Meilės tėkmė: nuolatinė savitranscendencija
Pakylėtoji Mokytoja Meilės Esatis per Kim Michaels, 2024 metų rugpjūčio 4 d. Šis diktavimas buvo perduotas Gydymo konferencijoje Čikagoje: „Išgydykite savo širdį ir Amerikos širdį“.
„O Meilės Esatie, iš sferų aukštų, apreiški buvimą savąjį tu“ – tad štai AŠ ESU. Kas yra meilė? Tai yra tėkmė. Kas yra gyvenimas? Tai yra tėkmė. Kuo yra paremtas gyvenimas? Meile. Iš kur atsiranda gyvenimas? Iš Meilės. Ar yra kažkas, kas nebūtų gyvenimas? Ne, nors ir gali taip atrodyti tokioje planetoje kaip Žemė, tarsi būtų kažkas, kas nėra gyvenimas, kaip Jėzus ką tik sakė apie tuos, kurie yra dvasiškai mirę. Na, didžiausia ironija čia yra tokia, kad dvasiškai mirę jūs galite būti tik dėl to, kad egzistuoja gyvybė. Jeigu neturėtumėte gyvybės, kaip galėtumėte pasirinkti mirtį? Todėl niekada iš tiesų negalite būti mirę. Jūs tegalite būti iliuzijos būsenoje.
Žemės tikslas
Žinote, kad Žemė yra apvalus kamuolys, kuris sukasi. Daugelis žmonių giliai apie tai nemąstė. Jie pažvelgia į dangų ir mato, kad saulė juda iš Rytų į Vakarus, tačiau iš tiesų negalvoja, jog taip yra dėl to, kad Žemė sukasi iš Vakarų į Rytus. Ten, kur jūs šiuo metu sėdite, Žemė juda ir jūs judate kartu su Žeme didžiuliu greičiu iš Vakarų į Rytus. Visas šis viešbutis juda link Čikagos miesto centro, tačiau niekada jo nepavys, nes Čikaga juda kartu su juo. Mes jums perdavėme šiuos mokymus apie puolusias būtybes, kurios maištauja prieš ką? Jos iš tiesų maištauja prieš gyvenimą. Ir ką jos daro? Na, įsivaizduokite, kad nuvykstate į Čikagos miestą ir ateinate prie Sears bokšto. Ir dabar jūs aplink to bokšto pagrindą apvejate daugybę virvių ir jas nutiesiate gatvėse vakarų kryptimi nuo bokšto. Ir dabar surenkate visus Čikagos žmones, kurie pagriebia šias virves ir pradeda traukti vakarų kryptimi, manydami, kad traukdami į Vakarus, jie galės sulėtinti Žemės sukimąsi. Tiesiog pamąstykite apie tai. Taip, jie deda didžiules pastangas. Jie traukia ir traukia, tačiau tas taškas, kurį jie traukia, juda kartu su Žeme. Jie gali manyti einantys priešinga kryptimi ar bent jau traukiantys priešinga kryptimi, tačiau Žemė po jais juda ir jie juda kartu su ja. Na, puolusios būtybės yra kaip tie žmonės, traukiantys virves ir galvojantys, kad savo traukimu galės sulėtinti Žemės sukimąsi.
Matote, ar jie turi laisvą valią? Taip, jie turi laisvą valią. Kodėl? Todėl, kad savo protuose jie susikuria patyrimą, kad traukia prieš Žemės judėjimą. Kad eina prieš gyvenimą. Kad eina prieš kūriniją. Realybėje, gyvenimas yra gyvenimas. Meilė yra tekėjimas. Visos būtybės šioje nepakilusioje sferoje juda su meilės tėkme. Yra galvojančių, kad jie eina prieš ją. Tačiau jie yra tarsi tie virvę traukiantys žmonės, kurie galvoja, kad gali sulėtinti Žemės sukimąsi, patys stovėdami ant Žemės. Ar neatrodo, kad jie iš tiesų neturi laisvos valios? Ne. Na, gali taip atrodyti, tačiau jie turi laisvą valią. Kodėl? Todėl, kad vienintelis šio formų pasaulio tikslas yra suteikti savimonę turinčioms būtybėms patyrimą. Jūs galite patirti, kad plaukiate su meilės upe arba priešinatės meilei, tačiau bet kuriuo atveju tai bus patyrimas.
Na ir dabar, žinoma, galite sakyti, argi tai nereiškia, kaip kai kurie sako, kad pasaulis nėra tikras, kad jis yra sukurtas prote? Na, pasaulis yra sukurtas prote, tačiau jis nebuvo sukurtas jūsų protuose. Jis yra sukurtas protuose pakylėtųjų mokytojų, kurie materializavo šią nepakilusią sferą ir šią Žemės planetą. Ar tai reiškia, kad jis nėra tikras? Na, tai priklauso nuo jūsų perspektyvos taško. Žvelgiant iš jūsų perspektyvos taško, kaip esančių nepakilusioje sferoje, jis yra tikras, ta prasme, kad iš tiesų egzistuoja planeta ir jūsų protai neturi galios jos pakeisti. Bent jau, tik tam tikruose parametruose kolektyvinis protas gali pakeisti planetą. Tačiau kolektyvinis protas, net jeigu visi žmonės kartu nuspręstų pamėginti sulėtinti Žemės sukimąsi, jie neturėtų proto galios to padaryti. Bet matote, Žemės tikslas yra suteikti joje gyvenančioms būtybėms patyrimą, suteikti aplinką, kurioje jos galėtų patirti patyrimus. Toks yra viso formų pasaulio tikslas.
Nieko nėra aukščiausio
Žvelgiant iš pakylėtųjų mokytojų, kurie sukūrė Žemę, perspektyvos, ar Žemė yra tikra? Taip, ji yra tikra. Nes ji buvo sukurta iš jų protų ir jie yra pakylėtosios būtybės. Ir todėl jie yra tikri, lyginant su būtybėmis nepakilusioje sferoje. Na ir dabar, yra būtybių įsikūnijime, žmonių įsikūnijime, kurie tam paprieštaraus ir sakys: „Bet turi būti kažkas, kas būtų absoliučiai tikra.“ Pažvelkite į religijas, į Vedas, budizmą, krikščionybę, islamą, filosofijas, ideologijas, mokslinį materializmą. Kad ir kokias idėjas žmonės būtų sugalvoję, jie turi troškimą apibrėžti aukščiausią idėją. Kažką, kas parodytų, kas yra tikra, kas yra aukščiausia realybė. Ir šie žmonės sakys, puolusios būtybės sakys: „Na, jeigu tai buvo apibrėžta tik pakylėtųjų mokytojų protų, tuomet tai nėra aukščiausia tikrovė.“
Kai kurios puolusios būtybės labai seniai išsikėlė save Vedų tradicijos rišiais, ir jos apibrėžė šį teiginį: „Tik Brahmanas yra tikras. Diferencijuotas pasaulis yra netikras.“ Ir daugelis vis dar tuo tiki. Ir daugelis religingų žmonių mano, kad pasaulis yra blogas arba piktavališkas, ir jie turi apleisti pasaulį ir pasitraukti iš pasaulio. Ar kažkur egzistuoja aukščiausia realybė? Atsakymas yra ne, bent jau kaip tai įsivaizduoja puolęs protas kaip kažką, kas yra absoliutu ir niekada nekinta. Mes jums perdavėme daug didesnę paaiškinamąją galią turinčią kosmologiją nei kas nors buvo davęs anksčiau, paaiškindami jums apie skirtingas sferas, paaiškindami, kad jūs esate viename formų pasaulyje, tačiau taip pat egzistuoja ir kiti formų pasauliai.
Netgi egzistuoja kažkas už lygmens, kuriame egzistuoja formų pasauliai, ir mes tai pavadinome Visetu. O Visete yra Esatys. Aš esu viena tokia Esatis, tačiau nekalbu jums tiesiogiai iš Viseto. Nes tam, kad galėčiau kalbėti, sulieju savo esybę su pakylėtuoju mokytoju aukštesnėje sferoje, kuris yra pasiekęs tam tikrą sąmonės lygį ir tam tikrą Vienovės su Meile lygį. Aš kalbu per tą būtybę, pažemindama Viseto vibraciją, idant ji galėtų būti išreikšta šiame formų pasaulyje. Tačiau ar Visetas yra absoliuti realybė? Ne, jeigu galvojate, kad absoliuti realybė reiškia kažką, kas niekada negalėtų keistis, kažką, kas yra tobula.
Nėra nieko, kas nekistų, nei šiuose formų pasauliuose, nei Visete. Na ir dabar, kaip paaiškinome, Visete nėra tokio keitimosi, kurį jūs turite formų pasaulyje. Ir visgi kaita egzistuoja, kadangi formų pasaulis yra iš Viseto. Ir Esatys Visete gali patirti formų pasaulį. Ir tai tuomet duoda augimą. Tai yra labai sudėtingas ryšys, kurio neketinu paaiškinti, kadangi tokioje planetoje kaip Žemė yra pernelyg sunku tai iš viso suvokti. Tačiau esmė yra ta, kad nėra nieko nekintančio. Ir todėl, pagal daugelio būtybių Žemėje apibrėžimą, nėra nieko aukščiausio. Nėra jokios absoliučios realybės.
Meilės tekėjimas
Skirtumas tarp pakylėtojo mokytojo ir nepakilusios būtybės yra tas, kas mokytojai, kurie sukūrė Žemę, žino, patiria, jog Žemė turi realybę. Ji yra tikra, ji nebuvo sukurta Žemės gyventojų protuose, ji buvo sukurta jų protuose, tačiau jie taip pat nėra susitapatinę su savo kūriniu. Ir todėl jie žino, kad tai nėra kažkas absoliutaus ir nekintančio. Tiesą sakant, tai buvo sukurta keistis, nes meilė, gyvenimas, yra nuolatinė savitranscendencija. Galite patirti tekėjimą su meile, patirdami savęs transcendavimą. Arba galite patirti priešinimąsi tekėjimui, siekdami išvengti savęs transcendavimo. Egzistuoja meilės tekėjimas, kuris yra tikras. Klausimas yra, ar jūs, bent jau nepakilusioje sferoje, patiriate tą tekėjimą?
Mes dabar priėjome klausimą, kuris glumino filosofus. Kas yra sąmonė? Kas yra protas? Eikite vidun. Mes jums papasakojome apie Sąmoningąjį AŠ, grynąją sąmonę. Galite patirti sąmonę be turinio. Bet kas yra tas AŠ? Kas yra sąmonė? Sąmonė yra tai, kas gali suvokti savo pačios egzistavimą. Ir per šį savo egzistavimo suvokimą, ji gali transcenduoti save. Sąmonė gali įsisąmoninti save kaip tam tikrą aš šiame formų pasaulyje. Ir per savo dabartinio savasties jausmo įsisąmoninimą, ji gali transcenduoti tą savasties jausmą ir tapti daugiau. Ir tai yra tekėjimas su meile. Sąmonė iš tiesų yra tai, kas jums leidžia kažką patirti. Būtų galima pasakyti dar daug ir kitų dalykų, tačiau esminė mintis, kurią noriu pasakyti, yra ta, kad sąmonė yra tai, kas patiria.
Dėl kokio tikslo individualus aš patiria patyrimus? Tikslas yra, kad apdorodamas tuos patyrimus jis gali save transcenduoti. Jūs savo kelionę pradedate su šiuo labai lokalizuotu savasties jausmu, ir galite transcenduoti save tol, kol pakilsite iš nepakilusios sferos, kurioje buvote sukurti. Ir galite kilti aukštyn per šias įvairias sferas, kurios sudaro jūsų formų pasaulį, kol pasieksite Kūrėjo Sąmonę. O Kūrėjo Sąmonėje galite pasirinkti įžengti į Visetą ir patirti, kas yra įmanoma Visete. Ir dauguma Kūrėjų tai kurį laiką daro. Nors Visete nėra laiko, kaip jūs suvokiate laiką, kaip jūs patiriate laiką. Ir tuomet jūs galite tapti Kūrėju, sukuriančiu savo formų pasaulį. Vėlgi, transcenduodami savo savasties jausmą.
Tikėjimas kažkuo aukščiausiu
Ir kaip sakėme, besąlyginis visada gali tapti daugiau. Kodėl? Na, ką aš ką tik sakiau? Nėra jokios aukščiausios nekintančios realybės. Ir jeigu iš tiesų norite sugluminti savo linijišką protą, galite štai apie ką pamąstyti: Iš kur atsirado Visetas? Kada jis prasidėjo? Kaip jis prasidėjo? Kur jis eina? Ar nėra kažkokio aukščiausio tikslo? Ar neateis toks momentas, kai daugiau nebebus savitranscendencijos? Na, galiu tik pasakyti, kad iki šiol savitranscendencija nebuvo sustojusi, tačiau iš tiesų galiu pasakyti ir tai, kad ji niekada nesustos. To niekada nebus, nes sąmonė neturėjo pradžios. Jūsų sąmonė turėjo pradžią, tačiau jūsų sąmonė neturės pabaigos.
Kodėl aš duodu šį ezoterinį abstraktų mokymą, kai kiti mokytojai davė praktiškesnius mokymus apie širdies išvalymą? Na, ką žmonės padarė Žemėje? Kaip sakiau, puolusios būtybės mėgino sukurti kažką aukščiausio. Kodėl taip yra? Todėl, kad jos sukilo prieš nuolatinę savitranscendenciją, norėdamos sustabdyti savo savasties jausmą tam tikroje pakopoje, kurioje jautė turinčios didelę galią ir kontrolę. Pavyzdžiui, jos buvo labai galingais lyderiais tam tikroje planetoje. Jūs galite, dėka laisvos valios įstatymo, įžengti į šią proto būseną, kurioje nusprendžiate norintys pamėginti sustabdyti, ar bent jau norintys patirti, kad savitranscendencija sustojo. Ir jums yra leidžiama tai kurį laiką patirti.
Tačiau kaip galite patirti tą patyrimą, jeigu realybėje viskas juda? Kaip galite patirti, kad einate prieš Žemės sukimąsi? Jūs tai galite patirti tik prote, kai sukuriate iliuziją ant realybės, kuri yra projektuojama iš pakylėtojo lygmens. Ir viskas su tuo yra gerai. Jums yra leidžiama tai patirti. Tačiau kad galėtumėte tai patirti, turite susikurti kažkokią tikėjimo sistemą, kad kažkas yra aukščiausia. Pažvelkite į šias religijas, kurios tiki visagaliu dievu, visagaliu, visažiniu dievu, esančiu tenai aukštai danguje, kuris, kažkokio kosminio atsitiktinumo dėka, atrodo kaip senis su barzda. Taip? Parodykite man senį su barzda, kuris yra visagalis. Galbūt tuomet galėsime pakalbėti. Bet matote, privalote susikurti šį jausmą, kad yra kažkas aukščiausio, idant sustabdytumėte savitranscendencijos patyrimą.
Kas uždaro širdį? Na, iš dalies, žinoma, be to, kas buvo pasakyta kitų mokytojų, šis tikėjimas kažkuo aukščiausiu. Nes kaip Jėzus sakė, kai širdis yra atvira, jūs patiriate Vieną protą. Ir horizontaliai Kristaus protas yra visus žmones saistanti grandis. Tačiau vertikaliai Vienas protas yra grandis tarp kiekvienos savimonę turinčios būtybės šiame formų pasaulyje ir visumos, Kūrėjo. Ir visuma nuolatos transcenduoja save. Ir todėl Kristaus proto tikslas yra duoti jums patyrimą, kad jūs esate visumos dalis, tėkmės dalis. Kai atveriate savo širdį Kristaus protui, patiriate tą tekėjimą. Kaip galite uždaryti širdį, kad nepatirtumėte tekėjimo, ir tuo pat metu manyti, kad esate kažkokioje statiškoje situacijoje, kuri gali būti ištęsiama per laiką? Na, tiktai susikurdami tikėjimą kažkuo aukščiausiu, kažkuo absoliučiu, absoliučia tiesa.
Tai yra nepaprastai subtilus ir galingas tikėjimas Žemėje, kurį skleidžia tiek daug religijų, filosofijų, ideologinių sistemų, ideologijų, net ir taip vadinamas mokslinis materializmas. Tačiau mokslas savo grynajame pavidale yra tekėjimas, pastovus siekimas išplėsti žinias. Ir misticizmas bei dvasingumas savo grynajame pavidale yra tekėjimas, nuolatinis siekimas transcenduoti save. Kai paimate šį tikėjimą kažkuo aukščiausiu ir priimate jį į savo širdies čakrą, jis sukuria labai galingą spyną, kuri uždaro širdies čakroje esančius vožtuvus. Ateina toks momentas jūsų kelyje aukštyn į laisvę, į vidinę laisvę, kuomet jums reikia atsitraukti ir pažvelgti į savo gyvenimą, pažvelgti į savo protą ir pamąstyti: „Kokius aš turiu įsitikinimus į kažką aukščiausia? Kokias priėmiau idėjas šiame gyvenime arba ankstesniuose gyvenimuose apie kažką aukščiausia?“
Laipsniškas apreiškimas
Šis pasiuntinys prieš daugelį metų pradėjo skaityti tarp eilučių ankstesnės dispensacijos pakylėtųjų mokytojų mokymus. Jis pradėjo jausti, kad mokytojai iš tiesų kalbėjo – atkreipkite dėmesį, tarp eilučių, – kad net ir jų mokymai nėra aukščiausia tiesa. Tai yra logiška, kai pamąstote apie laipsnišką apreiškimą. Kaip apreiškimas progresuoja? Na, duodame mokymą, kuris padeda pakelti žmonėms savo sąmonę, ir dabar jie gali gauti aukštesnį mokymą. Jeigu duotas mokymas būtų kažkoks aukščiausias absoliutus mokymas, kaip galėtų egzistuoti progresavimas? Ir jis pradėjo tai jausti ir daugelį metų su tuo galynėjosi, nes turėjo šį įsitikinimą savo prote: „Bet juk turi būti kažkas, kas yra tiesa. Turi būti kažkas, ką galiu suvokti ir kuo galiu pasikliauti.“ Ir ką jis iš tiesų jautė, buvo tai, kad jo ego mėgino įsikabinti į kažką, kas nekistų, idant jam nereikėtų savęs transcenduoti.
Ir tai, žinoma, yra visiškai suprantama, kadangi turite šį nesaugumą. Kai neturite pilnai atvertos širdies ir nesate užmezgę ryšio su Vienu protu, siekiate kažkokio saugumo šiame pasaulyje. Norite tikėti, kad yra kažkas, kuo galite pasikliauti, kažkas, kas staiga negalės būti nuo jūsų atplėšta. Tačiau galiausiai jis suvokė, kad pakylėtieji mokytojai yra fundamentaliai aukštesnėje sąmonės būsenoje nei buvo ir yra jis pats. Jie mato aukštesnę tiesą, tačiau negali jos duoti žmonėms nepakilusioje būsenoje, nes negalite jos suvokti iš nepakilusios būsenos. Jis palaipsniui pradėjo priimti, kad net ir pakylėtųjų mokytojų mokymai nėra absoliuti tiesa, nes jie yra pritaikyti prie žmonių sąmonės lygmenų.
Jis taip pat pradėjo jausti, kad jo gebėjimas suvokti mokymus priklauso nuo jo dabartinio sąmonės lygmens. Ir kad pakėlęs savo sąmonę, jis sugebės pamatyti kažką mokymuose, ko šiuo metu negali matyti. Ir visgi jis netgi pradėjo jausti, kad egzistuoja limitas, kiek aukštai jis gali pakilti per išorinį mokymą. Kadangi ateina momentas, kai pakylate aukščiau, nebūdami užsifiksavę į mokymą, bet naudodamiesi mokymu užmegzti ryšį su būtybe, kuri davė mokymą.
Jūsų sąmonės žemėlapis
Nors galite manyti, kad esu ši ezoterinė būtybė, kuri, žinoma, negali nusileisti į įsikūnijimą tokioje planetoje kaip Žemė – ir nors galite manyti, kad būdama tokia būtybe, aš negalėčiau jums duoti jokių praktinių įrankių – visgi duosiu jums praktinį įrankį.
Kai turėsite laiko, ne per šią konferenciją, bet kada nors vėliau, galite perskaityti arba išklausyti bent dalį šio diktavimo. Ir tuomet paimkite lapą popieriaus. Jis turėtų būti A4 formato arba panašaus dydžio, kad turėtumėte vietos. Nupieškite tame lape ratą, ir jūsų tikslas dabar yra nupiešti savo sąmonės žemėlapį. Nueikite į tylų kambarį. Galite sukalbėti mantras, pavyzdžiui, OM, galite sukalbėti mano šaukinį, arba galite tiesiog paklausyti šio diktavimo, pasirinkite, ką norite. Įžengiate į tylią proto būseną ir tuomet pažvelgiate į ratą. Užmerkiate akis. Įsiklausote į savo sąmonę. Ir jūsų darbas dabar, jūsų užduotis dabar yra nupiešti mažesnius ratus didesnio rato viduryje.
Jūs iš pradžių pažvelgiate į savo proto būseną ir pažvelgiate: „Kas man yra svarbiausia? Kas užima daugiausia erdvės mano sąmonėje? Kas užima daugiausia erdvės mano gyvenime, mano sąmonėje, tai, kaip aš žiūriu į gyvenimą?“ Ir tuomet jūs nupiešiate ratą ir tiesiog užrašote trumpą žodį arba apibūdinimą, kas tai yra. Ir tuomet pagalvojate apie kažką kitą. Kokia yra sekanti žemiau esanti pakopa? Ir nupiešiate dar vieną ratą. Ir galite tai tęsti, kol arba užpildysite didesnį ratą, arba suvoksite, kad štai tie yra trys arba keturi dalykai, kurie užima daugiausiai vietos jūsų sąmonėje.
Ir tuomet galite pradėti tirti, kas tai yra. Kas užima daugiausiai vietos jūsų sąmonėje? Ir tuomet pažvelkite, kodėl tai užima tiek daug vietos? Kodėl tai jums atrodo taip svarbu? Ir tuomet galite pamąstyti, galite susiderinti su jausmu, kad tai yra svarbu. Ir galite savęs paklausti: „Ar jausmas, kad tai yra taip svarbu, atveria mano širdį ar uždaro mano širdį?“ Ir priklausomai nuo to, kiek esate išrišę psichologijos, kiek esate įveikę pasąmonės savasčių, įgysite naują perspektyvą į savo gyvenimą.
Nes daugelis jūsų, jeigu galėsite neutraliai tai padaryti, sugebėsite pamatyti, kad egzistuoja tam tikros išorinės sąlygos šiame pasaulyje, dažnai tai būna kiti žmonės, žmonės, kurie yra jums artimi, ar tai būtų tėvai ar vaikai, antrosios pusės, ar kad ir kas tai būtų – jie užima labai didelę jūsų dėmesio dalį. Ir jūs taip pat galite susiderinti ir savęs paklausti: „Ar ši konkreti sąlyga, kuri užima mano dėmesį, taip pat man kelia įtampą?“ Ir jeigu matote, kad yra žmogus, kuris užima neproporcingai didelę jūsų dėmesio dalį, taip yra dėl to, kad tas žmogus jums kelia vidinę įtampą. O kai yra įtampa, tai uždaro jūsų širdį.
Jūs dabar galite pradėti įgyti kitokią perspektyvą į savo gyvenimą, kuomet galite pažvelgti į šį žemėlapį. Ir galbūt galite nenorėti pradėti nuo didžiausio rato. Galbūt galite pradėti nuo vieno iš mažesnių ratų. Bet galite nustatyti kažką, kas atrodo labiau jūsų jėgoms, ir galite į tai pažvelgti: Kodėl tai užima tiek daug vietos? Kodėl jums tai atrodo taip svarbu? Žinoma, egzistuoja atskiroji savastis, kuri sako, kad tai yra svarbu, tačiau turite už to pažvelgti ir paklausti: „Kokį turiu įsitikinimą, kodėl tai yra svarbu?“ Jūs netgi galite užduoti sau klausimą – nes ką sakė kiti mokytojai? Galiausiai esmė yra atiduoti ir nueiti nuo savasties, nes negalite išspręsti problemos – galite paklausti savęs, tarkime, kad tai yra kitas žmogus: „O jeigu aš tiesiog nueičiau nuo to kito žmogaus?“ Ir tuomet stebėkite savo reakciją. Greičiausiai pasigirs verksmas ir dantų griežimas iš šių pasąmonės savasčių, kurios ant jūsų projektuos visokiausias priežastis, kodėl tiesiog negalite nueiti nuo to žmogaus.
Tačiau jeigu į tai pažvelgsite, galėsite apnuoginti tas savastis, ir galėsite paklausti savęs: „Ką aš labiau myliu? Savo dvasinį augimą, savo širdies atvėrimą ar šią situaciją, šią įtampą?“ Ir tuomet galite suvokti, kad jums iš tiesų nereikia nueiti nuo žmogaus, jums tiesiog reikia nueiti nuo savasties, kuri verčia jus laikyti tą žmogų tokiu svarbiu. Ir, žinoma, kai kurie žmonės sakys: „O, aš tau visiškai neberūpiu.“ Tačiau nėra taip, kad jums neberūpi, tiesiog jūsų rūpestis nebėra paremtas baime, jo varomoji jėga nebėra pasąmonės savastis, jo varomoji jėga nebėra kažkoks kontroliavimo žaidimas. Jūs iš tiesų, išsilaisvinę nuo įtampos, galite pradėti rūpintis gilesniu būdu. Tačiau esmė yra ta, kad kai pažvelgiate į tai neutraliai, galite apnuoginti kai kurias šias pasąmonės savastis, kurios verčia jūsų širdį užsidaryti. Nes kai žmogus turi pernelyg didelį svarbumą jūsų prote, tai sukuria šią įtampą, o įtampa uždaro jūsų širdį.
Ir galite pradėti matyti, kodėl jaučiate turintys uždaryti savo širdį, kai esate šalia šio žmogaus. Galbūt tam, kad save apsaugotumėte, galbūt dėl kitų dalykų. Tačiau kai tai pamatysite, galėsite iš tiesų pasiekti tašką, kai išrišite savastį, nueisite nuo savasties. Tai nebūtinai reiškia, kad turėsite nueiti nuo žmogaus, nors kartais būtent tokia bus baigtis. Tačiau tikroji baigtis yra ta, kad išimsite tą ratą iš didesnio savo dėmesio rato. Arba jį sumažinsite, kuomet jis atsidurs jūsų dėmesio apačioje, ir jūsų iš tiesų nebetrauks ir nebeužims neproporcingai didelės jūsų dėmesio dalies. Ir tuomet galėsite palypėti aukščiau ir pradėsite dirbti su kitu, didesniu ratu. Ir galiausiai galėsite šitaip dirbdami pasiekti tašką, kai arba būsite pašalinę tuos ratus, arba juos sumažinę.
Duosiu jums praktinį pavyzdį. Pasiuntinio žmona visą savo gyvenimą turėjo sunkius santykius su savo motina. Jos dėmesio rate didžiausias ratas buvo jos motina. Ir ji užėmė neproporcingai daug vietos. Nes kai esate suaugęs žmogus, turintis savo vaikų ir savo gyvenimą, jūsų motina neturėtų būti didžiausias ratas jūsų dėmesyje. Galite tai pamatyti, kaip galite turėti kitus žmones: ar tai būtų jūsų motina, jūsų tėvas ar jūsų antroji pusė, kad jie užima daug daugiau dėmesio nei turėtų. Bet tuomet, vėlgi, esmė čia nėra nueiti. Esmė yra nueiti nuo įtampos, idant ji neatitrauktų jūsų dėmesio iš širdies, priversdama jus uždaryti savo širdį.
Širdis: susikirtimo taškas tarp aukštai ir žemai
Nes didesnis ratas, kuris reprezentuoja jūsų dėmesį, turi centrą, ir jūsų dėmesio centre yra jūsų širdies čakra. Ir bet kokie kiti dalykai, bet kokie mažesni ratai, kurie uždengia širdies čakrą, trukdo jums susitelkti į centrą savyje. Ir todėl tai uždaro jūsų širdį. Jūs norite pašalinti tas kliūtis. Ir kai jas pašalinsite, kai sumažinsite šiuos mažesnius ratus iki jiems deramo dydžio, centras, jūsų širdis bus apnuoginta. Ir dabar galėsite savo dėmesį sutelkti į širdį. Ir galėsite, tam tikra prasme, suvokti, kad didesnis ratas, kurį vadinu jūsų dėmesio ratu, iš tiesų yra jūsų širdis. Nes tam tikra prasme galėtume sakyti, kad širdis reprezentuoja jūsų savimonę nepakilusioje sferoje.
Širdis, kai ji yra atvira, apima viską, kiekvieną jūsų esybės nepakilusioje sferoje dalelę. Ji yra atviros durys tam, kas yra aukštai, tačiau ji taip pat yra atviros durys jūsų saviraiškai čia apačioje. Ji yra susikirtimo taškas tarp aukštai ir žemai. Ir kai atversite širdį, patirsite meilės tekėjimą. Ir pilnai įsiliesite į tą tekėjimą, ir nebebus jokių elementų jūsų sąmonėje, kurie priešintųsi tekėjimui. Nes kas gi padaro, pavyzdžiui, žmogų jums tokiu svarbiu? Taip nutinka dėl to, kad turite įsitikinimą, jog negalite transcenduoti šių santykių. Negalite jų pakeisti. Negalite jų peržengti. Jie negali pagerėti. Jie yra užstrigę kažkokiame šablone. Ir galite jausti, jog dėl ištikimybės savo motinai ar tėvui, ar antrajai pusei, negalite pasikeisti, nes jie nesikeičia. Negalite tiesiog nuo jų nueiti savo prote. Priešinatės transcendencijos tekėjimui, meilės tekėjimui. Ir kai tai pamatote ir pamatote už to slypintį įsitikinimą, ir nusprendžiate leisti jam nukristi, esate laisvi ir jaučiate tekėjimą.
Tai, mano mylimieji, buvo mano indėlis į šią konferenciją. Žinoma, būtų galima pasakyti daug daugiau, tačiau siekiu jums duoti kažką, kas būtų tiek ezoteriška, tiek praktiška. Ir taip pat pripažįstu erdvės ir laiko limitus, ir kad yra kitų mokytojų, kurie nori kažką pasakyti šioje konferencijoje. Todėl aš, su savo meile, meile, kuri yra tiek besąlygiška, tiek beribė, tačiau visą laiką tampanti daugiau, užsklendžiu jus ir jūsų širdies čakras. Jeigu skirsite man šiek tiek savo dėmesio, galbūt perskaitydami arba išklausydami dalį šio diktavimo, iš tiesų padėsiu jums labiau įsisąmoninti, kas vyksta jūsų dėmesio rate. Tad dabar, būkite užsklęsti meilėje, kuri AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com