniu potencialu.
To iš tiesų nebuvo įmanoma padaryti vien per meną, dar ir dėl to, kad mano meno kūriniai negalėjo būti demonstruojami viešai sovietiniais laikais. Ir vis dėlto, menas gali būti deimanto briauna, kaip juo gali būti muzika, šokis ir kitos kultūros išraiškos. Aš tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį į faktą, kad ne visų jūsų dangiškajame plane yra įrašyta skleisti pakylėtųjų mokytojų mokymus žodine forma. Daugelis jūsų turite gebėjimą peržengti žodžius ir rasti išraiškas, kurios būtų aukščiau už žodžius, aukščiau už tai, ką analitinis protas sugeba sugerti ir priimti. Akivaizdu, kad šio pasiuntinio dangiškajame plane buvo įrašytas mokymų perdavimas žodžiais, ir būtent tai jis pasirinko, nors pats buvo daug pasiekęs tapytojas savo ankstesniuose gyvenimuose. Tačiau ne visiems jums yra skirta tai daryti, tad susiderinkite su tuo.
Išlaisvinkite menininką savyje
Noriu išlaisvinti menininką tuose iš jūsų, kuriems tai yra jūsų dangiškojo plano dalis. Tokia didelė dalis meno, kurį matote šiuolaikiniame pasaulyje, yra kuriama menininkų, kurie neturi visiškai jokio troškimo išreikšti neapčiuopiamą šviesą. Jų troškimas tėra vienas – išreikšti chaosą, egzistuojantį jų pačių pasąmonėje.
Ar galėtumėte įsivaizduoti pasaulio meno muziejus užpildytus viduramžių šiukšlių kalnų fotografijomis? Tie šiukšlių kalnai iš tiesų egzistavo. Netgi galėtumėte juose atrasti tam tikrą meninį grožį, jeigu labai stengtumėtės, galbūt labiau stengdamiesi nei aš kada nors turėjau noro tai daryti. Tačiau šių šiukšlių seniai nebėra. Ar pasauliui turi kokią nors reikšmę tai, kad prieš 400 metų Prancūzijoje šalia Paryžiaus egzistavo šiukšlių kalnas, atrodęs tam tikru būdu? Ar pasauliui turėtų kokią nors vertę tai, kad šių šiukšlių kalno fotografija būtų pakabinta Lurde?
Tai ar tuomet pasauliui turi kokią nors vertę tai, kad Lurde kabo šie paveikslai, kuriuose yra atvaizduotas tam tikro tapytojo, gyvenusio prieš šimtą metų ir nebesančio įsikūnijime, pasąmonėje egzistavęs šiukšlynas? Jis jau, beje, patyrė antrąją mirtį arba pakėlė savo sąmonę aukščiau, tad jo pasąmonė nebeatrodo kaip tie paveikslai.
Kokią vertę gauna jaunosios vaikų kartos, kurios yra verčiamos vaikščioti ratais po šių muziejų sales, kuriose jie yra verčiami žiūrėti į tuos paveikslus ir nežino, kaip juos būtų galima suprasti? Jiems yra pasakojama, kad tai yra menas, tačiau savo širdyse jie niekaip nesugeba matyti kažkokios tame glūdinčios vertės. Tačiau kokį tai turi poveikį? Vėlgi, jie jaučia: „O gal turėčiau tai priimti? Galbūt turėčiau tai priimti kaip meną? Galbūt turėčiau tikėtis, kad tokie yra meninės išraiškos limitai šiuolaikiniame pasaulyje? Galbūt baigėsi tie laikai, kai būti menininku reiškė išreikšti grožį, išreikšti tą transcendentinę šviesą?“
Ne, mano mylimieji, laikai nesibaigė menui, kuris išreiškia neapčiuopiamą šviesą. Artėja laikai, kai menas vis labiau bus naudojamas neapčiuopiamai šviesai išreikšti. Šitai jums iš tiesų galiu pasakyti, matydamas artėjančio amžiaus ženklus. Grožis yra aukso amžiaus pranašas. Privalo atsirasti menininkų, kurie sugebėtų pagauti grožį, kuris dar nebuvo regėtas fizinėje plotmėje, ir kurie išdrįstų panaudoti savo gebėjimus geriausiai kaip sugeba, išreikšdami jį tokiais būdais, kuriuos būtų galima pamatyti, išgirsti ir pajausti. Tai yra meno esmė.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Nikolajus Rerichas. Savo paskutiniame įsikūnijime buvau menininkas, tikras menininkas. Esu menininkas šiandien. Taip pat esu pakylėtasis mokytojas, pasiruošęs dirbti ir remti kiekvieną jūsų tarpe esantį menininką. Ar jaučiate potraukį menui, troškimą išreikšti save meniškais būdais? Tuomet jums iš tiesų atverti mano širdies vartai.
Eikite savo širdin. Studijuokite mano paveikslus, pažvelkite į juos ir tuomet žiūrėkite giliau, ir paklauskite savęs: „Kokia yra tai nutapiusio menininko dvasia? Noriu užmegzti ryšį su šia dvasia.“ Ir štai aš čia. Raskite mane paveiksluose, bet taip pat raskite mane už paveikslų. Nes ir aš esu daug gražesnis už visus savo paveikslus.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com