Aukos ir gelbėtojo sąmonės transcendavimas per vidinį patyrimą
Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin per Kim Michaels, 2026 metų kovo 06 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Vilniuje, Lietuvoje: „Padarykime skirtumą neramiame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin. Man dažnai buvo priskiriamas Gailestingumo Deivės titulas. Tačiau kas yra gailestingumas? Tai nėra atleidimas, nes gailestingumas, tam tikra prasme, eina prieš veiksmą, už kurį turi būti atleidžiama.
Išorinio idealo atitikimas
Gailestingumas yra, viename aspekte, kurį galėtume pavadinti omega aspektu, tai, ką jūs kvietėte šioje invokacijoje kaip pamatinį žmogiškumą. Gailestingumas yra proto būsena. Galime tai palyginti su Buda ir budizmo tradicija, kurioje yra kalbama apie nekenkimą, apie nekenkimą kitoms gyvybės formoms, ypač kitiems žmonėms. Esate proto būsenoje, kurioje net negalėtumėte įsivaizduoti, kad galėtumėte naudoti prievartą prieš kitus žmones.
Tačiau ko reikia, kad galėtumėte būti šioje proto būsenoje? Nes matote tiek daug religijų istorijos eigoje, net ir dvasinių filosofijų Rytuose, kurios iškėlė idealą sakydamos: „Štai ko turėtumėte siekti – štai tuomet būsite nušvitę, nueisite į dangų, būsite išganyti, nubusite, įveiksite kančias.“ Jos iškelia idealą, tačiau neduoda jokio aiškaus kelio, kaip galėtumėte iš savo dabartinės sąmonės būsenos pasiekti tą sąmonės būseną, kurioje įkūnytumėte idealą.
Ką tai padaro? Na, daugelį žmonių tai iš tiesų paskatina nuspręsti išoriniu protu, galbūt remiantis dvasiniu mokymu, kuris gali būti pagrįstas dvasinis mokymas, ir vis dėlto, jie nusprendžia išoriniu protu – štai ką reiškia būti gailestingu. Ir jie dabar verčia save išoriniu protu veikti ir kalbėti taip, tarsi atitiktų idealą. Ir tai juos priverčia užsidėti kaukę. Ir daug, daug dvasingų žmonių amžių bėgyje buvo įėję į šią būseną, į šį ciklą, mėgindami atitikti fasadą, išsaugoti fasadą, atrodydami labai dvasingais žmonėmis pagal šį apibrėžtą standartą.
Tai tampa dirbtina, tai dažnai tampa veidmainiška. Nes kai nusprendžiate išoriniu protu, sąmoningu protu, primesti idealą pasąmonei, ką darote? Užgniaužiate kažką pasąmonėje, kas yra priešinga jūsų idealui. Sakote: „Štai kaip turėčiau elgtis.“ Tačiau jeigu savo pasąmonėje turite kažkokį impulsą elgtis kitaip, jūs jį užgniaužiate.
Galbūt užaugote šiame modernių įrenginių amžiuje ir neturite virdulio, kuris būdavo naudojamas vandeniui užvirti. Bet galbūt žinote, kad seniau žmonės turėdavo tokį virdulį, kurį užstatydavo ant viryklės. Ir ant jo galėdavote uždėti šį nedidelį dangtelį. Ir vandeniui užvirus, jis pradėdavo švilpti. Jeigu dangtelis būtų be skylės, kas nutiktų?
Na, vandeniui šylant iki virimo temperatūros, viduje imtų kauptis spaudimas. Ir jeigu jis negalėtų niekur išeiti, kas įvyktų? Na, virdulys galiausiai sprogtų, ir taip pat yra su jūsų pasąmone, kai naudojate jėgą užgniaužti tai, kas yra jūsų pasąmonėje.
Kaip įsisąmoninti tai, kas yra pasąmonėje
Viso to ironija, didžiausia viso to ironija yra ta, kad tiek daug religijų, tiek daug dvasinių filosofijų amžių bėgyje teigė, kad jeigu užgniaušite savo neišrištą psichologiją ir gyvensite pagal išorinį Žemėje apibrėžtą idealą, vis tiek galėsite įžengti į dangų, net ir su neišrišta psichologija.
Pažvelkite į dvasines ir religines filosofijas, egzistuojančias šiandien. Ir pasakykite man, ar daug iš jų sakys tai, ką mes jums dabar kartojame jau daug metų, kad yra tik vienas veiksnys, nulemiantis jūsų įžengimą į dvasinę karaliją. Ir tai yra jūsų sąmonės lygmuo. Ir į aukštesnius sąmonės lygmenis nepakilsite užgniauždami pasąmonės psichologiją, bet tik įsisąmonindami ją ir ją išrišdami.
Kodėl kenkiame kitiems
Grįžkime prie mano teiginio, kad tiek daug religijų iškelia idealą ir jūs save verčiate mėginti pagal jį gyventi, ir galite apgauti žmones čia Žemėje. Bet ar apgausite pakylėtuosius mokytojus? Ar apgausite Kristaus protą? Ne, niekas mūsų neapgaus.
Realybė yra tokia, jog tam, kad galėtumėte turėti gailestingumą, negalite susikurti idealo, ką reiškia būti gailestingu, ir versti save pagal jį gyventi, užgniauždami tai, kas nėra gailestingumas pagal jūsų apibrėžimą. Tai turi būti psichologijos išrišimas, kuris jus iškeltų į šią proto būseną, kurioje tampate natūraliai nekenkiantys kitiems. Neverčiate savęs nekenkti kitiems. Tampate natūraliai nekenkiantys kitiems. Bet kodėl? Kodėl galite tapti natūraliai nekenkiantys kitiems?
Na, kas verčia daugumą žmonių kenkti kitiems, naudoti jėgą prieš kitus? Taip, yra puolusios būtybės, yra tokių, kurie yra proto būsenoje, kurioje jiems patinka naudoti prievartą prieš kitus, turėti valdžią kitiems. Tačiau dabar pakalbėkime apie daugumą žmonių. Kodėl jie imasi prievartos? Todėl, kad yra kažkas, ko, jų manymu, jiems reikia, o visų antra jie galvoja, kad gali tai gauti tik horizontaliai, tai reiškia, daugeliu atvejų, kad jie tai gali gauti iš kitų žmonių.
Būtent dėl to kenkiate kitiems, naudojate prievartą prieš kitus, kad gautumėte tai, be ko galvojate negalėsiantys išgyventi. Ir nekalbu čia vien apie vogimą. Tai taip pat gali būti kitų išnaudojimas, verčiant jums dirbti už žemą atlyginimą jums priklausančioje gamykloje. Ir yra daug kitų būdų, kuriais žmonės vienas kitą verčia, net ir psichologiškai verčia kitus duoti jiems energiją, nes galvojate, kad jums reikia gauti energiją iš kitų žmonių, užuot gavus ją iš kur? Vertikaliai, iš pakylėtosios karalijos, iš savo AŠ ESU Esaties, iš pakylėtųjų mokytojų.
Gailestingumo omega aspektas
Ką Jėzus sakė prieš 2000 metų? „Nebijok, mažoji kaimene, nes Tėvui malonu tau dovanoti savo karalystę“. Mes esame pakylėtieji mokytojai. Tai yra mūsų vaidmuo būti susikirtimo taške tarp jūsų įsikūnijime ir dvasinės karalijos. Mes su džiaugsmu jums duosime visą energiją, kurios jums reikia, ir kai turėsite visą energiją, kurios jums reikia, galėsite prisitraukti fizines sąlygas, kurių jums reikia.
Mums yra malonu tai daryti, idant galėtumėte gauti viską, ko jums reikia, iš aukščiau, ir jums nereikėtų versti kitų, ir todėl turėtumėte pagrindą, kai tai suvokiate, būti proto būsenoje, kurioje natūraliai esate gailestingi. Jums nereikia versti kitų.
Tačiau jūs tai galite padaryti tik užmegzdami ryšį su savo AŠ ESU Esatimi, su pakylėtaisiais mokytojais, ir galite tai daryti, kai išrišate psichologiją. Kodėl? Todėl, kad tik psichologija jums neleidžia gauti to, ką mums yra malonu jums duoti.
Tačiau pažvelkite, kaip absoliuti dauguma dvasinių ir religinių mokymų planetoje nesuvokia šios paprastos logikos. Pažvelkite, kiek daug žmonių, kurie nėra religingi, to nesuvokia. Jie įsitraukia į šį žaidimą, kuriame siekia kažką sau gauti kaip atskiros būtybės, užuot susijungę su visa ko šaltiniu ir gavę tai iš aukščiau. Leisdami, kad tai iš jų spinduliuotų, nes užuot galvoję, kad turite imti iš kitų, jūs duodate kitiems toje aštuoniukės tėkmėje. Įžengiate į susikirtimo tašką ir žinote, kad kuo daugiau duosite, tuo daugiau jums sugrįš ir bus padauginta įstatymo.
Tai yra gailestingumo omega aspektas. Negalvojate, kad turite kažką paimti horizontaliai iš kitų žmonių. Todėl galite jiems parodyti gailestingumą. Jums nereikia įsiveržti į jų šalį. Jums nereikia grobti jėga. Jums nereikia jų išnaudoti. Ir tuomet esate aštuoniukės tėkmėje, kurioje kuo daugiau duodate, tuo daugiau turite.
Kai tuo tarpu dauguma žmonių galvoja, kad kuo daugiau duosite, tuo mažiau turėsite. Tačiau taip yra dėl to, kad jie nesuvokia įstatymo, kurį visos religijos, na, ne visos religijos, bet dauguma religijų, iš tiesų vienu ar kitu būdu paaiškina. Galime sakyti, kad gailestingumo omega aspektas, jis turi įvairias briaunas, tačiau viena iš jų iš tiesų yra ši: „Nenaudokite prievartos prieš kitus“.
Gailestingumo alfa aspektas
O koks yra gailestingumo alfa aspektas? Na, nenaudojate prievartos prieš kitus. Tačiau Alfa aspektas yra ne tai, ką darote kitiems, bet kad leidžiate kitiems patirti, ką jiems reikia patirti, kad galėtų pasiekti tašką, kuriame jiems yra gana to patyrimo ir jie nori kažko daugiau.
Jums, kaip dvasingiems žmonėms, kaip avatarams, dažnai yra sunku suvokti šį gailestingumo aspektą, kadangi galvojate, jog žmonėms būtų geriau nekentėti. Tiesiog pamąstykite apie tai: „Kiek iš jūsų užbaigtumėte Ukrainos karą rytoj, jeigu galėtumėte?“ Nes sakytumėte: „Ukrainiečiai kenčia, rusai kenčia, rusų kareiviai yra siunčiami į šiuos beprasmiškus mėsos šturmus. Visiems būtų geriau, jeigu karas rytoj baigtųsi.“
Ir jūs sakytumėte, dauguma žmonių, kad tai yra gailestingumo pademonstravimas – nes norite, kad kančios baigtųsi. Bet matote, kai paimate tai, ką mes paaiškinome – ir šitai, vėlgi, labai retai galite kažkur rasti – tačiau ką mes paaiškinome apie laisvos valios įstatymą: Žemę galime palyginti su realybės simuliatoriumi, kuriame žmonėms yra leidžiama susikurti kokį tik norį patyrimą, ir patirti tą patyrimą tiek ilgai, kiek jiems reikės, kol jiems bus gana.
Matote, tai iš tiesų nebūtų gailestingumas neleisti žmonėms patirti patyrimo, kurio jie nori. Ir dabar jūs sakysite, daugelis žmonių: „Tačiau jie nenori patirti to patyrimo. Juk ukrainiečiai tikrai to nenori. Jie buvo užpulti.“
Žvelgiant iš tam tikros perspektyvos – tiesa. Žvelgiant iš kitos perspektyvos – tai nėra aukščiausias supratimas. Nes, vėlgi, ką mes sakėme? Fizinė oktava yra scena, kurioje išreiškiama visa tai, kas vyksta emociniame, mentaliniame ir identiteto lygmenyse. Todėl abi konflikto pusės patiria tam tikrą patyrimą. Jeigu būtų išrišę psichologiją, dėl kurios šis patyrimas yra reikalingas, jie to patyrimo nepatirtų. Tai reikalauja šiek tiek apmąstymų.
Mokymasis iš fizinių patyrimų
Tačiau ką mes tiek daug kartų sakėme? Fizinis lygmuo yra žemiausias materialios visatos lygmuo. Tai yra projekcija to, kas vyksta identiteto, mentaliniame ir emociniame lygmenyse. Todėl viskas, ką matote atvaizduojama fizinėje plotmėje, yra to, ką tame dalyvaujantys žmonės turi savo trijuose aukštesniuosiuose kūnuose, rezultatas.
Jie tiesiog projektuoja matricas trijuose aukštesniuosiuose kūnuose ant fizinės karalijos. Ir jie iš esmės, ne sąmoningai, ne patys to norėdami – na, norėdami iš platesnės perspektyvos, tačiau ne iš savo artimiausios perspektyvos – jie sako visatai, realybės simuliatoriui, kad būtent tai jie nori patirti fiziniame lygmenyje.
Kaip jie tai daro? Neišrišta psichologija, pasąmonės savastys, kurias jie turi trijuose aukštesniuosiuose lygmenyse, nudažo šviesą, jai per jas tekant, tarsi kaleidoskopas, kuris yra projektuojamas ant fizinės karalijos ir todėl suteikia jiems patyrimą, kurį jie nori patirti, nes sukūrė ir palaiko tas struktūras.
Ar matote, apie ką kalbėjo Motina Marija? Egzistuoja didelis Rusijos populiacijos procentas, kurie gali mokytis tik iš Skaudžių Smūgių Mokyklos, tik patirdami fizinius patyrimus. Tas pats galioja daugumai kitų šalių. Vienoms, žinoma, labiau nei kitoms, demokratinėms šalims tai galioja mažiau. Bet jeigu kalbame apie diktatoriškas šalis, visose autokratinėse šalyse egzistuoja didelis procentas, didelė jų populiacijos dalis, kuri sugeba mokytis tik iš Skaudžių Smūgių Mokyklos.
Koks yra gailestingumo Alfa aspektas? Neversti šių žmonių nepatirti patyrimų, kuriuos jie patiria, kol jie netaps pasiruošę tai palikti, nes jiems yra gana ir jie ryžtasi pažvelgti į save ir tarti: „Kaip mums reikia pasikeisti?“
Didžiausias iššūkis avatarams
Matote, tai yra leidimas laisvai valiai, laisvos valios įstatymui, save išreikšti. Ir šitai, kaip mes visi žinome iš patirties, yra didžiausias iššūkis avatarams, atėjusiems iš natūralios planetos į nenatūralią planetą. Tai galioja ne vien Žemei, bet ir kitoms nenatūralioms planetoms nepakilusioje sferoje.
Nes matote, natūralioje planetoje absoliuti žmonių dauguma nėra pamiršę, kad fizinis lygmuo yra realybės simuliatorius, ir kad viskas, ką patiriate fiziniame lygmenyje, yra pasekmė to, ką projektuojate iš trijų aukštesnių lygmenų, ar kad ir kiek tenai būtų lygmenų natūralioje planetoje, nes tai gali skirtis.
Žemėje, nenatūralioje planetoje, to, žinoma, nėra. Tačiau kai ateinate kaip avataras, galite labai lengvai pradėti galvoti: „O, taip turėtų būti ir nenatūralioje planetoje. Žmonės turėtų žinoti, kad jų pačių protai nulemia patyrimą, kurį jie patiria, ir fizinės sąlygos pasikeis tik tuomet, kai jie pakeis savo protus.“ Jūs galvojate, kad turėtų taip būti.
Bet matote, taip nėra nenatūralioje planetoje. Nes nenatūralioje planetoje žmonėms yra leidžiama bendrakurti savo pačių sąlygas, kaip jie tai daro ir natūralioje planetoje. Bet nenatūralioje planetoje jiems tai yra leidžiama daryti sąmoningai nesuvokiant, ką jie daro.
Buvimas išorinių sąlygų auka
Kodėl? Todėl, kad natūralioje planetoje negalite patirti patyrimo, jog esate išorinių aplinkybių auka. Matote, yra patyrimų, kurių negalite patirti natūralioje planetoje, kadangi žinote, jog tai, kas vyksta fiziniame lygmenyje, yra to, kas vyksta jūsų psichologijoje, jūsų pačių prote, projekcija. Ir yra būtybių, kurios norėjo patirti tą patyrimą, įžengdamos į dualizmą, imdamos save laikyti atskiromis būtybėmis, ir kai save laikote atskira būtybe, na, nuo ko esate atskirti?
Galite sakyti: „Jūs, žinoma, esate atskirti nuo Dievo dvasinėje karalijoje. Esate atskirti nuo kitų žmonių. Esate atskirti nuo savo aplinkos.“ Tačiau nuo ko iš tiesų esate atskirti, tai nuo savo proto. Jūsų prote dabar atsiranda skilimas tarp sąmoningo ir pasąmoningo protų.
Matote, natūralioje planetoje neturite pasąmoningo proto, kadangi suvokiate, jog bendrakuriate su aukštesniais savo pačių proto lygmenimis. Kur yra pasąmonė? Ir todėl žinote, kad nesate išorinių aplinkybių ar jėgų, ar net ir Dievo auka, nes esate bendrakūrėjas. Tačiau tai reiškia, kad negalite patirti patyrimo, jog išorinės aplinkybės jus verčia kažką daryti ir jūs nieko negalite dėl to padaryti.
Ir būtent dėl to tam tikras būtybių skaičius vienoje kažkurioje planetoje arba įvairiose natūraliose planetose išvysto troškimą patirti tą patyrimą, ir joms yra leidžiama įsikūnyti nenatūralioje planetoje, kad galėtų patirti tą patyrimą – su viltimi, kad po kurio laiko jos nuo jo pavargs ir ryšis tai pakeisti.
„Žmonės neturėtų kentėti“
Matote, dauguma mūsų, avatarų, kai ateiname į tokią planetą kaip Žemė, mes koncentruojamės – ir dažnai buvome susikoncentravę į tai prieš ateidami į Žemę – į kančias. Ir sakome, samprotaujame: „Bet žmonės nenori kentėti. Jie kenčia. Jiems tai nepatinka. Jie tuo nesimėgauja. Ir taip yra tiesiog dėl to, kad jie nežino, jog jų pačių protai sukuria jų kančias. Jeigu tiesiog tenai nusileisiu ir jiems tai pasakysiu, jie tikrai norės pabusti, kad galėtų nebekentėti.“
Tačiau jūs nesuvokiate, kad jie nori kentėti, jiems patinka kentėti, kadangi jiems nebuvo gana šios patirties, kurioje jie yra išorinių aplinkybių, kurias jie patys bendrakūrė, aukos.
Ir kai įsitraukiate į šį mąstymą, jausdami: „O, tai yra blogai, žmonės neturėtų kentėti“, jūs neturite gailestingumo, gailestingumo Alfa aspekto, nes neleidžiate laisvos valios įstatymui save išreikšti.
Na ir dabar, mes visi suprantame, ypač aš, atstovaudama Gailestingumo Liepsną, mes visi suprantame, kad yra sunku stebėti žmones kenčiant. Ir galite pastebėti, kad mes nedavėme šio mokymo prieš 20 metų ar per ankstesnes dispensacijas. Tačiau daugelis jūsų esate pasiruošę tai priimti, ir mes, žinoma, jau anksčiau davėme apie tai užuominas, tačiau jūs esate pasiruošę įgyti aiškesnį supratimą apie tai: kad jūsų vaidmuo, kaip Žemėje esančio avataro, nėra sutrukdyti žmonėms patirti patyrimą, kurį jie iš tiesų nori patirti.
Vėlgi, labai gerai žinau, kad galite sakyti: „Tačiau jie sąmoningai nenori patirti šio patyrimo. Jie nesako: ‘O, aš noriu kentėti.’“ Bet matote, buvo toks momentas tolimoje praeityje, kai jie sąmoningai nusprendė, kad nori to patyrimo.
Kai paimate mokymus, kuriuos mes perdavėme apie dualistinę sąmonę, galite matyti čia vykstantį mechanizmą. Kai nusprendžiate, jog norite patirti, ką reiškia būti išorinių aplinkybių auka, negalite išsaugoti prisiminimo, sąmoningo to sprendimo prisiminimo, nes jeigu žinotumėte: „O, tai tiesiog yra žaidimas, kurį žaidžiu“, negalėtumėte patirti to patyrimo.
Jeigu žaidžiate video žaidimą, kuriame monstrai jus įvairiais būdais nužudo, žinote, kad galite tiesiog išjungti kompiuterį ir nuo jo nueiti. Tai nėra pilno panirimo patyrimas, kurį šie žmonės nusprendė norintys patirti. Ir jie iš tiesų sąmoningai nusprendė norintys tai patirti, tačiau kai įžengia į patyrimą, jie negali išsaugoti sąmoningo prisiminimo apie tai.
Jie gali atkurti su tuo ryšį, kai ir vėl pradeda ryžtis pakilti virš tos proto būsenos. Tačiau kol tebesate proto būsenoje, kurioje save laikote auka, negalite išsaugoti prisiminimo, kad pasirinkote patirti šį patyrimą, nes tuomet nebebūtumėte auka. Galėtumėte tiesiog nuo to nueiti.
Buvimas gelbėtoju
Ir ką tai dabar reiškia jums kaip avatarui? Na, tai, visų pirma, reiškia, kad jums reikia pamąstyti apie šį gailestingumo alfa aspektą, kuris yra tai, kad leidžiate laisvos valios įstatymui veikti taip, kaip jis buvo sukurtas veikti. Kadangi ilga patirtis, net ir ankstesnėse sferose, parodė, jog galiausiai absoliučiai dauguma būtybių būna gana to patyrimo ir jie nori iš to išsilaisvinti. Kai kurie nenori to daryti, tačiau tai, vėlgi, yra vienintelis būdas, kuriuo laisva valia gali save išreikšti.
Tačiau dabar jūs galite, kaip avataras, eiti dar šiek tiek toliau ir galite tarti: „Na, pradedu suprasti, ką mokytojai sako apie žmones Žemėje, tiek apie pirminius gyventojus, tiek ir apie tuos, kurie atėjo iš kitų planetų – jie norėjo to patyrimo.“
Bet dabar, palaukite minutėlę – ant sienos kabo veidrodis: „Veidrodėli, veidrodėli, kas yra išmintingiausias iš visų?“ – Tu esi, o mano avatare. Tu esi išmintingesnis už visus žmones Žemėje.
Bet ar tikrai jūs esate? Nes argi nematote veidrodyje, kad tai, ką aš ką tik pasakiau, kas galioja aukos sąmonėje esantiems žmonėms, taip pat galioja ir jums? Kodėl atėjote į Žemę? Todėl, kad norėjote patirti tam tikrą patyrimą, kurio negalėjote patirti natūralioje planetoje. Ir dabar sakysite: „Bet argi tu mums nesakei, kad būdami avatarais mes pakilome tiek aukštai sąmonėje, kiek galėjome pakilti natūralioje planetoje? Ir jeigu esame aukštoje sąmonės būsenoje ir save laikome bendrakūrėjais, kodėl turėtume norėti patirti, kad esame aukos?“ Ir tai yra tikra tiesa.
Jūs nenorėjote to patyrimo, kad esate jums nepavaldžių aplinkybių aukos. Tačiau norėjote patyrimo būti tarp žmonių, kurie save laiko aukomis, idant galėtume save laikyti tuo, kuris čia yra tam, kad jiems padėtų, juos pažadintų, juos išgelbėtų, laikytų dėl jų pusiausvyrą, įkūnytų Sen Žermeno Aukso Amžių, išgelbėtų pasaulį dėl demokratijos ar dėl Sen Žermeno, ar dėl Dievo ar kad ir kas tai būtų.
Patyrimo, kurį norėjote patirti, paleidimas
Ar suvokiate, ką sakau? Jūs čia atėjote, nes norėjote patirti patyrimą, kurio negalėjote patirti natūralioje planetoje. Ir dabar, atkreipkite dėmesį, nepaisant mano galbūt šiek tiek ironiško tono, tai nėra klaida. Nesakau, kad kažkas su tuo yra ne taip. Aš priėmiau panašų sprendimą, kai atėjau iš natūralios planetos į Žemę.
Aš tiesiog sakau, ir mes visi sakėme štai ką: „Būdami avataru, tikėtina, kad daug greičiau pasieksite šį tašką už tuos, kurie yra aukos sąmonėje, kad jums yra gana jūsų patyrimų Žemėje.“ O tai reiškia, kodėl prisitraukėte prie šių labai sunkiai suprantamų mokymų? Todėl, kad jums buvo gana patyrimo, kurį norėjote patirti Žemėje.
Ir kodėl mes jums duodame šiuos mokymus? Tiesiog, kad pademonstruotume jums procesą, kurį mes visi perėjome, kad galėtume pakilti iš Žemės, ir tai yra, kad pasiekiame tašką, kuriame suvokiame, kokį norėjome patirti patyrimą. Mes matome šio patyrimo charakteristikas: kaip mes į save žiūrime santykyje su aukos sąmonėje esančiais žmonėmis? Kaip norėjome save matyti – ką galėtume dėl jų padaryti?
Ir tuomet, kai tai pamatome, paleidžiame tai. Ką mes paleidžiame? Atskirąsias savastis, kurios mums davė šį patyrimą. Nes, nors atėjote kaip avataras, negalėjote patirti patyrimo, nesusikurdami atskirųjų savasčių. Būtent per tų savasčių filtrą patyrėte savo santykio su žmonėmis Žemėje patyrimą, ir išsilaisvinsite nuo tų atskirųjų savasčių, kai sąmoningai jas pamatysite ir jas paleisite.
„Ar viskas buvo veltui?“
Tai yra šiek tiek šizofreniškas procesas. Nes kai pradedate tai paleisti, pasiekiate tašką, kuriame jaučiate: „Kokia buvo prasmė man ateiti į Žemę? Gerai, norėjau patirti tam tikrą patyrimą, bet dabar to nebenoriu. Ar tikrai man reikėjo to patyrimo?“ Ir galite tuo abejoti ir galite sakyti: „Ar visa tai buvo veltui? Ar visa tai tebuvo tuštybė? Ar visa tai tebuvo mano įsivaizdavimai prote?“ Bet matote, tai nebuvo klaida. Tai nebuvo veltui.
Ir dabar galite sakyti – kaip, pavyzdžiui, per tai perėjo šis pasiuntinys: „Ar kada nors iš viso padariau kažką pozityvaus Žemėje? Ar kada nors padariau kokį nors skirtumą Žemėje? Ar tai padarė kažkokį skirtumą, kad čia praleidau tiek daug gyvenimų?“ Ir tai gali jus nuvesti į aklavietę, kurioje kai kurie žmonės praleidžia šiek tiek laiko, jausdami, kad niekas nėra svarbu, nieko neverta daryti, nėra nieko, dėl ko būtų verta kovoti.
Matote daug dvasingų žmonių iš įvairių tradicijų, kurie įžengė į šią proto būseną. Bet matote, jeigu prisiminsite tai, ką aš ką tik pasakiau, jūs čia atėjote, nes norėjote patirti patyrimą, kurio negalėjote patirti natūralioje planetoje. Ir tuomet galite suvokti, kad net jeigu tai nepadarė jokio pozityvaus skirtumo Žemėje, tai padarė skirtumą jums, nes jūs patyrėte patyrimą, kurį norėjote patirti, ir tai yra jūsų, kaip gyvybės srauto, augimo dalis. Tai buvo naudinga, jums buvo reikalinga patirti tą patyrimą, nes kitaip nebūtumėte priėmę sprendimo, kad norėjote patyrimo.
Kaip viską paleisti Žemėje
Matote, kai, vėlgi, atsitraukiate ir pažvelgiate į tai, ką sakiau apie laisvos valios įstatymą; laisvos valios įstatymas reikalauja, kad jums būtų leidžiama patirti bet kokį patyrimą, kokį tik galite įsivaizduoti, kokį tik galite vizualizuoti, kokio tik galite trokšti, tiek ilgai, kiek to norite.
Bet kaip jūs tai patiriate? Per savo pačių protą. Todėl bet koks patyrimas, kurį nusprendžiate patirti, yra jūsų kelio dalis, nes bet koks patyrimas, kurį nusprendžiate patirti, priartina jus prie pilno priėmimo, kad esate protas, kuris kuriasi sau patyrimus.
Kaip daug kartų sakėme, jūs tai galite daryti dviem būdais. Galite save laikyti atskira būtybe arba bendrakūrėju, sakydami: „Nenoriu visko kurtis savo paties prote, noriu bendrakurti, susijungdamas su pakylėtaisiais mokytojais ir todėl būdamas bendrakūrėju su jais.“
Matote, žmonės, kurie įžengia į atskirtį, trokšta patirti tą patyrimą, kuriame jie sąmoningai nesuvokia, jog viską kuria protu. Būdami avatarais jūs esate tarpinėje būsenoje. Dar nesate pakilę, bet taip pat nesate nusileidę į šį sąmonės lygį, kurį dauguma žmonių turi Žemėje. Tačiau jūs vis dar tebetrokštate patirti tam tikrus patyrimus, kuriuos galite patirti tik nenatūralioje planetoje. Ir tai buvo jūsų kelio dalis, tad tai nebuvo veltui, net jeigu tai nepadarė visiškai jokio skirtumo, net jeigu tai nepadėjo pakelti žmonių aukščiau ar pašalinti kančių, – tai padarė skirtumą jums.
Kai tai suvokiate, tai taip pat jums gali padėti pasiekti tašką, kai tariate: „Na, aš patyriau tą patyrimą, bet dabar esu pasiruošęs pakilti, dabar esu pasiruošęs visam laikui palikti Žemės planetą.“ nes negalėsite pakilti tol, kol bus kažkas, ką norite padaryti Žemėje, kažkas, ką norite patirti Žemėje.
Ar mokymas yra dar vienas epinis žaidimas?
Dabar mes prieiname prie šios aukštesnės vizijos, nes štai jūs čia, jūs esate avataras, jūs pradėjote tai suvokti. Ar visos šios kalbos apie sąmonės kėlimą, aukso amžiaus įkūnijimą, ar tai tėra žaidimas, kurį mes, pakylėtieji mokytojai, su jumis žaidžiame?
Iš esmės, pasiekiate tašką, kai turite kontempliuoti: „Taip, matau epinį mąstymą ir epinius žaidimus, kuriuos žaidžia puolusios būtybės. Ar pakylėtųjų mokytojų mokymai tėra tik dar vienas epinis žaidimas, kurį jie pristato mums, avatarams, idant galėtume jausti, kad darome kažką pozityvaus dėl Žemės?“ Ir atsakymas į tą klausimą yra: Na, taip ir ne.
Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, tai nėra žaidimas. Tačiau žvelgiant iš daugelio avatarų perspektyvos, įskaitant ir daugelio jūsų, tai yra žaidimas, nes jums reikia patirti tam tikrą patyrimą. Ir jeigu pažvelgtumėte į ankstesnes pakylėtųjų mokytojų dispensacijas, per kurias mes kalbėjome, pavyzdžiui, Summit Lighthouse, kuri buvo paskutinė dispensacija, kurią galėjome remti Žuvų Amžiuje, ir per ją mes davėme tam tikrus mokymus, kurių paskirtis iš esmės buvo suteikti tam tikriems mokiniams patyrimą, kurio jiems reikėjo, kad jie arba galėtų pakilti, arba galėtų pereiti į Vandenio mąstymą.
Galime sakyti, kad kai duodame mokymą, kai kurie mokiniai pasinaudos tuo mokymu savo epinei dramai sustiprinti, kurią jie susikūrė. Kadangi, tam tikra prasme, kai ateinate į Žemę kaip avataras, norėdami pašalinti kančias, norėdami padėti žmonėms, tame yra epinio mąstymo elementas. Ne toks pat, atkreipkite dėmesį, kokį turi puolusios būtybės, tačiau tai vis tiek yra tam tikras to elementas. Ir mūsų mokymais gali būti pasinaudota tai sustiprinti, ir mes nieko dėl to negalime padaryti, išskyrus tai, ką darome per šią dispensaciją, pasakydami jums tiesiai, koks čia veikia mechanizmas.
Vidinis patyrimas, sukurtas jūsų prote
Bet matote, čia yra realybė, kuri nėra žaidimas, ir tai yra, kad jūs esate nepakilusioje sferoje, ir ją aukštyn kelia absoliuti dauguma būtybių šioje sferoje, kurios save transcenduoja ir laiko save bendrakūrėjais. Tai yra pakylėtųjų mokytojų tikslas atvesti šią sferą iki pakylėjimo taško. Tačiau tai gali įvykti tik laisvos valios įstatymo rėmuose.
Egzistuoja realybė, kad šiuo metu kolektyvinė sąmonė Žemėje yra tam tikrame lygmenyje, ir ji per labai ilgą laiką buvo ganėtinai nemažai pakelta, ji buvo aukštyn kylančioje spiralėje. Mes jau anksčiau paaiškinome, kad ji taip pat buvo ir žemyn traukiančiame sūkuryje, tačiau ilgą laiką ji buvo aukštyn kylančioje spiralėje. Tad čia yra realybė, kad kolektyvinė sąmonė yra palaipsniui keliama aukštyn, ir jai pakylant vis aukščiau ir aukščiau, įkūnysime naują amžių, kuris bus Sen Žermeno Aukso Amžius. Tai yra absoliučiai teisėtas tikslas.
Ir yra dvasingų žmonių – kai kurie yra pakylėtųjų mokytojų mokiniai, kai kurie nėra – kurie nori būti šio proceso dalimi, ir todėl jie nenori pakilti po šio gyvenimo. Ir tai galioja kai kuriems iš jūsų, tikrai ne daugumai, bet kai kuriems iš jūsų, ir tame nėra nieko blogo. Vėlgi, tai yra jūsų sprendimas, kad norite patirti nenatūralios planetos iškėlimą aukštyn ir aukso amžiaus įkūnijimą.
Bet matote, ką sakau. Egzistuoja išorinė realybė, ir egzistuoja jūsų vidinė realybė, tačiau nors išorinė realybė yra tikra, kadangi ji buvo sukurta pakylėtųjų būtybių protuose, jūsų vidinė realybė tėra jūsų prote kuriamas patyrimas.
Na ir dabar, patyrimas jūsų prote, kaip dvasinės būtybės, kuri yra sąmoningesnė, kurios sąmoningumas yra aukštesnis už vidutinį, yra bendrakūrybinis patyrimas, ta prasme, kad jūs jį grindžiate tam tikra realybe, ir vis dėlto, patyrimas, kurį patiriate, ir realybės pojūtis, kurį jam suteikiate, – tai yra sukuriama jūsų prote.
Aukso Amžiaus bendrakūrimas su Sen Žermenu
Tai yra svarbu dėl dviejų dalykų. Jeigu esate vienas iš tų, kurie nori likti įsikūnijime, galite labiau įsisąmoninti, kaip jūs bendrakuriate. Ir jeigu iš tiesų norite padėti bendrakurti Sen Žermeno Aukso Amžių, jums reikia įveikti bet kokias iliuzijas, kurias turite. Bet kokius įsitikinimus, pavyzdžiui, kad aukso amžius reiškia, jog dalykai turi būti šiuo būdu – pavyzdžiui, tam tikra religija turi tapti dominuojančia religija Žemėje, ar net kad pakylėtųjų mokytojų mokymai turi tapti dominuojančia religija Žemėje, ar kad politinė ideologija turi tapti dominuojančia – kaip tuo tikėjo daug žmonių.
Turite tai transcenduoti ir suvokti, kad negalite savo prote apibrėžti, koks turėtų būti Sen Žermeno Aukso Amžius. Na, jūs galite, galite apibrėžti, kokiu norėtumėte jį matyti, bet tuomet nebūsite bendrakūrėju su Sen Žermenu. Jums reikia išlipti iš savo proto, paleisti savo lūkesčius, paleisti savo įsitikinimus ir susiderinti su Sen Žermeno protu.
Tai yra vienintelis būdas, kaip galite bendrakurti aukso amžių. Tai reiškia, kad jūs tuomet galite, kai suvokiate mokymus, kuriuos davėme, kai juos pritaikote, kai įveikiate šias pasąmonės savastis, jūs galite tapti sąmoningesniu bendrakūrėju su Sen Žermenu, ir todėl galite padaryti didesnį poveikį.
Pakylėjimas yra visam laikui
Jeigu esate kitoje žmonių grupėje, kuriems buvo gana patyrimo, ir jūs norite pakilti iš Žemės po šio gyvenimo, tuomet jums reikia suvokti, kad viskas, kas jus atvedė į Žemę, viskas, ką jūs patyrėte Žemėje, iš tiesų turėjo tik vieną tikslą. Atvesti jus iki taško, kuriame jus yra gana to patyrimo, ir todėl galite sakyti: „Esu pasiruošęs visam laikui pakilti.“
Labai mažai iš jūsų suvokėte šią mintį, nors mes jau anksčiau apie tai kalbėjome. Kai kurie iš jūsų manote, kad pakylėjimas yra panašus į palto apsivilkimą ir išėjimą pasivaikščioti po parką. Visada galite grįžti į savo namus, kuriuose bus šilta ir gera. Tad jie galvoja: „Aa, taip, galėsiu sugrįžti į Žemę, jeigu norėsiu. Galbūt neužbaigiau visko, ką norėjau užbaigti, tad galėsiu sugrįžti.“
Labai mažai iš jūsų tai suvokėte, metaforiškai kalbant, kad ateis momentas, kai jūs tenai stovite, priešais vartus, jūs įžengiate per tuos vartus ir pakylate. Vėlgi, metaforiškai kalbant, prieš jums įžengiant pro tuos vartus, jums reikia pažvelgti atgal, kaip Buda po figmedžiu.
Negali būti likę nieko, kas trauktų jus į Žemę. Nieko, ką norėtumėte patirti, ką norėtumėte padaryti, ką norėtumėte pasiekti. Nebūtų net ir noro įkūnyti Sen Žermeno Aukso Amžių.
Jeigu norite įkūnyti Sen Žermeno Aukso Amžių, likite įsikūnijime, viskas su tuo yra gerai. Tačiau jeigu norite pakilti, negalite turėti jokių neužbaigtų reikalų, nes kai peržengsite per tuos vartus, tai bus amžinai, tai bus visam laikui, nebus įmanoma grįžti.
Žinau, kad yra įvairių pasakojimų. Sen Žermenas gavo dispensaciją materializuoti kūną kaip grafas Sen Žermenas, Europos Stebukladarys. Jėzus gavo dispensaciją materializuoti kūną po savo pakylėjimo. Tačiau tai negalioja jums visiems, nes tai yra labai retos išimtys. Jūs turite, ir tiesą sakant, net ir Sen Žermenas ir Jėzus pasiekė tą tašką, kai turite ryžtis viską palikti.
Matote Jėzų kabantį ant kryžiaus. Jis galvoja galėsiantis pašaukti angelus, ir jie ateis ir jį išgelbės. Bet tuomet suvokia: „Ne, mano kūnas mirs.“ Jis sušunka: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ Vis dar matote čia tam tikras aukos sąmonės liekanas, nes jis buvo susikūręs tą patyrimą savo prote. Bet tuomet jis tai suvokia ir atiduoda tą paskutinę šmėklą.
Štai ką jums reikia padaryti. Turite pažvelgti į kiekvieną šmėklą, į kiekvieną pasąmonės savastį ir sąmoningai ją atiduoti, kad galėtumėte pažvelgti atgal į Žemę, ir joje nebūtų absoliučiai nieko, kas jus trauktų. Ir tuomet apsigręžiate. Žengiate per tuos vartus be jokių apgailestavimų, nesižvalgydami atgal. Niekas nėra neužbaigta. Bet matote, kad galėtumėte išeiti be jokių neužbaigtų dalykų, turite užbaigti tai, kas jus čionai atvedė. Argi tai nėra logiška, paprasta, akivaizdu, kai suvokiate, jog viskas tebuvo patyrimas?
Aukos sąmonė avataruose
Na ir dabar jūs galite, būdami avataru, tiesą sakant, daugelis avatarų tai turi, jūs galite turėti šią herojišką viziją apie savo atėjimą į Žemę ir pozityvaus skirtumo padarymą. Princas ant balto žirgo ar princesė ilgais plaukais. Ir jūs čia ateinate, esate prikuliami puolusių būtybių, ir yra visiškai įmanoma – yra labai tikėtina, ir daugelis mūsų tai padarėme – kad išsiugdote aukos sąmonės aspektą, kurioje jaučiate, jog kadangi atėjote čia su geriausiomis intencijomis, tai neturėjo su jumis nutikti. Kadangi atėjote čia padėti žmonėms, jie turėjo parodyti norą jūsų klausyti, tačiau jie nenorėjo jūsų klausyti! Ir nesuprantate, kodėl jie nori toliau kentėti, nes nesuprantate, ką aš ką tik jums pasakiau.
Jums taip pat reikia tai įveikti. Jūs tai galite padaryti tik tuomet – ir šito, žinoma, aš nesakyčiau vidutiniam žmogui, nes jis nesugebėtų to suvokti, tačiau jūs, kurie esate pasiruošę pakilti arba turite potencialą pakilti po šio gyvenimo, jūs esate pasiruošę tai išgirsti – jūs galite tai padaryti tik tuomet, kai priimate, jog kad ir kokios būtų išorinės sąlygos, ką puolusios būtybės jums padarė ar kaip pirminiai gyventojai jus ignoravo, patyrimas, kurį patyrėte tose išorinėse sąlygose, buvo sukurtas išskirtinai jūsų prote.
Kiekvienas patyrimas, kurį patyrėte Žemėje, buvo sukurtas išskirtinai jūsų prote. Kodėl? Todėl, kad esate savimonę turinti būtybė. Turite troškimą transcenduoti savo dabartinį savasties jausmą. Kaip transcenduojate savo savasties jausmą? Patirdami patyrimus šioje nepakilusioje sferoje. Ir galite patirti įvairiausius patyrimus, kuomet galvojate, kad būtent išorinės sąlygos nulemia jūsų patyrimą. Žinoma, kai puolusios būtybės su jumis taip blogai pasielgė, kaip galėjote dėl to nenuliūsti? Ir kaip mes sakėme, nė viena į Žemę kada nors atėjusi būtybė negalėjo išlikti visiškai nepaveikta.
Ir vis dėlto, prieš pakildami, privalote priimti: Patyrimai, kuriuos patyrėte, buvo sukurti jūsų prote, jie buvo sukurti jūsų proto. Ir tiktai tuomet, kai jūs, Sąmoningasis JŪS, nuspręsite paleisti visas savastis, kurios sukūrė tuos patyrimus, Sąmoningasis AŠ galės vėl susivienyti su AŠ ESU Esatimi.
Patyrimas yra prote vykstantis procesas
Šis patyrimas yra svarbus tuo, kaip jau anksčiau apie tai kalbėjome, kalbėdami apie tai, kaip Sąmoningasis AŠ gali kažko išmokyti AŠ ESU Esatį, jis yra svarbus tuo, jog AŠ ESU Esatis, kad galėtų pakilti, kad galėtų tapti pakylėtuoju mokytoju, taip pat privalo priimti: „Patyrimai, kuriuos patyriau, kuriuos patiriu ir kuriuos amžinai patirsiu, yra sukuriami mano prote.“
Net kai esate bendrakūrėjas su Su Dievu, jūs bendrakuriate su pakylėtaisiais mokytojais be išorinių sąlygų. Tai nėra sukuriama jūsų, kaip atskiros būtybės, prote, tačiau patyrimai, kuriuos patiriate, vis dar tebėra sukuriami jūsų prote, nes patyrimas yra prote vykstantis procesas. Į tą patyrimą gali įeiti sąlygos, kurios nebuvo sukurtos jūsų prote.
Kai esate Žemėje, galite susidurti su sąlygomis, kurias patiriate, kurios buvo sukurtos puolusių būtybių protuose. Kai pakylate, patiriate sąlygas, kurios buvo sukurtos pakylėtųjų mokytojų, esančių aukštesniuose lygmenyse už jus, ir tai tęsiasi aukštyn per visas pakilusias sferas iki paties Kūrėjo. Taip, jūsų protas sąveikauja su išorinėmis sąlygomis, kurios nebuvo sukurtos jūsų proto, tačiau patyrimas, kurį patiriate, vis dar tebevyksta jūsų prote.
Štai kodėl pakylėtasis mokytojas, kuris, pavyzdžiui, buvo paskirtas Čohanu, ilgą laiką turės to spindulio patyrimą. Egzistuoja dvasinis spindulys, tačiau Čohanas vis dar patiria patyrimą. Čohanas gali pakilti į aukštesnį lygmenį pakylėtųjų mokytojų hierarchijoje tik tuomet, kai tai suvokia ir atiduoda mėginimą patirti patyrimus Čohano lygmenyje ir dabar pakyla į Elohimo, arkangelo, kosminių būtybių lygmenį, net ir būtybių, esančių virš šeštosios sferos, lygmenį.
Bet kuriame lygmenyje, kad galėtumėte transcenduoti tą lygmenį, jums reikia pripažinti, kad patyrimai, kuriuos patyrėte tame lygmenyje, tas patyrimas yra sukuriamas jūsų prote. Todėl vienintelis būdas pakilti į aukštesnį patyrimą yra atiduoti būtent tas sąlygas, kurios jums suteikė jūsų dabartinį patyrimą.
Kai kurie iš jūsų tai suvoksite, kai kurie iš jūsų to nesuvoksite. Visi jūs galiausiai tai suvoksite. Kai kuriems iš jūsų nėra būtina to dabar suvokti, tačiau tą akimirką, kai stovėsite tenai priešais tuos vartus, jums reikia tai suvokti tame lygmenyje, kuriame galite tai suvokti, būdami nepakilusia būtybe Žemėje. Čia egzistuoja aukštesni ir dar aukštesni lygmenys. Alfa ir Omega tai suvokė aukštesniame lygmenyje už mane. Aš tai žinau, tačiau neturiu jų patyrimo, kadangi esu žemesniame lygmenyje. Bet matote, visa tai yra patyrimas.
Besitęsiantis savitranscendencijos patyrimas
Kas yra Kūrėjas? Na, Kūrėjas yra sąmoninga būtybė. Jis patiria patyrimą. Kas yra Esatys Visete? Jos patiria patyrimą. Labai toli pranokstantį tai, ką jūs galite suvokti, labai toli pranokstantį tai, ką aš galiu suvokti, tačiau visa tai yra patyrimai. Ir šitai, kai jūs tai suvokiate, yra didžiausias išlaisvinimas. Didžiausias išlaisvinimas. Tai yra viso kūrimo proceso pats pamatas.
Galite sakyti: „Kaip Kūrėjas sukūrė formų pasaulį?“ Transcenduodamas patyrimą, kurį turėjo prieš kažką sukurdamas. Iš pradžių jis sukuria patyrimą, atsiskirdamas nuo Viseto, sukurdamas tuštumą, sukurdamas Kristaus sąmonę, sukurdamas Materijos šviesą. Tačiau jis tai daro keisdamas savo patyrimą.
Ir tuomet jis sukuria formą, pirmąją sferą, ir tuomet jis vėl pakeičia savo patyrimą, sukurdamas savimonę turinčias savo paties tąsas, kurios yra pasiunčiamos į pirmąją sferą. Joms keičiant savo patyrimą, kas nutinka Kūrėjo patyrimui? Kūrėjas taip pat pakeičia savo patyrimą, tampa labiau patyrusiu Kūrėju. Ir šis procesas tęsiasi, jis niekada nesibaigia.
Tai yra vienas iš tų dalykų, kuriame, kaip jau anksčiau sakėme, linijiškas protas pasiekia savo limitus. Jis prieina raudoną liniją, kurios nesugeba peržengti, nes jis visada sakys: „O kas visa tai pradėjo? Sakote, kad egzistuoja procesas, kuris niekada nesibaigia. Bet juk turėjo būti pradžios taškas, ir turi būti pabaigos taškas.“ Kodėl? Kodėl kaitos procesas turėtų turėti pradžios tašką ir pabaigos tašką? Kodėl?
Na, žvelgiant iš linijiško proto, tai privalo būti, privalo būti pradžia ir privalo būti pabaiga. Negalite to suvokti nepakilusioje būsenoje, tačiau kai pakylate, galite tai suvokti, galite patirti. Yra tik besitęsiantys patyrimai ir savitranscendencija. Tai niekada nesibaigia.
Jūs, žinoma, esate, kaip jau anksčiau sakėme, tam tikrame formų pasaulyje. Jūsų formų pasaulis turėjo pradžią, jis turės pabaigą, tačiau jūs neturėsite, kai pakilsite. Galėsite toliau tęsi savo egzistavimą nuolatos besiskleidžiančiame savimonę turinčios gyvybės audekle. Žinau, kad negalite to iš tiesų suvokti, ir vis dėlto, trokštu, kad bent jau tai išgirstumėte, kad tai yra neįtikėtinas grožis. Egzistuoja neįtikėtinas grožis šiame procese.
Galite bent akies krašteliu tai pamatyti. Kai nusileidžiate į savo širdį, kai įžengiate į tą neutralią proto būseną ir siekiate aukštyn, galite paprašyti manęs ar kito pakylėtojo mokytojo šiek tiek praskleisti šydą, kad galėtumėte išvysti už jo esančią šviesą. Ir kai pamatote šviesą, net jeigu ji jus apakina, vis tiek patiriate tą šio įstabaus grožio, šios nesibaigiančios savitranscendencijos patyrimą.
Mes visi pakylėtoje karalijoje trokštame, kad jūs tai patirtumėte, nes žinome, kad kai prie to prisiliesite, kai tai patirsite, niekada daugiau nebegalėsite pilnai pasinerti į savo patyrimą čia Žemėje. Nes kai žinote, kad egzistuoja patyrimas už to, ką patiriate Žemėje, štai tuomet galite palikti tą patyrimą, kurį patiriate Žemėje, nes žinote, kad jūs neišnyksite.
Troškimas nebūti sąmoningu
Na ir dabar, kai kurie pasiekė tašką – kai jums buvo gana kurti šiuos patyrimus savo pačių prote, ir jūs peršokate iš galvojimo, kad galite apibrėžti, kaip pasaulis turėtų veikti, į nenorą toliau egzistuoti, nenorą būti sąmoningais, ir jūs tiesiog imate trokšti, kad jus kas nors ištrintų. Tačiau taip yra dėl to, kad tiesiogiai nepatyrėte kosminio proceso, kosminio skleidimosi grožio.
Nes kai esate patyrę tą patyrimą, niekada negalėtumėte norėti nebeegzistuoti. Galite norėti nebeegzistuoti kaip atskira būtybė. Tačiau iš tiesų negalite norėti neegzistuoti kaip savimonę turinti būtybė, kadangi galite pakeisti savo patyrimą.
Tai, ką šiuo metu patiriate, net ir troškimą nebūti suvokiančiu, nebūti sąmoningu, yra patyrimas. Troškimas nebūti yra tik dar vienas patyrimas, sukurtas jūsų pačių prote. Tačiau kai tai paleisite, patirsite patyrimą, kad esate daugiau nei tai. Ir tuomet jūs norėsite būti daugiau, užuot nenorėję iš viso būti.
Patirti daugiau
Ar jaučiate, kad iš tiesų vienintelis šio ilgo mokymo tikslas yra suteikti jums patyrimą, kad yra daugiau už tą patyrimą, kurį jūs patiriate Žemėje, kadangi trokštu, jog pamatytumėte, bent akies krašteliu pamatytumėte mano, kaip pakylėtosios mokytojos, esybę? Bent akies krašteliu.
Nes tuomet žinosite tiesą, kad ką vienas padarė, visi padaryti gali. Arba galbūt turėtume, su savo mokymais apie atskirąsias savastis, sakyti: „Ką vienas panaikino, visi panaikinti gali.“
Tad dabar, noriu išreikšti jums savo dėkingumą už tai, kad ryžotės būti instrumentais spinduliuoti šitai į kolektyvinę sąmonę, sugriaunant tas sienas, kurios buvo pastatytos aplink žmones, idant tie, kurie to nori, galėtų turėti galimybę susiderinti su šia Gailestingumo Liepsna – su omega aspektu, su alfa aspektu – nes AŠ ESU jie abu. Tad užsklendžiu jus toje Gailestingumo Liepsnoje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com