Nuo Kristiškumo į Budiškumą: pakilimas virš kelio į buvimą
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2026 metų kovo 08 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Vilniuje, Lietuvoje: „Padarykime skirtumą neramiame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. Iš pradžių norėčiau jus pasveikinti pasiekus aukštesnį rezultatą nei mes vizualizavome ir planavome šiai konferencijai. Jūs ir vėl pranokote mūsų lūkesčius ir sukūrėte didesnį momentumą, didesnį šviesos paskleidimą, sudeginančios tamsą čia Žemėje, bet taip pat sustiprinančios tą į pakylėjimą vedantį taką. Už tai esame jums dėkingi ir sveikiname jūsų pasiryžimą susiburti drauge fiziškai, tačiau visų pirma, jūsų pasiryžimą taip atvirai bendrauti tarpusavyje ir taip laisvai su visais dalintis.
Kristaus sąmonės skonis
Ar jaučiate, kad buvote saugioje aplinkoje, kurioje esate laisvi kalbėtis apie dalykus, kurie jums rūpi, kartu nejausdami, kad būsite už tai pasmerkti. Ne visi jūs tai jaučiate, tačiau daugelis jūsų iš tiesų tai jaučiate.
Na, priešingai tam, kuo tiki daugelis dvasingų ir religingų žmonių, priešingai nei tikėjo daugelis buvusių pakylėtųjų mokytojų mokinių, būtent toks iš tiesų yra Kristaus sąmonės skonis, būtent tokie yra pakylėtieji mokytojai, nes mes nė vieno nesmerkiame.
Tai nereiškia, kad visada esame švelnūs ir malonūs, nes kartais yra būtina kalbėti tiesiai ir parodyti mokiniams kažkokį jų ego aspektą, kažkokį nenuoseklumą, kažkokį prieštaravimą, kad jie galėtų tai pamatyti. Bet mes niekada nė vieno nesmerkiame. Štai kodėl sakėme, jog kad ir ką būtumėte padarę šiame gyvenime, mes jūsų nesmerkiame, tai kodėl turėtumėte smerkti save, ar kodėl turėtumėte priimti smerkimą iš kitų ar iš tamsos jėgų?
Puolusios būtybės niekada jūsų nepriims
Suprantate, tamsos jėgos niekada jūsų nepripažins. Štai matote puolusią būtybę, kuri nupuolė galbūt ketvirtojoje sferoje ir liko puolusioje sąmonėje per visą šį nepaprastai ilgą penktosios sferos procesą, per lygiai tokį pat ilgą šeštosios sferos procesą, ir dabar per dalį septintosios sferos, ir ji vis dar tebėra puolusioje sąmonėje. Ir kas yra puolusi sąmonė? Tai yra siekimas save išaukštinti kaip ypatingą, kaip žinantį geriau už Kristų, už pakylėtuosius mokytojus.
Kaip, jūsų manymu, tokia būtybė galėtų jus pripažinti ar priimti? Ji turės jus pažeminti, kad galėtų išsaugoti savo pačios pranašumo iliuziją, bet dabar pamąstykite apie dar vieną dalyką. Ko neturi puolusi būtybė? Ryšio su Kristaus protu. Tačiau kai priartėjate prie to 96-o lygmens, jūs įgyjate stipresnį ryšį su Kristaus protu, tad štai čia matote puolusią būtybę, kuri visą savo laiką praleidžia kurdama šį labai įmantrų, labai sudėtingą atskirąjį aš, visas šias žinias, visus šiuos gebėjimus. Ji jaučiasi tokia pranašesnė, taip gerai mokanti manipuliuoti tamsa. Ši būtybė gyvena tarsi tamsiame urve, kuriame ji geba daryti įvairiausius dalykus su tamsa, bet tuomet ateina žmogus, artėjantis prie asmeninio Kristiškumo, ir jūs turite žvakę, liepsną, kuri apšviečia tamsą. Na, kas tuomet žiūrės į puolusią būtybę, urve atsiradus šviesai? Kaip puolusi būtybė galės padaryti įspūdį žmonėms, kai jie pamatys šviesą? Daugelis žmonių, žinoma, nemato šviesos, tačiau puolusios būtybės mato, nors ir neturi jokio ryšio su Kristaus protu.
Jos gali matyti Kristaus šviesą, kai ji šviečia į šį pasaulį, ir jos iš karto laiko ją grėsme, ir padarys viską, ką gali, siekdamos ją užgesinti. Tačiau ką jūs galite padaryti, tai galite suvokti šią dinamiką ir nuspręsti: „Tu manęs nepričiupsi“. Tačiau kaip galite neleisti jiems jūsų pričiupti? Paleisdami tą susikoncentravimą į save, tą epinę savastį. Kaip sakė Padma Sambhava, puolusios būtybės turi šį epinį siekį įtvirtinti savo pranašumą. Ir tol, kol turėsite tokią epinę savastį, na, šio pasaulio princas kažką jumyse ras. Maros demonai kažką jumyse ras, kuo galės pasinaudoti, kad sugundytų jus reaguoti. Nes galite pažvelgti į vieną iš tų netikrų guru, demonstruojančių savo gebėjimus, ir galite nuspręsti: „O, ir aš to noriu. Noriu patirti, koks tai yra jausmas.“ Tačiau jūs, žinoma, galite patirti, ką reiškia būti netikru guru, tiktai eidami tuo pačiu kairiuoju keliu, kuriuo ėjo tas guru. Ir, vėlgi, tai yra laisva valia.
Koncepcijos, kad einate keliu, atidavimas
Na ir dabar, jūs galite, remdamiesi tuo, ką mes sakėme, samprotauti, kad galite atiduoti epinę savastį tiktai 96-ame ar 95-ame lygmenyje, tačiau iš tiesų taip nėra. Jūs ją galite atiduoti ir anksčiau. Daugelis jūsų tai padarėte. Galite pamatyti, susiderinti su atidavimo svarba. Imate matyti, kad kelio į Kristiškumą esmė nėra pasiekti pranašumą tarp žmonių. Jo esmė nėra gauti savo atlygį Žemėje, bet norėti savo atlygio danguje. Ir galite suvokti, jog tai reiškia, kad turite atiduoti tai, ką laikote atlygiu Žemėje. Tai yra, vėlgi, – viskas yra patyrimas. Jūs patiriate kopimą aukštyn link 96-o lygmens, kad ir kas jus motyvuotų, kad ir kaip jūs matytumėte kelią. Bet tuomet, tame lygmenyje, turite ryžtis atiduoti tai, kas jus tiek toli atvedė. Ir, tam tikra prasme, tame taške jūs atiduodate kelio koncepciją.
Turite Rytų tradicijas, senas knygas, Gitas, Upanišadas. Turite šiuolaikinius non-dualumo mokymus, Neo-Advaitą ir kitus. Juose yra kalbama apie būtinybę atiduoti kelio koncepciją. Bekelis kelias, tiesus kelias, kad ir kaip jie tai vadintų. Jūs tiesiog perjungiate savo protą ir suvokiate, kad tariamai esate niekas ir tuomet nušvintate.
Rankos ištiesimas žemyn, kad padėtumėte kitiems
Na, čia esama tam tikro pagrįstumo, tačiau dalykas tas, kad dauguma mokinių, kuriuos tai patraukia, nėra pasiekę 96-o lygmens. O žemesniuose lygmenyse negalite atiduoti kelio. Negalite atiduoti kelio 94-ame lygmenyje, kelio koncepcijos, nes jums jo reikia, kad galėtumėte palypėti aukščiau. Tiktai tame 96-ame lygmenyje galite tai atiduoti, kaip paaiškinome, tą koncentravimąsi į kilimą aukštyn, koncentravimąsi į ėjimą aukštyn, vietoj to priimant, kad tiesiate ranką žemyn. Jūs nesileidžiate žemyn. Jūs tiesiate ranką žemyn. Jūs leidžiate Kristui per jus tekėti, kad pasiektumėte kažką žemesniuose lygmenyse ir padėtumėte jiems pakilti.
Tai reiškia, tam tikra prasme, kad atiduodate šį koncentravimąsi į savo pačių augimą kelyje. Tai nereiškia, kad nebesate kelyje, nes jūs vis dar tebesate kelyje, kol pasiekiate 144-ą lygmenį ir galite pakilti. Ir net ir pakylėtajame lygmenyje esate kelyje link Kūrėjo sąmonės. Visada egzistuoja kelias, tačiau nesikoncentruojate į ėjimą juo, nesikoncentruojate į save. Vietoj to, jūsų dėmesys yra sutelktas į tai, kaip galėtumėte padėti kitiems eiti keliu.
Ir tai yra pokytis sąmonėje, kuris iš jūsų reikalauja paleisti šią epinio atlygio svajonę, svajonę būti didingesniais už kitus. Ką Jėzus sakė savo mokiniams, kai jie ginčijosi, kas bus didžiausias tarp jų, kai jis juos paliks? „Tegul didžiausias tarp jūsų būna visų tarnas.“ Tai yra Kristus – visų tarnas, o ne tarnas sau.
Nebūties būsena neegzistuoja
Matote, mes neduodame šių mokymų, kad ką nors įtikintume, kad ką nors įtikintume tuo, ką mes sakome, kadangi negalite suvokti šių mokymų, kol nesate priartėję prie to 96-o lygmens. Ir jums to nereikia. Kaip galite žinoti, ar esate pasiruošę šiems mokymams? Žinosite, kai esmė čia nebus tikėti ar netikėti, kai nebeliks jokios jūsų proto dalies, kuri su tuo ginčytųsi, bet kai jūs tiesiog patirsite mokymą ir tai atrodys akivaizdu. Tai tiesiog yra akivaizdu. Jeigu tai nėra akivaizdu, tuomet susitelkite į kitus mokymus, kurie padės jums nueiti toliau kelyje. Tačiau kai pasiekiate tą lygmenį, tai tiesiog yra akivaizdu.
Tai yra visiškai akivaizdu, kad savastis turi būti paleista, atskirasis aš, net ir dvasingasis aš. Tačiau jūs nepradedate klausyti šių, atvirai kalbant, netikrų mokytojų, kurie kalba apie nesavastingumą. Nėra jokios nesavastingumo būsenos. Kodėl? Todėl, kad jeigu nebūtų savasties, kaip galėtų būti įmanomas patyrimas? O jeigu nėra patyrimo, tuomet nėra nieko. Negalite patirti nieko. Nes nieko būsenoje nėra nieko, kas patirtų ir nėra nieko, ką būtų galima patirti. Tačiau, kaip jau anksčiau minėjome, nieko būsena neegzistuoja. Niekas yra mitas. Nieko koncepcija yra proto įvaizdis, sukurtas dualistiniame prote, kadangi protas sako, šiame pasaulyje egzistuoja kančios. Kaip galiu pabėgti nuo kančių? Pakildamas virš diferenciacijos. O kokia yra diferenciacijos priešingybė? Na, tikriausiai tai yra niekas. Tačiau nieko nėra, nes virš materialaus pasaulio yra pakylėtoji karalija, kurioje yra miriadai savimonę turinčių būtybių. O tos hierarchijos viršūnėje yra Kūrėjas, kuris nėra niekas. Net ir tuštuma nėra niekas. Tuštuma yra Viseto nebuvimas, tačiau ji yra užpildyta Kūrėjo esybe. Nes Kūrėjas negali sukurti kažko atskirai nuo savęs. O Visete nėra nieko – jame yra sąmonės būsena, kuri taip toli peržengia tai, ką galite įsivaizduoti, būdami Žemėje. Tiesą sakant, ir aš negaliu to įsivaizduoti, bet galiu tai patirti.
Kuo skiriasi Kristiškumas ir Budiškumas
Jėzus sakė: „Kaip galite padaryti skirtumą neramiame pasaulyje? – Būdami Gyvuoju Kristumi.“ Buda sako: „Kaip galite padaryti skirtumą neramiame pasaulyje? – Būdami Buda.“ Vienintelis dalykas yra tas, kad kol kas mūsų mokymai buvo nukreipti padėti kaip įmanoma didesniam mokinių skaičiui perkopti tą 96-ą lygmenį. Tačiau negalite būti Buda 96-ame lygmenyje. Turite dar nueiti nemažą kelio gabalą virš 96-o lygmens, kol Kristiškumas subtiliai pavirs Budiškumu. Kai kurie sakys: „Aha, duok man raktus į Budiškumą. Pasakyk man, kas tai yra. Kuo skiriasi Kristaus protas nuo Budos proto, Kristiškumas nuo Budiškumo? Noriu viską žinoti. Noriu sužinoti kieno ten rūmai – Kristiškumo ir Budiškumo.“
Bet matote, yra tam tikras mąstymas, kuris ilgą laiką egzistavo Rytuose. Net dar iki mano pasirodymo Buda, jis tenai egzistavo. Tai ateina iš Vedų rišių, ir tai yra ši idėja, kad egzistuoja tam tikri klausimai, į kuriuos negalės būti atsakyta, kol nepasieksite nušvitimo. Ir nėra taip, kad į tuos klausimus tuomet bus atsakyta, tačiau nušvitime tie klausimai išnyks. Pavyzdžiui, Vedų mokymai kalba apie šiuos milžiniškus ciklus. Gimstate iš nediferencijuoto Brahmano kaip individualus gyvybės srautas. Turite miriadus inkarnacijų. Daugelyje jų patiriate kančias. Tuomet palaipsniui atrandate dvasinį kelią. Darote didelę pažangą tame dvasiniame kelyje. Tuomet vėl pasiekiate aukščiausią lygmenį ir sugrįžtate į nediferencijuotąjį. Ir yra mokovų, kurie suvokė, jog tai palieka labai nepatogų klausimą. Jeigu gimėte iš nieko ir sugrįšite atgal į nieką, koks buvo viso šio miriadų inkarnacijų cirko tikslas? Ir yra tokių, kurie sakys, kaip šis pasiuntinys neseniai suvokė, jog į šį klausimą negalima atsakyti. Bet kai nušvisite, šis klausimas išnyks.
Tad štai ką tie ryšiai sugebėjo sumąstyti prieš tokią daugybę tūkstančių metų. Tačiau tai nėra atsakymas. Matote, būdami dvasios mokiniu, pradedančiu pasiekti Kristiškumą, jūs tiesiogiai patiriate Kristaus protą. Suvokiate, kad Kristaus protas yra visa ir visuose. Todėl nėra tokio klausimo, į kurį Kristaus protas negalėtų atsakyti. Na ir dabar, mes jau anksčiau sakėme, kad linijiškas protas gali užduoti klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta taip, kad linijiškas protas galėtų suprasti. Tačiau kai patiriate Kristaus protą, suvokiate, kad bet kokiam klausimui, kurį galite suformuluoti, Kristaus protas gali jums duoti perspektyvą, kuri gali padėti jums pakelti savo suvokimą virš to lygmens, iš kurio uždavėte klausimą.
Kristaus protas gali suvokti, kad egzistuoja tam tikras lygmuo, kuriame galite pradėti suvokti skirtumą tarp Kristiškumo ir Budiškumo. Tačiau turite būti užkopę aukštyn per nemažai Kristiškumo lygmenų, kad galėtumėte iš tiesų pradėti tai suvokti.
Ratu besisukantys mokymai
Ką galime pasakyti Vedų tradicijoje, yra: „Koks yra gyvenimo tikslas? – Mes negalime atsakyti į šį klausimą mūsų mokymo kontekste.“ Štai kodėl, jeigu norite aukštesnio suvokimo apie šį klausimą, privalote peržengti tą mokymą, kuris palieka klausimą neatsakytą. Turite ieškoti aukštesnio mokymo. Ir, žinoma, mes, pakylėtieji mokytojai, davėme mokymus apie tai, koks yra visa ko tikslas. Kad savo kelionę pradedate su viename taške sukoncentruotu savasties jausmu ir jį plečiate iki aukštesnės sąmonės, kol galite pasirinkti sukurti savo asmeninį formų pasaulį. Kad padedate kelti aukštyn sferas. Egzistuoja akivaizdi progresija.
Matote, kur glūdi problema su Vedų mokymais? Jie sukasi ratu. Tai yra žaltys, ryjantis savo uodegą. Gimstate iš nediferencijuotojo. Esate diferencijuota būtybė. Jūs, tam tikra prasme, tampate vis labiau ir labiau diferencijuoti dėl visų tų kančių, kurias patiriate. Bet tuomet jūs tiesiog išnykstate atgal į nediferencijuotąjį. Koks yra tikslas? „Kokia prasmė?“, kaip kai kurie sakys. Ir jie sakys: „Na, nėra jokios prasmės rate.“ Proto žaidimai, žaidimas žodžiais. Kaip sakėme, tai nėra ratu besisukantis judėjimas, tai yra spiralė. Aukštyn kylanti spiralė link vis aukštesnių ir aukštesnių sąmonės lygmenų. Pažvelkite į šį Vedų įvaizdį. Koks yra tikslas siųsti dvasinius mokytojus į Žemę? Rimtai, koks yra visos šios ilgos guru tradicijos tikslas? Kodėl pasirodė Vedų rišiai? Kodėl jie gavo kažkokį mokymą, kuris tariamai yra pranašiausias mokymas? Kodėl? Jeigu jūsų inkarnacijos ir jūsų kančios neturi jokio tikslo, kodėl tuomet siūlyti jums būdą ištrūkti iš kančių? Kodėl tuomet tiesiog neleisti jums toliau kentėti, kol kažkaip tik pokšt ir sugrįšite atgal į nediferencijuotąjį?
Tiesą sakant, jeigu iš tiesų nueitumėte giliau, pažvelkite į šį įvaizdį. Nediferencijuotas Brahmanas. Nėra nieko Brahmane. Nieko, ką galėtumėte konceptualizuoti. Jų įsivaizduojamas Brahmanas yra niekas. Tai nėra savimonę turinti būtybė, galinti turėti intenciją pasaulio sukūrimui. Todėl negali būti jokio tikslo. Bet koks tuomet yra tikslas duoti mokymą, kad nėra jokio tikslo? Kam siųsti rišius? Kam siųsti guru? Kodėl turite guru tradiciją, paremtą šia Vedų tradicija? Koks yra tikslas išsilaisvinti iš kančių, jeigu nėra jokio tikslo? Kas gi yra ne taip su kančiomis? Jūs netgi nežinote, kad egzistuoja alternatyva kančioms. Kaip žmonės iš viso sumąstė idėją, kad egzistuoja būdas išsilaisvinti iš kančių? Kaip aš, būdamas Buda, sumąsčiau šią idėją? Gyvenimas yra kančia, tačiau yra kelias iš jos ištrūkti. Kaip gali būtybė, kuri kenčia tikslo neturinčioje visatoje, iš viso gali žinoti, kad egzistuoja kelias išsilaisvinti iš kančių?
Na, taip yra dėl to, kad yra kažkas už pasaulio, kas nėra niekas. Jis turi žinias. Jis turi suvokimą. Ir tai yra Kristaus protas, Vienas protas, Budos Prigimtis. Matote, jeigu iš tiesų pažvelgtumėte į induizmą, budizmą, kai suvokiate, kas yra Budos Prigimtis, kaip aš apie tai kalbėjau geriausiai, kaip tai buvo galima padaryti prieš 2500 metų, tai nėra induizmo Brahmanas. Budos Prigimtis nėra niekas. Tai yra aukštesnio suvokimo lygmuo, aukštesnė sąmonė. Ir toje sąmonėje, žinoma, egzistuoja suvokimas, kad yra kažkas daugiau už kančias, suvokimas, kad yra įmanoma ištrūkti iš inkarnacijų ciklo, ir kad visa tai turi tikslą.
Perėjimas į Budiškumą
Galbūt tai buvo nedidelis nuokrypis, bet jis rodo į skirtumą, egzistuojantį tarp Kristiškumo ir Budiškumo. Tai galima pasakyti įvairiais būdais, tačiau jums čia duosiu tik vieną. Galbūt daugiau duosiu vėliau. Galime sakyti, kad kai kopiate link 96-o lygmens, esate susikoncentravę į save, į savo, kaip savasties, sąmonės kėlimą.
Tuomet persijungiate į Kristaus perspektyvą. Ir dabar jūs koncentruojatės būti atviromis durimis Kristui, leisti Kristui kažką per jus padaryti, kad padėtumėte kitiems, pakylėtumėte kitus, išlaisvintumėte juos nuo kančių, majos, iliuzijos, nuo mirties sąmonės. Tačiau jums kopiant aukštyn link 144 lygmens, ateina momentas, kai jumyse ir vėl pradeda vykti pokytis. Matote, kai peržengiate 96-ą lygmenį, esate labai susikoncentravę padėti kitiems, kažką aktyviai daryti, kad padėtumėte kitiems. Jūs, kaip ir Jėzus, einate į turgų, einate tarp žmonių. Kristiškumas, kuris nėra išreiškiamas, nėra Kristiškumas. Tačiau jums kopiant aukštyn, gali ateiti momentas, kai vis dar tebesate atviros durys, jūs vis dar norite išreikšti save, tačiau jūsų dėmesio centras pradeda keistis.
Kaip sakėme, nuo 48-o iki 96-o lygmens, jūs žiūrite aukštyn. 96-ame lygmenyje, jūs pradedate vėl žiūrėti žemyn. Jūs nenusileidžiate žemyn, jūs žiūrite žemyn. Tačiau kai užkopiate maždaug virš 120-o lygmens, jūs, vėlgi, nebūtinai žvelgiate aukštyn, bet jūs žvelgiate vidun.
Kristus yra labai aktyvus. Galite būti susikoncentravę į darymą, į kalbėjimą, į rašymą, į bendravimą su kitais žmonėmis, į išradimus, į visokiausių dalykų darymą, kad pagerintumėte pasaulį. Tačiau aukštesniame lygmenyje pradedate koncentruotis į buvimą. Jūs vis dar galite daryti, tačiau jūs tai darote ne iš aktyvios proto būsenos, bet iš buvimo proto būsenos. Jūs galite, nors mes kalbame apie Kristaus uolą, galime sakyti, kad Kristus juda. Jūs turite tikslą. Galite pasiekti tą tašką, kai pradedate susiderinti su budiškuoju sąmonės lygmeniu, kuriame koncentruojatės į buvimą. Tai nereiškia, kad pasitraukiate į urvą Himalajuose. Jūs vis dar galite būti aktyvūs pasaulyje. Tačiau jūsų protas yra labiau sukoncentruotas į buvimą darant. Jūs, tam tikra prasme, pasiekiate aukštesnį neprisirišimo lygmenį, kuomet 96-ame lygmenyje jūs nesiekiate versti kitų, tačiau aukštesniuose lygmenyse jūs netgi nebesikoncentruojate į rezultatus. Jūs leidžiate per jus tekėti šviesai. Jūs „darote“ veiksmą, tačiau nesate prisirišę prie veiksmo vaisių.
Buvimas pasaulyje
Jūs tiesiog būnate pasaulyje, užuot darę pasaulyje. Ir tai, atkreipkite dėmesį, nėra geriau nei būti Kristumi. Tai tiesiog yra kitoks patyrimas nei Kristaus patyrimas. Tai nėra geriau. Taip, tam tikra prasme, tai yra aukštesnis patyrimas, ta prasme, kad tai yra arčiau 144-o lygmens, tačiau tai nėra geriau. Tai nėra svarbiau. Tai tiesiog yra kitoks patyrimas. Nes kai vis labiau ir labiau priartėjate prie 144-o lygmens, turite pradėti ruoštis savo pakylėjimui. Ir kaip sakėme, kai pakylate, Žemėje negali būti likę jokių neišpildytų dalykų. Kristus gali, tam tikra prasme, turėti kažką neišpildyto, nes jis nori padėti kitiems. Jis nori padėti įkūnyti aukso amžių. Ir tai yra išmatuojama. Galite išmatuoti tai, ką daro Kristus. Galite išmatuoti, kokiam skaičiui žmonių padėjote pakilti į aukštesnį sąmonės lygį. Galite išmatuoti, kad atnešėte naują išradimą, kad padėjote visuomenei kažkokiu būdu pasistūmėti į priekį. Tai yra išmatuojama.
Tačiau kai pasiekiate Budos buvimo lygmenį, tai negali būti išmatuojama. Jūs vis dar generuojate rezultatus, ta prasme, kad spinduliuojate šviesą. Jūs veikiate. Net kai buvau pasiekęs Budos sąmonę, aš vis dar mokiau. Tačiau nesikoncentravau tai išmatuoti, pasiekti rezultatus. Galime sakyti, kad Kristui atlygis yra pamatyti savo pastangų rezultatus. Budai nėra jokio atlygio. Atlygis jam nėra reikalingas, nes buvimo pasaulyje patyrimas yra atlygis pats savaime.
Jūs, žinoma, galite sakyti, kad Jėzus matė, jog padarė skirtumą kai kuriems žmonėms, jis padėjo kai kuriems žmonėms, išgydė kai kuriuos žmones, ir tai jam suteikė atlygio ir pasiekimų jausmą. Galime sakyti, kad būdamas Buda, aš mokiau daug žmonių, daug žmonių atėjo į Sanghą, tačiau aš nepatyriau to kaip atlygio, kuris man būtų dėl kažkokios priežasties reikalingas. Buvimo patyrimas buvo atlygis pats savaime. Neturėjau jokios intencijos mokyti kitus žmones, padėti jiems pasikeisti ar juos pakeisti. Tai nereiškia, kad nepadėjau žmonėms keistis, tačiau tai nebuvo mano intencija, aš tiesiog buvau.
Na ir dabar, jūs turite šį romantizuotą požiūrį budizme, kad Sangha, kurią sukūriau, buvo ši visiškai iš kito pasaulio, fantastinė, nuostabi vieta. Ir kad visi, kurie tenai atėjo ir sėdėjo prie Budos kojų, buvo transformuoti, tačiau taip nebuvo. Pamenate iniciaciją, kai buvau gundomas, kad pasiekiau sąmonės lygį, kurio niekas Žemėje negalės suprasti? Ir aš atsakiau: „Kai kurie supras.“ Ir kai kurie, kurie atėjo į Sanghą, iš tiesų suprato, tačiau dauguma nesuprato. Na, jie suprato intelektualiai, tačiau juose tiesiog neįvyko pokytis. Manęs tai nejaudino, aš tiesiog buvau.
Ir kai ciklai persisuko, aš pajudėjau toliau. Leidau kūnui numirti taip vadinamomis natūraliomis priežastimis, ir ėjau toliau. Matėte, kad Jėzus, kabėdamas ant kryžiaus, vis dar turėjo tam tikrą lūkestį, kas turėtų ar neturėtų įvykti. Ir būtent dėl to jis sušuko: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Ką aš ne taip padariau? Ko aš nepadariau?“ Tačiau kai esate Buda, nėra nieko neišrišto. Nėra jokio vertinimo: ar padarei pakankamai? Ar galėjai padaryti daugiau? Tai nėra sprendimas išoriniu protu. Tai tiesiog yra šis vidinis pripažinimas: „Ciklai persisuko. Aš judu toliau.“
Tai buvo nedidelis šydo praskleidimas. Tačiau, žinoma, nesakau, kad tai yra galutinis mokymas. Nėra jokio galutinio mokymo. Tai yra dar viena iliuzija, kurią paleidžiate Budiškume. Net ir Kristus vis dar gali turėti tam tikrą jausmą, kad turėtų būti įmanoma perduoti kažkokį, nebūtinai absoliučiai aukščiausią mokymą, bet bent jau kažką, kas iš tiesų padėtų žmonėms. Tačiau Budiškume jūs tai transcenduojate, nes suvokiate, jog nėra jokių garantijų, kad išorinis mokymas padės žmonėms. Tačiau vien buvimas gali padėti kai kuriems žmonėms, kurie nesuvokia buvimo, kadangi jie negali suprasti buvimo. Tačiau jie susiderina, jie patiria buvimą, ir sako: kas yra ši būsena, kuri taip tolia peržengia mano dabartinės būsenos ribas? Aš to noriu.
Vėlgi, sveikiname jus, kad pranokote tikslą, kurį buvome iškėlę šiai konferencijai. Ar pasiekėte kažkokį išmatuojamą rezultatą pasaulyje? Ar padarėte skirtumą neramiame pasaulyje? Taip, padarėte skirtumą. Ar pamatysite rezultatus rytoj? Tikriausiai ne. Tačiau ar buvimas čia padarė skirtumą jums? Tuomet tai ir yra atlygis. Ko gi daugiau norite? Ko gi daugiau jums reikia, kad galėtumėte jausti, jog buvo verta čia būti?
Tad dabar, tiesiog siūlau jums savo esybės spinduliavimą, Budos, kuris AŠ ESU. Tad užsklendžiu jus toje Ramybės Liepsnoje, kurioje nurimsta audringos mintys.
Gautama AŠ ESU. Ir užsklendžiu šią konferenciją nuostabioje matricoje, kurią jūs bendrakūrėte kartu su mumis.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com