Kokio norite gyvenimo patyrimo?
Pakylėtasis Mokytojas Maitrėja per Kim Michaels, 2021 metų spalio 2 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 Korėjos vebinare „Būkite atviromis durimis Žemės planetai“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Maitrėja. Dažnai buvau vadinamas Didžiuoju Inicijuotuoju, tačiau šitai, žinoma, yra kai kas, ką turite suprasti. Didysis yra žodis, kuris turi daug konotacijų Žemėje, dažnai iššaukdamas palyginimą su tais, kurie nėra tokie didūs. Mano intencija, žinoma, nėra būti laikomu didesniu už bet kurį kitą pakylėtąjį mokytoją, nes šie palyginimai neturi jokios prasmės pakylėtoje karalijoje, tačiau aš iš tiesų vykdau tam tikrą vaidmenį, nes mano užduotis yra padėti žmonėms išlaikyti šias, kaip galėtume jas pavadinti, visuotines, bendras, universalias iniciacijas.
Šį mokymą norėčiau pradėti pacituodamas tai, ką mes įkvėpėme Šekspyrą parašyti prieš tiek daug metų: „Kas laiku užplaukia ant vilnies, pasiekia laimę.“ Norėčiau jūsų paprašyti vizualizuoti vandenyną. Žinau, kad kai kurie iš jūsų gyvenate toli nuo vandenyno, bet bent jau esate matę vandenyną ir tikrai matėte video, filmus, įrašus apie vandenyną. Prašau jūsų vizualizuoti, kad stovite arba sėdite priešais milžinišką vandenyną. Vandenynas yra ramus. Vandenynas yra ramus, tačiau retkarčiais per jį reguliariais intervalais nusirita bangelė. Bangelė atsirita ir pakelia valtį, kuri yra vandenyne, arba atsirita į krantą, ne lūžtanti banga, ne su dideliu trenksmu, o tik švelniu garsu paplūdimyje, ir grįžta atgal iki kitos bangos.
Matote, kad nors vandenyno paviršius yra ramus, kadangi nėra jokio jį judinančio vėjo, bangos vis tiek ritasi. Šios ilgesnės, švelnios bangos, ateina iš audros, kuri jau seniai praėjo, ir jos juda vandenynu aukštyn ir žemyn. Tad dabar prašau jūsų mentališkai atsitraukti netgi dar toliau nuo vandenyno ir suvokti, kad už šių bangų egzistuoja potvynis, kuris per laiką, per ilgesnį laiką, pakelia visą vandenyną. Matote bangą vandenyne, tačiau net ir ta banga yra pakeliama potvynio, arba ji nugrimzta atgal su atoslūgiu. Banga vis dar tenai tebebanguoja, aukštyn ir žemyn, tačiau egzistuoja didesnis judėjimas aukštyn ir žemyn už bangos, ir tai yra potvynis.
Šis įvaizdis gali daug ką parodyti apie gyvenimą Žemėje. Pavyzdžiui, matysite, kad jeigu paimtume šį įvaizdį ir jį pritaikytume situacijai, su kuria dauguma žmonių susiduria šiandien, jie neplaukia savo kasdieniame gyvenime ramiu vandenynu, per kurį ritasi švelnios bangelės. Jie plaukia audringame vandenyne, su daug, daug bangų, kurios yra ganėtinai chaotiškos, jos juos ir jų laivelį staigiai mėto, iš vienos pusės į kitą, mėto juos aukštyn ir žemyn. Daugelis žmonių galiausiai taip priartėja prie kranto, kad bangos pradeda lūžti ir jų laivas atsitrenkia į krantą. Tai yra situacija, kurioje dauguma žmonių šiandien yra atsidūrę, ir kodėl taip yra?
Taip yra dėl to, kad yra tiek daug dalykų, kurie veržiasi į jų protus, tiek daug minčių, tiek daug informacijos, tiek daug nuomonių, kurias jie turi įvertinti ir nuspręsti priimti arba atmesti. Visur auga susipriešinimas. Tokios stiprios nuomonės yra išreiškiamos per socialinę žiniasklaidą arba kitais būdais, kad žmonės jaučia pareigą į tai atkreipti savo dėmesį ir turėti kažkokią nuomonę: „Ar aš esu už ar prieš tai? Ar aš esu už tą ar prieš tą? Ar tai yra teisinga, ar tai yra klaidinga?“ Visi šie dalykai, kurie šiandien siekia paveržti žmonių dėmesį.
Kaip galite eiti iniciacijų keliu šioje aplinkoje? Na, paprastas atsakymas yra, negalite. Niekas negali eiti iniciacijų keliu tokioje aplinkoje. Ką tai reiškia jums, kurie esate dvasios mokiniai? Na, kaip jau anksčiau apie tai kalbėjome, turite nuspręsti, kur koncentruosite savo dėmesį. Ar būtinai turite perskaityti kiekvieną įrašą feisbuke? Ar turite turėti nuomonę kiekvienu klausimu, kuris iškyla tą dieną?
Matote, mano įvaizdis apie vandenyną ir potvynį rodo jums, kad net ir tuomet, kai vandenynas yra chaotiškas ir pilnas audringų bangų, giliau vis dar yra potvynis, kuris pakelia aukštyn visą vandenyną, o po to jį nuleidžia. Dauguma žmonių šiandien, ypač dėl savo telefonų, dėl savo kompiuterių, dėl savo buvimo įvairiose medijose, svetainėse, socialinėje medijoje, ar kad ir kas tai būtų, jų dėmesys yra toks išsibarstęs, kad vienintelis dalykas, kurį jie mato, yra šios nedidelės audringos bangos. Tačiau kas nutinka audringoms bangoms, kai vėjas nustoja pūsti? Na, jos labai greitai nurimsta.
Jeigu žiūrėtumėte į visuomenę iš labiau ilgalaikės perspektyvos, kiek gi svarbios yra visos šios problemos? Ilgalaikėje perspektyvoje, ilgesnėje perspektyvoje, kiek gi svarbios yra šios problemos, kurios gali atrodyti labai svarbios šiandien arba vakar, arba rytoj, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, kiek gi jos bus svarbios? Siekiu jums parodyti, kad kai esate dvasios mokinys, jums reikia būti labai selektyviems su savo dėmesiu. Turite įvertinti, kas man yra svarbu, mano dvasiniam augimui, mano dangiškojo plano išpildymui? Turiu tik ribotą dėmesio kiekį. Turiu atidžiai įvertinti, kur jį nukreipiu, ir matysite, kad jeigu esate dvasios mokinys, jūsų ilgalaikiam augimui yra naudingiau, kad neleistumėte sau įsitraukti į šias laikinas problemas, bet susikoncentruotumėte į ilgesnes tendencijas, į tas tendencijas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje padarys didesnį skirtumą.
Galite sakyti, kai žvelgiate į vandenyną, kad kai stovite tenai, žiūrėdami į šias audringas bangas, jos iš tiesų patraukia jūsų dėmesį, ir jos gali atrodyti labai svarbios, tačiau lyginant su potvyniu, kuris pakelia visą vandenyną, kiek gi jos iš tiesų yra reikšmingos? Tad yra vilnis, kuri atneša pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje, ir yra audringos bangos, kurios nepadaro jokio išliekančio poveikio. Jos nėra svarbios ilgalaikėje perspektyvoje. Atidžiai rinkitės, kiek laiko ir dėmesio skiriate šioms trumpalaikėms problemoms. Kas yra trumpalaikė problema?
Na, jums reikia patiems tai nuspręsti, tačiau turite suvokti, kad atsiradus internetui, o ypač socialinei žiniasklaidai, nutiko taip, jog žmonių dėmesio aprėptis buvo dramatiškai susiaurinta. Jeigu tam skiriate tiek daug savo dėmesio, jūsų dėmesio aprėptis buvo dramatiškai susiaurinta. Jūsų dėmesiui išsivystė priklausomybė būti stimuliuojamam. Visą laiką turi būti kažkas naujo, kažkas kitoniško, kažkas, kas jus tą akimirką stimuliuoja, tačiau neturi jokio išliekančio poveikio ar vertės. Negalite gyventi, negalite eiti dvasiniu keliu kaip žmogus, kuris koncentruojasi į šias trumpalaikes problemas.
Labiau ilgalaikėje perspektyvoje, kiek gi yra svarbi ši kaukių dėvėjimo problema, pasiskiepijimo, kas bus tos ar anos šalies prezidentas? Suprantu, kad kai kurie sakys, jog tai yra svarbu, tačiau aš jūsų prašau atsitraukti žingsnelį ir pamąstyti, kiek visa tai yra svarbu jūsų ilgalaikiam dvasiniam augimui, tad kiek dėmesio turėtumėte tam skirti? Kiek dėmesio turėtumėte skirti šioms problemoms? Suprantate, o galbūt nesuprantate, tačiau galite suprasti, kad vienas iš pagrindinių būdų, kuriuo puolusios būtybės siekia išvesti žmones iš dvasinio kelio, yra įtraukti juos kovoti viename ar kitame mūšyje, nebūtinai kare, bet kažkokiame mūšyje prieš tą ar aną problemą, tačiau problemos nėra ilgalaikės, jos iš tiesų neturi lemiamos reikšmės tam, kas vyksta visuomenėje.
Kaip jūs, būdami dvasios mokiniu, vizualizuojate savo ilgalaikį augimą? Kaip vizualizuojate, kad pakilsite į aukštesnius dvasinio kelio lygmenis? Na, kaip paaiškino Sanat Kumara, šiuo metu jūs esate tam tikrame lygmenyje. Negalite labai toli už jo matyti. Jūs iš tiesų negalite, šiuo metu, įsivaizduoti, kokia bus jūsų sąmonės būsena, kai palypėsite 10, 20, 30 laiptelių kelyje. Štai kodėl yra svarbu neskirti perdėto dėmesio tam, kas jums atrodo svarbu jūsų dabartiniame lygmenyje. Kodėl tam tikras klausimas jums atrodo svarbus jūsų dabartiniame lygmenyje? Todėl, kad turite kažkokią iliuziją, dėl kurios ši problema atrodo tokia svarbi. Kai pakilsite per kelis laiptelius aukščiau kelyje ir įveiksite tą iliuziją, kiek, jūsų manymu, problema atrodys jums svarbi tuo metu? Ji nebeatrodys tokia svarbi, ir tikrai neatrodys tokia svarbi, kaip atrodo dabar.
Galite galvoti, o, bet tai yra svarbi problema, ir ji visada man bus svarbi. Na, tuomet jūs padarėte tiksliai tai, ką sakė Sanat Kumara, nusprendėte savo išoriniu protu, kaip ketinate žiūrėti į gyvenimą aukštesniame sąmonės lygyje. Apribojote save, tad nors galite pasiekti tam tikrą augimą, jūsų sąmoningas protas negali to priimti ir atitinkamai persislinkti. Būtent apie tai norime stipriai paraginti jus pamąstyti, ypač tuos iš jūsų, kurie atrandate turintys šias labai stiprias nuomones tam tikrais klausimais, kurie yra iškilę visuomenėje, ir kurie gali atrodyti labai svarbūs daugeliui žmonių šiuo metu, tačiau ateityje jie nebeatrodys tokie svarbūs.
Matote, visada egzistuoja pusiausvyra, kurią turite atrasti eidami dvasiniu keliu. Viena pusiausvyra yra tarp koncentravimosi į laikinas problemas ir labiau ilgalaikių problemų, tačiau yra daug ir kitų šios pusiausvyros aspektų. Kai kurie iš jūsų visą šį savo gyvenimą turėjote tam tikrą pusiausvyros pojūtį. Galite peržvelgti savo gyvenimą ir netgi vaikystėje galite matyti, kad visada jautėte pasipriešinimą būti įtraukiami į tai, kuo užsiimdavo kiti vaikai, ar tai būtų ta ar ana žaisminga veikla, ar kažkoks mados klyksmas, tų ar anų drabužių dėvėjimas, jūs visada jautėte nenorą sekti minia. Norėjote atsitraukti žingsnelį atgal, turėti savo nuomonę, turėti savo požiūrį į dalykus, ir nebūti supami kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančių tendencijų. Daugelis jūsų galite tai matyti.
Kai kurie iš jūsų galite pažvelgę į praeitį sakyti, kad jums šiek tiek stigo šios pusiausvyros. Turėjote didesnę tendenciją būti įtraukti į dalykus kitų žmonių, visuomenėje vyraujančių tendencijų, bet tuomet galite ugdytis tą pusiausvyrą, ir tai yra dalis to, kas iš tiesų yra kelias. Imate atrasti tam tikrą pusiausvyrą, kadangi užmezgėte ryšį su kažkuo savo viduje, kas yra amžina. Sanat Kumara kalbėjo apie grynosios sąmonės patyrimą. Na, grynoji sąmonė yra amžina. Ilgalaikėje perspektyvoje, kas gi iš tiesų svarbu?
Sen Žermeno Aukso Amžiaus perspektyvoje, kuris yra periodas, truksiantis 2000 metų, kiek gi iš tiesų yra svarbios tos problemos, kurios šiuo metu atrodo tokios svarbios tokiai daugybei žmonių? Po šimto metų, dviejų šimtų metų, penkių šimtų metų, tūkstančio metų, pasistūmėjus į aukso amžių, kiek gi tai bus svarbu, ar žmonės dėvėjo kaukes ar ne, ar tas ar anas asmuo buvo prezidentu, ar kai kurie šie klausimai, kurie žmonėms šiandien atrodo tokie svarbūs, buvo išspręsti taip ar anaip? Koks gi skirtumas? Na, ateinančių laikų žmonėms tai rūpės ne daugiau nei rūpi jums, kas buvo Romos imperijos imperatoriumi prieš du tūkstančius metų.
Turite turėti tam tikrą ilgalaikę perspektyvą, kad galėtumėte eiti dvasiniu keliu, nes dvasinis kelias yra laipsniškas kopimas. Kuo tiesiau galėsite kilti į kalną, tuo greičiau į jį užkopsite. Įsivaizduokite, kad yra du žmonės, ir jie abu turi užkopti į tą patį kalną, tačiau vienas eina tiesiai, o kitas vaikščioja šen ir ten, vaikščioja visur zigzagais ir užtrunka tris kartus ilgiau. Kuriuo žmogumi labiau norėtumėte būti? Nesakau, kad turėtumėte būti tuo ar anuo, aš tik jums paaiškinu, kad negalite būti jais abiem. Negalite daryti greičiausio įmanomo progreso dvasiniame kelyje ir leisti sau, savo emocijoms, savo dėmesiui, savo protui būti įtraukiamam į visas šias laikinas problemas.
Kaip tai yra susiję su šia buvimo atviromis durimis tema? Galite sakyti: „Na, aš tikrai galiu būti atviromis durimis ir išreikšti nuomones apie šias problemas, kurios yra svarbios mano laikmetyje, ir ką jeigu tai yra mano dangiškojo plano dalis?“ Na, jeigu stipriai jaučiate, kad tai yra jūsų dangiškojo plano dalis, turėtumėte sekti tuo jausmu, kol pajausite kitaip. Tačiau didžiajai jūsų daugumai jūsų dangiškasis planas yra labiau ilgalaikės perspektyvos planas. Turite tam tikrus tikslus ne tik savo asmeniniam augimui, bet taip pat ir tam, ką norite atnešti šiame gyvenime, ir šie tikslai dažnai yra susiję su ilgalaikiais klausimais.
Kodėl tai sakau? Todėl, kad kai kuriatės savo dangiškąjį planą prieš šį gyvenimą, žiūrite į šias ilgalaikes tendencijas. Negalite tiksliai nuspėti, kas įvyks feisbuke 2021 metais. Kaip galėtumėte tai nuspėti, kurdamiesi savo dangiškąjį planą? Daugelis jūsų savo dangiškąjį planą susikūrėte, kai feisbukas dar net nebuvo išrastas. Ar nebuvo galima prognozuoti kažko panašaus į tai, taip, žinoma, tačiau daugelis detalių, kokios problemos bus iškeltos šiuo metu šiandieniniame pasaulyje, negalėjo būti nuspėtos, tad jūs nekūrėte savo dangiškojo plano, planuodami įsitraukti į šias trumpalaikes problemas, jūs jį kūrėtės tam, kad padarytumėte poveikį labiau ilgalaikėms problemoms. Jūs kūrėtės savo dangiškąjį planą, remdamiesi ne trumpalaikėmis bangomis, bet remdamiesi potvyniu, vandenyno potvyniais ir atoslūgiais.
Kokia yra viena pačių svarbiausių minčių, kurią galite prisiminti savo prote apie dvasinį kelią? Tai yra, kaip Jėzus sakė: „Kantrybe laimėsite savo sielas.“ Koks yra jūsų sutrumpėjusio dėmesio poveikis? Tai yra, kad žmonės turi mažiau kantrybės nei turėjo ankstesniais dešimtmečiais arba ankstesnėse kartose. Bet jeigu neturėsite kantrybės su savimi, kaip galėsite iš tiesų augti? Ar manote, kad mane, iniciatorių, jaudina jūsų laikmečio problemos? O gal suvokiate, kad aš turiu labai ilgalaikės perspektyvos viziją, kaip pakelti jus į aukštesnį sąmonės lygį?
Akivaizdu, kad tai yra pastarasis dalykas. Manęs, mūsų, pakylėtųjų mokytojų, nejaudina daugelis šių problemų, kurios yra laikinos, kurios nedaro jokio reikšmingo poveikio ilgalaikėms tendencijoms. Mes koncentruojamės į ilgalaikę perspektyvą. Tai jums padės būti atviromis durimis aukso amžiui. Žinoma, turėtų būti daug ir trumpalaikės perspektyvos idėjų, kurios yra aukso amžiaus dalis, tačiau jūs, kurie esate mūsų dvasios mokiniai, turite galimybę, kadangi žinote mokymus ir kelią, ir todėl galite susikoncentruoti į ilgalaikės perspektyvos tendencijas, kurios daro didesnį poveikį.
Jūs turite tik tam tikrą dėmesio kiekį, kurį galite kažkam skirti. Kas jums yra svarbu? Tai nėra kažkas, kas jums būtų primetama, nesiekiu jums to primesti. Tiesiog primenu jums, ką jūs patys įtraukėte į savo dangiškąjį planą, ir vienas iš iššūkių yra tai, kad kai ateinate į įsikūnijimą, galite pasiduoti visoms šioms laikinoms problemoms ir ignoruoti savo dangiškąjį planą. Laikykite tai priminimu.
O dabar noriu perjungti pavaras ir pakalbėti apie vieną iš šių bendrų iniciacijų, su kuria visi susiduriate kelyje. Buvo tendencija, ypač ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų dispensacijose, galvoti, kad iniciacijos yra laikinos, jos yra specifinėje situacijoje. Esate specifinėje situacijoje, kaip reaguojate į tą situaciją? Galite reaguoti aukštesniu būdu arba žemesniu būdu, ir tai yra jūsų testas, tai yra jūsų iniciacija. Kaip reaguojate? Ir iš tiesų esama tam tikros vertės šiame situacijomis grįstame požiūryje į iniciacijas. Tačiau mano, kaip Didžiojo Inicijuotojo, dėmesys yra sutelktas į ilgalaikes tendencijas, į didesnes iniciacijas dvasiniame kelyje, ir iš tiesų egzistuoja tam tikros didesnės iniciacijos.
Žinau, kad linijiškas protas visada nori daryti tai, ką daro linijiškas protas. Linijiškas protas nori paimti 144 sąmonės lygmenų koncepciją ir ją čia pritaikyti, sakydamas: „Na, kiekviena iniciacija turi būti susijusi su vienu iš 144 laiptelių.“ Tačiau egzistuoja didesnės iniciacijos, kurios nėra susijusios su vienu konkrečiu laipteliu. Yra iniciacijų, kurios yra bendresnės, jos yra susijusios su tuo, kaip jūs žiūrite į dvasinį kelią. Žinoma, 48-ame lygmenyje turite tam tikrą dvasinio kelio viziją, o 60-ame ar 120-ame lygmenyje turite aukštesnę viziją. Ir vis dėlto, egzistuoja iniciacijos, kurios peržengia 144 lygmenis. Kai kurias iš jų aš mėginau paaiškinti savo knygoje „Visrakčiai į Dvasinę Laisvę“.
Yra daug žmonių, kurie studijavo šią knygą Korėjoje, kai kurie iš jūsų suvokėte, apie ką kalbu, visi jūs galite suvokti bent dalį to. Tačiau čia paminėsiu vieną konkrečią iniciaciją. Mes jau anksčiau sakėme, ir Jėzus tai paaiškino, kad esame panašūs į naudotų automobilių pardavėjus. Norėdami pritraukti jus į mokymus, turime jums duoti kažką, kas jums būtų patrauklu jūsų dabartiniame sąmonės lygyje. Nesate pasiruošę suvokti šių bendrų iniciacijų, tad mes jums kažką duodame. Viena iš pasekmių yra tokia, kad kai jūs, ir aš kalbu apie jus visus, ateinate į pakylėtųjų mokytojų mokymus, pasišvenčiate ėjimui keliu, egzistuoja tam tikri dalykai, į kuriuos nesate pasiruošę pažvelgti savyje.
Yra žmonių, kurie ateina, ir jie nėra pasiruošę pažvelgti į jokius dalykus savo psichologijoje. Jie vis dar tebėra susikoncentravę į išorinių dalykų darymą, šaukinių ir invokacijų kalbėjimą, mokymų studijavimą, ir jie mano, kad tai jiems suteiks tą augimą, kurio jie trokšta. Turime prisiderinti prie šių žmonių, bent jau kurį laiką, ir leisti jiems ateiti, kalbėti šaukinius ir invokacijas, studijuoti mokymus, diskutuoti grupelėse, ir taip toliau, tačiau mes, žinoma, viliamės, kad jie kažkuriuo metu pasieks šį esminį lūžio tašką kelyje, ir suvoks, kad dvasinis augimas reiškia pokytį sąmonėje, o pokytis sąmonėje negali įvykti, jeigu sąmoningai netirsite savo psichologijos, nežiūrėsite į savo sąmonę. Pamatote iliuzijas, kurias turite, įveikiate tas iliuzijas, pamatydami aukštesnę realybę. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo dvasinis progresas iš tiesų gali vykti.
Galite padaryti tam tikrą progresą kalbėdami šaukinius ir invokacijas, nes išvalote energijas savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, kurios jus atitraukia nuo dvasinio kelio. Ir vis dėlto, ateina tas momentas, kai nebedarysite progreso virš tam tikro lygmens, jeigu nepripažinsite, kad dvasiniame kelyje turite pažvelgti į kažką savyje, pamatyti tai, ir sąmoningai pasirinkti tai paleisti. Leisti tai atskirajai savasčiai mirti, paleisti iliuziją, paleisti savo stiprią nuomonę, atiduoti. Iš tikrųjų, kelio esmė yra pamatyti kažką savyje, kas jus riboja, ir tuomet paleisti tai, atiduoti tai.
Tačiau tai taip pat yra fazė, kadangi jūs visi, net kai atliekate tą pokytį ir pripažįstate, kad turite pažvelgti į dalykus savyje, jūs visi, įskaitant ir pasiuntinį, kaip jis puikiai tą žino iš savo paties kelio, egzistuoja tam tikri dalykai, į kuriuos esate pasiruošę pažvelgti, ir yra kiti dalykai, į kuriuos nenorite pažvelgti, nesate pasiruošę pažvelgti. Ir, vėlgi, viskas su tuo yra gerai. Nesitikime, kad galėsite ateiti į kelią ir per labai trumpą laiką galėsite atlikti šį labai gilų pokytį, kuomet taptumėte pasiruošę pažvelgti į bet kokius dalykus savo psichologijoje.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad egzistuoja pereinamasis laikotarpis, kai esate atviri pažvelgti į kai kuriuos dalykus savo psichologijoje, tačiau egzistuoja tam tikri kiti dalykai, į kuriuos nesate pasiruošę pažvelgti, ir daugeliui jūsų, priežastis, dėl kurios nesate pasiruošę į juos pažvelgti, yra ta, kad jums būtų nepakeliama pripažinti, jog turite šią tendenciją savo psichologijoje. Nenoriu jums duoti konkrečių pavyzdžių. Specialiai nenoriu jums duoti konkrečių pavyzdžių, nes tai yra ganėtinai individualu, kaip tai pasireiškia. Tačiau jūs visi, ankstesniuose gyvenimuose, galbūt net ir šiame gyvenime, bet tikrai ankstesniuose gyvenimuose, priėmėte tam tikrą standartą, ką reiškia būti dvasingu žmogumi.
Pagalvokite apie savo ankstesnius gyvenimus, galite nežinoti, kokie jie buvo, tačiau kiek yra tikėtina, kad praeityje nebuvote įsitraukę į įvairias dvasines arba religines organizacijas? Ir tuomet pažvelkite į kai kurias religines organizacijas, kurios egzistuoja pasaulyje šiandien, ir įsivaizduokite, kad jūs, keletą gyvenimų, buvote atsidėjęs katalikas. Kokį savivaizdį jums būtų programavusi katalikų bažnyčia arba induizmo religija, ar budizmo religija, tas arba anas dvasinis judėjimas?
Yra neišvengiama, kad jūs visi, mes visi, kurie buvome įsikūnijime Žemėje, priėmėme tam tikrą standartą, ką reiškia būti dvasingu žmogumi, kaip turėtume elgtis, kaip neturėtume elgtis. Kaip daug kartų paaiškinome, tai yra pagrindinis puolusių būtybių naudojamas ginklas. Visi šie standartai iš tiesų ateina iš puolusių būtybių. Jie turi tik vieną tikslą: sustabdyti jūsų dvasinį augimą. Ir kaip šis standartas sustabdo jūsų dvasinį augimą? Na, dabar tarkime, kad standartas apibrėžia, jog jūs, būdami dvasingu žmogumi, niekada neturėjote taip ir taip pasielgti.
Duosiu jums vieną pavyzdį. Būdami dvasingu žmogumi niekada neturėjote nužudyti kito žmogaus. Daugelis žmonių šiame gyvenime taip jaučiasi. Daugelis dvasingų žmonių šiame gyvenime jaučia, kad niekada nenužudytų kito žmogaus, ir jie yra teisūs, nes ankstesniuose gyvenimuose jūs pakilote virš to sąmonės lygmens, kuriame galėtumėte nužudyti kitą žmogų, net ir gindamiesi. Jūs tiesiog pakilote virš tos sąmonės, kurioje net mąstytumėte apie kito žmogaus nužudymą. Tad kol kas viskas gerai, bet kaip dėl ankstesnių gyvenimų?
Pažvelkite į šią planetą, pažvelkite į šią audringą praeitį. Ar yra realistiška galvoti, kad per tūkstančius metų, kuriuos buvote įsikūniję įvairiose situacijose, niekada nebuvote situacijoje, kurioje turėjote nužudyti kitą žmogų, kad niekada nebuvote įtraukti į jokius karus, kad jūsų niekada nebuvo užpuolę plėšikai, kurie mėgino jus nužudyti ir jūs juos nužudėte gindamiesi? Kiek tai yra realistiška, kad galėjote nugyventi šioje planetoje daugelį gyvenimų ir nenužudyti kito žmogaus? Tai nėra labai realistiška, ir tai yra vienas iš dalykų, kuris yra paaiškinamas, užmaskuotu būdu, knygoje Mano gyvenimai (Mano gyvenimai su Liuciferiu, Šėtonu, Hitleriu ir Jėzumi), kad jūs visi buvote įtraukti į šiuos dualistinius mūšius, visi buvote įtraukti kovoti su puolusiomis būtybėmis, vienokiu ar kitokiu būdu.
Tad matome žmogų, kuris turi šį standartą savo prote, kad būdamas dvasingu žmogumi niekada neturėčiau nužudyti kito žmogaus. Tačiau savo pasąmonėje jūs vis dar turite vieną ar netgi keletą atskirųjų savasčių, kurios buvo sukurtos labai sunkiais, labai dramatiškais, labai chaotiškais, labai smurtiniais laikais, ir šios savastys yra užprogramuotos tikėti, kad ne tik yra būtina nužudyti kitus žmones tam tikrose situacijose, tai netgi yra pateisinama daryti. Na, mano mylimieji, kaip galiausiai užsitarnausite savo pakylėjimą? Ką mes sakėme? Privalote leisti visoms savo atskirosioms savastims mirti, tad jeigu turite šias atskirąsias savastis, kurios yra susijusios su kito žmogaus nužudymu, jos turi mirti. Bet kaip galite leisti joms mirti, jeigu nenorite į jas pažvelgti?
Ir kaip galite į jas pažvelgti, jeigu turite šį standartą, kad būdami dvasingu žmogumi niekada neturėtumėte būti nužudę kito žmogaus, ir kad to padarymas yra siaubingiausias dalykas, koks galėtų nutikti? Ir todėl jaučiate, kad jeigu pripažintumėte, jog praeityje nužudėte kitus žmones, ir iš tiesų turite šias savastis, kurios galvoja, jog yra pateisinama ir būtina nužudyti kitus žmones, jaučiate, kad turėtumėte save taip griežtai pasmerkti, galbūt pačiu griežčiausiu įmanomu būdu, tad kaip galite į tai pažvelgti? O jeigu negalite į tai pažvelgti, kaip galite tai įveikti? Tai reiškia, kad esate aklavietėje, padėtyje be išeities.
Nematote tam tikrų iniciacijų, kurias turite išlaikyti, tai yra, leisti šioms savastims mirti. Nenorite jų matyti. Aš matau šias iniciacijas, nes matau visas iniciacijas, kurias jums reikia išlaikyti. Matau visas atskirąsias savastis, kurias jūs turite, tačiau jūs nenorite jų matyti, ir nenorite, kad ir aš jas matyčiau. Norite manyti, kad jeigu į jas nežiūrėsite, aš taip pat negalėsiu jų matyti. O aš jums sakau, kad egzistuoja fazė dvasiniame kelyje, kai jūs, būdami dvasios mokiniu, turite tam tikrus dalykus, kuriuos norite nuslėpti nuo savęs ir nuslėpti nuo manęs ar kažkurio kito pakylėtojo mokytojo, kuris yra jūsų pagrindinis inicijuotojas. Yra kažkas, ką norite nuslėpti, ir tai, vėlgi, yra priimtina tam tikrame kelio etape, tačiau ateina momentas, kai negalėsite peržengti tam tikro lygmens, jeigu neišspręsite šio esminio dalyko, ir aš čia nekalbu apie specifines problemas. Esmė čia nėra tiesiog pamatyti, kad praeityje susikūrėte tam tikras atskirąsias savastis, susijusias su kitų žmonių nužudymu, ir įveikti tas savastis.
Bendra tendencija, į kurią siekiu atkreipti jūsų dėmesį, yra šis nenoras pažvelgti į tam tikrus dalykus, nes jūs galvojate, kad neturėtumėte jų turėti. Ir vienas iš svarbiausių lūžio taškų, vienas iš labiausiai išlaisvinančių lūžio taškų, kurį galite pasiekti dvasiniame kelyje, yra kai atliekate tą pokytį ir tariate: „Aš tiesiog noriu įveikti šią žmogišką sąmonę, tad esu pasiruošęs pažvelgti į bet kurį žmogiškos sąmonės aspektą, kuris man dar yra likęs.“ Mes mėginome jums duoti daug, daug mokymų, siekdami priartinti šį pokytį. Nemėginu jums užkrauti kažkokios naštos, kad jau turėjote būti padarę šį pokytį, ar kad turėtumėte tai padaryti akimirksniu. Tiesiog sakau jums, kad kai kuriems iš jūsų tai yra jūsų sekantis žingsnis, ir kas tuomet jums gali padėti įveikti šį nenorą pažvelgti į dalykus?
Na, ką mes jums sakėme? Jūsų tikrasis individualumas yra įtvirtintas jūsų AŠ ESU Esatyje, jo niekas, ką jūs patyrėte Žemėje, nepakeitė. Gerai. Kitaip tariant, kad ir ką būtumėte patyrę Žemėje, kas iš tiesų buvo prarasta, kas nutiko ne taip? Kalbant apie jūsų tikrąjį individualumą ir jūsų AŠ ESU Esatį, niekas nenutiko ne taip. Jūsų patirtys Žemėje suteikė jums, jūsų AŠ ESU Esačiai, pozityvius patyrimus, kurie yra saugomi jūsų kauzaliniame kūne. Kad ir ką būtumėte patyrę Žemėje, kad ir kokia sunki būtų buvusi situacija, jūsų kauzaliniame kūne buvo išsaugota pozityvi mokymosi patirtis. Kas gi nutiko ne taip, kas gi čia buvo prarasta?
Ką mes taip pat sakėme? Žemė yra realybės simuliatorius. Viskas čia yra simuliuojama patirtis. Materija yra keičiama. Nėra nieko, kas būtų amžina. Nėra nieko, ko nebūtų įmanoma pakeisti. Nėra tokio karmos kiekio, kuri negalėtų būti subalansuota. Nėra nieko, ką galėtumėte padaryti, nėra jokio pasirinkimo, kurį galėtumėte padaryti, kurio nebūtų įmanoma pakeisti sąmoningesniu pasirinkimu. Mes jums davėme tiek daug mokymų, kurių tikslas yra šis vienintelis dalykas: padėti jums atlikti pokytį, kuomet tartumėte: „Ar iš tiesų yra svarbu, ką padariau praeityje? Ar iš tiesų yra svarbu, kokios man liko savastys? Argi visa tai nėra tiesiog žmogiškos sąmonės dalis?“
Žiūrėkite, Žemė yra labai sunki planeta. Aš buvau įsikūnijime daug gyvenimų Žemėje, daugelyje skirtingų visuomenių, dažnai buvau įsikūnijęs chaotiškais, smurtiniais, audringais laikais. Argi nėra tikėtina, kad patyriau beveik viską, ką žmonės gali patirti Žemėje? Argi nėra tikėtina, kad per tuos daugybę gyvenimų susidūriau su beveik kiekviena įmanoma situacija, su kuria galima susidurti Žemėje? Ir argi tuomet nėra logiška, kad turėjau susikurti atskirąsias savastis, kad galėčiau psichologiškai ištverti tose situacijose, tose aplinkose. Ką gi daugiau galėjau daryti? Aš buvau tenai, buvau fiziniame kūne, negalėjau pabėgti iš kūno ar nuo kūno skausmo, ar nuo kūno kankinimo, ar nuo grėsmių kūnui. Turėjau daryti viską, ką galėjau, kad išgyvenčiau, ne tik fiziškai, bet net ir psichologiškai toje situacijoje, atsižvelgiant į tą sąmonės lygį, kurį turėjau.
Mes jums sakėme, kad nusileidote į 48 lygmenį, net jeigu atėjote kaip avataras, turėdami daug aukštesnį sąmonės lygį natūralioje planetoje, jūs vis tiek turėjote nusileisti į 48 lygį. Tai reiškia, kad reagavote į situacijas Žemėje su 48 sąmonės lygiu. Galbūt nusileidote žemiau už jį. Na ir kas! Tai yra leidžiama laisvos valios Žemėje rėmuose. Ką gi jūs, su visais tais mokymais, kuriuos mes jums davėme, ką gi jūs tokio būtumėte galėję padaryti Žemėje, kas būtų taip blogai, jog negalėtumėte to įveikti? O jeigu negalėjote padaryti kažko, kas būtų taip blogai, jog negalėtumėte to įveikti, kaip būtumėte galėję padaryti kažką tokio blogo, kad negalėtumėte į tai pažvelgti? Jeigu padarėte kažką, ką galite įveikti, ir jeigu vienintelis būdas tai įveikti yra į tai pažvelgti, kaip tai galėtų būti taip blogai, kad negalite į tai pažvelgti? Vienintelis dalykas, kurį jums reikia padaryti, yra į tai pažvelgti, ir tuomet galėsite nuo to išsilaisvinti. Tačiau jeigu jūs į tai nepažvelgsite, ir toliau tempsitės tai su savimi, tai jus toliau slėgs.
Kas gi yra tokio blogo į tai pažvelgti? Kas gi galėtų būti tokio blogo į tai pažvelgti? Na, mano mylimieji, taip yra dėl to, kad leidote puolusioms būtybėms suprojektuoti savo standartą ant jūsų, ir susikūrėte atskirąją savastį, kuri sako: „Jeigu esate dvasingas žmogus, yra tam tikri dalykai, kurių negalėjau padaryti. Jie yra tokie blogi, kad tikrai nebūčiau galėjęs jų padaryti.“ Kodėl susikūrėte šią savastį? Todėl, kad puolusios būtybės, kaip jau anksčiau naudojome šį išsireiškimą, „jus pritalžė“ ankstesniuose gyvenimuose ir privertė jus jaustis absoliučiai beverčiu. Privertė jus jausti, kad padarėte pačią blogiausią klaidą, kokią tik kas nors galėjote padaryti, galbūt netgi padarėte pačią didžiausią klaidą, ateidami į šią planetą, ir taip toliau.
Tam, kad psichologiškai išgyventumėte tą gimimo traumą, turėjote susikurti savastį, kuri sakė: „Bet aš nesu vienas iš blogiausių žmonių Žemėje, kadangi yra tam tikri dalykai, kurių nepadariau, kurių negalėjau padaryti, ir todėl galiu išgyventi psichologiškai, įsikabindamas į šį įsitikinimą, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurių nepadariau arba nebūčiau galėjęs padaryti.“ Tai padaryti yra labai lengva, nes jūs iš tiesų nepadarėte kai kurių dalykų, kuriuos padarė puolusios būtybės. Ar suprantate, ką daro puolusios būtybės? Jos projektuoja ant jūsų, kad negalėtumėte būti pačiu blogiausiu žmogumi Žemėje, nes tai jums būtų nepakeliama, ir tuomet jos jums duoda pavyzdį asmens, kuris padarė kažką blogesnio nei jūs kada nors buvote padarę, tad yra lengva išeitis, tačiau koks yra bendras poveikis?
Jūs susikūrėte tam tikrą savastį, kuri sako: „Egzistuoja tam tikri dalykai, kurių negalėjau padaryti būdamas dvasingu žmogumi.“ O tai reiškia, kad yra tam tikri dalykai, į kuriuos negalite pažvelgti savo pačių psichologijoje iš ankstesnių gyvenimų. Jūs tiesiog bijote pažvelgti. Egzistuoja dvi zonos jūsų sąmonėje. Egzistuoja zona su problemomis, į kurias galite pažvelgti, nes tai neprivers jūsų savęs pasmerkti, ir egzistuoja kita zona, uždraustoji zona – problemos, į kurias negalite žiūrėti. Jūs netgi negalite pažiūrėti: ar aš nužudžiau žmones ankstesniame gyvenime? Ar dariau tą, ar dariau aną? Negalite į tai pažvelgti. Negalite apie tai mąstyti. Kai kuriems iš jūsų, problema gali būti ne tai, kad nužudėte kitus žmones. Tai gali būti daug kitų problemų, tačiau, vėlgi, nenoriu to pernelyg sukonkretinti, nes kiekvienam tai yra individualu.
Tačiau dalykas tas, jog tai yra sumanipuliuota situacija, puolusių būtybių sumanipuliuota situacija. Jūs manipuliacijomis buvote įstumti susikurti šį užburtą ratą savo psichologijoje. Kai kurie iš jūsų galite jausti: „Tačiau niekada neturėjau leisti sau pasiduoti tokioms manipuliacijoms. Niekada neturėjau leisti puolusioms būtybėmis manimi manipuliuoti, tad tai reiškia, jog esu blogas žmogus, kad tai padariau.“ Kai kurie iš jūsų netgi galite nenorėti mąstyti, kad galėjote tai padaryti, ir galite visa tai neigti. Tačiau jūs visi, kurie buvote įsikūnijime, buvote manipuliuojami puolusių būtybių.
Mano mylimieji, paklausykite: mes visi, kurie buvome įsikūnijime, buvome manipuliuojami puolusių būtybių. Kodėl taip yra? Todėl, kad tie iš mūsų, kurie įsikūnijome šioje sferoje, neturėjome puolusių būtybių patirties, sofistiškumo ar agresyvios intencijos, ir tikrai negalėjome įsivaizduoti, kad gali būti tokių būtybių kaip puolusios būtybės, kol su jomis nesusidūrėme. Kaip galėjome apsisaugoti nuo puolusių būtybių puolimo? Neturėjome jokio atskaitos taško, kad yra tokių būtybių. Tai yra viena iš įsikūnijimo nenatūralioje planetoje pasekmių.
Mums apie visa tai buvo pasakyta prieš čia ateinant, tačiau negalėjome savo protuose iš tiesų to suvokti. Vėlgi, turėjome drąsos pasakyti: „Na, galbūt iki galo nesuvokiu, į ką veliuosi, tačiau esu pasiryžęs tai padaryti dėl iniciacijos, kurią tai gali man suteikti.“ Bet tuomet, kai čia ateiname ir susiduriame su puolusiomis būtybėmis ir trauma, pamirštame šias intencijas. Pamirštame, kaip viskas buvo natūralioje planetoje ir kaip mes tenai buvome ramūs, blaivaus proto ir atsipalaidavę, nes dabar esame liūne, Žemės chaose. Esame mėtomi ir vėtomi bangų. Pamiršome apie potvynį ir ilgalaikį poveikį, dėl kurio nusprendėme čia įsikūnyti, kad padėtume pakelti Žemę.
Visa tai yra natūralu, visa tai yra suprantama, mes visi tai padarėme. Kiekvienas pakylėtasis mokytojas padarė tai, ką jūs padarėte. Prašau, ar priimsite tai? Nes tuomet galite priimti, kad mes esame pakylėtieji mokytojai šiandien, nes šitai įveikėme, o tai reiškia, kad ką vienas padarė, visi padaryti gali, tad ir jūs galite tai įveikti.
Kaip tai galite įveikti? Tuo pačiu būdu kaip įveikiate bet kurią kitą savastį – turite į tai pažvelgti. Turite susiliesti su tuo, kokia tai yra jumyse savastis, kokį turite standartą, kuris apibrėžia, kad apie kažką yra absoliučiai negalima mąstyti, kažkas yra absoliučiai nepakeliama, jūs niekada nebūtumėte to kažko galėję padaryti, ir todėl negalite į tai pažvelgti. Ir tuomet galite nuspręsti savo sąmoningu protu: „Ne, jau kurį laiką einu dvasiniu keliu, išlaikiau daug iniciacijų, įveikiau daug savasčių, kodėl neturėčiau sugebėti įveikti ir šitos savasties? Tai juk tik dar viena savastis.“ Šis pasiuntinys perėjo periodą, kai jis sau vėl ir vėl kartodavo: „Tai tik dar viena savastis. Tai nėra tikra. Tai nesu aš, tai nėra tai, kas aš esu, tai kodėl neturėčiau į tai pažvelgti? Koks gi skirtumas, kokias turiu savastis? Visos jos netikros. Visos jos yra šios žmogiškos sąmonės, šios žmogiškos nesąmonės, šios žmogiškos netikrovės dalis.“
Ar suvokiate, mano mylimieji, ką sakau? Visos šios atskirosios savastys yra netikros. Nėra jokios prasmės sakyti, kad viena netikrovės forma yra blogesnė už kitą netikrovės formą. Tai, žinoma, yra standartas, kurį puolusios būtybės projektavo ant gyvenimo Žemėje. Žemė yra realybės simuliatorius. Jums yra leidžiama patirti kokį tik norite patyrimą, ir patirti jį tiek ilgai, kiek norite. Tikslas, patiriant visas šias daugybę patirčių, yra pasiekti tašką, kai tariate: „Aš daugiau to nebenoriu.“ Kai pasiekiate šį vidinį apsisprendimą: „Aš daugiau to nebenoriu“, išlaikote realybės simuliatoriaus iniciaciją, tą konkrečią iniciaciją.
Koks gi skirtumas, kokias patiriate patirtis? Jos visos yra netikros. Nėra jokio standarto realybės simuliatoriuje. Puolusios būtybės primetė standartą, kad įkalintų jus, kurie esate avatarai, ir toliausiai pažengusius pirminius gyventojus, tuos iš jūsų, kurie artėjate prie Kristiškumo, idant jūs, užuot tiesiog paleidę, pradėtumėte analizuoti, vertinti ir teisti save bei kitus žmones.
Kodėl matote tiek daug dvasinių judėjimų, įskaitant pakylėtųjų mokytojų organizacijas, ankstesnes dispensacijas, kurios turėjo tokią teisiančią aplinką, kurioje visi visus teisė? Na, būtent dėl to, kad jie nebuvo praregėję iš puolusių būtybių standarto, kad yra dalykų, kurie yra geresni arba blogesni už kitus. Tačiau jeigu viskas yra netikra, kaip tai yra susiję su geresniu ar blogesniu? Kaip įveikiate netikrovę? Ne sunaikindami tai, kas bloga, ir išaukštindami tai, kas gera. Įveikiate netikrovę, paleisdami abu polius, kurie buvo apibrėžti dualistinės sąmonės.
Ką mes anksčiau sakėme? Sunkiausia yra padėti tiems mokiniams dvasiniame kelyje, kurie tiki, jog viską daro teisingai. Jie jau supranta kelią. Jie žino, kaip viskas turėtų būti daroma. Jie niekada nepadarė nieko blogo, ir todėl teisiančiai žiūri į kitus žmones, kurie nedaro to, ką daro jie. Taip, gali būti labai nemalonu pažvelgti į atskirąją savastį ir pripažinti: „Aš turiu atskirąją savastį, kuri jaučia, kad žudyti kitus žmones yra pateisinama“, ar bet kurią kitą iš daugybės atskirųjų savasčių, susijusių su kažkuo, kas yra akivaizdžiai negatyvu. Tačiau yra žymiai sunkiau pripažinti: „Aš turu atskirąją savastį, kuri tiki, kad jeigu esu dvasingas žmogus ir visada darau tą, ir niekada nedarau šito, tuomet Dievas privalo mane išgelbėti.“ Tiek daug žmonių turi atskirąsias savastis, kurios yra sudariusios šį sandorį su Dievu: „Dieve, jeigu aš darysiu šitai ir nedarysiu to, tuomet turėsi mane įleisti į dangų.“ Ir atskiroji savastis tuo tiki, tačiau, žinoma, tai neturi jokio ryšio su realybe, kaip Sanat Kumara sakė, niekas iš to nepakeitė dvasios.
Kai kurie iš jūsų bijote, kad galite turėti tam tikras negatyvias savastis, į kurias jums būtų per sunku pažvelgti. Kai kurie iš jūsų niekada net nemąstėte apie tai, kad galite turėti tam tikras pozityvias savastis, į kurias galvojate, kad jums nereikia pažvelgti, nes jos jau yra tobulos, jos jau yra tokios, kokios turėtų būti. Bet, mano mylimieji, ką mes ką tik keletą kartų sakėme? Visa tai yra netikrovė. Visa tai turi būti paleista. Nieko iš to negalite pasiimti su savimi į dangų. Daug, daug žmonių nesuvokė šios minties. Galite eiti ir pažvelgti į visus tenai egzistuojančius dvasinius judėjimus, ir galite matyti, kad absoliuti jų dauguma yra įstrigę šiame galvojime: turite vengti arba sunaikinti tai, kas bloga, ir kultivuoti tai, kas gera, ir tuomet pateksite į dangų. Yra keletas dvasinių judėjimų, kurie kalba kitaip, ir jie jums sako tiksliai tai, ir kai kurie iš jų tai darė šimtmečius, jie jums sako tiksliai tai, ką mes jums sakome šioje dispensacijoje.
Visa tai turi būti paleista, tiek tai, ką žmonės vadina blogiu, tiek tai, ką žmonės vadina gėriu. Esmė čia nėra sunaikinti blogį ir kultivuoti gėrį. Visa tai turi atkristi, kad galėtumėte įžengti į dangų. Tai yra vienas iš svarbiausių lūžio taškų, kurį galite pasiekti dvasiniame kelyje, kai pilnai tai pripažįstate. Pilnai pripažįstate, kad visa jūsų žmogiška sąmonė, visos jūsų atskirosios savastys turi būti paleistos, ir vienintelis būdas, kuriuo jos gali būti paleistos, yra jums į jas pažvelgus, ne į visas iš karto, bet truputį čia ir truputį ten.
Matote, būdamas inicijuotuoju, turiu ganėtina nemažai patirties padėdamas žmonėms šioje planetoje, ir esu ganėtinai įgudęs pristatyti žmonėms iniciacijas, kurioms jie yra pasiruošę, jų neprislėgdamas. Aš jūsų neprislėgsiu. Tačiau daug žmonių pasiekia šį tašką kelyje, kuriame yra pažvelgę į visus dalykus savo sąmonės sferoje, į kuriuos turėjo noro pažvelgti, ir jiems iš tiesų nebėra daugiau ko išrišti. Ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad jie jau parvyko namo? Ne, tai reiškia, kad jie pasiekė tašką kelyje, kuriame jaučiasi labai patogiai. Jie jaučia, kad yra labai dvasingi, būtent dėl to, kad nieko daugiau nebemato savo psichologijoje, kas yra neišrišta. Tačiau priežastis, kodėl jie to nemato, yra ta, kad jie nenori pažvelgti į uždraustąją zoną, ir kai jie yra šiame taške, negaliu jiems padėti. Negaliu jiems pristatyti šių uždraustųjų iniciacijų, nes jie nenori į tai pažvelgti, ir aš nepažeisiu jų laisvos valios.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iš esmės turiu atsitraukti ir laukti, kol jie bus pasiruošę pažvelgti į kažką kito. Kai kuriems tai neužtrunka tiek ilgai, kitiems tai užtrunka dešimtmečius, visą likusį gyvenimą. Mačiau daug, daug mokinių, tiek pakylėtųjų mokytojų mokinius, tiek žmones kituose dvasiniuose judėjimuose, kurie kurį laiką darė nemenką progresą, išrišdami dalykus toje zonoje, į kurią buvo pasiruošę pažvelgti, bet tuomet ateina momentas, kai jie būna viską toje zonoje išrišę, ir dabar pradeda manyti, kad jau parvyko namo. Jie mano, kad jau tai pasiekė. Jie mano, kad yra labai dvasingi, ir jie stagnuoja, ir jie stovi vietoje tame pačiame lygmenyje visą tą likusį gyvenimą. Kai kurie nueina į skaudžių smūgių mokyklą, ir gauna tokius skaudžius smūgius, jog ir vėl tampa pasiruošę į kažką pažvelgti. Tačiau kai kurie sugeba ištisus dešimtmečius stovėti vietoje, jausdami, kad yra patys pažangiausi dvasios mokiniai.
Ką mes galime padaryti, kad padėtume tokiems žmonėms? Nieko, visiškai nieko, nes gerbiame laisvą valią. Ką tai reiškia jums? Ar tai reiškia, kad turite dabar sakyti: „O, ar tai apie mane? Ar aš tai dariau?“ Na, tai reiškia, kad galite priimti sąmoningą sprendimą ir tarti: „Maitrėja, parodyk man kitą iniciaciją, kad ir kokia ji būtų. Esu pasiryžęs pamatyti kitą iniciaciją, kitą atskirąją savastį, į kurią man reikia pažvelgti. Esu pasiruošęs ją pamatyti, kad ir kas tai būtų.“ Jeigu nejaučiate, kad aš esu jūsų pagrindinis mokytojas, tuomet pasakykite tą patį tam mokytojui, kad ir kuris būtų jūsų pagrindinis mokytojas. Tai mums suteikia įgaliojimus, ir mes atrasime kažkokį būdą jums parodyti, galbūt tiesiogiai iš vidaus, kaip apie tai kalbėjome, galbūt per kitus žmones ar situacijas, tačiau atrasime kažkokį būdą jums parodyti.
Tačiau ko mes tikimės, mano mylimieji, mes tikimės visiems savo pažengusiems mokiniams, visiems tiems, kurie iš tiesų dėjo pastangas, kurie buvo pasiryžę pažvelgti į viską atviroje zonoje, mes tikimės, kad jūs visi pasieksite šį pokytį, kai staiga suvoksite, kaip sakiau: „Visa tai yra netikrovė, visa tai turi būti paleista, ir niekas netikrovėje iš tiesų nėra blogesnis už kažką kitą, tai koks gi skirtumas, ką aš turiu?“ Ir ką jūs čia padarote, tai pašalinate įtampą, riziką iš savo iniciacijų. Argi negalite pripažinti, kad daugelis jūsų turite tam tikrą baimę dėl dvasinio kelio? Turite tam tikrą baimę dėl iniciacijų, kurias jums gali tekti laikyti arba neišlaikyti savo iniciacijų, arba susidurti su mokytoju, arba galbūt mokytojas bus jums griežtas ir jus pasmerks. Bet, mano mylimieji, ką mes tiek daug kartų sakėme? Tiktai puolusios būtybės jus teisia ir smerkia. Mes, pakylėtieji mokytojai, to nedarome. Tad norime, kad pasiektumėte šį tašką, kuriame rizikos nebelieka, baimės nebelieka, jūs tiesiog sakote: „Visa tai yra žmogiškos nesąmonės. Tiesiog pažvelgsiu į tai ir nuo to išsilaisvinsiu, užuot tempęsis tai su savimi. Jau pakankamai ilgai tai tempiausi.“ Štai ko mes visi trokštame.
Jūs visi turite potencialą atlikti tą pokytį. Nėra svarbu, kuriame esate sąmonės lygyje, kuriame lygyje esate kelyje, esate naujokai ar nesate naujokai. Jūs vis dar galite sąmoningai priimti tą sprendimą, kad norite pašalinti riziką iš kelio, pašalinti baimę iš kelio, nes esate pasiryžę į tai pažvelgti. Mes neduosime jums tokios iniciacijos, su kuria nesate pasiruošę susidurti ir kurios negalite išlaikyti. Tiesa, egzistuoja tam tikros iniciacijos, į kurias neturėtumėte pažvelgti tol, kol nepakylate į aukštesnius kelio lygmenis, tačiau mes jums jų neduosime tol, kol nebūsite joms pasiruošę, tad kur gi yra rizika? Puolusios būtybės sukūrė visą šią rizikos ir baimės sąmonę.
Jeigu grįžtumėte į Summit Lighthouse organizaciją, toje organizacijoje egzistavo baimė. Egzistavo baimė tarp mokinių, kad jie gali neišlaikyti savo iniciacijų. Tai buvo geriausia, ką buvo galima padaryti Žuvų Amžiaus pabaigoje, tačiau Vandenio Amžiuje, kur gi yra vietos baimei? Kam reikalinga baimė? Šiam amžiui yra skirta būti Šventosios Dvasios amžiumi. Ką gi baimė turi bendro su Šventąja Dvasia? Šventoji Dvasia pučia ten, kur nori. Baimė skatina troškimą kontroliuoti. Negalite kontroliuoti Dvasios, tad kam jums reikalinga baimė? Kodėl manote, kad Dvasia reaguoja į baimę? Dvasia visiškai nereaguoja į baimę. Aš nereaguoju į baimę. Nesu baimėje. Neturiu visiškai jokios baimės visoje savo esybėje, ir būtent dėl to esu pakilęs. Nenoriu, kad jūs turėtumėte kokią nors baimę visoje savo esybėje. Tiktai puolusios būtybės nori, kad turėtumėte baimę, nes jos tuomet gali jus kontroliuoti.
Ko gi bijoti Žemėje, jeigu viskas yra netikra? Ko gi bijoti to, kas yra netikra? Kodėl yra tam tikri netikrovės elementai, kurių jums reikia bijoti, ir kai kurie netikrovės aspektai, kurių jums reikia trokšti? Kodėl egzistuoja kažkas, ko turėtumėte vengti, ir kažkas, ko turėtumėte siekti? Kur gi čia yra prasmė? Visa tai yra netikra. Kas gi tokio galėtų jums nutikti, kas būtų taip bloga, jog negalėtumėte to įveikti? Nieko. Tai kodėl turėtumėte bijoti? Labai gerai suprantu, kad turite savastis, kurios tam prieštaraus, nes jos sumąstys visokiausias priežastis, kodėl yra dalykų, kurių jums reikia bijoti: „Tik įsivaizduok, kas gali nutikti. Turi to bijoti.“ Tačiau jeigu to norite, galite pasinaudoti šia projekcija iš šių savasčių, kad jas apnuogintumėte ir tartumėte: „Aha! Tu nori, kad aš bijočiau! Na, tai man įrodo, kad esi atskiroji savastis, tad aš dabar į tave pažvelgsiu. Pasinaudosiu šia proga ir paprašysiu Maitrėjos parodyti man šią iliuziją, kad galėčiau paleisti šią baimę. Galiu tiesiog leisti šiai savasčiai mirti, ir baimė miršta kartu su ja.“
Kas yra baimė? Ką baimė į jus projektuoja? Egzistuoja sąlyga, kurios turite bijoti, ir jums reikia arba apsisaugoti nuo tos sąlygos arba siekti sunaikinti tą sąlygą. Tačiau ką tai padaro? Tai sukoncentruoja jūsų dėmesį į sąlygą, o ne į baimę, tačiau baimė nėra sąlyga. Žemėlapis nėra teritorija, kaip yra sakoma. Baimė yra problema. Sąlyga nėra problema. Baimė yra tai, kas jus veikia, nes ji yra jūsų proto viduje. Sąlyga yra už jūsų proto ribų. Ką mes sakėme apie dvasinį kelią? Jo esmė yra suvokti, kad dalykai, kurie yra už jūsų proto ribų, negali paveikti jūsų proto, nebent leisite jiems tai padaryti. Problema yra baimė, kuri yra jūsų proto viduje ir veikia per atskirąją savastį. Jums nieko nereikia padaryti dėl išorinės sąlygos, kad įveiktumėte baimę, jums reikia pažvelgti į atskirąją savastį ir tarti: „Čia nėra nieko, ką turėčiau išspręsti. Aš leidžiu tau mirti. Atia, atia.“
Mes jau anksčiau tai sakėme. Ar suvokėte tai anksčiau? Ar suvokiate tai dabar? Jeigu nesuvokiate, mąstykite apie tai. Dar ir dar kartą klausykite, dar ir dar kartą skaitykite, paprašykite manęs, kad padėčiau jums patirti tą patyrimą, nubundant iš savo įprastinės sąmonės būsenos, patiriant tą grynąją sąmonę, kuri nėra nei tas, nei anas, ir todėl įgyjant tą perspektyvą, kad visa tai yra netikra. Daugelis jūsų jau kurį laiką sekate šiais mokymais. Esate pasiruošę tam pokyčiui, jeigu dar nebuvote pasiruošę. Daugeliui jūsų tai tėra nedidelis pokytis sąmonėje, kuomet jūs iš to išeinate ir pamatote tai – netikrovę. „Kodėl bijau to, kas netikra? Kodėl siekiu išvengti pažvelgti į tai, kas netikra? Kodėl leidžiu tam, kas netikra, mane riboti ar netgi mane apibrėžti? Kodėl leidžiu Žemės netikrovei uždaryti mano protą Dvasios tekėjimui, kuris yra tikras?“
Mes jau anksčiau tai sakėme: niekas, kas netikra, negali paveikti to, kas tikra. Tikra jumyse yra tai, ką mes pavadinome Sąmoninguoju AŠ ir AŠ ESU Esatimi. Išorinė asmenybė, fizinis kūnas nėra tikras, lyginant su jūsų esybės šerdimi. Tai yra kažkas, ką jūs prisiėmėte, tačiau tai nėra tikra ir tai nėra tikrasis jūsų aš. Jūs esate tikri.
Vėlgi, mes jums perdavėme labai ezoterinę žinią, žinią su daug sluoksnių, daug briaunų. Koks yra tokios žinios kaip ši tikslas? Tai yra kažkas, ko daugelis žmonių nesuprato, ypač daugelis tų, kurie užaugo Vakarų kultūroje su labai linijišku, analitiniu protu. Jie mano, kad bet kurio mokymo tikslas yra tai, ką jie gali suvokti linijišku analitiniu protu, tačiau ezoterinio mokymo, mistinio mokymo tikslas yra neutralizuoti linijišką ezoterinį analitinį protą, kad galėtumėte patirti kažką, kas peržengia to proto ribas.
Suprantame, kad mūsų mokymus nėra lengva suvokti, kategorizuoti, analizuoti. Matome mokinius, kurie mėgina juos suvokti linijišku protu, mėgina lyginti vieną mokymą su kitu. Jie ieško neatitikimų ir atitikimų, tačiau tai kyla iš nesupratimo, koks yra dvasinio mokymo tikslas. Dvasinio mokymo tikslas nėra jums duoti visiškai nuoseklų, koherentišką mokymą apie kiekvieną aspektą, kaip veikia visata. Dvasinio mokymo tikslas yra pakeisti jūsų sąmonę, pakeisti žmonių sąmonę, kad ir kokioje jie būtų sąmonėje, kad ir kokiose jie būtų įstrigę iliuzijose, suteikti jiems kažką, kas galėtų padėti jiems palypėti aukščiau.
Net jeigu turėtumėte visiškai logišką, racionalų, nuoseklų mokymą, kuris paaiškintų kiekvieną dvasinio kelio aspektą, kaip šis mokymas galėtų padėti jums palypėti nors vieną laiptelį aukštyn dvasiniame kelyje? Pokytį sąmonėje pasiekiate ne suprasdami kažką per atstumą. Kai kurie mokiniai to nesuvokė, ir kodėl jie to nesuvokė? Todėl, kad linijiškas protas negali suvokti linijiško proto limitų, tad kai mokinys yra įstrigęs linijiškame prote, jis arba ji negali to suprasti. Jūs tai galite suprasti tuomet, kai patiriate kažką, kas peržengia linijiško proto ribas. Jeigu to nepatyrėte, galite priimti sprendimą, kad esate pasiruošę nustoti koncentruotis į išorinį mokymą ir jo interpretavimą bei vertinimą linijišku protu, ir naudositės įrankiais bei technikomis, kurias mes perdavėme, siekdami patirti tą kažką anapus.
Galbūt jums reikia kito mokymo arba kito mokytojo, kad jums su tuo padėtų. Nėra nieko blogo sakyti: „Man reikia kažko kito“, ir jūs tenai kuriam laikui nueinate. Mes davėme mokymą per šį pasiuntinį, kuris, kaip ir bet kuris mokymas turi daryti, daro prielaidą, jog mokiniai, kurie ateina į tą mokymą, yra tam tikrame lygmenyje, kuriame egzistuoja tam tikri dalykai, kuriuos jie yra pasiruošę suvokti. Tačiau nėra jokių garantijų, kai įkeliate kažką į internetą ar į knygas, jog neatsiras žmonių, kurie gali atrasti tą mokymą dar nebūdami jam pasiruošę, ir todėl jie gali ateiti į mokymą su tam tikra išankstine nuostata, jog nori įtalpinti mokymą į savo dabartinį dvasinio kelio supratimą. O tai reiškia, kad jie negali pasinaudoti mokymu, jie negali pasinaudoti tuo mokymu dėl to, kad jų protai nėra jam atviri.
Na, jų protai gali tapti atviri, jeigu jie ryšis priimti sprendimą, tačiau kai kuriems žmonėms būtų geriau, kad jie išeitų, kad jie bent jau kurį laiką nueitų kitur. Mes šioje dispensacijoje nesukūrėme jokios tokios kultūros, kad tai yra aukščiausias ar absoliutus mokymas, ir jūs turėtumėte jame būti, ir kai jau jame esate, turėtumėte jame likti ir būti ištikimi mokymui ar mokytojams, ar pasiuntiniui. Mes specialiai nekūrėme tokios kultūros. Nėra nieko, kas jus stabdytų pasakyti: „Man reikia kažko kito, aš to nesuvokiu šiame mokyme, man reikia kažko kito“, ir tuomet jūs einate to ieškoti.
Tačiau daugelis jūsų, absoliuti jūsų dauguma, atėjote į mokymą, nes esate jam pasiruošę, o tai reiškia, kad jums reikia pamąstyti, iš tiesų pamąstyti apie dalykus, kuriuos mes pasakėme, ypač per šiuos metus, kuomet tiek daug kalbėjome apie pokytį savo sąmonėje, apie šiuos subtilius poslinkius sąmonėje. Ir jeigu apie tai mąstysite, atrasite, kad jūsų sąmonė pasikeis, jeigu paprašysite mūsų pagalbos ir nesiliausite naudotis įrankiais šioms atskirosioms savastims išrišti, kurios jus blokuoja, kurios uždaro jūsų duris. Daugelis jūsų pasiekėte tą tašką, kuriame duris jūsų dvasios tekėjimui uždaro tai, kad turite šias atskirąsias savastis, kurios yra uždraustojoje zonoje, į kurią jūs nenorėjote pažvelgti. Paimdami šį vieną mokymą, iš tiesų jį įsisavindami ir nuspręsdami, kad ryšitės į tai pažvelgti, galite padaryti didžiulį progresą. Galite padaryti didesnį progresą nei galite šiuo metu net įsivaizduoti, ir tai jums atvers tiek daug naujų perspektyvų.
Žinau, kad tai buvo ilgas mokymas, tačiau noriu jums duoti dar vieną idėją. Daugelis jūsų savo dangiškajame plane neturite įsirašę, kad turėtumėte tapti kokiais nors mokytojais. Nemėginu jums įsiūlyti idėjos, kad visi jūs turėtumėte tapti mokytojais, dvasiniais mokytojais ar dar kitokiais mokytojais, tačiau kai kurie iš jūsų savo dangiškajame plane iš tiesų esate įsirašę tapti vienokiais ar kitokiais mokytojais. Mokote kažko, kas yra susiję su dvasingumu ir dvasiniu augimu. Daugeliui jūsų buvo sunku suvokti, kaip galėtumėte tai įgyvendinti. Daugelis jūsų, kurie atradote pakylėtųjų mokytojų mokymus, jautėte tam tikrą pareigą arba spaudimą įtraukti pakylėtųjų mokytojų mokymus į tai, ko jūs mokote savo srityje. Mes jau anksčiau mėginome nuo jūsų nuimti šį spaudimą, sakydami, kad mūsų tikslas nėra atversti žmones, kad jie pripažintų šį pasiuntinį, šį konkretų mokymą ar taptų tam tikros organizacijos nariais.
Tai yra vienas iš tų spaudimų, kuris priklausė Žuvų Amžiui, o ne Vandenio Amžiui, ir vis dėlto, daugeliui jūsų buvo sunku suvokti, kaip galėtumėte įtraukti kai kurias šias idėjas iš pakylėtųjų mokytojų mokymų į tai, ko jūs mokote, kad ir kokioje srityje kažko mokytumėte, tad šiems žmonėms noriu duoti vieną bendrą idėją. Visų pirma, vėlgi, jums nėra reikalinga mokyti tam tikroje srityje pasaulyje ir pripažinti, iš kur šie mokymai ateina. Tam nėra jokio reikalo. Labai gerai žinau, kad egzistuoja sena tradicija Indijoje, kurioje guru visada pripažįsta savo guru ir guru tradiciją, tačiau mes čia jūsų neprašome to daryti. Esmė yra atnešti idėjas, pritaikytas prie specifinio konteksto, kuriame jūs turite patirtį ir išmanymą.
Idėja, kurią noriu jums čia pristatyti, yra tokia: „Kokios norite gyvenimo patirties?“ Tai yra antraštė. Pažvelgiate žmones šiandieniniame pasaulyje, kuriuos, kaip sakiau, ten ir šen mėto šios audringos bangos. Į juos ateina tiek daug dalykų, turite turėti nuomonę apie tą, turite turėti nuomonę apie aną, turite valgyti šitaip, turite valgyti taip, turite gyventi šitaip, turite gyventi anaip, tai yra dvasinga, o tai nėra dvasinga. Visi šie dalykai nuolatos yra projektuojami ant žmonių ir traukia juos įvairiausiomis kryptimis, kuriose dauguma žmonių jaučiasi sumišę, dauguma žmonių jaučiasi prislėgti. Kaip alternatyvą tam galite pristatyti žmonėms idėją, kad: „O jeigu mums nereikia išspręsti visų šių problemų arba šių dalykų? O jeigu mums nereikia turėti visų šių nuomonių apie tą arba aną? O jeigu vietoj to atsitrauktume žingsnelį atgal ir pažvelgtume, kokios mes esame būtybės? Kaip mes funkcionuojame?“ Ir kaip anksčiau kalbėjome, universaliausias pripažinimas, kurį galite pasiekti, yra tai, kad žmonės yra dvasinės būtybės, nes viskas, kas vyksta jūsų gyvenime, vyksta jūsų psichikos viduje.
Mes taip pat esame patyriminės būtybės, nes kad ir kokiose būtume situacijose, mes patiriame tą situaciją. Ką mes patiriame bet kurią akimirką? Ką jūs patiriate būdami žmonėmis? Jūs patiriate gyvenimą, gyvenimo patyrimą. O jeigu jūs, kaip žmogiška būtybė, galėtumėte atsitraukti žingsnelį ir paklausti: „Ar yra įmanoma pakeisti savo gyvenimo patyrimą nieko nedarant dėl savo išorinių aplinkybių? Kur vyksta mano gyvenimo patyrimas? Na, mano psichikoje. Argi nėra logiška, kad mano gyvenimo patyrimą veikia mano psichikoje esančios sąlygos? Daugeliu atvejų, negaliu pakeisti išorinių sąlygų. Žinoma, mano gyvenimo patirtys yra susijusios su išorinėmis sąlygomis, tačiau ne visada galiu pakeisti tas sąlygas. O jeigu aš, bent jau pirmame žingsnyje, tarčiau: Ką galiu pakeisti savyje, kad pakeisčiau savo gyvenimo patyrimą? Kaip galiu pakeisti savo gyvenimo patyrimą pakeisdamas kažką savo viduje? Ir tuo būdu pripažindamas, kad yra bent tam tikri dalykai mano psichikoje, kuriuos turiu galią pakeisti, net jeigu neturiu galios pakeisti išorinių aplinkybių.“
Ir tuomet jūs galite eiti į savo sritį, kad ir kokia ji būtų, ir susieti tai su savo konkrečia sritimi. Ar tai būtų vadyba, ar tai būtų konsultavimas, ar tai būtų psichologija, ar tai būtų tas, ar tai būtų anas. Galite padėti žmonėms pripažinti, kad pats svarbiausias jų gyvenimo aspektas yra jų gyvenimo patyrimas, ir kad jų gyvenimo patyrimas nėra išskirtinai nulemtas išorinių aplinkybių, nes jį taip pat lemia vidinės jūsų psichikos aplinkybės. Galite padėti jiems suvokti, kad jie gali kažką padaryti savo vidinėms aplinkybėms pakeisti, ir kai jie tai padarys, į gera pakeis savo gyvenimo patyrimą.
Ir tai tuomet gali padėti žmonėms pradėti mąstyti: „Kokio aš noriu gyvenimo patyrimo? Ko aš iš tiesų noriu? Ar buvau auginamas, ar buvau programuojamas galvoti, kad turiu gyventi savo gyvenimą tam tikru būdu? Kad tai yra vienintelis gyvenimo patyrimas, kurį galiu patirti. Esu lenktynėse, žiurkių lenktynėse, kuriose visą laiką esu stumiamas man nepavaldžių aplinkybių, ir niekada nežinau, kas toliau nutiks. Bet jeigu nuo viso to atsitraukčiau ir iš tiesų pamąstyčiau, ar tokio patyrimo noriu visą savo likusį gyvenimą? O gal noriu kitokio gyvenimo patyrimo? Tai ką tai tuomet reikštų man asmeniškai? Kokius galėčiau padaryti pokyčius? Ką galėčiau pakeisti savo požiūryje į gyvenimą, savo perspektyvoje į gyvenimą?“ Ir jūs tuomet galite toliau tai vystyti, statydami ant šių labai paprastų pamatų ir susiedami tai su savo konkrečia sritimi.
Specialiai jums neduosiu daug detalių, nes noriu, kad jūs, tie iš jūsų, kurie žinote, jog tai yra jūsų dangiškojo plano dalis, pasinaudotumėte savo išmanymu ir patirtimi, susiedami tai su savo pačių situacija, su kitų žmonių situacija toje srityje, kurioje jūs turite išmanymą. Tačiau galite į tai pažvelgti, ką jums daviau čia per penkias minutes, ir galite sakyti: na, tai yra ganėtinai paprasta. Čia iš tiesų nėra nieko revoliucinio, tačiau lyginant su daugumos žmonių dabartine gyvenimo patirtimi, tai iš tiesų yra revoliucija. Pradėjau sakydamas, kad „kas laiku užplaukia ant vilnies, pasiekia laimę.“ Na, ištisus dešimtmečius vyko vilnies kūrimas, ir daug, daug žmonių, milijonai žmonių pasaulyje tapo pasirengę šiam pokyčiui, kurį ką tik aprašiau: pažvelgti į savo pačių situaciją, pradėti mąstyti apie tai, kaip jie galėtų tapti savo gyvenimo patirties šeimininkais, ir kaip tai gali dramatiškai pakeisti jų gyvenimą į gera.
Potvynis buvo sukurtas, potvynis yra čia, jis yra prie vartų. Tie iš jūsų, kurie žinote, kad tai yra jūsų dangiškojo plano dalis mokyti, galite pasigauti šį potvynį, kad jis pakeltų jus į sėkmę, nebūtinai į piniginę sėkmę, bet į jūsų dangiškojo plano išpildymą. Tačiau, vėlgi, kodėl gi neturėtumėte gauti iš to naudos, idant galėtumėte toliau daryti tai, ką darote?
Kaip Jėzus sakė, darbininkas yra vertas savo užmokesčio. Žinau, kad apie tai galima pasakyti žymiai daugiau, ir galbūt daugiau bus pasakyta, tačiau, vėlgi, nenoriu pernelyg leistis į detales, nes tie iš jūsų, kurie turite išmanymą specifinėse srityse, žinosite, kaip tai susieti su savo sritimi. Esate pasiruošę eiti vidun, ypač kai atliekate šį pokytį, kad nėra nieko, į ką nebūtumėte pasiryžę pažvelgti, tapsite labai greitai pasiruošę gauti nurodymus tiesiogiai iš manęs ir kitų pakylėtųjų mokytojų, kaip galėtumėte tai pritaikyti sau individualiai. Mano mylimieji, tuos iš jūsų, kurie jaučiate, kad mokyti yra jūsų dangiškojo plano dalis, prašau susiderinti, pajausti kylančią bangą, pajausti kylantį potvynį, kaip tai yra pasiruošę persilaužti į kolektyvinę sąmonę, ir daugelis žmonių tai priims, kai tai bus pateikta universalia forma.
Tai yra kažkas, kas gali padaryti ir galiausiai padarys revoliucinį poveikį visuomenei. Žinoma, ne tik pakylėtųjų mokytojų mokiniai yra pasiruošę tuo pasinaudoti, daugelis kitų žmonių tapo pasirengę pasinaudoti šia banga. Tai tiesiog yra sekantis pokytis, kuris yra pasiruošęs įvykti. Jis jau yra pradėjęs vykti. Pajauskite bangą, įsiklausykite į bangą. Susiderinkite, kaip tai galioja jums, kaip tai yra jūsų dangiškojo plano dalis, ir tuomet neverskite savęs. Tiesiog leiskitės nešami bangos, gyvenimo upės. Tad dabar, daviau jums tai, ką norėjau jums duoti, daug skirtingų žinučių skirtingiems žmonėms skirtinguose lygmenyse, bet iš tiesų čia yra kažkas, kas galioja kiekvienam iš jūsų, jeigu varginotės išklausyti arba perskaityti šį perdavimą iš mano širdies.
Tad užsklendžiu jus džiaugsmingoje liepsnoje, kuria AŠ ESU. Nes mes visi esame džiaugsmingi pakylėtoje karalijoje, nors mūsų džiaugsmas pranoksta tai, ką jūs vadinate džiaugsmu Žemėje, bet iš tiesų viskas pakylėtoje karalijoje pranoksta tai, ką būtų galima išreikšti žodžiais Žemėje. AŠ ESU daugiau nei žodžiai. AŠ ESU daugiau nei vardas. AŠ ESU Maitrėja, bet AŠ ESU daugiau nei Maitrėja, daug daugiau nei Maitrėja.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com