Raktas 9: Kristus ir antikristas

Ar buvote kada nors pasiklydę, vaikščiodami tankiame miške arba svetimame mieste, nebežinodami, kur esate ar kaip nusigauti iki savo tikslo? Kodėl pasiklydote? Argi ne todėl, kad turėjote ribotą perspektyvą, ribotą situacijos matymą? Jeigu būtumėte galėję įšokti į sraigtasparnį ir pažvelgti į situaciją iš viršaus, jums būtų buvę žymiai lengviau atrasti kelią. Arba jeigu būtumėte galėję paskambinti kam nors sraigtasparnyje, šis žmogus būtų galėjęs jus vesti iš aukštesnės perspektyvos.

Žemėje yra daug žmonių, kurie teigia esantys religingi arba dvasingi žmonės, siekiantys aukštesnės gyvenimo būsenos, nesvarbu, ar jie tai vadintų išganymu, amžinuoju gyvenimu, nirvana, aukštesne sąmone, nušvitimu ar dar kaip nors. Kai kurie iš šių žmonių iš tiesų atrado tikrą kelią, vedantį į aukštesnę būseną, kai tuo tarpu kiti tiesiog haliucinuoja. Koks gi skirtumas tarp atradusiųjų Kelią, kurį Jėzus vadino ankštu ir siauru keliu, ir tų, kurie eina plačiu keliu, vedančiu į pražūtį (Mato 7,13-14)? Skirtumas yra toks, kad tie, kurie atrado tikrąjį kelią, suvokė, jog raktas į tikrą progresą yra plėsti savo perspektyvą, keisti tai, kaip į viską žiūrite, transcenduojant savo ribotą sąmonės būseną. Ir priešingai, tie, kurie eina netikru keliu, galvoja atradę vienintelę teisingą tikėjimo sistemą, ir tiki, kad ši amžina tiesa garantuos jų išganymą.

Svarbiausia tiesa apie Žemės planetą yra ta, kad žmonės pasiklydo ir įstrigo žemesnėje sąmonės būsenoje, kurioje į viską žvelgią iš ribotos ir iškreiptos perspektyvos. Tai tiesa, kad pradžioje Dievas sukūrė savimonę turinčias būtybes pagal savo paveikslą ir panašumą. Tačiau, kadangi žmonės prarado ryšį su savo aukštesniąja esybe, jie susikūrė Dievą pagal savo pačių paveikslą ir panašumą – pagal savo dabartinę, ribotą, į save sukoncentruotą sąmonės būseną. Todėl jie projektuoja žmogiškas savybes ant Dievo, galvodami, kad jis yra piktas, baisus, tolimas, nemylintis, neteisingas – klijuodami jam visas iš anti-meilės kylančias žmogiškas savybes.

Tikriausiai žinote, kad buvo laikai, kai daugelis žmonių tikėjo, jog Žemė yra plokščia. Tikriausiai taip pat žinote, kad Žemė ir tuomet buvo tokia pat apvali kaip ir dabar. Kitaip tariant, egzistuoja tam tikri gyvenimo aspektai, kurių žmonių įsitikinimai negali pakeisti, kadangi šie faktai buvo apibrėžti proto, kuris yra aukštesnėje būsenoje nei dabartinė žmonių turima sąmonės būsena. Tad norėčiau, jog visi nuoširdūs dvasios ieškotojai pamąstytų apie tai, kad iš Dievo nepasišaipysite (Galatams 6,7), ir kad jis neatsižvelgia į asmenis (Apaštalų darbai 10,34) ar jų ribotas nuomones. Kitaip tariant, žmonių įsitikinimai apie Dievą nepakeičia Kūrėjo realybės.

Tačiau šie įsitikinimai iš tiesų keičia žmonių suvokimą ir jų santykį su Kūrėju, ir todėl šie įsitikinimai keičia pačių žmonių požiūrį į save. Ne be reikalo pirmieji du Mozei perduoti įsakymai liepia neturėti jokių kitų Dievų šalia vieno tikrojo Dievo ir nesidirbinti sau jokių stabmeldiškų atvaizdų (Išėjimo 20,3-4). Kai žmonės nupuolė į žemesniąją sąmonės būseną, jie ėmė kurtis proto įvaizdžius – o taip pat iš medžio, akmens ar aukso dirbinamus stabus – pradėdami tikėti, jog tai yra tikrasis Dievas. Tačiau tikrasis Dievas yra Kūrėjas, kuris visada yra aukščiau už savo kūriniją, ir tuo pat metu yra visur savo kūrinijoje. Tad jokie formų pasaulio įvaizdžiai negali aprašyti Kūrėjo, sukūrusio formų pasaulį.

Kai susikuriate stabmeldišką Dievo įvaizdį – proto įvaizdį, kurį laikote neklystančiu ir atsisakote jį keisti, – neišvengiamai prarandate ryšį su tikruoju Dievu ir jo įstatymų realybe. Kaip jau aptarėme, jūs tuomet pradedate kurtis pasaulį, kuris nėra paremtas Kūrėjo įstatymais. Todėl jūsų kūriniai neišvengiamai bus nesubalansuoti, o tai gali atvesti tik į kančias. Visų kančių priežastis yra ta, kad žmonės prarado ryšį su Dievo įstatymų realybe, ir todėl naudojasi savo bendrakūrybiniais gebėjimais nesubalansuotam pasauliui kurti. Kitaip tariant, visos kančios yra neišmanymo, iliuzijos pasekmė. Tą įrodo faktas, kad tiek daug žmonių kaltina Dievą dėl savo kančių, manydami, kad buvo sukurti nusidėjėliais, kad Dievas nori juos nubausti arba kad jis yra neteisingas Dievas.

Tad mėginu padėti jums suvokti, kad dauguma žmonių šiandien turi ribotą gyvenimo perspektyvą, ribotą pasaulėžiūrą. Tačiau jie yra linkę projektuoti šį ribotą požiūrį ant Dievo, manydami, jog iš tiesų gali žinoti – ar netgi apibrėžti – koks yra Dievas, remdamiesi savo dabartine sąmonės būsena. Jūsų dvasiniam augimui būtų labai konstruktyvu atpažinti šią tendenciją ir nuoširdžiai pasistengti virš jos pakilti.

Ir iš pradžių galite pamąstyti apie tai, kad, nors daugelis žmonių yra sumišę ir nesuvokia, kaip veikia pasaulis, Dievas nėra sumišęs. Kūrėjas nėra neprotingas, ir jis pilnai suvokia visus įstatymus, vadovaujančius jo kūrinijos vystymuisi. Tad, jeigu norite ištrūkti iš jums kančias keliančio sumišimo, turite išplėsti savo supratimą apie Dievo įstatymus. Tai iš jūsų gali pareikalauti pakilti virš savo dabartinių įsitikinimų apie gyvenimą, Dievą ir pasaulį. Kaip minėjau anksčiau, viena iš pagrindinių problemų Žemėje yra ta, kad tiek daug žmonių yra prisirišę prie savo dabartinių įsitikinimų, jog atstumia aukštesnį supratimą, kai jis jiems yra pasiūlomas. Ir vis dėlto, pamėginsiu jums duoti aukštesnę perspektyvą apie pačius pamatinius visatos principus.

***

Kaip jau aptarėme, esminis formų pasaulio tikslas yra suteikti savimonę turinčioms būtybėms gebėjimą augti savo savimonėje, nuo į vieną tašką sukoncentruoto tapatumo jausmo iki pilnos Dievo sąmonės, kuri yra kiekviename Visumos taške ir yra viena su Visuma. Tam yra reikalingi keli elementai:

  • Būtybės savo kelionę turi pradėti aplinkoje, kurioje galėtų turėti tapatumo jausmą kaip atskiros, individualios būtybės. Kaip paaiškinau, būtent dėl to Kūrėjas sukuria sferą, kuri yra atskirta nuo tuštumos ir talpina savyje bazines struktūras, tačiau nėra pakankamai užpildyta šviesa, ir todėl joje yra įmanoma egzistuoti atskirumo iliuzijai.

  • Būtybės privalo turėti gebėjimą kurti savo tapatumo jausmą, ir būtent dėl to jos turi paties Kūrėjo turimus gebėjimus: savimonę, neribotą vaizduotę ir nevaržomą laisvą valią. Tiktai rinkdamasi kurti savo pačios tapatumą, būtybė gali iš tiesų augti savo savimonėje.

  • Būtybės turi turėti kelią, vedantį link pilnos Dievo sąmonės. Kitu atveju, jos gali susikurti ribotą tapatumo jausmą ir jame neribotam laikui įstrigti. Žinoma, tai būtų priešinga pačiam pagrindiniam kūrinijos principui – augimo principui, ir todėl privalo egzistuoti augimą užtikrinantis saugumo mechanizmas.

Mums dabar reikia grįžti prie ankstesnės diskusijos apie Kūrėjo sukurtą saugumo mechanizmą. Kūrėjas nusprendė išreikšti save dviem jėgomis – plėtimosi ir traukimosi jėgomis. Šios dvi jėgos yra sukurtos būti viena kitą papildančiomis jėgomis, ir jos išdidina viena kitą, šitaip sukurdamos DAUGIAU ir keldamos aukštyn sferą po sferos, kol visa tuštuma yra užpildoma šviesa. Tačiau, jeigu jomis yra naudojamasi nesubalansuotu būdu, šios dvi jėgos tampa priešingybėmis ir viena kitą neutralizuoja. Kūrėjas nusprendė sukurti sąmonės būseną, kuri talpintų jo viziją ir formų pasaulio tikslą, bei joje būtų įrašyti principai, kuriuos Kūrėjas sukūrė, norėdamas užtikrinti subalansuotą šio pasaulio augimą. Atkreipkite dėmesį, kad visa tai įvyko, kol tuštumoje dar nieko nebuvo sukurta. Kūrėjas tuomet nusprendė, kad kūrimui naudos tik Kristaus sąmonę. Kitaip tariant, pats Kūrėjas kūrė tik per Kristaus sąmonę, tai reiškia, kad viskas buvo harmonijoje su Kūrėjo vizija ir įstatymais. Kūrėjas niekada nieko nesukūrė, kas eitų prieš jo paties įstatymus, tačiau, kadangi jis sukūrė savimonę turinčias būtybes su laisva valia, šios būtybės gali palikti pirminį užmanymą ir eiti prieš Kūrėjo įstatymus.

Kai bendrakūrėjas pasiekia nušvitimą arba meistriškumą, šis bendrakūrėjas taip pat viską bendrakuria per Kristaus sąmonę. Todėl pirminę Žemę sukūrę meistrai tą darė per Kristaus sąmonę, tai reiškia, jog jie sukūrė tobuloje pusiausvyroje esančią planetą.

Mums dabar reikia sugrįžti prie fakto, kad Kristaus sąmonė yra viengimis Tėvo Sūnus, ir kad Dievą galite pažinti tik per Kristaus protą. Tačiau formų pasaulio tikslas yra leisti būtybėms patirti, ką reiškia savo gyvenimą pradėti ribotame ir atskirame savimonės jausme. Kitaip tariant, to patirti nebūtų įmanoma, jeigu naujos būtybės būtų sukuriamos pilnoje Kristaus sąmonėje. Nauja būtybė turi tik Kristaus sąmonės sėklą, tai reiškia, jog ji pradeda bendrakurti, neturėdama suvokimo apie aukštesnę Dievo viziją ar Dievo įstatymus. Todėl naujas bendrakūrėjas neišvengiamai pažeidinės Dievo įstatymus ir naudosis plėtimosi ir traukimosi jėgomis nesubalansuotu būdu. O kadangi nesubalansuotas dviejų pamatinių jėgų naudojimas atveda prie nesubalansuoto kūrimo, sukeliančio kančias, gali atrodyti, kad bendrakūrėjai gimsta į kančių kupiną gyvenimą.

Jeigu tai būtų tiesa, tai, žinoma, atrodytų neteisinga. Bendrakūrėjai gimsta su ribotu Dievo įstatymų supratimu, ir todėl jie neišvengiamai savo kūrybinėmis galiomis naudosis nesubalansuotu būdu. Jie tiesiog nežino geriau ir todėl negali daryti geriau. Jeigu būtų „baudžiami“ už neišmanymą, su kuriuo Dievas juos sukūrė, tai atrodytų neteisinga daugumai žmonių. Tačiau būtų galima ginčytis, ar tai iš tiesų neteisinga, kadangi gyvenimo tikslas yra augti savimonėje – o augdami bendrakūrėjai gali pakilti virš kančių. Visgi realybė yra tokia, kad, kai būtybė įžengia į sferą, ji yra patalpinama saugioje mokykloje, kuriai vadovauja dvasinis mokytojas. Mokytojas mokiniui atstovauja Kristų ir su meile rodo jam kelią, tuo pat metu saugodamas mokinį nuo jo nesubalansuotų veiksmų pasekmių. Todėl naujas bendrakūrėjas negimsta į kančių gyvenimą, bet gimsta į aplinką, kuri atrodo tarsi rojus – ir yra rojus – lyginant su dabartinėmis Žemėje egzistuojančiomis sąlygomis.

Ir tik tuomet, kai mokinys pasirenka palikti šią saugią aplinką, jis privalo nešti savo paties naštą ir patirti savo nesubalansuotų veiksmų pasekmes. Gali atrodyti labai mažai tikėtina, kad kas nors norėtų palikti savo rojų. Ir būtent dėl to mums yra būtina ištirti mechanizmą, paskatinusį daugumą žmonių Žemėje palikti saugią kosminės mokyklos aplinką.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Visrakčiai į dvasinę laisvę.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels