Atiduokite pesimizmo šmėklą ir suvokite Amerikos aukštesnį potencialą

Pakylėtasis Mokytojas Godfris per Kim Michaels, 2024 metų rugpjūčio 4 d. Šis diktavimas buvo perduotas Gydymo konferencijoje Čikagoje: „Išgydykite savo širdį ir Amerikos širdį“.

AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Godfris. Naudojuosi šia reta galimybe kalbėti čia, Amerikos žemėje, kurioje, kaip jūs visi gerai žinote, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais, buvau įsikūnijęs Džordžu Vašingtonu, ir todėl esu laikomas vienu iš Amerikos tėvų įkūrėjų. Ir noriu jums duoti tam tikrą perspektyvą, kaip aš žiūriu į Ameriką šiandien ir ką tai reiškia iš mano perspektyvos, kas vyksta dabartiniuose prezidentiniuose debatuose.

Amerikos, kaip fizinės realybės, vizija

Kuo buvo unikalus mano įsikūnijimas Džordžu Vašingtonu? Žinau, kad jau anksčiau tai sakiau, tačiau verta tai dar kartą pakartoti. Unikalumas buvo tame, kad po to, kai kurį laiką pabuvau prezidentu, man iš tiesų buvo pasiūlyta likti prezidentu visam gyvenimui. Tačiau aš atsisakiau, nes atsisakiau būti panašus į Anglijos karalių Jurgį. Kodėl tai padariau? Todėl, kad turėjau viziją, jog Amerikai yra skirta būti kitokia nei monarchijos Europoje ir kitose pasaulio dalyse. Jai buvo skirta, kad valdžia joje būtų iš žmonių, nuo žmonių ir žmonėms, nors Linkolnas dar nebuvo ištaręs tų įžymiųjų žodžių mano laikais, tačiau jie iš tiesų egzistavo tenai eterinėje plotmėje, ir kai kurie iš mūsų, kurie buvome tėvai įkūrėjai, iš tiesų gebėjome susiderinti su Sen Žermenu ir gauti idėjas iš jo.

Kodėl turėjau šį suvokimą? Na, viskas iš tiesų prasidėjo toje desperatiškoje situacijoje Fordžo slėnyje, kai maniau, kad Revoliucinis Karas yra pralaimėtas. Ir aš įžengiau į savo palapinę ir įėjau į būseną, kuri dažnai buvo vadinama malda, tačiau iš tiesų tai buvo bendrystė. Bendrystė su tuo, ką laikiau aukštesne jėga, aukštesne būtybe, su kuria jaučiau kažkokį ryšį visą savo gyvenimą. Jaučiau išorinės situacijos beviltiškumą ir siekiau gauti kažkokią paguodą, kažkokią viziją: negi iš tiesų viskas prarasta? Ir man buvo parodyta vizija, kad Amerika yra neišvengiama pakopa žmonijos ir šios planetos vystymesi. Man, tikrąja to žodžio prasme, buvo duota vizija, jog kad ir kokia būtų išorinė situacija, Amerikai yra skirta tapti realybe.

Ir, vėlgi, tai nereiškia, kad tam tikri dalykai yra neišvengiami, kad jie privalo neišvengiamai įvykti, tačiau tai reiškia, kad įvaizdis, matrica Amerikai buvo nuleista į identiteto karaliją, nors aš anuo metu ir neturėjau tų koncepcijų, tačiau iš ten ji buvo nuleista į mentalinę plotmę, į emocinę plotmę, ir buvo pasiruošusi prasimušti į fizinę plotmę. Ir, tikrąja to žodžio prasme, Amerikos tapimas fizine realybe priklausė nuo vienintelio žmogaus – manęs. Tai nereiškia, kad buvau vienintelis, galintis paversti tai realybe, žinoma, visi kareiviai taip pat buvo to dalimi. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad jeigu tą akimirką būčiau pasidavęs, klūpėdamas tenai ant kelių, tuomet Amerika tuo metu nebūtų tapusi fizine realybe. Tačiau aš taip pat mačiau, kad ji būtų tapusi realybe vėliau, net jeigu pasiduočiau. Ir kai tai pamačiau, manyje įvyko šis visiškas sąmonės pokytis, epifanija, apreiškimas, jeigu norite tai šitaip pavadinti, ir staiga, užuot pasidavęs, atidaviau savo nevilties šmėklą, tą jausmą, kas yra įmanoma ir neįmanoma. Ir patyriau realybę, kad egzistuoja tam tikros situacijos žmogiškose veiklose, kuriose su Dievu viskas yra įmanoma. To nereikia suprasti pažodžiui, kad visi dalykai yra įmanomi, tačiau tai reiškia, kad dalykai, kuriuos jūs iš žmogiškos perspektyvos laikėte neįmanomais, iš tiesų yra įmanomi su Dievu.

Nevilties ir pesimizmo šmėklos atidavimas

Na ir dabar, tai nereiškia, ir jums yra svarbu apie tai pamąstyti, kad turėtumėte su tuo nueiti į nesubalansuotą kraštutinumą, kaip tai visada daro linijiškas protas. Ir tai sakydamas turiu omenyje, kad bet kuriuo metu viskas turėtų būti įmanoma su Dievu. Tačiau taip nėra, nes egzistuoja susietoji kilmė. Egzistuoja tam tikros situacijos, kurios privalo evoliucionuoti iki tam tikro taško, kad galėtų įvykti poslinkis. Amerikos šalis nebūtų galėjusi būti materializuota 10 ar 20 metų anksčiau. Buvo tam tikra energijos konfigūracija, energetinės matricos, kurios turėjo palaipsniui sustoti į vietas. Tačiau galiausiai tai įvyko, ir būtent tai aš išvydau tame slėnyje, tamsioje palapinėje, žiemos tamsoje – viskas sustojo į vietas. Ir aš pamačiau, kad pats iš savęs negaliu priversti, kad tai įvyktų, tačiau atsivėriau priimti, kad su Dievu tai yra įmanoma, tai gali būti įkūnyta. Tai nebuvo viskas arba nieko. Amerika vis tiek būtų buvusi materializuota, tačiau tai būtų užtrukę laiko. Ir laikas kartais yra labai svarbus. Suvokiau, kaip išsireiškė Šekspyras: „Kas laiku užplaukia ant vilnies, pasiekia laimę“. Ir aš užšokau ant tos vilnies, kaip dariau tai ir anksčiau savo gyvenime. Aš ją pagavau, pakilau aukštyn, atidaviau nevilties šmėklą, ir išėjau pas savo vyrus, kurie pamatė manyje įvykusį pokytį. Jie matė mano akyse degančią ugnį, ir ši ugnis pasklido po jų akis. Ir staiga visa situacija pasikeitė.

Bet aš čia nekalbu apie šiandieną, kad amerikiečiai turėtų būti pasiruošę kovoti dėl Amerikos ateities. Nekalbu apie tuos, kurie yra pasiruošę griebtis ginklų. Su kuo jūs ketinate šiandien kovoti ginklais? Su britais? Jiems pakanka savų problemų. Ar kovosite su savo pačių broliais? Įsivaizduokite, kad per Revoliucinį Karą, užuot kovoję su britais, mes būtume pradėję kovoti tarpusavyje. Ir britai tiesiog būtų galėję atsitraukti, trinti rankomis ir laukti, kol patys save sunaikinsime. Ar tokia yra aukščiausia vizija, kurią turite Amerikai? Tuomet galiu jums pasakyti, kad labai atsiliekate nuo laikų dvasios. Egzistuoja daug aukštesnė vizija Amerikai. Ir galite manyti, kad tai yra didelio susiskaldymo situacija. Kai kurie netgi mano, kad situacija yra beviltiška. Kai kurie mano, kad viskas yra prarasta. Amerika yra prarasta. Tačiau Amerika nėra prarasta. Ji tiesiog yra ant naujos pradžios slenksčio. Tačiau kai kurie, daugelis, to dar nesuvokė.

Tad kas turi įvykti yra, kad kritinė masė žmonių – ir būtent dėl to tai kalbu į kolektyvinę sąmonę, idant juos supurtyčiau, kad jie parkristų ant kelių ir ryžtųsi pažvelgti į šmėklą savo pačių sąmonėje, kaip jie žiūri į Ameriką ir kaip jie žiūri į situaciją, ir kaip jie grąžo rankas iš nevilties, nes nemato išeities. Ir tuomet jiems reikia atiduoti tą šmėklą ir pamatyti, kad su Dievu viskas yra įmanoma.

Transcendencija visada yra įmanoma

Taip pat egzistuoja tam tikra energetinių matricų konfigūracija, kurios palaipsniui sustojo į vietas ir Amerika turi potencialą transcenduoti. Tai nėra duotybė. Žinoma, Amerika gali nueiti į laikiną konfliktų ir susiskaldymo klystkelį, į kovojimą ir tarpusavio rietenas. Tačiau egzistuoja realus potencialas, kad Amerika gali įveikti dabartinį susiskaldymą ir išeiti iš jo sustiprėjusi. Ir tai tikrai nėra tai, ką tamsos jėgos norėtų matyti. Tai tikrai nėra tai, ką įsikūnijęs valdžios elitas norėtų matyti. Tai tikrai nėra tai, ką tam tikros išorinės jėgos, tokios kaip Putinas ir Xi Kinijoje norėtų matyti, ar ką norėtų matyti tie asmenys arabų šalyse, kurie nekenčia Amerikos ir laiko ją didžiuoju Šėtonu. Yra daug jėgų ne įsikūnijime, kurios nenori to matyti. Jos sėdi, trina rankomis ir galvoja: „Taip, Amerikoje vyksta nuosmukis.“

Bet ar tikrai joje vyksta nuosmukis? Tai priklauso nuo šios kritinės masės žmonių, tarp kurių esate ir jūs. Jūs, žinoma, galite padėti atnešti šį pokytį, pakeisdami savo sąmonę. Ar buvote susirūpinę? Ar buvote pesimistiški? A, na tai tuomet atiduokite tą šmėklą ir suvokite potencialą. Išvyskite viziją. Neprašau jūsų suvokti kažkokią labai tolimą viziją, kuo Amerika taps ateityje, bet tiesiog suvokite viziją, kad Amerika gali transcenduoti dabartinę situaciją. Kad yra pakankamai žmonių, kuriems vidiniuose lygmenyse iš tiesų buvo gana visų tų rietenų, priešiškumo, kaltinimų, drabstymosi purvais. Jie yra pasiruošę naujai politinei realybei, naujam požiūriui į politiką Amerikoje, naujam būdui vieniems su kitais bendrauti. Negi čia iš tiesų yra svarbiausia įrodyti, kad kiti žmonės klysta, o gal esmė čia yra daryti tai, kas yra teisingiausia Amerikos žmonėms ir šaliai? Kur jūs esate? Ar esate pesimistai, galvojantys, kad yra realistai, ar esate tikrieji realistai ir todėl pripažįstate, kad su Dievu viskas yra įmanoma? Ar bent jau su Dievu yra įmanoma transcenduoti dabartinį liūną, dabartinę enigmą, regimai neįmanomą situaciją.

Su kuo aš susidūriau toje palapinėje? Su regimai neįmanoma situacija. Kodėl ji atrodė neįmanoma? Dėl šmėklos mano prote, per kurią negalėjau matyti. Buvau užfiksavęs savo protą į tai, ką maniau esant realistišku situacijos vertinimu, ir kadangi buvau į tai užsifiksavęs, negalėjau matyti toliau savo nosies ir savo paties susikurto svarbos jausmo, sumišusio su savigaila, kad man nepavyko materializuoti šio didingo rezultato, kurio tikėjausi išoriniu protu. Tačiau kai atidaviau šį išorinį protą, šį išorinį troškimą būti įžymiu gelbėtoju, pradėjau matyti, kad pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti, bet su Dievu viskas yra įmanoma, ar bent jau buvo įmanoma įkūnyti tai, ką buvo galima įkūnyti tuo metu. Ir taip pat yra dabar, ir iš esmės taip yra kiekvienoje situacijoje, kad ir kokia ji būtų. Transcendencija visada yra įmanoma. Nėra tokios situacijos, kurioje transcendencija nebūtų įmanoma. Yra situacijų, kuriose specifinio lygmens transcendencija, specifinė vizija nėra įmanoma, tačiau transcendencija visada yra įmanoma.

Žinoma, dauguma amerikiečių, jeigu jie tai išgirstų arba tai perskaitytų, išjuoktų tai, išjuoktų idėją, kad Džordžas Vašingtonas dabar yra pakylėtasis mokytojas, ir atsisakytų netgi mąstyti apie šiuos žodžius ar priimti juos rimtai. Žinoma, jie nebuvo nuėję į Kongreso Rūmų rotondą ir pažvelgę į pompastišką Džordžo Vašingtono paėmimo į dangų paveikslą, ir vis dėlto, už to esama tam tikros realybės. Džordžas Vašingtonas iš tiesų nebuvo paimtas į dangų, tačiau gyvybės srautas, kuris aš esu, iš tiesų užsitarnavo savo pakylėjimą po to paskutinio įsikūnijimo Gajumi Balardu.

Nesitikiu, kad žmonės tai priims. Man nerūpi, ar jie tai priims savo išoriniais protais. Tiesiog noriu pasinaudoti jūsų čakromis, pasiųsdamas šį impulsą į kolektyvinę sąmonę, pažadindamas tuos, kuriuos yra įmanoma pažadinti. Jog nepaisant to, kaip atrodo situacija, transcendencija visada yra įmanoma. Ir būtent taip buvo sukurta Amerika. Būtent taip Amerika tapo realybe, kadangi aš buvau pasiryžęs transcenduoti save ir tie, kuriems aš vadovavau, taip pat buvo pasiryžę save transcenduoti. Ir jeigu kritinė masė amerikiečių šiandien ryšis save transcenduoti, Amerika pakils aukštyn, užuot dariusi lankstą.

Ar egzistuoja Dievo paskirtas Amerikos Gelbėtojas?

Tiesiog pažvelkite į politinį scenarijų. Kas mano, jog yra karalius ir turėtų būti prezidentu visam gyvenimui? Kas mano esąs gelbėtojas? Ir užduokite sau paprastą klausimą. Žinote, kad yra tikinčių, jog šis asmuo buvo pasiųstas Dievo, Dievas jam pavedė išgelbėti Ameriką. Ar šis asmuo iš tiesų ir pats taip mano, ar tiesiog naudojasi bet kuo, kuo žmonės apie jį tiki, siekdamas save reklamuoti? Ar jis iš tiesų tiki, kad Dievas paskyrė jam išgelbėti Ameriką? Ar jis iš viso suvokė skirtumą tarp buvimo gelbėtoju ir buvimo atviromis durimis Dievo galiai? Ar jis iš viso suvokė, kad su Dievu viskas yra įmanoma? Tačiau tiktai tuomet, kai esate su Dievu, nes atidavėte tą aš, kuris nėra su Dievu. Nes jeigu norite būti kokiu nors gelbėtoju, ne išorinis aš bus tas gelbėtojas. Tik jeigu atiduosite išorinį aš, nusižeminsite, parklupsite ant kelių, atiduosite tą šmėklą. Ar jis atidavė savo paties susikurtą šmėklą, šį prekinį ženklą, kurį reklamavo visą savo gyvenimą? Ar jis tai atidavė? Jeigu atsakymas yra ne, tuomet tai negali būti Amerikos gelbėtojas. Tai negali suvienyti visos tautos po vieno Dievo vėliava, ir tai teatneš susiskaldymą ir dar didesnį susiskaldymą. Ir tasai, kuriam nerūpi jo kuriamas susiskaldymas, jei tik tai suteikia šlovę jo ego, nėra su Dievu. Ir todėl viskas nėra įmanoma, Amerikos transcendencija nėra įmanoma, ir ji įžengs į nuosmukį, į aklavietę, kuri tęsis kurį laiką, tačiau ne amžinai, kadangi Amerika transcenduos save į aukso amžių.

Elitizmo ir susiskaldymo transcendavimas

Vėlgi, žinau, kad jūs visi tai suvokiate, nes kitaip jūsų čia nebūtų, jūs būtumėte išėję sakydami: „Šis pasiuntinys nėra tikras pasiuntinys, nes jis nesutinka su mano politinėmis pažiūromis“, tačiau aš tai kalbu į kolektyvinę sąmonę. Nes yra tokių, kurie yra pasiruošę tai pagauti, yra žmonių, kurie šiuo metu gauna šį minčių vaizdinį apie slėnyje klūpintį Džordžą Vašingtoną, kuris atsiveria aukštesnei vizijai, ir jie mato, kad ir patys gali atsiverti aukštesnei vizijai, atiduodami pesimizmo, neišvengiamumo šmėklą. Nieko nėra neišvengiamo. Egzistuoja tikimybė įvykti tam tikriems dalykams, nes šios energetinės matricos sustojo į vietas, tačiau kaip sakiau, jeigu nebūčiau atidavęs šmėklos, Amerika tuo metu nebūtų gimusi. Nieko nėra neišvengiama, visada egzistuoja transcendencija.

Ir ką mes, pakylėtieji mokytojai, norime matyti? Ar mes iš viso turime fiksuotą viziją, kuo turėtų tapti Amerika? Taip, kažkiek toliau ateityje, tačiau dabar mes iš tiesų esame susikoncentravę į tai, kad Amerika tebėra toli nuo aukso amžiaus, ir todėl mes turime viziją, kad Amerika transcenduos save ir nepaliaus tai daryti, kol galėsime pasakyti: „Taip, Amerika dabar yra aukso amžiaus visuomenė.“ Kuria ji dabar toli gražu nėra. Kodėl? Dėl susiskaldymo.

Kas yra Amerikos aukso amžius? Viena šalis po vieno Dievo vėliava, nepadalinta, su laisve ir teisingumu visiems. Na, ar Amerika šiuo metu yra viena šalis? Ar ji yra nepadalinta ir nesusiskaldžiusi? Ar joje egzistuoja laisvė ir teisingumas visiems? O gal teisingumas egzistuoja tik kai kuriems, tiems, kurie gali už jį susimokėti, tiems, kurie gali jį nusipirkti, tiems, kurie gali nupirkti politinę įtaką savo lobistinėms grupėms, ir taip toliau. Ar tai yra teisingumas visiems, kad turite valdžios elitą, kuris kontroliuoja 98% šios šalies turto?

Tarp tėvų įkūrėjų buvo tokių, kurie manė, kad šiems džentelmenams ūkininkams turėtų būti leidžiama gyventi savo gyvenimą šiose vilose, kur vergai nudirbtų visus darbus, o jie tiesiog galėtų sėdėdami diskutuoti apie filosofiją ir rūkyti cigarus. Man patiko diskutuoti apie filosofiją ir rūkyti cigarus, kai buvau Džordžu Vašingtonu, atvirai tai pripažįstu. Maniau, kad būsiu vienu iš tų džentelmenų ūkininkų ir buvau juo visą savo likusį gyvenimą. Maniau, kad tai yra tobulai teisinga sistema, tačiau kai žvelgiu į praeitį, ji, žinoma, tokia nebuvo. Aš buvau kažkiek elitistiniame mąstyme, ne tiek stipriai kaip jūsų šiandien matomas finansinis elitas, tačiau buvau elitistiniame mąstyme ir nepakilau, likdamas tame elitistiniame mąstyme, pakilau, kai atidaviau šmėklą.

Vis dar yra daug amerikiečių, kurie tiki, kad yra būtina turėti šių turtingų žmonių elitą, nes jie esą yra varomoji ekonomikos jėga. Taip, jie iš tiesų yra varomoji jėga, baigianti į dugną nuvaryti ekonomiką. Jeigu norite, kad tai vyktų ir toliau, na, tuomet tegul tai vyksta. Bet jeigu to nenorite, turite atrasti būdą išsklaidyti šią nelygaus turto paskirstymo šmėklą. Kitos šalys tai padarė, ne tobulai, bet jos bent jau sprendė problemą. Amerika to dar net nepradėjo daryti, nors šen ir ten pasigirsta apie tai kalbų.

Tai turi būti sprendžiama. Privalome atimti iš elito jų privilegijuotas pozicijas, kad turtas galėtų būti padalinamas žmonėms, kurie kuria šį turtą. Tai yra teisingumas visiems. Privilegijos elitui nėra teisingumas. Net jeigu mąstote iš kapitalizmo ir laisvo verslo perspektyvos, tai vis dar nėra teisingumas, kadangi kapitalizmas yra elitistinė sistema, tuo tarpu laisvas verslas nėra elitistinė sistema, kadangi tai nėra sistema, jis yra laisvas. Tačiau tai yra demokratiškai išrinktos valdžios pareiga išsaugoti ekonominę laisvę, idant žmonės negalėtų būti išnaudojami elito. Ir Amerikos valdžia neišpildė tos atsakomybės. Ir, vėlgi, yra žmonių, kurie jau tai mato arba kurie yra arti tai pamatyti, ir tai gali pasklisti tarsi ratilai vandenyje, kuomet kritinei masei žmonių taptų aišku, kad tai turi tapti viena iš esminių temų prezidentiniuose debatuose, kadangi šis savimyla milijardierius to neišspręs. Tai yra galimybė tiems, kurie nėra nei savimylos, nei milijardieriai kalbėti apie šį klausimą.

Tad dabar, daviau jums savo indėlį į šį renginį, kuris mums, pakylėtiesiems mokytojams, dirbantiems su Amerika, suteikė nepaprastą džiaugsmą. Mes džiaugiamės, kad galėjote susirinkti drauge, susirinkti ne tik fiziškai, bet susirinkti širdžių vienovėje, kaip matome jus kalbantis vieni su kitais, netgi pakylėtame energijos lygmenyje, kurį pasiekėte per šią konferenciją. Pažvelkite į savo pokalbius ir kokiame aukštame jie yra lygmenyje, kokie jie yra pilni džiaugsmo, laisvo tekėjimo, ir džiaukitės tuo! Džiaukitės savo buvimu čia apačioje ir mumis viršuje, ir kad jūs vis labiau priartėjate prie buvimo čia apačioje kaip viršuje.

Tad dabar, užsklendžiu jus liepsnoje, kuria AŠ ESU. Nes aš esu laisvas Dievuje, aš esu laisvas ir esu Dievuje, ir noriu, kad ir jūs tokie būtumėte.