Jūsų tiesioginiai santykiai su pakylėtaisiais mokytojais
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2021 metų rugsėjo 5 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 Amerikos vebinare „Artėjant prie Aukso Amžiaus santykių“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda.
AŠ ESU ramybėje. AŠ ESU taikoje. AŠ ESU taika. Tad duodu mokymą iš taikos. Kaip Budoje galėtų egzistuoti jėga? Tai yra neįmanoma, nes Buda yra aukščiau jėgos. Buda nėra anti-jėga. Buda yra aukščiau jėgos.
Ką Buda žino apie santykius? Argi jis, kai buvo įsikūnijime, nepaliko savo žmonos ir mažo vaiko, nepaliko kitų žmonių, išeidamas gyventi į mišką tarp laukinių žvėrių ir laukinių žmonių? Na, taip, tačiau ką jis padarė vėliau savo gyvenime? Argi jis nesukūrė bendruomenės ir nesurinko mokinių, atėjusių mokytis iš Budos?
Tad Buda žino bent jau kažką apie santykius tarp mokytojo ir mokinio. Ir, žinoma, būdamas pakylėtuoju mokytoju, aš žinau kažką apie santykius tarp pakylėtųjų mokytojų ir nepakilusių žmonių Žemėje. Tad pakalbėkime apie šiuos santykius. Nes kaip sakėme, mes labiau trokštame, kad jūs rastumėte ne fizinį guru, bet kad gebėtumėte gauti nurodymus iš pakylėtųjų mokytojų savo viduje.
Ko reikės, kad galėtumėte pasiekti geriausius įmanomus santykius su pakylėtaisiais mokytojais? Na, visų pirma, jums reikia pamąstyti apie tai, kad didžiausias blokas tiesioginiams santykiams su pakylėtaisiais mokytojais yra stabmeldystė. Stabmeldystė reiškia, kad kažką išsikeliate kaip stabą, kuris kažkaip yra tiek nepalyginamai aukščiau virš jūsų, jog jums yra nepasiekiamas.
Šis pasiuntinys gyvena kaimiškoje vietovėje, ir važiuodamas į miestą arba iš miesto, pravažiuoja budistų namus, vienus iš nedaugelio čia Danijoje. Jis tai darė ne vienerius metus, kol galiausiai nusprendė pažiūrėti internete, kuo jie iš tiesų užsiima. Jis nustebo sužinojęs, kad jų požiūris į Budą labai skiriasi nuo to, kaip jis galvojo, kad budistai žiūri į Budą. Šie žmonės turėjo labai stabmeldišką požiūrį į mane. Jie manė, kad aš ne tik buvau ypatingas nuo gimimo, bet buvau ypatingas dar iki gimimo. Priklausiau visiškai atskirai kategorijai nuo visų kitų žmonių Žemėje, ir būtent dėl to galėjau būti šiuo unikaliu mokytoju, ir būtent dėl to budizmas yra unikali religija, kuri atves žmones į aukštesnę karaliją.
Šis pasiuntinys aiškiai pamatė, jog šis stabmeldiškas požiūris iš tiesų neleidžia šiems žmonėms užmegzti asmeninio ryšio su tikruoju Buda, kadangi ryšį jie tegalėjo turėti su šiuo stabu, kurį susikūrė savo protuose. Kaip jie iš tiesų būtų galėję sekti tikraisiais Budos mokymais ir kas yra tikrieji Budos mokymai? Na, argi nesakiau, kad viskas yra Budos prigimties? Visame kame yra Budos prigimtis. Kiekviename žmoguje yra Budos prigimtis, o tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi potencialą tapti Buda.
Tačiau kaip tampate Buda? Mokydamiesi, semdamiesi įkvėpimo ir sekdami Budos pavyzdžiu, kol tapsite viena su Buda. Tačiau kaip galite tapti viena su Buda, jeigu manote, kad Buda yra taip aukštai virš jūsų, jog jis yra visiškai atskiroje kategorijoje?
Matote, egzistuoja labai, labai sena tradicija šioje planetoje – stabų garbinimo tradicija. Ji, žinoma, buvo sukurta puolusių būtybių. Būtent jos nori išsikelti save į fundamentaliai atskirą kategoriją nuo kitų žmonių Žemėje. Tam tikra prasme, jos priklauso atskirai kategorijai, nes yra daug žemesnėje sąmonėje už visus kitus žmones Žemėje, tačiau tai iš tiesų nepadaro jų ypatingomis, tik kitokiomis. Ir tai tikrai nepadaro jų pranašesnėmis, nors jos tiki turinčios kažkokią pranašesnę išmintį ir įžvalgas, ar netgi, kai kuriais atvejais, pranašesnius gebėjimus, kadangi turėjo daug daugiau laiko išlavinti šiuos gebėjimus.
Matote, kad tokioje daugybėje religijų egzistuojanti stabmeldystė iš tiesų tėra puolusių būtybių svaičiojimai. Būtent jos nori būti garbinamos tuo būdu, kaip daugelis žmonių garbina Dievą. Būtent jos nori būti dievais Žemėje, ar netgi dievais identiteto karalijoje, kuriuos garbina žmonės ir į kuriuos žmonės žiūri kaip iš prigimties pranašesnius – priklausančius ypatingai kategorijai, žmonėms nepasiekiamai kategorijai. Tai leidžia puolusioms būtybėms pasijausti ypatingomis, kai tuo tarpu pakylėtasis mokytojas neturi jokio troškimo jaustis ypatingu, jis neturi jokio poreikio jaustis ypatingu – jis netgi nemąsto tokiomis kategorijomis, kad kažkas yra ypatingas ar mažiau ypatingas.
Ir jūs, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais, galite kontempliuoti šias idėjas. Galite pažvelgti į religiją, kad ir kuri tai būtų religija, su kuria užaugote šiame gyvenime. Galite pažvelgti į religijas, su kuriomis galėjote būti susidūrę ankstesniuose gyvenimuose, ir galite atpažinti stabmeldystę. Galite matyti, kaip tos taip vadinamos monoteistinės religijos teigia turinčios pranašesnį Dievą, tačiau jos taip pat priskiria tam tikrus bruožus šiam Dievui, kurie iš tiesų yra jų pačių neišrištos psichologijos atspindys. Žmonės projektuoja, kad Dievas yra toks, kokie yra jie, ir todėl jis yra piktas dievas danguje. Jis yra kerštingas Dievas, kuris pritrėkš savo priešus ir nubaus tuos, kurie jam priešinasi, amžinomis kančiomis pragare.
Akivaizdu, jog kai kurie šie dalykai ateina iš puolusių būtybių, nes būtent jos turi tą troškimą naikinti ir bausti kiekvieną, kuris su jomis nesutinka. Matote, galite pradėti atpažinti, kokią didelę įtaką puolusios būtybės turėjo Žemės religijoms, net ir daugeliui budizmo religijos aspektų. Kai tai padarysite, galėsite pradėti išvalyti savo protą nuo šių iliuzijų. Jūs netgi galėsite pradėti suvokti, kad ankstesniuose gyvenimuose susidūrėte su šia religijos forma, ir dėl to susikūrėte tam tikras atskirąsias savastis.
Šis pasiuntinys tam tikru momentu pradėjo suvokti, kad turi atskirąją savastį, kurios jis taip tuo metu nevadino, tačiau jis turi aspektą savo psichologijoje, kuris bijo įžeisti Dievą. Jis bijojo, kad gali pasakyti ar netgi pamąstyti tam tikrus dalykus, dėl kurių Dievas gali įsižeisti. Na ir dabar, tuo metu jis jau buvo pakylėtųjų mokytojų mokinys ankstesnėje dispensacijoje, tačiau jam prireikė ganėtinai nemažai laiko tai perdirbti, kol suvokė, jog šis dievas negalėtų būti tikrasis Dievas. Tai yra netikras dievas, nes gi iš tiesų, kaip gi tikrąjį Dievą galėtų įžeisti kas nors Žemėje?
Ir tuomet jis išgyveno tikrojo Dievo, tikrojo Kūrėjo patyrimą, kuris yra aukščiau visų formų, kaip jis apie tai rašė kai kuriuose savo raštuose. Priežastis, dėl kurios jis tapo atviras šiam patyrimui, buvo ta, kad jis galynėjosi su šiuo Dievo įvaizdžiu. Jis galynėjosi su šiuo pikto ir teisiančio Dievo įvaizdžiu, šio tolimo Dievo danguje, kuris nori būti garbinamas ir kuris gali būti įžeistas žmonių, įvaizdžiu. Jis suvokė, kad būtybės dvasinėje karalijoje negali įžeisti jokie žmonių daromi dalykai Žemėje. Kaip tai gali būti logiška, kai esate pakilę virš visko Žemėje? Tad jis suvokė, kad šis dievas, kuris gali būti įžeistas, yra neišrištos psichologijos projekcija – kuri pirmiausia ateina iš puolusių būtybių, bet taip pat iš daugelio žmonių Žemėje, kurie labai greitai įsižeidžia.
Jeigu pažvelgsite į faktą, kad monoteistinės religijos atsirado Vidurio Rytuose, galėsite matyti, kaip net ir šiandien daug, daug žmonių Vidurio Rytuose labai greitai įsižeidžia, jie yra labai jautrūs kitų žmonių įžeidimams, kuomet šie pasako jiems kažką, ko, jų manymu, jie neturėjo jiems pasakyti. Jie labai supyksta ir labai trokšta atkeršyti, ir turi troškimą nubausti žmones, kurie juos šitaip įžeidė. Tokios yra tam tikros žmonių grupės charakteristikos, kurias jie tuomet projektuoja ant savo Dievo įvaizdžio.
Na ir dabar, kai pamatote šitai didžiosiose religijose, galite tuomet pradėti žiūrėti į savo santykius su pakylėtaisiais mokytojais. Galite suvokti, kad didžiausias iššūkis, su kuriuo mes, pakylėtieji mokytojai susiduriame, yra tai, kad mūsų mokiniai neateina į mūsų mokymus vakuume. Jūs ateinate iš tam tikros aplinkos, su tam tikru bagažu, turėdami patirtį su tam tikra religija arba su skirtingomis religijomis, tiek šiame gyvenime, tiek ankstesniuose gyvenimuose. Jūs galite ateiti su išankstiniais lūkesčiais, nuomonėmis, ir ateinate su tam tikru požiūriu, į ką yra panašios dvasinės būtybės ir į ką jos turėtų būti panašios.
Ir dalykas, kurį galite čia pripažinti, jeigu norėsite tai pripažinti, yra tai, kad požiūriai, kuriuos jūs priėmėte, į Dievą ir į dvasines būtybes, ir į pakylėtuosius mokytojus, yra jūsų pačių neišrištos psichologijos atspindys. Galite suvokti, kad didžiausias limitas, su kuriuo susiduriame stengdamiesi padėti jums augti dvasiškai, yra, žinoma, ši projekcija, kuri ateina iš jūsų pačių neišrištos psichologijos.
Kai turite neišrištą psichologiją, kurią projektuojate ant mūsų, ir vienas tos neišrištos psichologijos aspektas yra, jog galvojate, kad mes esame tobuli, ir todėl jūsų požiūris į mus yra tobulas, tad kaip galite iš to išsilaisvinti? Tai yra užburtas ratas. Čia yra du požiūriai, kurie susipina šiuo Gordijaus mazgu, nes kaip galite suvokti, kad jūsų požiūris į pakylėtuosius mokytojus yra ribotas, jeigu manote, kad mes esame tobuli ir jūsų požiūris į pakylėtuosius mokytojus yra tobulas, ar kad mes įsižeistume, jeigu jūs kvestionuotumėte savo požiūrį į pakylėtuosius mokytojus? Daugelis jūsų turite šį subtilų jausmą, kad negalite kvestionuoti savo požiūrio į pakylėtuosius mokytojus, nes manote, jog tai nėra požiūris, manote, kad būtent tokie ir yra pakylėtieji mokytojai, ir manote, kad mes įsižeistume, jeigu jūs kvestionuotumėte savo požiūrį į mus.
Vėlgi, mes esame pakilę, mano mylimieji. Niekas Žemėje negali mūsų įžeisti. Niekas, ką jūs galėtumėte padaryti ar pasakyti, ar pamąstyti, ar pajausti, negalėtų mūsų įžeisti. Vienintelis dalykas, ką mes galime padaryti, yra tai, kad galime palikti jus ramybėje, jeigu esate tokioje proto būsenoje, kurioje šiuo metu negalime jums padėti. Jeigu jums reikia gauti daugiau smūgių iš Skaudžių Smūgių Mokyklos, tuomet mes kartais privalome palikti mokinius kuriam laikui, kol jie gaus šiuos smūgius ir atvers savo protus, idant mes vėl galėtume jiems padėti labiau tiesioginiu būdu.
Tačiau tai nereiškia, kad įsižeidžiame. Mes neįsižeidžiame, kai mus atstumia, kai mus ignoruoja. Niekas mūsų negali įžeisti. Galite galvoti, kad mes galime įsižeisti. Galite projektuoti, kad mes galime įsižeisti. Galite jausti, kad jūs mus įžeidėte ir todėl nesate verti būti ryšyje su mumis. Ir todėl jūs pasitraukiate į savo mažytį urvelį, kuriame savęs gailitės ir projektuojate ant mūsų, kad tai mes jus baudžiame, nes jūs buvote negeri ir kvestionavote kai kuriuos savo įvaizdžius apie mus. Tačiau mes aiškiai matome jūsų įvaizdžius. Ir kaip mus galėtų įžeisti jūsų įvaizdžio kvestionavimas, jeigu šis įvaizdis neturi jokio atitikmens tam, kas mes esame realybėje, net jeigu galėtume įsižeisti, nors, žinoma, tai yra neįmanoma?
Matote, vėlgi, mes neįsižeidžiame. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kaip tiek daug kartų sakėme, kad esame fundamentaliai kitokioje sąmonės būsenoje nei nepakilę žmonės. Žinau, kad tai yra abstrakti koncepcija, žinau, kad negalite pilnai to suvokti, kol tebesate įsikūnijime, tačiau daugelis jūsų galite bent probėgšmais pradėti patirti mūsų sąmonės būseną, kaip šis pasiuntinys tai patyrė priiminėdamas diktavimus, ir kaip jūs galite tai patirti klausydami diktavimų arba medituodami į mus savo širdyje. Ir kai patiriate tą patyrimą, galite pasiekti tam tikrą suvokimą, ir aš duosiu jums šį suvokimą iš išorės, tačiau vertingas jis jums iš tiesų bus tik tuomet, kai tai taip pat ateis jums iš vidaus.
Ir suvokimas yra štai koks: jūsų santykiai su pakylėtaisiais mokytojais nebus tokie, kaip jūsų santykiai su kitais žmonėmis. Didžiausias limitas, su kuriuo susiduriame užmegzdami tiesioginius santykius su jumis, yra tai, kad jūs paimate savo požiūrį į santykius su kitais žmonėmis ir perkeliate jį ant mūsų. Todėl, pavyzdžiui, daugelis jūsų turite šį požiūrį, kad jeigu esate pakylėtųjų mokytojų mokinys, jeigu norite turėti tiesioginius santykius su mumis, egzistuoja tam tikri dalykai, kuriuos turėtumėte daryti, ir tam tikri dalykai, kurių neturėtumėte daryti, egzistuoja tam tikri dalykai, kuriuos turėtumėte sakyti, ir tam tikri dalykai, kurių neturėtumėte sakyti, tam tikri dalykai, kuriuos turėtumėte jausti, ir tam tikri dalykai, kurių neturėtumėte jausti, tam tikri dalykai, kuriuos turėtumėte galvoti, ir tam tikri dalykai, kurių neturėtumėte galvoti.
Mes matėme, ypač ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų organizacijose, kaip mokiniai gali tapti beveik katatoniški, karštligiškai mėgindami išpildyti visus šiuos reikalavimus, kuriuos jie ant mūsų projektuoja, kad tai mes iš jų to reikalaujame. Jie mano, kad tai mes projektuojame visus šiuos reikalavimus ant jų. Tačiau šie reikalavimai yra paremti santykiais tarp žmonių, kurie yra labai stipriai paveikti puolusios sąmonės, visų turėtų ir neturėtų, pareigos jausmo, jausmo, kad turėtumėte būti ištikimi žmonėms ir taip toliau, ir panašiai.
Mes neturime žmogiškos psichologijos, mes neturime puolusios psichologijos, tad kodėl manote, kad reaguojame kaip puolusios būtybės ar kad elgiamės kaip žmonės? Tame nėra jokios logikos, ir kai pradedate apie tai mąstyti, galite palaipsniui išsilaisvinti nuo to, o tai reiškia, kad galite bent jau pradėti išpildyti vienintelį reikalavimą, kuris egzistuoja, norint užmegzti ryšį su mumis, ir tai yra atviras protas, neutralus protas.
Jūsų prote privalo būti erdvės, kad mes galėtume įžengti, o jeigu turite visus šiuos turėtų ir neturėtų, visas šias išankstines nuomones, šį stabmeldišką požiūrį, kur yra ši erdvė? Mes jums savęs neprimetame, nepasirodome kažkokiu nepaneigiamu pavidalu, išskyrus labai retus atvejus, kai tai yra jūsų dangiškojo plano dalis, kažkas, ką jūs nusprendėte prieš ateidami į įsikūnijimą.
Mes niekada nepažeidžiame žmonių laisvos valios, tad galime ryšį su nepakilusiomis būtybėmis užmegzti tiktai tuomet, kai jų prote yra erdvės mums įžengti, ir tai nereiškia, kad turi egzistuoti ši sąmoninga intencija užmegzti ryšį su mumis. Mes matome daug, daug mokinių, kurie atranda pakylėtųjų mokytojų mokymus. Jie nusprendžia: „Na, aš noriu tiesiogiai tai patirti, noriu tiesioginio ryšio su mokytojais, noriu gauti asmeninę žinią iš mokytojų“. Ir tuomet jie mano, kad turi tai padaryti, turi kalbėti šaukinius, turi melstis, turi į mus kreiptis, jie tampa beveik karštligiški, beveik katatoniški darydami tai, ką mano privalantys daryti, kad gautų šį tiesioginį kontaktą.
Ir ką jie padaro? Na, jie užpildo savo protą visomis šiomis veiklomis, visomis šiomis mintimis, visomis šiomis maldomis, visais šiais įsivaizdavimais, kaip tai bus nuostabu, kai jie turės tiesioginį ryšį su mumis, kaip mes juos apdovanosime šiomis ypatingomis dovanomis, ir kaip jie taps ypatingais žmonėmis, galinčiais kurti šiuos stebuklus, kuriais kiti žmonės žavėsis, ar kad ir kokios būtų žmonių fantazijos. Ir šitaip jie užpildo savo protą vis didesniu triukšmu, o kur yra tyla, kur yra erdvė mums įžengti? Tad mes privalome atsitraukti ir laukti, kol galbūt jie taip pavargs, jiems taip įkyrės visa ši karštligiška veikla, kad atsiras tylos akimirka, ir staiga atsiras šis ryšys su pakylėtaisiais mokytojais.
Na ir dabar, kitas didelis iššūkis, su kuriuo mes susiduriame savo santykiuose su nepakilusiais mokiniais, yra, žinoma, tai, kad žmonės turi šį lūkestį, jog buvimas ryšyje su pakylėtaisiais mokytojais turi būti kažkoks nuostabus, anapusinis, dramatiškas kulminacinis patyrimas. Ir, taip, kai kurie žmonės patyrė tokius patyrimus, labai, labai retai iš pakylėtųjų mokytojų, tačiau jie turėjo šį dramos jausmą, kaip mes anksčiau sakėme, dėl kontrasto tarp savo įprastinės sąmonės būsenos ir patyrimo, tačiau realybė yra tokia, kad mes nesiekiame jums duoti šiuos dramatiškus, nuostabius patyrimus.
Mes jums siekiame suteikti atskaitos tašką, kad galėtumėte įsivertinti savo dabartinę sąmonės būseną. Mes siekiame jums parodyti kryptį, kuri galėtų jums padėti palypėti ant tos sekančios pakopos. Tad jeigu esate 60-ame sąmonės lygyje, mes jums siekiame duoti impulsą, kuris galėtų jums padėti pakilti į 61 lygmenį. Mes nesiekiame jums duoti kažkokio dramatiško kulminacinio patyrimo, kuriuos galite patirti aukštesniuose sąmonės lygiuose, nes nesate tam pasirengę, ir dauguma žmonių, jeigu jie tai patirtų, jiems to būtų per daug. Šis pasiuntinys patyrė šį beformio Dievo patyrimą, nes buvo tam pasirengęs, bet jam vis tiek prireikė ne vienerių metų apdoroti ir integruoti tą patyrimą.
Tad paprastai žmonės negaus šio dramatiško, anapusinio patyrimo, kai užmegs tiesioginį ryšį su mumis. Tiesą sakant, daugelis žmonių gavo tiesioginę pagalbą iš mūsų, net nesuvokdami, iš kur tai atėjo, nes jiems tai atrodė pernelyg įprasta, pernelyg nereikšminga. Tad jūs galite pradėti tirti savo lūkesčius, ką reiškia turėti santykius su pakylėtaisiais mokytojais. Galite pradėti tirti šiuos nerealistiškus lūkesčius, šiuos troškimus, kuriuos galite turėti, kuomet norite patirti ypatingus patyrimus, kurie jums leistų pasijausti ypatingais ir priverstų kitus žmones manyti, kad jūs esate ypatingi, nes jie nieko panašaus nepatyrė. Daugelis mokinių įvairiose dispensacijose turėjo šias svajones – šią didybės maniją, kuomet jie norėjo įgyti šiuos ypatingus gebėjimus, kurie priverstų kitus žmones jais žavėtis ir pagarbiai į juos žiūrėti, ir ne visi šie mokiniai buvo puolusios būtybės, nors kai kurie iš jų buvo.
Darau prielaidą, kad suvokiate, jog kai puolusi būtybė įsikūnijime aptinka pakylėtųjų mokytojų mokymą, ši puolusi būtybė į šį mokymą ir į pakylėtuosius mokytojus žiūri tik su vienu klausimu: kaip tai galėtų padėti man pasirodyti ypatingu? Kaip tai galėtų padėti man pasijausti ypatingu? Kaip galiu pasinaudoti šiuo mokymu išsikelti save? O šitai, žinoma, nėra ta motyvacija, kurią dauguma jūsų turite, tačiau jūs iš tiesų galite turėti tam tikras savastis iš ankstesnių gyvenimų, kuriose jūs patyrėte šį pažeminimą iš puolusių būtybių, ir tai galėjo paskatinti jus susikurti tam tikras savastis, kurios trokšta tai kompensuoti, jus išaukštindamos, pavaizduodamos jus ypatingais arba turinčiais kažkokį gebėjimą, kuriuo galėtumėte įrodyti, kad puolusios būtybės klysta. Gali egzistuoti įvairios savastys, ir kai atrandate pakylėtųjų mokytojų mokymą, šios savastys norės pasinaudoti mokymu savo lūkesčiams patenkinti, tačiau, žinoma, tai yra tušti lūkesčiai. Mes jums niekada to neduosime, nes jeigu tai padarytume, kas nutiktų? Tai sustiprintų savastį, ir jūs dar labiau su ja susitapatintumėte, ir jums būtų sunkiau nuo jos atsiskirti ir leisti jai mirti.
Taigi, suvokiate, kad mes, pakylėtieji mokytojai, nesijaučiame ypatingais. Kodėl taip nesijaučiame? Galite sakyti: na, argi mes nesame ypatingi, būdami pakylėtaisiais mokytojais? Argi mes nesame daug aukštesnėje sąmonės būsenoje už nepakilusius žmones? Ir taip, mes esame, bet kodėl mes esame šioje aukštesnėje sąmonės būsenoje? Todėl, kad transcendavome dualizmą. Kur šis jausmas, kad esate ypatingi, gali egzistuoti? Na, tiktai dualizmo karalijoje, kadangi buvimas ypatingu reiškia, jog privalo egzistuoti palyginimas tarp tų, kurie yra ypatingi, ir tų, kurie nėra ypatingi, ir tai yra dualizmo esmė, tos skalės, to kontrasto, to vertybinio vertinimo esmė.
Mes tai transcendavome. Mes netgi nemąstome ypatingumo kategorijomis. Mes nežiūrime į jus kaip į prastesnius, ar kažkuo ydingus, ar kaip į nusidėjėlius. Mes niekaip nesiekiame jūsų nubausti, mes nesiekiame priversti jus jausti gėdą. Mes nesiekiame priversti jus pripažinti savo nuodėmes ar išpažinti savo nuodėmes. Mes tesiekiame jums padėti transcenduoti visą šią žmogišką sąmonę. Ir todėl turime tik vieną tikslą, tik vieną troškimą, ir tai yra padėti jums transcenduoti savo dabartinį sąmonės lygį ir daryti tai tol, kol pakilsite. Nėra jokio kito troškimo.
Žinau, kad ankstesnėse dispensacijose buvo daug labiau koncentruojamasi į tarnystės atlikimą Sen Žermenui, padedant atnešti aukso amžių, ir galite sakyti, kad mes ir čia kažkiek į tai koncentruojamės. Ir, žinoma, mes trokštame, kad jūs atliktumėte tarnystę, bet tiktai tuomet, kai tai yra kažkas, ką jūs nusprendėte daryti savo dangiškajame plane. Mes nesiekiame jums to primesti. Nesiekiame priversti jus jausti pareigą, nesiekiame priversti jus jausti, kad esate mums įsipareigoję. Mes nesiekiame priversti jus jausti, kad turėtumėte tai daryti, ir neturėtumėte daryti nieko kito, ypač kažko, kuo galėtumėte mėgautis.
Matote, kaip egzistuoja sena tradicija religijoje, dvasiniuose mokymuose, jog pasaulis iš prigimties yra blogas, pasaulietinės veiklos yra nuodėmingos, jos atitraukia jus nuo jūsų dvasinio augimo, jos nuveda jus nuo jūsų dvasinio augimo ir taip toliau, ir panašiai. Ir tai sukūrė šį mąstymą, į kurį įžengė daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių, įskaitant ir šį pasiuntinį ankstyvaisiais metais, kad dabar, kai atradote pakylėtųjų mokytojų mokymus, turėtumėte visą savo dėmesį sukoncentruoti į tai, turėtumėte susikoncentruoti į tarnavimą, ar tai būtų dalyvavimas šaukinių sesijose, ar kiti būdai, ir neturėtumėte daugiau nieko daryti, nieko, kuo galėtumėte mėgautis, turėtumėte daryti absoliutų minimumą dėl savo išgyvenimo ir savo pareigų atlikimo savo šeimai, tačiau tai darytumėte nesimėgaudami.
Na, kaip sakėme, jūs savo dangiškąjį planą susikuriate iš aukštesnio sąmonės lygmens nei tas, kurį turite dabar. Jeigu nusprendėte, kad egzistuoja tam tikros patirtys, kurias norėtumėte patirti, nes jos jums padės išsilaisvinti nuo klaidų ir tapti pasirengusiais judėti toliau, tuomet tai yra ne tik jūsų dangiškojo plano dalis, bet jums tai taip pat yra labai dvasinga veikla. Šitai tik paskatins jūsų dvasinį augimą, o ne sutrukdys jam. Tad negalite turėti šio juodai balto požiūrio, kad visos pasaulietinės veiklos yra anti-dvasingos, ir turėtumėte nuo jų susilaikyti, ir ypač neturėtumėte turėti šio požiūrio.
Suprantu, kad naudoju žodžius turėtumėte ir neturėtumėte, ir vis dėlto, jums nėra konstruktyvu turėti šį požiūrį, kad mes jums tai primetame, ką jūs turėtumėte arba neturėtumėte daryti, kad mes jums primetame, jog neturėtumėte sau leisti mėgautis žemišku gyvenimu, kad turėtumėte daryti absoliutų minimumą, nes kitaip tai parodytų, jog nesate dvasingi. Mums nereikia, kad įrodytumėte, jog esate dvasingi, mano mylimieji, ir neįrodysite to išorinėmis veiklomis. Matėme žmones, kurie atrado pakylėtųjų mokytojų mokymą, prisijungė prie organizacijos ir praleido daugybę valandų kalbėdami šaukinius, dalyvaudami konferencijose, ateidami į maldų sesijas ir visi tie dalykai. Jie darė visus išorinius dalykus teisingai, tačiau jie tuo nesimėgavo. Tai darydami jie nejautė jokio džiaugsmo. Jie tai darė iš pareigos jausmo.
Koks buvo už viso to darymo slypintis mąstymas? Tai buvo, apie ką mes jau anksčiau kalbėjome, kad tiek daug religingų žmonių mėgina sudaryti sandorį su Dievu. „Dieve, aš tave garbinu kaip geras krikščionis. Išpažįstu savo nuodėmes. Nedarau nieko, kas man teiktų džiaugsmą. Atlieku atgailą. Darau visus šiuos dalykus, kurie yra reikalaujami, ir Dievas, kai būsiu juos daręs pakankamai ilgai, kai būsiu privertęs save pakankamai ilgai kentėti, tiesiog privalės įleisti mane į dangų.“ Daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių mėgino sudaryti su mumis sandorį. „Kai būsiu sukalbėjęs visus šiuos šaukinius pasauliui išgelbėti, kai susilaikysiu nuo visų šių dalykų darymo, privalėsite leisti man pakilti“ arba „privalote mane padaryti ypatingu“, arba „privalote man suteikti tam tikrą patyrimą“.
Mano mylimieji, negalite derėtis su pakylėtaisiais mokytojais. Kodėl negalite derėtis? Na, visų pirma dėl to, kaip mes sakėme, kad negalite jėga įsibrauti į dangų, bet taip pat ir dėl to, kad mes visiškai netrokštame matyti jus mėginant jėga įsibrauti į dangų, kadangi žinome, jog vienintelis būdas pasiekti savo pakylėjimą yra atiduodant. Kitas dalykas yra tai, jog tam, kad galėtumėte sudaryti sandorį, turi būti kažkas, ko abi pusės norėtų. Bet ką gi jūs galėtumėte turėti čia Žemėje, ko pakylėtasis mokytojas galėtų norėti?
Tiek daug iš jūsų buvote paveikti šio tradicinio religinio požiūrio į Dievą, pranašiausią visatos Dievą, kuriam reikalingas žmonių šioje mažytėje planetoje garbinimas, ir todėl jie privalo eiti į bažnyčią kiekvieną sekmadienį ir parkritę ant kelių murmėti šias nustatytas maldas, tarsi Dievui to reikėtų, tarsi Dievui būtų reikalingas žmonių dėmesys ir energija. Na, kam gi iš tiesų reikia žmonių dėmesio ir energijos? Puolusioms būtybėms, tamsos jėgoms, kurios pačios negali gauti energijos iš aukštesnio šaltinio.
Mes, pakylėtieji mokytojai, pakilome, kadangi gauname energiją iš aukštesnio šaltinio tiesiogiai savo viduje, mes esame sau pakankami. Mums visiškai nereikia jokios energijos iš išorės. Mums nereikia dėmesio iš išorės. Ką gi jūs galėtumėte tokio turėti, ko mums reikėtų ar ko mes norėtume? Nieko, absoliučiai nieko. Kai pakylate, nėra nieko, ko jums reikia iš Žemės. Mums nereikalingas jūsų dėmesys. Mums nereikia, kad mus garbintumėte, tad kaip galite sudaryti su mumis sandorį? Kaip galite kažką pasiūlyti, kas priverstų mus sakyti: „O taip, šis žmogus davė man tai, ko norėjau, tad leisiu jam pakilti?“ Kaip galėtume priversti jus pakilti? Kaip galime leisti jums pakilti? Tai yra absoliučiai laisvas pasirinkimas, paremtas visų savo prisirišimų prie Žemės atidavimu.
Tam tikra prasme, galime sakyti, kad jokie šaukinių kiekiai, kuriuos galėtumėte sukalbėti, neužtarnaus jums jūsų pakylėjimo. Tai nereiškia, kad neturėtumėte kalbėti šaukinių energijai transmutuoti, tačiau patys šaukiniai neatves jūsų į pakylėtąją karaliją, kadangi turite pasiekti tą išrišimą savo prote, kuomet paleidžiate prisirišimus, paleidžiate troškimus ir pasiekiate tą tašką, kuriame, vėlgi, galite pažvelgti į Žemę, ir nėra nieko, kas jus čia trauktų. Galite sėdėti po figmedžiu, visi Maros demonai, visos šio pasaulio jėgos gali darkytis prieš jus, bet kad ir ką jie bedarytų, kad ir ką jie besakytų, kad ir ką jie berodytų, kad ir ką jie darytų vienas kitam, kad ir ką jie darytų žmonėms, čia nieko nebūtų, tame nieko nebūtų, į ką jūs reaguotumėte.
To neįmanoma pasiekti jėga, to neįmanoma pasiekti kalbant šaukinius ir to neįmanoma pasiekti studijuojant. Tai yra įmanoma pasiekti tik per pakilusį sąmoningumą, kuris leidžia jums pamatyti iliuzijas ir jas atiduoti. Tai yra atidavimas, atidavimas po atidavimo, po atidavimo. Ar kada nors ateina toks laikas, kai atidavimas liaujasi? Taip, po to kai pakylate, bet net ir tuomet jūs vis dar atiduodate savo ribotą tapatumo jausmą kaip pakylėtasis mokytojas, kad įgytumėte aukštesnį pakylėtojo mokytojo tapatumą. Mes sakėme, kad pakylate kaip Kristus, tačiau kai jau kurį laiką esate pakilę, galite pasiekti Budiškumo lygmenį. Tačiau jūs tai padarote tik atiduodami ribotą tapatumo jausmą, pakildami į aukštesnį tapatumą.
Kokie yra santykiai, kuriuos trokštame turėti? Na, mes trokštame santykių, kuriuose, visų pirma, jūs būtumėte atviri gauti kažką iš mūsų. Būtumėte atviri priimti tai, ką mes matome padėsiant jums pakilti iš jūsų dabartinio sąmonės lygmens į sekantį, aukštesnį lygmenį. Tai reiškia, kad jeigu to norite iš mūsų, jums reikia pažvelgti į savo lūkesčius. Ką tai reiškia būti pakylėtųjų mokytojų mokiniu, turėti santykius su mumis? Ką jūs galite iš mūsų gauti? Ko jūs iš mūsų norite? Kokių turite lūkesčių? Ar jūs, kaip sakiau, tikitės kažkokios anapusinės patirties, susidūrę su pakylėtaisiais mokytojais? Ar tikitės, kad mes jums pasirodysime ir duosime specifines instrukcijas, kad leisime jums pasijausti ypatingais, ypatingesniais už kitus žmones?
Jeigu turite šiuos lūkesčius, jie užblokuos mūsų gebėjimą bendrauti su jumis labiau tiesioginiu būdu, nes jūs iš tiesų ignoruosite arba atmesite tai, ką mes sakome. Galvosite: „O, bet tai negali ateiti iš pakylėtojo mokytojo. Tai neatitinka mano lūkesčių, ką pakylėtasis mokytojas turėtų man sakyti ir kaip jie turėtų kalbėti, ir kaip jie turėtų atrodyti.“
Vėlgi, dažnai, pradiniuose kelio lygmenyse, mes nekomunikuosime su jumis tiesiogiai, nes jūs nesate tam atviri, tad mes mėginsime su jumis komunikuoti per kitus žmones. Štai kodėl, jeigu pasiuntinys būtų skruzdėlė, klausykite jos, nes nesate pasiruošę girdėti mūsų tiesiogiai.
Tačiau pati didžiausia problema mums, pati didžiausia kliūtis mums yra tokie mokiniai, kurie turi šią labai sustabarėjusią idėją, kokie turėtų būti jų santykiai su mumis. Turite koncepciją tam tikruose budistų judėjimuose, ypač dzenbudizme: „Sugniaužiu, suspaudžiu savo idėjas.“ Taip yra dėl to, kad šie budizmo mokytojai suvokė, jog daugelis žmonių ateina su šiomis išankstinėmis nuomonėmis ir įsitikinimais, ir jie laikosi jų įsikibę, tarsi tai būtų gyvybės ir mirties klausimas. Šie mokytojai suvokė, jog tokie mokiniai nėra atviri.
Mes jau anksčiau sakėme, ir pakartosiu tai dar kartą, kad jeigu iš tiesų norite turėti santykius su mumis, tiesioginius vidinius santykius su mumis, pažvelkite į save. Pažvelkite į savo nuomones. Ar turite tam tikras nuomones, kurios jums yra labai brangios? Prie kurių jūs esate labai prisirišę? Kurias jūs jaučiate privalantys ginti? Dėl kurių jaučiate poreikį ginčytis su kiekvienu, kas kvestionuoja tas nuomones arba nėra tos pačios nuomonės kaip jūs? Ar turite šią labai, labai stiprią idėją, ką pakylėtasis mokytojas turėtų sakyti arba neturėtų sakyti? Tuo atveju, žinosite, jeigu būsite sąžiningi su savimi, kad nesate atviri tiesioginiam bendravimui su pakylėtaisiais mokytojais.
Mes, per daugelį metų, kuomet turėjome šias pakylėtųjų mokytojų dispensacijas, matėme vėl ir vėl vystantis tam tikrą tendenciją. Matėme mokinių grupę, pavyzdžiui, tai gali būti mokinių grupė iš specifinės šalies, kuomet jie, remdamiesi tos šalies kultūra ir istorija, turi tam tikrą nuomonę, prie kurios yra labai stipriai prisirišę. Tai yra labai svarbu jų kultūroje. Jie turi šią idėją, kad tai privalo būti tiesa, ir todėl, kadangi pakylėtieji mokytojai yra tokie iškilūs ir tikrai žino tiesą, jie niekada neturėtų nieko sakyti, kas tai kvestionuotų ir kuo šie žmonės tiki esant aukščiausiu požiūriu į tam tikrą situaciją.
O kai mes kažką pasakome, kas tai kvestionuoja, mes matėme, kaip ištisos mokinių grupės nusprendė: „O, šis pasiuntinys nėra tikras pasiuntinys, nes tikras pakylėtasis mokytojas tikrai negalėtų to sakyti.“ Ir tuomet jie pasitraukė iš mokymų. Mes matėme individus darant tą patį dėl įvairių priežasčių. Dažnai taip yra dėl to, kad jie susiduria su kažkuo savo psichologijoje, į ką nenori pažvelgti ir ko nenori atiduoti, ir mes pasakome kažką, kas meta tam iššūkį, ir tuomet jie privalo atmesti tai, ką mes sakome. Yra mokinių, kurie ateina į pakylėtųjų mokytojų mokymą ir jie turi savo ego aspektą, jie turi tam tikras atskirąsias savastis, į kurias nenori pažvelgti, kurių jie nenori atiduoti. Jie susikuria kitą atskirąją savastį, kuri sako, jog jie neprivalo to atiduoti. Jiems nereikia į tai pažvelgti, nes yra įmanoma pakilti nepažvelgtus į šį savo psichologijos aspektą. Jie tiki, kad gali daryti kitus dalykus, pavyzdžiui, jeigu jie sukalbės pakankamai violetinės liepsnos, jiems nereikės pažvelgti į šį vieną dalyką savo psichologijoje, ir jie vis tiek galės pakilti.
Ką mes daug kartų sakėme? Negalite pakilti su neišrišta psichologija. Pakylėtasis mokytojas neturi neišrištos psichologijos. Matote, kad yra žmonių, kuriuos tai įžeidžia. Yra žmonių ankstesnėje dispensacijoje, kurioje buvo perduotas mokymas, kad galite pakilti subalansavę 51% savo karmos, ir jie tai priėmė pažodžiui, galvodami, kad jie galės pakilti, o tuomet, kai bus pakilę, jie taps pakylėtaisiais mokytojais. Tačiau jeigu būtumėte pažinoję kai kuriuos šiuos žmones, kurie nuėjo nuo gyvenimo scenos, po to kai tos dispensacijos pasiuntinys pasakė jiems, jog jie subalansavo daugiau kaip 51% savo karmos, būtumėte galėję labai lengvai pamatyti, kad jie vis dar tebeturėjo neišrištos psichologijos. Ir dalykas, apie kurį šie žmonės nenorėjo pamąstyti, yra, kaip gi šie žmonės būtų iš tiesų galėję tapti pakylėtaisiais mokytojais turėdami neišrištos psichologijos? Akivaizdu, jog tai yra neįmanoma.
Na ir dabar, gali būti žmogus, kuris subalansavo daugiau nei 51% savo karmos, tad jam nereikia grįžti į įsikūnijimą, tačiau jis vis dar turi praleisti šiek tiek laiko, kad galėtų tapti pakylėtuoju mokytoju, nes iš pradžių jis turi išrišti savo psichologiją. Kaip Motina Marija sakė, 51% jūsų karmos yra tai, ką jūs turite su kitais žmonėmis, o 49% yra tai, ką jūs turite su savimi, ir tai yra jūsų neišrišta psichologija, ir ją galima išrišti nebūnant įsikūnijime. Daugumai žmonių tai bus greičiau padaryti būnant įsikūnijime, nei daryti tai nebūnant įsikūnijime, nebūnant įsikūnijus. Tačiau kai kurie žmonės pasirenka tai daryti, ir todėl jiems tai gali užtrukti tam tikrą laiką.
Na ir dabar, yra žmonių, kurie tapo taip stipriai prisirišę prie to, kas buvo pasakyta šioje ankstesnėje dispensacijoje, kad kai mes metėme tam iššūkį šioje dispensacijoje, jie tai atstūmė. Jie atstūmė pasiuntinį. Jie atstūmė mus, nes mes nesakėme to, ką jie manė, jog turėtume sakyti.
Daugelis kitų žmonių įvairiose dispensacijose turėjo panašių prisirišimų prie tam tikrų požiūrių, tam tikrų nuomonių, ir jie iš esmės ateina į mokymus siekdami gauti patvirtinimą šiems įsitikinimams, į kuriuos yra labai stipriai įsikibę. Ir kai to negauna, jie tuomet atranda kažkokį pretekstą atmesti mokymą. Daugelis įžengė į specifinį šabloną, kuomet jie atrado tam tikrą mokymą, jie priėmė tam tikrą pasiuntinį, pasiuntinį tai dispensacijai, ir jie patikėjo, kad šis pasiuntinys yra tikras pasiuntinys, gaunantis diktavimus iš pakylėtųjų mokytojų. O tuomet mes metėme iššūkį per tą pasiuntinį vienam iš įsitikinimų, kurio šie žmonės nenorėjo atiduoti arba kvestionuoti.
Ir dabar jie ėmė samprotauti: „O ne, kažkas nutiko pasiuntiniui. Mes neklydome, matydami, kas pasiuntinys buvo tikras pasiuntinys, kai atėjome į organizaciją. Bet dabar kažkas įvyko, ir pasiuntinys nebėra tikras pasiuntinys, jis arba ji prarado savo mantiją ir dabar kontaktuoja su netikra hierarchija arba apsišaukėliais. Todėl privalome palikti organizaciją ir atmesti bet kokius mokymus, kurie buvo perduoti po tam tikro momento.“ Mes matėme tai vykstant keletą kartų ankstesnėse dispensacijose, ir praktiškai kiekvieną kartą buvo naudojami tiek patys argumentai. Ir kodėl gi? Todėl, kad tai buvo ta pati neišrišta mokinių psichologija, kuri juos vertė atstumti pasiuntinį, kad jiems nereikėtų ieškoti rąsto savo akyje.
Ir tai yra dalykas, kurį galite pastebėti savyje, jūs galite ištirti: „Ar turiu tam tikrą įsitikinimą, prie kurio esu taip stipriai prisirišęs, kad nenoriu, jog pakylėtieji mokytojai mestų jam iššūkį?“ Ir jeigu turite tokį įsitikinimą, galite tuomet sakyti: „Na, tai negaliu būti aš, kaip Sąmoningasis AŠ, kuris būtų prisirišęs prie šio požiūrio, kadangi Sąmoningasis AŠ negali būti prisirišęs prie jokių požiūrių Žemėje, tad tai tegali būti atskiroji savastis. Ir jeigu noriu progresuoti, turiu pažvelgti į tą atskirąją savastį ir pasiekti tašką, kuomet tiesiog galėčiau ją paleisti, leisti savasčiai mirti, paleisti nuomonę ir suvokti, jog privalo egzistuoti aukštesnis supratimas. Ir aš noriu to aukštesnio supratimo, užuot kabinęsis į tai, kas yra ribotas supratimas.“
Kas galiausiai padės jums užsitarnauti savo pakylėjimą? Ar tai, kad laikysitės įsikibę savo idėjų, gniaušite savo idėjas, ar kad jas paleisite? Tiktai paleisdami galėsite sugrįžti į būseną, su kuria Sąmoningasis AŠ nusileido, ir šitaip galėsite pakilti. „Tiktai tasai, kuris nusileido iš dangaus, gali pakilti atgal į dangų“, kaip Jėzus taip nuostabiai išsireiškė prieš 2000 metų.
Ko jūs norite iš santykių, iš savo santykių, savo asmeninių santykių su pakylėtaisiais mokytojais? Ko jūs norite? Ne ko nori puolusios būtybės ar ko jos nori, kad jūs norėtumėte. Ne ko nori kiti žmonės ar ko jie nori, kad jūs norėtumėte. Ne ko nori jūsų ego ar jūsų atskirosios savastys, ar ko jie nori, kad jūs norėtumėte. Ne, ko jūs norite? Savo dabartiniame sąmonės lygmenyje, savo dabartiniame sąmoningumo lygmenyje, savo dabartiniame ryšyje ar ryšio nebuvime su savo AŠ ESU Esatimi, savo dabartiniame grynosios sąmonės patyrime ar šio patyrimo nebuvime. Ko jūs norite? Ar norite palypėti ant sekančio laiptelio aukštyn 144 pakopų kopėčiose? Jeigu norite, mechanizmas, mechanika yra paprasta. Jūs šiuo metu turite iliuziją, kurios nesugebate matyti. Tiktai pamatydami šią iliuziją ir priimdami aukštesnį požiūrį, šiek tiek aukštesnį požiūrį, galėsite pakilti ant sekančios pakopos. Negalite peršokti iš ten, kur esate, į 144 lygmenį. Privalote pereiti visas pakopas, po vieną pakopą vienu metu.
Ko jūs norite? Jeigu norite šio augimo, tuomet negalite kabintis į savo idėjas. Negalite kabintis į iliuziją, kuri jums neleidžia pakilti ant sekančios pakopos, ir tuo pačiu metu pakilti į tą sekančią pakopą. Negalite grožėtis savo pyragu jį suvalgę. Negalite turėti savo Budos ir taip pat jį stabmeldiškai garbinti. Negalite turėti savo pakylėtųjų mokytojų ir projektuoti ant jų žmogiškas savybes arba puolusias savybes. Tam tikri dalykai tiesiog yra nesuderinami.
Mes matome tam tikrą mokinių skaičių, kurie tuo netiki. Jie to nepriima. Nes jie patikėjo puolusių būtybių melu, kad sugebėsite atrasti būdą apgaule prasibrauti į dangų. Kai kurios puolusios būtybės vis dar tiki, kad jos sugebės pakeisti Dievo nuomonę, nes jos mano, kad Dievas apie jas turi tam tikrą nuomonę, tam tikrą teisimą. Jos mano, kad Dievas jas nuteisė, Dievas jas privertė nupulti, ir jos projektuoja, kad buvo kažkokia išorinė būtybė, kuri joms tai padarė. Ir todėl, kad galėtų sugrįžti į savo ankstesnį būvį, jos turi pakeisti šią išorinę būtybę, pakeisti jos nuomonę apie jas, jos teisimą joms, ir jos vis dar tebemano galėsiančios atrasti būdą tai padaryti, kadangi nepripažino, jog tai buvo jų pačių pasirinkimai, privertę jas nupulti, ir kad vienintelis pokytis, kuris yra būtinas, yra joms pakeisti tuos pasirinkimus, pakeisti savo psichologiją.
Tad būtent joms reikia pasikeisti. Tai yra vidinis pokytis, kuris turi įvykti, ir jokios pastangos apgaule ir manipuliacijomis prasmukti į dangų jums nepadės. Ir tas pats galioja jums, pakylėtųjų mokytojų mokiniams. Jūs negalite mumis manipuliuoti, jūs negalite mūsų apgauti, jūs negalite su mumis sudaryti sandorio. Negalite mūsų priversti jūsų gailėtis. Kodėl? Todėl, kad nenorime, jog į dangų patektumėte kaip žmogiškos būtybės, net jeigu tai būtų įmanoma.
Mes norime, kad taptumėte pakylėtaisiais mokytojais kaip mes, ir patirtumėte nepaprastą laisvę ir džiaugsmą, kuriuos jaučiame ir kurie pranoksta bet kokius jūsų jaučiamus dalykus Žemėje. Mes negalime jums to perduoti, nes žodžiais to padaryti yra neįmanoma. Tačiau galime tikėtis, kad pavyks jums bent probėgšmais parodyti, jog yra kažkas pakylėtoje sąmonėje, ko jūs trokštate labiau už viską žmogiškoje sąmonėje. Ir kaip galite tai gauti? Palikdami žmogišką sąmonę. Tik tiek iš jūsų yra reikalaujama. Prisirišimai kyla iš žmogiškos sąmonės. Privalote juos palikti. Galite į tai žiūrėti šitaip: jūs laikotės prie kažko prisirišę. Koks yra vienintelis būdas nuo to išsilaisvinti? Jeigu laikotės prie kažko prisirišę Žemėje, jūs pririšate save prie Žemės. Koks yra vienintelis būdas pasiekti laisvę? Ar tai yra pakeisti kažką Žemėje, o gal tiesiog atleisti pirštus ir paleisti?
Būtent paleidimas jus išlaisvina nuo prisirišimo. Tol, kol kabinsitės į savo idėjas, kaip galėsite nuo jų išsilaisvinti? To padaryti yra neįmanoma. Kad ir kiek siektumėte manipuliuoti pasauliu, kitais žmonėmis, Dievu ar pakylėtaisiais mokytojais, to padaryti yra neįmanoma. Yra tik vienas būdas, ir kad galėtumėte sugrįžti, mes jums siūlome tiesioginį ryšį su mumis. Tačiau negalime jūsų priversti ir neversime. Būtent jūs privalote išpildyti reikalavimus, paimdami mūsų mokymus, juos pritaikydami ir paleisdami tai, kas jus skiria nuo mūsų.
Negalite pasiekti tiesioginio ryšio su mumis per savo ego ar atskirąsias savastis, tiktai pakildami virš atskirųjų savasčių ir suvokdami, kad esate grynoji sąmonė. Grynoji sąmonė yra neutrali proto būsena. Jai nėra būdingos stiprios nuomonės, poliarizuotos nuomonės ar stiprios emocijos. Aš esu Buda. Aš esu neutralioje proto būsenoje, lyginant su dualistine proto būsena. Jeigu norėčiau pilnai tai aprašyti, turėčiau naudotis kitokiais žodžiais, bet ką gero jums duotų šie žodžiai? Apibūdinu ją kaip besiskiriančią nuo jūsiškės, idant galėtumėte pamatyti, kad būtent to jūs iš tiesų norite. Tie iš jūsų, kurie esate avatarai, ilgitės tos nekaltesnės proto būsenos, kurią turėjote natūralioje planetoje. Ir jūs galite tai pasiekti, jūs netgi galite tai pasiekti Žemėje, tačiau tiktai paleisdami tai, kas jums neleidžia jos turėti.
Tad dabar, daviau jums tai, ką norėjau jums duoti šiame mokyme. Daug daugiau gali būti pasakyta, daug daugiau bus pasakyta. Šis pasiuntinys ilgą laiką dirbo, ruošdamasis priimti labiau tiesioginį mokymą iš manęs, kuris galės būti perduotas ne tokioje tolimoje ateityje. Turiu daug dalykų, kuriuos noriu perduoti jums ir Žemės žmonėms, kurie yra atviri tiesioginiams mokymams iš Pakylėtojo Mokytojo Gautamos Budos.
O kol kas, noriu pasidalinti savo dėkingumu, dėkingumu jums visiems, kurie dalyvavote šiame renginyje. Vėlgi, mes pasiekėme tai, ką norėjome pasiekti, mes pranokome minimumą, kurį troškome pasiekti žmonių skaičiumi ir jūsų pasiryžimu atverti savo protus ir paleisti savo išankstines nuomones, ir priimti mokymą.
Mes esame jums dėkingi už tai. Vėlgi, tai padarė pokytį kolektyvinėje sąmonėje, tai išlaisvino daug žmonių, kurie yra kūrybiškesni žmonės, kurie yra atviri naujoms idėjoms apie santykius. Ir laikui bėgant tai pasklis tarsi ratilai vandenyje ir iš tiesų atvers galimybę vis didesniam žmonių skaičiui pradėti susiderinti su tuo, kas yra aukso amžiaus santykiai. Jie galės atsiverti eksperimentavimui su jais, ir patirti naujus ir aukštesnės formos santykius, kurie nebus paremti jėga, bet bus paremti laisvu kūrybinių Dievo energijų tekėjimu. Tad už tai esu jums dėkingas, ir užsklendžiu jus džiaugsmingoje Budos taikoje, kuri aš esu.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com