Jūsų iššūkis išspręsti laisvos valios mįslę

Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2021 metų gruodžio 31 d.


Aš esu Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. Koks mums visiems buvo džiaugsmas stebėti jus, savo tiesioginius mokinius, per šiuos praėjusius metus. Daugelis jūsų pasinaudojote mūsų mokymais ir padarėte didžiulį progresą savo dvasiniame kelyje. Galbūt nesu laikomas tuo, kuris pirmas skubėtų žarstytis pagyrimais, ir vis dėlto, noriu pripažinti šį progresą, nes daugeliui jūsų, kurie naudojatės šiais mokymais, jis buvo didžiulis.

Kai kalbu apie dvasinį progresą, aš, žinoma, turiu omenyje jūsų psichologijos išsprendimą, tos psichologijos, kuri jus laiko pririštus prie Žemės, nes būtent tokia yra dvasinio progreso esmė. Mes jau anksčiau kalbėjome, kad susiduriame su tam tikra dilema, dirbdami su Žemės žmonėmis. Jėzus sakė, kad mes esame tarsi naudotų automobilių pardavėjai, naudojantys masalo pateikimo ir pakeitimo techniką. Privalome jums duoti mokymą, kuris jus patrauktų, kad įviliotume pro duris, ir tuomet tikimės, kad sugebėsite persijungti ir suvoksite, kokia iš tiesų yra dvasinio kelio esmė.

Ir, žinoma, kai žvelgiate į visą planetą, galite matyti, kad yra nemažas skaičius žmonių, kurie save vadina dvasingais, tačiau jie vis dar tebėra išoriniame kelyje. Jie galvoja, kad esmė čia yra naudotis dvasine technika, studijuoti dvasinį mokymą, išmokti jį intelektualiai, sekti tam tikru guru, ir tuomet jie vieną dieną automatiškai pasieks tai, ką laiko savo tikslu. Kaip tiek daug kartų paaiškinome, tai, žinoma, nėra taip. Tai yra puolusių būtybių skleidžiama iliuzija, netikrų mokytojų, kurie nori išlaikyti žmones įkalintus čia Žemėje, įkalintus ir pavaldžius jų kontrolei.

Tad kas gi leidžia kokiai nors jėgai, ar tai būtų žmonės ar neįsikūnijusios būtybės, jus kontroliuoti? Na, jeigu tai nėra diktatorius, kuris jus gali kontroliuoti fiziškai, tai tuomet tai gali būti tik psichologinė kontrolė. Kas suteikia galią kažkam kontroliuoti jūsų psichiką? Ją suteikia tai, kad jūsų psichikoje yra kažkas, kuo jie gali naudotis jums kontroliuoti. Šio pasaulio princas randa jumyse kažką, kuo naudodamasis gali jus valdyti. Jis gali priversti jus daryti tai, ką nori, kad darytumėte. Jis gali priversti jus reaguoti, kaip Maros demonai mėgino priversti mane reaguoti, kai buvau pasiruošęs įžengti į Nirvaną.

Kodėl nesate pasiruošę įžengti į Nirvaną? Todėl, kad Maros demonai randa reakciją jumyse, kuria gali pasinaudoti, kad įtrauktų jus į spektaklį, kaip sakiau praėjusiais metais. Kas jus įtraukia koncentruotis į spektaklį, kuris yra vaidinamas Žemėje? Kažkoks prisirišimas. Daugelis jūsų girdėjote žodį „prisirišimas“, netgi daugelį metų. Tačiau ar iš tiesų suvokėte, ką tai reiškia?

Kas yra prisirišimas? Na, paimkime Naujajame Testamente aprašytą situaciją. Jaunuolis ateina pas Jėzų ir sako: „Mokytojau, iš tiesų noriu tavimi sekti, bet prašau, leisk man pirmiausia eiti ir palaidoti savo tėvą.“ Jėzus jam atsako: „Palikite mirusiems laidoti savo numirėlius.“ Taip pat buvo kita situacija, kai Jėzus atėjo pas savo būsimus mokinius, kurie taisė savo tinklus, ir tarė: „Palikite savo tinklus ir sekite paskui mane.“ Jaunuolis, kuris norėjo palaidoti savo tėvą, turėjo prisirišimą prie kažkokio papročio. Jeigu kiti mokiniai nebūtų ryžęsi iš karto palikti savo tinklų, taip būtų nutikę dėl jų turimo prisirišimo.

Kitaip tariant, ką dvasinis mokytojas visada mėgina pasiekti? Jis nori padėti jums pakilti iš to sąmonės lygmens, kuriame šiuo metu esate, į kitą, aukštesnį lygmenį. Todėl mokytojas visada ateina ir sako: „Eikš su manimi į aukštesnį lygmenį.“ Na ir dabar, jeigu jumyse bus kažkas, prie ko būsite prisirišę, sakysite: „O! Aš seksiu tavimi, mokytojau, tik pirmiausia turiu padaryti tą, aną ir trečią dalyką.“ Ir tuomet negalite sekti mokytoju. Bet galite sakyti: „Tačiau juk tikrai galėsiu mokytoju sekti vėliau.“ Žinoma galėsite, nesakome, kad tai yra viskas arba nieko – dabar arba niekada.

Kita vertus, ar suvokiate, kad turite dangiškąjį planą? Ar suvokiate, kad tame dangiškajame plane jūs patys, kai žvelgėte į savo būsimą įsikūnijimą – į šį įsikūnijimą, turėjote aukštesnę viziją. Nusistatėte tikslą ir galėjote matyti, kad, norint pasiekti tikslą, kurį apsibrėžėte savo dangiškajame plane, turėsite pereiti procesą, nes jums reikės pereiti iš sąmonės lygmens, kurį turėjote ateidami į įsikūnijimą, į tą lygmenį, kuris yra būtinas, kad pasiektumėte savo dangiškajame plane apsibrėžtą tikslą.

Jūs taip pat nusistatėte tvarkaraštį, kuriame numatėte, kad savo tikslą idealiu atveju norėtumėte pasiekti dar nepalikę įsikūnijimo, arba specifiniu laiku, sulaukę specifinio amžiaus. Todėl laikas yra pernelyg brangus, kad galėtumėte jį švaistyti, kad galėtumėte nuklysti nuo kurso, nuklysti į aklavietes. Susidarėte sau tam tikrą tvarkaraštį. Kai pas jus ateina mokytojas, jis ateina ne dėl to, kad norėtų priversti jus kažką daryti. Jis ateina, nes savo dangiškajame plane jūs norėjote, kad jis ateitų ir primintų jums, jog atėjo laikas judėti toliau. Jeigu dabar sakote: „O, mokytojau, palik mane kurį laiką ramybėje, aš dabar užsiėmęs.“ Jūs nuviliate ne mokytoją, jūs nuviliate savo pačių dangiškąjį planą, ir būtent dėl to jums visiems galėtų būti naudinga prisiminti štai ką: Ką jūs apsibrėžėte savo dangiškajame plane? Ką norėjote pasiekti šiame gyvenime?

Tuomet galite pažvelgti į save ir tarti: „Matau, kad per šiuos pastaruosius keletą metų tapau prisirišęs prie tam tikrų požiūrių, tam tikros problemos užėmė neproporcingai didelę mano dėmesio dalį. Ir tai iš tiesų iš manęs iščiulpė tam tikrą mentalinės ir emocinės energijos kiekį, kadangi mąsčiau apie šias problemas, vėl ir vėl jas svarsčiau savo galvoje, įsivaizduodamas visokiausius scenarijus savo prote ir mėgindamas įtikinti kitus žmones, kad esu teisus. Jaučiau stiprius jausmus dėl šių problemų.“ Ir jeigu jūs tai savyje matote, galite savęs paklausti: „Ar tai padeda ar trukdo mano dangiškajam planui? Ar tai padeda man artėti prie savo tikslo, ar priešingai – laiko mane įstrigusį tam tikrame sąmonės lygmenyje? Tad ar tai yra prisirišimas?“

Ir tuomet galbūt turėsite geresnį pagrindą nuspręsti: „Laikas tai paleisti. Nes, lyginant su mano dangiškuoju planu, kiek svarbi yra ši problema, ar tai būtų šis, tas ar anas dalykas? Kiek tai yra svarbu? Ar pasakysiu Jėzui: O kas gi man, aš seksiu tavimi.“

Ar pasakysite mokytojui: „Aš seksiu tavimi. Paliksiu savo tinklus. Paliksiu mirusiems laidoti savo numirėlius. Paliksiu mirusiems diskutuoti, veltis į debatus apie tą ar aną klausimą. Aš tiesiog tai PALEISIU ir judėsiu toliau.“?

Tai yra skirtumas tarp tų, kurie sugeba maksimaliai pasinaudoti dvasiniu mokytoju, ir tų, kurie nesugeba. Tai yra skirtumas tarp tų, kurie pasiekia savo dangiškajame plane užsibrėžtus tikslus, ir tų, kurie nepasiekia.

Jeigu palygintumėte šią dispensaciją, kurią perdavėme per šį pasiuntinį, su ankstesne, Summit Lighthouse dispensacija, pamatytumėte, kad daugelis žmonių Summit Lighthouse organizacijoje turėjo daug aiškesnį pajautimą, jog ėjimas keliu reiškia, kad turite būti disciplinuoti, sekti mokytoju, sekti guru, eiti tam tikra kryptimi. Jie buvo daug labiau orientuoti į tikslą.

Šioje dispensacijoje mes jums nedarėme jokio spaudimo. Palikome jums patiems spręsti, kaip įgyvendinsite mokymą, kokį tempą nusistatysite savo augimui. Tačiau tuo nenoriu pasakyti, kad vienas metodas yra geresnis už kitą. Tai tiesiog yra du skirtingi metodai, nes jeigu taip pat pažvelgtumėte į Summit Lighthouse organizaciją, pamatytumėte, kad daug, daug žmonių turėjo aiškų tikslą, jie buvo labai disciplinuoti, jie buvo pasiryžę savo išoriniu protu sukalbėti tiek ir tiek valandų šaukinių per dieną, išlaikyti savo testus, ir visi tie dalykai. Tačiau jie iš tiesų nepadarė labai daug progreso, nes vis dar tebeturėjo prisirišimą. Jie turėjo prisirišimą daryti viską tam tikru būdu, jie taip pat turėjo prisirišimus prie stiprių požiūrių, stiprių nuomonių, įskaitant ir požiūrį į save, kaip į labai svarbius dvasinius mokinius, į tuos, kurie neša Sen Žermeno Aukso Amžių arba gelbėja pasaulį dėl Sen Žermeno, kaip jie tai suvokė.

Nėra svarbu, kuriuo metodu, mes, mokytojai, naudosimės, nes nėra jokių garantijų, kad mokinys sureaguos. Tai priklauso tik nuo mokinio. Jūs, pavyzdžiui, matote, kad šis pasiuntinys nepristato savęs kaip guru, jis aplink save nesubūrė grupės pasekėjų, kuriems atėjęs galėtų sakyti: „Tu turi daryti tą. Tu turi daryti aną.“ Tačiau jis jums davė pavyzdį. Jis buvo labai stipriai susitelkęs į tikslą. Kai atrado dvasinį kelią, kai atrado mokymus, jis iš tiesų dėjo dideles pastangas. Jis iš tiesų, ir tai nutiko jau seniai, pasiekė tašką, kuriame nusprendė tiesiogiai dirbti su savo psichologija. Jis buvo labai disciplinuotas, labai pasiryžęs tirti savo psichologiją, studijuoti mokymus ir knygas. Jis buvo labai pasiryžęs paimti mokymus, kuriuos mes per jį perdavėme. Jis nesamprotavo: „O, priežastis, dėl kurios mokytojai gali per mane perduoti šiuos mokymus, yra ta, kad aš jau išlaikiau šias iniciacijas.“ Jis neleido sau šitaip galvoti. Jis studijavo mokymus, paėmė mokymus, pažvelgė į veidrodį ir tarė: „Kaip tai galiu pritaikyti sau?“

Jūs visi, žinoma, turite tokį patį potencialą, nemėginame jo išaukštinti, mes mėginame pasakyti: „Ką vienas padarė, visi padaryti gali.“ Kiek ryžtingai esate nusiteikę pasiekti tikslus, kuriuos apsibrėžėte savo dangiškajame plane šiam gyvenimui? Kur jaučiate esantys? Ar esate pasiruošę savęs to paklausti, arba paklausti vieno iš mūsų, paklausti vieno iš Čohanų? Ar esate pasiruošę toliau tęsti šią vigilę nuo sausio 2-osios dienos, ar esate pasiruošę paprašyti Viešpaties Lanto, o tuomet ir kitų Čohanų: „Parodykite man, kur aš esu kelyje. Ar atsilieku nuo savo dangiškojo plano, o gal tiksliai jo laikausi? Parodykite man, ko man stinga, koks prisirišimas mane stabdo?“ Tai yra didžiulė galimybė jums, kaip visai bendruomenei, dalyvauti šioje vigilėje. Ji gali jums padėti nepaprastai paaugti, tiems iš jūsų, kurie dėsite į tai visas savo jėgas.

Na ir dabar, šis pasiuntinys, kaip buvo pasakyta, ryžosi pritaikyti mokymus, ryžosi pažvelgti į savo psichologiją, ne tik spręsdamas savo atėjimo į Žemę kosminio gimimo traumą, bet taip pat suvokdamas tai, apie ką iki šiol nebuvome daug kalbėję. Tai yra, kad jis neatėjo į Žemę su visiškai išspręsta psichologija. Jis nebuvo pasirengęs pakilti, kai atėjo į Žemę. Jis atėjo į Žemę su tam tikru požiūriu, su tam tikru mąstymu, ir ryžosi pripažinti, kad šis mąstymas vertė jį manyti, kad jis čia atėjo tam, jog padėtų pakelti Žemę aukštyn, jog padėtų išlaisvinti kitus žmones.

Realybėje, jis troško išsilaisvinti nuo mąstymo, kuris jį stabdė natūralioje planetoje. Tas pats, žinoma, galioja jums visiems, kurie esate avatarai. Tai galiojo mums visiems, kurie atėjome čia į Žemę kaip avatarai. Kodėl mes atėjome į Žemę? Na, ne dėl to, kaip galite manyti, kad buvome blogi, piktavališki, savanaudiški ar susikoncentravę į save, ir todėl buvome nusipelnę ateiti į tokią planetą kaip ši. Ne! Mes iš tiesų atėjome čia padėti pakelti Žemę, turėdami aukštesnę sąmonės būseną nei dauguma žmonių Žemėje, kad galėtume patraukti aukštyn kolektyvinę sąmonę. Tačiau mes neatėjome čia specifiškai pakeisti konkrečių kitų žmonių ir pasiekti specifinių dalykų Žemėje.

Kitaip tariant, kai atėjau į Žemę kaip avataras, neatėjau čia specifiškai kurti budizmo religijos. Kai Jėzus atėjo į Žemę kaip avataras, jis neatėjo čia specifiškai būti Kristumi įsikūnijime ir kurti pasaulinės religijos. Priešingai, nei nori tikėti mūsų pasekėjai, kokie mes buvome ypatingi, mes nebuvome ypatingesni už visus kitus į Žemę atėjusius avatarus. Mes turėjome potencialą, kurį jūs visi turite, tačiau šis potencialas galėjo atsiskleisti tik mums reaguojant į buvimą Žemėje, pradedant įveikti savo pirminę reakciją, savo gimimo traumą ir savo reakciją į šią planetą, ir taip pat įveikiant šią psichologiją, kuri mus atnešė į Žemę.

Koks yra sekančio lygmens mokymas, kurį norime perduoti savo laipsniškame apreiškime apie avatarus? Na, tai yra, kad būdami avataru jūs savo gyvenimą pradedate natūralioje planetoje, tai reiškia, tokioje planetoje, kurioje nėra puolusių būtybių, kurioje didelė populiacijos dalis nėra nusileidusi į dualizmą ir atskirtį, egzistuoja potencialas jums įžengti į atskirtį, kaip šis potencialas egzistavo ir Žemėje, kol ji dar nebuvo virtusi nenatūralia planeta, tačiau nėra garantuota, kad tai įvyks.

Jūs savo gyvenimą pradedate natūralioje planetoje, tačiau pradedate jį iš esmės taip pat, kaip kalbėjome apie Žemę, savo gyvenimą pradedate viename taške sukoncentruotame tapatumo jausme. Ir savo gyvenimą pradedate natūralioje planetoje, ir tai vyksta ne taip kaip Žemėje, nes natūralioje planetoje savo kelią pradedate nuo žemiausio sąmonės lygmens, egzistuojančio toje planetoje (nes tiktai nenatūralioje planetoje savo gyvenimą pradedate 48 lygmenyje, ir egzistuoja lygmenys, kurie yra žemesni už jūsų pradinį lygmenį.) Natūralioje planetoje savo gyvenimą pradedate žemiausiame sąmonės lygyje, kuriam yra sukurta planeta. Ir tuomet jūs palaipsniui keliate save iki aukščiausio lygmens, egzistuojančio toje planetoje.

Ir natūralioje planetoje, žinoma, vyksta taip, kad kai kurie gyvybės srautai šį procesą pereina greičiau už kitus. Atsiranda tokių, kurie labiau stengiasi, jie geriau sugeba pasinaudoti mokytojais, kuriuos turite natūralioje planetoje, o tai reiškia, kad jie dabar pasiekia aukščiausią sąmonės lygį, kuris egzistuoja jų natūralioje planetoje.

Kyla klausimas – ką jie tuomet daro? Nes jiems nebėra jokios prasmės likti toje planetoje, bent jau ilgiau nei tam tikrą laiko tarpą. Jūs kurį laiką galite tarnauti lyderiais, tačiau ateis momentas, kai pradėsite ilgėtis kažko kito. Žinote, kad yra kitas laiptelis, ant kurio turite užkopti. Šį lygmenį pasiekusiems avatarams egzistuoja dvi pasirinkimo galimybės. Pirmoji yra, kad egzistuoja kitos natūralios planetos, kurios turi aukštesnius sąmonės lygius nei tas, nuo kurio jūs pradėjote. Jūs galite pereiti į vieną iš šių planetų. Kita galimybė yra, kad galite pereiti į nenatūralią planetą.

Na ir dabar, kodėl jūs, aukščiausią įmanomą sąmonės lygį natūralioje planetoje pasiekusi būtybė, norėtumėte pasirinkti ateiti į nenatūralią planetą? Na, tai labai priklauso nuo to, kur jūs esate sąmonėje. Na ir dabar, sakau, kad kiekvienoje natūralioje planetoje (ir jūs, žinoma, ne visi atėjote iš tos pačios planetos) egzistuoja tam tikras aukščiausias sąmonės lygmuo. Tačiau tai nereiškia, kad esate pasirengę savo pakylėjimui. Nėra taip, kad perėję procesą, kuris yra įmanomas tam tikroje natūralioje planetoje, automatiškai tapsite pasirengę pakilti ir tapsite pakylėtuoju mokytoju.

Taip yra dėl to, kad norėdami tapti pakylėtuoju mokytoju, privalote iki galo išspręsti laisvos valios mįslę. Turite iš tiesų įsisąmoninti, kas yra laisva valia – ką ji reiškia. Ir turite suvokti, kodėl tai buvo taip genialu, kad Kūrėjas visoms savimonę turinčioms būtybėms suteikė laisvą valią. Tiesą sakant, ši koncepcija, žinoma, nebuvo išrasta mūsų Kūrėjo, nes ji egzistavo ir daugelyje kitų kūrinijų. Tačiau ne visose kūrinijose, kadangi kai kurie Kūrėjai eksperimentavo, nuspręsdami nesuteikti visiškai laisvos valios, tačiau jie visi išmoko tam tikrą pamoką, kad laisvos valios suvaržymas neveikia. Kad vienintelis būdas sukurti tvarią kūriniją – formų pasaulį, iš tiesų yra įmanomas tik suteikiant visiškai laisvą valią.

Tam, kad galėtumėte pakilti iš nepakilusios sferos, turite išspręsti šią mįslę. Kai kurie sakys: „Na, aš mėginsiu tai padaryti šioje aukštesnėje, natūralioje planetoje.“ Tačiau kiti, tiesą sakant, išdrįs pasakyti: „Manau, kad ne visai šitai suvokiu, manau, kad ne iki galo suvokiu laisvą valią. Nesuprantu, kodėl mūsų Kūrėjas visiems davė laisvą valią.“ Kai kurie iš jūsų tuomet pažvelgiate į nenatūralias planetas ir tariate: „Kai žiūriu į nenatūralią planetą, iš tiesų nesuprantu, kodėl mūsų Kūrėjas davė žmonėms laisvą valią. Tačiau noriu šitai suprasti. Noriu tai suprasti, ir būtent dėl to esu pasiryžęs įsikūnyti nenatūralioje planetoje. Esu pasiryžęs patirti savo paties esybėje, ką tai reiškia, kad yra žmonių, kurie yra įstrigę dualizme, kuriame negaliu jų perkalbėti. Kad egzistuoja puolusios būtybės, kurios yra taip giliai nugrimzdusios į dualizmą, jog ne tik kad negaliu jų perkalbėti, bet jos mėgins mane nutildyti, arba mėgins įrodyti, kad klystu, netgi mėgins mane atversti į savo proto būseną.“

Kitaip tariant, egzistuoja tam tikras žmonių/būtybių natūralioje planetoje skaičius, kurie taria: „Iš tiesų noriu šitai išspręsti, ir galbūt geriausias būdas man būtų nusileisti į nenatūralią planetą, kurioje požiūriui, kurį susikūriau apie gyvenimą ir apie kūriniją, ir apie laisvą valią savo jaukioje natūralioje planetoje, galėtų būti metamas iššūkis. Noriu nueiti į vietą, kurioje jokie argumentai, kuriuos galėčiau sugalvoti, neįtikins žmonių, kaip buvau įpratęs natūralioje planetoje.“ Kai esate lyderis, kai turite aukštą sąmonės lygį natūralioje planetoje, esate įpratę manyti, kad galėsite pristatyti logišką samprotavimų seką, kurie padės žemesniuose sąmonės lygmenyse esantiems žmonėms pamatyti, kad „jūs esate teisus“ ir todėl jie jumis seks, jie paklausys jūsų patarimo ir jūsų nurodymų.

Taip vyksta natūralioje planetoje, kurioje žmonės yra atviri sužinoti kažką, ko jie šiandien nežino. Ir visai ne taip yra nenatūralioje planetoje, su kuo, manau, jūs visi sutiksite. Būtent dėl to tarp mūsų atsiranda tokių, ir nebūtinai sakau, kad mes buvome labiau pažengę, ar labiau to troškome, ar buvome drąsesni už kitus, bet mes nusprendėme: „Norime mesti sau iššūkį įsikūnydami nenatūralioje planetoje.“

Ir tiems iš jūsų, kurie esate pasirengę šiam mokymui, gali būti naudinga labai pamažu, labai palaipsniui pradėti mąstyti apie tai, kaip žiūrite į šį laisvos valios klausimą, ką jūs apie tai galvojate. Koks yra jūsų požiūris į tai. Kokia yra jūsų (taip sakant) automatiška reakcija, jūsų nuoširdi reakcija. Kai žvelgiate į tą bardaką, kurį žmonės sukūrė Žemėje, kai matote, kaip puolusios būtybės piktnaudžiavo savo laisva valia ir pažeidinėjo kitų laisvą valią, kokia yra jūsų reakcija? Ir tuomet galite pradėti tirti, koks yra požiūris, koks yra už šios reakcijos, šios nuoširdžios reakcijos slypintis įsitikinimas. Kas yra jūsų galvoje, ką jūs galvojate apie laisvą valią? Ir tuomet galite pereiti į identiteto lygmenį ir pradėti mąstyti: „Kaip aš į save žiūriu, kaip į laisvą valią turinčią būtybę, sąveikaujančią su kitais laisvą valią turinčiais žmonėmis? Kaip aš žiūriu į save kaip į būtybę, bent kažkiek pradėjusią pakilti virš dualizmo, bendraudamas su žmonėmis, kurie yra dualizme ir todėl iš tiesų nesinaudoja laisva valia, kadangi jų valia nėra laisva?“

Galite pradėti dėliotis aiškesnį vaizdą, ir šitaip galite pradėti matyti, kokia tai buvo dilema, kurios neišsprendėte natūralioje planetoje, susijusi su laisva valia. Ir tuomet galite pradėti žiūrėti į Žemę ir galite iš tiesų pradėti mąstyti: „Kaip galiu tai išrišti?“ Mes jau perdavėme daug mokymų, kurie gali jums padėti, ir jūs galite juos išstudijuoti. Tačiau dar daugiau perduosime ateityje, tai, žinoma, yra naujo lygmens mokymų pati pradžia.

Kokie yra jūsų jausmai laisvos valios atžvilgiu? Ką galvojate apie tai, kaip veikia laisva valia ir kaip ji galėtų veikti kitaip? Kaip žiūrite į save kaip į laisvą valią turinčią būtybę santykyje su kitais žmonėmis? Kaip galvojate galėsiantys kada nors ištrūkti iš šios planetos, iš šio beprotnamio, kuriuo daugelis mūsų, įskaitant ir mane, šią planetą laikėme esant tam tikroje pakopoje? Kas tai išspręs, kokie yra prisirišimai, susiję su laisva valia, kurie jus čia laiko? Ne tai, kad jūs iš tiesų būtumėte verčiami čia būti, bet dėl to, kad nenorite iš čia išeiti, kol nepadarėte to, dėl ko čia atėjote. Nenorite išeiti, kol neišsprendėte mįslės, kuri jus čia atvedė, kuri jus privertė nuspręsti čia ateiti.

Ir ką galite pradėti daryti yra, kad galite galbūt pradėti keisti savo požiūrį į buvimą Žemėje ir į visas tas patirtis, kurias patyrėte, tarp jų gimimo traumą, tarp jų visą šią frustraciją, matant, kaip žmonės save žeidžia, kaip jie nenori liautis savęs žeisti. Jie nenori žinoti, kaip save žeidžia. Jie nenori jūsų klausyti, kurie žinote geriau ir galėtumėte jiems padėti ištrūkti iš kančių. Jie nori likti savo kančiose ir jie ne tik kad jus ignoruos, jie aktyviai jus atstums, žemins jus, tyčiosis iš jūsų, netgi kankins ir nužudys, kad jus nutildytų. Ką jums su tuo daryti? Kaip jums į tai žiūrėti?

Na, jūs galite padaryti tai, ką padarė šis pasiuntinys. Galite tarti: „Ar buvau visiškas idiotas, pasirinkdamas ateiti į šią planetą? Ar nusipelniau to, kas man nutiko? Ar turėčiau jaustis kaltu dėl to, ką padariau šioje planetoje, dėl to, kaip reagavau?“ Žinoma, jūs galbūt galite pradėti šitai keisti ir sakyti: Ne, jūs, tiesą sakant, buvote labai racionalūs, labai brandūs, labai norėjote augti, ir būtent dėl to nusprendėte čia atvykti. Tai buvo augimu paremtas sprendimas. Nebuvo taip, kad kas nors būtų vertę jus tai padaryti. Nebuvo taip, kad nebūtumėte galėję nusigauti toliau natūralioje planetoje, tad privalėjote įsikūnyti Žemėje. Jūs čia esate dėl to, kad nusprendėte, jog tai jums leis maksimaliai paaugti.

Ir tuomet jūs galite pradėti žiūrėti į kitą dalyką, kuris gali padėti jums susitaikyti su buvimu Žemėje, ir tai yra štai kas. Būdami avataru, kai ateinate į Žemę, kaip sakėme, nusileidžiate į 48 sąmonės lygį, kad galėtumėte įsikūnyti. Žinoma, leisdamiesi žemyn nuo 144 lygmens, jūs prisiimate po vieną iliuziją kiekvienam laipteliui, kuriuo leidžiatės žemyn. Tai tampa jūsų suvokimo filtru, kuris temdo jūsų matymą, jūsų buvimo natūralioje planetoje atsiminimą. Tačiau tai nereiškia, jog jūs su savimi neatsinešate tam tikrų dalykų.

Tai nėra aiškūs prisiminimai, kurie jums iškiltų apie buvimą natūralioje planetoje, tačiau tai yra tam tikras požiūris į gyvenimą, tam tikras požiūris į save, kurį turite būdami avataru, net kai esate 48 sąmonės lygyje. Žinoma, jums keliant savo sąmonės lygį, tai vis labiau ryškėja. Vėlgi, kaip pavyzdį galite paimti šį pasiuntinį, ir vėlgi, kiekvienam iš jūsų tai gali skirtis, tačiau daugelis jūsų atpažinsite, ką sakau. Šis pasiuntinys jautė, kad egzistuoja tam tikros klaidos, kurių jis neturėtų padaryti čia Žemėje. Egzistuoja tam tikri dalykai Žemėje, kurių jis neturėtų daryti. Egzistuoja tam tikras lygmuo, iki kurio jis neturėtų nugrimzti Žemėje, jis turėtų likti aukščiau virš bent tam tikro šioje planetoje egzistuojančio bardako lygmens. Jis visada, tiek šiame įsikūnijime, tiek ankstesniuose įsikūnijimuose, pradedant pačiu pirmuoju įsikūnijimu, buvo labai griežtas sau.

Daugelis jūsų šitai atpažinsite. Jūs galite turėti didelį atlaidumą kitiems žmonėms, tačiau neatleidžiate sau, nes atėjote čia su tam tikru požiūriu į gyvenimą, grįstu tuo, koks gyvenimas buvo natūralioje planetoje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad susikūrėte tam tikrą standartą sau, kaip turėtumėte elgtis, ką turėtumėte ir neturėtumėte daryti. Ir jeigu nusidedate šiam standartui, jaučiate padarę blogiausią dalyką, kokį tik kas nors galėtų padaryti visoje visatoje.

Na ir dabar, ką sakėme apie puolusias būtybes, ką jos padarė, kad viską Žemėje sujauktų? Jos sukūrė standartą ir suprojektavo, kad visi viską turėtų vertinti remdamiesi šiuo standartu. Skirtumas čia yra tas, kad puolusių būtybių sukurtas standartas yra dualistinis standartas, kylantis iš dualistinės sąmonės. Būdami avataru natūralioje planetoje, būdami pasiekę joje aukščiausią sąmonės lygį, jūs nesate dualizme. Jūs nesukūrėte dualizmu grįsto standarto.

Tačiau ar suvokiate, ką tai reiškia? Jūs dabar ateinate į planetą, kurioje viskas yra pripildyta, užteršta dualizmu, bet vis tiek manote, kad yra tam tikri dalykai dualizme, kurių neturėtumėte daryti, ir yra kiti dalykai, kuriuos turėtumėte daryti. Tačiau nesuvokiate, kadangi negalite suvokti, kol nesate pasiekę tam tikro sąmonės lygmens ir nesate pasiekę tam tikro Kristaus įžvalgumo lygmens, nesuvokiate, kad negalite atskirti savo standarto nuo puolusių būtybių standarto.

Manote, kad jeigu darysite tam tikrus dalykus, kurie nebus teisingi pagal jūsų standartą, padarysite kažką blogo. Natūralioje planetoje turėjote standartą savo elgesiui vertinti. Nemąstėte sąvokomis, kas teisinga ir kas klaidinga, netaikėte vertybinio vertinimo, nes tai yra dualizmas. Bet dabar esate planetoje, kuri visa yra persigėrusi dualizmu, ir pradedate taikyti šį „teisinga – klaidinga“, šį dualistinį vertybinį vertinimą sau. Štai kodėl jaučiate: „Bet aš šitai padariau, tai kuo tuomet esu geresnis už puolusias būtybes, ar nesu toks pat blogas kaip puolusios būtybės?“

Puolusios būtybės, žinoma, negailestingai tai išnaudos. Kaip galite iš to ištrūkti? Negalite panaikinti to, ką padarėte. Negalite pakeisti to, kas įvyko praeityje. Tačiau galite tiesiog pasakyti: „Gerai, aš padariau tai, ką padariau, tačiau tai, ką tuomet padariau, net jeigu tai įvyko prieš penkias minutes, to nebėra. Tai nėra fizinė, įkūnyta realybė. Tai, kas mane veikia, iš to, ką padariau, yra mano reakcija į tai. Kuo yra grįsta mano reakcija – atskirųjų savasčių sukūrimu.“

Tad jūs galite pažvelgti į šias atskirąsias savastis, galite naudotis mūsų įrankiais joms išrišti, tačiau turite eiti netgi dar giliau. Iš tiesų turite pasakyti: „Tačiau kai kas iš to nėra atskiroji savastis, sukurta čia, Žemėje. Tai yra požiūris, kurį su savimi atsinešiau iš natūralios planetos, ir turiu jį išrišti. Turiu tiesiog tai paleisti ir tarti: Nėra absoliučiai jokios prasmės taikyti standartą iš natūralios planetos, kai esu įsikūnijęs nenatūralioje planetoje. Koks gi skirtumas, ką padariau šioje tankioje chaotiškoje planetoje? Koks gi skirtumas, jeigu padariau čia klaidą? Kokia prasmė iš viso vertinti – ar tai buvo klaida, ar ne klaida? Tai, ką padariau, buvo paremta tam tikru sąmonės lygiu su tam tikromis atskirosiomis savastimis. Jeigu šitai įveiksiu, aš nuo to išsilaisvinsiu. Nuo to išsilaisvinsiu, jeigu ryšiuosi nuo to išsilaisvinti.“

Kitaip tariant, štai ką čia mėginu pasakyti. Mes visi padarėme tiksliai tai, ką padarėte jūs. Mes atėjome su standartu, padarėme kažką čia Žemėje, ką jautėme neatitikus mūsų standarto. Nugarmėjome į šią prarają, į šią juodąją skylę, kurioje pradėjome save kaltinti, savęs gailėti, pykti ant savęs ir savęs nekęsti dėl to, kad ne visada buvome tobuli ir ne visada sugebėjome kontroliuoti savo reakcijas.

Buvo beveik taip, tarsi turėjome lūkestį, kad natūralioje planetoje mes visada buvome, kaip yra sakoma, „blaivaus proto, ramūs ir susikaupę“, ir turėjome lūkestį, kad kai nusileisime į šį absoliutų chaosą, kuris yra Žemės planeta, vis tiek sugebėsime išlikti „blaivaus proto, ramūs ir susikaupę“, visada gebėdami save sukontroliuoti.

Na, mano mylimieji, tai yra absoliučiai nerealistiškas standartas. Niekas niekada nesugebėjo jo išpildyti. Niekas, kad ir koks būtų buvęs jo sąmonės lygmuo, niekada nesugebėjo jo išpildyti. Nei aš, Buda, nei Jėzus Kristus, nei Maitrėja – niekas, kas buvo čia įsikūniję, nesugebėjo jo išpildyti. Tai neįmanoma. Nes privalote nusileisti į 48 lygmenį, ir jūs reaguosite iš 48 sąmonės lygmens. Kaip galėtų būti kitaip? Toks yra nusileidimo į inkarnaciją nenatūralioje planetoje mechanizmas.

Jūs reaguosite kitokiu būdu nei tai darėte natūralioje planetoje. Nesugebėsite išsaugoti blaivios galvos, ir kodėl turėtumėte? Kodėl turėtumėte? Kodėl turėtumėte mėginti atitikti tą standartą? Tad štai ką sakau. Mes visi tai padarėme, mes visi nupuolėme į šią savęs kaltinimo prarają. Mes visi iš jos išropojome, žingsnis po žingsnio kabindamiesi į šias virvines kopėčias, kurias pakylėtieji mokytojai mums nuleido, aukštyn keldami ranką ir koją, po vieną laiptelį. Mes pasiekėme prarajos kraštą, tačiau vienintelis būdas išlipti iš prarajos yra pažvelgti į tai ir tarti: „Kodėl aš save kaltinu? Kodėl jaučiuosi kaltas? Kodėl ant savęs pykstu? Kodėl manau, kad privalėjau būti tobulas, kad niekada neturėjau reaguoti? Kodėl aš šitaip mąstau? Ar tai yra pagrįsta, ar tai yra logiška?“

Ir tuomet jūs pasiekiate tą tašką, ne kaip išorinį sprendimą išoriniu protu. Jūs tiesiog tai pamatote. Ir tai, ką pamatote, iš tiesų yra savastis, kurią turėjote natūralioje planetoje. Nes natūralioje planetoje, kaip jūs augate, kaip galite augti? Natūralioje planetoje savo kelią pradedate nuo žemiausio sąmonės lygmens toje planetoje. Ką tai reiškia? Na, egzistuoja tam tikros iliuzijos, kurių nesate išsprendę. Nes net ir natūralioje planetoje egzistuoja iliuzijos, nes kaip kitaip galėtų egzistuoti sąmonės lygmenys? Kaip galėtų vykti augimas, jeigu nebūtų sąmonės lygmenų? Kaip jūs augate? Ką mes jums sakėme, kaip jūs kažko išmokstate?

Jūs esate bendrakūrėjas, jūs mokotės bendrakurdami. Kaip bendrakuriate? Sukuriate proto įvaizdį, suprojektuojate per jį sąmonę ir energiją ant materijos, ir jis prisiima formą. Tuomet įvertinate. Tačiau ką jūs darote bendrakurdami? Sakėme, kad jūs kuriate proto įvaizdį, taip, tačiau iš tiesų jūs kuriatės savastį, kuriate šį jausmą, kad: „Štai kas aš esu, tai yra mano tapatumas, tai yra mano mentalinis kūnas, tai yra mano emocinis kūnas ir tai yra mano fizinis kūnas. Štai kas aš esu.“ Ir tai tampa savastimi, per kurią projektuojate.

Na ir dabar, augdami į aukštesnius sąmonės lygmenis, jūs leidžiate vienai savasčiai mirti, ir sukuriate kitą, lygiai taip pat kaip tai darote Žemėje. Skirtumas, žinoma, yra toks, kad neįžengiate į dualizmą, tačiau jūs vis tiek kuriatės savastis. Keldami save aukštyn natūralioje planetoje, jūs kuriatės vis sudėtingesnį savasties jausmą. Ir sakėme, kad lygiai tą patį darote ir čia tarp 48 ir 96 lygmenų. Toks tiesiog yra augimo sąmonėje procesas.

Tačiau kaip pakylate? Na, pakylate, įveikdami tas savastis. Tie, kurie pasiekė aukščiausią lygmenį savo pirmoje natūralioje planetoje ir perėjo į aukštesnę natūralią planetą, jie pasiėmė su savimi savo turėtas savastis, kurios tapo jų išeities tašku antrojoje planetoje. Žinoma, kai nusprendžiate ateiti į nenatūralią planetą, jūs taip pat pasiimate tas savastis su savimi, ir jos, tam tikru laipsniu, tampa išeities tašku jūsų požiūriui į save čia Žemėje, net ir jūsų požiūriui į Žemę.

Ką jums reikia padaryti, kad pakiltumėte? Ką mums visiems reikėjo padaryti, tiems, kurie pakilome iš Žemės? Mums reikėjo pažvelgti į tas savastis ir jas paleisti. Jas paleisti yra daug lengviau, kadangi jos nėra grįstos dualizmu, jos nėra tokios pačios rūšies iliuzijos, nors kita vertus, jūs jas galite paleisti tik tuomet, kai jas pamatote, o tokioje nenatūralioje ir tankioje planetoje kaip Žemė yra daug sunkiau pamatyti šias savastis, kurias atsinešėte su savimi iš natūralios planetos.

Štai kodėl jums pirmiausia reikia išsigydyti gimimo traumą ir daugelį savasčių, kurias susikūrėte čia Žemėje, ir tik tada galite pradėti tirti, kas jus čionai atvedė. Tačiau tarp jūsų jau yra nemažai tokių, kurie pasinaudojo mūsų duotais mokymais apie avatarus, apie savo dvasinių traumų gydymą ir taip toliau. Todėl jūs dabar esate pasiruošę žengti šį kitą žingsnį ir pradėti tirti savastis, kurias atsinešėte su savimi, išrišti jas, kad galėtumėte pasiekti šį tašką, kuriame galėtumėte ne tik pažvelgti į Žemę ir sakyti, kad čia nebėra nieko, kas mane traukia. Tačiau galėtumėte pažvelgti į visą nepakilusią sferą ir tarti: „Iš tiesų nėra jokios natūralios planetos, kuri mane trauktų. Esu pasirengęs pakilti. Esu pasirengęs visam laikui palikti šią nepakilusią sferą.“ Ir štai taip jūs tampate pakylėtuoju mokytoju.

Tad dabar daviau jums tai, ką norėjau duoti šiame Naujųjų Metų mokyme. Matysime, kokius kitus mokymus norėsime perduoti apie tai šių metų bėgyje. Noriu padėkoti tiems iš jūsų, kurie priėmėte mūsų ankstesnius mokymus, kadangi jūs buvote pionieriai, atvėrę kolektyvinę sąmonę tiek, kad mes galėjome perduoti šitai kaip fizinį mokymą. Tad dar kartą, mano didžiausias dėkingumas, mano nesibaigiantis dėkingumas, nes bet kuris diktavimas, kurį perduodame, yra, žinoma, tik viena grandis mūsų nenutrūkstančio perdavimo grandinėje.

Žinau, kad kartais kai kurie iš jūsų galite jausti, net ir pasiuntinys kartais jaučia, kad „šis diktavimas buvo ypatingas, jis buvo aukštesniame lygmenyje, tai buvo beveik savaime išbaigta.“ Gerai, kad turite šį jausmą, tačiau, žinoma, bet kuris diktavimas yra tik vienas perlas perlų vėrinyje, besidriekiančiame į ateitį, ir neįmanoma pasakyti dabartyje, kiek ilgai tai tęsis, tačiau iš tiesų tikimės suverti ilgą aukštesnio sąmoningumo perlų vėrinį.



* Kaip minčių vaizdinį šiais metais naudosime praėjusių metų Saulės minčių vaizdinį:

Gautama Buda, tu esi tobulas veidrodis Žemei.“

Sen Žermenai, tu esi tobulas veidrodis ekonomikai.“

Motina Marija, tu esi tobulas veidrodis moterims.“

*Jums gali būti įdomu perskaityti klausimą ir atsakymą apie Avatarus ir natūralioje planetoje sukurtas savastis.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2021 Kim Michaels