Raktas 22: Kaip įvyksta būtybių nuopolis

Ankstesniuose skyriuose aprašiau, kaip visos būtybės esamoje sferoje – nesvarbu, ar jos būtų nauji bendrakūrėjai ar būtų nupuolusios iš aukštesnės sferos – savo gyvenimą pradeda saugioje aplinkoje, tokioje kaip Rojaus Sodas. Būtybės, kurios nupuolė iš aukštesnės sferos, kuri dabar yra tapusi dvasinės karalijos dalimi, nenupuolė kaip nauji ir nepatyrę bendrakūrėjai ar angelai. Tiesą sakant, kai kurios iš šių būtybių buvo užėmusios labai galingus postus. Svarbu suprasti, kaip tokios būtybės gali nupulti, tad pažvelkime į tai iš arčiau.

Kaip paaiškinau skyriuje apie angelus, pirmasis nuopolis įvyko ketvirtoje sferoje. Šis nuopolis įvyko dėl to, kad tam tikri angelai, kurie buvo gimę trijose aukštesnėse sferose, nusprendė sąmoningai sukilti prieš Dievo tikslą ir planą. Tačiau nuo to laiko nupuolė daug būtybių – tiek angelų, tiek bendrakūrėjų – ir šiame skyriuje pagrinde nagrinėsime, kaip šios būtybės nupuola. Kitaip tariant, pagrinde kalbėsime apie tai, kaip angelai ir bendrakūrėjai, sukurti tarnauti specifinei sferai, gali nupulti, sferai kylant aukštyn. Tačiau šiame skyriuje perduoti mokymai taip pat tam tikru laipsniu galios ir toms būtybėms, kurios nupuolė aukštesnėje sferoje ir savo gyvenimą pradėjo kosminėje mokykloje savo dabartinėje sferoje.

Pradedant nuo ketvirtosios sferos, Materijos Šviesa pasiekė pakankamą tankumą, kad nuopolis taptų realistiška galimybe. Todėl, iki pat tos akimirkos, kai esama sfera pasiekia kritinę masę ir galiausiai pakyla, toje sferoje esančioms būtybėms vis dar tebėra įmanoma nupulti. Tai galioja net ir aukštus postus toje sferoje užimančioms būtybėms. Tol, kol sferoje tebeegzistuoja šešėliai, dualistinei sąmonei yra vietos pasislėpti, ir tai reiškia, kad būtybei yra įmanoma įsipainioti į subtilias antikristo proto iliuzijas. Tad net ir būtybės, regimai turinčios labai išsamias žinias apie dvasinę gyvenimo pusę, gali nupulti, nesuvokdamos, ką daro. Jeigu būtų žinojusios geriau, jos nebūtų nupuolusios, tačiau, kadangi savo sąmonėje vis dar tebeturėjo dualizmo elementų, jos iš tiesų nežinojo geriau – jos nežinojo, ką daro (Luko 23,24).

Taip pat yra svarbu suprasti, kad kosminė mokykla neturi tikslo atvesti mokinius iki Kristiškumo pilnatvės. Neįmanoma sukurti mokymo programos, kuri garantuotų, kad visi ją perėję mokiniai taps Kristaus būtybėmis. Kristiškumas nėra mechaniškas įgūdis, jis yra kūrybiškas procesas, ir jį pasiekiate tik priiminėdami sprendimus bei įgydami tam tikras įžvalgas savo viduje. Kristumi tampate dėka „Aha patyrimų“ arba persilaužimo patirčių, kurių neįmanoma sukelti mechaniškai. Jūs arba tai „pagaunate“ arba to nepagaunate. Mokytojas gali jums padėti priimti teisingus sprendimus ir gali padėti pamatus persilaužimo patirčiai, tačiau negali šios patirties sukurti jėga. Mokyklos tikslas yra atvesti mokinį iki dvasinio savarankiškumo taško, kuriame mokinys užmezga tam tikrą ryšį su savo aukštesne esybe ir gali pradėti gauti šviesą bei nurodymus iš vidaus. Tačiau net ir tai nereiškia, kad esate pasiekę pilną Kristiškumą, nes, tam tikra prasme, pilnas Kristiškumas neegzistuoja. Kristiškumas yra nuolatinio augimo procesas, vedantis link pilnos Dievo sąmonės.

Kaip pasiekiate kritinį Kristiškumo laipsnį, paverčiantį jus nemirtinga būtybe? Tiktai įžengdami į vienovės su visa gyvybe būseną, kuri – kaip sakė Jėzus – paverčia jus visų tarnu (Morkaus 10,44). Tai reiškia, kad Kristiškumo neįmanoma pasiekti vien sėdint klasėje ir mokantis teorinių žinių. Kaip ir visa kita, Kristiškumas turi Alfa ir Omega aspektus. Alfa aspektas yra tai, kad einate vidun ir atrandate Dievo karalystę, kuri yra jumyse ir kurios neįmanoma rasti išorėje. Tačiau, kai jau esate užmezgę tam tikrą ryšį su šia vidine karalyste – su savo pačių aukštesniąja esybe ir Būtybių Grandine – jums reikia užsiimti Omega aspektu, dalinantis tuo su kitais, tai reiškia, kad imate tarnauti dėl Visumos kėlimo aukštyn. Tai būtų galima palyginti su universitetiniu išsilavinimu Žemėje. Keletą metų mokotės teorijos, o pabaigę universitetą, einate į pasaulį ir mokotės praktiškai panaudoti savo įgūdžius. Daugelis žmonių žino, kad dirbdami išmoko daugiau, nei mokydamiesi universitete. Lygiai taip pat, didžiausią progresą kelyje į Kristiškumą pasieksite tarnaudami kitiems, nes tik mokydami iš tiesų mokotės. Todėl, kai mokiniai jau buvo pasiekę pakankamą mokymosi lygmenį dvasinėje mokykloje, jie buvo išsiųsti praktikuotis to, ko išmoko. Pavyzdžiui, kai kurie Rojaus Sodo mokyklą pabaigę mokiniai buvo pasiųsti į fizinį įsikūnijimą, kai tuo tarpu kiti buvo pasiųsti į emocinę, mentalinę arba identiteto karalijas.

Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad ne visi mokiniai buvo pasiekę tokį patį Kristiškumo lygmenį mokyklos baigimo momentu, panašiai kaip ne visi universiteto absolventai turi vienodus įgūdžius. Be to, kai kurie mokiniai mokyklos nebaigė ir turėjo būti išsiųsti, nors dar nebuvo pasiekę pakankamo savarankiškumo, kadangi atsiskyrė nuo mokytojo. Mokytojas vis dar turi viltį, kad šie mokiniai pasimokys iš gyvenimo už mokyklos ribų ir galiausiai išaugs iki Kristiškumo.

Esminė mano mintis yra ta, kad, kai mokiniai palieka dvasinę mokyklą, jie išeina į savo gimtąją sferą ir toliau joje auga. Ir dabar mokiniams tampa įmanoma tobulai išlavinti išorinį įgūdį, nė kiek nepaauginant vidinių Kristiškumo įgūdžių. Žinoma, mokiniai, vystydami savo išorinius įgūdžius, gali pasidaryti dar labiau susikoncentravę į save. Žemėje tai matote iš to, kaip kai kurie šalių lyderiai labai meistriškai geba naudotis valdžia, tačiau neturi jokios tikros užuojautos ir meilės kitiems žmonėms, ir todėl savo valdžia jie piktnaudžiauja. Kiti žmonės yra labai stipriai susitelkę į savo įgūdžių vystymą tam tikroje srityje, tačiau jų varomoji jėga yra troškimas varžytis su kitais. Ir nors tai gali duoti šiek tiek augimo, tai nebūtinai bus augimas Kristiškume, kadangi, kol varžotės su kitais, akivaizdžiai tebesate dualistinėje proto būsenoje.

***

Dabar jau matome, kas nutinka, kai bendrakūrėjai ir nauji angelai (angelai, kurie buvo sukurti specifiškai esamai sferai) nupuola. Kai kurie bendrakūrėjai ir kai kurie angelai savo išorinius įgūdžius išvysto iki tokio lygmens, kad pasiekia regimai aukštas pozicijas, lyginant su kitais. Ir nors tokios būtybės iš tiesų teikia vertingą tarnystę, padedančią jų sferai kilti aukštyn, jos vis dar gali tai daryti iš egocentriškų motyvų. Tačiau net ir egocentriškoms būtybėms yra leidžiama užimti vadovaujančius postus, o priežastis tam yra paprasta. Sferai augant, bendrakūrėjai – ir, tam tikru laipsniu, angelai – auga eksperimentuodami. Todėl jiems yra suteikiama tam tikra laisvė eksperimentuoti, ir bendrakūrėjai čia turi didesnę laisvę už angelus. Kitaip tariant, bendrakūrėjas gali tapti praktiškai bet kuo, kuo tiktai nori tapti, net jeigu jo varomoji jėga būtų į save sukoncentruotas troškimas. Taip yra dėl to, kad net jeigu vystote savo įgūdžius lygindamiesi su kitais, tai vis tiek yra tapimo daugiau proceso dalis. Tai akivaizdžiai yra žemesnis lygmuo, tačiau jis potencialiai gali būti transformuotas į nesavanaudišką tarnavimą.

Štai kodėl Apreiškimo Knygoje yra sakoma, kad tie, kurie yra karšti arba šalti yra geresnėje padėtyje už tuos, kurie yra drungni (Apreiškimo 3,15-16). Tie, kurie yra drungni, yra tie, kurie neprisiima atsakomybės už savęs tobulinimą ir verčiau nori sekti lyderiu. Tie, kurie yra šalti, yra tie, kurie sunkiai dirba, stengdamiesi save tobulinti, tačiau daro tai iš savanaudiškų paskatų. Tačiau net ir tuomet egzistuoja potencialas jiems patirti nubudimą, kuris paverstų jų pastangas nesavanaudiška tarnyste. Aukštesni įgūdžiai, kuriuos jie įgijo siekdami išaukštinti save, leis jiems geriau pasitarnauti kitiems.

Tad dabar – vėlgi – dar kartą matome, kad tikrieji dvasiniai mokytojai ir meistrai nė vieno neteisia. Jie mėgina kiekvienai savimonę turinčiai būtybei suteikti maksimalias galimybes augti, ir formų pasaulis yra sukurtas būti labai lankstus, leisdamas būtybėms susikurti aplinką, kuri skatintų jų augimą. Jeigu būtybė išsiugdo stiprų troškimą kelti save aukštyn, lygindamasi su kitais, šiai būtybei bus leidžiama tai daryti (sferoje, kurioje vis dar yra vietos šešėliams). Tai yra leidžiama dėl to, kad bet koks mėginimas tapti daugiau veda prie augimo ir turi potencialą būti paverstas tikru augimu.

Daugelis būtybių ilgą laiką stengėsi ištobulinti savo įgūdžius siekdamos sau šlovės, tačiau tuomet širdyje patyrė pokytį, jų sąmonės derintuvas pasisuko ir jos pamatė, kokia tuštybė yra šitaip gyventi. Ir tuomet jos tapo didesniais altruistais ir sugebėjo panaudoti savo įgūdžius bei patirtį tarnystėje kitiems. Matote daug tokių pavyzdžių šioje Žemėje; tai, pavyzdžiui, gali būti verslininkas, kuris, ištisus dešimtmečius kaupęs turtus, galiausiai tampa filantropu, išdalinančiu visus savo turtus Visumos kėlimui aukštyn. Tad skirtumas tarp buvimo karštu ir šaltu tėra tik nedidelis sąmonės derintuvo pasukimas, ir būtent dėl to tiems, kurie yra šalti, yra suteikiama daug galimybių su savo egocentriškais troškimais nueiti į kraštutinumą. Tai yra daroma viliantis, kad galiausiai jiems bus to gana ir jie bus pažadinti iš savo dualistinio mąstymo. Atkreipkite dėmesį, kad būdami dvasiniais mokytojais privalome išlikti ištikimais Šventosios Dvasios prigimčiai, ir todėl niekada negalime sau leisti susikurti įvaizdžio, kad tam tikra būtybė yra nepataisoma. Visada privalome laikytis tyros vizijos, kad būtybė galės būti pažadinta ir galės pradėti kelionę Vienovės Keliu.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Visrakčiai į dvasinę laisvę.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels