Jėzaus žinia jums: Kristus gali gimti jumyse!
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus per Kim Michaels, 2025 metų rugpjūčio 09 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Amerikoje: „Pakilkite virš pranašumo-menkavertiškumo dualizmo“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus ir galite tai laikyti antruoju Kristaus atėjimu. Ar bent jau, tiek arti antrojo atėjimo, kiek kada nors sulauksite, jeigu žiūrėsite į Kristų kaip ateinantį jums iš išorės.
Išorinis išganytojas
Koks netiesioginis veiksnys padeda išsaugoti pranašumo-menkavertiškumo dinamiką, leidžiančią, kaip Sen Žermenas ką tik paaiškino, valdžios elitui dominuoti populiacijoje, kontroliuoti populiaciją, laikyti populiaciją uždarytą šiame užburtame rate? Na, vienas iš jų, žinoma, yra krikščionybė. Tačiau kalbant konkrečiau, tai yra ši idėja, jog žmonės yra nusidėjėliai ir todėl negali patys savęs išgelbėti. Jiems reikalingas išorinis išganytojas. Tuo pat metu matote valdžios elitą, kuris visiškai netiki krikščionybe, netiki Kristumi, ir tiki, kad jiems pavyko užtrenkti Kristui duris į šį pasaulį. Jie netiki antruoju atėjimu. Tačiau suvokia, kad jų kontrolė visuomenei yra trapi, nes tiek daug kartų istorijoje matė šį neišvengiamą dėsnį.
Kaip Sen Žermenas paaiškino apie kapitalistus, kai jie per daug pakelia pelną, tai suteikia paskatą kitiems žmonėms. Tačiau kitas veiksnys yra tai, kad kai valdžios elitas sustiprina savo kontrolę žmonėms, kuomet žmonės iš tiesų ima jaustis pavergti, tai sustiprina žmonių norą maištauti prieš elitą. Jie visą laiką ieško būdų nukreipti žmonių nepasitenkinimą kažkokia kita kryptimi. Ir mes kalbėjome apie tai, kaip viduramžiais žmonės gyveno dideliame skurde, jie buvo labai stipriai pavergti feodalinių lordų. Tačiau jie tai priėmė, kadangi katalikų bažnyčia privertė juos patikėti, kad Žemėje jie tėra trumpam laikui. O po to, kadangi buvo geri krikščioniai, jie visą amžinybę gyvens danguje. Ir turės visus dalykus, kurių neturėjo Žemėje. Pakluskite bažnyčiai, pakluskite elitui ir pateksite į dangų.
Antrasis netikro Kristaus atėjimas
O šiandienos amžiuje, kitas to aspektas, kita šio mąstymo išdava yra ši antrojo atėjimo idėja. Vėlgi, elitas laiko pavergęs žmones. Žmonės jaučia nepasitenkinimą. Vis daugiau ir daugiau žmonių pradeda jaustis nepatenkinti Amerikoje ir kitur, tad, vėlgi, yra ši idėja, kad: „Iš tiesų nėra taip svarbu, kad esate pavergti elito čia Žemėje“, kadangi ne tokioje tolimoje ateityje Jėzus pasirodys danguje, suvynios pasaulį kaip pergamento ritinį ir antrasis Kristaus atėjimas paims mus į karalystę. Ir galbūt netgi atkurs dalykus pasaulyje ir sukurs Dievo karalystę Žemėje. Ar kad ir kuo jie tenai tikėtų skirtingose krikščionių denominacijose. Bet matote mechanizmą. Nėra svarbu, kad dabar negyvenate idealiose sąlygose, nes jau rytoj sulauksite šios nuostabios ateities, ar kitą savaitę, kitais metais, jau tikrai greitai.
Kaip paaiškinome, Kristus gerbia laisvą valią. Kaip aš galėčiau pasirodyti per antrąjį atėjimą ir paimti visus žmones į dangų prieš jų laisvą valią? Žinoma, daugelis krikščionių sakys: „Bet Jėzau, aš noriu, kad tu paimtum mane į dangų.“ Tačiau, kaip kruopščiai paaiškinau šį rytą, jie iš tiesų nenori, kad paimčiau juos į dangų, nes jie nenori Kristaus. Jie nori slėptis nuo Kristaus. Jie tenai sėdi. Jie nori išsaugoti savo stabmeldišką Kristaus įvaizdį.
Koks yra Dievo kūrinijos tikslas?
Tačiau yra dar ir kita priežastis, kodėl negaliu pasirodyti per antrąjį atėjimą ir paimti žmonių į dangų bei pasiųsti tuos, kurie nėra krikščioniai, į pragarą. Ir tai yra klausimas, kurio daugelis krikščionių sau neužduoda, kurio dauguma krikščionių sau neužduoda, kurio sau neužduoda beveik nė vienas krikščionis. Ir šis klausimas yra: „Koks yra Dievo kūrinijos tikslas? Kodėl Dievas sukūrė pasaulį? Kodėl Dievas sukūrė žmones?“ Jeigu pažvelgtumėte į tam tikrus krikščionių įsitikinimus apie pirmapradę nuodėmę, šis visagalis, absoliučiai geras Dievas jus tariamai sukūrė nuodėmėje. Ir jūs dabar tegalite laukti viengimio Tėvo Sūnaus, kad jis ateitų ir išgelbėtų jus iš nuodėmės, iš tos būsenos, kurioje Dievas jus sukūrė. Tad kyla klausimas, kai prisiliečiate prie Motinos išminties: „Ką, po galais, Dievas sau manė? Kokį Dievas turėjo tikslą sukurti jus nuodėmėje, kad galėtumėte pagyventi čia Žemėje trumpą laiką ir kentėti, ir laukti, kol Dievo Sūnus ateis ir jus išgelbės? Jeigu Dievas nori, kad būtumėte jo karalystėje, kodėl jis tuomet tiesiog nesukūrė jūsų karalystėje? Kam vargintis, sukuriant jus nusidėjėliu Žemėje, kuris turėtų būti išganytas?“
Motinos išmintis, vėlgi, parodys jums, kad čia yra mįslė, čia yra kažkas, kas atrodo kaip prieštaravimas. Ar egzistuoja aukštesnis supratimas? Ir jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, jūs, žinoma, turite aukštesnį supratimą. Dievo tikslas, dėl kurio jis sukūrė pasaulį, yra suteikti Dievo tąsoms, savimonę turinčioms būtybėms, aplinką, kurioje jos galėtų pradėti savo gyvenimą su ribotu savasties jausmu ir galėtų plėsti savo savasties jausmą, kol galės, taip sakant, prisijungti prie Dievo jo karalystėje, pasiekdamos tokią pačią sąmonę kaip Kūrėjas. Ir todėl jos galėtų pilnai įvertinti visą neįtikėtiną Dievo kūrinijos sudėtingumą.
Supaprastinta krikščionių pasaulėžiūra
Visgi nebūtumėte galėję to paaiškinti žmonėms prieš 2000 metų, kadangi pasaulėžiūra, kurią žmonės turėjo anais laikais, buvo daug paprastesnė už tai, kas žmonėms yra prieinama šiandien. Nesakau, lyginant su pasaulėžiūra, kurią žmonės turi šiandien, bet su pasaulėžiūra, kuri yra prieinama. Anais laikais žmonės netgi nežinojo, dauguma jų, kad Žemė yra apvali, kad egzistuoja planeta, kad egzistuoja ir kiti žemynai be to, kuriame jie gyvena. Jie nežinojo, koks didelis yra jų žemynas, jie nežinojo, kad egzistuoja kitos šalys, kiti žmonės. Jie žinojo tik tai, kas buvo aplink juos ganėtinai ribotoje erdvėje. Jie neturėjo telefono, į kurį galėtų pasižiūrėti ir užduoti klausimą dirbtiniam intelektui: „Kokio dydžio yra pasaulis?“
Ir, deja, daugumos krikščionių pasaulėžiūra yra ne ką labiau pažengusi nei žmonių prieš 2000 metų. Kodėl? Todėl, kad krikščionybės religija nenori jiems to duoti ir nori, kad jie tikėtų, jog žino viską, ką jiems reikia žinoti, kad galėtų būti išganyti. Tačiau Motinos išmintis leidžia jums matyti, kad mokslas nuolatos atranda naujus horizontus, naujas galaktikas, naujus sudėtingumus, atranda, koks neįtikėtinai sudėtingas yra pasaulis.
Ir Motinos išmintis tuomet leidžia jums užduoti klausimą, kurio daugelis žmonių sau neužduoda: ar Dievas sukūrė pasaulį tiesiog dėl žmonių? Ir jeigu turėjote pasaulėžiūrą, kurią žmonės turėjo prieš 2000 metų, Žemė buvo labai maža, pasaulis buvo labai mažas. Ir kai kurie žmonės į jį žiūrėjo kaip į apvalų, plokščią diską, su jį dengiančiu skliautu. Ir štai ten viršuje turėtų būti Dievas ir angelai. Pasaulėžiūra, kurią žmonės anais laikais turėjo su šiuo skliautu – jis buvo toks mažas, kad jeigu būtumėte užkopę ant Everesto kalno, būtumėte galėję prakišti galvą pro skliautą. Šiandien, žinoma, žmonės turi šiek tiek platesnį Žemės suvokimą, dauguma žmonių tiki, kad ji yra apvali, o ne plokščia, su tam tikromis išimtimis. Ir vis dėlto, dauguma krikščionių, kadangi jie pradėjo laikyti mokslą tam tikru religijos priešu, nesidomi mokslo atradimais ir nesuvokia, kokia neįtikėtinai sudėtinga yra visata.
Ir todėl jie neužduoda sau klausimo: „Kadangi Žemė yra tokia nedidelė planeta, ar tikrai Dievas sukūrė visą šią sudėtingą visatą tik dėl mūsų? O gal turi egzistuoti daug aukštesnis tikslas?“ Ir aukštesnis tikslas, kaip paaiškinome, yra, žinoma, kad turite potencialą plėsti savo savasties jausmą. Galite kilti per skirtingus Dievo kūrinijos lygmenis, idant galėtumėte pilnai įvertinti sudėtingumą, kurį mūsų Kūrėjas įdiegė į šį pasaulį, kuriame gyvename. Tad matote, koks yra jūsų gyvenimo, kurį gyvenate būdami žmogiška būtybe Žemėje, tikslas? Tikslas yra plėsti savo savasties jausmą, kelti savo Dievo kūrinijos suvokimą, idant galėtumėte ją suprasti, galėtumėte ją įvertinti.
Nusidėjėlis su vienu gyvenimu
Tačiau čia, žinoma, ir vėl iškyla limitas, primestas krikščionybės. Jūsų gyvenimas yra toks trumpas, kad jums tiesiog nebūtų įmanoma visko išstudijuoti. Vėlgi, kai buvo pašalinta, kai jie pašalino reinkarnaciją iš krikščionybės, krikščioniams tapo beveik neįmanoma suvokti aukštesnį tikslą. Ir kai nesuvokiate, kad Dievas turėjo aukštesnį tikslą jus kurdamas, tampate pažeidžiami šios idėjos, kad esate nusidėjėlis, kad turite ribotus gebėjimus. Kad negalite patys savęs išgelbėti, nes negalite išplėsti savo sąmonės iki tokio lygmens, kuriame būtumėte karalystėje, nes jūsų sąmonė būtų pakelta. Tad jums belieka laukti išorinio išganytojo.
O tuo tarpu tampate atviri paklusti vadams, elitui čia Žemėje. Tai yra dinamika, kurią matėte žydų religijoje prieš 2000 metų. Rašto aiškintojai, fariziejai, Sanhedrinas pavergė žmones, priversdams juos galvoti, kad jie, vadai, yra raktas į jų išganymą, jų įžengimą į karalystę. Lygiai tą patį šiandien teigia katalikų bažnyčia ir kitos krikščionių denominacijos. Kai kurios teigia, kad: „O, ne. Jėzus yra išganytojas.“ Bet apie kokį Jėzų jos kalba? Apie tą, kurį pačios apibrėžė iš antikristo sąmonės. Tad matote, kai neturite tikslo pojūčio, kuris peržengtų šio gyvenimo ribas, turite daug didesnę tikimybę priimti savo menkavertiškumą, lyginant su elitu čia Žemėje, kuris atrodo toks nepalyginamai pranašesnis už jus.
Popiežius: Kristaus Vikaras?
Pažvelkite į katalikus, kurie ką tik išrinko – arba paskyrė, ar kad ir kaip norėtumėte vadinti tą procesą – naują popiežių. Jis buvo kardinolas. Savo gyvenimą pradėjo, sakykime taip, kaip paprastas žmogus, vaizdingai tariant. Ir jis užaugo katalikiškoje hierarchijoje, įgijo kunigo statusą, po to tapo vyskupu, po to kardinolu, tuo ir anuo. Tačiau būdami kardinolu, nors ir turite savo poziciją bažnyčios hierarchijoje, vis dar tebesate tik žmogus. Tačiau vos tik esate įšventinami į popiežius, tampate daugiau nei žmogus, tampate Kristaus Vikaru. Katalikai, bent jau daugelis jų, tiki, kad popiežius turi beveik antgamtinius gebėjimus. Ir jie garbina šį stabą, nes patys niekada negalėtų to pasiekti. Jie praleidžia pro akis faktą, kad savo gyvenimą jis pradėjo taip pat kaip ir jie, ir užaugo toje hierarchijoje.
Motinos išmintis leidžia jums sakyti: „Na, jeigu jis savo gyvenimą pradėjo kaip žmogus ir pasiekė poziciją žemiškoje organizacijoje, ar tikrai jis turi antgamtinius gebėjimus ar statusą? O gal tiesiog yra taip, kad organizacija projektuoja šį įvaizdį?“ Na, žinoma, tame gali egzistuoti tam tikras pagrįstumas, nes žmogus iš tiesų gali atsiverti gauti įšventinimą iš dvasinės karalijos. Jūs galite pereiti iš buvimo žmogaus sūnumi arba žmogaus dukterimi į buvimą Dievo sūnumi arba dukterimi. Jūs galite tapti Kristaus inkarnacija. Tai yra įmanoma, tačiau jūs to nepasieksite kopdami žemiškos institucijos hierarchijos laiptais, prisiimdami regimybę. Nėra jokių garantijų, kad žmogus, užkopęs katalikų bažnyčios hierarchijos laiptais, galės tapti arba taps šia inkarnacija, gaudamas tiesioginį įšventinimą iš dvasinės karalijos. Tai galėtų įvykti. Tai buvo įvykę, tačiau tai neįvyksta labai dažnai.
Kristaus inkarnacija
Ir iš tiesų egzistuoja galimybė, kad kiti žmonės, kurie neužima jokių postų žemiškoje hierarchijoje, galėtų pasiekti tą įšventinimą, tapti inkarnacija, nepriklausomai nuo katalikų bažnyčios ar kokios nors kitos religijos. Nes kas apsprendžia jūsų aukštesnį statusą? Tai yra jūsų pasiryžimas pažvelgti į rąstą savo akyje, jį pašalinti ir tuo būdu įžengti į vienovę su Kristaus protu. Tai taip pat, galėtume sakyti, yra jūsų gyvenimo tikslas. Tačiau, žinoma, kadangi dauguma kitų bažnyčių taip pat palaikė katalikų bažnyčios sukurtą iliuziją, esą Jėzus Kristus buvo viengimis Dievo sūnus, visos šios krikščionių bažnyčios laikosi to paties požiūrio. Jog aš buvau išimtis, ir niekas kitas negalėtų tapti Kristumi, būdamas įsikūnijime.
Tai, kaip jau anksčiau sakėme, yra puolusios būtybės, kurios padarė viską, ką galėjo, kad sutrukdytų Kristui pasirodyti fizinėje karalijoje. Jos paslydo su manimi. Aš prasmukau pro plyšį. Ir jos mane kaip įmanoma greičiau nužudė. O dabar jos pasinaudojo mano mokymais sukurti bažnyčią, kuri teigia atstovaujanti Kristų, bet tuo pat metu skleidžia žmonėms ekstremaliausią Kristaus neigimą, kokį tik yra įmanoma įsivaizduoti, tai yra, kad inkarnacija buvo vieną kartą įvykęs fenomenas.
Tačiau inkarnacija neprivalo būti vieną kartą įvykstantis fenomenas, ir tai nebuvo mano intencija, kad šitaip turėtų būti. Nes kodėl gi būčiau sakęs: „Tie, kurie tiki manimi, darys darbus, kuriuos aš dariau. Ir netgi dar didesnius darbus, nes aš einu pas Tėvą.“ Praskyniau kelią, kuriuo kiti galėtų eiti. Kadangi aš pasiekiau Kristiškumą, kitiems tampa lengviau jį pasiekti. Ir kai kiti tai padaro, jie dar labiau praplatina kelią, ir tai padaryti tampa dar lengviau. Ir jeigu ši tendencija būtų buvusi kartojama per šiuos praėjusius 2000 metų, na, šiuo metu įsikūnijime jau būtų 10 000 žmonių su pilnu savo Kristiškumo įsisąmoninimu. Ir daug daugiau vis labiau ir labiau artėtų prie taško, kuriame jie galėtų būti Kristaus inkarnacija.
Tikroji antrojo Kristaus atėjimo prasmė
Ką tuo čia noriu pasakyti? Kokia yra realybė, ne fantazija, kokia yra antrojo Kristaus atėjimo realybė? Tai yra, kad antrasis Kristaus atėjimas yra Kristaus atėjimas jumyse, ir jumyse, ir jumyse, ir daugelyje žmonių. Jeigu lauksite antrojo Kristaus atėjimo išorėje, jis niekada neįvyks. Tą akimirką, kai atversite savo protą ieškoti antrojo Kristaus atėjimo savyje, jis iš tiesų gali įvykti, jeigu ryšitės pašalinti rąstą iš savo akies, idant galėtumėte pasiekti vienos akies matymą. Netgi ne vienos akies kaktoje, tačiau vienos akies kaip naujo tapatumo, nepadalinto tapatumo: „Aš esu dvasinė būtybė. Aš esu Kristus.“ Ir šalia to, visa kita Žemėje nublanksta. Nes jūs mąstote ne tai, kas iš žmonių, o tai, kas iš Dievo. Ir esate pasiryžę prarasti savo žemišką gyvybę, kad pasiektumėte vienovę su Kristaus protu ir šitaip įgytumėte Kristaus gyvenimą. Tai yra tikroji antrojo atėjimo prasmė.
Kristaus krikščionybėje neigimas
Jeigu to nepriimate, neigiate Kristų. Ir todėl absoliuti dauguma krikščionių bažnyčių neigia Kristų pačių ekstremaliausiu būdu, kokiu tik yra įmanoma tai daryti. Ir jie pasinaudojo mano inkarnacija neigti galimybę, kad kas nors kitas galėtų tapti inkarnacija, nes nori kaip įmanoma labiau užtikrinti, jog pirmasis Kristaus atėjimas būtų paskutiniu Kristaus atėjimu. Nebūtų jokio antrojo atėjimo. Tie, kurie skleidžia šį melą, netiki, kad įvyks antrasis atėjimas, per kurį aš pasirodyčiau danguje. Kai kurie iš jų, puolusios būtybės, jos netgi turi supratimą, jog kadangi egzistuoja laisvos valios įstatymas, aš negaliu pasirodyti danguje, kol puolusioms būtybėms pavyksta priversti daugumą žmonių neigti, kad Kristus galėtų dar kartą ateiti juose.
Ar suvokiate, ką sakau? Žinau, kad jūs, kurie tai girdite, suvokiate, tačiau aš kalbu tai į kolektyvinę sąmonę. Ar suvokiate, ką sakau? Absoliuti dauguma krikščionių bažnyčių skleidžia patį ekstremaliausią Kristaus neigimą, koks tik yra įmanomas. Ir jos naudojasi mano pasirodymu prieš 2000 metų, kad tai pateisintų ir patvirtintų, ir priverstų žmones tuo patikėti, idant jie neigtų bet kokią galimybę. Jie netgi nemąstytų apie tai, kad tai galėtų būti įmanoma, jog antrasis Kristaus atėjimas galėtų įvykti juose. Tai yra apsišaukėliai mokytojai, kurie yra gražūs išorėje, bet viduje jie yra tarsi plėšrūs vilkai, nes nekenčia Kristaus su absoliučia neapykanta. Ir būtent dėl to jie daro viską, ką gali, siekdami paskleisti šį Kristaus, vidinio Kristaus neigimą.
10 000 ir milijonų daugiau pažadinimas
Kodėl jie tai daro? Todėl, kad taip pat žino, jog kadangi egzistuoja laisva valia, laisvos valios įstatymas, jie negali sutrukdyti žmogui atverti savo protą ir širdį Kristaus atėjimui viduje. Jie negali fiziškai tam sutrukdyti. Jie negali sutrukdyti tam išorinėmis priemonėmis. Jie tai gali sutrukdyti tik priversdami žmones patikėti šia nesąmone, kad žmonės net nebūtų atviri galimybei arba neigtų ją kaip piktžodžiavimą. Kodėl tai sakau? Sakiau panašius dalykus jau anksčiau, bet kodėl vėl tai sakau? Dėl susietosios kilmės. Nes dėl šviesos paleidimo per Naujuosius Metus atsirado nauja galimybė išprojektuoti tai į kolektyvinę sąmonę. Manęs nedomina tai, kad krikščionių bažnyčios tai pripažintų. Manęs nedomina tai, kad popiežius stovėtų tenai šv. Petro Bazilikoje balkone ar savo gretimais esančiame ofise. Ir pamokslautų sakydamas: „Žinote ką, vaikinai? Gavau šį naują apreiškimą, kad mes visi galime būti Kristaus inkarnacijos.“ Tai nėra mano intencija.
Mano intencija yra pasiekti tuos, kurie yra įsirašę į savo Dangiškąjį planą šiame gyvenime atsiverti galimybei. 10 000 ir dar milijonai daugiau, tie, kurie dar sąmoningai to nepripažino. Nes naudodamiesi jūsų auromis ir čakromis, galime pasiųsti impulsą, sustiprintą jūsų pasiryžimo pripažinti šią galimybę, kad Kristus gali gimti jumyse. Mes galime pasiųsti impulsą į kolektyvinę sąmonę, kad vis daugiau ir daugiau šių žmonių galėtų nubusti. Ir kuo daugiau nubus šių žmonių, tuo stipriau tai paveiks kolektyvinę sąmonę, patrauks ją aukštyn, ir puolusios būtybės palaipsniui pradės prarasti savo valdžią. Viena Kristaus būtybė atstoja milijonus mirties sąmonėje esančių žmonių.
Tad pasakiau, ką norėjau, ir esu dėkingas už jūsų pasiryžimą būti šio susietojo perdavimo dalimi. Užsklendžiu jus džiaugsmo liepsnoje. Gali neatrodyti, kad tai buvo džiaugsminga žinia, tačiau egzistuoja paslėptas džiaugsmas tiesoje. Ir kai tiesa yra išreiškiama ir jūs ją priimate, ji veda į džiaugsmą. Nes matote, kad egzistuoja realybė, kuri yra aukščiau už fantazijas. Tad su šiais žodžiais, užsklendžiu jus.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com