Žinia visiems, kurie atvyko į Žemę su gelbėjimo misija
Temos: Natūralios ir nenatūralios planetos – Atėjo laikas sužinoti, kodėl jūs čia esate – Suklaidinti nacizmo – Kelti save ar visumą – Pranašumo vengimas – Netikra hierarchija – Žuvų amžiaus iššūkis – Pakilimas į aukštesnę motyvaciją – Galvojimas, kad dėsniai jums negalioja – Kaip pakilti virš dualizmo – Aukštesnė motyvacija eiti keliu – Beribė ir besąlyginė kantrybė
Pakylėtasis Mokytojas Sanat Kumara per Kim Michaels, 2017 metų birželio 12 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Novosibirske, Rusijoje.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sanat Kumara. Ateinu su daugiabriaune žinia. Išties, mūsų žinios visada yra daugiabriaunės, nes jos gali būti suprastos skirtinguose sąmonės lygiuose. Ir vis dėlto, manoji yra ypatingai daugiabriaunė, nes aš kalbu ne vien remdamasis 144 sąmonės lygiais, kurie yra įmanomi Žemėje, aš kalbu daugeliui skirtingų žmonių, kurie atėjo į Žemę gelbėjimo misijai, kaip galėtume ją pavadinti.
Jūs visi girdėjote šį pasakojimą, kad atėjo toks momentas, kai Žemė buvo labai žemoje pakopoje ir buvo manoma, kad planetos nebepavyks išsaugoti. O tuomet aš ir 144 000 gyvybės srautų iš Veneros nusprendėme ateiti į Žemę ir padėti pakelti šią planetą. Tai reiškia, kad 144 000 nusileido į fizinį įsikūnijimą Žemėje, kai tuo tarpu aš to nepadariau, bet sukūriau ašramą virš Gobio dykumos, kuris tapo žinomas Šambalos vardu.
Na ir dabar, mes jau anksčiau sakėme, ir pasakysiu tai dar kartą, kad, žinoma, gyvybės srautai iš Veneros nebuvo vieninteliai gyvybės srautai, atėję į Žemę, kad padėtų pakelti šią planetą, nei tada, nei vėliau. Tiek dar prieš tai, tiek ir vėliau, kiti gyvybės srautai atėjo į šią Žemę, siekdami padėti jai sugrįžti virš dualizmo lygmens. Veneriečiai buvo pati didžiausia vienalytė grupė atėjusi į Žemę, tačiau taip pat atėjo ir kitos grupės, kurios buvo mažesnės, ir atėjo individai, ir jie atėjo iš daugelio skirtingų vietų.
Mes jau anksčiau užsiminėme apie šį faktą, kad galite padalinti planetas į dvi kategorijas: natūralias ir nenatūralias planetas. Žemė yra nenatūrali planeta, kadangi kolektyvinė sąmonė yra paremta baime. Jūs čia turite įsikūnijančias puolusias būtybes, turite karą, konfliktus ir visus šiuos išorinius pasireiškimus, kurie akivaizdžiai rodo, kad tai negali būti natūralu, ta prasme, kad tai nebuvo sukurta ar užmanyta Kūrėjo ar pakylėtųjų mokytojų.
Šiuos fenomenus įkūnijo laisva valia ir būtybės, kurios pasinaudojo savo laisva valia tam, kad įžengtų į dualizmą, kuriame save laiko atskiromis būtybėmis. Todėl jos kuria visus šiuos pasireiškimus, kuriuos matote Žemėje, įmanomus tik tuomet, kai žmonės yra pamiršę pamatinį žmogiškumą, kuris yra visuose žmonėse. Todėl jie nelaiko visų žmonių savo dvasios broliais ir seserimis. Jie juos laiko „kitais“ žmonėmis ir tampa šios iliuzijos aukomis, kad galės padaryti kažką kitiems nesulaukdami atsako iš visatos, kuomet kosminis veidrodis atspindės jiems atgal tai, ką jie daro kitiems.
Ši iliuzija gali egzistuoti tik nenatūralioje planetoje. Palyginimui, materialioje visatoje egzistuoja milijardai planetų, kurios yra natūralios planetos. Daugelis šių planetų turi labai aukštą kolektyvinės sąmonės lygį ir todėl jos sukuria milžinišką magnetinę trauką, kuri traukia visą visatą, įskaitant, žinoma, ir Žemės planetą. Šiai traukai didėjant, nenatūralios planetos yra traukiamos aukštyn visos visatos aukštyn traukiančios traukos. Dėl žemo kolektyvinės sąmonės lygmens grėsmė yra tokia, kad šiose planetose kuriamas pasipriešinimas gali sukurti tokį didelį skirtumą tarp aukštyn traukiančios visatos traukos ir planetos priešinimosi, kad fizinė planeta gali to neatlaikyti, ji, tikrąja to žodžio prasme, gali būti perplėšta pusiau.
Siekiant to išvengti, yra būtina, kad gyvybės srautai iš kai kurių šių natūralių planetų ateitų į Žemę ir čia įsikūnytų. Vien būdami fiziniame įsikūnijime jie, taip sakant, tampa inkaruojančiu tašku savo gimtajai planetai ir savo gimtosios planetos vibracijoms. Tai gali suteikti paskutinį pagalbos impulsą, kuris reikalingas išsaugoti planetą ilgesnį laiką, iki kol, reikia tikėtis, kolektyvinė sąmonė bus pakelta tiek, kad planetai nebegrės būti perplėštai pusiau. Daug, daug gyvybės srautų turi tokią misiją.
Atėjo laikas sužinoti, kodėl jūs čia esate
Tačiau dabar turite būti atsargūs ir pripažinti, kad, viena vertus, iš tiesų kalbu šiems gyvybės srautams. Turiu intenciją pasiųsti stiprų signalą į kolektyvinę sąmonę, o galbūt netgi turėtume sakyti, į individualią visų šių gyvybės srautų sąmonę, kad atėjo laikas palypėti aukščiau. Atėjo laikas sąmoningai pripažinti, kodėl jūs esate šioje planetoje ir kad esate čia ne tik, kad būtumėte inkaruojančiu tašku, bet taip pat suteiktumėte pozityvų atskaitos tašką kitiems planetos gyventojams. Tad jau seniai yra laikas pradėti tai daryti.
Tačiau, kad galėtumėte įvykdyti šią misiją, turite pripažinti, kad nors atvykote iš natūralios planetos, tiesiog neįmanoma nusileisti į įsikūnijimą tokioje žemoje planetoje kaip Žemė, išsaugant pilną suvokimą, kas jūs esate ir iš kur atėjote. Tai tegali būti padaryta, kaip paaiškino Ilarionas, prisiimant įvairias iliuzijas, atitinkančias 144 lygmenis. Esmė čia tiesiog yra, kiek žemai turite nusileisti, kad galėtumėte ateiti čia į įsikūnijimą, ir turite pripažinti, kad jūs prisiėmėte šias iliuzijas.
Taip pat turite pripažinti labai paprastą faktą. Nėra svarbu, iš kur atėjote ir kiek aukšta buvo jūsų sąmonė prieš jums ateinant į Žemę. Kai prisiimate šias iliuzijas, į gyvenimą Žemėje imate žiūrėti per šių iliuzijų filtrą. Tai reiškia, kad jūs dabar esate tokioje pačioje situacijoje kaip ir kiti Žemės gyventojai. Nesate pranašesni, nesate toliau pažengę, nesate brandesni, nes susiduriate su tomis pačiomis iniciacijomis. Potencialiai galite nusileisti žemyn savo sąmonėje, ir kai kurie gyvybės srautai, kurie atėjo iš natūralių planetų, iš tiesų nusileido žemiau 48 sąmonės lygmens. Daugelis to nepadarė, dauguma to nepadarė, ir visgi jūs susiduriate su tomis pačiomis iniciacijomis. Turite pripažinti, kad negalite sau leisti manyti, jog esate kitokie, kad jūsų vieta iš tiesų yra ne čia, kad tai yra primityvi planeta, kad negalite rasti jokio bendrumo su kitais žmonėmis planetoje, ir visi tie dalykai. Yra daug gyvybės srautų, kurie čia atėjo gelbėjimo misijai, ir jie jaučiasi šiek tiek nutolę arba pranašesni už kitus žmones Žemėje.
Priežastis tam yra labai paprasta. Nusileisdami į tokios planetos kaip Žemė tankumą, prarandate ryšį su suvokimu, kurį mes pastaruosiuose diktavimuose pavadinome pamatiniu žmogiškumu. Patiriate tokį didelį šoką čia būdami, dažnai dėl to, kaip čia su jumis buvo elgiamasi, kuomet buvote brutaliai atstumti, dažnai pačiame pirmame savo įsikūnijime šioje planetoje, kad praktiškai prarandate pamatinį žmogiškumą savyje. Ir ne tiktai tai – nesugebate jo matyti Žemės žmonėse. Nesugebate matyti pamatinio žmogiškumo ir puolusiose būtybėse, kurios galėjo jus labai brutaliai sužeisti. Taip pat nesugebate jo matyti plačiojoje populiacijoje Žemėje, kadangi matote, kiek daug iš jų neauga, jie nenori augti.
Turite čia pripažinti labai, labai svarbią dinamiką, ir tai yra, kad daugelis, tiesą sakant, dauguma gyvybės srautų, kurie atėjo į Žemę iš labai aukštai išsivysčiusių planetų, įžengė į, pavadinkime, negatyvią proto būseną. Jūs pradėjote labai kritiškai žiūrėti į Žemę, galbūt netgi pradėdami manyti, kad pati materiali visata yra jūsų dvasinio augimo priešas, kad ji yra kažkokia purvina, žmonės šioje planetoje yra primityvūs, visuomenės yra primityvios. Jūs dažnai buvote įstrigę šioje selektyvioje kritikoje, kurioje žiūrite į specifines žmonių grupes kaip į labai negatyvius arba atsilikusius, arba neaugančius, ir nenusipelniusius jūsų pagarbos, jūsų meilės, jūsų minčių.
Suklaidinti nacizmo
Jus gali šokiruoti suvokimas, tačiau tai yra faktas, kad jeigu pažvelgtumėte į nacistinę Vokietiją, tam tikras šių gyvybės srautų skaičius, kurie atėjo iš aukštesnių planetų, susigundė nacistine pranašesnės rasės ideologija ir būtinybe išvalyti žmonijos rasę. Jie iš tiesų davė savo šviesą nacių mašinai palaikyti, kuri galiausiai sukėlė holokaustą. Nesakau, kad jie dirbo kalėjimo sargybiniais koncentracijos stovyklose ar stūmė žmones į dujų kameras; jie tarnavo aukštesniuose nacių aparato lygmenyse. Jų šviesa buvo tas faktorius, kuris padėjo pratęsti Hitlerio sukurtos karo mašinos gyvenimo trukmę. Jūs iš tiesų galėsite pamatyti, jeigu pažvelgsite į kai kuriuos iš šių gyvybės srautų, net jeigu pažvelgsite į nuotraukas arba filmuotą medžiagą iš tų laikų kino juostų, kad jie turėjo tam tikrą dvasinę šviesą. Jie buvo šie aukšti blondinai, mėlynakiai žmonės, kurie iš tiesų turėjo dvasinę šviesą, tačiau buvo sugundyti palaikyti šią nacistinę ideologiją. Jie manė, kad, atsižvelgiant į žemas sąlygas Žemėje, ir ypač į žemas kai kurių žmonių grupių sąlygas, kad galbūt atėjo laikas imtis drastiškų priemonių, siekiant pakelti Žemę virš visų tų dalykų, kuriuos jie laikė Žemę apėmusia beprotybe.
Turite pripažinti, kad kai esate įsikūnijime Žemėje, ir ypač kai nusileidote, nebūtinai žemiau 48 lygmens, bet iš tiesų žemiau 96 lygmens, nors ir atvykote iš aukštesnės planetos, vis tiek galite būti pažeidžiami būti įtraukti įsimylėti idėją, idealą. Jūs iš tiesų galite būti sugundyti manyti, jog norint pasiekti šį idealą, yra pateisinama nužudyti tam tikrus žmones, kurie dirba prieš jūsų įsivaizduojamą šios planetos idealą.
Mano mylimieji, aš noriu paraginti jus suvokti, kad atėjo laikas tiems iš jūsų, kurie atėjote iš natūralių planetų, kartą ir visiems laikams pakilti virš šios iliuzijos. Jūs tai galite padaryti tiktai laikydamiesi patarimo, kurį mes jums davėme: 1) Nuasmeninkite savo gyvenimą ir savo kelią, ir 2) atraskite tai, ką mes pavadinome pamatiniu žmogiškumu savyje.
Kelti save ar visumą
Na ir dabar, kodėl mes tai vadiname pamatiniu žmogiškumu? Kai kurie paklaus, o kodėl ne dvasiniu tapatumu? Na, taip yra dėl to, kad yra toks laikas dvasiniame kelyje, kaip mes daug kartų sakėme, kuomet jums reikia iškelti save virš žemyn tempiančios masinės sąmonės traukos. Mes pamėginome jums perduoti sistematišką kelią Kurso į Asmeninį Meistriškumą knygose, kuomet jūs keliate save per septynis spindulius, nuo 48 iki 96 lygmenų. Mes taip pat sakėme, kad kai pasiekiate 96 lygmenį, susiduriate su specifine iniciacija, ir tai yra, ar toliau koncentruositės į savęs kėlimą, ar persijungsite ir pradėsite koncentruotis kelti visumą.
Kaip galite padaryti šį persijungimą ir pradėti koncentruotis į visumos kėlimą? Na, jūs tai galite padaryti tik pripažinę tai, ką mes kituose kontekstuose vadinome Kristaus sąmone. Tiktai tuomet, kai pradedate pripažinti Kristaus sąmonę savyje, ir kai pradedate suvokti, kad Kristaus sąmonė yra jungiančioji grandis tarp visos gyvybės, galite iš tiesų pripažinti, kodėl jūs čia esate.
Jūs nesate čia, mano mylimieji, kad pakeltumėte savo sąmonę į daug aukštesnį lygį už kitus Žemės gyventojus, kad galėtumėte jaustis pranašesniais už juos. Jūs esate čia, kad pakeltumėte visumos sąmonę. Negalėsite to daryti, jeigu pasinaudosite savo progresu kelyje nuspręsdami, jog kadangi pakilote į tam tikrą dvasinio kelio lygmenį, ir kadangi atėjote iš geresnio pasaulio, esate pranašesni už kitus Žemės gyventojus. Turite atrasti tą Kristaus sąmonės elementą, kuris jus sieja su visa gyvybe, tame tarpe ir su kitais Žemės gyventojais, kad ir kuriame sąmonės lygyje jie būtų.
Tai yra tas Kristaus sąmonės elementas, apie kurį Jėzus kalbėjo šiais žodžiais: „Tie, kurie man tai padarė, padarė tai ir mano šiems mažiausiems broliams.“ Jėzus, jeigu pažvelgtumėte į jo gyvenimą, net ir į tą fragmentišką jo gyvenimo aprašymą evangelijose, pamatytumėte, kad jis visiškai nesistengė išskirti savęs iš kitų. Jis nedarė to, ką darė tiek daug žydų: jis nesijautė pranašesniu už kitus žmones, gyvenusius jų krašte, tokius kaip samariečiai ir kitus. Jis tiesė ranką visiems žmonėms, ir būtent dėl to mes sakėme, kad tai yra pamatinis žmogiškumas.
Pranašumo vengimas
Na ir dabar, mes kalbėjome apie būtinybę visiems žmonėms atrasti šį pamatinį žmogiškumą, kad jie galėtų pradėti bendradarbiauti ir šis jų bendradarbiavimas būtų grindžiamas pasitikėjimu bei tarpusavio lygiavertiškumu. Čia jūs turite pripažinti, būdami dvasingais žmonėmis, kad susiduriate su ta pačia iniciacija, tik šiek tiek kitokiu būdu. Pagrindinis jūsų iššūkis nėra toks pat kaip daugumai žmonių Žemėje. Jūsų iššūkis yra, visų pirma, vengti jaustis pranašesniais. Kaip jūs tai darote? Na, iš dalies susisiedami su tuo Kristaus sąmonės elementu, kuris visiškai peržengia žmonių Žemėje sukurtos hierarchijos ribas.
Kai žiūrite į Žemę, galite pažvelgti į visą žinomą istoriją ir matyti, kad kiekvienoje visuomenėje egzistavo šis hierarchijos jausmas. Kai kurie ne tik kad buvo galingesnėse pozicijose už kitus, tačiau jie dažnai (bent jau jų pačių įsitikinimu, bet taip pat ir kitų žmonių nuomone) save laikė priklausančiais atskirai klasei, kurioje jie save laikė iš prigimties geresniais, iš prigimties pranašesniais. Kai kurie netgi tikėjo, kad jie tokie buvo sukurti Dievo. Deja, daugelis žmonių, kurie atėjo iš natūralių planetų, buvo sugundyti šių ideologinių sistemų, kadangi jie jautėsi brandesniais, labiau pažengusiais už kitus šios planetos gyventojus. Metu jums iššūkį atrasti skirtumą, kuris gali būti atrastas tik su Kristaus protu, tai yra, kad buvimas aukštesniame kelio lygmenyje ir aukštesniame sąmonės lygmenyje nepaverčia jūsų pranašesniais už tuos, kurie yra žemesniuose lygmenyse. Tiesą sakant, kuo aukščiau kylate link 144 sąmonės lygio, tuo mažiau pranašumo jaučiate, tuo didesnę jaučiate vienovę su visa gyvybe ir tuo labiau norite kelti aukštyn visą gyvybę.
Šį iššūkį jūs iš tiesų galite įveikti tik tuomet, kai suvokiate vidinę prasmę, ką reiškia nuasmeninti savo gyvenimą, kuomet jūs jokiu būdu nesiekiate kažkokios pozicijos žemiškoje hierarchijoje, kuri skatintų kitus žmones ar jus pačius manyti, kad esate pranašesni. Ir jūs taip pat nesiektumėte eiti dvasiniu keliu, galbūt netgi turėdami troškimą pasiekti kažkokią poziciją pakylėtųjų mokytojų organizacijoje, kad galėtumėte gauti pakylėtųjų mokytojų pripažinimą. Suprantate, mano mylimieji, kad visa ši hierarchijos koncepcija galioja tik ta prasme, kad iš tiesų egzistuoja hierarchija pakylėtoje karalijoje. Tačiau, mano mylimieji, aukščiausia pakylėtoji būtybė hierarchijoje, kuri dirba su šia nepakilusia sfera, nesijaučia pranašesnė už nepakilusias būtybes, gyvenančias Žemėje. Nėra jokio pranašumo. Egzistuoja hierarchija, ta prasme, kad egzistuoja tam tikros pozicijos, kurios žymi aukštesnį tarnavimą, tačiau nėra jokio vertybinio vertinimo, jokio pranašumo jausmo, susijusio su šia hierarchija.
Netikra hierarchija
Jūs labai gerai žinote, kad puolusios būtybės yra tikri ekspertai, sugebėdamos paimti tam tikras tikras koncepcijas ir jas iškreipdamos. Vienintelis dalykas, kurį joms reikėjo padaryti Žemėje, buvo paimti hierarchijos koncepciją ir ją iškreipti, įnešant į ją dualistinės sąmonės vertybinį vertinimą. Tai atvedė prie dviejų dalykų. Pirmasis yra tai, kad tie, kurie yra žemiškos hierarchijos viršuje, yra geresni už tuos, kurie yra žemesniuose lygmenyse. Jūs netgi galite sukurti sąlygas, kurias matėte nacistinėje Vokietijoje, kai buvo teigiama, kad arijų rasė yra pranašesnė už visas kitas rases. Jūs netgi galite matyti Sovietų Sąjungoje, kaip kai kurie manė, kad tikrieji komunistai Sovietų Sąjungoje yra pranašesni už komunistus nekomunistinėse šalyse ar netgi gyvenančius kitose sovietinėse respublikose. Matote daug, daug tokių pavyzdžių, tiek šiandien, tiek istorijoje. Mano mylimieji, negi rimtai tikite, kad ši sąmonė galės išlikti Aukso Amžiuje? Ji negalės išlikti.
Kitas šios sąmonės aspektas yra tai, kad kai jau esate įtvirtinę šią hierarchiją, tie, kurie yra viršūnėje, niekada negali būti kvestionuojami ir jiems negali prieštarauti tie, kurie yra žemiau už juos savo rangu. Žinoma, tai atvedė prie šių iš tiesų beprotiškų situacijų, kuomet, pavyzdžiui, jeigu pažvelgsite į Adolfo Hitlerio gyvenimą, pamatysite, kad daugeliu atvejų jis sąmoningai ignoravo savo generolų patarimus, kurie jam sakė, kokia iš tiesų yra karo eiga. Jis tikėjo, kad jie į viską turi pernelyg negatyvų ir ribotą požiūrį, ir jo armijos sugebės padaryti tai, ką jo generolai laikė neįmanoma. Karo pradžioje keletą kartų iš tiesų būtent tai ir įvyko. Armijos generolai įvertino, kad tam tikrai dalykai negali būti padaryti, tačiau Hitleris davė įsakymą pulti ir tai vis tiek įvyko. Jis save užliūliavo šioje sąmonėje, jausdamas, kad jam niekada nereikia klausyti kitų patarimų ir jam nėra būtina žinoti, kas iš tiesų vyksta mūšio lauke, kadangi jam pakanka nusileisti vidun ir gauti viziją, kas turėtų įvykti, ir tuomet jis duos įsakymą, ir tai įvyks. Žinoma, jūs visi žinote, kad galiausiai buvo pasiektas taškas, kai jis tiesiog išbaigė veržimosi pirmyn momentumą ir viskas pradėjo griūti. Užuot tai pripažinęs ir atlikęs reikiamus pataisymus, jis toliau ėjo ta pačia linkme, tuo būdu dar labiau padidindamas įvykusios katastrofos mastą.
Žuvų amžiaus iššūkis
Mano mylimieji, jūs turite čia suvokti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, visiškai nenorime sukurti tokios hierarchijos Žemėje. Galite paklausti savęs, kodėl buvo keletas pakylėtųjų mokytojų organizacijų, kurios turėjo būtent tokią hierarchiją? Na, taip buvo, vėlgi, dėl to, kad turime dirbti su kolektyvinės sąmonės lygiu ir turime dirbti su lygiu tų, kurie yra aukštesniuose lygmenyse ir turi didesnį potencialą sekti mūsų mokymais. Kas gi parodė šį pavyzdį sakydamas: „Tai, ką padarėte vienam iš mažiausių mano brolių, man padarėte.“ Šį pavyzdį parodė Jėzus ir būtent Jėzus inauguravo Žuvų amžių. Koks iššūkis turėjo būti įveiktas Žuvų amžiaus pabaigoje? Iššūkis buvo būtent ir įveikti šią sąmonės būseną, šį pranašumo jausmą, šį rango jausmą, atrandant pamatinį žmogiškumą, kuris susieja jus su visais žmonėmis.
Deja, atėjo toks momentas 19-ajame amžiuje, kuomet mes suvokėme, jog yra būtina perduoti labiau tiesioginį mokymą iš pakylėtojo lygmens, ir gavome dispensaciją pašvęsti pasiuntinius bei perduoti tiesioginius diktavimus. Mes taip pat suvokėme, kad bendra mokinių sąmonė, tų, kurie turėjo potencialą sekti mūsų mokymais, tiesiog dar nebuvo pasiekusi to lygmens, kuriame jie būtų išlaikę Žuvų amžiaus iniciaciją. Daugelis jų nebuvo pasiruošę išlaikyti tos iniciacijos, nes jie vis dar tebebuvo pernelyg stipriai įstrigę šiame poreikyje jausti, kad daro kažką svarbaus. Mes visada susiduriame su šia dilema, kad norime patraukti aukštyn tam tikrą žmonių grupę, duodami jiems mokymą, kuris gali juos pakelti aukščiau, tačiau norėdami tai padaryti, privalome realistiškai įvertinti jų dabartinį sąmonės lygį.
Turime pažvelgti, kas tiksliai juos motyvuotų, ir tuomet turime jiems kažką duoti, kas būtų patrauklu tai motyvacijai – kad galėtume iš viso bent paskatinti juos priimti mokymus ir pradėti eiti keliu, kurį siūlome. Turėjome duoti žmonėms mokymus su reikiamais raktais, kurie padėtų jiems transcenduoti tą sąmonės lygį, tačiau vis tiek turėtų tam tikrus elementus, kurie būtų patrauklūs šiai motyvacijai, šiam jausmui, kad jie daro kažką svarbaus, siekdami pagerinti Žemės planetą.
Pakilimas į aukštesnę motyvaciją
Tad tuo noriu pasakyti, kad jau ne vienerius metus per šį pasiuntinį mes perdavinėjame aukštesnio lygmens mokymus apie dualizmą, epinį mąstymą, ego ir menkavertiškumo-pranašumo dinamikos įveikimą. Tai iš tiesų yra mano kvietimas, kurį išsiunčiu visiems gyvybės srautams, atėjusiems į Žemę iš aukštesnės planetos, kad atėjo laikas nubusti ir įveikti šią iniciaciją, įveikti šią kliūtį ir pakilti į aukštesnę motyvaciją. Jūs nesiektumėte eiti dvasiniu keliu ar sekti tam tikru dvasiniu mokymu ar praktika, kad save išaukštintumėte, kad galėtumėte pasijausti geresniais už kitus ar kad sustiprintumėte šį jausmą, kurį jau turite, ar kad galėtumėte pasijusti priklausantys tiems keliems išrinktiesiems, kurie gelbėja planetą ir daro kažką svarbaus dėl pakylėtųjų mokytojų. Jūs pripažįstate, kad atėjo laikas tiesiog pakilti virš to sąmonės lygmens ir pilnai pripažinti, kad ne dėl to jūs čia esate. Todėl jums reikia padaryti tai, dėl ko mes jums davėme įrankius ir mokymus: grįžti ir pažvelgti į tą pirminę gimimo traumą, su kuria susidūrėte, kai nusileidote į įsikūnijimą šioje Žemėje ir buvote šokiruoti čia egzistuojančių sąlygų.
Turite suvokti, kad nuo pat to momento išsaugojote tam tikrą požiūrį į šią planetą, kritiškai į ją žiūrėdami, jausdami, kad tai yra žema planeta, kad jos gyventojai yra daug žemesni už jus, kad jie iš tiesų nėra verti gauti jūsų šviesą ir jūsų meilę, ir galbūt netgi materijos karalija yra jūsų dvasinio augimo priešas. Gali būti, kad išsiugdėte troškimą tiesiog iš čia ištrūkti, ir atėjo laikas pripažinti, mano mylimieji, kad atėjote į Žemę padaryti pozityvų skirtumą, tačiau negalėsite padaryti pozityvaus skirtumo, kol būsite negatyvioje proto būsenoje. Negalėsite padaryti pozityvaus skirtumo Žemėje, jeigu turėsite negatyvų požiūrį į Žemės planetą ir joje esančius žmones.
Turite pripažinti, kad atėjo laikas, ir seniai jau laikas, pakilti virš visos šitos sąmonės ir pasiekti tašką, kuriame pažvelgtumėte į savo asmeninę motyvaciją eiti dvasiniu keliu. Pamatytumėte, kur joje egzistuoja negatyvumo elementai, noro išaukštinti save elementai arba tiesiog noro iš čia ištrūkti elementai. Turite pripažinti, mano mylimieji, paprastą faktą, kaip apie tai kalbėjo kiti mokytojai, kad kol nesusitaikysite su buvimu šioje planetoje, kol pilnai nepriimsite savęs kaip egzistuojančio šioje planetoje, ir kol nepradėsite gerai jaustis būdami šioje planetoje, negalėsite iš čia ištrūkti.
Galvojimas, kad dėsniai jums negalioja
Tarp jūsų yra tokių, mano mylimieji, kurie turi labai subtilų ir dažnai neatpažintą jausmą, jog dėl to, kad atėjote iš natūralios planetos, kurioje gamtos dėsniai, net ir dvasiniai dėsniai yra kitokie, tad nors dabar esate įsikūnijime nenatūralioje planetoje, neturėtumėte būti pavaldūs čia egzistuojantiems dėsniams. Manote, kad turėtumėte sugebėti čia ateiti ir neišsipurvinti savo rūbų, ir nesusidurti su savo pasirinkimų pasekmėmis, neturėtumėte būti laikomi atsakingais už savo reakcijas. Mano mylimieji, kai jūs pasirinkote čia ateiti, puikiai žinojote, kad tą pačią akimirką, kai nusileisite į įsikūnijimą, tapsite pavaldūs šioje planetoje galiojantiems dėsniams, ir susidursite su tomis pačiomis iniciacijomis kaip ir visi kiti, ir turėsite daryti lygiai tą patį kaip ir visi kiti, kad galėtumėte pakelti savo sąmonę ir užsitarnauti savo pakylėjimą.
Tad palikite šią svajonę, kurią kai kurie iš jūsų turite, kad jums pavyks atrasti kažkokį trumpesnį kelią, kažkokią magišką formulę, kuomet staiga jums nereikės eiti keliu kaip visiems kitiems. Palikite tai. Tai jums nepadeda ir tai nepadeda įvykdyti tikslo, dėl kurio čia atėjote. Pripažinkite faktą, mano mylimieji, kad puolusios būtybės sukūrė labai specifinę būseną šioje planetoje. Mes jus mokėme apie dualistinę sąmonę ir epinį mąstymą, tačiau norėčiau jums duoti netgi dar gilesnį mokymą apie tai, nes kai kurie iš jūsų esate jam pasiruošę.
Kaip pakilti virš dualizmo
Sakiau, kad puolusios būtybės visada nori sukurti hierarchiją ir save išsikelti viršūnėje, kad esantieji žemiau už jas negalėtų jų paliesti, joms prieštarauti arba mesti iššūkio. Žinoma, iššūkio joms mesti ir joms paprieštarauti taip pat negali ir niekas, kas yra aukščiau už jas, kadangi jos mėgino ištrinti visas žinias apie pakylėtuosius mokytojus šioje planetoje. Tad jos čia tiesiog pasinaudojo dualistine sąmone, sukurdamos tam tikras labai subtilias koncepcijas. Puolusios būtybės labai nori išsikelti save kuo aukščiau, nori atrodyti neįveikiamos, nepažeidžiamos. Na ir dabar, galite manyti, kad ši koncepcija turi tam tikrą pagrįstumą, nes juk Arkangelas Mykolas iš tiesų yra neįveikiamas, jis yra nepažeidžiamas. Tačiau neįveikiamas jis yra ne dualistiniu būdu, jis yra neįveikiamas, kadangi yra pakilęs virš dualizmo. Tad klausimas yra toks: „Kaip jums pakilti virš dualizmo?“
Aš jau anksčiau sakiau, kad kai kurie iš žmonių kurie atėjo į Žemę gelbėjimo misijai, buvo sugundyti nacizmo ir šios pranašesnės rasės ideologijos. Na, vienas būdas siekti pakilti virš vargo, konfliktų, kovų ir kančių šioje planetoje, yra mėginti paversti save neįveikiamu. Daugelis labiau pažengusių gyvybės srautų, kurie čia atėjo, susigundė šiuo mąstymu, kad turėtų pasinaudoti savo dvasiniais pasiekimais ir galia, mėgindami tapti neįveikiamais. Kai kurie susigundė kažkokia karių tradicija, manydami, kad jie turėtų būti neįveikiami kariai, kiti mėgino tai daryti kitais būdais. Kai kurie netgi mėgino naudotis pakylėtųjų mokytojų keliu ir mokymais, siekdami susikurti savo neįveikiamumą. Mano mylimieji, kelio į Kristiškumą tikslas nėra tapti neįveikiamu dualistiniu būdu. Ar Jėzus buvo neįveikiamas? Na, jeigu jis būtų toks buvęs, kodėl tuomet buvo nukryžiuotas?
Turite pripažinti, kad kai esate planetoje su dualizmu, egzistuoja dvasinio kelio pakopos. Jūs augate, ne tik atsitraukdami nuo dualizmo. Mes kalbėjome apie panirimo fazę ir nubudimo fazę. Turite suprasti, kad kol esate panirimo fazėje, jūs ne tik kad leidžiatės žemyn sąmonės lygmenyse, jūs taip pat galite kilti aukštyn, tačiau per šį savo kilimą aukštyn jūs patiriate šiuos didžiulius kontrastus, kuriuos randate Žemėje. Kai kurie žmonės praleido keletą gyvenimų siekdami šio neįveikiamumo ir pranašumo tikslo. Jie mėgino paversti save neįveikiamais arba pasiekti tam tikrą poziciją žemiškoje hierarchijoje, kurioje būtų pranašesni, tačiau tai gali tapti spąstais, iš kurių gali būti labai sunku ištrūkti. Kaip žmonės gali iš to išsilaisvinti, jeigu nenori daryti to sąmoningai, jeigu nenori pamatyti pranašumo ir neįveikiamumo iliuzijos? Na, jie turi patirti daug gyvenimų, kuriuose būtų priešingame kraštutinume, būdami visiškai pažeidžiami ir visiškai menki. Tiesą sakant, tai yra viena iš priežasčių, kodėl ši planeta materializavo vergovės fenomeną.
Dažnai galėjote matyti, pavyzdžiui, romėnų visuomenėje, kad siela keletą gyvenimų buvo romėnų hierarchijos viršūnėje, tačiau tuomet staiga krito žemyn ir kelis gyvenimus įsikūnijo vergu. Šis abiejų kraštutinumų kontrasto patyrimas galiausiai paskatindavo kai kuriuos gyvybės srautus pripažinti savyje mūsų taip vadinamą pamatinį žmogiškumą. Jos suvokė, kad nesvarbu, ar esate aukštoje pozicijoje, ar žemoje pozicijoje, ar esate visiškai pažeidžiami ar nė kiek nepažeidžiami, viena jūsų dalis nepasikeitė. Vis dar tebeegzistuoja ta jūsų dalis, kuri yra tikra ir kuri nenustoja augti, kad ir kokiose būtumėte išorinėse situacijose. Šie gyvybės srautai, taip sakant pradėjo nuasmeninti kraštutinumus, kuriuos matote Žemėje. Jie pradėjo nustoti tapatintis su šiuo žemišku spektakliu, ir būtent taip jie atrado daugiau, atrado tą Gautamos taip pavadintą vidurio kelią, kuriame nėra kontrastų. Būtent tai jus visus paskatino pasiekti tašką, kuriame tapote atviri pakylėtųjų mokytojų mokymui. Ir aš čia jums dabar tiesiog pristatau iššūkį pakilti į aukštesnį to mokymo lygmenį, pamatant savyje, kaip jums teko pereiti šiuos kraštutinumus, nes tai buvo neišvengiama jūsų augimo dalis.
Ir dabar atėjo laikas juos transcenduoti, pripažinti, mano mylimieji, kad nėra jokio galutinio saugumo būnant nepažeidžiamu Žemėje, ir taip pat nėra jokio galutinio pažeminimo būnant visiškai pažeidžiamu. Jūs pasiekiate tašką, kuriame pripažįstate, kad palyginus su jūsų pačių esybės tęstinumu, su pamatiniu žmogiškumu ar Kristaus protu jūsų esybėje, visos šios išorinės sąlygos nėra svarbios. O jeigu jos nėra svarbios, tai kodėl tuomet turėtumėte toliau eiti pakylėtųjų mokytojų keliu su šia motyvacija, kad norite jaustis pranašesniais, geresniais, norite jaustis turinčiais kažkokį svarbų rangą arba misiją?
Aukštesnė motyvacija eiti keliu
Na ir dabar, kai kurie sakys: „Bet kaip mes tuomet galime būti motyvuoti eiti keliu, jeigu nesijaučiame darantys kažką svarbaus, gelbėdami Žemę arba atnešdami aukso amžių?“ Na, mano mylimieji, jūs galite būti motyvuoti iš meilės – nes būtent tai jus motyvavo čia ateiti. Atkurkite ryšį su šia pirmine motyvacija, kuri jus čia atvedė, ir tuomet sugebėsite atrasti visiškai naują motyvaciją eiti keliu, ir nebūsite traukiami ten ir šen šių kraštutinumų. Jūs, pavyzdžiui, neįsitrauksite į šias negatyvias pranašystes, manydami, kad turite skirti joms savo dėmesį.
Atrasite pastovesnį progresavimą, pastovesnį augimą, ir jums reikės prie to prisitaikyti, kadangi dažniausiai nebepatirsite tokių ekstremalių patyrimų, kuriuos kai kurie iš jūsų patyrėte kelyje. Egzistuoja žemesni kelio lygmenys, kuriuose galite patirti žmonių taip vadinamus „kulminacinius patyrimus“, ir daugelis mokinių iš tiesų įkliuvo į tam tikrą priklausomybės formą, ieškodami vis aukštesnių ir aukštesnių kulminacinių patyrimų. Kulminacija yra įmanoma tik tuomet, kai turite slėnį, ir aukštas patyrimas yra įmanomas tik kontraste su žemu patyrimu. Kai atrandate tikrą vidurio kelią, pakylate virš porų, virš kraštutinumų, tad jūsų kelyje lieka vis mažiau kontrastų.
Ir iš pradžių patirsite dėl to sumišimą, tačiau jeigu toliau dirbsite su mūsų jums perduotais mokymais, galėsite pasiekti tašką, kuriame tai transcenduosite ir jums ši senoji motyvacija, šis senasis jausmas, kad esate svarbūs, nebebus reikalingas. Jūs būsite tuo, kuo būsite, darydami tai, ką darote, iš meile grįstos motyvacijos.
Beribė ir besąlyginė kantrybė
Tai taip pat reiškia, kad jūs išsiugdote tai, ko daugelis dvasios mokinių nesugeba išsiugdyti, tai yra, beribę, besąlyginę kantrybę. Daugelis jūsų jautėte tam tikrą skubos jausmą, kad turite kuo stipriau stumtis į priekį savo asmeniniame kelyje. Vėlgi, tai kurį laiką gali būti pagrįsta, nes turite iškelti save virš masinės sąmonės traukos. Ateina toks laikas, mano mylimieji, kai jums reikia virš to pakilti. Nebesiekiate nusistatyti visų šių tikslų, kas turėtų įvykti planetos mastu, kada turėtų pasikeisti tam tikros sąlygos. Kai kurie iš jūsų taip nugrimzdote į savęs susireikšminimą, kad manote, jog jeigu kurį laiką kalbėsite didelį kiekį invokacijų ir šaukinių, planeta turės pasikeisti arba specifinės šalys turės pasikeisti. Jeigu to neįvyksta, jūs nusiviliate, pradedate abejoti, ar mokymai veikia, ir visi tie dalykai. Jūs galite visa tai transcenduoti ir suvokti, kad esate čia tam, jog ir toliau keltumėte savo sąmonę, darytumėte tai, ką jaučiate impulsą daryti iš vidaus, bet būtumėte neprisirišę prie fizinių rezultatų. Džiaugiatės, kai juos matote, tačiau nesate nepatenkinti ar pikti, ar abejojantys, kai jų nematote, kadangi suvokiate, jog privalote dirbti laisvos valios rėmuose, kaip mes, pakylėtieji mokytojai, tai darome.
Mano mylimieji, į šią Žemę atėjau labai seniai. Jeigu būčiau buvęs toks nekantrus, kaip daugelis jūsų, jau labai seniai būčiau sunaikinęs save psichologiškai dėl progreso šioje planetoje stygiaus. Mes, pakylėtieji mokytojai, į tai žiūrime visiškai kitaip. Kaip neseniai sakėme, mūsų tikslas nėra atnešti specifinius išorinius pokyčius; mūsų tikslas yra pakelti kolektyvinę sąmonę. Tai galima pasiekti dirbant su žmonėmis, kad jie pasiektų tašką, kuriame galėtų laisvai, sąmoningai pasirinkti palypėti aukščiau.
Toks yra mūsų tikslas. Mūsų tikslas nėra materializuoti šiuos išorinius pokyčius, prie kurių tiek daug dvasios mokinių tapo prisirišę. Jeigu sugebėsite pakilti virš tų dalykų, kurie dažnai traukia jus į šią negatyvią, kritikuojančią proto būseną, galėsite atrasti ramybę būdami šioje planetoje. Galėsite priimti savo buvimą šioje planetoje. Galėsite priimti šią planetą tokią, kokia ji yra, ne tai, kad turėtumėte išsaugoti jos dabartinę būseną, tačiau jūs priimate ją tokią, kokia ji yra: švietimo institucija čia esantiems gyvybės srautams. Galite gerbti tai, ką mes jums sakėme apie laisvą valią, ir priimti, kaip ji veikia. Todėl galite pasiekti tašką, kuriame būtumėte ramybėje čia būdami, ir galite sau leisti jaustis gerai dėl to, kad esate žmogiška būtybė įsikūnijime. Nebūdami aukščiau už šios planetos dėsnius, bet būdami viena su žmonėmis, tapatindamiesi su jais Kristaus proto lygmenyje, matydami jų pamatinį žmogiškumą ir visada siekdami pakelti jį aukštyn.
Tad tokia, mano mylimieji, buvo mano dovana šiandien. Kaip ir sakiau, tai yra daugiabriaunė žinia, kurią iš tiesų turėtumėte išstudijuoti daug, daug kartų kad galėtumėte gauti pilną vertę, kuri dažnai būna pusiau paslėpta tarp žodžių. Skaitykite tarp eilučių. Susijunkite su mano Esybe už žodžių, ir aš duosiu jums, jeigu norėsite, tai, kas negali būti įdėta į žodžius – bent jau ne tokiame lygmenyje, kuriame jūsų išorinis protas galėtų tai suprasti vien iš žodžių. Tad dar kartą jums dėkoju, kad buvote elektrodais, spinduliavusiais tai į kolektyvinę sąmonę. Įsitikinkite, kad visą laiką nežiūrėtumėte į tai, kaip tie kiti žmonės turi pasikeisti. Šis diktavimas prieš jus pastatė veidrodį ir pasakė: O dabar pažiūrėk, kaip pasikeisti turi TU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com