Laikas pasidalinti savo asmenine istorija
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2019 gruodžio 1 d., per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Taline, Estijoje.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija. Labai džiaugiuosi galėdama į jus kreiptis. Visada labai džiaugiuosi galėdama kreiptis į mokinius, kurie yra pasiruošę pažvelgti į save, dirbti su savimi ir naudotis mūsų duotais įrankiais ir mokymais, išsilaisvindami nuo juos ribojančių ir slegiančių dalykų. Kas teikia džiaugsmą pakylėtajam mokytojui? Jį teikia matymas, kaip mūsų mokiniai auga, matymas, kaip išsilaisvinate nuo savo naštos, atrasdami aukštesnį vidinės ramybės laipsnį, kuomet galite būti ramybėje būdami Žemėje, eidami dvasiniu keliu ir žinodami, kad judate link pakylėtosios būsenos.
Iš tiesų, sunku šioje planetoje atrasti ramybę. Dėl to nėra jokios abejonės. Ir vis dėlto, mes jums perdavėme šiuos įrankius ir mokymus, ir kai įveikiate tas atskirąsias savastis, pradedate jausti vis didesnę ir didesnę ramybę, kaip daugelis jūsų jau žinote iš savo patirties. Mes matėme, nuo tada kai perdavėme knygą „Mano gyvenimai“, knygą „Dvasinių traumų gydymas“ ir tolesnes knygas, matėme milžinišką pokytį, įvykusį mokiniuose, kurie paėmė šiuos mokymus ir nuoširdžiai jais naudojosi. Žinau, kad kai kurie iš jūsų galite jaustis nepadarę tokio didelio progreso kaip norėtumėte. Arba galbūt jaučiate nepadarę tokio didelio progreso kaip kiti. Tačiau realybėje jūs visi padarėte progresą, jeigu nuoširdžiai naudojotės šiais mokymais. Kartais mokiniams yra įmanoma padaryti progresą, bet nesuvokti to sąmoningai. Jie nepripažįsta to sąmoningai, nes vis dar tebeturi atskirąją savastį, kuri neleidžia jiems to pamatyti. Tad jeigu taip jaučiatės, galite pasinaudoti įrankiais ir pamėginti pamatyti tą atskirąją savastį, ir tuomet pasiekti tą tašką, kuriame iš tiesų pripažintumėte padarę progresą, nes nusimetėte visas tas daugybę savasčių, kurios slėgė jus visą šį gyvenimą ir, žinoma, ne tik šį gyvenimą.
Jeigu pažvelgsite į šios planetos istoriją, pamatysite, kad nedidelis žmonių skaičius sugebėjo atrasti ramybę būdami čionai. Daugeliu atvejų, o tiksliau, daugumoje atvejų, šie žmonės izoliuodavosi nuo įprastinės visuomenės. Jie gyvendavo kokiame nors vienuolyne, kokioje nors atokioje vietovėje, į kurią pasitraukdavo ir atsiskirdavo nuo gyvenimo šurmulio, kuriame būna dauguma žmonių. Na ir dabar mes, žinoma, nesakome jums eiti į pačią chaotiškiausią, neramiausią aplinką, kokią tik galite rasti, ir mėginti joje atrasti ramybę. Tačiau mes tikimės, kad pasinaudosite mūsų duotais įrankiais ir mokymais, idant iš tiesų galėtumėte gyventi aktyvų gyvenimą visuomenėje ir atrasti ramybę, atrasti tam tikrą vidinę ramybę, nes kai tai padarysite, galėsite spinduliuoti šią ramybę į visuomenę daug stipriau, nei galėtumėte tai daryti gyvendami vienuolyne arba atokioje vietovėje. Ir šitaip parodysite kitiems žmonėms pavyzdį, kad yra įmanoma įgyti didesnę ramybę.
Labai gerai žinau, kad jums gali būti sunku dalintis mokymais su kitais žmonėmis. Labai gerai žinau, kad mokymai, kuriuos mes jums duodame, yra daug aukštesnio lygmens nei dauguma žmonių yra pasirengę suvokti. Manau, kad suprantate, jog kai Jėzus vaikščiojo Žeme prieš 2000 metų, labai labai mažai žmonių sugebėjo suvokti tai, ko jis iš tiesų mokė. Tai, žinoma, buvo viena iš priežasčių, kodėl jo mokymai nebuvo labai tiksliai užrašyti. Tačiau tai taip pat buvo viena iš priežasčių, kodėl jis pats neužrašė šių mokymų, nes žinojo, kad viską, kas yra užrašyta, yra įmanoma klaidingai interpretuoti. Šiandien, su mūsų turima geresne komunikacijų technologija, mes galime kažką užrašyti ir paskleisti didesniam skaičiui žmonių. Ir todėl nejaučiame tokio didelio nenoro sudėti savo mokymus į rašytinę formą. Tačiau net ir tuomet, kai Jėzus perdavė savo mokymus, jie toli pranoko kolektyvinę sąmonę, tai reiškia, kad didžioji dauguma žmonių nebuvo jiems pasirengę. Būtent dėl to matėte jį mokant dviejuose lygmenyse: perduodant bendresnį mokymą plačiajai visuomenei, ir tuomet specifiškesnį mokymą savo mokiniams. Ir šiandien, žinoma, yra tokia pati situacija. Mes jums perduodame mokymą, kuris toli pranoksta kolektyvinę sąmonę, bent jau tas mokymas, kurį duodame apie dvasinį kelią ir ėjimą keliu į Kristiškumą, apie savo atskirųjų savasčių įveikimą. Ir todėl žinome, kaip jums yra sunku dalintis tuo su kitais žmonėmis. Ir mes jokiu būdu jūsų nestumiame eiti ir dalintis tuo su kitais žmonėmis. Bet suprantate, kad tiesiog gyvendami visuomenėje, spręsdami savo psichologiją ir spinduliuodami tam tikrą vidinės ramybės laipsnį, rodote kitiems žmonėms pavyzdį. Rodote jiems, kad egzistuoja kitoks būdas gyventi, kad egzistuoja aukštesnis sąmonės lygmuo, egzistuoja aukštesnis vidinės ramybės lygmuo. Ir anksčiau arba vėliau kažkas jumyse tai pamatys ir norės sužinoti, kaip šitai pasiekėte, kaip gali būti, kad šitaip skiriatės nuo vidutinio žmogaus. Ir tai tuomet jums atveria galimybę pasidalinti su šiais žmonėmis savo keliu. Vėlgi, mes jokiu būdu jūsų neraginame įžengti į tą misionierišką mąstymą, kuriame galvojate privalantys visus atversti į tam tikrą pakylėtųjų mokytojų mokymą. Bet mes jus raginame dalintis savo istorija, tuo, kas jums padėjo. Tai labai skiriasi nuo nuo to, kai kalbate turėdami tikslą paveikti kitus žmones. Kai kalbate, rašote, ar kad ir kas tai bebūtų, ir dalinatės savo istorija, savo pereitu procesu, nedarote žmonėms spaudimo. Nedarote poveikio jų laisvai valiai. Nepažeidžiate jų laisvos valios. Tiesiog dalinatės savo buvimo Žemės planetoje patyrimu.
Ir galiu jus užtikrinti, kad, nors istorijoje kai kurie rašytojai mėgino užrašyti savo patyrimą, dar niekada įsikūnijime nebuvo žmonių grupės, turėjusios platesnę perspektyvą į gyvenimą Žemėje nei turite jūs. Ir todėl turite galimybę – nenoriu daryti jums spaudimo, bet noriu padėti jums suvokti – turite galimybę pasidalinti savo pereitu procesu ir perduoti perspektyvą į gyvenimą Žemėje, kuri gali padėti kai kuriems žmonėms, tiesą sakant, daugeliui žmonių. Jeigu kažkas buvo naudinga jums, galite būti absoliučiai tikri, kad tai taip pat gali būti naudinga ir kitiems. Nes kiekvienas iš jūsų turite tam tikrą, galėtume pavadinti, mandalą arba žmonių grupę, kurie yra su jumis susiję ir jūs esate vienas iš pionierių, galbūt vienintelis pionierius tai grupei.
Tad per šį ryšį jūsų istorija gali padėti ir įkvėpti panašios kilmės žmones. Ir būtent dėl to yra verta dalintis savo istorija. Tai yra vertinga kitiems, bet taip pat yra vertinga ir jums patiems. Tiesą sakant, mes kalbėjome apie tai tiek savo diktavimuose, tiek atsakymuose į jūsų klausimus, kad 96 sąmonės lygmenyje įvyksta pokytis, ir būtent prie šio lygmens daugelis jūsų artėjate, jeigu ėjote Savęs Įvaldymo Keliu, baigdami studijuoti šią septintąją Sen Žermeno perduotą knygą. Kai kurie iš jūsų buvote arti to sąmonės lygmens, kai atradote mokymus, kiti priaugote iki to lygmens. Svarbu, kad suvoktumėte, jog, kai pasiekiate tą 96 sąmonės lygį, susiduriate, kaip sakėme, su iniciacija: Ar ir toliau eisite keliu tam, kad keltumėte ir aukštintumėte, tobulintumėte, siektumėte vis didesnio savo dabartinio aš sudėtingumo, ar priešingai – suvoksite, kad sekantis kelio etapas (dabar, kai jau esate pakilę virš masinės sąmonės) iš tiesų yra išardyti tą aš? Jūs ne tik kad išardote jus į 96 lygmenį pakėlusį aš. Išardote tą aš, visas savastis, kurias susikūrėte Žemėje. Suvokiate, kad augimas iki 96 lygmens reiškia, kad atsiplėšiate nuo kolektyvinės sąmonės, susikurdami stipresnį aš, kuris leidžia jums nepasiduoti žemyn traukiančiai kolektyvinės sąmonės traukai. Tačiau, kai tai padarote, pradedate ardyti visas tas savastis, kurios jums yra likusios. Pradedate artėti prie tos būsenos, kurią Jėzus apibūdino šiais žodžiais: „Šio pasaulio princas ateina ir nieko manyje neranda.“ Neranda jokios savasties jumyse, kuria pasinaudodamas šio pasaulio princas galėtų jus nutraukti žemyn, įtraukti į reakcinį šabloną, ir būtent dėl to turite vidinę ramybę. Gyvenate planetoje, kurioje egzistuoja milžiniška trauka iš kolektyvinės sąmonės, iš tamsos jėgų emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose.
Vienintelis būdas iš tiesų išsilaisvinti iš šios traukos yra pašalinti viską savyje, už ko ji galėtų jus traukti, kad neliktų jokios magnetinės substancijos, kurią galėtų traukti magnetinė jėga. Ir tai yra vienintelis būdas įgyti ramybę tokioje planetoje kaip ši. Na o kodėl negalite 48 lygmenyje pradėti šių savasčių išardymo? Na, tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad iš tiesų ardote savastis, nes kiekvienam sąmonės lygiui egzistuoja tam tikra iliuzija, egzistuoja tam tikra savastis, kuri yra sukurta iš tos iliuzijos, ir kai pakylate laipteliu nuo 48 lygmens į 49 lygmenį, išardote 48 lygmenį atitinkančią savastį. Tad jūs iš tiesų ardote savastis, tačiau jums vis dar reikia susikurti tapatumo jausmą, kuriame jaustumėtės besiskiriantys nuo masinės sąmonės, kad galėtumėte virš jos pakilti. Kitaip tiesiog užtruktų ilgiau eiti keliu. Tad darote keletą dalykų tuo pačiu metu. Tačiau, kai pasiekiate 96 lygmenį, esmė čia nebėra iškelti save ar atsiskirti nuo visuomenės. Esmė yra pradėti įveikti tą jausmą, kad skiriatės nuo kitų žmonių. Na ir dabar, tai yra sudėtinga net ir aprašyti, nes, žinoma, jūs iš tiesų skiriatės nuo plačiosios visuomenės, kadangi neturite visų tų savasčių, kurias turi jie. Neturite iliuzijų, turite platesnę perspektyvą. Tačiau nesiskiriate ta prasme, kad staiga netapote geresniais ar svarbesniais pagal dualistinį vertinimą, ar dualistinę skalę, matuojančią, kas yra aukštesnis, o kas žemesnis. Tiesą sakant, kai pakylate virš 96 lygmens, pradedate ardyti tas savastis, kurios turi tą vertybinį vertinimą. Tai iš tiesų yra vienintelis būdas jums išlaikyti tą iniciaciją, kuomet savo dėmesį perkeliate nuo savęs kėlimo aukštyn į visumos kėlimą aukštyn. O tai, žinoma, yra perėjimas į Kristaus sąmonę. Yra daug žmonių – jų nebuvo daug ankstesniais amžiais, bet per keletą pastarųjų dešimtmečių, per kuriuos tapo prieinama daugiau mokymų apie Kristaus sąmonę, – daug žmonių paėmė kai kuriuos šiuos mokymus apie Kristaus sąmonę ir kai kurie netgi paėmė mūsų per šį pasiuntinį perduotus mokymus kurse į Kristiškumą („Visrakčiai į Asmeninį Kristiškumą“) ir pasinaudojo šiais mokymais susikurti idėjai (arba jie jau turėjo tą idėją, bet pasinaudojo mokymais šiai idėjai sustiprinti), kad buvimas Kristumi reiškia, jog esate aukščiau už visus kitus žmones, jog išaukštinate save virš kitų žmonių. Ir todėl save laikote svarbesniais, labiau išmanančiais, labiau pažengusiais. Tai yra poreikis, kurį turi tam tikras procentas dvasiniam keliui atvirų žmonių. Jis, žinoma, kyla iš atskirosios savasties. Jis ateina iš daugybę gyvenimų patirto puolusių būtybių žeminimo. Jis ateina iš šių žmonių kosminės gimimo traumos ir jų susikurto pirmykščio aš. Tad jie tuomet gali pasinaudoti šiais mokymais susikurti lūkesčiui, kad, kai pasieks Kristaus Sąmonę, turės visus tuos ypatingus gebėjimus, gebės manipuliuoti materija, vaikščioti ant vandens, daryti tą, daryti aną. O tai, žinoma, yra aklavietė. Ir jūs tuomet iš tiesų nedarysite progreso, nepakilsite virš 96 lygmens. Pradėsite grimzti žemyn. Bet net ir leisdamiesi žemyn galite susikurti labai stiprų atskirąjį aš, kuris jus įtikins, kad darotės vis labiau pažengę.
Kas gali ištraukti šiuos žmones iš šitos iliuzijos? Na, daugumoje atvejų, kai jie pradeda leistis į šį žemyn traukiantį sūkurį, vienintelis dalykas, kuris juos gali iš to ištraukti, yra šis viską griaunantis patyrimas, kuriame jie suvoktų: „Nors ir dėjau visas šias pastangas, nors visomis jėgomis to siekiau, vis dar neturiu to gebėjimo, kurį tikėjausi įgyti pasiekęs Kristiškumą: Vis dar nesugebu vaikščioti ant vandens. Vis dar nesugebu manipuliuoti materija, vis dar nesugebu gydyti sergančių, vis dar negaliu daryti visų tų dalykų.“ Ir kartais jiems tai gali padėti ištrūkti iš šios savęs aukštinimo būsenos, iš šios būsenos, kurioje norite garbinti save. Deja, kai kuriais atvejais jie labai supyksta ant mokymo arba galbūt netgi supyksta ant pakylėtųjų mokytojų. Mes matėme žmonių, kurie stropiai ėjo dvasiniu keliu tiek šioje dispensacijoje, tiek ankstesniuose pakylėtųjų mokytojų mokymuose, galvodami, jog, jeigu iš tiesų paskirs tam visas savo jėgas, jeigu iš tiesų susikurs šį jausmą, kad yra geri čelos, pažengę asmenys, tuomet vieną dieną pakylėtieji mokytojai juos pripažins, galbūt netgi viešai, arba suteiks jiems kažkokį ypatingą gebėjimą.
Ir tuomet, kai to neįvyko, žmonės pažiro šipuliais ir supyko ant pakylėtųjų mokytojų, galbūt netgi imdami neigti pakylėtųjų mokytojų realybę, ir tai, deja, tik dar labiau sustiprino šių žmonių žemyn traukiantį sūkurį. Kaip galite virš to pakilti? Daviau jums labai ilgą paaiškinimą, tačiau jis iš tiesų prasidėjo nuo to, kad sakiau jums, jog, kai pasiekiate 96 lygmenį, turite pradėti peržengti savo ribas. Vienintelis būdas išvengti šių savęs garbinimo spąstų yra iš tiesų siekti globalesnės sąmonės, kurioje imate kažką daryti dėl kitų, pradedate mąstyti: „Kaip galėčiau padėti kitiems?“ Kaip sakiau, vienas iš dalykų, kurį jūs visi iš tiesų galite padaryti, yra dalintis savo asmenine istorija. Jūs, žinoma, turite internetą, turite galimybę dalintis procesu, kurį perėjote augdami savo visuomenėje, papasakodami, kas jums nuo vaikystės buvo diegiama, kuo buvote indoktrinuojami, kaip nuo viso to atsiplėšėte, kaip atvėrėte savo protą aukštesniam realybės suvokimui, kaip ėjote keliu, pasiekdami tašką, kuriame šiuo metu esate, ir įveikdami tai, ką įveikėte. Kaip sakiau, tai iš tiesų gali padėti kitiems žmonėms.
Galite sakyti: „Na bet kas aš esu? Argi mano kilmė ir gyvenimas yra kažkam įdomūs? Aš gi tiesiog gyvenau normalų gyvenimą.“ Tačiau tai nėra normalus gyvenimas, jeigu atradote dvasinį kelią, net jeigu užaugote visuomenėje, kuri nėra atvira dvasiniams mokymams, jūsų gyvenimas nėra normalus. Jūsų gyvenimas nėra įprastinis. Jeigu pasiekėte tą tašką, kuriame esate pasirengę dirbti su savimi, kuriame sugebėjote įveikti tai, kas slegia daugelį žmonių, tuomet tai nėra įprasta. Tai nėra normalu. To nori daug, daug žmonių, tačiau, kadangi užaugo visuomenėje, kuri jiems nedavė mokymų ir įrankių tai daryti, jie nežino, kaip to siekti.
Kaip sakė Buda, kai Maros demonai jam kalbėjo, kad niekas nesupras jo mokymų, jis atsakė: „Kai kurie supras.“ Ir tas pats galioja ir jums. Kai kurie supras, kai pasidalinsite savo istorija, kai kurie tai įvertins, kai kuriems tai padės. Net jeigu jūsų istorija padės tik vienam žmogui, vis tiek ją bus buvę verta parašyti, nes jos parašymas turi ir kitą vertę, kadangi tiesiog tai užrašinėdami susidursite su tam tikromis prieš jus iškylančiomis savastimis. Tiesą sakant, būtų galima paklausti: „Kodėl jūs to dar neparašėte?“ Todėl, kad egzistuoja kažkokia savastis, kuri jus stabdo. Tai jums suteikia galimybę pažvelgti į tą savastį, paprašyti mūsų pagalbos ją pamatyti, pažvelgti į ją iš skirtingų perspektyvų, kol pamatysite už jos besislepiantį įsitikinimą. Kaip sakiau, tai gali būti: „Na, kas gi aš toks, aš gi niekuo neypatingas.“
O kas gi sako, kad turite būti ypatingi? Jeigu esate toliau pažengę savo sąmonės kėlimo kelyje už kitus žmones, tuomet jūsų istorija gali padėti jiems, ir būtent apie tai kalbėjome šiais metais, kuomet Sen Žermenas ir Jėzus Korėjoje perdavė tuos labai svarbius diktavimus apie dvasios mokinių turimą poreikį jaustis ypatingais. Tai yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduriate 96 lygmenyje. Turite įveikti šį jausmą, ir tai turi du aspektus, kaip ir visa kita. Pirmasis aspektas yra, kad žmonės jaučiasi ypatingais. Kitas aspektas yra, kad jie jaučiasi neypatingais.
Tiek vienu tiek kitu atveju, turite įveikti tą sąmonę, kadangi ateina momentas, kuriame, siekiant šių aukštesnių Kristiškumo laipsnių, tie vertybiniai vertinimai pradeda atkristi. Nebežiūrite į viską iš perspektyvos, kad kažkas yra gera arba bloga, aukštesnis arba žemesnis, geresnis arba blogesnis, ypatingas arba neypatingas. Visi šie dualistiniai vertybiniai vertinimai išnyksta. O tiksliau, kaip jie išnyksta? Jie išnyksta, kai pamatote, jog jie ateina iš savasties, ir jūs tuomet leidžiate tai savasčiai mirti.
Ateina tas momentas, kuriame pasiekiate tą realizmo jausmą, nebežiūrėdami į save kaip į ypatingus ar geresnius, ar pranašesnius už kitus. Tačiau taip pat į save nežiūrite kaip į menkesnius, prastesnius ar neypatingus. Tad nei save aukštinate, nei save žeminate, realistiškai įvertindami, kad padarėte progresą dvasiniame kelyje, pasiekėte aukštesnį sąmonės lygį, bet tai jūsų nepadaro geresniais už kitus. Ir visgi tai suteikia jums daugiau patirties, daugiau įžvalgų už kitus. Todėl esate pozicijoje, kurioje galite kitiems kažką duoti.
Atvirai kalbant, vienintelis būdas įveikti koncentravimąsi į save yra pradėti duoti kitiems, duoti visumai. Galite į tai žiūrėti ir kitu būdu ir sakyti, kad tarp 48 ir 96 lygmens mes, pakylėtieji mokytojai, koncentruojamės į davimą jums, idant jūs galėtumėte pakelti save aukštyn. Kai pasiekiate 96 lygmenį, esate tarsi tarnai, apie kuriuos kalbėjo Jėzus. Esate gavę tam tikrą talentų kiekį. Na ir dabar, 96 lygmenyje, mes turime jus kuriam laikui palikti. Turime pasitraukti ir pažiūrėti, ką darysite su šiais talentais. Ar užkasite juos žemėje ir nieko nedarysite, o gal toliau mėginsite aukštinti save? O gal padauginsite šiuos talentus? Ir kaip jūs juos padauginate? Darydami kažką dėl kitų.
Kai pradedate daryti kažką dėl kitų, mes tuomet vėl pasirodome ir padauginame jūsų pastangas. Ir tuomet tai tampa jūsų augimo varomąja jėga nuo 96 lygmens aukštyn. Matote, tarp 48 ir 96 lygmens mums yra leidžiama jums kažką duoti: energiją, mokymus, šitaip padedant jums augti, ir tai yra dovana, kurią gaunate. Gaunate iš mūsų dovaną. Tačiau, kai pasiekiate 96 lygmenį, mums daugiau nieko nebėra leidžiama duoti jūsų augimui skatinti. Mums tėra leidžiama padauginti tai, ką jūs padauginote padėdami kitiems. Ir būtent taip augate nuo 96 lygmens aukštyn.
Vėlgi, tai nereiškia, kad darome jums kokį nors spaudimą. Jeigu jaučiate, kad nesate pasirengę dalintis savo istorija, nejauskite spaudimo jos rašyti. Bet galbūt galėtumėte pamąstyti, kodėl nesate pasirengę? Kokias turite savastis, kurios jus verčia jaustis nepasirengusiais, verčia manyti, kad nesate pasirengę? Pažvelkite į jų naudojamus argumentus, kuriais jos siekia jus įtikinti, kad nesate pasirengę, ir tuomet apnuoginkite tas savastis, dirbkite su jomis, idant galėtumėte pasiekti tą tašką, kuriame jums taptų natūralu dalintis savo istorija. Nesakau, kad turite būti visiškoje ramybėje dalindamiesi savo istorija, kai tai darysite. Tiesą sakant, kaip sakiau, dalindamiesi savo istorija susidursite su kai kuriomis iš savo turimų savasčių, ir jeigu sulauksite grįžtamosios reakcijos iš kitų žmonių, taip pat pamatysite ir savo reakciją į tai.
Suvokiate, kad visų tų mokymų, kuriuos mes jums davėme apie puolusias būtybes ir apie gimimo traumą, realybė yra tokia, kad daugelis jūsų į Žemę atėjote kaip avatarai ir atėjote čia su intencija pagerinti situaciją Žemėje. Puolusios būtybės, žinoma, jautė iš to grėsmę, ir darė viską, ką galėjo, kad sužlugdytų jūsų misiją Žemėje. Daugelis jūsų, dėl įvairių priežasčių, apie kurias kalbėjome, susikūrėte šį pirmykštį aš ir kitas savastis, kurios labai agresyviai mėgina jus įtikinti, kad neturėtumėte rizikuoti. Neturėtumėte eiti į viešumą, neturėtumėte eiti ir mėginti ką nors pakeisti ar pasakyti žmonėms, kaip ką nors būtų galima padaryti geriau. Neturėtumėte rizikuoti susilaukti viešo pažeminimo, viešos pajuokos, viešo atstūmimo.
Bet iš tiesų, kaip galėsite ištrūkti iš šios planetos, neįvykdę tikslo, dėl kurio čionai atėjote? Na ir dabar, kaip jau anksčiau kalbėjome, kaip apie tai kalbėjo pasiuntinys, tikslas, dėl kurio jūs čia atėjote ir kurį matėte čia ateidami, gali nebūti tikroji jūsų buvimo čionai priežastis. Gali būti, kad nesate čia tam, jog pakeistumėte Žemę; esate čia tam, kad pakeistumėte save, įveiktumėte tam tikrus požiūrius, kurių nebuvote iki galo įveikę natūralioje planetoje.
Tad jeigu atėjote kaip avatarai į Žemę, ar netgi jeigu esate vienas iš pirminių gyventojų, patyrusių puolusių būtybių pažeminimą, tuomet tikrai turite savasčių, kurios nenori, kad kalbėtumėte, kurios jums trukdo būti ramybėje kalbant. Suvokiate, kad, jeigu esate vienas iš pirminių gyventojų, ir jeigu buvote persekiojami puolusių būtybių, ir dėl šio persekiojimo jums išsivystė Žemės trauma, taip buvo dėl to, kad pasisakėte prieš puolusias būtybes, nes kitaip jos būtų palikusios jus ramybėje, jeigu nebūtumėte kėlę joms grėsmės.
Tad iš esmės galioja ta pati dinamika, nesvarbu, ar esate pirminis gyventojas ar avataras. Metėte iššūkį puolusioms būtybėms. Buvote jų sugniuždyti, tačiau neištrūksite iš Žemės, nes nebūsite pasirengę ištrūkti iš Žemės, kol neįveiksite šios traumos, idant galėtumėte pradėti kalbėti, dalintis tuo, kuo esate, laisvai save išreikšti šioje planetoje, ir būti ramybėje tai darydami. Jums iš tiesų bus neįmanoma pasirinkti palikti šios Žemės tol, kol egzistuos pamoka, kurios nebūsite išmokę šioje planetoje ir kurią norėjote išmokti šioje planetoje. Kaip sakėme, pakylėjimas yra procesas, kuomet stovite priešais duris, vedančias į pakylėtąją karaliją, bet tam, kad galėtumėte žengti pro šias duris, turite pažvelgti atgal į Žemę ir pažiūrėti, ar turite kažkokių nebaigtų reikalų, ar turite kažką, kas traukia jus atgal į Žemę. Ir jeigu turėsite tokių reikalų, negalėsite pakilti.
Nesvarbu, ar esate pirminis gyventojas ar avataras, ar kad ir kaip būtumėte papuolę į Žemę, jūsų AŠ ESU Esatis norėjo patirti, ką reiškia būti tokioje planetoje kaip Žemė ir laisvai save išreikšti šioje planetoje, o tam reikia, kad pasiektumėte tašką, kuriame būtumėte ramybėje, leisdami savo AŠ ESU Esačiai reikštis per jus. Būtumėte ramybėje kalbėdami ir leisdami kitiems žmonėms reaguoti į tai kaip tik jie nori. Jūsų ramybės visiškai nedrumstų jų pasirinkimas jus ignoruoti, atstumti, išjuokti ar kad ir ką jie bedarytų.
Tad tuo tiesiog noriu pasakyti, kad aukštesnių Kristiškumo pakopų iš tiesų neįmanoma pasiekti vienuolyne, mėginant izoliuotis nuo žmonių. Yra daug, daug žmonių, kurie pasitraukė į vienuolynus ir padarė progresą šiuo būdu, tačiau jie neįkūnijo Kristiškumo, kadangi Kristiškumo esmė nėra sėdėti urve ir medituoti. Kristiškumo esmė yra tarnauti žmonėms, siekiant atverti akis akliesiems, metaforiškai kalbant. Būtent tai matėte darant Jėzų per paskutiniuosius trejus savo misijos metus. Matėte jį dvejojant Kanos vestuvėse, ir būtent aš jį pastūmėjau įveikti tas paskutines dvejones. Žinau, kad šioje konferencijoje nėra nei vestuvinių varpelių, nei vestuvinio pyrago, nei vestuvinių drabužių, tačiau situacija yra tokia pati. Ir dabar tą patį sakau jums: jiems reikia, kad kas nors atneštų šalto vandens taurę Kristaus vardu. Kažkokį mokymą, į kurį jie galėtų įsikabinti. Pavyzdį, kurį galėtų matyti. Kažką, mano mylimieji, kas galėtų jiems padėti.
Neprogresuosite kelyje į Kristiškumą, kol neišdrįsite dalintis. Pasieksite tam tikrą tašką ir pradėsite stoviniuoti vietoje. Motoras suksis laisva eiga, o jūs nejudėsite nė viena kryptimi. O aš noriu, kad judėtumėte pirmyn, nes matau, kad jūs visi turite potencialą tai daryti. Visi jūs esate arti, daug arčiau nei kai kurie iš jūsų galvojate, prie gebėjimo tai pasiekti. Jokiu būdu jūsų nestumiu, nemėginu jūsų gėdinti, nemėginu jūsų bauginti. Tiesiog esu jus mylinti motina, reginti jūsų potencialą ir norinti, kad pasiektumėte šį potencialą ir jį išpildytumėte, nes žinau, kad tai jums suteiks ramybę ir džiaugsmą. Tai jums leis pajusti pilnatvę. Tai jums suteiks tą jausmą, kad, nepaisant visų sunkumų, kuriuos patyrėte šioje planetoje per tiek daug gyvenimų, buvo verta čionai ateiti. Buvo verta, dėl to augimo, kurį čia gavote, ir džiaugsmo, kurį apturėjote išreikšdami save šioje planetoje.
Laimei, gyvenate amžiuje, kuris nebėra toks tankus kaip prieš 2000 metų Jėzaus laikais. Nesakau, kad jūs, išreikšdami savo Kritiškumą, turėsite būti prikalti prie kryžiaus, nukankinti ar nužudyti. Gyvenate kitokiame amžiuje. Nebūsite pasmerkti myriop valdžios atstovų dėl to, kad pasidalinote savo asmenine istorija, nebent gyventumėte vienoje iš dar likusių diktatorinių valstybių. Aš ne tai jus raginu daryti. Daugumai jūsų nėra jokios rizikos. Nebūsite dėl to persekiojami. Esmė čia yra tiesiog pasidalinti ir pajausti grįžtamąją reakciją, ir galite pasinaudoti tuo kaip galimybe pamatyti, kokios reakcijos jums kyla viduje, šitaip apnuoginant tas atskirąsias savastis.
Galite pažvelgti į šį pasiuntinį ir sakyti, kad jis perėjo tam tikrą procesą savo gyvenime, kuomet, kai pradėjo dirbti pasiuntiniu, buvo persekiojamas, žeminamas, kritikuojamas, ir jis patyrė visus tuos dalykus. Tačiau šis persekiojimas nebuvo fizinis, tai buvo žodinis persekiojimas. Ir kaip jis pasinaudojo šiuo persekiojimu? Pasinaudojo juo kaip galimybe pažvelgti į save, pažiūrėti, ar jam kyla reakcijos, kurios nėra ramybėje, tuomet ieškoti tos atskirosios savasties, iš kurios ateina reakcija. Jis ryžosi tirti save. Jis ryžosi tirti savo reakcijas. Jis ryžosi pažvelgti į lūkesčius, kurie yra nukreipti į kiekvieną dvasinį mokytoją, į kiekvieną, išdrįsusį išsiskirti iš minios. Jis ryžosi įveikti tai savyje tiek, kad gali jausti didelę ramybę darydamas tai, ką daro. Jis taip pat gali sakyti: „Tai buvo verta.“ Vien dėl augimo, kurį patyrė.
Na ir dabar, jūs visi turite savo individualų kelią, savo individualų Dangiškąjį planą, tačiau galiu jus užtikrinti, kad, jeigu priimsite šią galimybę išreikšti save, dirbti su savo reakcija, įveikti tas savastis, ateis toks momentas, kuriame galėsite tarti: „Tai iš tiesų buvo verta. Niekada nebūčiau tiek daug paaugęs, jeigu nebūčiau išdrįsęs dalintis.“ Žinau, kad jau ir anksčiau apie tai kalbėjome. Kai kurie iš jūsų galite sakyti: „Na, bet aš jau anksčiau tai girdėjau.“ O aš atsakysiu: „Tikrai? Ar tikrai girdėjote? Taip, girdėjote savo ausimis, galbūt girdėjote išoriniu protu, bet ar iš tiesų girdėjote?“ Nes, jeigu iš tiesų būtumėte girdėję, būtumėte ėmęsi veiksmų, argi ne taip? Vėlgi, nemėginu priversti jūsų apgailestauti ar jaustis blogai dėl to, ko nepadarėte. Tik mėginu padėti jums pajausti, kad atėjo laikas su tuo dirbti. Net jeigu dar nesate iki galo pasirengę tai daryti, tuomet pradėkite dirbti su tuo, kodėl nesate pasirengę tai daryti, idant pasiektumėte tą tašką, kuriame man nereikėtų jūsų stumti tai daryti, nes būtumėte ištirpdę tas savastis, kurios blokuoja tai, kas jums natūraliai ateina iš vidaus. Tai tiesiog yra natūralus žingsnis.
Buvo toks momentas šio pasiuntinio gyvenime, prieš jam sukuriant šią svetainę 2001 ir 2002 metais, kuomet jis jautėsi sugėręs tiek daug mokymų iš pakylėtųjų mokytojų, kad beveik buvo pasiruošęs sprogti, ir pajautė: „Privalau pradėti duoti.“ Na o dabar yra lengviau nei bet kada anksčiau pradėti duoti, tiesiog dalinantis. Ir dabar, manau, kad Jėzus ir aš paraginome jus jau tris kartus pasidalinti savo istorija. Ir tai yra viskas, ką mums leidžia daryti įstatymas. Galime prieiti prie mokinio tris kartus, o jeigu esame ignoruojami arba atstumiami, nebegalime daugiau eiti prie šio mokinio, kol jis to nepaprašo. Tad dabar pasakiau paskutinį žodį šia tema, ir toliau matysime. Jeigu turėsite konkrečių klausimų, mes, žinoma, būsime laimingi galėdami į juos atsakyti, tačiau judėsime toliau ir kalbėsime kitomis temomis, palikdami jums patiems nuspręsti, ar paversite tą vandenį vynu, kaip gebate tai padaryti, kadangi sugebate paimti žmogišką sąmonę ir patirtį, kurią patyrėte augdami, ir paversti šią žmogišką sąmonę į Kristaus Sąmonės vyną, suteikdami jai kitokią perspektyvą, grįstą savo gautomis įžvalgomis ir išgyventomis patirtimis.
Ir toliau norėčiau išsakyti keletą pastebėjimų apie tai, kas buvo pasiekta šiais metais. Šiais metais buvo surengtos penkios konferencijos. Trys iš jų buvo specifinėmis, labai sunkiomis temomis – apie diktatūras, fanatizmą ir elitizmą. Tai yra visam pasauliui bendros, universalios temos, ir mes tikimės, kad žmonės atras knygas tolesniais metais, išsakys prašymus invokacijose, ir pradės transcenduoti bei transformuoti tą sąmonę, kuri neleidžia planetai įveikti šios labai sunkios diktatorių, fanatizmo ir elitizmo naštos. Kitos dvi konferencijos taip pat buvo labai svarbios, nors jų temos buvo labiau lokalios prigimties. Mūsų konferencija Ukrainoje turėjo didžiulį poveikį kolektyvinei Ukrainos sąmonei, o taip pat, didele dalimi, ir kolektyvinei Rusijos sąmonei. Ši konferencija taip pat turėjo didžiulį poveikį visoms šalims, kurios, taip sakant, praeityje mosavo komunistine vėliava, net ir Kinijai, kuri vis dar šiek tiek tebemosuoja komunistine vėliava, nors iš tiesų nebegalima sakyti, kad joje egzistuoja grynai komunistinė sistema. Tad visos penkios konferencijos buvo labai, labai svarbios tam darbui, kurį matome ir kurį norime atlikti, ir noriu išreikšti mūsų visų dėkingumą tiems iš jūsų, kurie dalyvavote šiose konferencijose, fiziškai būdami čia, arba per internetą, ir tiems iš jūsų, kurie paimsite šiuos mokymus, pasinaudosite jais, išsakysite prašymus ir invokacijas, sukursite savo invokacijas, kaip raginome jus tai daryti už Ukrainą, Rusiją ir kitas šalis. Idant galėtumėte pradėti šių mokymų įtvirtinimą fizinėje plotmėje, ir pradėti iš tiesų nešti pokyčius.
Vėlgi, mes visada turime išlaikyti pusiausvyrą, nes matėme ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų dispensacijose kaip, kai pasakydavome mokiniams, koks svarbus yra jų darbas, mokiniai pasijusdavo labai ypatingais, pasijusdavo labai pažengusiais ir stovinčiais aukščiau už kitus dvasios mokinius planetoje. Ir mes, žinoma, nenorime, kad jūs tai darytumėte. Mes iš tiesų žinome, kad, jeigu naudositės įrankiais ir mokymais, to nedarysite. Todėl iš tiesų noriu pasakyti, kad visų mokinių bendrai atliktas darbas šiais metais, atvirai sakant, pranoko mūsų lūkesčius ir planus. Jūs pasiekėte daug daugiau nei planavome, kadangi negalėjome žinoti, dėl laisvos valios egzistavimo, kaip jūs į tai reaguosite, kiek stipriai ryšitės pakeisti savo sąmonę. Mes esame labai, labai dėkingi. Jaučiamės labai stipriai įkvėpti, nes iš tiesų, tai sukūrė impulsą kolektyvinėje sąmonėje. Šiais metais surengtos konferencijos sukūrė tokį galingą poveikį, kad jos, artimoje ateityje, pradės duoti regimus rezultatus. Žinoma, visada yra sunku tokioje sudėtingoje planetoje, kokia yra Žemė, sakyti: „Šis įvykis įvyko fizinėje plotmėje. Jį sukėlė ši konkreti konferencija.“ Ir vis dėlto, matysite, kad šios penkios šiais metais surengtos konferencijos duos regimus rezultatus. Iš tiesų, per ateinančius metus tai pamatysite. Tai nereiškia, kad noriu, jog pasijaustumėte pranašesniais, noriu, kad pajustumėte, jog buvo verta. Pajaustumėte, kad: Mes dėjome pastangas. Padarėme kažką, kas yra reikšminga. Todėl mes, žinoma, ir toliau tęsime šį darbą, idant galėtume išpildyti savo atėjimo čionai tikslą, tai, kas yra mūsų Dangiškajame plane, ir kaip mes norėjome padėti atnešti Sen Žermeno Aukso Amžių. Visi jūs, kurie esate šio mokymo dalimi, turite savo Dangiškajame plane šį troškimą padėti Sen Žermenui atnešti tą Aukso Amžių ir sukurti Aukso Amžiaus aukštyn kylančią spiralę, kurios negalės sustabdyti puolusios būtybės ar masinė sąmonė. Tai yra jūsų Dangiškojo plano dalis, nes kitaip šie mokymai jūsų tiesiog nebūtų patraukę. Tad jausite didelį džiaugsmą ir pasitenkinimą matydami visa tai išsiskleidžiant prieš savo akis. Tikiuosi, kad priimsite tai kaip paskatinimą, idant galėtumėte jausti džiaugsmą dirbdami šį darbą. Neversite savęs daryti jo per prievartą, kaip matėme tai ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų dispensacijose, kuomet mokiniai nuspręsdavo kažką daryti išoriniu protu. Tai turi ateiti iš vidaus, ir, žinoma, kai kuriems ankstesnių dispensacijų mokiniams tai taip pat atėjo iš vidaus, tačiau vis dar tebebuvo tas elementas, kai priimate idėją išoriniu protu apie tai, ką turėtumėte daryti, idant būtumėte geru pakylėtųjų mokytojų mokiniu, geru čela. Ir tikimės, kad galėsite tai transcenduoti, leisdami džiaugsmui iš vidaus būti jūsų pastangų varomąja jėga.
Į Žemę panašių planetų realybė yra labai, labai paprasta. Planeta gali pasikeisti vieninteliu būdu – žmonėms keliant aukštyn savo sąmonę. Nėra jokio kito būdo pakeisti nenatūralią planetą. Kai kurie privalo pradėti, privalo būti pionieriais, ir jūs esate pionieriai šiame amžiuje. Turėtumėte leisti sau tai priimti, ir priimti, kad vertiname jūsų pastangas. Vertiname jūsų buvimą Žemėje. Mes, žinoma, jaučiame ramybę ir džiaugsmą pakylėtoje karalijoje. Norėtume, kad ir jūs patirtumėte šią ramybę ir džiaugsmą. Tikiuosi, kad paimsite tai, ką pasakėme, ir iš tiesų leisite sau pajausti, kad kažką pasiekėte, leisite sau pajusti džiaugsmą, ramybę. Ir su tuo, pasakiau viską, ką norėjau, ir sveikinu visus mūsų mokinius pasiekus tai, ką pasiekėte šiais metais.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com