Kai dvasiniai mokymai nesutaria dėl faktinės informacijos

TEMOS: Pagrindinis mokytojų tikslas nėra faktinė informacija – tai yra pokytis sąmonėje – suteikti žmonėms Aha patyrimus – kairiosios smegenys ir dešiniosios smegenys – mokytojai neturi faktų knygos – žmonės šiuolaikiniame pasaulyje yra susikoncentravę į linijiškus „faktus“ – mitinis, racionalus ir intuicinis mąstymas – šios svetainės apskaičiuota rizika – neturėtumėte į dvasinį mokymą žiūrėti linijišku protu – ego panaudoja prieštaravimus prieš jus – koncentravimasis į faktus užtemdo pamatinę žinią – kaip nesutarimais dėl faktų yra naudojamasi centralizuotai religijai sukurti – vidurio kelias – kaip pasiuntinys gali paveikti žinią – iššūkis nebūti prisirišusiu prie savo perduodamo mokymo – prieštaravimai gali padėti jums išvystyti Kristaus įžvalgumą

Klausimas: Perskaičiau, ką sakei apie tai, kodėl čenelingai gali skirtis ir netgi gali atrodyti vienas kitam prieštaraujantys, tačiau vis tiek tebesu sumišęs dėl to, kaip jie gali nesutarti dėl realių faktų. Turiu omenyje, juk faktai yra faktai, argi ne taip? Turiu omenyje, arba Jėzus buvo avataras, prieš ateidamas į Žemę, arba jis buvo paprastas žmogus. Arba jis mirė ant kryžiaus, arba nemirė ant kryžiaus. Galite atrasti visokiausių čenelingais perduotų mokymų, kurie nesutaria dėl tokių faktų, ir dėl to daugelis žmonių šiandieniniame racionaliame pasaulyje arba tiesiog atmeta visą čenelingais perduotą informaciją, arba pasidaro labai atsargūs su tuo, ką skaito ir ką priima kaip tiesą. Tad spėju, jog mano klausimas būtų toks: kaip turėtume žiūrėti į mokymus, kurie nesutaria dėl faktų, ir kaip galėtume nuspręsti, kuriuos mokymus studijuoti, o kuriuos ignoruoti?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Pirmiausia leiskite man jums duoti vieną mintį: ar pagrindinis pakylėtųjų mokytojų tikslas yra duoti žmonėms faktinę, linijišką informaciją? O gal pagrindinis mūsų tikslas yra padėti įvykti sąmonės pokyčiui?

Mūsų pagrindinis tikslas yra ir visada buvo padėti įvykti sąmonės pokyčiui, ir kaip šis pokytis gali įvykti? Jis VISADA įvyksta kaip vidinio išgyvenimo pasekmė, kuomet staiga patiriate kažką, kas išeina už jūsų dabartinės tikėjimo sistemos arba proto dėžutės ribų. Mes tai vadiname Aha patyrimu arba mistiniu patyrimu.

Ir kaip gali įvykti šis patyrimas? Na, kai kuriais atvejais, jis gali būti sukeltas analitinio proto. Atidi analizė gali jums padėti pamatyti jūsų žiniose ir įsitikinimuose egzistuojančius prieštaravimus, ir pripažinę šiuos prieštaravimus, išgyvensite Aha patyrimą.

Tačiau, šis patyrimas nėra tiesiogiai sukuriamas analitinio proto ir faktų. Visiškai nesvarbu, kiek faktų būsite sukaupę savo analitiniame prote, kadangi faktai patys savaime nesukurs Aha patyrimo. Priešingai, daugelis žmonių šiandieniniame pasaulyje yra taip stipriai susikoncentravę į „faktų“ kaupimą ir jų analizavimą, kad visą laiką praleidžia analitiniame prote, iš esmės užtrenkdami duris intuiciniam protui – arba mėgindami racionaliu protu paneigti savo intuicinius patyrimus.

Tad jau suvokiate mano mintį. Faktai yra apdorojami analitinio proto, dažnai dar vadinamo kairiosiomis smegenimis. Aha patyrimai yra dešiniųjų smegenų, intuicinio proto, kurį mes dar dažnai vadiname širdimi, padarinys. Aha patyrimai pas jus ateina tuomet, kai jūsų protas yra sumišęs ir bent vienai akimirkai yra išsviedžiamas iš savo įprastinio mąstymo būdo. Tai jums leidžia patirti tylos akimirką – kurią Dzenas vadina pradedančiojo protu, o aš vadinau mažo vaiko protu – ir šiame tylos intervale gali įvykti intuicinis persilaužimas.

Žinoma, yra įmanoma kultivuoti tokią proto būseną, kurioje beveik ištisai būtumėte atviri intuicinėms įžvalgoms, ir būti šioje proto būsenoje yra optimalus būdas skaityti arba studijuoti dvasinį mokymą. Niekada negausite maksimalios naudos, skaitydami dvasinį mokymą analitiniu protu. Ją gausite, tik atsiverdami Aha patyrimams.

Vėlgi, koks yra mūsų tikslas, duodant mokymą? Tikslas yra sukurti pokytį jūsų sąmonėje – o ne duoti jums faktus. Tad dvasios ieškotojams būtų naudinga palikti tą būseną, kurioje galvojate, kad čia, dvasinėje karalijoje, mes turime milžinišką knygą, kurioje yra surašyti visi gyvenimo faktai – ir kad tariamai siekiame atskleisti visas šias žinias, tačiau kol kas dauguma mokymų turi tik šių žinių fragmentus.

Viskas yra ne taip. Mes nesiekiame atnešti kažkokios absoliučios tiesos į Žemę, kuri galėtų pakeisti visas kitas tiesas. Mes žvelgiame į skirtingas žmonių grupes ir įvertiname jų sąmonės būseną, o po to užduodame sau klausimą: atsižvelgiant į jų dabartinę tikėjimo sistemą ir pasaulėžiūrą, ką turėtume padaryti, kad padėtume jiems pakilti aukščiau? Ir vienas elementas, kurį mums reikia padaryti, yra kvestionuoti ir mesti iššūkį „faktams,“ kuriuos žmonės laiko faktais, tai reiškia, kad jie nenori jų kvestionuoti. Tad mano mintis yra ta, kad mes neturime faktų knygos, kurią siekiame jums perduoti. Mes žiūrime į žmonių „faktus“ ir tuomet įvertiname būtinybę mesti jiems iššūkį.

Kai žmonės tiki, kad kažkas yra absoliutus faktas, šis nenoras kvestionuoti savo įsitikinimus gali tapti kliūtimi jų augimui. Taip yra dėl to, kad faktas niekada neegzistuoja pats vienas. Žmonių tikėjimo sistema jam visada suteikia tam tikrą prasmę arba interpretaciją.

Pavyzdžiui, sakykime, kad grupė žmonių buvo užprogramuota tikėti tradiciniu krikščionišku įsitikinimu, jog aš buvau vienintelis Dievo sūnus. Tačiau jie dabar tampa atviri naujiems mokymams ir išgirsta, kad aš buvau avataras, tai reiškia, kad buvau labiau dvasiškai pažengęs prieš ateidamas į Žemę nei dauguma žmonių. Tad šie žmonės naudojasi šiuo „faktu,“ kad sustiprintų subtilų jausmą, jog aš esu aukščiau už juos, ir todėl jų ego turi pretekstą nedėti pastangų savo Kristiškumui pasiekti. Kitaip tariant, jų interpretacija, ką tai reiškia, kad aš buvau avataras, tampa jų augimą stabdančia kliūtimi.

Ir ką mums tuomet daryti su tokiais žmonėmis? Na, mes iš tiesų galime pamėginti mesti iššūkį jų nekvestionuojamam faktui, duodami mokymą, kuriame yra pabrėžiama, kad aš buvau žmogus, turėjęs eiti dvasiniu keliu tam, kad pasiekčiau Kristiškumą. Šis mokymas gali neigti avatarų koncepciją arba gali tiesiog ją ignoruoti, koncentruodamasis į kitus mano misijos aspektus.

Na o dabar, jeigu pažvelgtumėte į realius faktus, aš iš tiesų buvau avataras, tačiau, kai pirmą kartą nusileidau į įsikūnijimą Žemėje, šitai pamiršau, ir todėl turėjau susigrąžinti savo dvasinius pasiekimus, eidamas tuo pačiu keliu, kuriuo eina ir visi kiti žmonės. Man buvo lygiai taip pat sunku išsilaisvinti iš dualistinės sąmonės kaip ir visiems kitiems. Tačiau skirtumas buvo tas, kad, kai jau pasiekiau Kristiškumą, turėjau didesnius dvasinius pasiekimus nei dauguma gyvybės srautų, kurie savo įsikūnijimus pradėjo Žemėje ir neturėjo tiek daug laiko augti, kiek turėjau aš.

Ir nors mums visada labiau patiktų duoti žmonėms pilną supratimą, mus dažnai riboja jų šiuo metu turimos tikėjimo sistemos – o tiksliau jų nenoras kvestionuoti savo dabartinių įsitikinimų ir pažvelgti už jų ribų. Kitaip tariant, mes neturime tikslo pristatyti objektyvią tiesą; mūsų tikslas yra pristatyti subjektyvią tiesą, tai reiškia, tokią tiesą, kurios tikslas yra sukurti pokytį tam tikros grupės žmonių, su tam tikra proto dėžute, sąmonėje.

Kai kuriais atvejais, gali būti būtina mesti iššūkį žmonių faktams, tačiau iš tiesų mes metame iššūkį jų uždariems protams. Jeigu žmonės yra įstrigę proto dėžutėje, gali būti būtina sugriauti tą proto dėžutę, nes tik tuomet jie galės pradėti augti. Ar bent jau turime iškalti skylę sienoje, per kurią galėtų įeiti šviežia informacija.

Tad turėdami tai omenyje, pažvelkite į sąmonės būseną, kurią turi dauguma žmonių šiuolaikiniame, išsivysčiusiame pasaulyje. Jie jau kelias kartas auga kultūroje, kurioje dominuoja kairiosios smegenys, analitinis, linijiškas, į faktus sukoncentruotas mąstymas. Tai reiškia, kad pagrindinė mūsų užduotis yra padėti žmonėms persijungti iš šio mąstymo pakankamą laiko tarpą, kad galėtų išgyventi intuityvų patyrimą. Galiu jums pasakyti, kad tai gali būti iš tiesų nelengva užduotis, ir būtent dėl to daugeliui šiuolaikinių žmonių reikia patirti mano taip vadinamą „nuostabųjį sumišimą,“ kad iš tiesų galėtų pakeisti savo sąmonę.

Tipiškas šio linijiško mąstymo padarinys yra krikščioniškasis fundamentalizmas, kuris laiko „faktu“ tai, kad Biblija yra neklystantis Dievo žodis. Todėl turėtų būti įmanoma paimti visus Biblijoje esančius „faktus“ ir išaiškinti juos linijišku būdu, netgi surandant atitikimą su mokslo atrastais „faktais.“ Tačiau realybė, kaip mėginau paaiškinti, yra tokia, kad Biblija buvo perduota mitinėje sąmonės būsenoje buvusiems žmonėms, kuriems niekada net mintis nebūtų kilusi priimti ją pažodžiui.

Tad krikščioniškasis fundamentalizmas yra linijiško, analitinio mąstymo padarinys. Tai reiškia, kad fundamentalizmas yra mokslinio mąstymo, kurį fundamentalistai laiko savo didžiausiu priešu, padarinys. Tai reiškia, kad fundamentalizmas netgi dar stipriau įkalina žmones linijiškame mąstyme, užuot stengęsis padėti jiems įžengti į Vandenio amžiaus sąmonę, paskatinant perėjimą iš mitinio mąstymo į intuicinį mąstymą.

Tad ką dvasios ieškotojas gali padaryti? Trokštu, kad visi brandūs dvasios ieškotojai nusileistų savo vidun ir išmoktų atpažinti du balsus:

  • Egzistuoja ego balsas, kuris nori, kad studijuotumėte tokius mokymus, kurie regimai patvirtintų tai, kuo ego nori jus įtikinti (dažnai suteikdamas jums pateisinimą netranscenduoti savo dabartinio elgesio ar sąmonės lygio).

  • Egzistuoja jūsų aukštesniojo aš balsas, kuris nukreipia jus į tai, ką jums reikia išgirsti, tačiau taip pat jums suteikia vidinio rezonanso pajautimą tarp jūsų vidinės esybės ir išorinio mokymo. Jeigu rezonanso nėra, tai nebūtinai turi reikšti, kad išorinis mokymas yra klaidingas, tai tiesiog gali reikšti, kad jums šiuo metu nereikia šio mokymo studijuoti.

Esminė mano mintis yra ta, kad noriu, jog išmoktumėte nekreipti dėmesio į tai, ką jums sako ego, vietoj to studijuodami mokymus, kurie rezonuoja su jūsų vidine esybe. Jeigu tam tikras mokymas su jumis nerezonuoja, tiesiog jį ignoruokite. Kitaip tariant, būkite atsargūs ir neleiskite linijiškam protui priversti jus koncentruotis į faktus, leisdami jiems dominuoti jūsų dvasinių mokymų studijavime.

Kaip paaiškinu kitur, jūs turite keturis žemesniuosius kūnus, iš kurių pats aukščiausias yra identiteto kūnas. Jame yra talpinamas jūsų suvokimas apie save, ir būtent tai turi iš tiesų pasikeisti, kad galėtumėte įkūnyti Kristiškumą. Mitinėje sąmonės būsenoje esančių žmonių požiūryje į dvasingumą dominuoja jausmai – būtent dėl to matote, kad šie žmonės gali būti pasirengę žudyti Dievo vardu. Jie galvoja turintys bijoti Dievo.

Daugelis šiuolaikinių žmonių jau paliko šią būseną, tačiau dabar jų požiūryje į dvasingumą dominuoja mentalinis protas. Todėl jie koncentruojasi į linijiškus faktus. Jie mano turinys suprasti Dievą.

Tam, kad galėtumėte pasiekti Kristiškumą, jums reikia palikti mentalinį protą ir pereiti į identiteto protą, kuriame jūsų intuicija – ir iš tiesų, jūsų ryšys su savo AŠ ESU Esatimi – taptų dominuojančia jėga jūsų požiūryje į dvasingumą. Tad suvoktumėte, kad dalykas, kurį jums iš tiesų reikia „padaryti,“ yra patirti Dievą.

Galiu jums pasakyti, kad daugeliui šiuolaikinių žmonių tai gali būti sunku, ir tam tikra prasme sukurdami šią svetainę prisiėmėme apskaičiuotą riziką. Mes siekiame duoti mokymus, kurie būtų patrauklūs žmonių racionaliam mąstymui ir paaiškintų dvasines koncepcijas „lengvai suprantamu“ būdu. Tačiau tuo pat metu mes įterpiame daug užuominų, kurias galima suvokti tik intuityviai. Tad tikimės, kad žmones patrauks racionalūs mokymai ir jie palaipsniui pereis prie intuicinio požiūrio. Rizika čia yra ta, kad kai kurie žmonės sugebės matyti tik racionalius mokymus, ir pasinaudos jais savo dabartinei proto dėžutei sustiprinti. Tačiau tokia tiesiog yra „verslo darymo rizika,“ atsižvelgiant į šiuo metu vyraujantį mąstymą.

Būtent apie šį perėjimą į identiteto lygmenį kalbėjau savo mokyme Nikodemui (Jono, 3 skyrius), kuomet sakiau, kad, norėdamas įeiti į Dievo karalystę, žmogus turi gimti iš vandens ir iš Dvasios. Viena interpretacija yra ta, kad gimimas iš vandens reiškia, kad naudojatės išoriniu mokymu savo seniesiems įsitikinimams transcenduoti, kai tuo tarpu gimimas iš Dvasios reiškia, kad jūsų tapatumo jausmas atgimsta ir jūs nebesitapatinate su žemiškais dalykais, bet laikote save Dievo sūnumi arba dukra – o tiksliau, bendrakūrėju su Dievu.

Ir tarp šių dviejų atgimimų iš tiesų egzistuoja ryšys, tai reiškia, kad pasiryžimas kvestionuoti savo išorinius įsitikinimus yra įžanga į pokytį tapatume. Tačiau tiktai tuomet, kai PAKEISITE savo tapatumą – leisdami senajam tapatumui mirti – pilnai įveiksite savo tapatinimąsi su išoriniais įsitikinimais ir bet kokiais žemiškais skirstymais (tokiais kaip lytis, religija, rasė ir t.t.). Ir TIKTAI tuomet, kai nebesitapatinsite su jokiais žemiškais skirstymais, galėsite būti Dievo karalystėje, nes joje nėra krikščionių, žydų ar musulmonų; joje tėra bendrakūrėjai ir angelai.

Tad šiame kontekste tai reiškia, kad, kai jūsų tapatumas nebebus grįstas įsitikinimais, galėsite transcenduoti poreikį linijišką protą taikyti visiems dvasiniams mokymams. Ir tuomet galėsite transcenduoti pagrindinį konfliktų tarp religingų žmonių šaltinį – nesutarimus dėl tam tikrų linijiškų „faktų.“ Kaip galite matyti iš mano mokymų apie ego, ego turi labai stiprų saugumo poreikį, ir vienas iš būdų, kuriuo jis siekia šį poreikį patenkinti, yra tai, kad jis priima tam tikrus „faktus“ kaip absoliutų dalyką, tai reiškia, kad viskas, kas jiems prieštarauja, yra klaidinga.

Aukštesnė realybė – kurią galite matyti ir priimti tik tuomet, kai esate atgimę iš Dvasios – yra ta, kad materialioje karalijoje ABSOLIUTI TIESA NEEGZISTUOJA! Žodžiais tiesiog neįmanoma išreikšti absoliučios tiesos – absoliuti tiesa yra vibracija, kurią galima tik patirti. Štai kodėl sakiau, kad Dievas yra Dvasia, ir privalote jį garbinti – pažinti – Dvasioje ir tiesoje (Jono 4,24).

Ego gali pasinaudoti BET KURIUO žodžiais išreikštu mokymu, kad susikurtų proto dėžutę, kurioje laikytų žmones įkalintus. Tad, norėdami žmones išlaisvinti, mes, pakylėtieji mokytojai, kartais duodame mokymus, kurie specialiai prieštarauja ankstesniems mokymams – o tiksliau proto dėžutei, kurią žmonės susikūrė, remdamiesi ankstesniu mokymu.

Pavyzdžiui, paimkime faktą, kad Koraną savo originalioje formoje Mahometui padiktavo Arkangelas Gabrielius, kuris yra pakylėtųjų mokytojų bendruomenės narys. Korane yra teigiama, kad aš buvau paprastas žmogus ir nemiriau ant kryžiaus. Tačiau tai buvo duota, norint mesti iššūkį katalikų bažnyčios sukurtai proto dėžutei. Matote, mano ankstyviesiems pasekėjams buvo labai svarbu, kad aš miriau ant kryžiaus, kadangi tai mane išskyrė iš visų kitų „dievažmogių,“ egzistavusių tais laikais ir dar anksčiau, dauguma kurių buvo laikomi mitologinėmis figūromis.

Tad jiems buvo labai svarbu mane laikyti realiu žmogumi, kuris mirė ir buvo prikeltas, laikyti pavyzdžiu to, ką visi žmonės gali pasiekti. Tačiau katalikų bažnyčia pasinaudojo tuo – išleidusi Nicėjos įsaką – kad išskirtų mane iš visų kitų žmonių, paskelbdama mane buvus Dievu nuo pat pradžių, ir todėl fundamentaliai besiskiriančiu nuo visų žmonių – kurie visi nuo pat pradžių buvo nusidėjėliai. Tad mano pirminių mokymų tikslas buvo mesti iššūkį tam tikrai proto dėžutei, tačiau ego pavertė tuos mokymus kita proto dėžute, kuriai vėl reikėjo mesti iššūkį… ir taip toliau iki šiuolaikinių laikų.

Mano svetainės tikslas yra mesti iššūkį tam tikroms proto dėžutėms, kai tuo tarpu kitų mokymų tikslas yra mesti iššūkį kitoms proto dėžutėms. Tad gali egzistuoti daug tikrų dvasinių mokymų, perduotų šiame naujame Šventosios Dvasios amžiuje. Tad jums – kaip brandžiam dvasios ieškotojui – reikia įsisąmoninti ego tendenciją naudotis linijišku protu, ieškant prieštaravimų. Tai gali būti panaudota dviem būdais:

  • Pirmasis yra įtikinti jus, kad specifinis mokymas reprezentuoja absoliučią tiesą, ir todėl visi kiti mokymai privalo būti klaidingi, tai reiškia, kad turėtumėte siekti visus žmones įtikinti savo mokymo pranašumu.

  • Kitas būdas yra įstumti jus į abejones, idant nežinotumėte, kuo tikėti, netgi reaguodami taip, kaip reaguoja daugelis šiuolaikinių žmonių, samprotaudami, jog tarp religinių tikėjimų egzistuojantys nesuderinamumai reiškia, kad visos religijos yra klaidingos, ir pasitikėti galima tik materializmu. Ar netgi, kad niekuo negalima pasitikėti.

Būdami brandžiu dvasios ieškotoju, turi žinoti apie šį ego ir netikrų mokytojų naudojamą triuką. Netikri mokytojai specialiai įkvėpė daugelį čenelingų, kurie prieštarauja vieni kitiems, ir jie tai padarė būtent turėdami tikslą padidinti sumaištį. Privalote tai transcenduoti, pažvelgdami už regimų prieštaravimų ir ieškodami gilesnio supratimo. Pavyzdžiui, Koranas yra teisus, sakydamas, kad aš buvau žmogus kaip ir visi kiti žmonės. Tačiau, kaip sakau šioje svetainėje, jeigu mano kūnas būtų buvęs atvežtas į šiuolaikinę ligoninę, gydytojai būtų paskelbę jį mirusiu.

Ir vis dėlto, argi tai yra taip svarbu, ar mano fizinis kūnas mirė ant kryžiaus? Argi nėra žymiai svarbiau siekti išmokti po tuo slypinčią dvasinę pamoką, tai yra, kad, atidavęs savo žemiškojo tapatumo šmėklą, dvasiškai atgimiau, ir tai yra potencialas, kurį turi visi žmonės? Tie, kurie tiek daug dėmesio skiria išoriniams „faktams,“ kad niekada net neieško vidinės žinios, iš tiesų nesuvokė mano atėjimo į Žemę tikslo. Jie yra panašūs į rašto aiškintojus ir fariziejus, kuriems labiausiai rūpi išorinis žodis ir linijiška jo interpretacija, o ne vidinė žinia, kuri yra paslėpta nuo profanų, kadangi ji nėra linijiška ir todėl negali būti suvokta dualistinio proto. Šie žmonės neras Didžiai Brangaus Perlo, kuris nėra mėtomas ego grįstos sąmonės „kiaulėms.“

Ir tai paliečia labai rimtą problemą, su kuria mes, pakylėtieji mokytojai, susiduriame, mėgindami mesti iššūkį žmonių proto dėžutėms. Kaip paaiškinu aukščiau minėtame atsakyme, ankstyvasis krikščionybės judėjimas buvo labai įvairialypis, nes daugelis žmonių buvo pagavę Dvasią, ir todėl perdavinėjo įvairius mokymus ir evangelijas. Kaip matysite, pastudijavę kai kurias iš taip vadinamų gnostinių evangelijų, tarp kai kurių šių mokymų egzistavo akivaizdūs nesuderinamumai (kaip egzistuoja nesuderinamumai ir tarp keturių oficialių evangelijų).

Tai sukėlė ganėtinai didelę kontroversiją tarp įvairių mano ankstyvųjų pasekėjų grupių, ir kaip visa tai buvo išspręsta? Tai išsprendė atsiradusi „oficialioji“ bažnyčia, kuri galiausiai tapo katalikų bažnyčia. Tai žymėjo vieningos „oficialios“ doktrinos pradžią, kuri užgniaužė visas kitas ankstyvojo judėjimo konfliktuojančias atšakas, užkabindama visiems kitiems žmonėms gnostikų arba eretikų etiketę ir siekdama nuslopinti juos visus jėga. Ar matote, kad tai buvo linijiško mąstymo triumfas prieš intuicinį mąstymą, kairiųjų smegenų triumfas prieš dešiniąsias smegenis?

Tai rodo vieną kraštutinumą, kaip ego tvarkosi su prieštaravimas, remdamasis juodai baltu mąstymu. Priešingas kraštutinumas yra pilkas mąstymas, kurį galite matyti daugelyje Naujojo Amžiaus žmonių šiandien, kurie kiekvieną čenelingą priima kaip tiesą.

O aš noriu pamatyti vidurio kelią, kuriame brandūs ieškotojai galėtų transcenduoti linijiškus prieštaravimus ir ieškotų aukštesnio požiūrio. Į tai turi įeiti realistiškas įvertinimas, kad, kai pakylėtasis mokytojas kalba per įsikūnijusį pasiuntinį, mokytojo ir pasiuntinio sąmonės susilieja. Tai galioja VISIEMS pasiuntiniams, nors kai kurie pasiuntiniai yra linkę save laikyti „tyrais“ pasiuntiniais, nedarančiais poveikio žiniai. Žinia teka per pasiuntinio sąmonės prizmę, kurioje ją neišvengiamai paveikia jo kultūrinė kilmė ir netgi tam tikri įsitikinimai, kuriuos jis laiko absoliučiais.

Kai kurie pasiuntiniai nenori net minties įsileisti, kad galėtų padaryti įtaką žiniai, vietoj to norėdami jausti, kad yra tyresni už visus kitus pasiuntinius, šitaip suteikdami savajam ego pranašumo arba svarbumo jausmą. Tačiau kada tik kas nors kalba lyginamaisiais terminais, sakydamas, kad yra tyresnis arba gauna aukštesnes žinias, tuo tik demonstruoja, kad vis dar tebėra dualizme. Tai nereiškia, kad toks žmogus negalėtų funkcionuoti kaip pasiuntinys, tačiau tai iš tiesų reiškia, kad žinia vis dar tebėra veikiama žemiško tapatumo jausmo.

Leiskite man tai pasakyti dar konkrečiau. Tam, kad galėtų gauti žinią iš pakylėtųjų mokytojų, pasiuntinys pagrinde privalo būti intuiciniame prote. Tačiau, jeigu savo žinioje norime perduoti faktinę, linijišką informaciją, pasiuntiniui yra labai lengva persijungti į kairiąsias smegenis, šiai informacijai tekant į pasiuntinio protą. O tai reiškia, kad pasiuntinio kairiosios smegenys dabar ims lyginti sąmonės srautą iš mūsų lygmens su „neginčijamais faktais,“ saugomais pasiuntinio duomenų bazėje.

Jeigu pasiuntiniui labai rūpi visada būti teisiam ir niekada neprieštarauti tam, kas buvo pasakyta anksčiau, pasiuntinys gali – net ir nesąmoningai – leisti kairiosioms smegenims užgožti iš mūsų ateinantį impulsą. Kitaip tariant, diktavimo perdavimo momentu pasiuntinio analitinis protas gali užgožti tai, kas ateina iš mūsų, idant tai neprieštarautų tam, ką pasiuntinys laiko nekvestionuojamu „faktu.“ Pasiuntinys netgi gali įterpti tokį faktą patvirtinančius žodžius. Tai reiškia, kad dabar matote potencialą, jog du tikri pasiuntiniai gali gauti diktavimus, kurie prieštaraus vienas kitam tam tikrais linijiškais „faktais.“

Tad tuo noriu pasakyti, kad pasiuntinio sąmonės poveikis gali nulemti ne tik „faktinius“ neatitikimus, bet taip pat ir tam tikrą skirtumą vibracijose. Būtent dėl to yra reikalinga sekti savo vidiniu rezonanso jausmu, užuot paklusus ego troškimui gauti sau patvirtinimą.

Tam, kad galėtumėte tapti pasiuntiniu, privalote pereiti ilgą pasišventimo ir koncentravimosi procesą, kas tuomet gali paskatinti žmones pasidaryti pernelyg susikoncentravusiais į savo konkrečią mokytojo perspektyvą, nesugebant matyti, kad pakylėtųjų mokytojų neįmanoma uždaryti į JOKIAS proto dėžutes. Tad žmonės gali pasidaryti ganėtinai fanatiški, gindami savo žinią, kaip iš tiesų tai matėte Pauliaus atveju, o taip pat ir daugelyje kitų žmonių dvasiniuose ir religiniuose judėjimuose.

Tiesą sakant, prisirišimas prie savo žinios – prie jos tyrumo ir svarbumo – yra vieni pavojingiausių spąstų tiems, kurie siekia būti atviromis durimis Šventajai Dvasiai. Neprisirišimas ir nuolatinis, besąlyginis atidavimas yra raktas, norint išvengti pačių subtiliausių ego ir šio pasaulio princo paspęstų spąstų – kurie labai gudriai moka pasinaudoti net ir jūsų pačių perduotais mokymais, kad „rastų kažką jumyse,“ priversdami jus sau, kaip pasiuntiniui, susikurti proto dėžutę.

Dalis šio neprisirišimo yra suvokti, kad mokytojas negali pasakyti visko, ką nori per konkretų žmogų. Tik per transo mediumus būtybė gali sakyti ką tiktai nori. Tačiau, kadangi tai būtų laisvos valios pažeidimas, mes, pakylėtieji mokytojai, nesinaudojame transo mediumais. Todėl mes paklūstame įstatymui, išreikštam mano palyginime apie talentus (Mato, 25 skyrius), tai yra, kad padauginame tai, ką pasiuntinys turi savo sąmonėje.

Tačiau privalo egzistuoti kažkas, ką galėtume padauginti. Todėl žmogumi, kuris dar nėra praregėjęs iš dualistinės sąmonės ir ego subtilybių, gali būti naudojamasi tik baziniam mokymui apie ego – ar apie bet kurią kitą temą – perduoti (kas vis dar gali būti naudinga tame sąmonės lygyje esantiems žmonėms).

Štai kodėl mums yra reikalingi įvairios kilmės pasiuntiniai, kilę iš skirtingų kultūrų, kad galėtume perduoti pilną žinią, kurią norime perduoti žmonijai šiame amžiuje. Ir todėl nenorime, kad mūsų pasiuntiniai kovotų dėl „faktų,“ kurie nėra tokie svarbūs kaip pamatinė žinia – kuri iš tiesų peržengia žodžių ribas ir tik iš dalies gali būti išreikšta žodžiais.

Tad ar suvokiate esminę mano mintį? Ankstyvieji mano pasekėjai buvo susiskaldę dėl tarp jų apreiškimų egzistuojančių prieštaravimų. Tad žmonės, kurie norėjo sustabdyti Dvasios tėkmę ir pakeisti ją vieninga doktrina, laimėjo, sustabdydami Dvasios tekėjimą visam krikščioniškajam judėjimui, užuot išsaugoję šią tėkmę, kuri būtų galėjusi paversti krikščionybe gyvu dvasiniu judėjimu. Tas pats gali įvykti ir šiandien, jeigu dvasingi žmonės neatras aukštesnės vienovės.

Tuo nenoriu pasakyti, kad žmonės turėtų priimti visą per įvairius žmones čenelingais perduodamą informaciją. Tačiau laikausi vizijos, kad daugelis žmonių susivienys per savo individualią vienovę su savo aukštesniosiomis esybėmis ir savo dvasiniais mokytojais, ir vienovė jiems taps svarbesnė už išorinius skirtumus. Linijiško proto mėginimas „išsiaiškinti faktus“ nėra toks svarbus kaip Šventosios Dvasios tėkmės išsaugojimas, kuri pučia ten, kur nori, dažnai specialiai siekdama mesti iššūkį linijiškam protui ir ir jo sukurtoms proto dėžutėms.

Žinoma, žinau, kad yra nelengva atskirti tai, kas iš tiesų ateina iš aukštesnio šaltinio, o kas tiesiog ateina iš mentalinės ar emocinės karalijos. Tačiau būtent galynėdamiesi su šiuo iššūkiu palaipsniui išsiugdysite Kristaus įžvalgumą. Negaliu jums duoti šio įžvalgumo, nes jis privalo ateiti per patirtį, kuomet palaipsniui pradėsite permatyti tiek juodai baltą, tiek pilką ego mąstymą. Ir todėl net ir mokymų, kuriuose pateikiami „faktai“ vieni kitiems prieštarauja, studijavimas gali padėti jums vystyti įžvalgumą.

Jeigu koncentruositės į faktus, tai ir tegausite faktus, tačiau faktas yra toks, kad faktai negali pagauti Dvasios. Tad, jeigu norite Dvasios, pakilkite virš faktų – ir dabar jau žinote visus faktus.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2012 Kim Michaels