Demokratija negali būti grindžiama jėga paremtu mąstymu

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2022 metų spalio 8 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2022 m. vebinare „Demokratijos prikėlimas“.

AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas. Koks nuostabus mokymas iš mano brolio Jėzaus! Kokį gylį ir giliamintiškas įžvalgas jis išreiškė paprastais žodžiais, tiesiais žodžiais, kuriuos yra labai sunku klaidingai suprasti ar klaidingai interpretuoti. Norėčiau toliau statyti ant jo padėtų pamatų. Ką sakė Jėzus? Krikščionybė tapo destruktyvia jėga Amerikos progresavime, o kodėl taip yra? Todėl, kad pernelyg daug krikščionių, ypač lyderių, tapo šėtoniškos sąmonės aukomis, manydami, kad žino geriau. Ši sąmonė, žinoma, egzistuoja ne vien krikščionybėje. Ją galima rasti visame pasaulyje daugelyje skirtingų kontekstų.

Sąmonė, kurioje manote žinantys geriau

Kokia yra šios sąmonės esmė? Manote, jog esate teisūs, manote, jog žinote geriau, manote, kad žinote viską, ką jums reikia žinoti. Kokį poveikį tai padaro psichologiškai? Tai uždaro jūsų protą. Tai uždaro jūsų protą bet kokiems dalykams, išeinantiems už to, ką jūs jau žinote. Visų pirma dėl to, kad manote žinantys viską, ką jums reikia žinoti, tad kaip galėtų būti kažkas naujo? O visų antra, kadangi manote, jog esate absoliučiai teisūs savo požiūryje į gyvenimą, tai reiškia, kad bet kokie nauji dalykai gali prieštarauti jūsų žinojimui, gali mesti iššūkį tam, ką jūs žinote, ir todėl jūs jaučiate iš to grėsmę. Koks yra viso to bendras poveikis? Užsidarote bet kokioms naujoms idėjoms. Na, mano mylimieji, tiesiog pažvelkite į žmonijos istoriją ir užduokite sau šį klausimą: Kas buvo varomoji progreso jėga? Atsakymo paneigti neįmanoma: naujos idėjos.

Žinoma, galite pažvelgti į Žemę, galite sakyti: „Tačiau taip pat buvo naujų idėjų, kurios neatnešė progreso, jos teatnešė didžiulius konfliktus ir kančias.“ Bet ar tikrai tai yra tiesa? Paimkime akivaizdų pavyzdį: marksizmą, komunizmą. Tai buvo nauja idėja, bent jau tuo metu. Ar ji atnešė progresą, ar priešingai – atnešė didžiules kančias ir konfliktus? Na, iš išorinės perspektyvos galėtumėte sakyti, kad ji atnešė konfliktus ir kančias, dėl to nekyla jokių abejonių. Bet dabar grįžkite atgal ir pažvelkite į sąmonę, kurioje žmonija buvo tuo metu, kai marksizmas buvo atneštas į fizinę plotmę. Kas buvo ši sąmonė? Žmonės buvo, kaip paaiškinome, labai giliai įstrigę dualistinėje sąmonėje. Kas nutinka, kai esate įstrigę dualistinėje sąmonėje? Jūs paimate vieną reliatyvų požiūrį, nueinate su juo į kraštutinumą, ir eidami į tą kraštutinumą, jūs keliate jį į vis aukštesnį ir aukštesnį statusą, kol jis pasiekia absoliutumo statusą jūsų prote. Ir tuomet įstringate. Manote žinantys geriau. Žinote viską, ką galima žinoti, esate absoliučiai teisūs. Tai reiškia, kad negalite augti asmeniniame lygmenyje ir visuomenė, kuri yra įstrigusi šioje dinamikoje, taip pat negali augti.

Kaip progresas vyksta dualizme

Tačiau koks yra įstatymas, absoliutus įstatymas Žemėje? Tai yra nuolatinis augimas, nuolatinė savitranscendencija. Kai įkalinate save viename dualistiniame kraštutinume, kaip galėsite išsilaisvinti, kad galėtų vykti progresas visuomenėje ir individualiame lygmenyje? Na, šitai mes paaiškinome daug, daug kartų. Paaiškinome, kad dualistinis polius negali egzistuoti pats vienas, jis privalo prisitraukti ar netgi sukurti sau priešingybę, kuri būtų priešingoje spektro pusėje, kuriame egzistuoja pirmasis dualistinis polius. Dualizme visada egzistuoja dvi priešingos pusės. Eidami į vieną iš tų pusių, iš tiesų didinate priešingą pusę. Tad yra neišvengiama, kad kažkuriuo metu atsiras priešingybė, kuri mes iššūkį jūsų nesubalansuotai pozicijai. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo gali vykti progresas, kai žmonės yra įstrigę dualizme. Galime sakyti, jog žinant tą faktą, kad žmonės dualizme buvo įstrigę ilgą laiką, kaip vyko progresas? Naujos idėjos metė iššūkį senoms idėjoms.

Kaip atrado filosofas Hėgelis: tezės prieš antitezę dialektika sukuria sintezę. Sintezė pritraukia kitą antitezę, kuri tuomet sukuria kitą sintezę, tad visada vyksta bent kažkoks judėjimas. Tai yra tai, ką mes pavadinome Skaudžių Smūgių Mokykla. Tačiau turime sakyti, iš šios perspektyvos, kad net ir kai žmonės yra įstrigę dualizme, progresas vis tiek vyksta per naujas idėjas. Tik yra taip, kad šios naujos idėjos priešinasi senosioms idėjoms. Na ir dabar, žinoma, tai nėra tai, ką mes, pakylėtieji mokytojai, norime matyti. Mes norime matyti progresą vykstant kitu būdu. Mes norime matyti progresą vykstant per naujas idėjas, kurios nebūtų dualistinės ir todėl nesukurtų priešingybės ir antitezės. Ką tai reiškia? Ar tai nėra vien kažkokie filosofiniai tauškalai? Na, tai priklauso nuo to, ar supratote, apie ką kalbėjo Jėzus, kalbėdamas apie Kristaus protą.

Kai idėja ateina iš dualizmo proto – antikristo proto, Šėtono sąmonės proto – ši idėja yra tezė. Tai nėra realybė. Tai yra nesubalansuotas, neišbaigtas požiūris, kuris tuomet yra išaukštinamas per vertybinį vertinimą į absoliutumo statusą, ir tai privalo sukurti ir pritraukti antitezę, kitaip neįmanoma. Mes, pakylėtieji mokytojai, jau ilgą laiką mėginome padėti žmonėms įveikti šį dualistinį mąstymą. Būtent dėl to pakylėtieji mokytojai pasiuntė Budą atnešti savo mokymų apie poras, apie kančių įveikimą, einant teisingo gyvenimo keliu. Būtent dėl to mes pasiuntėme Jėzų atnešti dar vieną nedualistinį mokymą. Žinoma, dauguma krikščionių, ir tikrai dauguma krikščionių Amerikoje, nesuvokia, kad Jėzus perdavė nedualistinį mokymą. Tačiau jeigu atidžiai skaitysite tarp eilučių, pamatysite, kad daugelis jo teiginių buvo nedualistinės prigimties, ir jie buvo specifiškai skirti padėti žmonėms įveikti dualistinį „mes prieš juos“ mąstymą. „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų“ yra nedualistinis teiginys. „Tai, ką padarėte vienam iš šių mažutėlių, man padarėte“ yra nedualistinis teiginys.

Jėga paremta visuomenė

Ką dualistinė sąmonės būsena padaro žmonėms? Ji, kaip sakė Jėzus, juos apakina. Jie negali matyti rąsto savo akyje. Kodėl negali? Todėl, kad visą laiką žiūri į išorę ir visada žiūri su teisiančiu mąstymu, paremtu teisingumu ir klaidingumu: „Aš esu teisus, nes žinau geriau. Todėl tie, kurie su manimi nesutinka, privalo klysti. O dabar, kai jau nustačiau, kad jie klysta, galiu nukreipti savo dėmesį į juos, siekdamas juos pakeisti arba priversti juos pasikeisti, nes keisti save man nėra jokios būtinybės.“ Būtent tai pasąmoningai sako žmonės, kai jie yra dualistinėje sąmonėje. Kaip Jėzus sakė, būtent tai šiandien sako dauguma krikščionių Amerikoje. Tad matote, jog ši sąmonės būsena yra iš esmės ir iš pagrindų antidemokratiška. Kuo yra paremta demokratija? Ji nėra paremta jėga. Kas yra jėga? Tai yra dualistinės sąmonės padarinys, tos sąmonės, kad „aš esu teisus, todėl kiti privalo klysti, ir todėl, kadangi tie kiti klysta epiniu būdu, mums yra priimtina prieš juos naudoti jėgą“.

Jeigu grįžtume prie Jėzaus; štai jisai, vaikšto dulkėtais Palestinos keliais, duodamas mokymą, kuris yra nedualistinis, visiškai taikus, visiškai neparemtas prievarta. Kur Jėzaus pirminiuose mokymuose matote kokią nors prievartą? Atsukite kitą skruostą, atleiskite septyniasdešimt septynis kartus, mylėkite tuos, kurie jūsų nekenčia, – tai nėra paremta jėga. Kodėl Jėzus leidosi suimamas valdžios atstovų ir nukryžiuojamas? Jis nenaudojo jėgos ir mėgino parodyti pavyzdį, ką yra įmanoma pasiekti, kai nenaudojate jėgos. Tai buvo skirta padėti pamatus demokratijai. Kai žvelgiate į istoriją, matote, kad visos šios praeities imperijos buvo jėga paremtos imperijos. Jėzaus laikais ryškiausia tokia imperija buvo Romos imperija, kuri tapo didžiausia imperija Žemėje naudodama išskirtinai jėgą, negalite to paneigti, kai pažvelgiate į istoriją. Romėnai net neturėjo kažkokios ideologijos, kurią būtų mėginę skleisti. Tai tebuvo jėga, grobiant iš kitų tai, kas naudinga mums, nes mes esame stipresni. Kas stipresnis, to ir tiesa. Jėzus perdavė mokymą, kuris buvo skirtas parodyti ne jėga paremtą požiūrį, kuris buvo skirtas padėti žmonėms išsilaisvinti iš šio jėga grindžiamo mąstymo, kad aš esu teisus, o kiti klysta.

O kas tuomet įvyko? Na, įvyko taip, kad iš pradžių jėga paremta imperija, Romos imperija, mėgino sunaikinti krikščionybę, bet tuomet staiga imperatorius Konstantinas nusprendė priimti krikščionybę ir paversti ją valstybine Romos religija. Tačiau ar Konstantinas turėjo bent kažkokių intencijų fundamentaliai pakeisti Romos imperiją ir paversti ją ne jėga paremta imperija? Na, žinoma, kad ne, kiekvienas tai gali matyti, pažvelgęs į istoriją. Konstantinas buvo jėgą naudojęs asmuo. Jis buvo jėga grįstoje sąmonės būsenoje. Jo intencija, sukuriant šią naują religiją, buvo pasinaudoti krikščionybės religija savo imperijos kontrolei konsoliduoti, naudojant jėgą. Tad jau nuo pat pradžių Romos katalikų bažnyčia buvo jėga paremta religija. Kodėl jie turėjo iškreipti Kristaus mokymus? Todėl, kad negalite paimti pirminių Kristaus mokymų ir sukurti jėga grindžiamos religijos, privalote juos iškreipti, kad galėtumėte tai padaryti.

Pažvelkite į katalikų bažnyčios istoriją ir kaip ji vėl ir vėl, ir vėl naudojo jėgą. Ji naudojo fizinę jėgą, pavyzdžiui, paskelbdama eretikais tuos, kurie kalbėjo apie reinkarnaciją. Tuomet matėte smurtinį jėgos naudojimą kryžiaus žygiuose, inkvizicijoje, raganų medžioklėse, tačiau taip pat buvo naudojama psichologinė jėga, sukuriant visą šią pirmapradės nuodėmės koncepciją, ir kad degsite visą amžinybę pragare, jeigu nepaklusite žemiškai bažnyčios hierarchijai – tarsi kokia nors valdžia Žemėje galėtų ką nors pasmerkti pragarui ar, tiesą sakant, pasiųsti kažką į dangų. Tad matote, jog krikščionybė tapo jėga paremta religija. Iš pradžių įvyko skilimas į Vakarų bažnyčią ir Rytų bažnyčią. Po to vyko kryžiaus žygiai ir susidūrimas su islamu, tuomet vyko raganų medžioklės ir moterų persekiojimas. Tuomet vyko inkvizicija, per kurią krikščionybė kariavo pati su savimi, su savo pačios nariais. Tuomet iškilo mokslas ir dabar krikščionybė ėmė kariauti su mokslu. O taip, tuomet dar buvo Liuteris ir reformacija, ir dabar katalikų bažnyčia kariavo su protestantais, ir šį sąrašą galima tęsti. Tad čia jūs matote septyniolika šimtmečių gyvavusią jėga paremtą religiją, kuri skilinėjo į įvairias frakcijas, tačiau visur čia buvo jėga, konfliktas. Ir jie vis tiek teigia: „Mes esame teisūs, mes vieninteliai esame teisūs, visi kiti klysta.“

Kaip galite sukurti demokratinę šalį būdami jėga paremtame mąstyme? Kas yra demokratija? Na, jos paskirtis yra būti alternatyva visoms kitoms valstybės valdymo formoms, kurias matėte istorijos eigoje. Kuo jos pasižymėjo? Jos visos rėmėsi jėga. Diktatūra yra jėga paremta imperija. Pažvelkite į šiandieninę Putino Rusiją – ji yra paremta jėga. Jėgos naudojimu prieš savo pačios žmones, jėgos naudojimu prieš Ukrainą, jis netgi draudžia savo paties žmonėms kalbėti apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Demokratija jau dėl pačios savo prigimties yra alternatyva jėga paremtai valstybės valdymo formai. Tačiau, kad demokratija galėtų veikti, žmonės negali būti jėga paremtame mąstyme, nes tuomet net ir demokratija, kaip ir Kristaus mokymai, bus paversta jėga grindžiama sistema. Matote, jeigu grįžtume, kaip sakėme, į 18-ąjį amžių, į ankstyvųjų Amerikos tėvų-įkūrėjų, pionierių ir patriotų laikmetį. Kaip jie sukūrė šią atskirą šalį naudodami jėgą? Kovodami su britais, kurie, žinoma, yra dar vienas puikus jėga paremtos imperijos pavyzdys, kuri tapo didžiausia imperija Žemėje naudodama jėgą.

Amerika – jėgos naudojimu paremta šalis

Tad matome, kaip jau anksčiau sakėme, kad Amerika neatsikratė šių mėginimų naudoti jėgą. Būtent dėl to kilo Pilietinis Karas dėl vergovės, kuri taip pat buvo paremta jėgos naudojimu prieš kitus, galvojant, kad galite savintis kitus žmones. O tai, žinoma, buvo iš pagrindų antidemokratiška. Matote, kokioje daugybėje karų kariavo Amerika. Matote Europoje, kaip atsirado demokratinės šalys, tačiau Europa vis tiek pradėjo du pasaulinius karus, o dabar joje vyksta dar vienas karas su jėga paremta imperija. Matote, jeigu norime, kad įvyktų demokratijos prisikėlimas, ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje, privalo įvykti pokytis sąmonėje, kuomet bent kai kurie žmonės visuomenėje – mes čia nekalbame apie dvasingus žmones ar pakylėtųjų mokytojų mokinius – kalbame apie žmones visuomenėje, kurie sugebėtų suvokti dualizmą, dualizmo poveikį, dualizmo psichologiją ir kaip jis veda į jėgos naudojimą. Ir kaip tikroji dinamika, kuri vyko žmonijos istorijoje, yra dinamika tarp tų, kurie buvo pasiruošę naudoti jėgą, siekdami pavergti arba laikyti priespaudoje populiaciją, arba manipuliuoti populiacija ir tais, kurie nėra jėga paremtoje proto būsenoje.

Jiems reikia suvokti, kad demokratija gimė iš šios ne jėga paremtos proto būsenos, tačiau ji galės išgyventi ir atsinaujinti tik tuomet, jeigu žmonės transcenduos jėga paremtą proto būseną. Turi pradėti kaltis šio suvokimo daigai, nes kitaip pradės vykti vis daugiau ir daugiau konfliktų, vis daugiau ir daugiau susiskaldymų, kaip jau pradedate matyti vykstantį tam tikrą susiskaldymą tarp įvairių demokratinių šalių. Ir, žinoma, matote susiskaldymą Jungtinėse Valstijose tarp dviejų žmonių grupių. Ką matote kraštutinėje kairėje Amerikoje ir kraštutinėje dešinėje Amerikoje? Matote dvi žmonių grupes, kurios abi yra įstrigusios sąmonėje, kad: „Mes esame teisūs. Mums nereikia keistis. Tai tie kiti žmonės privalo pasikeisti, ir yra svarbu, yra nepaprastai svarbu, kad jie pasikeistų, tad yra priimtina naudoti jėgą, kad juos pakeistume.“

Yra daugiau žmonių dešinėje, kurie šitaip jaučiasi, nes, kaip sakė Jėzus, visa krikščionių bendruomenė Jungtinėse Valstijose yra įstrigusi šioje sąmonės būsenoje, jėga paremtoje sąmonės būsenoje. Jie jaučiasi teisūs, jie mano, jog yra epiškai svarbu, kad jų požiūris valdytų Ameriką, ir todėl yra priimtina naudoti jėgą. Sausio 6-ąją matėte akivaizdų jėgos naudojimą. Negalite to paneigti, nebent esate įstrigę sąmonės būsenoje, kuri yra atitrūkusi nuo bet kokio ryšio su realybe. Negalite neigti, kad tai buvo jėgos naudojimas. Nesilaužiate pro duris – užrakintas duris – nenaudodami jėgos. Nemušate žmonių, kurie atlieka savo darbą saugodami valstybinę instituciją, nenaudodami jėgos. Tad čia matote grupę žmonių, kurie buvo pasiruošę naudodamiesi jėga užpulti pačią demokratijos instituciją, pačią demokratiją.

Ir kas tai paragino juos daryti? Donaldas Trampas, kuris taip pat visą savo gyvenimą praleido būdamas jėga paremtame mąstyme. Jis yra taip apsėstas noro laimėti – jis yra taip apsėstas noro būti teisus, baimės, jog bus įrodyta, kad jis klydo, jog yra absoliučiai įsitikinęs, kad yra visada teisus. Jis niekada negalėtų suklysti. Todėl tie kiti žmonės privalo klysti. Visas jo gyvenimas buvo nuolatinė kova su kitais žmonėmis, nes jis nori įrodyti esantis teisus ir įrodyti, kad kiti žmonės klysta. Būtent dėl to jis kandidatavo į prezidentus. Ne dėl to, kad būtų turėjęs viziją, ką norėtų padaryti dėl Amerikos. Jis turėjo viziją, ką šituo padarytų dėl savęs ir savo savivaizdžio, ir tai vis dar tebėra jėga paremtas mąstymas. Visa ši melų apie rinkimus ir pavogtus rinkimus fantazija yra jėgos pavyzdys. Tai tegali ateiti iš jėga paremto mąstymo. Tačiau, žinoma, kai žmonės yra įstrigę tame mąstyme, kaip jie gali tai matyti? Kaip galite priversti juos tai pamatyti? Bet matote, jūs nepriverčiate jų tai pamatyti. Turite patys transcenduoti tą sąmonę ir padėti tiems, kurie yra atviri, transcenduoti tą sąmonę, ir tai tuomet pakeis situaciją kolektyvinėje sąmonėje.

Kai įvyko sausio 6-oji, šoko bangos nuvilnijo per kolektyvinę Amerikos sąmonę – šoko bangos. Ir tos šoko bangos padarė poveikį daugeliui skirtingų žmonių, tačiau jos taip pat padarė poveikį daugeliui žmonių, kurie visą savo gyvenimą ištikimai balsavo už respublikonus. Jie pamatė, kai kurie iš jų pirmą kartą, kai kurie iš jų jau anksčiau tai buvo pamatę, kas iš tiesų yra Donaldas Trampas ir kad jo visi politinio veikimo principai yra visiškai priešingi tradicinėms respublikonų partijos vertybėms. Aš čia nekomentuoju tų vertybių. Tiesiog išsakau faktą, kad kai kurie iš šių respublikonų rinkėjų buvo pažadinti sausio 6-osios įvykio pamatyti kontrastą tarp Donaldo Trampo elgesio ir jo žodžių ir tradicinių respublikonų vertybių. Tai sukėlė pokytį jų prote, kuomet jie suvokė, kad klausimas čia yra toks: Kam esate ištikimi? Ar esate ištikimi aukštesnėms vertybėms ir principams, kuriuos respublikonų partija tradiciškai atstovaudavo? O gal ištikimi esate konkrečiam žmogui, konkrečiai lyderių grupei, kurie sako, kad šis asmuo turėtų būti mūsų kandidatu į prezidentus? Ir daugelis jų nusprendė, kad jeigu Donaldas Trampas dar kartą dalyvaus rinkimuose, jie už jį nebalsuos. Mano mylimieji, kiek iš jų, koks procentas tradicinių respublikonų rinkėjų turi patirti šią transformaciją, kad Donaldas Trampas nebeturėtų jokių šansų būti perrinktas, net jeigu kandidatuotų?

Nes gi iš tiesų, 2016 metais laimėti jam tarp daugelio kitų dalykų padėjo ir tai, kad atsirado žmonių viduryje, kuriuos jis patraukė, patraukė savo pažadais, tačiau dabar šie žmonės viduryje, kurie yra ganėtinai subalansuoti, antrą kartą nebeis į Trampo stovyklą, kadangi pamatė, kokį susipriešinimą jis sukėlė, ir jie nenori susipriešinimo. Tad su tuo ir su tradiciškai už respublikonus balsuojančių žmonių nubyrėjimu, negi iš tiesų manote, kad Donaldas Trampas turi realistišką šansą laimėti, jeigu dar kartą kandidatuotų? Ir ką jis darys, jeigu pralaimės? Ar sukurps dar vieną „rinkimai buvo pavogti“ melą ir mėgins tai skleisti? O gal priims savo pralaimėjimą? Na, kaip matote, jis nėra linkęs priimti pralaimėjimų. Jis desperatiškai nori juos paversti kažkuo, kas neatrodytų kaip pralaimėjimas, ir jam absoliučiai nerūpi, kaip tai paveikia šalį ar kitus žmones. Ir tai yra dar vienas jėga paremto mąstymo padarinys.

Jūs šiandien išsakėte prašymus, siekdami padėti amerikiečiams pamatyti pamatinį žmogiškumą, esminį žmogiškumą. Na, kai esate jėga paremtame mąstyme, negalite matyti pamatinio žmogiškumo kitame žmoguje, kadangi nelaikote kitų žmonių žmogiškomis būtybėmis. Jūs juos laikote priešininkais, tais, kurie dirba prieš jus ir tą tiesą, kurią jūs atstovaujate – tą epinį tikslą, kurį jūs atstovaujate, ir dėl to jie turi būti sudeginti ant laužo, prikalti ant kryžiaus, kankinami požemiuose, įstumiami į dujų kameras, ir su jais padaromi įvairiausi kiti dalykai, kuriuos darė jėga paremtoje sąmonėje buvę žmonės per visą istoriją. Tai yra sąmonės būsena, kuri yra fundamentaliai nedemokratiška, nes demokratijos esmė yra, kad kiekvienas žmogus turi vieną balsą ir kiekvienas žmogus turi laisvę nuspręsti, ir jis turi geriausią įmanomą informaciją nuspręsti, kaip jis arba ji atiduos šį balsą. Tokia yra demokratijos esmė. Kiekvienas, kuris trukdo šiam procesui jėga, yra antidemokratiškas. Nėra kito būdo į tai žiūrėti, kai nesate apakinti jėga grįsto mąstymo, kuriame manote, kad kas stipresnis, to ir tiesa.

Kas yra geriausia žmonėms

Daugelis krikščionių Amerikoje tam paprieštarautų ir sakytų: „Mes netikime, kad kas stipresnis, to ir tiesa.“ Tačiau jūs iš tiesų tikite, kad esate teisūs. Jūs iš tiesų tikite, kad yra epiškai svarbu, jog šalis laikytųsi jūsų krikščioniškų idealų ir įsitikinimų, ir esate pasiruošę naudoti jėgą, nes naudojatės jėga manipuliuoti kitais žmonėmis, netgi gąsdindami juos pragaru, pragaro ugnimi ir siera. Tad kaip gi jūs netikite, kad kas stipresnis, to ir tiesa? Svajojate turėti galią primesti savo krikščioniškus įsitikinimus Amerikai ir priversti Amerikos politiką paklusti tiems įsitikinimams. Tai ir yra „kas stipresnis, to ir tiesa“. Tikite, kad jeigu turėtumėte galią, jums būtų teisinga ją panaudoti, o tai nėra demokratija. Demokratija yra tuomet, kai leidžiate žmonėms balsuoti, kuomet jie, kaip Jėzus sakė, patiria pasekmes ir tuomet pakeičia savo sąmonę, remdamiesi šia patirtimi. Leidžiate žmonėms padaryti kažką, kas jiems gali nebūti geriausia. Tačiau, vėlgi, kaip jūs iš tiesų galite nuspręsti, kas žmonėms yra geriausia?

Putinas yra absoliučiai įsitikinęs, kad žino, kas yra geriausia Rusijos žmonėms. Realybėje Rusijos žmonės jam visiškai nerūpi, nes tokiems lyderiams kaip jis niekada nerūpėjo jų žmonės, nors jie dažnai teigia, kad rūpinasi žmonėmis. Tačiau kas yra geriausia Rusijos žmonėms? Na, geriausia yra, kad jie pakeltų savo sąmonę, ir jeigu tai yra vienintelis būdas, kuriuo tai gali įvykti, tuomet, tam tikra prasme, tai yra tai, kas yra geriausia Rusijos žmonėms. Tad demokratinėje šalyje žmonėms turi būti leidžiama priimti sprendimus, kurie priverstų juos susidurti su tam tikromis problemomis jų sąmonėje, kad jie galėtų pakeisti savo sąmonę.

Kas, jūsų manymu, įvyko, kai Mahatma Gandis padarė tai, ką padarė, kad pademonstruotų Britanijos imperijai, jog jie yra jėga paremtame mąstyme, o jis nėra? Nesmurtas staiga privertė šią jėga paremtą imperiją pažvelgti į save ir tarti: „Mes iš tiesų negalime priimti to apie save, nes teigiame turintys tam tikrus idealus, tačiau akivaizdžiai pagal juos negyvename.“ Tad ar matote kokia slypi galia, pademonstruojant ne jėga grindžiamą požiūrį, ir kaip šitai, bent kai kuriais atvejais, gali transformuoti jėga paremtą imperiją. Na ir dabar, tai nebūtų transformavę Hitlerio, ir tai tikrai būtų užtrukę žymiai ilgiau. Tai taip pat neveiktų su Putinu, ir visgi laiko eigoje tai yra vienintelis būdas transformuoti pasaulį – pademonstruojant ne jėga paremtą kelią.

Aš čia noriu pasiųsti idėją į kolektyvinę sąmonę. Amerikai yra kritiškai svarbu, kad atsirastų žmonių Amerikoje, kurie suvoktų, nežinodami apie pakylėtąjį mokytoją Sen Žermeną ar mano Aukso Amžių, bet jie galėtų suvokti, kuo skiriasi jėga paremtas mąstymas nuo ne jėga paremto mąstymo – ir jie pradėtų tai įvairiais būdais išreikšti. Jie pradėtų viešai kalbėti, iš pradžių pasisakydami prieš valdžios elitą, kuris naudojosi jėga nuo pat šios šalies gimimo, siekdamas manipuliuoti žmonėmis, ir jie pradėtų tai tirti. Jau yra istorikų, filosofų, politinių filosofų, politikos mokslininkų, kurie žino istoriją. Tereikia nedidelio pokyčio, kad jie visa tai apjungtų ir tartų: „Atsekime elitizmo poveikį Amerikos istorijai, tiesą sakant, ir viso pasaulio istorijai, atsekime tai, rašykime apie tai ir padėkime žmonėms pamatyti skirtumą tarp jėga paremtų imperijų ir ne jėga paremtų šalių, nes gi iš tiesų, demokratijos idealiai turėtų būti ne jėga besiremiančios šalys.“

Na ir dabar, žinoma, jūs galite sakyti: „Ar Amerika yra ne jėga grįsta imperija?“ Ir, žinoma, daugelis žmonių pasaulyje sakytų: „Tikrai ne, pažvelkite, ką jie padarė čia, ir ką jie padarė ten, ir kodėl jie išlaiko didžiausią kariuomenę pasaulyje, jeigu jie nėra jėga paremta imperija?“ Ir vis dėlto, Amerika turi potencialą tapti vis mažiau ir mažiau paremta jėga. Ir Amerika yra mažiau paremta jėga nei buvo nacistinė Vokietija, Stalino Rusija, Putino Rusija ir kitos diktatūros. Ir ji yra mažiau paremta jėga, nes jūs bent jau turite demokratinį procesą, per kurį žmonės balsuoja.

Galimybės ciklai ir Skaudžių Smūgių Mokykla

Ir vis dėlto, to, ką jūs turite Amerikoje, nepakanka. Kodėl taip yra? Na, iš dalies dėl to, kad įstatymas yra nuolatinė savitranscendencija. Na ir dabar, mes daug, daug kartų sakėme, kad aukščiausias įstatymas nepakilusioje sferoje yra laisva valia. Tačiau laisva valia neegzistuoja vakuume. Turite teisę daryti ką tiktai norite, tačiau jūsų egzistavimo tikslas yra sąmonės augimas. Jūs patys sprendžiate, koks ilgas ir sunkus bus jūsų sąmonės augimo kelias, tačiau negalite neribotą laiką stovėti vietoje. Yra toks posakis: „Kas laiku užplaukia ant vilnies, pasiekia laimę“. Tačiau galėtume perfrazuoti dainių ir sakyti: „Kas neplaukia su ciklais, nesėkmę patirs“. Kitaip tariant, egzistuoja tam tikri ciklai, per kuriuos yra suteikiama galimybė, o jeigu galimybe savanoriškai nėra pasinaudojama, įsijungia dialektika – tezė prieš antitezę, kuri veda į sintezę – Skaudžių Smūgių Mokyklą.

Kitaip tariant, mes, pakylėtieji mokytojai, paleidžiame tam tikras energijas, tam tikras idėjas, kurios sukuria šią vilnį vyrų ir moterų gyvenimuose, ir jeigu žmonės tuo pasinaudos, padaugins talentus, jie tuomet, žinoma, įžengs į pozityvią spiralę. Tačiau jeigu jie to nepadarys, jeigu nepaisys arba ignoruos galimybę, tuomet jie įžengs į skaudžių smūgių mokyklą, ir dabar viskas priklausys tik nuo to, kokie skaudūs turės tapti smūgiai, kol žmonės galiausiai nubus ir pripažins, kad turime pasikeisti. Turime pakeisti save, o ne kitus. Turime išsitraukti rąstą iš savo akies ir palikti savo broliams rūpintis krislu jų akyje.

Pykčio, beviltiškumo ir nepasitenkinimo jausmas

Mes jau ganėtinai ilgą laiką turėjome remiamus pasiuntinius, galinčius priimti diktavimus iš mūsų. Turėjome dešimtis tūkstančių pakylėtųjų mokytojų mokinių, sukalbėjusių tūkstančių tūkstančius valandų šaukinių, kvietusių violetinę liepsną, kvietusių septynis spindulius, ir visa tai padarė poveikį. Turėjome daugiau pakylėtųjų mokytojų mokinių Amerikoje nei bet kurioje kitoje šalyje. Tai, žinoma, padarė pozityvų poveikį ir suteikė Amerikai galimybę save transcenduoti. Šia galimybe buvo tam tikru laipsniu pasinaudota, tačiau ne maksimaliu laipsniu. Tad šitai sukuria įtampą – tą įtampą, kuri egzistuoja. Ir koks yra šios įtampos padarinys? Na, iš dalies tai yra, kaip Jėzus sakė, kad žmonės jaučia pyktį. Ne tik krikščionys Amerikoje jaučia pyktį, daugelis kitų žmonių jaučia pyktį. Tačiau jie taip pat jaučia nusivylimą, beviltiškumą, neviltį, kad niekas nėra svarbu, niekas nedaro jokio skirtumo. Negalime prasiveržti į priekį. O kodėl taip yra? Todėl, kad žmonės nepasinaudojo galimybe transcenduoti jėga paremtą mąstymą ir todėl jie nesugeba matyti, kad Amerika yra valdoma elito, kuris yra jėga paremtame mąstyme. Kaip žmonės atpažins elitą, jeigu jie yra tame pačiame mąstyme kaip ir elitas? Negalite jų matyti.

Žmonės viduramžių Europoje, valstiečiai, kurie buvo auginami valstiečiais, nesugebėjo kilmingųjų klasės matyti kaip pavergėjų, nes jiems buvo išplautos smegenys tikėti, kad karalius buvo pateptas Dievo ir kad Dievas pavedė kilmingųjų klasei valdyti žmones. Jie, daugelis jų, nesugebėjo matyti tame jokios problemos, kaip ir romėnai nesugebėjo matyti jokios problemos savo imperatoriuose, kaip ir daugelis Rusijoje nesugeba matyti jokios problemos su Stalinu – vis dar šiandien nesugeba matyti jokios problemos su Stalinu, ir todėl nesugeba matyti problemos su Putinu. Matote, kai esate tam tikroje sąmonės būsenoje, nesugebate atpažinti elito, kuris laiko jus priespaudoje. Net jeigu tai yra fizinė priespauda, nesugebate to matyti.

Kas pakeitė situaciją? Kelią demokratijai atvėrė tai, kad atsirado žmonių, kurie pasinaudojo Kristaus mokymais, arba Budos mokymais, arba kitais nedualistiniais mokymais, kad pakankamai transcenduotų jėga paremtą mąstymą ir galėtų atpažinti, jog egzistuoja grupė žmonių – egzistuoja elitas, kuris laiko mus priespaudoje, ir mums jau to yra gana. Mes to daugiau nebenorime.

Kaip sakiau, Gandis transcendavo jėga paremtą mąstymą pakankamai, kad sugebėjo pamatyti tai, ko daugelis indų tuo metu nesugebėjo matyti: kad britai laikė priespaudoje Indijos žmones. Tai yra pokytis, kuris turi įvykti Amerikoje. Mes jau ilgą laiką, net dar iki šio pasiuntinio, perdavinėjome mokymus apie valdžios elitą, apie manipuliacijas, kurios vyksta Amerikoje. Bet ar tai tapo visuotinėmis žiniomis? Ne, nes žmonės vis dar tebėra įstrigę jėga paremtame mąstyme ir todėl negali atpažinti savo pavergėjų, negali jų matyti, ir būtent dėl to jie vis dar tebetiki elito skleidžiamu melu, kad elitas yra žmonių gelbėtojas. Būtent dėl to tiek daug žmonių tiki, kad Donaldas Trampas yra žmonių gelbėtojas, iškiliausias prezidentas nuo Linkolno laikų, pateptas Dievo vesti tautą, ir būtent dėl to jie nesugeba matyti, kad jis, per visą savo gyvenimą, siekė būti elito dalimi, ir jam visiškai nerūpi tie, kurie nepriklauso elitui, kaip tai nerūpi jokiems žmonėms elite. Tad čia, vėlgi, matote, jog žmonės nesugeba to matyti. Jie yra nepatenkinti. Jie pyksta. Jie nesugeba to matyti.

Valdžios elitas ir „skaldyk ir valdyk“ strategija

Kokia šiandien yra pagrindinė problema Amerikoje? Degalų kainos degalinėje yra per aukštos. Na, žinoma, kad degalų kainos yra per aukštos, lyginant su tuo, kiek kainuoja pagaminti benziną ir atvežti jį į degalinę. Tačiau kodėl žmonės jaučia, kad degalai jiems yra per brangūs? O jeigu jų pajamos padvigubėtų? Ar degalų kaina būtų problema? Ne, nebūtų. Ar manote, kad valdžios elitui degalų kainos yra problema? Žinoma, kad ne, jiems į tai nusispjaut. Degalai galėtų kainuoti 10$ ir tai jų visiškai neveiktų. Matote, problema čia nėra ta, kad kainos yra per aukštos. Problema yra ta, kad atlyginimai yra per žemi. Bet kodėl atlyginimai yra per žemi? Todėl, kad per praėjusius 40 metų, kaip mes vėl ir vėl kartojome ir kaip buvo įrodyta RAND korporacijos atliktame tyrime, pinigai buvo išsiurbti iš žmonių į elito kišenes. Būtent dėl to jūs susiduriate su problemomis, ne tik degalinėje, bet ir apmokėdami nuomą, pirkdami maistą ir visus tuos kitus dalykus.

Puikiai suprantu, kad daug, daug žmonių Amerikoje vargsta po dviejų koronos pandemijos metų ir dabar dar karui Ukrainoje pakėlus degalų kainas. Suprantu, kad daugelis žmonių vargsta. Nėra taip, kad nejaučiu užuojautos, nors ir suvokiu, kad mano žodžiai gali nepasirodyti užjaučiantys. Tačiau realybė čia yra tokia, jog vargstate dėl to, kad nenorite matyti, kas jums jau turėtų būti akivaizdu pagal ciklus, kuriuos inicijavau aš ir daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie valandų valandas kvietė šviesą iš dvasinės karalijos. Jau turėtų būti akivaizdu, kad problema Amerikoje yra valdžios elitas ir jų visur vykdomos manipuliacijos. Žmonės neturėtų pykti ant kitų, kurie taip pat priklauso žmonėms. Respublikonai neturėtų pykti ant demokratų. Krikščionys neturėtų pykti ant nekrikščionių. Jie visi, jeigu jau pyksta, turėtų pykti ant elito ir reikalauti, kad valdžia imtų kažką dėl to daryti. Tačiau jie to nedaro, ir kodėl? Dėl „skaldyk ir valdyk“ – senosios elito strategijos. Suskaldykite žmones, supriešinkite juos vienus su kitais, ir jie tuomet nesugebės susivienyti prieš elitą.

Kada elitai būdavo nuverčiami? Kai žmonės susivienydavo. Grįžkite į praeitį ir pažvelkite. Pažvelkite į Amerikos šalies gimimą. Pažvelkite į kitų demokratinių šalių gimimą. Pažvelkite, ką Gandis padarė Indijoje, jis sugebėjo labai stipriai suvienyti Indijos žmones, ne tam, kad jie užpultų britus, ne kad naudotų smurtą prieš britus, ir būtent dėl to britai turėjo atsitraukti. Matote tai vėl ir vėl, kai žmonės yra vieningi, elitas privalo atsitraukti, ir būtent dėl to jis daro viską, ką gali, kad sutrukdytų žmonėms susivienyti. Ar Trampas suvienijo žmones, ar juos dar labiau suskaldė? Na, atsakymas turėtų būti akivaizdus tiems, kurie nėra apakinti jėga paremto mąstymo galvodami: „Mes esame teisūs dėl Trampo, o Trampas yra teisus dėl visko.“

Jėga sukuria opoziciją. Jėga ateina iš dualistinio mąstymo. Ji poliarizuoja žmones į vieną kraštutinumą, ir privalo atsirasti priešingas kraštutinumas, į kurį yra pritraukiami kiti žmonės. Atsiranda įtampa. Atsiranda kova. Netgi gali prasidėti atviros kovos ir smurtas, kol žmonėms bus gana. Biblijoje yra užsimenama, kad po ilgą laiką trukusių kovų žmonės staiga savo kardus perkalė į noragus ir visą savo dėmesį sukoncentravo žemei arti ir daryti kažką konstruktyvaus, užuot žudę vienas kitą. Kodėl? Todėl, kad jiems jau buvo gana jėga paremto mąstymo, jie pamatė viso to beprasmybę ir nusprendė, kad tiesiog yra gana.

Tai kada gi Amerikos žmonėms bus gana valdžios elito? Kada jie ryšis pažvelgti į save ir tarti: „Negalime sau leisti būti susiskaldę, nes būtent taip elitas mus kontroliuoja. Privalome atidėti į šalį šiuos smulkmeniškus skirtumus ir nustoti skaldytis pagal partijų linijas, turime ieškoti vidurio kelio, tos vidurinės erdvės, kuri yra paremta žmogiškumo vienas kitame matymu ir sprendimu dirbti kartu bendradarbiaujant, užuot naudojus jėgą.“ Tai yra pokytis, kurį noriu išvysti. Mes jau anksčiau apie tai kalbėjome, aš tai žinau, ir kalbėsime apie tai tol, kol įvyks pokytis ir žmonės tai pamatys.

Nuolatinės savitranscendencijos įstatymas

Ar jūs tai pamatėte kaip pakylėtųjų mokytojų mokiniai? Kai kurie iš jūsų galvojate: „Bet mes jau anksčiau visa tai girdėjome. Kada gi jie pradės kalbėti apie kažką naujo?“ Na, visų pirma, mes visada kalbame apie kažką naujo, nes duodame jums skirtingas perspektyvas. Šis pasiuntinys, žinoma, gerai suvokia mokymus, tačiau jį pastoviai stebina, kaip kiekvienas diktavimas gali liesti tas pačias temas, tačiau juose yra atskleidžiamos vis naujos perspektyvos, ir tai, idealiu atveju, turėtų patirti visi pakylėtųjų mokytojų mokiniai. Jūs čia neatėjote gauti pramogų, išgirsdami vis kažką naujo kas penkias minutes. Jūs čia esate tam, kad būtumėte atviromis durimis ir spinduliuotumėte tai į kolektyvinę sąmonę, ir tikiuosi, kad ryšitės save ištirti ir pasakyti: „Ar manau žinantis geriau už pakylėtuosius mokytojus, ką pakylėtieji mokytojai turėtų sakyti?“

Šis pasiuntinys žinojo apie šią sąmonę ilgą laiką. Jis sutiko žmonių iš Summit Lighthouse ir vėliau, kurie turėjo šį nusistatymą. Jis visada labai saugojosi, kad pats neįžengtų į šį mąstymą, kad nepatikėtų, jog žino geriau už mus, ką mes turėtume sakyti diktavime. Būtent dėl to jis išliko pasiuntiniu jau beveik 20 metų, kas yra, jeigu žiūrėtume į tai istoriškai, ganėtinai ilgas laiko tarpas.

Na ir dabar, žinoma, jūs galite išlikti pakylėtųjų mokytojų mokiniu dešimtmečius, tačiau tiktai neįsileisdami tos sąmonės, kurioje manote žinantys geriau. Nes jeigu manysite, kad žinote geriau, kažkuriuo metu nustosite klausyti pakylėtųjų mokytojų ir susirasite kažkokį mediumą, čenelinantį kokią tai būtybę, kuri patvirtins jūsų tikėjimą, kad jūs žinote geriau. Bet tai nėra mūsų darbas. Mes čia esame ne tam, kad patvirtintume iš antikristo sąmonės kylančius įsitikinimus. Mes čia esame tam, kad mestume iššūkį tiems įsitikinimams. Ir mes tai darome, nes tai yra vienintelis būdas, kuriuo galime padėti žmonėms save transcenduoti. Jų save pagrindžiančios sąmonės patvirtinimas negali atvesti į augimą, ir kaip sakiau, savitranscendencija yra kita Laisvos Valios Įstatymo pusė.

Aš sekiau šiuo įstatymu ilgą laiką, ir būtent dėl to jau seniai tapau pakylėtuoju mokytoju, ir būtent dėl to nepalioviau augti būdamas pakylėtuoju mokytoju, pasiekdamas daug aukštesnį sąmonės lygį nei turėjau tuomet, kai pakilau 1684 metais, ir kurį turėjau perdavinėdamas diktavimus per AŠ ESU judėjimą XX-ojo amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, per Summit Lighthouse aštuntajame, devintajame ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir dabar jau ilgą laiką per šį pasiuntinį. Aš save transcendavau vėl ir vėl ir vėl. Nesu tas pats Sen Žermenas, kuris perdavė diktavimus per šį pasiuntinį antrojo tūkstantmečio pačioje pradžioje. Ir šis pasiuntinys nebėra toks pat. Dauguma mūsų mokinių taip pat nebėra tokie patys, ir būtent dėl to „Mes laiminėjome nuo pat pradžių“, kaip sakė Mokytojas MOR. Mes laiminėjome, kadangi ryžomės transcenduoti save ir nepaliauti savęs transcenduoti. Tai yra vienintelis būdas laimėti, nes vienintelis būdas laimėti yra pakilti virš dualizmo, virš jėgos, virš atskirties ir įžengti į vienovę. Negalite į vienovę įžengti jėga. Tai negali būti padaryta – tai neįmanoma.

Tad dabar, daviau jums tai, ką norėjau duoti šiame mokyme. Žinoma, visada galima pasakyti daugiau ir bus pasakyta, kai ateis metas. Dėkoju jums už jūsų kantrybę, už jūsų pasiryžimą būti atviromis durimis ir spinduliuoti tai į kolektyvinę Amerikos sąmonę ir ne tik.

Tad būkite užsklęsti džiaugsmingoje Laisvės Liepsnoje, kuri AŠ ESU.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2022 Kim Michaels