Kokio norite dvasinio mokymo – stiprinančio pranašumą ar jį transcenduojančio?
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2025 metų rugpjūčio 09 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Amerikoje: „Pakilkite virš pranašumo-menkavertiškumo dualizmo“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. Mes kalbėjome apie įvairius veiksnius, prisidedančius prie menkavertiškumo-pranašumo dinamikos Žemėje. Vienas iš pačių pagrindinių yra, žinoma, puolusios būtybės. Tam tikra prasme galėtume sakyti, kad menkavertiškumo-pranašumo dinamika atsirado iš puolusių būtybių ir puolusios būtybės iš tiesų primetė tai žmonijai intensyvesniu būdu, nors, žinoma, pirminiai gyventojai jau turėjo šios dinamikos elementų iki puolusių būtybių atėjimo, nes tai yra neišvengiama, kai įžengiate į dualizmą.
Dvasingumas kaip puolusių būtybių įrankis
Galbūt galėtume sakyti, kad veiksnys, apie kurį čia kalbėsiu, nebūtinai yra menkavertiškumo-pranašumo dinamikos priežastis, tačiau tai iš tiesų yra vienas iš pačių galingiausių įrankių, jeigu ne pats galingiausias, kuriuo puolusios būtybės naudojosi siekdamos išlaikyti žmoniją įstrigusią menkavertiškumo-pranašumo dinamikoje. Ir apie kokį veiksnį aš čia kalbu? Ar kas nors gali atspėti? [Auditorija: Pinigai?] Taip, tai nebuvo mano mintis, tačiau tai yra gera mintis. Baimė, skaldyk ir valdyk, valdžia, meilė, kontrolė. Visos geros mintys, tačiau tai nėra tiksliai tai, ką turėjau omenyje. Veiksnys, kurį turėjau omenyje, yra religija ir, tiesą sakant, taip pat dvasingumas.
Jeigu pažvelgtume į religijos ir dvasingumo funkciją, galėtume, iš tam tikros perspektyvos, sakyti, kad visos religijos ir dvasingumas rodo į kažką, kas egzistuoja už šio pasaulio. Egzistuoja kažkokia realybė už šio pasaulio, ar bent jau kažkas už materialaus pasaulio ribų, ir todėl, tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad religijos tikslas yra ištraukti jus iš šio pasaulio, tarsi padėti jums užbaigti Žemės mokyklą, būti išganytiems, įžengti į dangų, pasiekti Nirvaną. Tačiau ar tai iš tiesų yra pagrindinė religijos funkcija, kai pažvelgiate į tai, kaip žmonės ja naudojosi? Matote, kai pritaikote Motinos išmintį religijos sričiai, galite pradėti mąstyti, ką tai iš tiesų reiškia, išeiti iš šio pasaulio arba pasiekti taip vadinamą nušvitimą, tariamai aukštesnę sąmonės būseną nei dauguma žmonių turi Žemėje.
Transcenduoti neišmanymą ar naudotis neišmanymu?
Na, jeigu nušvitimas yra aukštesnė sąmonės būsena nei maja, kurioje yra įstrigę dauguma žmonių, argi Motinos išmintis tuomet jums nepasakytų, kad tai turi būti kažkas, kas būtų visiškai už šio pasaulio ribų? Kaip Padma Sambhava sakė, viskas iš tiesų tėra patyrimas, tad galėtume sakyti, jog proto būsena, kurioje yra dauguma žmonių, tiesiog yra tam tikras patyrimas, kančia, maja, iliuzija, ir todėl nušvitimas yra kitokia patyrimo forma, kuri yra aukščiau kančios patyrimo. Motinos išmintis leistų jums pradėti klausti: „Na, tai jeigu dvasingumo ir religijos tikslas yra padėti jums pasiekti šį transcendentinį patyrimą, kuris yra už šio pasaulio ribų, argi tuomet nėra logiška, kad negalite žiūrėti ir taikyti religijos arba dvasingumo per sąmonės būseną, iš kurios siekiate išsivaduoti?“
Jeigu, pavyzdžiui, siekiate išsivaduoti iš kančių per budizmą, negalite į budizmą iš tiesų žiūrėti per neišmanymo filtrą, nes kaip gi būsena, kurią galite matyti šiame pasaulyje, galėtų jums kažką pasakyti apie tai, koks patyrimas egzistuoja už šio pasaulio ribų? Žvelgiant iš šios perspektyvos, sakytume, kad dvasingumo tikslas yra padėti žmonėms pasiekti patyrimą, kuris visiškai peržengtų tai, ką dauguma žmonių patiria šiame pasaulyje. Tačiau kai pažvelgiate į tai istoriškai, matote, kad labai labai mažai žmonių iš bet kokios religijos ar dvasinio mokymo iš tiesų tai suvokė. Absoliuti dauguma žmonių į dvasingumą ir religiją žiūri per to paties mąstymo filtrą, iš kurio dvasingumas turėtų padėti jiems išsivaduoti.
Tad kaip galite išsivaduoti iš neišmanymo, naudodamiesi neišmanymu tai padaryti? Galėtume tai pasakyti šiek tiek kitokiu būdu. Jeigu priimame modelį, kad žmonės šiame pasaulyje yra žemesnėje sąmonės būsenoje, galite ją vadinti nuodėme, galite ją vadinti maja, galite ją vadinti iliuzija, galite ją vadinti neišmanymu, galite ją vadinti mirties sąmone, ir dvasingumo tikslas yra iškelti juos virš to proto, tuomet religija, dvasingumas turėjo atsirasti iš šaltinio, kuris yra už šio pasaulio lygmens, ir todėl religijos paskirtis yra duoti jums kažką, kas padėtų jums transcenduoti neišmanymą, kuriame esate, kuriame esate įstrigę. Kai ir vėl pažvelgiate į tai istoriškai, galite sakyti: „Ar tai iš tiesų veikė?“
Pažvelkime, pavyzdžiui, į budizmą. Tariamai aš, budizmo įkūrėjas, buvau nušvitęs, tai reiškia, kad mano sąmonė buvo aukštesnė už daugumos žmonių sąmonę. Kiek gi iš tų, kurie seka budizmo religija, judėjimu arba mokymais, pasiekė tokią pačią būseną? Ar šiandien matome, kad egzistuotų budizmo judėjimai, kurie, reguliariu sistematišku būdu, generuotų nušvitusias būtybes? Ar matome kitas religijas ar dvasinius judėjimus, kurie reguliariai generuotų aukštesnę sąmonės būseną pasiekusius žmones? Kodėl taip yra? Nesakau, kad niekas nepasiekė nušvitimo per budizmą ar kitus dvasinius judėjimus. Tiesiog sakau, kad tai nėra masinis reiškinys. Ir kodėl nėra?
Dvasingumas – kopėčios išlipti iš pranašumo
Na, būtent dėl to, kad absoliuti dauguma žmonių į religiją ir dvasingumą žiūri per tą sąmonę, kurią tikroji religija ir dvasingumas turėtų padėti jiems transcenduoti. Ir kodėl taip yra? Na, todėl, kad kokia yra materialios karalijos tokioje planetoje kaip Žemė funkcija? Mes daug kartų sakėme, kad Žemę galima laikyti patyrimine mašina, realybės simuliatoriumi, kuriame galite patirti tam tikrą patirčių spektrą. Šiuo metu tai yra nenatūrali planeta, kadangi absoliuti dauguma žmonių, kurie joje gyvena, yra įstrigę dualistinėje sąmonėje, porose, apie kurias anais laikais kalbėjau. Ir kas yra ši dualistinė sąmonė, ši atskirties iliuzija? Tai yra patyrimas.
Jūs galite patirti patyrimą kaip atskira būtybė, kurio negalėtumėte patirti kaip susieta būtybė. O tam, kad galėtumėte ištirti visą laisvos valios spektrą, kaip paaiškinome, jums turi būti leidžiama pasinaudoti savo laisva valia įžengti į atskirtį, patirti, ką galite patirti atskirtyje, kol pasisotinsite tuo patyrimu. Tai reiškia, kad pirminis tikslas, dėl kurio dvasinis mokymas yra duodamas iš aukštesnės karalijos, yra, kad kai žmonės pasiekia tašką, kuriame jiems yra gana atskirties, dvasingumas pasiūlo jiems kopėčias, kuriomis jie galėtų iškopti į aukštesnį sąmonės lygį, virš masinės sąmonės Žemėje, virš fizinės karalijos, virš atskirties. Tokia buvo pirminė mano mokymų intencija, o taip pat Jėzaus mokymų bei kitų religijų ir dvasinių judėjimų, įskaitant, žinoma, ir tų mokymų, kuriuos mes duodame šiandien.
Pranašumą stiprinantis dvasingumas
Tačiau yra neišvengiama, kad tie, kurie nėra pasiekę taško, kuriame jiems būtų gana patirčių, kurias galite patirti Žemėje, naudosis religija ar netgi dvasiniu mokymu sustiprinti patyrimus, kuriuos galite patirti Žemėje. Ir vienas iš tų patyrimų, kurio daugeliui žmonių vis dar nebuvo gana Žemėje, yra jautimasis pranašesniu už kitus žmones.
Ir kai pažvelgiate į istoriją, nėra sunku matyti, su Motinos išminties prisilietimu, ar netgi tiesiog su logika, kuri taip pat, beje, yra Motinos išminties aspektas, kad daug, daug žmonių amžių bėgyje naudojosi religija kaip aukščiausiu pateisinimu savo jautimuisi pranašesniais. Matote žydus, kurie tiki, kad jie yra vieninteliai žmonės Žemėje, ši nedidelė gentis Vidurio Rytuose, jie yra vieninteliai žmonės Žemėje, kuriuos pasirinko aukščiausias visatos Dievas. Matote budistus, kurie tiki, kad Buda buvo aukščiausias dvasinis mokytojas, kada nors pasirodęs Žemėje, ir jis buvo toks ypatingas dėl visų tų stebuklų, nutikusių jam gimus ir per jo gyvenimą, ir todėl jie yra akivaizdžiai pranašesni už tuos, kurie nėra budistai. Tačiau palaukite minutėlę, štai čia yra ši budistų sekta, ir ta budistų sekta, ir trečia, ir ketvirta, ir visos jos jaučiasi pranašesnės už kitas. Jie yra pranašesni už ne budistus, tačiau yra pranašesni net ir už kitus budistus.
Ir, žinoma, krikščionybėje visi krikščioniai jaučiasi pranašesni už ne krikščionis, tačiau daugelis individualių krikščionių bažnyčių jaučiasi pranašesnės už visas kitas krikščionių bažnyčias. Tas pats induizme, islame, dvasiniuose judėjimuose, kurie egzistuoja šiandien. Pažvelkite į visus tuos daugybę guru, kuriuos galite tenai rasti internete, kurie skelbiasi esantys pranašesni, turintys ypatingus gebėjimus, esantys pasiekę aukštesnę sąmonės būseną, ir jie prisitraukė prie savęs nedidelę pasekėjų grupelę, kurie, kadangi tiki guru pranašumu, jie patys yra pasiekę pranašumo statusą būdami tarp tų nedaugelio žmonių Žemėje, kurie pripažįsta šį pranašesnį guru. Tai yra įdomus fenomenas, kad kuo mažiau žmonių pripažįsta guru, tuo ypatingesni tie žmonės jaučiasi. Kuo mažiau žmonių yra žydų rasėje, tuo jie yra ypatingesni, nes visi kiti juos persekioja.
Dvi skirtingos religijos funkcijos
Ką galite čia matyti yra tai, kad galime sakyti, jog yra religija, dvasingumas, kuris buvo perduotas iš aukštesnės karalijos padėti žmonėms, kuriems buvo gana dualizmo patirčių, išeiti iš šios karalijos, ar bent jau išeiti iš dualistinės proto būsenos. Tačiau net ir ši tikra dvasingumo forma gali būti iškreipta palaikyti troškimą jaustis pranašesniu. Tuomet mes taip pat turime sakyti, kad yra daug religinių ir dvasinių mokymų, kurie nebuvo perduoti iš aukštesnės karalijos. Jie buvo sukurti čia Žemėje, dažnai puolusių būtybių. Na ir dabar, galime paklausti: ar puolusios būtybės tiki, kad egzistuoja Dievas dvasinėje karalijoje? Daugelis jų tai neigia. Jos netiki, kad visame tame egzistuotų kažkokia realybė, nors kai kurios iš jų tiki. Tačiau jos taip pat turi šią intenciją įrodyti, kad Dievas suklydo, ir religiją jos laiko įrankiu tame siekyje įrodyti savo pranašumą prieš Dievą. Kitos iš tiesų netiki, kad Dievas egzistuoja, tačiau jos mato, kad žmonės nori tuo tikėti, tad jos tuo naudojasi susikurti savo pranašumo jausmui, ar tai dėl to, kad joms pavyko išsikelti save virš kitų, kuomet jos yra garbinamos ir joms yra meldžiamasi, arba gali jaustis apkvailinusios pakankamai žmonių garbinti visiškai netikrą jų pačių sukurtą dievą, ir jos jaučia, kad tai jas padaro pranašesnėmis.
Tad tuo noriu pasakyti, kad religija Žemėje turi dvi skirtingas funkcijas. Viena iš jų yra padėti jums transcenduoti pranašumo patyrimą ir siekti aukštesnio sąmoningumo lygmens. Kita yra sustiprinti pranašumo patyrimą. Ar tuo noriu pasakyti, kad visa tai yra blogai? Ne, nes vienas iš dalykų, kuris gali padėti žmonėms išsivaduoti iš dualizmo, yra patirti pakankamai patyrimų, kuriuos jie gali patirti dualizme. Jeigu religija sustiprina jų pranašumo patyrimą, tuomet tai gali sutrumpinti laiką, kada jiems bus gana ir jie pradės ieškoti tikrosios religijos arba dvasingumo paskirties.
Religinių įsitikinimų ištyrimas
Tačiau kai pradedate tai suvokti, galite pasinaudoti Motinos išmintimi pažvelgti į tai, kad ir kokia tai būtų religija ar dvasinis mokymas, kurio jūs buvote paveikti. Ir daugeliui jūsų tai bus svarbu padaryti, nes kai, pavyzdžiui, užaugote religijoje, jūs prisiėmėte tam tikrus dalykus savo vaikystėje, kurių iš tiesų sąmoningai nesuvokėte. Jūs, taip sakant, sugėrėte juos su motinos pienu. Jūs juos nekritiškai priėmėte.
Ir yra tiek daug įsitikinimų šiose religijose, kurie buvo sukurti Žemėje ar netgi kurie yra pirminių pagrįstų mokymų iškraipymai, kad jie gali sukliudyti jūsų augimui, jūsų išsivadavimui iš majos, gali sukliudyti jums pasiekti aukštesnę sąmonės būseną. Nes puolusios būtybės moka labai gudriai tai įdiegti, mūsų taip vadinamą žaltišką logiką, kuri sukuria tokį tarsi ratu besisukantį judėjimą jūsų prote, iš kurio negalite išsivaduoti. Tai, žinoma, taip pat yra dualistinės sąmonės prigimtis, kad jeigu neturite priėjimo prie Kristaus išminties, ir jeigu nenorite taikyti Motinos išminties, negalite savo samprotavimais iš to išsivaduoti. Jūs tiesiog savo samprotavimuose sukatės uždarame rate. Tad jums gali būti svarbu pažvelgti į tai, kad ir kokie būtų buvę dvasiniai mokymai, religiniai mokymai, su kuriais jūs užaugote, ypač įvertinant, ar jie stiprina pranašumo jausmą, pranašumo jausmą jumyse ir kituose ta religija sekančiuose žmonėse. Nes jeigu jie tai daro, tuomet galite aiškiai matyti, kad šios religijos turi funkciją sustiprinti atskirties ir pranašumo patyrimą, užuot padėjusios jums transcenduoti tą patyrimą ir pasiekti aukštesnį patyrimą.
Siekimas už žmogiško proto ribų
Vėlgi, gerbiu jūsų laisvą valią. Nesakau jums, kad pranašumo patyrimas yra blogis. Tačiau aš jums sakau, jog jeigu norite jį transcenduoti, turite labai atidžiai į tai pažvelgti, nes tai neįvyks automatiškai, ir joks išorinis išganytojas to už jus nepadarys. Kai pradedate suvokti šias koncepcijas, ir, žinoma, žinau, kad dauguma jūsų pradėjote jas suvokti, tačiau aš taip pat tai nukreipiu į kolektyvinę sąmonę, kadangi daug žmonių yra tam pasiruošę iš įvairių religijų ir dvasinių judėjimų. Visur yra žmonių, pasiruošusių transcenduoti šią dinamiką, kurioje protas tampa uždaru ratu, nes jiems jau buvo gana patirčių, kurios yra sukuriamos prote. Ir kai sakau „prote“, turiu omenyje keturis proto lygmenis – identiteto, mentalinį, emocinį ir netgi fizinį lygmenį.
Daug, daug žmonių šiandieniniame amžiuje yra pasiekę tašką, kuriame pradeda kažko ilgėtis. Jie nežino, ko ilgisi, tačiau realybėje, tai, ko jie ilgisi, yra patyrimas, kuris nebūtų sukurtas jų pačių protuose. Kaip galite patirti tą patyrimą? Kaip galite išsilaisvinti iš ratu besisukančio savo pačių proto judėjimo? Na, privalote, kaip sakėme, iš pradžių pamatyti savo proto prieštaravimus, ribotumus, ir tuomet ieškoti kažko aukščiau, to, ką galime vadinti Kristaus sąmone, Budos prigimtimi. Tačiau praktikoje tai iš tiesų yra jūsų pačių aukštesnysis aš ir jūsų dvasiniai mokytojai. Mes save vadiname Pakylėtaisiais Mokytojais, tačiau būtų galima naudoti ir kitus vardus. Turite susijungti su protu, kuris peržengtų jūsų proto ribas, idant turėtumėte atskaitos tašką iš už ratu besisukančio savo pačių proto judėjimo.
Aukščiausio pranašumo ir menkavertiškumo spąstai
Bet dabar pamąstykite, kokios „gudrios“ buvo puolusios būtybės, sujungdamos religiją su pranašumu. Iš pradžių egzistuoja ši idėja, randama daugelyje religijų, kad egzistuoja šis aukščiausias Dievas, egzistuoja ši Dievybės figūra, kuri yra aukščiausia būtybė, aukščiausia įmanoma būtybė, visų formų pradininkas, visagalis pats galingiausias Dievas. Virš jo nieko daugiau nėra. Tai yra aukščiausia visatos valdžia. Jeigu turite žmogų, kuris užima postą religiniame judėjime, pavyzdžiui, popiežiaus, ir tas popiežius kalba Dievo vardu, tuomet šis asmuo yra aukščiausias autoritetas Žemėje tiems, kurie tiki šiuo teiginiu. Ir ko gi labiausiai trokšta puolusios būtybės? Jos trokšta kažkur būti aukščiausiu autoritetu. Jos norėtų būti aukščiausiu visatos autoritetu, tačiau jeigu negalite išsiaiškinti, kaip galėtumėte tai padaryti, jos tuomet nori būti bent jau aukščiausiu autoritetu Žemėje, jeigu jau yra įstrigusios šioje planetoje.
Kai jau esate patikėję, kad žemiška institucija atstovauja aukščiausią autoritetą visatoje, ir todėl ta žemiška institucija yra aukščiausias autoritetas Žemėje, tampa labai sunku kvestionuoti šios bažnyčios doktrinas ir ritualus, ir netgi veiksmus. O jeigu negalite kvestionuoti įsitikinimų, kurie buvo įdiegti į jūsų pasąmonę per jūsų buvimą šioje religijoje, kaip tuomet galėtumėte išsilaisvinti nuo tos įtakos? Kaip galite išsilaisvinti nuo pranašumo jausmo, kad priklausote vienintelei tikrai Jėzaus bažnyčiai, ir todėl būsite išganyti, jeigu būsite geras katalikas? Ypač kadangi matote, jog šis tikėjimas savo pranašumu, nes esate geras katalikas, yra akivaizdžiame dualistiniame poliariškume su menkavertiškumu, kad jeigu nebūsite geras katalikas, jeigu kvestionuosite katalikų bažnyčią, pasieksite aukščiausią menkavertiškumo būseną, tai yra, liepsnojantį pragarą, kuriame degsite visą amžinybę.
Matote, kaip jie turi pranašumo morką ir didžiausio menkavertiškumo pragare lazdą. Tai yra labai galinga kombinacija žmonėms, kurie vis dar tebėra įstrigę dualizme, kadangi daug žmonių, ne vien katalikai, bet ir daugelyje kitų religijų, mirtinai bijo kvestionuoti įsitikinimus, kuriuos priėmė. Tačiau įsitikinimai yra sukurti laikyti juos įstrigusius menkavertiškumo-pranašumo dinamikoje. Kaip kada nors transcenduosite dualistinę sąmonę? Kaip išsivaduosite iš dualizmo ir atskirties? Na, privalote transcenduoti menkavertiškumą ir pranašumą. Nepakilsite tapdami pranašesniu tam tikros religijos ar guru pasekėju. Nepakilsite įgydami gebėjimą atmintinai cituoti budizmo šventraščius ir pasakodami įmantrias istorijas apie Budos gyvenimą, arba medituodami tiek daug valandų per dieną, nes tai tik sustiprins jūsų pranašumo jausmą.
Dualizmo transcendavimas
Matote, ką mes sakėme, Kristaus sąmonė yra lygintoja. Kaip Jėzus paaiškino, yra vartai, ir Jėzus yra vartų sargas, įvertinantis: „Ar esate pasiruošę įžengti per tuos vartus, o gal jums reikia eiti per kitus vartus?“ Na, vienas būdas aprašyti kriterijų, kurį turite išpildyti, kad galėtumėte įžengti pro vartus, yra tai, kad turite būti visiškai išsilaisvinę nuo dualizmo. Galėtume sakyti, kad turite būti tarsi vandenynas, kuris būtų visiškai ramus. Jeigu jame bus aukštyn ir žemyn besikilnojančios bangos, negalėsite praeiti. Negali būti jokio pranašumo jausmo, jokio menkavertiškumo jausmo. Tiesiog negalėsite praeiti pro vartus. Turite tai įveikti. Turite turėti sulyginimo poveikį, atrasdami mano taip pavadintą Vidurio Kelią, visiškai subalansuotą kelią, kuriame nesate traukiami nei ta, nei ana kryptimi šių dualistinių priešingybių porų.
Tačiau puolusios būtybės ir jūsų ego šnibžda jums į ausį: „Ne. Raktas įžengti į dangaus karalystę yra pasiekti kažkokią aukščiausią būseną čia Žemėje, apibrėžtą šios religijos ar dvasinio judėjimo. Pažvelkite į šį guru, jis yra nubudęs, jis yra nušvitęs, jis galės patekti. Ir jeigu jūs sugebėsite pasiekti tokią pačią būseną, ir jūs galėsite patekti.“ Arba jeigu tapsite geru kataliku, kuris viską darys teisingai pagal išorinę religiją, arba geru žydu, kaip tie rašto aiškintojai ir fariziejai, kurie laikėsi visų išorinių taisyklių, galvodami, kad tai jiems leis įžengti į vidinę karalystę.
Matote, puolusios būtybės naudojasi pranašumo iliuzija sakyti, kad jeigu norite įžengti į dangų, turite pasiekti pranašesnę būseną, paremtą čia Žemėje apibrėžtais kriterijais. Nes gi dangus tikrai yra pranašesnė būsena, lyginant su žeme, tad tiktai tie, kurie yra pranašesni, galės įžengti. Tai yra tik vienas iš daugybės mūsų taip vadinamos žaltiškos logikos pavyzdžių. Neįmanoma iš jos išsivaduoti, nebent siektumėte pakilti virš šios mąstymo formos. Ar tai siekdami Kristaus proto arba pritaikydami Motinos išmintį pamatyti, kad tai negali būti logiška – tai negali būti logiška, kad žmonės yra įstrigę tam tikroje proto būsenoje, ir vienintelis būdas išsivaduoti iš šios proto būsenos yra nueiti su šia proto būsena iki ekstremalaus kraštutinumo. Žmonės yra įstrigę menkavertiškume arba pranašume, tad išeitis yra tapti iš tiesų pranašesniu.
Ne, išeitis yra eiti Vidurio Keliu, kuriame transcenduojate abu dualistinius kraštutinumus. Nerandate vidurio taško. Transcenduojate visą skalę, idant žvynai nukristų jums nuo akių. Įdomu tai, kad anglų kalboje „žvynai“ (angl. scales) turi dvigubą prasmę. Tai gali būti žvynai, kaip žuvies žvynai, arba tai gali būti svarstyklės, kurios sveria, ir svarstyklės turi būti pusiausvyroje, idant nežiūrėtumėte savo akimis į viską iš dviejų poliariškumų perspektyvos.
Kokio norite dvasinio mokymo?
Klausimas, kurį sviedžiu į kolektyvinę sąmonę, yra toks: „Kokios norite religijos arba dvasinio mokymo? Ar norite tokio, kuris jums duotų patį intensyviausią patyrimą čia Žemėje, o gal norite tokio, kuris jums duotų patyrimą, peržengiantį Žemės ribas?“
Yra daug religijų, kurios sustiprins jūsų patyrimą, sakydamos jums, kokie jūs esate ypatingi, nes galite matyti šią pranašesnę dvasinę tiesą, ir ryžotės ją pritaikyti labiau už daugumą kitų žmonių, ir galite pasinaudoti tokia religija susikurti sau sūkurį, kuriame obsesiškai-kompulsiškai vis labiau siekiate pranašumo statuso, kažkaip pademonstruodami tiems, kad ir ką jūs įsivaizduotumėte tenai į jus iš aukštai žiūrinčius, kad esate pasiryžę padaryti daugiau už visus kitus. Ar tai būtų gulinėjimas ant grindų, maldos malūnėlio sukiojimas, žvakių degiojimas, rožinių kalbėjimas, šaukinių kalbėjimas, kad ir kas tai būtų. Galvojate, kad darydami vis daugiau ir daugiau čia Žemėje, vis labiau artėjate prie durų, vedančiu už šios Žemės, tačiau jūs tiesiog kasatės sau vis gilesnę ir gilesnę duobę. Vėlgi, jeigu tokios patirties trokštate, man tai nėra jokia problema. Esate laisvi naudotis savo laisva valia.
Aš tik kalbu tiems, kurie pradėjo jausti, kad turi egzistuoti ir kitoks požiūris į religiją. Ir galite pritaikyti Motinos išmintį, tačiau labiau ilgalaikėje perspektyvoje tik Kristaus sąmonė padės jums pilnai transcenduoti tą troškimą susikurti arba sustiprinti pranašumo jausmą, naudojantis dvasiniu mokymu ar netgi visa dvasinio kelio koncepcija.
Naudojimasis mokymais pranašumui sustiprinti
Galite sakyti: „Tačiau jūs esate Pakylėtieji Mokytojai, jūs esate virš Žemės, jūs čia duodate tiesioginį mokymą. Gi tikrai duodate mokymą, kuris padės mums išeiti, padės mums pasiekti aukštesnę sąmonės būseną, kurioje galėsime išeiti arba galėsime čia likti ir išreikšti Kristiškumą.“ Žinoma, būtent toks yra mūsų tikslas, tačiau tai nereiškia, kad negalite paimti Pakylėtųjų Mokytojų mokymo ir pasinaudoti juo pranašumo jausmui susikurti, ką Pakylėtųjų Mokytojų mokiniai padarė ankstesnėse dispensacijose, o kai kurie tai padarė net ir šioje. Vėlgi, mes žinome dinamiką Žemėje. Mes taip pat žiūrime į tuos, kurie atranda mūsų mokymus, ir sakome: „Na, mūsų mokymai yra skirti padėti jiems pakelti savo sąmonę. Mes iš tiesų negalime reikalauti, kad jie būtų pakėlę savo sąmonę prieš įžengdami pro duris.“
Mes, žinoma, leidžiame jums ateiti su visa neišspręsta psichologija ir įsitikinimais, kuriuos jūs turite, ir žinome, kad jūs tai projektuosite ant mokymo. Tai mūsų neapgauna, tačiau mūsų tai taip pat nejaudina, kadangi žinome, jog jeigu taikysite mokymą, palaipsniui tai įveiksite. O jeigu netaikysite mokymo, na, iš tiesų nebus jokio skirtumo, ar būtumėte Pakylėtųjų Mokytojų mokyme ar kuriame nors kitame mokyme. Mes, žinoma, visada viliamės, kad dauguma jūsų pasieksite tašką, kuriame galėsite iš tiesų suvokti, kokia yra mokymo esmė, koks yra mūsų mokymų tikslas, ir galėsite pasiekti šį sąmoningą pripažinimą: „A, matau tai! Matau, kad esmė čia yra pasiekti laisvę nuo šio atskiro savasties jausmo, kuris visą laiką yra traukiamas į šiuos dualistinius kraštutinumus. Aš dabar tai matau ir būtent to aš noriu!“ Ir štai tuomet mes galime iš tiesų jums padėti.
Mes visada esame pasiruošę ir pasiryžę padėti, tačiau dalykas tas, kad kol nepamatysite šios dinamikos, kurią aprašiau, naudositės mūs mokymais savo pranašumo jausmui stiprinti. Ir ką tai reiškia? Na, ką sakė kiti Mokytojai? Jūs iš esmės sakysite: „Pasitrauk nuo manęs, Gautama, man tavęs nereikia, aš noriu jaustis pranašesniu ir žinau, kad jeigu tu ateisi, negalėsiu toliau jaustis pranašesniu, tad palik mane ramybėje.“ Ir tuomet turime nusilenkti jūsų laisvai valiai, nes mėginate kažką nuo manęs nuslėpti ir todėl negalite manęs girdėti. Aš nuo jūsų nesislepiu, tačiau jūs tiesiog negalite manęs girdėti, nes tai, ką mėginate nuo manęs nuslėpti, blokuoja jūsų gebėjimą mane girdėti. Argi to nesuvokiate?
Kai impulsas ateina jums iš aukštesnės karalijos, iš jūsų AŠ ESU Esaties, iš Pakylėtojo Mokytojo, jis privalo pereiti per jūsų keturis žemesniuosius kūnus, prieš pasiekdamas sąmoningą protą. Ir šie įsitikinimai, kuriuos jūs turite, ši neišrišta psichologija, kurią siekiate nuo mūsų nuslėpti, blokuoja iš mūsų ateinantį impulsą, ir todėl jis nepasiekia jūsų sąmoningo proto, o taip pat jis yra paveikiamas įsitikinimų, kurių nenorėjote atiduoti. Matote tarsi per tamsų stiklą, nes dar nesate pasiruošę susitikti su mumis akis į akį, matyti mus tokius, kokie mes esame. Vėlgi, čia nėra jokio kaltinimo. Nemėginu priversti jus jaustis neadekvačiais ar menkesniais, tačiau turiu jums duoti tiesų mokymą, kad padėčiau jums pamatyti, kaip naudojotės mūsų mokymais savo pranašumo jausmui sustiprinti.
Iniciacija 96 lygmenyje
Matote, Kristus yra sulyginantis protas. Kai pakylate virš 96 lygmens ir imate pasiekti pradines Kristiškumo pakopas, turite reliatyviai greitai įveikti bet kokį jausmą, kad esate ypatingi, nes ėjote keliu ir pasiekėte Kristiškumą. Yra kelios pakopos, kuriose jums yra leidžiama tai su savimi neštis, tačiau jums reikia tai įveikti, idant visa ši idėja, jog ėjimas keliu į Kristiškumą padarė jus pranašesniais, tiesiog nunyktų, nes patiriate Kristaus protą kaip visišką dualistinio proto priešingybę. Patiriate šio pranašumo jausmo netikrovę, ir negalite jo išsaugoti, nes Kristaus norite labiau. Na o dabar, ką daro tie, kurie neišlaiko iniciacijos 96 lygmenyje? Jie naudojasi pasiekimais, kuriuos įgijo tarp 48 ir 96 lygmenų, kad toliau stiprintų jausmą, kokie jie yra pranašesni, nes ėjo keliu, nes atrado Pakylėtųjų Mokytojų mokymą, nes pripažino Pakylėtuosius Mokytojus, nes kalbėjo visus šiuos šaukinius, nes vyko į visas šias konferencijas, o tai reiškia, kad jie yra pranašesni. Ir jie tuomet gali pradėti leistis į žemesnius sąmonės lygmenis net nesuvokdami, kas vyksta.
Jūs dabar galite sakyti: „Gautama, tai skamba kaip prieštaravimas. Kaip yra įmanoma nusileisti į žemesnius sąmonės lygmenis būnant įsitikinusiu, kad pasiekėte Kristiškumą ar kažkokią pranašesnę dvasingumo būseną?“ Tačiau argi nesuvokiate, kas vyksta puolusios būtybės prote? Jos yra žemiau 48 lygmens. Kai kurios iš jų yra arti žemiausio Žemėje įmanomo lygmens. Ar jos suvokia, kad yra žemiausiame lygmenyje? Ne. Jos jaučiasi pranašesnės už visus Žemėje. Kuo žemiau nusileidžiate sąmonėje, tuo pranašesni jaučiatės. Kodėl? Todėl, kad tuo gudriau mokate taikyti dualistinę žaltišką logiką, išfiltruodami visus iššūkius jūsų pranašumo jausmui, kurdamiesi absoliutų įsitikinimą, kad negalite klysti. Ir galite tam panaudoti bet ką Žemėje, net ir Pakylėtųjų Mokytojų mokymą.
Tą akimirką, kai Pakylėtųjų Mokytojų mokymas yra išreikštas žodžiais, net ir puolusios būtybės gali juo pasinaudoti savo pranašumo jausmui susikurti. Jos, pavyzdžiui, gali teigti, kad yra Pakylėtųjų Mokytojų pasiuntiniai, kad jos yra pranašesni guru, kaip kai kurios iš jų iš tiesų tai padarė. Kai nusileidžiate į žemesnes sąmonės būsenas, negalite to matyti, nes į žemesnes sąmonės būsenas jus nuleidžia būtent jūsų pranašumo siekis šiame pasaulyje, kurio nenorite atiduoti. Gali būti, kad niekada nepakilote virš 48 sąmonės lygmens, tačiau galite pakilti iki 95 lygmens, neturėdami noro atiduoti savo pranašumo jausmo, ir todėl galite pradėti leistis žemyn, vis dar tebevystydami savo pranašumo jausmą. Vėlgi, nemėginu jūsų priversti jaustis kaltais ar menkesniais, ar jus gėdinti, ar dar kažką, tačiau, viliuosi, kad suprantate, ką sakau. Turiu jums duoti tiesų mokymą, kurio ego negalėtų lengvai interpretuoti, ir tai yra dalis to, ką mes darome su laipsnišku apreiškimu.
Tikro dvasinio mokymo tikslas
Mes dažnai matėme mokinius, kurie atėjo ir galvojo, kad, a, laipsniškas apreiškimas reiškia, kad visą laiką yra perduodami vis aukštesni mokymai. Yra pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie visą laiką ieško aukštesnio mokymo už tą, kurį mes iki šiol buvome davę. Tačiau, visų pirma, galime pasakyti, kad yra mokymų Žemėje, kurie turi visus elementus, būtinus dualistinei sąmonei transcenduoti, jeigu suprantate, kaip jais naudotis ir skaityti tarp eilučių. Taip, tai, ką mes dabar duodame, yra labai tiesus mokymas, pritaikytas prie šių laikų ir šių laikų sąmonės, tačiau taip pat yra ir kitų mokymų. Tad jūsų išsilaisvinimui iš dualizmo iš tiesų nėra būtina duoti vis aukštesnius mokymus. Yra mokinių, kurie visą laiką ieško pažangesnio mokymo, nes galvoja: „O, štai šitas tai padarys.“ Bet matote, jeigu jie nepritaikė to mokymo, kuris jau buvo duotas, koks gi aukštesnis mokymas tai dėl jų padarys?
Matote, esmė čia iš tiesų nėra vertinti mokymą pagal aukštumą ir žemumą. Tai yra dualistiniai terminai. Ir jeigu galvojate, kad turite mokymą, kuris yra pats aukščiausias, koks tik kada nors galėtų būti duotas Žemėje, ar bent jau kuris iki šiol buvo duotas, kuriatės savo pranašumo jausmą. Nes jeigu nebūtumėte pažengęs mokinys, negalėtumėte pripažinti mokymo, kaip tiek daug žmonių Žemėje nepripažįsta mokymo. Vėlgi, kuo mažiau yra pakylėtųjų mokytojų mokinių, tuo jie yra ypatingesni, ir tai nėra ta dinamika, kurioje norėtumėte likti įstrigę ilgiau nei absoliučiai būtina.
Mokymas tiesiog turi turėti tam tikrus elementus, kurie įtrauktų Motinos išmintį arba leistų jums siekti aukštesnio proto, egzistuojančio virš jūsų. Iš tiesų ne išorinis mokymas tai dėl jūsų padaro, kaip jau keletą kartų anksčiau sakėme. Išorinio mokymo tikslas nėra mokymo forma. Jo tikslas yra duoti jums įrankį susijungti savo prote su Būtybe, kuri davė mokymą.
Koks yra tikrasis mokymo, kurį daviau prieš 2500 metų, tikslas? Padėti žmonėms susijungti su manimi kaip su dvasine arba pakylėtąja būtybe. Tai buvo pagrindinis tikslas. Pažvelkite, kiek daug žmonių buvo susikoncentravę į išorinį mokymą ir mokymo formą, ir mokymo interpretaciją. Žinoma, galite interpretuoti mokymą skirtingais būdais, nes yra skirtingos žmonių grupės Žemėje. Jie turi skirtingus sąmonės lygius ir yra kilę iš skirtingų aplinkų. Nemėginu sakyti, kad egzistuoja tik viena budizmo atšaka, kuri yra vienintelė teisinga. Jos visos gali turėti funkcijas skirtingoms žmonių grupėms. Esmė čia nėra išvystyti ar atrasti aukščiausią budizmo formą. Tačiau vertingos jos yra tik tuomet, jeigu padeda žmonėms transcenduoti išorinį mokymą ir užmegzti tiesioginį ryšį su būtybe, kuri šį mokymą davė.
Būtent tai mėginau padaryti prieš palikdamas fizinį kūną. Kad tie, kurie buvo mano tiesioginiai mokiniai, galėtų turėti ryšį, ne tik su manimi, bet ir su kitomis pakylėtosiomis būtybėmis, su kitais pakylėtaisiais mokytojais, idant jie galėtų toliau gauti mokymus iš to šaltinio ir galėtų gauti tą atskaitos tašką iš Budos prigimties, kaip galėtume sakyti. Tačiau tame, kas galiausiai buvo išsaugota ir užrašyta, nebuvo tam tikrų dalykų, kuriuos tuo metu buvo sunku išreikšti žodžiais. Šiandien tai padaryti yra lengviau. Šiandien jums galiu duoti tiesesnį mokymą nei galėjau prieš 2500 metų, kadangi kolektyvinė sąmonė buvo pakelta. Ir vis dėlto, tai, ką jums dabar duodu, tėra tik žodžiai. Ir ką Padma Sambhava taip kruopščiai stengėsi paaiškinti? Susietąjį skleidimąsi.
Iššūkį keliančių mokymų atmetimas
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas. AŠ ESU nušvitusi būtybė, jeigu norite naudoti tą terminologiją. Tai, kas iš manęs ateina, yra aukštesniame lygmenyje už tą sąmonės būseną, kurią jūs šiuo metu turite. Tačiau kai mokymas ir energija įeina į jūsų energetinį lauką, į jūsų proto lauką, jie negali nustelbti to, kas jau tenai yra. Jie tegali sąveikauti su tuo, kas tenai yra, ir klausimas yra, kiek stipriai jūsų sąmonė yra paveikta to, kas yra jūsų pasąmonėje, kad kai mano žodžiai pasiekia sąmoningą protą, jūs nebegirdite mano žodžių, o girdite iškreiptą versiją, kuri gali patvirtinti kažkokį įsitikinimą, prie kurio esate prisirišę, ir tai gali būti bet kas. Mes matėme mokinius ateinant į pakylėtųjų mokytojų mokymą, net ir į šį. Jie yra atviri. Jie išgirsta kažką, kas yra įdomu. Bet tuomet jie išgirsta vieną teiginį, kuris prieštarauja jų turimam įsitikinimui, prie kurio jie yra labai prisirišę. Ir ką jie sako? „O, tai negali būti tiesa. Tai negali ateiti iš tikrųjų pakylėtųjų mokytojų, Kimas prarado savo mantiją. Jis nebeturi kontakto su tikraisiais mokytojais.“ Daugeliu atvejų taip yra dėl to, kad jie pasinaudojo tuo įsitikinimu, prie kurio yra prisirišę, kaip integralia savo pranašumo jausmo vystymo dalimi. O dabar mes metame iššūkį tam įsitikinimui, ir tuo būdu taip pat metame iššūkį jų pranašumo jausmui.
Tai yra užburtas ratas, į kurį yra patekę kai kurie mokiniai, ir mes matėme žmones ateinant į pakylėtųjų mokytojų mokymą ir, tiesą sakant, į daugelį kitų dvasinių judėjimų, ir jie yra labai prisirišę prie tam tikro įsitikinimo, o kai šiam įsitikinimui yra metamas iššūkis, jie pasipiktinę išeina. Bet matote, ką mėginu pasakyti? Kaip išsilaisvinsite nuo dualistinio proto būsenos, nuo savo dabartinės sąmonės būsenos? Kaip pasieksite Kristiškumą? Ką sakė Jėzus? „Kas ryšis prarasti savo gyvybę dėl manęs, įžengs į karalystę su manimi. Bet kas nenorės prarasti savo gyvybės, kas sieks išsaugoti savo gyvybę, negalės įeiti į karalystę, kadangi jūs vis dar patiriate patyrimą Žemėje, kurį norite patirti, ir negalite to patirti karalystėje.“
Daugeliu atvejų tai yra pranašumo jausmas, prie kurio žmonės yra prisirišę, ir jie naudojosi kažkokiu išoriniu įsitikinimu pranašumo jausmui kurtis. Ir tai yra rizika, kurią mes prisiimame duodami mokymą. Ar suprantate dinamiką? Dėl to kaip dvasiniai mokymai ir religijos buvo naudojami pranašumo jausmui kurti, žmonių pranašumo jausmas yra susietas su specifiniais įsitikinimais. Mes matome, kad jeigu norime išlaisvinti žmones nuo dualistinės proto būsenos, jie turi ryžtis paleisti tuos įsitikinimus, tad mes duodame mokymą, kuris meta jiems iššūkį. Tačiau kai kurie žmonės nesugeba paleisti pranašumo jausmo ir priimti mokymo. Jie laikosi į jį įsikabinę tarsi tai būtų gyvybės ir mirties klausimas šis įsitikinimas, kurį jie turi. Kodėl? Todėl, kad pranašumo jausmas skatina jus jausti, jog kadangi tikite ta konkrečia idėja, esate teisūs. O jeigu mes metame iššūkį tai idėjai, bijote, kad būsite nugramzdinti į jausmą, kad klydote, ir nupulsite iš savo pranašumo iliuzijos aukštybių į gilų menkavertiškumo požemį. Negalite to pakelti, tad turite neigti mokymą.
Ar esate pasiruošę viską atiduoti?
Tačiau kokia čia iš tiesų yra dinamika? Tai yra, kad nesate pasiruošę ir nenorite atiduoti pranašumo patyrimo Žemėje, kad įžengtumėte į karalystę, į nirvaną, į nušvitimą. Man tai tiesiog kelia nuostabą, kai pažvelgiu į dvasios mokinius. Na, galbūt nuostaba nebūtų geriausias žodis, ir ne vien pakylėtųjų mokytojų mokiniai, bet iš visur, tos pastangos, išradingumas, subtilumas, kuriais jie naudojasi ginti tą konkretų įsitikinimą, kadangi patikėjo, jog tas konkretus įsitikinimas yra jų bilietas į dangų, ir jeigu būtų įrodyta, kad šis įsitikinimas yra klaidingas, jie bijo, kad tuomet negalės tenai patekti. Daug, daug žmonių yra įstrigę šiame nuolatinio vertinimo procese. „Kas yra tikra. Kas yra teisinga? Kas yra klaidinga? Ar pakylėtieji mokytojai iš tiesų tai sakytų? Ar jie sakytų šitai? Ar tai yra teisingas mokymas? Ar tai yra klaidingas mokymas?“ Tačiau išeitis iš to yra tokia paprasta.
Šie žmonės galvoja, kad norėdami užsitarnauti įžengimą į karalystę, jie turi paleisti visus klaidingus įsitikinimus ir išsaugoti teisingus įsitikinimus, tačiau realybė yra visiškai kitokia. Tai yra taip paprasta. Kokius įsitikinimus turite paleisti, kad galėtumėte užsitarnauti įžengimą į karalystę? Visus tuos, kuriuos turite čia Žemėje. Visus. Kiekvieną įsitikinimą ir idėją. Turite ryžtis prarasti visą savo gyvybę Žemėje. Ar begali būti kas nors paprasčiau? Pamirškite intelektualius argumentus. Pamirškite: „O, tai yra teisingas mokymas. Tai yra aukštas mokymas. Ne, šis guru yra aukštesnis už tavo guru. Mano tėtis yra stipresnis už tavo tėtį.“ Jeigu tokio norite patyrimo, siekdami įtvirtinti pranašumą Žemėje, tuomet, žinoma, toliau tai darykite. Tačiau tuomet aš jums nebesu reikalingas, tiesa?
Jeigu norite transcenduoti tą patyrimą, tiesiog paleiskite visus savo įsitikinimus. Šiam pasiuntiniui prireikė dešimtmečių tai suvokti, ir jūs dabar sakysite linijišku protu: „Bet ar tu sakai, kad visi įsitikinimai, kuriuos mes turime, yra klaidingi? Daugelis mūsų įsitikinimų ir idėjų yra paremtos mokymais, kuriuos jūs tiesiogiai davėte. Ar sakai, kad visi jie yra klaidingi?“ Ne, aš to nesakiau. Aš tiesiog sakiau, kad turite būti pasiryžę juos atiduoti, nes tai, kas buvo išreikšta žodžiais Žemėje, nėra aukščiausias mokymas, nėra aukščiausias supratimas, kadangi yra dalykų, kurie negali būti išreikšti žodžiais nenatūralioje planetoje. Kaip kada nors patirsite aukštesnę tiesą už tai, kas gali būti išreikšta Žemėje? Tiktai iš pakylėtosios būsenos. Kaip pasieksite pakylėtąją būseną? Tiktai nustodami kabintis į patyrimus Žemėje, jeigu ryšitės juos visus paleisti, kad galėtumėte siekti kažko aukštesnio.
Ar begali būti kas nors paprasčiau? Tačiau, žinoma, tai yra visiškai neiššifruojama ego, atskirosioms savastims, puolusioms būtybėms. Jūs nesate jūsų ego, nesate jūsų atskiroji savastis, nesate puolusi būtybė, nes kitaip čia nesėdėtumėte. Jūs, Sąmoningasis AŠ, galite patirti, kad esate grynoji sąmonė, ir kai patiriate, kad esate grynoji sąmonė, tai yra šio mokymo magija, suvokiate, kad nesate jūsų įsitikinimai. Jums nereikia nešiotis tų įsitikinimų su savimi. Jums reikia sugrįžti į grynąjį, neutralų suvokimą, kurį turėjote, kai pirmą kartą nusileidote iš AŠ ESU Esaties.
Tiktai būtybė, kuri nusileido iš dangaus, gali pakilti atgal į dangų. Įsitikinimai, kuriuos turite Žemėje, padėjo jums pasiekti neutralią būseną. Tie įsitikinimai, kurie jums nepadėjo, jums trukdo. Tad yra akivaizdu, kad turite atiduoti tuos, kurie jums trukdo. Tačiau net ir tie, kurie jums padėjo pasiekti 96 lygmenį, turi būti atiduoti, kad galėtumėte pasiekti 97-ąjį ir taip toliau iki 144-ojo. O 144-ajame yra ta paskutinė šmėkla, kurią Jėzus turėjo ant kryžiaus ir privalėjo atiduoti tą šmėklą, kad pakiltų. Aš turėjau atiduoti savo šmėklą. Ji buvo kitokia nei Jėzaus. Ji yra kitokia nei jūsų. Nėra svarbu, kokią formą ji įgyja. Ji tiesiog turi būti paleista. Šmėkla turi būti paleista. „Pranyk, šmėkla! Pasitrauk nuo manęs, šmėkla!“
Pasitinkate savo Esatį ir išvyniojate savo savasties jausmą iš pasaulietiško savasties jausmo į savasties jausmą, kuris yra AŠ ESU Esatis. Ir tuomet patiriate AŠ ESU Esatį. O tuomet, kai jau pakylate, toliau skleidžiate savo savasties jausmą, kuomet galite pajausti: „AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda.“
Tad su šiais žodžiais užsklendžiu jus, tuos, kurie fiziškai čia esate, tuos, kurie esate vebinare, ir užsklendžiu šią konferenciją Taikos Liepsnoje. Kaip pasiekti taiką? Tai yra taip paprasta. Tiesiog viską atiduokite.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com