Paleiskite epinį tikslą: perėjimas į atidavimą ir Kristiškumą
Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava per Kim Michaels, 2026 metų kovo 08 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Vilniuje, Lietuvoje: „Padarykime skirtumą neramiame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava. Svarsčiau – jeigu būtų galima taip sakyti, kad pakylėtasis mokytojas kažką svarsto, – ką galėčiau pridurti prie to, kas jau buvo perduota, o tiksliau, ką galėčiau pridėti, kad jūsų visiškai neapkraučiau.
Via Dolorosa
Pradėsiu primindamas jums legendas, kaip atnešiau budizmą į Tibetą ir tariamai sušaukiau grupę tertonų – savo mokinių, kurie ateityje turėsią tapti lobių ieškotojais ir surasti mano paslėptus lobius. Ir yra daug žmonių, ypač Tibete, kurie tai priėmė visiškai pažodiškai, galvodami, kad aš, kažkokiame slaptame kalnų urve, paslėpiau įvairius objektus arba knygas su mokymais, pažangiais mokymais, kuriuos jie gali atrasti. Ir kai kurie žmonės netgi leidosi ieškoti šių urvų, kas, žinoma, yra labai sunki užduotis Tibete, nes tenai tikrai netrūksta kalnų, į kuriuos visada yra sunku įkopti, tačiau kai kurie žmonės jautė, kad kuo sunkiau jiems yra kopti, tuo geresnį jie turi šansą atrasti tą paslėptą urvą.
Ir yra svarbu apie tai pamąstyti, jeigu norite padaryti skirtumą neramiame pasaulyje. Nes yra tam tikras dvasios mokinių skaičius, tiesą sakant, egzistuoja kolektyviniai padarai, o tiksliau, jų buvo sukurta keletas, kurie nori pavaizduoti, kad dvasinis kelias turėtų būti sunkus. Krikščionybėje turite Via Dolorosa. Induizme turite įvairius mokymus apie šį ilgą, kankinantį, sunkų kelią. Ir yra žmonių, kurie rimtai tiki, kad kuo jiems yra sudėtingiau, kuo jiems yra sunkiau, kuo didesnę discipliną jie turi pasiekti savo kelyje, tuo geriau jiems bus danguje, kad ir kaip jie tai konceptualizuotų. Netgi yra pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie jaučia, kad su kuo didesniais sunkumais susidursite būdami įsikūnijime, tuo didesnius įgysite dvasinius pasiekimus, ir todėl tuo aukštesnį pakylėtojo mokytojo rangą pasieksite po savo pakylėjimo.
Dvasinis kelias kaip epinė drama
Tačiau jeigu paimtumėte mūsų jums duotus mokymus, galėtume sakyti, kad nieko negalite padaryti Žemėje, kas jums suteiktų aukštesnę poziciją pakylėtoje karalijoje, nes tam, kad pakiltumėte, turite viską Žemėje paleisti. Tad ką jūs iš tiesų darote, jūs paimate tai, ką matote čia apačioje, ką matote fizinėje karalijoje, ką matote dvasiniame mokyme, ką matote savo pačių prote, ir kuriatės proto įvaizdį, ką reiškia būti pakylėtuoju mokytoju. Ir tuomet jūs tai projektuojate, galvodami, kad realybė paklus jūsų įvaizdžiui, tačiau, kaip mes dabar tiek daug kartų paaiškinome, niekas pakylėtoje karalijoje nepaklus jokiam įvaizdžiui, nes Kristus niekada nepaklus jokiems Žemėje sukurtiems įvaizdžiams. Kaip jis galėtų išlaisvinti jus iš iliuzijų, jeigu paklustų ir patvirtintų iliuzijas?
Kai galvojate, kad dvasinis kelias turėtų būti sunkus ir sudėtingas, tai iš tiesų tėra mūsų taip pavadinto epinio mąstymo atspindys, kuomet jūs susikūrėte dramą.
Pavertėte dvasinį kelią drama ir galvojate, kad kuo heroiškesnis yra jūsų kelias, įveikiant sunkumus, nudobiant tūnotoją, nužudant tamsos jėgas, tuo heroiškiau jus visi pasitiks pakylėtoje karalijoje. Ir dalis jūsų motyvacijos tuomet yra ne tik pakilti, bet sulaukti kažkokio pranašesnio priėmimo pakylėtoje karalijoje, kadangi, vėlgi, galvojate, kad pakylėtieji mokytojai dalijasi jūsų vizija. Ir būtent dėl to kai kuriose ankstesnėse dispensacijose matėte šį epinį mąstymą, kai organizacija buvo lyginama su Kamelotu, su Apvaliojo Stalo riteriais ir šiomis heroiškomis Šventojo Gralio paieškomis. Kaip randate Šventąjį Gralį? Nudobdami drakonus, kuriuos sutinkate savo kelyje? Gelbėdami stresuojančias damas? O gal rasdami paslėptus lobius? Ne, Šventasis Gralis yra jumyse, nes Šventasis Gralis yra Kristaus sąmonė.
Naujos sferos kūrimas
Paslėpti lobiai, apie kuriuos kalbėjau prieš tiek daug metų, yra Kristaus sąmonė, ir jūs ją randate karalystėje, kuri yra, kaip galbūt jau keletą kartų minėjome, jumyse. Tol, kol ieškosite šių lobių išorėje, urve ar dar kažkur, niekada jų nerasite. Negalėsite jų rasti. Negalite rasti kažko, jeigu ieškote tenai, kur to kažko nėra. Ar tai reiškia, jog sakau, kad kelio koncepcija yra bevertė, kaip teigia kai kurie šie naujieji Neo-Advaitos, non-dualumo mokytojai? Ne, aš to nesakau. Kelias turi vertę, tačiau ne dėl tos priežasties, kaip daugelis žmonių galvoja.
Leiskite man jums duoti kitokią perspektyvą apie šią idėją, kad esate lobių ieškotojas, ieškantis paslėptų lobių. Visų pirma, turite čia pripažinti, kad tikrieji lobiai, kurių jūs ieškote, nėra kažkas, ką aš palikau. Tai yra visiškai kitoks lobis. Leiskite man sugrįžti prie vieno iš klausimų, į kuriuos buvo anksčiau atsakyta. Ar bus dar kita sfera po šios? Ir atsakymas yra, taip, bus aštunta sfera. Ar ją kurs pakylėtieji mokytojai iš šeštosios ir septintosios sferų? Taip, tai yra tiesa. Net ir kai kurie iš jūsų, kai pakilsite, pasirinksite dalyvauti tos sferos kūrimo procese, ir mes sakėme, kad kita sfera bus dar tankesnė už šią. Tačiau, žinoma, mes, kurie patyrėme gyvenimą šioje tankioje sferoje, septintoje sferoje, paimsime savo patirtis ir naudosimės jomis kaip pamatu aštuntajai sferai kurti tokiu būdu, kad nors ji bus tankesnė, žmonės vis tiek galės rasti kelią ir pasiekti savo pakylėjimą.
Kosminis dualizmo archyvas
Tačiau kaip mes tai padarysime? Na, kalbėjome apie įvairias priežastis, dėl kurių avatarai pasirenka ateiti į nenatūralią planetą. Kalbėjome apie jūsų viziją. Jūs turėjote tam tikrą motyvaciją, norėjote kažką pasiekti. Tačiau tam egzistuoja gilesnis paaiškinimas, apie kurį mes nieko nenutuokėme, kai palikome tas natūralias planetas, kad įsikūnytume nenatūralioje planetoje. Tačiau gilesnė priežastis yra rasti lobius, kuriuos galima rasti tik nenatūralioje planetoje. Kodėl taip yra? Ką galima rasti tik nenatūralioje planetoje, o ne natūralioje planetoje? Na, tai yra tokie patyrimai, kuriuos galite patirti tik nenatūralioje planetoje – dualizmo patyrimai.
Galime sakyti, kad dvasinėje karalijoje, šeštojoje sferoje, egzistuoja struktūra, panaši į pastatą, tačiau sudėtingesnė. Ir vis dėlto, jūs galite tai vizualizuoti, jeigu to norite, kaip pastatą. Tai yra pastatas-archyvas. Jame nėra saugomi raštai, knygos ar nuotraukos. Jame yra saugoma tai, ką geriausiai būtų galima palyginti su holografiniais vaizdais – trijų išmatavimų vaizdais. Tai, tam tikra prasme, yra tarsi trijų išmatavimų filmas, kurį galite paleisti, ir tenai yra daug tokių filmų, taip pat, žinoma, ir iš natūralių planetų. Tačiau tenai taip pat yra specialus archyvas, skirtas saugoti tik įrašus iš nenatūralių planetų, ir tikslas yra išsaugoti patyrimus, kuriuos bus galima panaudoti, kai kursime kitą sferą, kad galėtume įtraukti tuos patyrimus.
Iš esmės galime sakyti, kad mes žiūrime, kiek giliai žmonės Žemėje gali nusileisti į dualizmą, kokio tankumo, kokio įmantrumo jie gali susikurti atskirąjį aš planetoje, kuri turi vibracinį Žemės lygmenį, Žemės planetinę matricą. Ir tuomet, per labai sudėtingą procesą, kurio aš čia detaliai neaprašinėsiu, mes, kai ši sfera pakils, o kai kurie net ir prieš tai, pradėsime peržiūrinėti šiuos saugomus patyrimus, ir sakysime: „Kaip galime panaudoti šiuos patyrimus, kurdami aštuntąją sferą ir tam tikras planetas šioje sferoje tokiu būdu, kad egzistuotų įdiegtas saugumo mechanizmas, kad nors materija ir būtų tankesnė, būtybės vis tiek galėtų atrasti kelią ir juo eiti?“ Dualistiniai patyrimai, kuriuos žmonės patyrė septintoje sferoje, tampa tarsi pagrindu kurti sekančią sferą, sukuriant ją tokiu būdu, kad žmonėms nebereikėtų vėl mokytis tų pačių pamokų. Jie galės susikurti kitus, gilesnius dualizmo ir atskirties lygmenis, bet bent jau egzistuoja kažkoks takas, kuriuo jie gali eiti.
Tikslas yra patirti dualizmą
Avatarai, dalis jūsų užduoties Žemėje, iš esmės yra patirti tam tikrus patyrimus. Sen Žermenas kalbėjo apie tai, kaip bet koks jūsų patirtas patyrimas, bet kokie jūsų padaryti dalykai nebuvo klaida. Tai gali būti paversta turtu – priemone padėti kitiems. Tai, žinoma, iš tiesų galioja visam jūsų likusiam įsikūnijimui šiame gyvenime, ir jeigu turėsite ateities gyvenimus, tačiau tai taip pat galioja šiai aukštesnei perspektyvai, kad jūsų patyrimai gali padėti aštuntoje sferoje egzistuosiantiems gyvybės srautams. Tai reiškia, kad nėra svarbu, ką jūs patyrėte. Tiesą sakant, galėtume sakyti, iš tam tikros perspektyvos, kad kuo giliau buvote įžengę į dualizmą, tuo geriau, kai vėl virš jo pakylate, nes tikslas, žinoma, nėra išsaugoti, kaip jūs įžengiate į dualizmą ir visam laikui jame pasiliekate, bet išsaugoti, kaip jūs vėl iš jo išeinate, kaip išeinate iš to dualizmo lygmens. Ir, žinoma, kai pakilsite, būsite įveikę viską, ką patyrėte šiame ir ankstesniuose gyvenimuose. Nelieka nieko neišrišto, kai pakylate, o tai reiškia, kad kai pakylate, niekas, ką patyrėte, jums nebėra svarbu.
Kai į tai pažvelgiate, kad mirsite, ir kai mirsite, paliksite savo dabartinius rūpesčius, galite matyti tą patį. Kai pakylate, viską paliekate. Tai kodėl turėtumėte priešintis į tai pažvelgti? Kodėl turėtumėte siekti tai užgniaužti? Kodėl turėtumėte siekti tai nuslėpti? Tiktai pažvelgdami į tai, jūs tai transcenduojate, ir šis transcendencijos procesas tuomet pakyla į archyvą. Galime tai vadinti akašos archyvu, nors tai nėra visiškai tas pats kaip akašos kronikos, ir todėl jūs padedate, prisidedate prie sekančios sferos dizaino.
Atskirosios savastys kaip paslėpti lobiai
Na ir dabar, jeigu Tibeto budistas išgirstų šį mokymą, jis arba ji, žinoma, sakytų: „O, tai reiškia visai ne tai. Mes turime savo interpretaciją, kas yra šie lobiai.“ Na ir gerai. Tegul jie turi savo interpretaciją, kol jiems to reikia.
Tačiau jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite suvokti, kad bet koks patyrimas, įveikiant ribotą savasties jausmą, yra lobis. Kodėl jis yra paslėptas? Na, todėl, kad kol nesate įveikę ribotos savasties, negalite to matyti kaip lobio. Jūs į tai žiūrite kaip į kalėjimą, kaip į suvaržymą, kaip į kančią, kaip į: „O aš nelaimingas, kodėl tai vyksta?“ Mes, žinoma, viliamės, kad mums davus jums šiuos mokymus, sugebėsite pažvelgti į savo gyvenimą ir tarti: „Man daugiau nieko nebereikia slėpti. Man nebereikia mėginti to nuslėpti nuo kitų žmonių. Man nebereikia mėginti to nuslėpti nuo savęs.“ Visų pirma, yra svarbu nustoti slėpti tai nuo savęs. Jūs į tai pažvelgiate, žengiate į tai, ieškote paslėpto lobio, pamokos, kaip tai transcenduoti, kaip transcenduoti savastį, atskirąją savastį, kuri jums davė tą patyrimą.
Kažkas anądien kalbėjo apie skausmą, gilų skausmą. Ateina momentas, kai vienintelis būdas įveikti skausmą yra į jį įžengti. Jūsų instinktyvi reakcija, žinoma, yra, kad kai jaučiate šį vidinį skausmą, jūs norite nuo jo pabėgti, norite jį ignoruoti, norite jam atsukti nugarą. Ir jau tikrai nenorite į jį įeiti. O ką jeigu jums pasakyčiau, kad už skausmo šydo slepiasi paslėptas lobis? Ir vienintelis būdas jį rasti yra pereiti skausmą. Negalite atrasti lobio, bėgdami nuo skausmo ar, tiesą sakant, bėgdami nuo bet kokių kitų dalykų. Nes lobis yra patyrimas, kaip jūs įveikėte kitą patyrimą, ribotą patyrimą, ir jeigu neleisite sau patirti riboto patyrimo, kaip galėsite jį įveikti? Kaip galėsite rasti lobį?
Padma Sambhavos tertonai
Na ir dabar, žinoma, šis lobis duri skirtingas prasmes, nes iš tiesų yra žmonių įsikūnijime, kurie yra surišti su manimi kaip su savo guru, kaip su pakylėtuoju mokytoju. Jiems yra skirta atrasti kitokį lobį. Beje, šie žmonės, dauguma jų, nėra įsikūniję Tibete, bet yra išsibarstę po visą pasaulį. Kai kurie iš jūsų esate tarp jų, ne daugelis, bet kai kurie. Ką yra skirta rasti mano tertonams? Koks jų laukia lobis už skausmo patyrimų šydo? Na, aš esu tas jų laukiantis lobis. Jūs esate susieti su kitais pakylėtaisiais mokytojais, ir kai iš tiesų pereisite skausmą ir išrišite savastis, atrasite savo mokytoją, o taip pat savo AŠ ESU Esatį, tačiau taip pat ir savo pakylėtąjį mokytoją ar mokytojus. Tad tai yra lobis.
Ir, žinoma, kai atrandate mokytoją, mokytojo sąmonės patyrimas jums suteikia kitokią perspektyvą. Ar daugelis iš jūsų suvokiate, kad prieš atrasdami pakylėtųjų mokytojų mokymus, jūs turėjote daug labiau ribotą perspektyvą į gyvenimą, o šių mokymų radimas pakeitė jūsų perspektyvą. Tačiau daugelis jūsų taip pat patyrėte mokytojų buvimą ir esybę, ir sąmonę, ir tai netgi dar labiau pakeičia jūsų perspektyvą. Kai tiesiogiai ir sąmoningai patiriate Kristaus sąmonės išraišką, turite atskaitos tašką, kaip mes tai pavadinome, tačiau jūs iš tiesų turite patyrimą, kuris pakeičia jūsų gyvenimą visam laikui, amžinai. Negalite grįžti atgal, negalite pamiršti to, ką pamatėte, ir tai, žinoma, yra ieškomiausias lobis.
Ego apibrėžtas kelias
Bet dabar, grįžtant prie šios idėjos, kad kelias turėtų būti sunkus, kas apsprendžia, koks bus jūsų kelias? Kai kurie nori turėti šį įvaizdį, kad egzistuoja iniciacijų kelias, kurį apibrėžė kažkokia aukštesnė dvasinė būtybė, pakylėtieji mokytojai ar kiti, ar galbūt šios būtybės, kurios perdavė masonų mokymus apie 33 iniciacijų lygmenis, ar 33 Kristiškumo pakopas, ar kad ir kaip tai būtų vadinama. Jie sakys: „Štai čia yra iniciacijų kelias, kuris buvo apibrėžtas pakylėtųjų mokytojų, ir privalote laikyti po vieną iniciaciją vienu metu, ir kopti aukštyn tuo iš anksto apibrėžtu keliu. Išlaikykite visus testus.“ Žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, galite sakyti, taip, yra kelias, kadangi mes, pakylėtieji mokytojai, žinoma, naudojamės savo pakilimo iš šios sferos patirtimi, kad apibrėžtume kelią, kuris gali padėti kitiems. Tie iš mūsų, kurie pakilome iš nenatūralios planetos, žiūrime, kaip galėtume sudėlioti kelią, kuris padėtų Žemėje esantiems žmonėms, ir pagal tai mes duodame atitinkamus mokymus.
Tačiau daugelis žmonių turi šį požiūrį, kad tai yra kažkoks iš anksto nubrėžtas automatiškas kelias, kuriame jums tiesiog reikia atrasti užuominą, kuri išsprendžia mįslę, ir tuomet pasukate raktą spynoje, ir atsidaro slaptos durys, ir jūs įeinate per tas duris. Tačiau viskas vyksta ne taip. Nors egzistuoja tam tikras iniciacijų kelias, kurį mes apibrėžėme, kiekvienas iš jūsų privalote juo eiti savo individualiu būdu. Ir kas lemia, koks bus jūsų asmeninis kelias? Na, atskirosios savastys, kurias turite savo sąmonėje, nes iniciacija, kurią privalote išlaikyti, yra atskirosios savasties pamatymas, kurią turite savo dabartiniame lygmenyje iš 144 lygmenų, leisti jai mirti, kad galėtumėte pakilti į sekantį lygmenį. Štai kaip išlaikote testą.
Tai nėra kažkoks mistinis procesas, per kurį atrandate kažkokią paslėptą užuominą ar paslėptą mįslę, kurią išsprendžiate, ar įvykdote užduotį, ar nudobiate drakoną, ar kad ir kas tai būtų. Tai netgi nėra tūnotojo nudobimas, kaip apie tai buvo kalbama ankstesnėje organizacijoje. Tai buvo tuo laiku perduota metafora, kuri buvo tinkama tam sąmonės lygiui, į kurį buvo nutaikytas mokymas. Tačiau jūs nenužudote atskirosios savasties. Štai kur slypi aukštesnio mokymo magija. Jūs tiesiog leidžiate jai mirti, tačiau kad galėtumėte leisti jai mirti, privalote ją pamatyti iš išorės, Sąmoningajam AŠ nuo jos atsiskiriant, ir šis paleidimas yra testo išlaikymas.
Tačiau ką mes taip pat sakėme? Atskiroji savastis yra sukurta jums duoti tam tikrą patyrimą, ir jums yra leidžiama patirti tą patyrimą. Tiesą sakant, jūs susikūrėte savastį, nes norėjote patirti tą patyrimą, ir jums yra leidžiama patirti tą patyrimą tiek ilgai, kiek to norite, kol jums bus jo gana ir galėsite jį paleisti.
Kas lemia, kiek ilgas ir kiek sunkus bus jūsų kelias? Tai lemia, kiek susikūrėte šių epinių savasčių ir kiek ilgai jums reikės patirti patyrimus per konkrečią savastį, kol jums bus gana ir galėsite paleisti. Jūs patys sau apsisunkinate kelią. Jūs jį darote ilgą ir sunkų, ir kaip jūs tai darote? Turėdami šį įvaizdį, kad ėjimas keliu yra epinis procesas, turintis kažkokią epinę svarbą, ir tai jus atves prie kažkokio epinio atlygio. Tačiau visa tai buvo apibrėžta iš dualistinės sąmonės. Tai nėra mūsų apibrėžtas kelias. Mes apibrėžėme kelią, kuriame pasiekiate laisvę nuo visų šių dualistinių savasčių ir įvaizdžių.
Matote, egzistuoja tam tikras etapas dvasiniame kelyje, ir tai galioja visiems dvasingiems žmonėms. Tačiau kiekvienas mokymas, kiekviena organizacija turi savo jo versiją. Ankstesni pakylėtųjų mokytojų mokymai turėjo Kameloto įvaizdį, Šventojo Gralio paieškas, heroišką siekį surasti šį paslėptą lobį. Tačiau viso to varomoji jėga yra ego, kuris galvoja, kad jeigu išpildysite siekį, kurį apibrėžė ego arba puolusios būtybės, gausite atlygį, kurio nori ego. Būsite ypatingi. Būsite įšventinti. Būsite išaukštinti į kažkokį autoriteto ar valdžios postą. Įgysite valdžią materijai. Proto valdžią materijai. Pasakykite, valdžia materijai – kodėl tai turėtų būti svarbu pakylėtoje karalijoje? Kam jums tai, kai jau esate pakilę?
Epinio siekio paleidimas
Ateina tas momentas 96-ame lygmenyje, kai jums reikia pažvelgti į savastį, kurią susikūrėte tarp 48-o ir 96-o lygmenų. Ir jums reikia pamatyti, kad ji vis dar, daugumoje atvejų, turi to epinio mąstymo elementą, kuomet galvojate, kad turite kažkokią svarbą kosminėje perspektyvoje. Yra epiškai svarbu, kad jūs einate keliu, išlaikote iniciaciją, tampate Gyvuoju Kristumi. Nes jūs galite padaryti kažką tokio, ko niekas kitas negalėtų padaryti, ir todėl galėsite už tai gauti aukščiausią pripažinimą arba atlygį. Ir žinau, kad tai gali nuskambėti žiauriai, tačiau kartais tiesiog turime kalbėti realistiškai, nes kai pasiekiate 96-ą lygmenį, nebegalite apsimetinėti, nebegalite vaidinti. Esate girdėję populiarų posakį: „Vaidinkite, kol tai padarysite.“ Tačiau niekada to nepadarysite, kol vaidinsite. Negalite apgauti Kristaus, kaip sakėme. Negi iš tiesų manote, kad galėsite apgaule prasmukti į dangų? Na, ego taip mano, ir būtent tai jums reikia pamatyti ir suvokti, kad tai yra tuštybių tuštybė. Viskas yra tuštybė. Jūsų ego galvoja, kad yra ypatingesnis už bet kurio kito žmogaus ego. Mano ego yra stipresnis už tavo ego. Bet matote, tam tikra prasme, nėra nieko naujo po saule. Tėra ribotas skaičius iliuzijų, kurias gali sumąstyti dualistinė sąmonė ir puolusios būtybės, nes jie turi ribotą vaizduotę. Kodėl ji yra ribota? Todėl, kad ji yra dualistinė! Viskas visada privalo egzistuoti santykyje su kažkuo kitu. Tai yra vaizduotės limitas.
Ateina tas momentas tame 96-ame lygmenyje, kai jums reikia pažvelgti, ar turite šį epinį požiūrį į dvasinį kelią, ir tai paleisti bei priimti, kad jūsų ego nėra niekuo ypatingas. Jūsų ego nėra absoliučiai niekuo ypatingas! Jis negali padaryti nieko tokio, ko negalėtų padaryti kiti ego. Jis nesumąstė jokio epinio tikslo, kurio nebūtų sumąstę ir kiti. Kad ir ką būtumėte padarę, kažkas kitas jau tai buvo padaręs anksčiau. Kai kurie tie kiti dabar jau yra pakylėtieji mokytojai, nes jie tai paleido, pamatė, kas tai iš tiesų yra, ir nusprendė: „Gana, gana, gana viso to!“
Kairysis kelias
Jeigu nepaleisite šio epinio siekio, nepakilsite virš 96-o lygmens, tačiau negalite stovėti vietoje 95-ame, tad privalote leistis žemyn. Ką jūs tuomet darote? Iš esmės atstumiate Kristų, kaip Petras tai padarė tris kartus. Tiesą sakant, jis atstūmė Kristų, kai pasakė Jėzui: „Šito tau nenutiks, Viešpatie. Aš žinau geriau už tave, kas tau turėtų nutikti Jeruzalėje.“ Tai taip pat buvo Kristaus atstūmimas.
Ką jūs tuomet darote? Pradedate eiti mūsų taip pavadintu kairiuoju keliu, netikru keliu, ir užuot leidę tai epinei savasčiai mirti, jūs dabar siekiate jos pripažinimo ir išaukštinimo, tad siekiate susikurti patyrimą, kad jūsų epinė savastis, jūsų ego yra teisus ir žino geriau už Kristų, kas yra tikra ir netikra. Ir galite šitaip nusileisti iki paties žemiausio lygmens, kadangi puolusios būtybės, nuo ketvirtosios sferos, kai jos nupuolė, jos ėjo tuo kairiuoju keliu, siekdamos įtvirtinti, kad jų atskirasis aš yra teisus, o Kristus klysta.
Netikri mokytojai
Na ir dabar, atkreipkite dėmesį, laisvos valios įstatymas suteikia jums teisę tai daryti. Jūs turite teisę patirti tą patyrimą. Ką daugelis žmonių padaro, kai nusprendžia įžengti į tą kelią, yra tai, kad jie apsiskelbia dvasiniais mokytojais, siekdami pritraukti mokinius iš žemesnio sąmonės lygmens, ir jie apsiskelbia turinčiais kažkokį pranašesnį autoritetą, iš kurio jie duoda aukščiausią mokymą čia Žemėje. Kai kurie iš šių guru netgi užsimena apie pakylėtuosius mokytojus, tačiau jie neturi jokio ryšio su pakylėtaisiais mokytojais, nes būtent tai jie atmetė 95-ame lygmenyje. Jie užmezga kontaktą su būtybėmis mentalinėje karalijoje, kurios apsimetinėja pakylėtaisiais mokytojais.
Mes kartais juos vadiname netikra hierarchija, kadangi jie mėgina apsiskelbti aukščiausia hierarchija. Šie guru kartais gali, per keletą gyvenimų, susikurti ganėtinai nemenką gebėjimą įtraukti žmones, užhipnotizuoti juos dvasiniu mokymu, ir jie gali išvystyti tam tikrus gebėjimus paveikti žmonių protus, priversti juos pasinerti į ekstazės būseną ar būseną, kurioje jie pasijunta perkrauti. Arba jie gali teigti turintys gebėjimą materializuoti dalykus, išvemdami mažas dėžutes su žiedais ar kitais dalykais. Ir tai daro įspūdį žmonėms, tačiau ar tai daro įspūdį Kristui?
Epinės savasties netikrovė
Na, žinoma, kad ne. Norėdami atiduoti tą epinę savastį, kaip ją vadinsiu, ji nesiskiria nuo atskirojo aš ar netgi dvasingojo aš, apie kurį kalbėjome, tačiau vadinsiu ją epine savastimi; privalote ją pamatyti taip, kaip ją mato Kristus. Tai nereiškia, jog ji yra klaidinga. Tai nereiškia, jog ji yra bloga. Tai nereiškia, jog ji yra piktavališka. Ji, tiesą sakant, gali būti gera, ji gali būti labai dvasinga, tačiau žvelgiant iš Kristaus proto perspektyvos, ji tiesiog neturi tikrovės, nes ji jums suteikia patyrimą, kuris nėra paremtas ryšiu su Kristaus protu.
Ir tai veda prie diskusijos: „Tai ar tu sakai, kad egzistuoja skirtingų rūšių patyrimai?“ Na, taip. Egzistuoja patyrimas, kad jūs esate atskira būtybė, ir patyrimas, kad esate susieta būtybė. Ir tai gali skambėti painiai, kadangi sakėme, jog 48-ame lygmenyje intuityviai jaučiate turintys ryšį su kažkuo už savo proto ribų, ir kildami link 96-o lygmens įgyjate aiškesnį pojūtį, su kuo jūs esate susieti. Ir galite patirti tikrus patyrimus, patirdami Kristaus protą, tačiau yra dvasingų žmonių, kurie nepersijungia į suvokimą, kad sąlyga, kurią turite išpildyti, norėdami pasiekti Kristiškumą, yra kažką atiduoti. Net ir ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų dispensacijose daugelis mokinių koncentravosi į pasiekimų vystymą, nors ir turėjo Motinos Marijos perduotą koncepciją apie atidavimą, tačiau daugelis žmonių nesuvokė, kad jie turi atiduoti. Jie manė, kad vysto šį sofistišką atskirąjį aš, šiuos pasiekimus. Tačiau tikrieji pasiekimai, kuriuos išvystote savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, o tiksliau Sąmoningajame AŠ, yra jūsų pasiryžimas atiduoti.
Atidavimo svarba
Dvasinės pamokos, kurias išmokstate, jos yra jūsų kauzaliniame kūne, o ne jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, ne Sąmoningajame AŠ, kuris neturi jokios struktūros, kad galėtų jas saugoti. Ir esminis dalykas yra, ar jūs kažkur tarp 48-o ir 96-o lygmenų pradedate susiderinti su šia būtinybe kažką atiduoti? Net jeigu nesuprantate, kas tai yra, matote, kaip yra svarbu paleisti. Ir jeigu to nematote, tuomet pasieksite tašką, kai galvosite: „Kodėl turėčiau atiduoti šią savastį? Ji man suteikia didžius patyrimus, koks aš esu svarbus.“ Ir tuomet jūs pradedate eiti kairiuoju keliu, net jeigu esate dešiniarankis. Tad ką mes mėginome nuo pat pradžių padaryti su šia dispensacija, tai mėginome padėti jums pamatyti, kad privalote kažką atiduoti. Turite įveikti ego. Turite įveikti dualistinę sąmonę.
Tačiau ypač kai pradėjome duoti savasčių koncepciją, mes davėme mokymus, kaip yra svarbu tiesiog paleisti, leisti savasčiai mirti, o tai iš esmės reiškia – ją atiduoti. Jūs turite šią savastį, kurią susikūrėte, jog yra epiškai svarbu eiti dvasiniu keliu. Tačiau kad galėtumėte pakilti virš 96-o lygmens, turite pamatyti, jog ta savastis tiesiog jums davė patyrimą, kuris jus motyvavo eiti dvasiniu keliu ir dėti pastangas, galbūt netgi dideles pastangas, ir ji galėjo jus atvesti iki 96-o lygmens, tačiau ji negalės jūsų išvesti virš jo. Ir jeigu to nepamatysite, negalėsite paleisti. Toliau tęsite šią epinę kelionę.
Taip dažnai mes tai matėme dvasinguose ir religinguose žmonėse. Matote krikščionių grupes, kurie tiki, kad jų bažnyčios nariai turi ypatingą vietą danguje, kur jie nueis aukščiau už kitus. Na, tiesą sakant, žydai taip pat tiki turintys ypatingą vietą danguje.
Tačiau yra pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie tiki, kad jų pakylėjimas yra svarbesnis už visų kitų žmonių pakylėjimą, ir todėl mes, pakylėtieji mokytojai, žiūrime į juos su dideliu nekantravimu: „Kada gi jis pakils? Kada galėsime jį pasveikinti? Kada galėsime įšventinti jį į riterius ir užkabinti jam medalį ant kaklo?“
Nėra „ypatingų“ Kristuje
Ir tai, vėlgi, visiškai atitinka laisvos valios įstatymą, kadangi jie patiria patyrimą, tačiau, vėlgi, tai yra patyrimas, kurį galite patirti tik nepakilusioje sferoje. Nes pakylėtoje karalijoje, Kristaus sąmonėje, nėra vietos epiniam mąstymui. Negalėsite peržengti 96-o lygmens, jeigu trokšite būti ypatingesni už kitus žmones. Kodėl? Todėl, kad Kristus yra Vienas protas, suvienijantis visus su jų Kūrėju ir siekiantis pakelti aukštyn visus gyvybės srautus.
Kaip galite tarnauti keldami aukštyn kitą, jeigu norite būti pranašesniu už tą kitą? Tuomet jūs norėsite laikyti jį žemiau, kad galėtumėte būti geresniu už jį, ir tiktai tuomet, kai tai pamatysite, kai susiderinsite su tuo Kristaus proto aspektu, kad aukštieji bus pažeminti, o pirmieji bus paskutiniai, suvoksite, kas yra Kristus. Kristus nepaverčia jūsų ypatingais, jis jus iškelia virš dualistinio poliariškumo, kuriame egzistuoja ypatingi ir neypatingi, ar ypatingesni ir mažiau ypatingi, ar bet kokie vertybiniai vertinimai, kuriuos galėtumėte konceptualizuoti. Na ir dabar, vėlgi, jeigu jums dar nebuvo gana šio patyrimo, kad esate ypatingi, nes esate dvasiniame mokyme, galite toliau patirti tą patyrimą ir stiprinti tą patyrimą. Bet tuomet jūs paliekate pakylėtuosius mokytojus ir susiderinate su taip vadinamais mokytojais, tačiau, vėlgi, jūs turite savo laisvą valią.
Egzistencinė Kristaus dilema
Ir dalykas tas, ir tai yra dar viena egzistencinė Kristaus sąmonės dilema, kaip Jėzus tai pavadino, kad yra mokinių, kurie ėjo keliu ilgą laiką, ir jie sąžiningai ir nuoširdžiai siekė pakelti savo sąmonę ir išlaikyti savo iniciacijas, ir jie galvojo pasiekę Kristiškumą tame 95-ame lygmenyje. Jie galvoja, kad pasiekė tokį Kristiškumą, kurį apibrėžia atskirasis aš, epinis aš, ir jeigu jie nesiryš to atiduoti, praras savo ryšį. Jie turi tikrą ryšį su pakylėtaisiais mokytojais, tačiau jie jį praranda, tačiau nežino, kad jį prarado.
Mes tenai stovime, žiūrime į mokinį, kuris neišlaiko tos iniciacijos, ir privalome jį paleisti, nes jis yra absoliučiai įsitikinęs, kad vis dar tebeturi ryšį su pakylėtaisiais mokytojais, kad, tiesą sakant, žino geriau už pakylėtuosius mokytojus, ką pakylėtieji mokytojai turėtų sakyti per tam tikrą pasiuntinį. Arba jie žino geriau už pakylėtuosius mokytojus, kad šis asmuo nebėra pasiuntinys. Šis asmuo prarado savo mantiją, ir tas kitas asmuo dabar tapo pasiuntiniu. Jie žino geriau.
Ir kaip galime jiems padėti išeiti iš to mąstymo? Negalime, nes nepažeisime jų laisvos valios, o jie neprašo mūsų pagalbos, kadangi yra įsitikinę, jog jiems jos nereikia. Kalbu tai ne tam, kad pakeisčiau protus tų, kurie nuėjo tuo keliu, nes jie pasikeis tik tuomet, kai jiems bus gana to patyrimo. Sakau tai, kad padėčiau tiems, kurie dar nepasiekė 96-o lygmens, arba kurie jį pasiekė, bet dar nepaleido arba dar nesuvokė būtinybės paleisti.
Perėjimas į atidavimo kelią, vedantį dangun
Mes matome, kad per šiuos pastaruosius pora metų, ganėtinai nemažai jūsų, kurie esate šios bendruomenės dalis, pasiekėte tą iniciaciją, ir dauguma jūsų ją išlaikėte. Kai kurie iš jūsų dar to nepadarėte, bet mes žinome, kad jūs visi turite tą potencialą. Kai kurie iš jūsų to dar nepasiekėte, tad jums iš tiesų nereikia jaudintis dėl šio mokymo, nors vis tiek galite priimti pamoką, kad ir kokiame būtumėte sąmonės lygyje, jūs galite suvokti atidavimo vertę, kadangi, kaip sakėme, tai iš esmės yra tai, kaip įveikiate bet kokią savastį. Ir vis dėlto, tarp jūsų vis dar yra nemažai tokių, netgi sakyčiau, daugelis jūsų, kurie esate labai arti to lygmens, ir todėl jums gali būti iš tiesų naudinga įsidėti šį mokymą į širdį ir jį kontempliuoti, kol patirsite tą patyrimą, pakeisdami savo perspektyvą, ir pažvelgsite į savo dvasinį aš, į savo epinį aš, iš Kristaus proto perspektyvos. Arba galime sakyti, kad Sąmoningasis AŠ išeis iš savasties ir nebežiūrės į save ir į kelią per tos savasties filtrą. Užuot galvoję, kad turite darydami nueiti į dangų, suvokiate, kad tiktai atidavimas gali jus atvesti į dangų. Jūs galite tik atiduoti.
Tad dabar atiduodu savo mėginimą jums padėti, nes žinau, kad Gautama Buda perims deglą ir pratęs mūsų pokalbį. Tad ir aš dėkoju jums, kad esate šios aštuoniukės tėkmės, šio alcheminio proceso dalimi. Žinoma, jūs tai darote ne vien dėl savęs, bet jūs taip pat praskinate tą tašką, kuriuo kiti galės eiti ir netgi patirti tuos patyrimus, kurie galės būti saugomi kosminiame archyve ir galės būti panaudoti kuriant kitą sferą.
Užsklendžiu jus dideliame džiaugsme, kuris AŠ ESU. Padma Sambhava, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com