O ką jeigu klystate?
Pakylėtasis Mokytojas Maitrėja per Kim Michaels, 2026 metų sausio 03 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2026 Naujųjų Metų vebinare: „Tapkite išmintingi žalčių egzistavimui“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Maitrėja ir duosiu jums pirmąjį mūsų mokymą apie žalčius.
Blogio problema
Jeigu pažvelgtumėte į dvasinių judėjimų šioje planetoje istoriją, pamatytumėte, kad egzistuoja įvairūs judėjimai, įvairūs mokymai, kalbantys apie tuos, kurie yra blogi, kurie siekia kontroliuoti ir manipuliuoti, ir tuos, kurie siekia apgauti žmoniją. Kai pirmą kartą išgirstate šią koncepciją, tai jums gali padaryti didelį poveikį, ta prasme, kad dauguma žmonių, kurie yra dvasiškai sąmoningi, susiduria su specifine problema, ir tai yra problema, kurią teologai ir filosofai pavadino blogio problema: „Kodėl pasaulyje egzistuoja blogis?“ Visi žmonės turi su tuo susidurti, kai pradeda suvokti dvasinius gyvenimo aspektus, nes jeigu už materialaus pasaulio egzistuoja dvasinė karalija, jeigu egzistuoja kažkokia dvasinė būtybė, kuri sukūrė pasaulį arba turi įtaką pasauliui, tuomet dauguma žmonių darys prielaidą, kad tokia dvasinė būtybė privalo būti gera. O jeigu taip ir yra, kodėl tuomet gera dvasinė būtybė leidžia blogiui, tokiam akivaizdžiam nepaneigiamam blogiui, egzistuoti Žemėje?
Šis klausimas kabojo virš kolektyvinės sąmonės nuo pat to momento, kai puolusioms būtybėms buvo leista įsikūnyti Žemėje. Mes paaiškinome, kad dar iki tai nutinkant, žmonija nusileido į žemyn traukiantį sūkurį, kuris būtų galėjęs atvesti prie planetos sunaikinimo. Tačiau tai įvyko ne dėl blogio, tai įvyko, kaip sakėme, dėl šio konformizmo, vienodumo, kuomet nebeliko jokios erdvės kūrybiškumui, savitranscendencijai. Tuo metu Žemėje iš tiesų neegzistavo blogis, kaip žmonės įsivaizduoja blogį, o pokytis įvyko tuomet, kai čia buvo leista įsikūnyti puolusioms būtybėms, o taip pat ateiti į emocinę, mentalinę ir identiteto karalijas, tad dabar įsikūnijime atsirado žmonių, pradėjusių daryti dalykus, kurie taip radikaliai, taip agresyviai kenkė kitiems žmonėms, kad staiga kolektyvinei sąmonei buvo primesta blogio koncepcija.
Ar blogis yra „tenai“?
Klausimas, kurį galėtume užduoti, yra toks: ar iki atsirandant blogiui planetoje puolusių būtybių pavidalu, egzistavo gėris? Iki atsirandant blogio koncepcijai, ar egzistavo gėrio koncepcija? Na, kaip ją čia aprašau, tokia koncepcija neegzistavo, kadangi tiktai pasirodžius blogiui, atsirado koncepcija, kad kažkas yra gėris, kuris yra priešingybėje arba priešingas blogiui. Matote, gėrio ir blogio koncepcijos iš tiesų neegzistavo planetoje iki kol čia nepasirodė puolusios būtybės. O nuo to laiko visiems žmonėms teko susidurti su šia blogio koncepcija. Kodėl jis čia yra? Kodėl jam čia yra leidžiama būti? Kai pirmą kartą išgirstate apie dvasinį mokymą, kuris sako, kad blogį iš tiesų skleidžia specifinės būtybės, specifiniai gyvybės srautai, daugeliui žmonių tai bus palengvėjimas, kadangi jie dabar gali sakyti: „A, blogis yra tenai, tuose kituose žmonėse. Jo nėra čia, manyje ar mumyse. Mes esame geri žmonės, kadangi nedarome to, ką daro blogi žmonės.“
O tai reiškia, kad žmonės dabar savo protuose gali susikurti šį požiūrį, jog egzistuoja fundamentalus skirtumas tarp blogų žmonių ir gerų žmonių. Todėl jie gali tapti atviri šiai idėjai, kad vienintelis būdas atsikratyti blogio Žemėje yra atsikratyti blogų žmonių, ir jei tik atsikratysime blogų žmonių, išspręsime visas savo problemas ir atsikratysime blogio.
Galėtume sakyti, jeigu atsitrauktume žingsnelį atgal, kad mes, pakylėtieji mokytojai, davėme būtent tokį mokymą, kurį ką tik aprašiau. Sakėme, kad blogis į Žemę atėjo tik tuomet, kai čia buvo leista įsikūnyti specifinėms būtybėms, specifiniams gyvybės srautams, tai yra, puolusioms būtybėms. Tad argi mes nesakome, kad visą blogį planetoje sukelia puolusios būtybės, ir jei tik atsikratytume puolusių būtybių, išspręstume visas problemas Žemėje? Tačiau mes iš tiesų to nesakėme.
Žaltiška sąmonė
Ką aš ką tik sakiau? Planeta buvo žemyn traukiančiame sūkuryje iki puolusių būtybių atėjimo, ne dėl to, kad čia būtų egzistavęs blogis, o dėl to, kad nebuvo jokio Kristaus įžvalgumo. Mes davėme mokymus apie puolusius angelus arba puolusias būtybes keliose dispensacijose per paskutinį šimtmetį, ir visose šiose dispensacijose kai kurie žmonės tai suprato, esą tai reiškia, kad turėtų būti įmanoma identifikuoti specifines puolusių gyvybės srautų grupes. Išgirdę žalčio koncepciją, kuri, žinoma, ateina iš Pradžios Knygos, kai kurie pakylėtųjų mokytojų mokiniai samprotavo, kad turi egzistuoti specifinė puolusių angelų grupė, kurie yra žalčiai. Ir jei tik galėtume išsiaiškinti, kas jiems yra būdinga, galėtume juos nustatyti, ir jeigu galėtume nustatyti, kad tam tikri lyderiai yra žalčiai, galėtume nustoti jais sekti. Kai kurie netgi manė, kad tai yra jų darbas kovoti su žalčiais. Mes, žinoma, siekiame jums duoti daugiau niuansų turintį supratimą šioje dispensacijoje, ir būtent dėl to prieš tiek daug metų pradėjau duoti mokymus apie skirtingas sferas.
Kai žvelgiame į šį žalčių fenomeną, suprantu, kad kai kurie iš jūsų norėtų, jog duotume jums labai aiškų mokymą, sakantį, kad žalčiai yra specifinė puolusių būtybių grupė, nupuolusi šioje, toje ar kitoje sferoje, ir štai ką jie daro, siekdami manipuliuoti žmonija. Tačiau iš tiesų viskas įvyko ne taip. Netgi negalėtumėte grįžti į ketvirtąją sferą, ar penktąją, ar šeštąją, ir izoliuoti specifinę gyvybės srautų grupę, kurie nupuolė toje sferoje ir kurie įkūnija žaltišką sąmonę. Negalėtumėte nustatyti specifinės grupės ir sakyti, kad štai čia yra žalčiai, kurie yra priešpriešoje satanistams ar nefilimams, ar kitoms puolusių būtybių grupėms, kurios buvo įvardintos ankstesnėse dispensacijose. Viskas nėra taip paprasta. Kodėl tai nėra taip paprasta? Na, todėl, kad žaltys Pradžios Knygoje, Rojaus Sode, yra simbolis, simbolizuojantis, kaip jau anksčiau paaiškinome, specifinę sąmonės būseną, tai yra, dualistinę sąmonę.
Ir tai yra tikra tiesa, kad dualistinė sąmonė yra miglota koncepcija. Ji turi daug aspektų, daug pasireiškimų, ir galime sakyti, kad po visu šiuo dualistinės sąmonės skėčiu slypi specifinė sąmonės būsena, kurią galėtume pavadinti žaltišku mąstymu arba žaltiška logika. Ir būtent apie tai, žinoma, siekiame duoti jums tam tikrus mokymus. Bet matote, ką sakau. Yra svarbu paleisti šią idėją, kad egzistuoja specifinė puolusių būtybių grupė, kurie yra „žalčiai“ ir kuriuos būtų galima atpažinti iš tam tikrų bruožų. Tai nėra konstruktyvu, kai turite mokymus, kuriuos mes davėme šioje dispensacijoje. Tai, tiesą sakant, niekada nebuvo konstruktyvu.
Gilesnis supratimas čia yra toks, kad žalčiai arba žaltys yra specifinės sąmonės būsenos simbolis, kuri naudojasi specifine logikos forma manipuliuoti žmonėmis. Ir ši logika, žinoma, iš dalies yra dualistinė sąmonė, o tai reiškia, kad bet kuri puolusi būtybė turi potencialą naudotis žaltiška sąmone. Ir daugelis puolusių būtybių ja kartais naudojasi, o kitais kartais nesinaudoja. Jos, taip sakant, įeina ir išeina iš žaltiškos sąmonės. Kai kurios tai sugeba daryti sąmoningai, kai jaučia, jog tam, kad galėtų apgauti specifinį žmogų arba specifinę žmonių grupę, žaltiška sąmonė tam tinka geriau nei kiti dualistinės sąmonės aspektai. Kiti tiesiog ja naudojasi iš tiesų to net nesuvokdami. Ir tuomet yra keletas tokių, kurie, taip sakant, įkūnijo, kurie naudojo žaltišką sąmonę tiek daug, kad joje būna visą laiką. Tačiau tai vis tiek nereiškia, kad egzistuoja specifinė grupė, kurią būtų galima identifikuoti pagal materialioje karalijoje egzistuojančias charakteristikas, ar net pagal emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose egzistuojančias charakteristikas.
Ar suvokiate, ką čia sakau? Sakau, jog tam, kad galėtumėte apnuoginti žalčius, negalite vežimo statyti priešais arklį. Negalite sakyti: „A, aš noriu apnuoginti žalčius. Turiu išsiaiškinti, kas jie tokie yra ir iš kur jie atėjo, ir kur buvo jų pradžia, kokias jie turi charakteristikas. Ir kai tai žinosiu, galėsiu nustatyti, kad žydai yra tokie, ir tuomet galėsiu apnuoginti žalčius.“ Tačiau tai jums nepadės. Turite persijungti ir suvokti, kad žaltiška sąmonė yra sąmonės būsena. Ji nėra išskirtinė specifinei gyvybės srautų grupei. Gyvybės srautas nebuvo sukurtas žalčiu. Jis buvo sukurtas bendrakūrėju, o kai nupuola, jis gali prisiimti žaltišką sąmonę. Jis gali į ją įeiti. Jis gali visiškai joje pasinerti, tačiau potencialiai jis taip pat gali ją ir vėl nusimesti. Tarp ankstesnių kartų mokinių egzistuoja ši tendencija galvoti, kad, na, puolusi būtybė visada bus puolusi būtybė, ar netgi, kad šios būtybės buvo sukurtos būti blogomis, kad Dievas sukūrė tam tikras puolusias būtybes žalčiais arba blogais, tačiau tai nėra tiesa. Tai visada yra laisvos valios pasirinkimo rezultatas, ir todėl tai yra įmanoma panaikinti laisvos valios pasirinkimu.
Pirmykštis pasidalijimas į gėrį ir blogį
Dualizmas, kaip sakiau, yra panašus į šią skėtinę organizaciją. Daug skirtingų atspalvių, daug skirtingų aspektų. Kas specifiškai yra žaltiška sąmonė? Na, to iš tiesų negalima paaiškinti kaip atskiro fenomeno, kadangi turite kai ką suprasti apie bendrą dualistinės sąmonės veikimą. Ir kaip apie simbolį, tiesiog kaip apie simbolį, pakalbėkime čia apie Rojaus Sodą ir uždraustąjį vaisių, gėrio ir blogio pažinimo vaisių. Kaip žaltys sakė: „Tikrai nemirsite, jeigu suvalgysite uždraustąjį vaisių. Tapsite kaip Dievai, pažįstantys gėrį ir blogį.“ Tačiau tai nebuvo žaltiška sąmonė kaip tokia, gėris ir blogis nėra žaltiška sąmonė. Gėris ir blogis yra pirmykštė dualistinės sąmonės išdava.
Vienas būdas tai paaiškinti yra pasiremti Kristaus sąmone. Ji yra nepadalinta. Ji yra nedaloma. Ji yra vienijanti sąmonė, kuri vienija Kūrėją su visomis jo paties savimonę turinčiomis tąsomis. Todėl ji negali būti padalinta. Jeigu paimtumėte tai, ką sakė Lanto, būnant nauju bendrakūrėju jums nereikia vertinti savo pastangų pagal šį vertinimą: ar tai buvo teisinga ar klaidinga? Gera ar bloga? Kadangi Kristaus sąmonėje nėra jokio standarto su dviem priešingybėmis. Tai yra dualizmo pradžia. Vietoj nepadalinto Kristaus proto, jūs įžengiate į protą, kuris yra padalintas, nes visada egzistuoja dvi priešingybės, kurios jus traukia priešingomis kryptimis. Mes jau anksčiau sakėme, kad kai puolusios būtybės atėjo į Žemę, joms reikėjo padaryti tik vieną dalyką, kad sukurtų chaosą Žemėje. Joms tereikėjo suprojektuoti, kad egzistuoja standartas, apibrėžiantis, kas yra teisinga ir klaidinga, gera ir bloga, kurio privalote laikytis.
Bazinis dualistinės sąmonės elementas yra tai, kad egzistuoja padalijimas į du. Tačiau tai nėra vien padalijimas. Tai yra vertybinis vertinimas, kadangi vienas yra geras, kitas yra blogas, vienas yra teisingas, kitas yra klaidingas. Ir tai, žinoma, puolusioms būtybėms buvo labai lengva suprojektuoti į kolektyvinę sąmonę, kadangi jos pačios, tos, kurios buvo įsikūnijime, pradėjo daryti visus šiuos dalykus, kurie taip stipriai sukrėtė žmones Žemėje, kad juos buvo lengva įtikinti laikyti tai blogiu, ir jie buvo įtikinti laikyti save gerais, nes nedaro šių blogų dalykų.
Matote, kaip puolusios būtybės primetė tai žmonijai. Bazinis dualizmo aspektas yra padalijimas į du priešingus polius su jame glūdinčiu neišvengiamu vertybiniu vertinimu. Tačiau kaip paaiškinti, kad žmonės gali tuo tikėti? Kaip anksčiau sakiau, iki puolusioms būtybėms ateinant į Žemę, iš tiesų neegzistavo ši gėrio ir blogio koncepcija su vertybiniu vertinimu. Vis dar egzistavo standartas, kokia yra mūsų visuomenė, kaip ji funkcionuoja, kaip ji žiūri į pasaulį, kaip turėtumėte elgtis, norėdami būti geru mūsų visuomenės nariu. Standartas jau egzistavo Žemėje, tačiau tai nebuvo gėris ir blogis.
Standartas ir epinis standartas
Tačiau kodėl žmonės yra pažeidžiami šio tikėjimo? Todėl, kad jie jau yra atskirties sąmonėje. Būkite atsargūs. Tai yra subtilu. Bazinė dualistinės sąmonės savybė, kaip sakiau, yra padalijimas į poliariškumus. Egzistuoja vertybinis vertinimas, tačiau yra daug šių vertybinių vertinimų. Yra daug šių poliariškumų. Ne visi jie privalo būti gėris ar blogis, teisinga ar klaidinga. Jie gali būti: „Štai ką reiškia būti geru krikščioniu. Tai yra mūsų standartas, ką reiškia būti geru krikščioniu, o šitai skiriasi nuo buvimo geru krikščioniu.“ Galite sakyti: „Mes siekiame būti gerais krikščioniais, nesmerkiame ir nenorime nužudyti kitų, kurie turi kitokią religiją.“ Būtent dėl to Žemėje turėjote visuomenes, kurios apibrėžė, kad harmoninga visuomenė funkcionuoja tuomet, kai visi žmonės atranda savo vietą ir gyvena šių apibrėžtų rėmų ribose. Tai nereiškia, kad žmonės, kurie tai daro, yra geri, o žmonės, kurie to nedaro, yra blogi. Tačiau vis tiek egzistavo poliarizacija su vertybiniu vertinimu.
Tai tiesiog nebuvo gėrio ir blogio kraštutinumas. Žmonės jau buvo pasidalinę į poliariškumus, paremtus tam tikru vertybiniu vertinimu. Tačiau su puolusių būtybių atėjimu atsirado, kaip galėtume tai pavadinti, epinis standartas, epinis vertinimas, kad kažkas yra absoliučiai gera, o kažkas yra absoliučiai bloga. Bet matote, kaip mes jau tiek daug kartų paaiškinome, dualizme nėra absoliutaus to ar ano, kadangi viskas yra reliatyvu. Viskas egzistuoja santykyje su jumis kaip su atskira būtybe. Kai save laikote susieta būtybe, viskas egzistuoja santykyje su Kristaus protu, kuris yra už jūsų proto ribų. Atskirtyje, viskas egzistuoja santykyje su jūsų protu, su jumis kaip atskira būtybe, ir su kitomis atskirtyje esančiomis būtybėmis. Todėl atskirtyje nėra jokios realybės, kuria galėtumėte remtis. Tėra tik priešingas dualistinis polius. Ir štai čia ateina puolusios būtybės, paima bet kokius standartus, kurie jau egzistavo Žemėje, ir ima projektuoti, kad tai yra absoliutus standartas. Ir tai turi daug pasekmių, tačiau viena iš jų yra ta, kad staiga jūs turite šį epinį mąstymą, kad tikslas gali pateisinti priemones.
Epinis mąstymas
Iki puolusių būtybių atėjimo, visuomenės turėjo labai stiprią intenciją priversti visus laikytis įtvirtinto visuomenės standarto. Tačiau nebuvo visuomenių, kurios būtų pasiruošusios nužudyti tuos, kurie to nesilaikė. Visgi atėjus puolusioms būtybėms, staiga tapo priimtina žudyti tuos, kurie buvo laikomi blogais arba atstovaujančiais blogį. Tad štai ką jūs dabar matote su puolusiomis būtybėmis. Kaip paaiškino Lanto, savo bendrakūrybines pastangas jūs pradedate Pirmajame Spindulyje, eksperimentuodami. Nėra jokio standarto, nėra jokio teisinga ir klaidinga, tėra tik pasekmių įvertinimas. Ir galite sakyti: „Na, man nepatiko, kokias tai man sukėlė pasekmes, ir daugiau to nenoriu.“ Arba galite sakyti: „Na, matau, kad mano naudojimasis galia turėjo pasekmes kitiems žmonėms, kurios man nepatinka, nes matau, kad jiems tai nepatiko, ir aš nenoriu kenkti kitiems žmonėms.“ Tai yra pasekmių įvertinimas, kadangi jūs stebite, kas iš tiesų įvyko.
Tačiau kai įžengiate į dualizmą, jūs nevertinate pasekmių neutraliai jas stebėdami. Jūs vertinate pasekmes pagal prote sukurtą standartą, dualistinį standartą. Būtent dėl to, kai esate neutralūs, galite sakyti: „Naudojausi galia, tačiau tai pakenkė kitiems žmonėms. Nenoriu to daryti.“ Kai esate dualizme, galite sakyti: „Naudojausi galia ir tai pražudė kitus žmones, tačiau tai yra nieko tokio, nes jie buvo blogi, o aš dirbu gėriui.“ Matote, nėra taip, kad negalėtumėte matyti savo pasekmių. Nėra taip, kad nesugebate matyti, jog jūsų veiksmai atvedė prie kitų žmonių mirties. Tačiau jūs to nevertinate neutraliai. Savo prote turite epinio mąstymo sluoksnį, kad yra pateisinama nužudyti kitus žmones, jeigu jie yra blogi ir jeigu jie priešinasi jūsų geram tikslui. Čia, žinoma, egzistuoja daug, daug subtilių šio tikėjimo versijų. Aš jums duodu ekstremaliausią versiją. Tačiau yra daug kitų būdų, kai staiga galite matyti, jog pasekmės kitiems žmonėms – su jomis viskas yra gerai, jas galima pateisinti, joms galima atrasti pretekstą. Netgi galite matyti, kad pasekmės jums iš tiesų nėra jau tokios blogos pasekmės. Taip tiesiog jau yra, arba tai yra būtina, ar galbūt tai netgi yra gera.
Matote, dualizme nutinka taip, kad negalite išvengti savo veiksmų pasekmių vertinimo. Tačiau galite nuspalvinti vertinimą tam tikru teisingumo ir klaidingumo mąstymu. O tai reiškia, kad iš tiesų galite sumenkinti ar netgi visiškai ignoruoti arba neigti, kad jūsų veiksmai turėjo negatyvias pasekmes kitiems žmonėms ar jums patiems, nes visa tai tarnauja kažkokiam aukštesniam tikslui. Taip, tapau kareiviu, kovojančiu už šį imperatorių, ir miriau per šį procesą. Aš iš tiesų nenorėjau mirti, tačiau kadangi kovojau dėl šio kilnaus tikslo, tikrai po to nueisiu į dangų. Tai yra realių pasekmių neigimas. Ką jūs dabar matote? Užuot neutraliai stebėję ir vertinę savo veiksmų pasekmes, remdamiesi Antrojo Spindulio išmintimi, jūs dabar turite dirbtinę koncepciją, konstruktą, sluoksnį, suvokimo filtrą, kuris buvo įterptas tarp jūsų ir pasekmių.
Jūs dabar taip pat matote, kad jūsų veiksmai, užuot tiesiog buvę eksperimentais, vedančiais prie tam tikrų pasekmių, kurias jūs įvertinate, ar norite daugiau šito ar norite daugiau už šitai, jūsų veiksmai dabar gali būti teisingi arba klaidingi. Nes, žinoma, iš to seka, kad jeigu kitų žmonių veiksmai gali būti klaidingi, jūsiškiai taip pat potencialiai gali būti klaidingi, ir jūs tai galite paslėpti sakydami: „Ne, bet aš priklausau gėrio pusei, ir todėl mano veiksmai yra geri, ir tiktai tie kiti žmonės, kurie priklauso blogio pusei – jų veiksmai yra blogi“, nors jūs darote tuos pačius veiksmus. Jie nužudo kai kuriuos jūsų žmones – tai yra blogis. Jūs nužudote kai kuriuos jų žmones – tai yra gėris. Štai ką galite padaryti su dualizmu. Tačiau tai vis dar nėra žaltiškas protas, nes kai tikite šiuo epiniu mąstymu, tikite, kad esate gėrio pusėje, ir todėl iš tiesų negalėtumėte padaryti nieko blogo. Tiesą sakant, niekada negalėtumėte padaryti nieko blogo.
Žaltiškas mąstymas
Kas yra žaltiškas mąstymas? Tai yra, kad kažkas naudojasi specifiniu dualistinės sąmonės aspektu projektuoti į jūsų protą tą abejonę: O ką jeigu klystate? Jūs galite klysti, o jeigu klystate, esate epiškai neteisūs. Tai yra tas abejonės elementas, kuris yra žaltiškos sąmonės esmė. Žaltiškos sąmonės, ir tų, kurie į ją įžengė, tikslas yra sukurti abejonę jūsų prote. Ir kaip sakiau, kai pažvelgiate į pasaulio populiaciją, pažvelgiate, kiek daug vyko konfliktų, karų, kuriuose abi pusės buvo įsitikinusios, kad kovoja gėrio pusėje, ir todėl nėra nieko blogo, kad žudo priešus. Tačiau tai, ką priešas daro jiems, – tai yra blogis. Žmonės gali būti įsitikinę, kad tai, ką jie daro, yra gėris, ir jie visiškai tuo neabejoja.
Ir daug, daug kartų įvyko taip, kad žmonių grupės buvo įtikintos vienos konkrečios puolusios būtybės, kuri tapo jų lyderiu, kovoti dėl šio tikslo, kurį ji apibrėžė kaip gėrį, ir žudyti priešą, kurį ji apibrėžė kaip blogį. Ir jie jautėsi visiškai teisūs, neturėdami jokių abejonių, kad jiems yra teisinga tai daryti. Bet tuomet ateina kita žaltiškame mąstyme esanti puolusi būtybė ir ima projektuoti į jų protus: „O jeigu visgi tu klysti?“ Nes jeigu klydote ir tai, ką jūs darėte, nebuvo gėris, bet iš tiesų buvo blogis, tuomet esate absoliučiai blogi. Šis abejonės elementas yra žaltiškas mąstymas. Ir daug, daug žmonių, na, turėčiau sakyti, visi žmonės Žemėje buvo su tuo susidūrę, ar tai šiame, ar ankstesniuose gyvenimuose. Ir kas tuomet įvyksta?
Dievo standarto laikymasis
Na, nutinka taip, kad kai susiduriate su šia abejone, esate traumuojami. Tai jus įstumia į didžiulės panikos ir šoko būseną: „O jeigu aš absoliučiai klystu? O jeigu esu blogas? Tai yra nepakeliama.“ Ką jūs darote? Jūs sakote: „Daugiau niekada nebenoriu to patirti.“ Ir jūs dabar susikuriate pasąmonės savastį, kurios paskirtis yra užgniaužti šią abejonę, užgniaužti visas abejones, ir kai kuriems tai kurį laiką veikia, kol jie ir vėl susiduria su žaltiška logika, kuri juos priverčia abejoti. Kitiems tai veikia ilgą laiką. Tačiau kokia yra viso to pasekmė? Įstringate. Negalite augti, nes dabar buvote įstumti į mąstymą, kuriame galvojate, kad augimas ateina su rizika, kad galite padaryti klaidą, ir todėl nedrįstate permąstyti savo įsitikinimų, savo pasaulėžiūros. Tačiau koks yra jūsų augimo pats pagrindas? Tai yra pamatyti, jog tai, kuo tikėjote, buvo iliuzija. Pamatote, kad tai yra iliuzija, ir kaip galite pamatyti iliuziją? Tiktai pamatydami aukštesnę realybę, Kristaus realybę, kuri apnuogina iliuziją. Tačiau jeigu bijosite pripažinti ar netgi pamąstyti, kad galbūt neturite aukščiausio įmanomo supratimo, negalėsite susijungti su Kristaus protu, ir todėl, kai jau esate įstrigę dualizme, žaltiško proto tikslas yra laikyti jus įstrigusius dualizme amžinai. Ir jis tai daro projektuodamas ant jūsų, kad jūsų bendrakūrybinės pastangos nėra tiesiog eksperimentas, jos turi epinę svarbą, kadangi Dievas sukūrė šį epinį standartą. Ir jeigu jį išpildysite, nueisite į dangų ir gyvensite amžinoje laimėje, o jeigu neišpildysite Dievo standarto, nueisite į pragarą, kuriame būsite pasmerkti amžinoms kančioms.
Todėl dabar ant jūsų yra projektuojama, kad negalite suklysti, o tam, kad nesuklystumėte, turite laikytis to, ką puolusios būtybės apibrėžė kaip absoliučią tiesą. Negalite to permąstyti. Negalite įsileisti idėjos: „Ar gali būti, kad tai, ką puolusios būtybės man sako, tėra iliuzija?“ Nes ką tai reikštų? Jeigu sakote: „Aš užaugau šioje religijoje, kuri sako, kad buvau sukurtas nusidėjėliu. Jeigu pripažinčiau, kad tai yra netiesa, ką tai reikštų? Na, tai reikštų, kad klydau patikėdamas šia iliuzija. O tai reikštų, kad klydau dėl Dievo. Ir tai priverstų Dievą mane pasmerkti. Geriau jau laikysiuosi įsitikinimo, kurį jie man pristato kaip tiesą.“
Nekaltumo praradimas
Ar matote mechanizmą? Kai esate nekalti, kai dar nesate susidūrę su puolusia sąmone arba žaltišku protu, jūs eksperimentuojate, jūs džiaugsmingai eksperimentuojate, ir tiesiog vertinate grįžtamąjį ryšį, kuris jums grįžta iš realybės simuliatoriaus. Ir kai pamatote, kad tai nėra kažkas, ko jūs daugiau norėtumėte, pakeičiate tai, ką darote, pakeičiate tai, ką išsiunčiate, kadangi žinote, jog šitaip gausite kažką kita. Nėra jokio vertinimo, kas teisinga ar klaidinga: „Aš tiesiog eksperimentuoju. O, man tai nepatiko. Noriu kažko kito.“ Tačiau kai įžengiate į dualizmą ir susiduriate su žaltišku mąstymu, galvojate, jog jūsų eksperimentai, jūsų eksperimentų rezultatai turėtų būti vertinami pagal šį standartą. Ar tai yra teisinga ar klaidinga? Ar tai yra gera ar bloga? Ar tai yra gėris ar blogis? Ir jeigu padarėte kažką, kas buvo blogis, esate absoliučiai blogi ir Dievas jus pasmerks visą amžinybę kentėti pragare. Kaip tuomet galite neutraliai įvertinti savo eksperimentų pasekmes? Kaip kada nors galėtumėte į tai žiūrėti kaip į eksperimentą? Tai yra viskas arba nieko. Dangus arba pragaras.
Eksperimentavimas su atskirtimi
Bet dabar čia prieiname netgi dar subtilesnę mintį. Nes nors Rojaus Sodo istorija yra alegorija, iliustracija, kurios nereikėtų priimti pažodžiui, joje visgi esama tam tikros realybės. Ta prasme, kad, kaip paaiškinome, iš pradžių būdami nauju bendrakūrėju esate aplinkoje, kurioje nekaltai eksperimentuojate. Nesusiduriate su puolusia sąmone ar netgi dualizmu. Tačiau kai pradedate bręsti, plėsti savo savasties jausmą iš taškinio, lokalizuoto savasties jausmo į platesnį savasties jausmą, jums reikia eksperimentuoti su tuo, ką galite daryti su laisva valia ir ką galite daryti su protu, ir todėl jums reikia eksperimentuoti su dualistine sąmone.
Kodėl? Kaip mes jau daug kartų dabar paaiškinome, turite dvi galimybes naudotis laisva valia. Galite save laikyti susieta būtybe arba atskira būtybe. Ir jums reikia eksperimentuoti su atskirtimi, kad sužinotumėte, kas tai yra, nes tam, kad galėtumėte pakilti, turite atsisakyti eksperimentų su laisva valia kaip atskira būtybė, ir tai jūs galite padaryti tik sąmoningai. Privalote žinoti ir suvokti, kas yra atskirtis ir dualizmas, kad galėtumėte tai palikti, idant savo laisva valia naudotumėtės tik kaip susieta būtybė. Būtent čia slypi skirtumas tarp pakylėtojo mokytojo ir nepakilusios būtybės. Pakylėtasis mokytojas savanoriškai ir laisvai paliko troškimą eksperimentuoti su laisva valia kaip atskira būtybė, laikyti save atskira būtybe. Būtent dėl to pakylėtasis mokytojas, kai jau yra pakilęs, nebegali nupulti. Būtent dėl to nė viena būtybė danguje negali nupulti. Angelas danguje negali nupulti, jeigu kalbėdami apie dangų, turite omenyje pakylėtąją karaliją. Būtent to stigo visuose ankstesniuose pakylėtųjų mokytojų mokymuose apie puolusius angelus arba puolusias būtybes, paaiškinimo, kaip angelas danguje galėjo nupulti, tačiau tai buvo nepakilusioje sferoje esanti būtybė.
Apibrėžti ar atrasti realybę
Turite eksperimentuoti su dualistine sąmone. Ką jūs darote dualizme? Apibrėžiate, kas yra gėris ir blogis, teisinga ir klaidinga, savo pačių prote, užuot turėję Kristaus protą savo atskaitos tašku. Kai save laikote susieta būtybe, nesiekiate apibrėžti, kas yra tikra ir netikra. Atrandate nuolatos transcenduojančius realybės lygmenis, tačiau atskirties prote, dualizme, jūs apibrėžiate, kas yra tikra ir netikra, kas yra gera ir bloga, ko jūs norite, ko jūs nenorite, remdamiesi tuo, kad save laikote atskira būtybe.
Galime sakyti, kad egzistuoja būtybės, puolusios būtybės, kurios įžengė į žaltišką protą ir siekia jus apgauti. Taip, tačiau ar į dualizmą įžengėte ir įstrigote dualizme dėl puolusių būtybių?
Na, iš tiesų tai padarėte, jeigu esate vienas iš pirminių Žemės gyventojų arba jeigu esate avataras, atėjęs į Žemę iš natūralios planetos po to, kai čia jau buvo atėjusios puolusios būtybės. Tuomet jūs susidūrėte su puolusiomis būtybėmis. Bet dabar, grįžkime truputį atgal prie to, ką mes jums paaiškinome. Pirmose trijose sferose nenupuolė nė viena būtybė. Tose sferose įvyko tai, kad jose esančios būtybės taip pat turėjo eksperimentuoti su dualistine sąmone, kad galėtų pakilti. O ketvirtojoje sferoje, tie, kurie nupuolė ketvirtojoje sferoje, nupuolė nesusidūrę su kitomis puolusiomis būtybėmis, su būtybėmis, kurios jau būtų nupuolusios anksčiau. Tai kodėl būtybės trijose pirmose sferose nenupuolė? Ir kodėl nupuolė tie, kurie buvo ketvirtojoje sferoje? Tuo tiesiog noriu pasakyti, jog yra labai patogu sakyti: „O, aš nupuoliau tik dėl to, kad puolusios būtybės mane apgavo.“ Tačiau tai nėra pilna istorija, ir jeigu galvojate, kad puolusios būtybės jus apgaule privertė įžengti į dualizmą, kaip galėsite išsilaisvinti, kol būsite Žemėje, kurioje yra puolusios būtybės? Kaip nors vienas iš mūsų būtų galėjęs pakilti iš Žemės? Mes visi buvome pakliuvę į puolusių būtybių žabangas.
Ir paaiškinimas čia yra toks, kad turite pripažinti, jog žaltiškas protas, puolusi sąmonė, dualistinė sąmonė, nėra kažkas, kas ateina iš išorės. Tai yra jūsų pačių proto elementas. Jūs galite su tuo susidurti iš išorinio šaltinio, taip, tačiau vis tiek turite tai įveikti savo pačių prote, kadangi turite eksperimentuoti su sąmone, kuri sako: „Aš galiu apibrėžti, kas yra tikra ir netikra, užuot tai atradęs. Užuot toliau tęsęs savo atradimų procesą, kaip veikia Kūrėjo kūrinija, galiu įžengti į šią sąmonės būseną, kurioje galiu eksperimentuoti apibrėždamas, kaip, mano manymu, turėtų veikti pasaulis.“
Ar nupulti yra klaida?
Tai tiesiog yra augimo dalis. Tie, kurie buvo pirmose trijose sferose, padarė tą patį. Jie taip pat eksperimentavo su dualizmu. Iš dalies dėl to, kad sferos nebuvo tokios tankios, iš dalies dėl to, kad labiau stengėsi išlaikyti ryšį su Kristaus protu, jie nenupuolė. Jie neįžengė į dualizmą ir neįstrigo dualizme. Tačiau ketvirtoje sferoje kai kurios būtybės įstrigo dualizme, ir būtent dėl to, kai sfera pakilo, jos nupuolė į sekančią sferą.
Mano mintis yra tokia, kad mes visi, mes visi, kurie savo kelią pradėjome kaip savimonę turinčios būtybės, mes visi turime eksperimentuoti su susietu protu ir atskirties protu. Ir čia prieiname sekantį įvertinimą. Ar padarote klaidą, taip giliai įžengdami į atskirtį, kad joje įstringate? Puolusios būtybės, kurios nupuolė ketvirtojoje sferoje, ar jos padarė klaidą nupuldamos? Ar jos padarė kažką ne taip?
Jos tiesiog eksperimentavo su tuo, ką galite padaryti su laisva valia ir protu, konceptualiu protu. Jos tiesiog eksperimentavo. Jos nepadarė klaidos įžengdamos į dualizmą. Tai nebuvo klaida nupulti ketvirtojoje sferoje, penktojoje, šeštojoje. Kristaus protas neturi koncepcijų teisinga ir klaidinga, gėris ir blogis. Šios koncepcijos gali egzistuoti tik dualizme. Kodėl nebuvo klaida įžengti į dualizmą? Todėl, kad įžengiate į dualizmą rinkdamiesi, ir niekada negalite padaryti tokio pasirinkimo, kuris suspenduotų jūsų gebėjimą padaryti kitokį pasirinkimą. Jūs galite, bet kurią akimirką, kad ir kaip ilgai būtumėte buvę dualizme, galite nubusti ir nuspręsti pradėti išėjimo iš dualizmo procesą, išrišdami arba išskaidydami po vieną atskirąją savastį vienu metu.
Tame nėra nieko blogo, tačiau puolusios būtybės samprotavo, kad tai yra blogai. Tačiau jos nepripažino, kad būtent jos padarė tą pasirinkimą. Jos projektavo, kad tai Dievas ir pakylėtieji mokytojai privertė jas nupulti. Todėl, kol nepripažins, kad savo dabartinėje būsenoje jos yra dėl savo padarytų pasirinkimų, ir kad gali iš jos išeiti tik darydamos pasirinkimus, jos turės toliau projektuoti, kad nesuklydo. Ir jos nori įtraukti visus žmones Žemėje patvirtinti jų tikėjimą, įtikinant juos bet kokia jų apibrėžta ideologija arba religija. Tam, kad galėtų priverti žmones priimti jų pasaulėžiūrą ir neleistų žmonėms mesti jai iššūkio ar iš jos išeiti, jos naudojasi žaltišku protu abejonei projektuoti.
Patikėti iliuzija NĖRA klaida
Matote, štai jūs esate čia. Sakykime, kad užaugote krikščionybės religijoje ir tikėjote, kad esate nusidėjėlis. Jūs dabar atrandate pakylėtųjų mokytojų mokymus, kuriuos duodame šioje dispensacijoje, ir suvokiate, kad tai yra visiška netiesa. Tai tiesiog buvo melas, su kuriuo buvote auginami. Tačiau jūs iš tiesų tuo tikėjote. Ar tai reiškia, kad suklydote tuo tikėdami? Ar suvokiate, ką sakau? Kai esate įstrigę, o jūs dabar jau nebesate tame įstrigę, tačiau daugelis katalikų vis dar tebėra įstrigę, arba daugelis krikščionių vis dar tebėra įstrigę šiame tikėjime, kad jie yra nusidėjėliai. Kodėl jie nenori permąstyti to tikėjimo? Kodėl jie, jeigu pamatytų šiuos mūsų duodamus mokymus, sakytų: „O, bet tai yra iš velnio?“ Todėl, kad bijo pripažinti, jog galėjo suklysti. Jūs turite tam tikrą atvirumą suvokti, kad galbūt buvote užauginti su tam tikrais klaidingais įsitikinimais. Tačiau ar jūs iš tiesų pripažįstate, kad nesuklydote turėdami tuos įsitikinimus?
Ar iš tiesų pripažinote mokymus, kuriuos mes dabar perdavinėjome jau tiek daug metų, kad jūsų esybės šerdis yra Sąmoningasis AŠ, ir kad Sąmoningojo AŠ niekas negali paveikti, kas nutinka jums Žemėje? Jis yra, visada buvo, visada bus, kol susijungs su AŠ ESU Esatimi, grynoji arba neutrali sąmonė. Jis yra tarsi vanduo. Galite trenkti vandeniui kūju ir jūsų smūgis gali pažerti daug purslų, bet tuomet vanduo tiesiog nurims ir vandens paviršius išsilygins. Tai yra Sąmoningasis AŠ. Jis gali pažerti purslus, kai susiduriate su kažkuo Žemėje, tačiau kai susiderinate su tuo, kuo esate, visa tai lieka nepaliesta. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Sąmoningasis AŠ niekada negali suklysti. Kad ir ką būtumėte padarę ar nepadarę Žemėje, jūs nepadarėte klaidos. Tiesą sakant, tai, ką jūs padarėte, taip pat nebuvo klaida. Tai buvo eksperimentas, pasibaigęs tam tikru būdu. Jūs projektuojate savo identiteto, mentalinio, emocinio kūnų turinį ant Materijos šviesos. Štai kas yra eksperimentas.
Jeigu jums nepatinka, kas grįžta iš kosminio veidrodžio, yra tik vienas būdas pakeisti tai, kas grįžta. Ir tai yra pakeisti, ką jūs projektuojate. Tačiau tam, kad galėtumėte pakeisti tai, ką projektuojate, turite ryžtis pažvelgti į save ir tarti: „O, aš projektavau per suvokimo filtrą, kuris yra paremtas iliuzija“, ir turite ryžtis siekti Kristaus proto, kad galėtumėte įveikti iliuziją, leistumėte savasčiai mirti ir būtumėte laisvi, galėtumėte grįžti būti neutraliu Sąmoninguoju AŠ. Tačiau kaip galite tai padaryti? Na, visų pirma, turite ryžtis savo išoriniame prote priimti galimybę, kad galėjote tikėti iliuzija, bet tuomet turite ryžtis mesti iššūkį žaltiškam melui, jog tai reiškia, kad suklydote. Nes ką daro žaltiškas melas? Tai reiškia, jog galvojate – tačiau iš tiesų žaltiškas melas ant jūsų projektuoja, kad būtent Kristaus protas apibrėžia standartą, kas yra teisinga ir klaidinga, ir todėl, jeigu sieksite Kristaus proto ir paprašysite Kristaus apnuoginti jūsų iliuziją, Kristus pamatys, kad jūs klydote. Geriau jau yra slėptis nuo Kristaus proto, kad nereikėtų susidurti su šiuo pasmerkimu iš Kristaus proto. Matote, ką nori padaryti žaltiškas protas? Jis nori neleisti jums siekti vienintelio dalyko, kuris jus galėtų ištraukti iš dualizmo, – Kristaus proto.
Abejonių projektavimas į jūsų protą
Kiek kartų sakėme, kad nėra jokio standarto Kristaus prote? Ar iš tiesų tai suvokėte? Ar iš tiesų pripažinote, kad jeigu jums dėl to kyla abejonė, jeigu galbūt tuo netikite, jeigu su tuo ginčijatės, tai ateina iš atskirųjų savasčių. Tai neateina iš Kristaus proto. Jeigu esate patyrę Kristaus protą, jeigu esate patyrę šią realybę, nėra jokio smerkimo Kristaus prote. Yra tik besąlyginė meilė ir priėmimas. Jeigu to nepatyrėte, tuomet žaltiškas protas turi priėjimą prie jūsų sąmonės.
Kodėl jūs to nepatyrėte? Todėl, kad neišdrįsote atsiverti patyrimui, nes vis dar tebeturite šią abejonę, įdiegtą žalčio, žaltiško proto, žaltiškos logikos, kuri ginčysis su tuo, ką čia sakau, mėgins atrasti čia klaidą, mėgins sakyti, kad taip negali būti, nes yra taip ir taip, ir taip toliau. Jeigu jaučiate, kad jūsų prote kyla šie ginčai, ši projekcija, tai yra žaltiškas protas, o galimai ir puolusios būtybės žaltiškame prote, kurios jus laiko savo asmeniniu projektu, siekdamos neleisti jums pasiekti Kristaus vienybės. Ir vis dėlto, tai jus gali veikti tik dėl to, kad turite pasąmonės savastis, kurios tuo tiki, kurios yra paremtos šia iliuzija.
Atskirties išmetimas ir vienovės priėmimas
Matote, kodėl kalbame apie užburtą ratą? Vienintelė išeitis iš jūsų dabartinės proto būsenos yra siekti Kristaus proto, tačiau žaltiškas protas daro viską, ką gali su savo subtilia logika, siekdamas sutrukdyti jums siekti Kristaus proto, desperatiškai galvojant, kad yra kitas būdas būti išganytu, kitas būdas patekti į dangų. Yra tik vienas būdas sugrįžti į vienovę, ir tai yra Vienas Protas, nedalomas, nepadalintas protas. Kaip gi kitaip galėtumėte sugrįžti į vienovę? Tiesiog turite išmesti atskirtį. Vienovė yra pirminė realybė, gilesnė realybė, vienintelė realybė. Atskirtis yra iliuzija. Jums nieko nereikia padaryti atskirties prote, per atskirties protą, kad galėtumėte sugrįžti į vienovę. Jums tiesiog reikia išmesti atskirtį ir priimti vienovę. Tačiau žaltiškas protas, žaltiška logika darys viską, ką galės sugalvoti, o sugalvoti ji gali išties nemažai, kad sukliudytų jums pripažinti šį paprastą faktą.
Tai ne Kristaus protas neleidžia jums patekti į dangų, į Dievo karalystę. Būtent dualistinis protas, žaltiškas protas, atskirties protas neleidžia jums priimti, kad esate verti būti danguje. Jūs buvote sukurti būti vertais. Jūs nebuvote sukurti nusidėjėliu. Buvote sukurti bendrakūrėju, Dievo esybės tąsa. Kaip gi Dievo esybės tąsa galėtų būti neverta būti Dievo karalystėje? Bet matote, turite pasirinkti būti karalystėje, o kad galėtumėte padaryti tą sąmoningą pasirinkimą pakilti, turite paeksperimentuoti su tuo, ką reiškia nebūti karalystėje. Jums reikia tai pamatyti, kad jūs tiesiog su tuo eksperimentavote. Jūs eksperimentavote ilgą laiką. Jums jau yra gana šių eksperimentų ir todėl jums nieko nereikia padaryti, kad tai užsitarnautumėte. Turite nustoti daryti per atskirties protą ir tiesiog priimti, kad esate užsitarnavę būdami tuo, kuo esate. Matote, kiek daug dvasingų žmonių, kiek daug religingų žmonių yra įstrigę? Jie jaučia, kad kenčia, jie jaučiasi ištremti iš karalystės, jie jaučia, kad yra atskirti. Tačiau atskirti jie yra ne realybėje, o tik iliuzijoje. Tačiau jie mano, kad iš dualizmo mąstymo jie turi nusistatyti kelią, kuriuo galėtų sugrįžti į vienovę. Siekiate įveikti problemą, sukurtą dualistinės sąmonės, lipdami laiptais į dangų, kurie buvo apibrėžti dualistinės sąmonės. Tai yra neįmanoma. Niekas niekada to nepadarė ir niekada nepadarys.
Paleidimo galia
Tai buvo bendra perspektyva apie žalčius. Tačiau, žinoma, yra daug ir kitų žaltiškos sąmonės aspektų, kurie gali laikyti jus įstrigusius įvairiuose įsitikinimuose, neleidžiančiuose jums pasiekti pilno priėmimo. Ir galite sakyti: „Na, jeigu buvau dualizme daugybę gyvenimų, ir buvau Žemėje daugybę gyvenimų, ir patyriau šias traumas, ir susikūriau visas šias pasąmonės savastis, argi galiu tiesiog dabar priimti, kad esu karalystėje?“ Ne, negalite, nes turite išrišti tas savastis, ir būtent dėl to jums reikia suprasti kitus žaltiškos logikos ir žaltiško mąstymo aspektus, apie kuriuos, žinoma, mes daugiau pakalbėsime kituose diktavimuose. Tačiau norėjau jums iš pradžių pateikti šį bendrą supratimą, nes tai jums tarsi leidžia į viską pažvelgti iš aukštesnės perspektyvos.
Mokymo, kurį mes duodame apie pasąmonės savastis, magija slypi tame, kad nėra nieko, ką turėtumėte padaryti, kas buvo apibrėžta savasties, kad įveiktumėte savastį. Jums tereikia pamatyti iliuziją ir paleisti tai, kad ir ką savastis būtų apibrėžusi, ką privalote padaryti. Kai tai suvokiate, tai yra gryniausia magija. Žalčiai tam neturi jokių priešnuodžių. Jie nebegali jūsų apgauti, kai suvokiate paleidimo, atidavimo galią. Tačiau jie, žinoma, darys viską, ką gali, kad neleistų jums suvokti šios minties, ir tai bus sekanti mūsų užduotis – tai apnuoginti. Negalime to apnuoginti iki galo, nes tai beveik neturi ribų – melai, kuriuos jie sugeba sumąstyti. Nes vienas melas veda prie kito, o šis veda prie kelių kitų melų. Tai yra beveik kaip vanduo, kuris atsimušęs į kietą paviršių, išsitaško mažesniais lašeliais. Melai tiesiog ritasi vienas iš kito. Tačiau bent jau kai įgyjate tam tikrą šios dinamikos supratimą, kaip veikia dualistinė sąmonė ir žaltiška sąmonė, galite pradėti išnarplioti, kaip jūs asmeniškai buvote paveikti šių melų. Nes tai, žinoma, kiekvienam iš jūsų bus skirtinga.
Mes nekantraujame jums duoti daugiau mokymų apie tai, o kol kas dėkoju jums už jūsų maloningą dėmesį ir jūsų pasiryžimą ištverti šį ganėtinai ilgą mokymą. Tačiau jeigu jį studijuosite ir įkūnysite ateinančiu laiku, atrasite, kad jis jums padės pasiekti tą momentą, kai galėsite tiesiog priimti, jog esate iš prigimties verti būti savo Tėvo Karalystėje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com