Raktas 4: Šios visatos tikslas

Na ir dabar, kai jau padėjome tinkamus pamatus, galime pereiti prie labiau tiesioginio Dievo prigimties ir šios visatos tikslo aptarimo. Šios diskusijos tikslas yra išplėsti jūsų proto įvaizdį apie Dievą, kad – jei turėsite noro – galėtumėte išvengti situacijos, kurioje jūsų proto įvaizdis užblokuotų tiesioginį Dievo Esaties patyrimą. Kitaip tariant, viliuosi, jog man pavyks išplėsti tiek jūsų supratimą apie Dievą, tiek jūsų tiesioginį Dievo pajautimą. Būdamas pakylėtąja Būtybe matau Dievo realybę. Galiu aprašyti šį savo Dievo realybės matymą, tačiau visiškai netrokštu, kad pasitenkintumėte mano aprašymu. Noriu, kad patys tiesiogiai patirtumėte Dievo realybę. Tačiau, kaip jau aptarėme, tai iš jūsų pareikalaus išvalyti savo protą nuo fiksuotų, stabmeldiškų įvaizdžių, kurie blokuoja jūsų suvokimą. Tad pamąstykime apie skirtumus tarp to, kaip jūs – nepakylėta būtybė Žemėje – ir aš – pakylėta būtybė dvasinėje karalijoje – suvokiame tą realybės lygmenį, kuriame gyvename, judame ir egzistuojame.

Kaip sakiau, materiali visata yra sudaryta iš tos pačios bazinės substancijos kaip ir dvasinė karalija. Tačiau šviesa materijos karalijoje buvo pažeminta iki kito vibracijų spektro. Taip pat galėtume sakyti, kad žemesnė vibracija reiškia, jog šviesa nėra pasiekusi aukšto intensyvumo, ir todėl ji – kol kas dar – nesugeba užpildyti visos materialios visatos. Būtent dėl to erdvė tarp saulių sistemų ir galaktikų atrodo tuščia. Atrodo, lyg egzistuotų didžiuliai plotai be šviesos, ir tiktai tam tikros lokalizuotos vietos – ir jūsų saulė čia yra vienas iš pavyzdžių – spinduliuoja šviesą iš vidaus. Galėtume sakyti, kad materialioje visatoje vis dar tebėra daugiau tamsos negu šviesos. Dėl to negalite matyti energijų, vibruojančių aukščiau tam tikro vibracijų lygmens, ir todėl negalite matyti, kad fizinė materija iš tiesų yra sukurta iš subtilesnių energijų, atitekančių į materialią visatą iš aukštesnių vibracijų spektro. Galėtume sakyti, kad egzistuoja matymo horizontas, už kurio dauguma žmonių nesugeba nieko matyti savo dabartiniame sąmonės lygmenyje.

Dėl dabartinio materijos tankumo žmonėms yra įmanoma susikurti ir išlaikyti iliuziją, kad Dievo nėra arba kad jie yra atskirti nuo Dievo neperžengiamu barjeru. Šis atskirties nuo Dievo jausmas neišvengiamai paskatina žmones laikyti save atskirai egzistuojančiais, nepriklausomais individais. Žmonės gali manyti, jog yra atskirti nuo kitų žmonių, kas pagimdo iliuziją, kad galite kenkti kitiems žmonėms, kitoms gyvybės formoms ir net fizinei planetai, tuo pat metu nepakenkdami sau. Tai, žinoma, yra esminė visų žmogiškų konfliktų ir žiaurumų priežastis, nes, jeigu žmonės žinotų, kad žeidžia save, žeisdami kitus, dauguma jų atitinkamai pakeistų savo elgesį. Tik nedidelis skaičius labai stipriai pakrikusio proto žmonių specialiai save žeistų, tačiau iš tiesų net ir jie pilnai nesuprastų, ką daro. Galime sakyti, kad gyvenimo materialioje karalijoje tikslas yra įveikti ribotą realybės suvokimą, idant galėtumėte tiesiogiai patirti, jog nesate atskira būtybė, bet esate savojo šaltinio, savo Kūrėjo tąsa.

Priešingai materialiai visatai, dvasinė karalija yra sukurta iš aukštesnių vibracijų ir aukštesnio intensyvumo energijos. Net ir pačiame žemiausiame dvasinės karalijos lygmenyje nėra tuščios erdvės. Viskas atrodo užpildyta šviesa, ir jūs save matote judantį šviesos vandenyne. Tiesiogiai matote, kad viskas yra sukurta iš šviesos, tai reiškia, kad šviesa yra spinduliuojama iš vidaus arba jai yra leidžiama persišviesti. Tad matote, kad jūs patys taip pat spinduliuojate šviesą iš vidaus. Jeigu pažvelgtumėte atidžiau, pamatytumėte, kad šviesa jūsų vibraciniame spektre atiteka į jūsų pasaulį iš aukštesnės karalijos. Ir jeigu pasektumėte šį šviesos srautą, pamatytumėte, kad jis atiteka tyros šviesos pavidalu iš jį kuriančios Būtybės, sukūrusios šį formų pasaulį. Ir tuomet žinotumėte, kad yra Dievas, ir kad „be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta“ (Jono 1,3), įskaitant ir jus.

Tai, kad tiesiogiai matote, jog viskas yra šviesa ir ši šviesa ateina iš Dievo, neatima iš jūsų laisvos valios. Tiesą sakant, tai jums suteikia tikrą pasirinkimo laisvę. Dvasinėje karalijoje esanti Būtybė taip pat gali pasirinkti eiti prieš Kūrėjo įstatymus ir kūrybinę intenciją. Tačiau ji negali to daryti būdama neišmanyme, ji negali to daryti nežinodama, kad, žeisdama kitus, ji žeidžia save. Žemėje, yra sunkiau tiesiogiai patirti Dievo egzistavimą, ir todėl yra daug labiau tikėtina, kad būtybės gali pasirinkti priešintis tam, ko nesupranta arba netiki realiai egzistuojant. Žmonės gali tikėti, jog gali žeisti kitus, nesužeisdami savęs.

Įsivaizduokite, kad prieinate išsišakojimą kelyje ir turite pasirinkti kryptį, kuria eisite. Nematote, kad vienas kelias veda į prarają, o kitas veda į svetingą karaliją. Niekas jūsų neverčia pasirinkti kažkurį vieną iš šių kelių, tačiau ar galite iš tiesų laisvai pasirinkti, nežinodami, kur veda abu keliai? Jeigu nežinote arba pilnai nesuprantate savo pasirinkimų pasekmių, ar galite iš tiesų laisvai rinktis? Tad ar galima sakyti, kad tie, kurie pažeidinėja Dievo įstatymus arba neigia Dievo egzistavimą, nesuvokdami Dievo tiesiogiai, iš tiesų laisvai renkasi? Jeigu nesate pajautę Dievo ar bent jau Dievo šviesos, ar iš tiesų galite laisvai pasirinkti – laikysitės Dievo intencijos šios visatos sukūrimui, ar jai priešinsitės? Štai kodėl Biblija kalba apie kelią, kuris žmogui atrodo teisingas, tačiau baigiasi jis mirtimi (Patarlių 14,12).

***

Dievo realybė nėra linijiška, tačiau, kadangi žmogaus protas yra taip stipriai užprogramuotas mąstyti linijiškais vaizdais, pažvelkime į linijišką reprezentaciją. Pradėkime nuo to, kaip jūs suvokiate materialią visatą. Mokslas jau atrado, kad už materialios visatos ribų egzistuoja kažkas daugiau, ir kad žmogaus protas turi gebėjimą pajausti tai, kas išeina už materialios visatos ribų. Tačiau mažai mokslininkų turėjo noro tai apjungti ir suvokti, kad, kai žmonės mato kažką daugiau, jie – bent jau ne visada – haliucinuoja. Jie tikrai mato kažką, kas iš tiesų egzistuoja. Mokslas vieną dieną pripažins, kad viena iš pagrindinių proto charakteristikų yra gebėjimas jausti, ir kad proto juslės yra daug pranašesnės už fizines jusles. Dauguma žmonių nuo vaikystės buvo programuojami nukreipti proto jutiminius gebėjimus tik į fizines jusles. Būtent dėl to jie nieko nemato už materialaus pasaulio ribų – o tiksliau, jie iš tiesų tai mato, tačiau jų protai atsijoja tai kaip nereikalingą informaciją, prieš jai pasiekiant sąmoningą lygmenį. Tačiau protą galima pertreniruoti, kad jis nukreiptų savo jutiminius gebėjimus už juslių ribų. Intuicija yra pirmas žingsnis, tačiau po to gali sekti ir tolesni žingsniai. Tad tuo noriu pasakyti, kad jūsų protas turi gebėjimą pamatyti visas dvasines karalijas, sukurtas jūsų Kūrėjo. Iš pradžių galite pradėti nuo žemiausios dvasinės karalijos matymo, ir palaipsniui galite kilti aukštyn, kol suvoksite aukščiausią formų pasaulio lygmenį. Netgi galite žengti žingsnį anapus ir patirti patį Kūrėją.

Daugelis žmonių jau yra tai padarę, tačiau tik nedaugelis turėjo gebėjimą suvokti aukštesnių karalijų detales. Tačiau dauguma dvasingumu besidominčių žmonių turi gebėjimą jausti, kad už materialios visatos ribų kažkas egzistuoja, ir todėl jie žino – per tiesioginį patyrimą arba vidinį žinojimą, – kad dvasinis pasaulis yra tikras. Lygiai taip pat galite tiesiogiai patirti, kad egzistuoja Esatis, Būtybė, esanti net ir už pačios aukščiausios dvasinės karalijos ribų. Ir todėl galite žinoti, kad Dievas egzistuoja.

Kartą pajutę, kad kažkas yra tikra, galite pasinaudoti dar vienu proto gebėjimu, pagilindami savo supratimą apie tą kažką, nors ir nesuvokiate tiesiogiai visų detalių. Tai yra proto gebėjimas įsivaizduoti, konceptualizuoti tai, kas nėra detaliai suvokiama ir tik yra jaučiama kaip „kažkas tikro.“ Šis gebėjimas yra – arba turėtų būti – apjungiamas su gebėjimu racionalizuoti, kuomet jūs išplečiate savo supratimą už to, ką sugebėjote tiesiogiai pajausti, ribų. Ir būtent čia, žinoma, dvasiniai mokymai gali būti naudingi, padėdami jums išsiugdyti gilesnį dvasinio pasaulio supratimą. Kitaip tariant, išoriniai mokymai gali jums padėti augti, paaiškindami jūsų tiesioginius patyrimus – jei tik neimsite naudotis išoriniais mokymais šiems patyrimams užblokuoti.

Dabar noriu paprašyti jūsų įsivaizduoti, kad keliaujate per įvairius dvasinės karalijos lygmenis, kol pasiekiate aukščiausią lygmenį. Šis lygmuo Biblijoje yra aprašytas kaip Dievas, tariantis: „Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga“ (Apreiškimo 21,6). Tai yra aukščiausias formų pasaulio lygmuo, kadangi tai yra pirmasis lygmuo, kuriame Kūrėjas išreiškia save formoje. Kūrėjas kūrimo procesą pradeda, išreikšdamas save dviem poliais – Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga, plėtimosi ir traukimosi jėga, iškvėpimu ir įkvėpimu, Jin ir Jan. Žmogiškame lygmenyje, šios jėgos dažnai yra suvokiamos kaip Tėvas ir Motina, arba vyriškumas ir moteriškumas, nors jos toli išeina už žmogiškojo lytiškumo ribų.

Esmė ta, kad pirmajame pasireiškimo lygmenyje, Vienas Kūrėjas išreiškia save dviem poliais. Šie poliai nėra priešingybės, ir jie vienas kito nepanaikina. Jie yra vienas kitą papildančios ir pakylėjančios jėgos. Susitikusios subalansuotoje išraiškoje, jos viena kitą padaugina ir tampa daugiau. Visuma yra daugiau už jos dėmenų sumą, ir šitaip yra sukuriamas naujas gyvybės pasireiškimas. Būtent taip, kaip vėliau matysime, buvo sukurti visi tolimesni formų pasaulio lygmenys. Tad čia tiesiog noriu jums parodyti, kad Vienas Kūrėjas išreiškia save dviem poliais, tačiau už aukščiausio formų pasaulio lygmens Kūrėjas išlieka Vienas. Kitaip tariant, yra tik Vienas Dievas, ir nors „be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta“, šis Vienas Dievas niekada nenustoja būti Vienas, nenustoja būti nedaloma visuma.

Daugelis religijų Žemėje kalba apie šį Vieną Dievą, tiesiog naudodamos skirtingus vardus ir šiek tiek kitokius tos pačios realybės aprašymus. Tačiau, kad galėtume eiti toliau, mums reikia ištaisyti keletą klaidingų koncepcijų, įslinkusių į kai kurias religijas. Šis klaidingas supratimas teigia, kad už šio Vieno Dievo nieko daugiau nėra, kad šis aukščiausias ir viršiausias Dievas ir yra visas Dievas. Ši klaida įslinko iš dalies dėl riboto supratimo apie anapusinius dalykus. Tačiau dėl šios klaidos taip pat yra kaltas ego poreikis jaustis pranašesniu. Daugelis religingų žmonių turi poreikį jausti, kad jų religija yra vienintelė teisinga ir kad ji yra pranašesnė už visas kitas religijas. Ir jeigu jūsų religija yra vienintelė tikra ir ji vienintelė garbina aukščiausią Dievą, tai tuomet tai privalo būti geriausia religija Žemėje – ar bent jau šitaip samprotauja ego. Šis religijų karas neleido pakylėtiesiems mokytojams perduoti aukštesnio supratimo apie Dievą šioje planetoje. Tačiau dabar buvo pasiekta kritinė masė, ir mes nusprendėme perduoti šį aukštesnį supratimą tiems, kurie turi akis matyti.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Visrakčiai į dvasinę laisvę.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels