Pusiausvyros siekimas renkantis aukštesnį patyrimą
Pakylėtasis Mokytojas Surija per Kim Michaels, 2026 metų kovo 06 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Vilniuje, Lietuvoje: „Padarykime skirtumą neramiame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Surija. Ką galite padaryti, iš mano perspektyvos, kad padarytumėte skirtumą neramiame pasaulyje?
Na, kaip galėjote atspėti iš mano šaukinio, dažniausiai jame pasikartojantis žodis yra – pusiausvyra. Ką galite padaryti, tai galite siekti pusiausvyros visuose dalykuose. Ir dabar, žinoma, iš karto kyla klausimas: „Kas yra pusiausvyra?“ Na, pusiausvyra reiškia skirtingus dalykus skirtinguose kelio lygmenyse, skirtinguose sąmonės lygmenyse. Tad patyrinėkime tai.
Tarp 48 ir 96 lygmenų
Mes davėme daug mokymų apie dualistinę sąmonę. Paaiškinome, kad visada egzistuoja du priešingi poliai, kurie jus traukia priešingomis kryptimis. Žinoma, kai pradedate dvasinį kelią, tarkime, 48-ame sąmonės lygyje, vis dar tebesate veikiami dualistinių savasčių, dualistinių įsitikinimų ir idėjų, esate veikiami kolektyvinės sąmonės, tamsos jėgų. Ir jos mėgins jus traukti, jos kabinsis už visko, ką jūs turite savo sąmonėje, kas joms leidžia jus nutempti link to dualistinio poliaus ar ano dualistinio poliaus.
Šiame kelio lygmenyje galime sakyti, kad jums reikia mėginti pasiekti pusiausvyrą tarp priešingybių. Būtent tai dauguma žmonių pasaulyje suprastų kaip pusiausvyrą. Nenueinate pernelyg toli į tą pusę ir nenueinate pernelyg toli į priešingą pusę, mėginate atrasti kažkokią vidurio būseną. Tai yra pusiausvyra. Ir tai yra pakankamai pagrįsta žemesniuose kelio lygmenyse. Tarp 48 ir 96 lygmenų yra pakankamai pagrįsta siekti šios pusiausvyros, kurioje galite sakyti: „Siekiu nenueiti pernelyg toli į kraštutinumus, siekiu nebūti pernelyg ekstremalus.“
Kulminaciniai patyrimai ir kontrastas
Tačiau, vėlgi, kyla klausimas: „Ką tai tiksliai reiškia? Kaip galiu tai įgyvendinti savo gyvenime?“ Na, žinoma, egzistuoja tam tikri akivaizdūs pavyzdžiai. Pavyzdžiui, galime sakyti, kad tam tikri narkotikai jus traukia į kraštutinumą, nesubalansuotą sąmonės būseną. Jie jus iškelia į aukštumas, tačiau po to neišvengiamai krentate žemyn. Jūsų gyvenimas pavirsta supynėmis tarp chemiškai sužadintų aukštumų ir taip pat, tam tikra prasme, chemiškai sužadintų žemumų. O tai, žinoma, nėra pusiausvyra.
Ateina toks momentas dvasiniame kelyje, kai turite pasirinkti. Ar norite eiti toliau kelyje ir todėl palikti narkotikus? O gal norite toliau tęsti tą gyvenimo būdą, kurį praktikuojate dabar, ir todėl norite likti tame lygmenyje? Šiuo atveju galime sakyti, kad išvengiate kažko, kas jus tempia, ne tik į vieną kraštutinumą, bet iš tiesų jus įsodina į šias sūpynes – kuomet supatės aukštyn, žemyn, aukštyn, žemyn. Tas pats, žinoma, galioja alkoholiui, tas pats galioja tam tikriems kitiems dalykams.
O tuomet galite matyti gyvenimo būdą, kai žmonės vaikosi adrenalino. Jie kažką daro, čiuožinėja slidėmis nuo kalnų, skraido parasparniais, šokinėja su parašiutais, ar kad ir kas tai būtų. Ir tai jiems suteikia adrenalino antplūdį, o tuomet jie grįžta į savo įprastinį gyvenimą ir jaučia kontrastą. Ir galiausiai yra žmonės, kurie save laiko dvasingais žmonėmis, tačiau jie visą laiką siekia patirti savo taip vadinamus kulminacinius patyrimus. Jie, pavyzdžiui, gali eiti į prakaitavimo namelius, kuriuose jie keletą dienų daro kažką ekstremalaus. Jie atlieka kažkokius valymo ritualus, galbūt savaitę ar dvi laikosi kažkokios valomosios dietos. Arba jie geria ajavaską, nes nelaiko jos narkotiku, jie mano, kad tai yra kažkas kita. Tačiau tai jus taip pat įtraukia į šiuos aukštumų ir žemumų kraštutinumus. Galite patirti tikrą, mistinį, dvasinį patyrimą, tačiau egzistuoja didelis kontrastas tarp to ir jūsų įprastinio gyvenimo būdo.
Daugelis žmonių vis dar tebešokinėja nuo vieno kraštutinumo į kitą, ir nors sugrįžimas į jų įprastinį gyvenimą nebūtinai juos nuveda į chemines žemumas, tai vis tiek gali juos nuvesti į psichologines žemumas, kadangi jie jaučia, jog tikrai gyvi buvo tik tuomet, kai darė kažką ekstremalaus. Ir yra daug dvasingų žmonių, kurie buvo tame įstrigę labai ilgą laiką, visą laiką siekdami kažko, kažkokio ekstremalaus patyrimo, kažko aukščiausio.
Daugelis žmonių šiandien kalba apie nubudimą ar netgi nušvitimą, ir jie tai laiko kažkokiu ekstremaliu patyrimu, nepraeinančiu patyrimu. Kuomet jeigu esate nubudę, na, esate nubudę. Yra tik nubudusieji ir nenubudusieji. Jie, žinoma, į kelią vis dar tebežiūri kaip į perėjimą iš vienos priešingybės – iš majos, iš iliuzijos, iš miego būsenos, į kitą priešingybę – į buvimą nubudusiu. Tačiau tai vis dar tebėra du priešingi poliai.
Non-dualizmo matymas per dualistinį filtrą
Yra, žinoma, būtina, kaip sakėme, tarp 48 ir 96 lygmenų, – tai yra jūsų užduotis iškelti save virš žemyn tempiančios kolektyvinės sąmonės traukos. Yra būtina turėti tikslą, dėl kurio dirbate, kad ir kaip jį įsivaizduotumėte. Tačiau kuo aukščiau pakylate, tuo labiau turite ieškoti subalansuoto požiūrio į tai, koks yra jūsų tikslas. Koks yra jūsų dvasinio augimo tikslas? Tai nėra nubudimas arba nušvitimas, kaip tai įsivaizduoja dauguma žmonių, kadangi jie tai įsivaizduoja kaip kažkokią aukščiausią ir galutinę sąmonės būseną. Kažkokią ekstatišką, palaimingą sąmonės būseną, kurioje visos jūsų problemos yra dingusios ir jūs nebepatiriate kančių. Bet matote, šis jų supratimas yra dualistinis, ta prasme, kad jie į tai žiūri kaip į nenubudusios būsenos priešingybę. Tačiau kol egzistuoja ši priešingybė, kur tuomet yra pusiausvyra? Matote, jie sakys: „O, nėra jokios pusiausvyros. Jūs arba esate nubudę, arba esate miegantys. Be jų nieko daugiau nėra. Kam reikalinga pusiausvyra? Turite siekti kraštutinumo, ir kai jį pasieksite, būsite tenai amžinai ir daugiau nebebus jokio augimo.“
Tačiau kas yra dualistinė sąmonė? Kas yra iliuzija, kad esate atskira būtybė? Tai yra nesubalansuotas patyrimas. Nes dualizme, kaip sakiau, egzistuoja du priešingi poliai, kurie visą laiką jus traukia. Tai yra iš prigimties, egzistenciškai nesubalansuota būsena. Jeigu jūsų vizija apie dvasinio augimo tikslą yra dualistinė, jūs siekiate pabėgti nuo vieno dualistinio poliaus ir pasiekti kitą. Na, tai reiškia, kad neišsilaisvinote nuo dualizmo, tiesa? Net jeigu kalbate apie non-dualizmą, apie nondualios sąmonės būsenos pasiekimą, nesavastingumo pasiekimą, jūs vis dar į tai žiūrite per dualistinį filtrą, ir todėl negalite rasti pusiausvyros.
Iš vieno kraštutinumo į kitą
Kokia būtų pusiausvyros būsena dvasiniame kelyje? Na, iš pradžių pažvelkime į nesubalansuotą to aspektą, kuris yra tai, kad daug, daug dvasingų žmonių amžių bėgyje, o taip pat ir šiandien, galvojo, kad kai atrado dvasinį kelią, kai atrado dvasinį mokymą, kai atrado dvasinę praktiką, galbūt atrado guru, kad jie dabar turi visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą. Jie turi persikelti į guru ašramą. Jie turi visą savo dėmesį sutelkti į dvasines veiklas, į dvasines studijas, į dvasinę praktiką. Ir tai juos atves į tikslą. Tačiau, žinoma, tai yra disbalanso būsena. Nesakau, kad kai kuriems žmonėms nereikia to kurį laiką daryti.
Šis pasiuntinys iš tiesų tai darė. Ir kaip sakė Kuan Jin: „Jeigu pasirinkote patirti tą patyrimą, taip yra dėl to, kad jums jo reikėjo.“ Tačiau šis pasiuntinys taip pat gerai suvokia, kad jam reikėjo tai patirti tol, kol jam daugiau to nebereikėjo. Ir jis galėjo toliau būti toje proto būsenoje visą šį likusį įsikūnijimą. Jis galėjo būti šiame nesubalansuotame požiūryje, manydamas, kad viskas, ką jam reikia daryti, yra studijuoti tam tikrus mokymus ir praktikuoti šaukinius, daryti tą ir aną. Ir daugelis žmonių nusprendė: „Aš esu budistų vienuolis. Visą savo likusį gyvenimą gyvensiu šiame vienuolyne ir atlikinėsiu šią budistų praktiką kiekvieną dieną.“ Bet matote, ateina toks momentas, kai tai nebeduoda jums augimo.
Tad matote, ką mėginu čia pasakyti. Dauguma žmonių užauga aplinkoje, kuri nėra dvasinga. Tai gali būti tradicinė religija, tai gali būti materialistinė, ateistinė aplinka. Ši aplinka nėra dvasinga, o ką tai reiškia? Ji yra be pusiausvyros, pakrypusi į vieną polių. Bet dabar jie atranda dvasinį kelią ir mokymą ir švytuoklė persisveria į kitą kraštutinumą. Visas jų gyvenimas susikoncentruoja į dvasines veiklas, ir tai yra disbalansas į kitą pusę.
Dvasingo su „nedvasingu“ suliejimas
Kaip sakėme, Vandenio amžiuje iššūkis yra rasti pusiausvyrą tarp to, kas dvasinga, ir savo įprastinio kasdienio gyvenimo. Visų pirma, nėra jokio prieštaravimo, jokios konkurencijos, nes galiausiai jie susilieja. Net nebėra skirtumo, kadangi suvokiate, jog iš tiesų galite dvasiškai augti gyvendami aktyvų gyvenimą visuomenėje. Ir daugeliu atvejų, bent jau virš tam tikro lygmens, šitaip augsite greičiau. Nes, kaip jau anksčiau minėjome, kai pasitraukiate iš visuomenės į dvasingą aplinką, pasitraukiate į ganėtinai kontroliuojamą aplinką. Ir jeigu paklusite toje aplinkoje nustatytoms taisyklėms, niekas nemes jums iššūkio.
Yra vienuolių, kurie jaučia, kad pašventė savo gyvenimą Kristui ar Dievui, ar Budai. Ir jie gyveno 30 ar 40 metų vienuolyne, laikydamiesi visų taisyklių. Niekas niekada jiems nemetė iššūkio. Beveik niekas jų nepastebėjo. Tačiau jie pakilo galbūt per vieną ar per du, ar per kelis lygmenis 144 lygmenų skalėje. Tuo tarpu, jeigu būtų atradę pusiausvyrą, jie būtų galėję pakilti per daug daugiau lygmenų. Kai sakau, atradę pusiausvyrą, turiu omenyje būtent tai, kad aktyviai dalyvaujate visuomenėje. Bendraujate su kitais žmonėmis, kurie meta jums iššūkį. Turite kažką, į ką esate gundomi reaguoti. Tuo tarpu kontroliuojamoje aplinkoje, vienuolyne arba urve Himalajuose, į ką gi tenai galėtumėte reaguoti? Esate daug labiau kontroliuojamoje aplinkoje. Yra lengva būti neprisirišusiu, kai aplink jus nelaksto vaikai, kovodami dėl to ar ano žaislo, kai nereikia jauniausiajam keisti sauskelnių, ar būti pažadintiems vidurnaktį. Tuomet yra lengva būti Buda.
Subalansuotas požiūris į dvasingumą
Matote, ką padarė daugelis žmonių, kaip paaiškino Kuan Jin, – jie susikūrė šį standartą. Jeigu darysiu šias veiklas – studijuosiu ir suprasiu šį įmantrų mokymą, jeigu valandų valandas kiekvieną dieną atlikinėsiu tam tikras praktikas, jeigu laikysiuosi tam tikros dietos, jeigu valgysiu tam tikru būdu, jeigu ramiai vaikščiosiu, plevensiu oru, jeigu visada ramiai kalbėsiu – tuomet būsiu dvasingas. Bet matote, kaip Kuan Jin taip pat sakė, negalite to suvaidinti. „Vaidinkite, kol tai pasieksite“ – negalioja dvasiniam keliui. Turite ryžtis pažvelgti į psichologiją, į savo reakcijas. Kokia aplinka jums duoda didžiausią grįžtamąjį ryšį į jūsų reakcijas? Na, tai yra aplinka, kurioje jūs daugiausiai reaguojate.
Šiame amžiuje subalansuotas požiūris į dvasingumą yra, kai sakote: „Kur aš esu gyvenime? Ar turiu šeimą? Ar turiu darbą? Ar turiu karjerą? Ar turiu funkcionuoti gyvenime? Ar turiu užsidirbti pragyvenimui? Na, tai tuomet man reikia integruoti savo dvasingumą su šiuo gyvenimo būdu. Skirti tiek laiko, kiek galiu skirti dvasingumui, ir nejausti frustracijos, kad negaliu skirti daugiau laiko dvasinėms veikloms.“ Ir palaipsniui jumyse įvyks pokytis ir suvoksite, kad viskas šis skirstymas į dvasingas ir nedvasingas veiklas iš tiesų rodo pusiausvyros stygių.
Kas yra dvasinga veikla?
Kaip apibrėžiate, kas yra dvasinga ir nedvasinga veikla? Na, žmonės tai daro remdamiesi išoriniais kriterijais. Egzistuoja milžiniškas kolektyvinis padaras, kurį per tūkstančius metų sukūrė dvasingi žmonės, kad štai kaip turėtumėte elgtis, kai esate dvasingi. Ir daugelis žmonių mėgina tam paklusti. Tačiau kalbant realiai, kas yra dvasinga veikla? Tai yra tokia veikla, kuri padeda jums pamatyti savo neišrištą psichologiją ir ją išrišti. Tai yra dvasinga. Nes būtent tai jums teikia dvasinį augimą, kaip mes tiek daug kartų sakėme – psichologijos išrišimas.
Tam tikrame kelio lygmenyje, kai esate jame naujokai, jaučiate entuziazmą, jūs eksperimentuojate. Tačiau po to ateina tas brandesnis lygmuo, kai jums reikia nuspręsti, kad aktyviai sieksite pusiausvyros tarp to, ką laikote dvasinga, ir to, ko nelaikote dvasinga. Taip, žinoma, galite vengti to, kas yra tiesiogiai anti-dvasinga, tačiau randate pusiausvyrą tarp kasdienio gyvenimo ir dvasinių veiklų. O tuomet, kai subręstate šioje fazėje, pradedate palikti skirstymą į dvasingas ir nedvasingas veiklas. Kaip gi tai gali būti nedvasinga auginti vaikus, dirbti su kitais žmonėmis ir siekti jiems padėti bei juos įkvėpti? Kaip gi gali būti nedvasinga atnešti kažkokią naują idėją, kuri pastūmėja visuomenę arba specifinę sritį į priekį?
Šviesos atnešimas į bet kokią veiklą
Yra tiek daug veiklų pasaulyje, kuriose galite atnešti kažką daugiau į tą veiklą. Tai gali būti toks mažmožis kaip nusišypsoti praeiviui gatvėje. Tai gali pasireikšti darbo aplinkoje bendraujant su kitais žmonėmis: vietoj to, kad elgtumėtės kaip dauguma – piktintumėtės ar nervintumėtės – jūs šypsotės, juos palaikote, drąsinate ir stengiatės įkvėpti kitus. Tai yra dvasinga veikla. Galime sakyti, jog ateina momentas, kai suvokiate, kad: „Koks yra skirtumas tarp pasaulio ir dvasinės karalijos?“
Pradedate patirti, suvokti, kad už materialaus pasaulio egzistuoja dvasinė karalija. Koks yra pagrindinis skirtumas? Koks yra vienintelis skirtumas? Tai yra vibracijų skirtumas. Dvasinė karalija yra energija, tačiau ji vibruoja aukštesniame lygmenyje už materialią karaliją. Ir tuomet pradedate suvokti, kad: „Kaip energija teka į materialią karaliją? Na, ji gali tekėti per jus, per jūsų protą, iš jūsų Aukštesniojo AŠ, iš jūsų AŠ ESU Esaties, iš pakylėtųjų mokytojų. Energija gali tekėti per jūsų energetinį lauką.“ Ir bet kuriuo metu, bet kurioje situacijoje, kurioje per jus vyksta kažkoks dvasinės šviesos tekėjimas į kitus žmones, argi tai nėra dvasinga veikla? Na, žinoma, kad taip. Tačiau kaip tampate atviromis durimis dvasinei šviesai? Atrasdami tam tikrą pusiausvyrą.
Daugelis mėgino užimti dangų jėga, atlikinėdami šias ekstremalias praktikas, galbūt kalbėdami burtažodžius, užkeikimus ar atlikinėdami ritualus. Tačiau tai nėra dvasinė šviesa. Tai gali sukurti kažkokį energetinį fenomeną, kuris gali padaryti įspūdį kai kuriems žmonėms. Tačiau tai nėra dvasinė šviesa, kadangi, nepaisant citatos, kurią galite rasti Naujajame Testamente, negalite dangaus užimti jėga. Galite mėginti tai daryti, tačiau negalite to padaryti.
Kristaus įžvalgumo įgijimas
O tuomet, kai priartėjame prie 96 sąmonės lygmens, priartėjame prie lygmens, kuriame galite pasiekti, pradėti pasiekti asmeninį Kristiškumą. Ir čia vienas iš pokyčių, kuris įvyks, yra tai, kad pradedate įgyti įžvalgumą.
Na ir dabar, daugelis žmonių, jeigu išgirstų žodį „įžvalgumas“, daugelis dvasingų žmonių net nėra jo girdėję; bet jeigu jie jį išgirstų, sakytų: „Bet kas tai yra? Duokite man taisyklę. Nagi, duokite man standartą. Jeigu atitinku šį standartą, turiu įžvalgumą ir tai yra Kristiškumas. Jeigu jo neatitinku, neturiu įžvalgumo ir tai nėra Kristiškumas.“ Bet matote, tai yra dualistinis požiūris. Norite turėti standartą, kad galėtumėte sakyti: „Jeigu tai darysiu, visada būsiu teisus.“ Tačiau įžvalgumas yra, kai pradedate matyti už dualistinių polių ir pradedate tiesiogiai patirti Kristus šviesą. Tuomet patiriate, kad Kristuje nėra priešingybių, nėra priešpriešos.
Kristus yra nepadalintas protas. Kur yra vietos egzistuoti poliams nepadalintame, suvienytame? Ir todėl įžvalgumas reiškia, kad galite intuityviai pajausti, kai vibracija yra dualistiška, kai ji vibruoja žemiau tam tikro lygmens. Ir kai ji vibruoja aukščiau to lygmens ir todėl yra gryna Kristaus proto išraiška. Štai tuomet jūs palypėjate į visiškai naują pusiausvyros supratimą. Nebesiekiate jos apibrėžti. Nesiekiate sakyti: „A, taip, sėdėti kambaryje ir medituoti į Budą, arba kalbėti mantras ir šaukinius – tai yra pusiausvyra. Tačiau važiuoti dviračiu į darbą – tai nėra pusiausvyra, net jeigu dviratis išlieka pusiausvyroje.“
Pusiausvyra yra neutrali proto būsena
Tad ką jūs šiame lygmenyje suvokiate, yra tai, kad pusiausvyra yra proto būsena. Ir galite daryti tam tikrą veiklą iš subalansuotos proto būsenos, arba galite ją daryti iš nesubalansuotos proto būsenos. Galite kalbėti šaukinius ir invokacijas iš nesubalansuotos proto būsenos, ir tuomet jie neturės pilno poveikio. Jie vis dar darys tam tikrą poveikį, tačiau tai nebus pilnas poveikis. Arba juos galite kalbėti iš subalansuotos proto būsenos ir tuomet tai padarys didesnį poveikį. Ir štai tuomet pradedate suvokti: „Kas yra pusiausvyra? Tai nėra vidurio taškas tarp dviejų kraštutinumų. Tai yra mūsų taip vadinamas neutralumas, neutrali proto būsena, kurioje nėra jokių kraštutinumų. Todėl niekas jūsų netempia.“
Matote, prieš pasiekdami šį Kristaus įžvalgumą, kuris būtų paremtas vibracijos patyrimu, jūs galite pasiekti tam tikrą pusiausvyros būseną, tačiau vis dar galite jausti tam tikrą traukimą iš abiejų kraštutinumų. Ir turite išlaikyti pastovų dėmesį, išlaikyti nuolatinį budrumą, kad nebūtumėte nutempti į tą pusę ar aną pusę. Tai vis tiek yra progresas, kaip sakiau. Užuot jums buvus nesąmoningais, kai tiesiog esate traukiami iš vieno kraštutinumo į kitą, ar įtraukiami į vieną kraštutinumą ir pasilikdami jame visą įsikūnijimą. Tačiau kol egzistuoja trauka, jūs iš tiesų nesate tenai, apie ką kalbėjo Jėzus sakydamas: „Šio pasaulio princas ateina ir nieko manyje neranda.“
Virš 96 lygmens
Kai pakylate virš 96 lygmens, pasiekiate tą tašką, kuriame pusiausvyra – visų pirma, reiškia, jog nėra nieko, kas jus trauktų, kadangi šio pasaulio jėgos nieko neranda, už ko galėtų užsikabinti ir jus traukti. Tačiau galiausiai netgi ateina momentas, kai įgyjate tą aukštesnį įžvalgumą, kuriame matote, jog tai, kas padeda jums priartėti prie vienovės su savo aukštesniuoju aš, prie vienovės su Kristaus protu, – tai yra pusiausvyra. Tai, kas atitraukia jus nuo tos vienovės – tai yra pusiausvyros nebuvimas.
Bet tuomet yra netgi dar aukštesnis lygmuo, kuriame netgi nebemąstote šiomis kategorijomis – teisinga ir klaidinga, gera ir bloga, subalansuota ir nesubalansuota, kadangi visi šie apibrėžimai jums nunyko. Tačiau tai nereiškia, kad viskas yra vienoda ar kad niekas nebėra svarbu.
Yra tokių, kurie į viską žiūri iš non-dualizmo ir nubudimo perspektyvos. Ir jie galvoja galėsiantys pasiekti šią nesavastingumo būseną, kurioje nebus jokių diferenciacijų. Tačiau jie visi įeina į šią depresyvią proto būseną, kurioje niekas nėra svarbu, gyvenimas nebeturi jokio tikslo, nėra jokios prasmės kažką daryti. Ir mes čia kalbame ne apie tai. Tačiau ateina momentas, kai imate matyti, jog už šio padalijimo į gera ir bloga, į dvasinga ir nedvasinga, egzistuoja gebėjimas atskirti be to vertybinio vertinimo. Iš pradžių galvosite, kad turėti Kristaus įžvalgumą yra geriau nei jo neturėti, kad Kristaus sąmonė yra geresnė už antikristo sąmonę.
Tačiau ateina toks momentas, kai visi šie padalijimai netenka prasmės, nes jūs susiderinate su tuo, ką paaiškino Kuan Jin, tai yra, kad viskas yra prote sukuriamas patyrimas. Ir jūs pradedate matyti, patirti, kad žemesniuose sąmonės lygmenyse jūsų protas susikuria vidinį patyrimą, ypač žemiau 48 lygmens. Viskas yra sukuriama viduje, nebūtinai jūsų pačių proto, bet taip pat kolektyvinio proto ir puolusių būtybių protų, kuomet jūs iš to perimate daug dalykų. Bet esate visiškai apakinti majos, iliuzijos. Tačiau tuomet, kai pakylate aukščiau, matote, jog jūsų protas yra šių dviejų dalykų mišinys. Jūs vis dar tebeturite tam tikrus pasaulietinius įsitikinimus ir idėjas, tačiau jūs taip pat pradedate pasiekti tam tikras intuityvias įžvalgas ir ryšį su Kristaus protu.
Gyvenimo Žemėje tikslas
Tačiau ateina momentas, kai matote, jog vienintelis iš tiesų svarbus dalykas, vienintelis iš tiesų svarbus padalijimas, yra matyti, kad viskas yra Vieno Proto išraiška. Viskas yra Kūrėjo išraiška. Ir kad gyvenimo tikslas yra pasiekti vis didesnį ir didesnį susiderinimą, ryšį, vedantį į vienovę su Kūrėju, su savo aukštesniuoju aš, ir galiausiai jums Žemėje, su jūsų pakylėjimu. Yra kalbančių apie aukščiausią sąmonės būseną. Jie fantazuoja, kad egzistuoja ši nušvitusi būseną, kurioje nebelieka jokio aš, jokios diferenciacijos, jokio dualizmo.
Tačiau aukščiausia būsena kiekvienam, esančiam Žemėje, yra pakylėjimas. O pakylėjime tampate laisvi nuo šio dualistinio poliariškumo, kurį matote Žemėje. Jūs netgi išsilaisvinate nuo neišvengiamo egzistencinio poliariškumo tarp nepakilusios sferos kontrasto su pakilusia sfera, ir jūsų, kaip nepakilusios būtybės, kontrasto su pakylėtąja būtybe. Ir galite pakilti į tą lygmenį, kuriame matote, kad visi yra Vieno Proto išraiškos, net ir šios regimybės, kurios gali atrodyti kaip antikristas, kaip esančios iš tamsos, kaip piktadariai, kaip esantys tie ir anie – jos yra dualistinės. Tačiau net ir tenai, už išorinio fasado ir regimybių, egzistuoja Vienas Protas ir Kūrėjas. Ir štai tuomet pasiekiate aukščiausią pusiausvyros būseną, kurią galite matyti Žemėje, kurią galite pasiekti Žemėje.
Mes visi esame patyrėjai
Tačiau kaip galite tai pasiekti? Na, žinoma, jūs tai pasiekiate išrišdami psichologiją ir pasąmonės savastis, tačiau galiausiai tai pasiekiate suvokdami, kad viskas yra patyrimas – nėra nei gero nei blogi, tik galvojimas šitai padaro. Tačiau dar aukščiau – nėra nieko, tik protas tai padaro. Nes, kaip Kuan Jin sakė – tačiau aš tai pasakysiu iš šiek tiek kitokios perspektyvos – kas jūs esate? Kas jūs esate? Žinote, kad nesate fizinis kūnas, nesate jūsų emocijos, nesate jūsų mintys, jūs netgi nesate jūsų žemiškas tapatumas. Žinote, kad esate dvasios mokiniai. Tačiau kas jūs esate? Jūs esate patyrėjas.
Sakėme, kad esate bendrakūrėjas. Taip, tačiau kaip bendrakuriate? Per protą. Kas yra protas? Tai yra mechanizmas, per kurį galite patirti sąmoningus patyrimus. Kaip sakė Kuan Jin, Kūrėjas pasiunčia savo paties tąsas į formų pasaulį, kurį sukūrė, kad galėtų patirti tą pasaulį iš vidaus. Kaip bendrakuriate? Patirdami patyrimą, suformuluodami troškimą patirti aukštesnį patyrimą, kitokį patyrimą, ir tuomet tai įkūnydami. Ir dabar, vėlgi, kaip Kuan Jin sakė, galite sakyti, kaip kai kurie sako: Ar tai reiškia, kad nėra jokio pasaulio, kad pasaulis yra tiesiog sukuriamas protuose? Ar žmonės kuria visatą savo protuose? Ne, kadangi visata iš tiesų buvo sukurta pakylėtųjų mokytojų aukštesnėje karalijoje.
Patyrimas yra sukuriamas išskirtinai jūsų prote
Ką jūs bendrakuriate? Mes sakėme, kad Žemė buvo sukurta kaip natūrali planeta, ji nusileido į nenatūralią būseną, kadangi žmonija kolektyviškai pažemino materijos vibraciją ir įspaudė ant jos įvaizdžius. Argi nėra objektyvios realybės? Na, žinoma, egzistuoja objektyvi realybė, ta prasme, kad egzistuoja sąlygos Žemėje, kurios nebuvo sukurtos jūsų prote ar bet kurio kito individo prote. Tie, kurie mano, kad visa visata tėra tik jų protuose egzistuojantis kūrinys, vis dar tebėra iliuzijos būsenoje. Jie šitaip samprotavo iš dualistinės perspektyvos: „Privalo egzistuoti priešingybė, visada privalo egzistuoti priešingybė.“ Tai yra tas pats kaip tie, kurie žvelgia į pasaulį, kad jame egzistuoja kančios, ir jie samprotauja, jog kenčia dėl to, kad jie yra atskirasis aš, tad priešingybė atskirajam aš turi būti jokio aš nebuvimas, o priešingybė pasauliui turi būti nediferencijuota būsena. Tačiau tai vis dar tebėra dualistiška.
Realybė yra tokia, kad iš tiesų egzistuoja pasaulis už jūsų proto ribų, su kuriuo jūsų protas sąveikauja. Jūs taip pat bendrakuriate pasaulį, tačiau jūs, visų pirma, sąveikaujate su pasauliu. Ir šis sąveikavimas sužadina patyrimus jūsų prote, tačiau patyrimas vyksta tik jūsų prote. Kitas žmogus gali patirti šiek tiek kitokį patyrimą. Ir tas patyrimas nėra sukeliamas išorinių aplinkybių, – jį sukelia vidinės jūsų prote egzistuojančios aplinkybės. Ir jūs turite galimybę jas pakeisti, kad galėtumėte patirti kitokį patyrimą. Ir tai yra raktas į dvasinį augimą sąmoningame lygmenyje.
Kaip Kuan Jin sakė, yra tokių, kurie nusprendžia patirti, jog nesukūrė išorinių aplinkybių ir kad jų patyrimas yra aplinkybių, kurios nebuvo sukurtos jų pačių protuose, pasekmė. Tačiau būnant dvasingais žmonėmis ateina toks momentas, kai susiderinate su realybe, jog jūsų protas turi didžiausią įtaką jūsų patyrimams. Tačiau aukštesniuose lygmenyse suvokiate, kad jūsų patyrimai vyksta jūsų prote, ir todėl jie yra išskirtinai sukuriami jūsų prote. Taip, jie yra sužadinami išorinių aplinkybių, tačiau tai, ką jūs patiriate, yra sukuriama jūsų prote.
Aš, iš savo perspektyvos, galiu pažvelgti į šią taurę ir matyti už jos, ką jūs matote žiūrėdami į taurę. Jūs matote solidų objektą, kuris laiko vandenį. Aš galiu matyti giliau. Galiu matyti molekules, atomus, subatomines daleles, energijos bangas. Galiu matyti, kad tai yra tarsi kino ekranas, tarsi ant ekrano projektuojamas filmas. Tai tėra vaizdai, kuriuos galima akimirksniu pakeisti, pakeičiant tai, kas yra projektoriuje. Jūsų gyvenimo patyrimas gali būti akimirksniu pakeistas, pakeitus jūsų prote egzistuojantį turinį, kuris generuoja patyrimą.
Ar tuo noriu pasakyti, kad galėtumėte šią taurę pradėti matyti kaip neegzistuojančią? Na, taip, jeigu sugebėtumėte savo perspektyvą atitraukti nuo fizinių juslių ir fizinio proto aspekto, galėtumėte už jos pažvelgti. Galėtumėte savo ranka kiaurai ją perskrosti, jeigu taip pat galėtumėte matyti, kad jūsų kūnas nėra solidus objektas. Galėtumėte pereiti sieną, galėtumėte vaikščioti ant vandens. Nesakau, kad jums yra būtina tai daryti. Tiesiog sakau, kad viskas, su kuo galėtumėte kada nors susidurti, yra patyrimas. Ir kad vienintelis būdas pakeisti savo patyrimą, yra pakeisti savo proto turinį, nes būtent jūsų proto turinys sukuria patyrimą.
Vėlgi, ezoteriška, galbūt net per gilu, kaip ir Kuan Jin mokymas, tad leiskite man, taip sakant, nusileisti labiau ant žemės.
Kaip perfokusuoti savo dėmesį
Kaip galite padaryti skirtumą neramiame pasaulyje? Atsisakydami patirti gyvenimą tuo būdu, kaip jį patiria dauguma žmonių. Atsisakydami patirti pasaulį kaip neramų. Ir dabar, vėlgi, tai pareikalaus tam tikro darbo su psichologija, su pasąmonės savastimis, kurios jus traukia į pasaulį žiūrėti tam tikru būdu. Tačiau daugelis jūsų esate pasiruošę pakilti į tą lygmenį, kuriame galite siekti ir galite pasišvęsti tam, kad per šį likusį 12 metų ciklą jūs link to dirbsite, kuomet nebematysite audros. Žvelgdami į uraganą, ar koncentruojatės į sūkuriuojančius vėjus, ar į ramią akį centre? Į ką yra nukreiptas jūsų dėmesys? Ar leidžiate, kad jūsų dėmesys būtų įtraukiamas į kraštutinumus, į audrą? Kas yra audra? Tai yra, kai esate traukiami priešingomis kryptimis. Štai kas sukuria audrą. O gal leidžiate savo protui išlikti susitelkusiam į centrą, nes esate pusiausvyroje?
Koks, tam tikra prasme, yra didžiausias skirtumas, kurį galite padaryti sumaišties kupiname pasaulyje? Siekti pusiausvyros. Taip, daviau tam tikrus mokymus aukštesniems sąmonės lygmenims, tačiau nėra svarbu, ar esate tuose lygmenyse ar ne. Jūs galite priimti sprendimą siekti pusiausvyros, kaip tiktai sugebate matyti tą pusiausvyrą iš savo dabartinio sąmonės lygmens. Siekite pusiausvyros. Nes kas yra pusiausvyra? Tai yra, kad siekiate vis labiau ir labiau priartėti prie Vieno Proto, prie Vieno Proto perspektyvos, prie vis didesnio ir didesnio Vieno Proto patyrimo ir įsisąmoninimo.
Vienas protas yra rimtis uragano centre. Jis yra nepajudinamas. Tai yra Kristaus Uola. Kai ant jos stovėsite, potvyniai kils, vėjai pūs, tačiau jūs išliksite nepajudinami. Būsite nepajudinami. Ir kai bent vienas žmogus tam tikroje aplinkoje yra nepajudinamas, egzistuoja limitas, kiek gali būti sukurta sumaišties. Ir kuo daugiau žmonių planetoje atsisakys būti judinami, tuo geriau planeta galės pereiti šį likusį 12 metų ciklą.
Surijos pasiūlymas
Galėtumėte, jeigu norėtumėte pasinaudoti įvaizdžiu, pasiremti įvaizdžiu, perduotu ankstesnėse dispensacijose, kad aš, Surija – na, kaip jie sakytų, gyvenu Dievo Žvaigždėje, tačiau aš esu Dievo Žvaigždė. Ir aš turiu mokinį, vardu Kucko, kuris taip pat mažesne orbita skrieja aplink Dievo Žvaigždę. Jūs galėtumėte, jeigu tai jums padeda, nesakau, kad tai yra vienintelis būdas, bet jeigu tai jums padeda – galėtumėte pradėti į save žiūrėti kaip skriejančius orbita aplink Dievo Žvaigždę, kuri aš esu. Čia jums gali padėti šio šaukinio kalbėjimas, kuriame aš daug kartų miniu pusiausvyrą – „ištremk visus kraštutinumus“. Ir galite manęs paprašyti jums padėti. Galiausiai, žinoma, jūs patys ištremsite kraštutinumus, tačiau aš bent jau galiu padėti jums pradėti šį procesą. Galiu jums padėti sudaužyti žalčių iliuzijas. Galiu jums padėti pasiekti tą vidinę pusiausvyrą, kuri leis jūsų širdžiai dainuoti, nes nebejausite traukos. Tai netgi neprivers jūsų širdies dainuoti, bet leis jums išgirsti dainavimą, kurio negalite girdėti, kai jūsų protas yra sumaištyje.
Simetrijos matymas
Ir dabar, galite sakyti: „Tu čia dabar mums davei labai jau aukštus idealus.“ Tačiau, žinoma, kiti mokytojai pakalbės apie praktiškesnius dalykus ateinančiomis dienomis. Tačiau mes nusprendėme pradėti tokiu būdu, duodami jums šį mokymą. Ir tuomet palaipsniui ant jo statysime, judėdami toliau. Paprastai jūs žiūrite į dvasinį kelią, kad pradedate juo eiti iš apačios ir kylate juo aukštyn. Tačiau egzistuoja tam tikra simetrija, kuomet jūs taip pat galite pradėti siekdami aukštesnio supratimo ir tuomet jį nuleisdami į kasdienį gyvenimą. Ir tam tikra prasme, kai pasiekiate tą asmeninio Kristiškumo lygmenį – mes kalbėjome apie aštuoniukės tėkmę ir jūsų buvimą susikirtimo taške – tuomet jūs tampate atviromis durimis tėkmei iš aukščiau, nešdami ją į materijos karaliją, į identiteto, mentalinę, emocinę ir fizinę plotmes. Tad abu šie keliai yra pagrįsti.
Galėtume sakyti, kad pusiausvyros aspektas yra matyti simetriją. Mes davėme mokymą, jį jau labai seniai davė Motina Marija, kalbėdama apie Tėvo plėtimosi jėgą ir Motinos traukimosi jėgą, ir kad viskas yra sukuriama iš šių dviejų jėgų sąveikos. Mes sakėme, kad dualistinėje sąmonėje šios jėgos buvo iškreiptos ir paverstos priešingybėmis, viena kitą naikinančiomis, viena su kita besivaržančiomis. Tačiau kai jos funkcionuoja pagal Vieną Protą, jos suformuoja simetriją. Egzistuoja simetrija tarp plėtimosi ir traukimosi, tarp jin ir jang. Ir pusiausvyrą galite laikyti simetrijos forma.
Matote, vėlgi, kai kurie šie Rytų mokymai, pradedant nuo Vedų rišių, jie galvoja, kad tik Brahmanas yra tikras, pasaulis yra iliuzija, viskas, kas yra diferencijuota, yra dualizmas. Tačiau dualizmas yra proto būsena, kurioje dvi bazines kūrinijos jėgas laikote priešingybėmis. Kristaus prote jūs matote tarp jų egzistuojančią simetriją. Nėra taip, kaip anksčiau sakiau, jūs matote, kad už visų regimybių yra Vienas Protas, tačiau tai nereiškia, jog nebematote regimybių, nebematote, kas vyksta pasaulyje. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad matote, jog už išorinių regimybių, sukurtų iš dualizmo, vis dar tebeegzistuoja simetrija.
Galėtume sakyti, kad ateina momentas, kai matote, jog net ir tai, kas atrodo iškritę iš pusiausvyros, kas yra dualizme, kas yra antikristas, kas yra blogis, kas yra anti-dievas; bet jūs pradedate matyti, kad tai gali egzistuoti tik laikinai, nes tai yra simetrijoje su kažkuo aukštesnėje karalijoje. Kitaip tariant, egzistuoja laikinas disbalansas, sukurtas čia, šioje nenatūralioje planetoje. Tačiau egzistuoja kažkokia dvasinė būtybė pakylėtoje karalijoje, kuri laiko pusiausvyrą šiam disbalansui, kad jis galėtų laikinai egzistuoti. Ir kai matote dvasinę būtybę arba būtybes, laikančias pusiausvyrą Žemei, matote, kad disbalansas neegzistuoja pats vienas. Jis egzistuoja simetrijoje su kažkuo aukščiau.
Todėl matote, kad nors dualistinė sąmonė ir puolusios būtybės sakytų: „Mes esame atskirti nuo Dievo karalystės. Mes sukūrėme kažką už Dievo karalystės ribų. Mes sukūrėme kažką, kas yra priešinga Dievo karalystei.“ Jūs matote, kad visa tai yra iliuzija, nes niekas negali egzistuoti atskirai. Tai yra dar vienas šio aukštesnio Kristaus įžvalgumo lygmens aspektas. Matote, kad nepaisant regimybių, niekas nėra atskira. Visada privalo egzistuoti simetrija, nes kitaip niekas, jokia forma negalėtų egzistuoti.
Tam tikra prasme, visas formų pasaulis egzistuoja simetrijoje su Kūrėju. „Tiktai Brahmanas yra tikras, pasaulis yra iliuzija.“ Ne, pasaulis yra regimybė, tačiau jis gali egzistuoti tik dėl to, kad yra simetrijoje su Kūrėju. Tačiau Kūrėjas nėra tai, ką Rytuose jie įsivaizduoja kaip nediferencijuotą Brahmaną. Kūrėjas yra Kūrėjas. Jis yra už formų pasaulio, tačiau jis nėra nediferencijuotas, kas reikštų, nesuvokiantis savęs, neturintis individualumo, laisvos valios ir vaizduotės. Egzistuoja simetrija tarp pasaulio ir Kūrėjo. Nes, kaip iš tiesų yra sakoma – pasaulis yra Brahmanas – kadangi niekas negalėtų egzistuoti už Kūrėjo ribų.
Paskutinė iliuzija, kurią turite įveikti Žemėje
Niekas negalėtų egzistuoti atskirai nuo Kūrėjo ir tai yra paskutinė iliuzija, kurią turite įveikti, kol vis dar tebesate įsikūnijime Žemėje. Egzistuoja kitos iliuzijos pakylėtoje karalijoje, kurias palaipsniui įveikiate, kildami aukštyn per sferas. Tai iš tiesų nėra iliuzijos; tai labiau yra pokytis perspektyvoje. Tačiau paskutinė iliuzija, kurią įveikiate, yra tai, kad kažkas iš tiesų galėtų būti atskirta nuo Kūrėjo, nuo pakylėtosios karalijos. Ir paskutinė iliuzija tuomet yra, kad Sąmoningasis AŠ galėtų būti atskirtas nuo AŠ ESU Esaties. Ir tai yra paskutinis dalykas, kurį patiriate prieš pakildami. Iliuzija, ne tai, kad jūs egzistuojate kaip Sąmoningasis AŠ, bet kad esate atskirti nuo Esaties, kad skiriatės nuo Esaties, kad egzistuojate atskirai nuo Esaties, kad esate kažkas kita nei Esatis.
Tad man tai buvo didelis džiaugsmas išlieti šį pasidalijimą su jumis iš Dievo Žvaigždės Sirijaus, kurioje mes visiškai nesame rimti. Nes kodėl gi turėtume būti rimti, jeigu matome simetriją ir todėl nesame traukiami regimybių? Kaip galėtumėte jūs, iš mano perspektyvos, žiūrėti į kažką Žemėje rimtai? Kaip pakylate iš Žemės? Kai pasiekiate tašką, kuomet į nieką Žemėje nebežiūrite rimtai, net ir į save. Nes tai yra paskutinis dalykas, į kurį nustosite rimtai žiūrėti, kad egzistuojate kaip kažkoks Sąmoningasis AŠ, kuris yra atskirtas nuo Esaties. Ir tuomet, pokšt, ir pakilsite. Tiesiog pakilsite į kitokį patyrimą, nes atiduosite tą paskutinę savastį, kuri apibrėžė jus kaip įsikūnijime Žemėje esančią būtybę.
Kitokio patyrimo pasirinkimas
Ir jūs tiesiog pasirenkate kitokį patyrimą. Ir jūs galite, bet kuriuo metu kelyje, bet kuriuo metu, bet kurioje situacijoje, galite įsisąmoninti: „O, aš patiriu tam tikrą patyrimą. Tačiau jeigu jis man nepatinka, galiu dabar pasirinkti kitokį patyrimą, pakeisdamas savo proto turinį, kuris kuria mano dabartinį patyrimą.“ Nėra nieko jūsų išorėje, kas jus verstų patirti tą patyrimą, kurį patiriate. Būtent tai velnias ir daugelis žmonių nenori, kad suvoktumėte. Jie nori, kad toliau tikėtumėte, jog egzistuoja išoriniai veiksniai, lemiantys jūsų patyrimą.
Laisvę pasiekiate pamatydami, jog tai yra iliuzija ir palaipsniui susigrąžindami galią formuoti savo patyrimą. Negaliu pakeisti jūsų patyrimo. Tiktai jūs galite tai padaryti, nes turite laisvą valią ir savimonę. Ir kai tai suvokiate, niekas nebegali būti rimta. Niekas nebegali būti rimta. Ir todėl gyvenimas tampa džiaugsmingas, nes jūs galite pasirinkti būti džiaugsmingi. Ir galite susiderinti su faktu, jog nepaisant to, kaip žmonės Žemėje patiria gyvenimą, egzistuoja natūralios planetos, milijardai tokių planetų, kuriose žmonės nepatiria kančių. Ir pakylėtoje karalijoje egzistuoja milijardai pakylėtųjų būtybių, kurios patiria gyvenimą kaip džiaugsmą.
Ir jūs galite suvokti, kad galite į save žiūrėti kaip esančius simetrijoje su savo AŠ ESU Esatimi, su savo pasirinktu pakylėtuoju mokytoju. Užuot plūduriavę vieniši šioje erdvėje čia Žemėje, jūs skriejate orbita aplink Dievo Žvaigždę, ar kitos pakylėtosios būtybės žvaigždę, ar netgi savo AŠ ESU Esaties, nors dar ir nepilnai susiformavusios, žvaigždę.
Vėlgi, jaučiu džiaugsmą dalindamasis su jumis šiuo išliejimu. Žinau, kad jau vėlu. Žinau, kad kai kurie iš jūsų ilgai keliavote, tačiau nepriimkite to rimtai. Ir todėl, pasidalinau tuo, kuo norėjau pasidalinti. Tad užsklendžiu jus džiaugsme, kuris AŠ ESU. Surija, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com